Byla e2-947-516/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SMD“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovė BUAB „Gora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „SMD“ 119 511,79 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovė turi finansinių sunkumų, negali atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „SMD“ iškėlimo, tačiau įmonės vadovas atsiėmė nurodytą pareiškimą, nes atsakovės kreditoriai nesutiko su UAB „SMD“ restruktūrizavimo procesu. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė surado investuotoją (naują akcininką), kuris yra pasirengęs derėtis su kreditoriais dėl skolų grąžinimo individualiai, todėl buvo nuspręsta toliau netęsti įmonės restruktūrizavimo proceso.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, šio turto nesant ar esant nepakankamai, - atsakovės pinigines lėšas, neviršijant 119 511,79 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš jai priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.
  2. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia pakankamai ilgą laiką. Teismas vertino, kad ieškinio suma, atsižvelgus į tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo, yra labai didelė, o duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir galimybę ieškinio patenkinimo atveju atsiskaityti su ieškove, nėra. Taip pat teismas pastebėjo, kad įrodymų, pagrindžiančių prievolės nevykdymo priežasčių pagrįstumą, nėra pateikta. Šios faktinės aplinkybės, taip pat informacija apie atsakovės atžvilgiu iškeltas civilines bylas pagal „Liteko“ sistemoje esančius duomenis, teismo nuomone, rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė UAB „SMD“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio sumos dydis, atsakovo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas dėl skolininko nesąžiningumo. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
    2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Vien neatsiskaitymo su ieškove faktas, neišnagrinėjus teisme bylos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nepatvirtina.
    3. Teismų praktika taip pat rodo, kad nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantės įmonės finansinė padėtis, nei kitose bylose ar vykdymo procese jau taikyti apribojimai disponuoti turtu savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Apsaugos priemonių taikymas galimas, jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo.
    4. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones tinkamai neįvertinęs visų jų taikymo sąlygų. Apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės, proporcingumo principo. Areštavus apeliantės pinigines lėšas, galimi jos ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių sumenktų jos pajėgumas konkuruoti rinkoje arba ji taptų nemokia.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus ieškovės prašymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  4. Apeliantės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie teismui leistų spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė vien tik ieškinio reikalavimo sumos dydžiu.
  5. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir pritaikydamas atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės rėmėsi ieškinio sumos dydžio apeliantei prezumpcija, nors pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, į kurią pirmosios instancijos teismas, taikydamas turto ir piniginių lėšų areštą, nemotyvuotai neatsižvelgė, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
  6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis didelės ieškinio sumos prezumpcija, nenurodė jokių motyvų, jog atsakovė gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Pati savaime net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. laikyti, kad atsakovė gali specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, jos nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nenurodė. Teismo paminėtos aplinkybės, kad nežinomos priežastys, kodėl apeliantė nevykdo prievolės, savaime negali būti laikomos pakankamomis nei ieškovės turtinei padėčiai, nei (ne)sąžiningumui nustatyti, nes šių aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys rodo, kad apeliantės atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų, tačiau jose pareikštų reikalavimų sumos nėra itin didelės, taip pat dalis šių bylų buvo baigtos šalių taikos sutartimis, be to, apeliantė irgi yra inicijavusi teisminius procesus savo kreditorių atžvilgiu.
  7. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs grėsmę ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui didelės ieškinio sumos pagrindu, neteisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios, atsižvelgus į tai, jog ieškovė nepateikė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumą galinčių bent tikėtinai pagrįsti duomenų, naikintinos.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai