Byla e2-195-943/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Odri“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Premium Cocoa“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Odri“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Premium Cocoa“ 93 900 Eur skolos, 10 538,63 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 104 438,63 Eur sumai. Paaiškino, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų. Be to, www.rekvizitai.lt duomenimis atsakovė turi pradelstų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas patvirtina, jog atsakovė galimai yra susidūrusi su finansiniais sunkumais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog būsimas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikišimo, realizuojamo per šių užtikrinimo priemonių taikymą. Teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo riziką (grėsmę), kaip tokią, gali patvirtinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valiniai nesąžiningi veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė. Nesąžiningumas reiškia siekį išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Akivaizdu, jog tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio.
  3. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė galimai yra skolinga ieškovei, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad ji nevykdys būsimo teismo sprendimo. Be to, iš ieškovės pateiktos ištraukos iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt negalima daryti jokios išvados apie atsakovės finansines galimybes, nes šiame išraše jokie duomenys apie atsakovės finansines galimybes nėra pateikiami.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Odri“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas tos pačios dienos preliminariu sprendimu visiškai tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai vengia vykdyti savo prievoles, nereaguoja į raginimus ir prašymus dengti skolą, be to, turi finansinių sunkumų, kuriuos patvirtina įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o darbuotojų skaičius nuo 2017 m. birželio mėn. yra mažėjantis. Taigi, atsakovė galimai ruošiasi bankroto bylos iškėlimui.
    2. Creditinfo ataskaita patvirtina, kad atsakovei jau yra taikomi turto areštai 5 494,64 Eur ir 6 776,68 Eur sumoms. Ieškinio suma atsakovei yra neabejotinai didelė, kas patvirtina būtinybę byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
  2. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Creditinfo 2017 m. rugsėjo 28 d. ataskaitą su informacija apie atsakovei UAB „Premium Cocoa“ taikytus areštus, taip pat www.rekvizitai.lt tinklalapio duomenis 2017 m. spalio 16 dienai. Apeliacinės instancijos teismas nutaria atsisakyti priimti ieškovės teikiamus įrodymus, nes: 1) Creditinfo ataskaita buvo sudaryta 2017 m. rugsėjo 28 d. (skundžiama nutartis priimta 2017 m. spalio 9 d.), tačiau ieškovė atskirajame skunde nenurodė, kodėl šio dokumento nepateikė pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, kuriame buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovė galėjo šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui; 2) www.rekvizitai.lt duomenys yra viešai prieinami duomenys, todėl jų prijungimas vertintinas kaip netikslingas.
  3. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad privataus juridinio asmens – UAB „Creditinfo Lietuva“ – išduota pažyma atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu, todėl ja remtis nebūtų pagrindo (CPK 176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti skolą ir palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas. Dėl šio preliminaraus sprendimo atsakovė įstatymų nustatyta tvarka pateikė prieštaravimus. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje detaliai nepasisakyta dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau byloje esant priimtam preliminariam sprendimui, kuriuo ieškovės ieškinys yra tenkintas, laikytina, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta.
  3. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad atsakovei turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pareikšta ieškinio suma jai yra didelė, o teismų praktikoje išaiškinta, jog didelė ieškinio suma patvirtina objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodoma teismų praktika yra neaktuali, todėl pagrindo sutikti su jos dėstomais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Atskirajame skunde tikimybė, kad atsakovė imsis aktyvių veiksmų, kuriais mažintų sprendimo įvykdymo galimybes, grindžiama tuo, jog atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai vengia vykdyti savo prievoles bei nereaguoja į raginimus ir prašymus dengti skolą. Visgi, vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovė laikytina nesąžininga, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovės nenurodytos ir byloje nenustatytos. Taigi, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga neįrodyta.
  4. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai byloje esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė grėsmės būsimo tikėtina jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai