Byla 2-1891-603/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokatui A. Š., atsakovo atstovėms advokatei D. U. – F. ir advokato padėjėjai G. R., trečiojo asmens BUAB ,,Vilbesta“ atstovams bankroto administratoriaus UAB ,,Kitoks sprendimas“ įgaliotam asmeniui G. Č. ir advokatei E. T., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S., tretieji asmenys BUAB ,,Vilbesta“ ir V. P., dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovė L. S. ieškiniu atsakovui M. S. prašo teismo priteisti BUAB ,,Vilbesta“ naudai iš atsakovo M. S. 1 193 946 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji Vilniaus apygardos teismo 2014-03-12 nutartimi yra įtraukta į BUAB ,,Vilbesta“ kreditorių sąrašą 60 183 Eur sumai. Teigia, kad bankroto administratorius vengia vykdyti savo pareigas ir teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui, todėl ieškovė teikia netiesioginį ieškinį.

4Pirmąją nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas priėmė 2013-11-04, kita nutartimi 2013-11-27 teismas iš naujo priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB ,,Vilbesta“. Keliant bankroto bylą, teismas nustatė šiuos faktus: pradelsti įsiskolinimai sudaro 3 802 041 Lt, 2013-09-29 balanso duomenimis bendrovės balansinio turto vertė sudarė 1 281 063 Lt, iš kurių trumpalaikis turtas 1 280 562 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 014 37 Lt, pagal pelno nuostolių ataskaitą nuo 2013-01-01 iki 2013-09-29 įmonė veikė nuostolingai ir grynasis nuostolis sudarė 560 506 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. grynasis įmonės nuostolis sudarė 840 401 Lt. Nuo 2012 m. UAB ,,Vilbesta“ neteikia Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš UAB ,,Vilbesta“ bankroto bylos iškėlimo metu ne ginčo tvarka buvo vykdomi išieškojimai 2 012 654,16 Lt sumai.

5Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-03-01 UAB ,,Vilbesta“ direktoriumi buvo M. S., kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo tik 2013 m. rudenį, jau po to, kai beveik dvejus metu įmonė dirbo nuostolingai ir negalėjo padengti savo kreditorinių įsipareigojimų, t. y. su pareiškimu kreipėsi pavėlavęs. Patikrinus kreditorinių įsiskolinimų susidarymo laikotarpį bei aplinkybes aišku, kad jie susidarė M. S. dirbant direktoriumi. Buvęs direktorius, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė į teismą, t. y. neteisėtu neveikimu padarė žalą. Atsakovas 2012 m. gruodžio mėn., kai jau buvo žinomas grynasis įmonės metinis nuostolis 840 401 Lt sumai, žinojo kad įmonė nemoki, bet teismas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tokie veiksmai yra laikomi neteisėtais ir dėl jų atsiradusi žala turi būti atlyginta. 2012 m. UAB ,,Vilbesta“ jau buvo nemoki.

6Pradedant atsakovui dirbti, pagal 2011 m. pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas padėtis buvo tokia: pardavimo pajamos 575 981 Lt, pardavimo savikaina, t. y. išlaidos atsiradusios sukuriant prekę sudarė 567158 Lt, bendras pelnas siekė 8823 Lt. Esant tokiam pelnui įmonės veiklos sąnaudos sudarė 45789 Lt. Iš finansinės investicinės veiklos įmonė turėjo 36 Lt pajamų, tuo metu kai finansinės investicinės veiklos sąnaudos sudarė 101 914 Lt, kas lyginant su 36 Lt pajamų yra grynas nuostolis. Atitinkamai įmonės įprastinės veiklos nuostoliai sudarė ir tuo pačiu grynieji nuostoliai sudarė 138 844 Lt. Jau tuo metu M. S. aiškiai turėjo visus duomenis ir žinojo, kad įmonė dirba nuostolingai ir yra nemoki. Atsakovas nedarė nieko ir 2012 m. dėl jo neveikimo grynasis įmonės nuostolis pasiekė 840 401 Lt, kas lyginant su jo darbo pradžios laikotarpiu yra ženklus nuostolių padidėjimas. Atsakovas ne tik kad nieko nedarė, kad būtų padengti 2011 m. įmonės patirti nuostoliai 138 844 Lt sumai, bet ir leido papildomai kilti nuostoliams dar didesnei sumai, o būtent dar 840 401 Lt. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. grynieji įmonės nuostoliai padidėjo dar 560 506 Lt.

7Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 1 193 946 Eur sumai. Apie tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais įmonės vadovas jau žinojo 2012 metais, todėl yra priežastinis ryšys tarp išaugusios įmonės skolų ir pareigos inicijuoti bankroto bylą.

8Atsakovas M. S. procesiniuose dokumentuose ir atstovės teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2012-02-23 dirbo UAB ,,Vilbesta“ (buv. UAB ,,Vilsotos investicijos“) direktoriumi. Atsakovas įmonei pradėjo vadovauti jos finansinei padėčiai esant ypač sudėtingai: bendrovės įsipareigojimai 2011 m. pabaigoje sudarė net 2 187 779,48 Eur, kuomet bendrovės turimas turtas siekė 1 802 736,62 Eur. Bendrovė veikė nuostolingai, o patiriamų nuostolių suma sudarė net 949 502,72 Eur. Atsakovo pastangų pagerinti bendrovės finansinę būklę per atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpį, bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma sumažėjo beveik 50 proc. Kiek įmanoma sumažinęs įsipareigojimų kreditoriams mastą, atsakovas, matydamas, kad tolesnė bendrovės veikla netikslinga ir ji nebegali ir ateityje nebegalės atsiskaityti su esamais kreditoriais, kaip bendrovės vadovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bendrovei bankroto bylą, kuri buvo iškelta dar 2013 m. lapkričio mėn.

9Ieškovė ieškinyje analizuoja bendrovės nuostolius 2011 – 2013 metais, tačiau savo cituojamiems skaičiams pagrįsti su ieškiniu nėra pateikusi jokių skaičius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teigimu, atsakovo veiksmais bendrovei žala nebuvo padaryta, todėl ieškovės teiginiai yra atmestini. Vien kreditorinių reikalavimų buvimas bendrovės bankroto byloje savaime nereiškia, kad bendrovei atsakovas savo veiksmais padarė žalos. Net ir tais atvejais, kai bendrovės vadovo valdymo laikotarpiu bendrovės skoliniai įsipareigojimai išauga, negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent vadovas yra atsakingas už šių skolinių įsipareigojimų atsiradimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje ir ieškovė net neanalizuoja kokius neva neteisėtus veiksmus atliko atsakovas ir kaip jie įtakojo bendrovės skolinių įsipareigojimų apimtis.

10Atsakovo teigimu, jo veiklos dėka bendrovėje kreditoriams įsipareigojimai sumažėjo beveik 50 procentų ir nuo atsakovo vadovavimo bendrovei pradžios, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 1 024 273,92 Eur, t. y. net 47 procentais. Vadinasi, atsakovo bendrovės valdymo laikotarpiu žala kreditoriams ne tik nebuvo padaryta, tačiau atvirkščiai, kreditorių patiriami nuostoliai buvo reikšmingai sumažinti. Dėl to ieškinys yra nepagrįstas.

11Tretieji asmenys V. P. ir BUAB ,,Vilbesta“ procesiniuose dokumentuose prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismas 2013-11-27 nutartimi UAB ,,Vilbesta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“ (b. l. 11 – 13, 1 t.).

14Ieškovė L. S. reikalavimus atsakovui M. S. reiškia, kaip buvusiam įmonės vadovui, tuo pagrindu, kad esą jis netinkamai vykdė savo pareigas – laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir yra atsakingas už bendrovės kreditorių patiriamą žalą. Ieškovė reikalaujamą priteisti žalą grindžia bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams faktu, nustatytu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

15Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Likusias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, įrodyti privalo ieškovas. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

16Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-11-27 nutartį iškelti UAB „Vilbesta“ bankroto bylą priėmė, konstatavęs šios įmonės nemokumą, t. y. kad pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, pagal 2013-09-29 sudarytą UAB „Vilbesta“ balansą.

17Ieškovės teigimu, atsakovas M. S. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi tik 2013 m. rudenį, t. y. jau po to, kai bendrovė beveik dvejus metus dirbo nuostolingai ir negalėjo padengti kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat teigė, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai susidarė atsakovui M. S. einant direktoriaus pareigas. Tokius atsakovo veiksmus ieškovė laiko neteisėtais ir prašo atlyginti dėl jų atsiradusią žalą.

18Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams apimties vertinimas, kaip žalos įmonei nustatymo kriterijus, taikomas Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

19Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas M. S. nuo 2012-02-23 pradėjo eiti UAB ,,Vilbesta“ (buv. UAB ,,Vilsotos investicijos“) direktoriaus pareigas (b. l. 181 – 184, 1 t.). Byloje esanti medžiaga patvirtina ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovas vadovo pareigas pradėjo eiti esant sunkiai bendrovės finansinei situacijai, būtent 2011 m. pabaigoje bendrovės įsipareigojimai sudarė 2 187 779,48 Eur (7 553 965 Lt), kai bendrovės turimas turtas siekė 1 802 736,62 Eur (6 224 489 Lt), ir bendrovė veikė nuostolingai, t. y. patiriamų nuostolių suma sudarė 949 502,72 Eur (3 278 443 Lt) (b. l. 204 – 206, 1 t.).

20Kaip teisingai nurodo atsakovas procesiniuose dokumentuose, pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies prasmę dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo padaryta žala yra suprantama kaip išaugusios bendrovės skolos, kurios nebegali būti patenkintos bankroto procese ir ši išaugusi suma turi būti susidariusi būtent dėl konkretaus vadovo veiksmų, t. y. jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala taikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos <...>. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį <...>. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką, vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Kaip buvo minėta, įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir bankroto bylose, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (IBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

21Kaip minėta, atsakovas M. S. nuo 2012-02-23 pradėjo eiti UAB ,,Vilbesta“ direktoriaus pareigas, ir pateikti bendrovės finansinių dokumentų duomenys patvirtina, jog 2011 m. pabaigoje, t. y. prieš pat atsakovui pradedant eiti bendrovės vadovo pareigas, bendrovės skoliniai įsipareigojimai sudarė 2 187 779,48 Eur (7 553 965 Lt), o 2012 m. pabaigoje bendrovės skoliniai įsipareigojimai sumažėjo iki 1 417 409,35 Eur (4 894 031 Lt), galiausiai 2013 m. rugsėjo 24 d. prieš pat atsakovui kreipiantis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skoliniai įsipareigojimai buvo ženkliai sumažėję ir sudarė 1 163 505,56 Eur (4 017 352 Lt) (b. l. 186, 202, 204 – 206, 1 t.). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo ėjimo direktoriaus pareigas metu padidėjo įsiskolinimai kreditoriams, ir tokiu būdu buvo padaryta bendrovei žala, atvirkščiai, būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo beveik per puse - iki 1 024 273,92 Eur, t. y. 47 proc. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovo vadovavimo bendrovei metu ženkliai sumažėjus kreditoriniams įsiskolinimams, laikytina, kad atsakovas pagrįstai neinicijavo bendrovės bankroto proceso ieškovės nurodytu laikotarpiu, ir tokiu būdu buvo užtikrintas siekis dėl bendrovės veiklos tęstinumo ir finansinio stabilumo, kai tuo labiau byloje pateikti finansiniai duomenys patvirtina apie atsakovo bendrovės valdymo pradžios bendrovės nuostolių mažėjimą. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų bendrovės finansinių dokumentų, 2011 metų pabaigoje bendrovės nuostolių dydis siekė iki 949 502,72 Eur ( 3278 443 Lt) (b. l. 187, 1 t.), 2012 metų pabaigoje bendrovės nuostoliai sumažėjo iki 243 396,95 Eur (840 401 Lt) (b. l. 203, 1 t.), ir pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuostolių dydis buvo 162 327,69 Eur (560 484 Lt), t. y. šie duomenys patvirtina, jog atsakovo M. S. bendrovės valdymo metu bendrovės patiriami nuostoliai sumažėjo beveik 6 kartus.

22Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės bankroto administratoriaus ataskaitoje konstatuota, kad sandorių, prieštaraujančių bendrovės veiklai, nebuvo rasta (b. l. 188 – 193, 1 t.) ir šiai ataskaitai bendrovės 2014-04-24 kreditorių susirinkime pritarė 99,86 proc. bendrovės kreditorių (b. l. 194 – 197, 1 t.).

23Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų bendrovės vadovavimo laikotarpiu, nes, kaip nustatyta, bendrovės skoliniai įsipareigojimai sumažėjo, ir nėra įrodyta, jog ieškiniu prašoma priteisti suma, nurodoma kaip sudaranti bendrovės kreditorių patirtą žalą, nėra niekaip susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo veika, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 258 str., teismas

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. Ieškovė L. S. ieškiniu atsakovui M. S. prašo teismo priteisti BUAB... 3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir atstovė teismo posėdžio metu... 4. Pirmąją nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas... 5. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-03-01 UAB ,,Vilbesta“ direktoriumi buvo M.... 6. Pradedant atsakovui dirbti, pagal 2011 m. pateiktas pelno (nuostolių)... 7. Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 1... 8. Atsakovas M. S. procesiniuose dokumentuose ir atstovės teismo posėdžio metu... 9. Ieškovė ieškinyje analizuoja bendrovės nuostolius 2011 – 2013 metais,... 10. Atsakovo teigimu, jo veiklos dėka bendrovėje kreditoriams įsipareigojimai... 11. Tretieji asmenys V. P. ir BUAB ,,Vilbesta“ procesiniuose dokumentuose prašo... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismas 2013-11-27 nutartimi... 14. Ieškovė L. S. reikalavimus atsakovui M. S. reiškia, kaip buvusiam įmonės... 15. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 16. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 17. Ieškovės teigimu, atsakovas M. S. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą... 18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl pareigos pateikti... 19. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas M. S. nuo 2012-02-23 pradėjo eiti... 20. Kaip teisingai nurodo atsakovas procesiniuose dokumentuose, pagal ĮBĮ 8... 21. Kaip minėta, atsakovas M. S. nuo 2012-02-23 pradėjo eiti UAB ,,Vilbesta“... 22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės bankroto administratoriaus... 23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 258 str., teismas... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...