Byla e2-835-464/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų R. B. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-644-856/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ ieškinį atsakovams R. B., A. D. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „CB Logistic“ 2016-02-27 kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir A. D. 175 000 Eur nuostolius, padarytus atsakovų ieškovei dėl sudaryto nuostolingo sandorio bei netinkamo (aplaidaus) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašo teismui nusprendus taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminą ieškovei atnaujinti.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams R. B. ir A. D. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas neviršijant 175 000 Eur ieškinio reikalavimo sumos. Ieškinyje nurodė, kad reikalaujama suma iš fizinių asmenų yra didelė, o didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja egzistuojančią realią grėsmę, kad galimai ieškovei palankus būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, šioje byloje ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja ir viešasis interesas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017-03-02 nutartimi ieškovės BUAB „CB Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo ieškinio reikalavimo sumai 175 000 Eur atsakovams R. B. ir A. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis; pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovų turtą; išaiškino ieškovei, kad ji per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos privalo kreiptis į pasirinktą antstolį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo, jam pateikdama nutartį vykdymui ir sumokėdama vykdymo išlaidas; jeigu ieškovė į antstolį nesikreips ir nepatikslins areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios tik 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
  2. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, jog tais atvejais, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra didesnė, nes didelė reikalavimo suma laikytina pakankamu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindu. Ieškovė BUAB „CB Logistics“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų 175 000 Eur sumą ir tokią ieškinio sumą fizinių asmenų atžvilgiu yra pagrindas vertinti kaip didelę reikalavimo sumą, kas pasunkintų būsimo teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, įvykdymą ar padarytų jį negalimu, todėl teismas vertino, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų turto ir piniginių lėšų areštą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovai R. B. ir A. D. atskirajame skunde prašo teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-03-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai neįvertino ir skundžiamoje nutartyje net nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo tikėtino pagrįstumo, nors pats ir nurodė, kad CPK 144 straipsnio pagrindu teismas privalo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas preliminariai vertinant nėra tikėtinai pagrįstas.
    2. Skundžiamoje nutartyje nurodoma teismų praktika, kad didelė ieškinio sumos prezumpcija savaime lemia ieškinio neįvykdymo riziką, jau yra pasikeitusi. Pagal naujausią teismų formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės ir nei pasunkina nei palengvina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
    3. Atsakovo R. B. atžvilgiu ieškovė yra/buvo pareiškusi eilę ieškinių įvairiuose teismuose, kur praktiškai visose bylose ieškiniai yra atmetami arba ieškovas pats atsisako savo reikalavimų, supratęs, jog yra pareiškęs nepagrįstą ieškinį.
    4. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimų nei vieno atsakovų atžvilgiu ir neįrodė, kad atsakovai mėgins turtą slėpti, t. y., jog yra grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
  2. Ieškovė BUAB „CB Logistic“ prašo atsakovų R. B. ir A. D. atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2017-03-02 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškovės pareikšta reikalavimo suma, kurios dydis 175 000 Eur, atsakovams R. B. ir A. D. laikytina didele, o vadovaujantis teismų praktika didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, jog atsakovams priklausančio turto vertė ir piniginių lėšų suma viršija prašomą priteisti sumą, teigtina, jog atsakovai neeliminavo abejonių dėl jų galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju bei nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
    2. Atsakovai atskirajame skunde nurodo daug faktinių aplinkybių, kurios šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra reikšmingos. Taikant laikinąsias apsaugos priemones preliminariai vertinamas ieškinio pagrįstumas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės.
    3. Nėra pagrindo padaryti išvadai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovų turtui pritaikytas areštas yra neproporcinga priemonė, kadangi teismas pirmiausiai nusprendė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises (CPK 145 str. 2 d.).
    4. Atsakovas R. B. savo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo neapribotas, neįkeistas (kitas atsakovo turtas apribotas, įregistruota hipoteka) padovanojo savo vaikams E. B., G. B. ir S. B. 2011 m. gruodžio mėnesį, o bankroto byla ieškovei iškelta 2012-05-03. Bankroto administratorius Raseinių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-856-237/2015 dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, kuriais preliminariai būtų įvertintas apeliantams nukreiptų ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas, toks klausimas nebuvo teismo sprendžiamas. Kadangi apeliantai kvestionuoja abiejų laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimą, todėl nagrinėjamu atveju teismas pasisako dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių instituto būtinumo taikymo sąlygų.

5Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
  2. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ir toks aspektas, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  4. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia apeliantų nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, sudarant nepalankius sandorius įmonei. Apeliantai atskirajame skunde nurodo ne tik argumentus, kodėl skundžiama nutartis jų atžvilgiu yra nepagrįsta, tačiau papildomai nurodo ir nesutikimo su ieškiniu argumentus (dėl apeliantų sąžiningumo aspektų, bankroto administratorės veiksmų, ieškinio senaties termino ir kt.). Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusius su ieškinio pagrįstumu /nepagrįstumu bus nustatytos įvertinus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste šie atskirojo skundo argumentai, priskiriami argumentams dėl ginčo esmės, nėra aktualūs.
  5. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

6Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

  1. Pirmosios instancijos teismas apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sprendė remdamasis vien didelės ieškinio sumos apeliantams kriterijumi. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.
  2. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus, ieškinio suma yra reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų aplinkybių, t. y. į asmens turtinę padėtį, į turtinės padėties pokyčio perspektyvas, į asmens elgesį iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo valios.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi teismų praktikos išaiškinimais dėl didelės ieškinio sumos taikymo kriterijaus, kuri jau yra pasenusi.
  4. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).
  5. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017).
  6. Tačiau ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieškinyje visiškai neįrodinėjo apeliantų nesąžiningumo, nenurodė apie jų ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.), siekiant išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju teka būtent ieškovei.
  7. Tik apeliacinės instancijos teismui ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas R. B. savo nekilnojamąjį turtą, kuriam nebuvo taikomi apribojimai, (kitam atsakovo turtui yra taikomi apribojimai ir įregistruota hipoteka) padovanojo savo vaikams E. B., G. B. ir S. B. 2011 m. gruodžio mėnesį, o bankroto byla UAB „CB Logistic“ iškelta 2012-05-03.
  8. Dėl šių atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų pažymėtina, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nors ieškovė Raseinių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-856-237/2015 (naujas bylos Nr. 2-920-476/2017) dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau civilinė byla dar nėra išnagrinėta (CPK 179 str. 3 d.). Kita vertus, pati ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dovanojimo sandoriai sudaryti 2011 m. gruodžio mėnesį, o bankroto byla ieškovei iškelta 2012-05-03, todėl pagrindo vertinimui, kad, apeliantas atliko jam priklausančio turto disponavimo veiksmus siekiant išvengti palankaus teismo sprendimo vykdymo ieškovei, juolab kai ieškovės ieškinys teisme pareikštas tik 2017-02-27, nėra pagrindo.
  9. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
  10. Aktualu dar ir tai, kad ieškovė ieškinyje vieną iš argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos apeliantams, nurodė, kad ieškovė byloje yra bankrutuojanti bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja ir viešasis interesas.
  11. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas ar jos dabartinis teisinis statusas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti apeliantų turto. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
  13. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis dėl turto arešto taikymo panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantai už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant toje byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, kurios yra patirtos sumokant už atskirąjį skundą žyminį mokestį, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje. Kita vertus, pirmosios instancijos teisme spręstina, ar nėra sąlygų žyminio mokesčio su grąžinimui, atsižvegiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

10Atmesti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ (juridinio asmens kodas 302444327) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. B. (asmens kodas ( - ) ir A. D. (asmens kodas ( - )

11Šios nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai