Byla e2-267-586/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriui R. S. ir advokato padėjėjai D. Ž., atsakovės UAB „Sanitex“ atstovui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios R. S. įmonės ieškinį atsakovei UAB „Sanitex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir,

Nustatė

2ieškovė bankrutuojanti R. S. įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Sanitex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės sudarytą 2014-10-31 susitarimą dėl 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą ir 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą; 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23188 su priedu, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23259 su priedu, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23277 su priedu, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23413 su priedu; 3) taikyti restituciją ir pripažinti, kad atsakovė lieka skolinga ieškovei 11 530,15 Eur, o ieškovė lieka skolinga atsakovei 11 530,15 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 11 530,15 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei ieškovės kreditorių susirinkimo sprendimu nuo 2014-12-01 buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra, bankroto administratoriumi paskirtas R. S.. Ieškovė 2014-10-31 sudarė su atsakove 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą, kuriuo pakeitė nuo 2012-07-31 tarp šalių egzistavusią tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo praktiką, kuomet suėjus abiejų šalių mokėjimo kitai šaliai terminams pagal pasirašytas sutartis, šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymus tai sumai, kurią šalys viena kitai yra skolingos bei kurios mokėjimo terminai yra suėję. Nurodė, kad juo ieškovė ir atsakovė susitarė, kad šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymus pagal viena kitai pateiktas sąskaitas faktūras, nepriklausomai nuo tarpusavio sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų, t. y. vykdant užskaitymus tarpusavio reikalavimai laikomi suėjusiais nuo atitinkamų sąskaitų – faktūrų išrašymo dienos. Nurodė, kad susitarimu siekiant užtikrinti vienodą tarpusavio atsiskaitymų apskaitą, nurodytus užskaitymus savo nuožiūra, beatskiro pranešimo ieškovei, vykdo atsakovė, o atliktus užskaitymus susiderina su ieškove numatyta tvarka. Ieškovė 2014-11-30 sudarė su atsakove tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą, kuria šalys susitarė, jog atsakovė užskaito 11530,15 Eur (39811,31 Lt) ieškovės įsiskolinimą atsakovei, o ieškovė užskaito 11530,15 Eur (39811,31 Lt) atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Nurodė, kad atsakovė patvirtino, jog įskaitymas 11530,15 Eur sumai buvo atliktas, kad šie sandoriai tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryti prieš pat neteisminės bankroto procedūros ieškovei inicijavimą, t. y. šie sandoriai, ieškovei esant nemokiai, pažeidė bankrutuojančios ieškovės (R. S. įmonės) kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iš daugelio ieškovės kreditorių – atsakovei (UAB „Sanitex“), t. y. buvo siekiama atsakovės reikalavimą ieškovės atžvilgiu patenkinti pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimus tuo metu, kai ieškovė buvo faktiškai nemoki ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą. Nurodė, kad ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., faktiškai yra nemoki, kadangi ieškovė pagal 2007-10-15 kredito sutartį Nr. 031-47431 buvo įsipareigojusi grąžinti AB bankas SNORAS paimtą kreditą iki 2014-08-20, tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. Ieškovė negrąžino bankui 371205,16 Eur (1281697,18 Lt) kredito, priskaičiuotų 2757,00 Eur (9519,36 Lt) palūkanų bei 4271,61 Eur (14749,03 Lt) delspinigių. Ši ieškovės prievolė bankui yra neįvykdyta iki šios dienos. BAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje iš viso yra net 382 251,34 Eur. Ieškovei 2014-08-20 negrąžinus bankui aukščiau nurodyto dydžio kredito, R. S. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki. Patikslintu reikalavimu prašė pripažinti visus sandorius negaliojančiais actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio pagrindais, kaip prieštaraujantiems įstatymo normoms ir taikyti restituciją.

3Atsakovė pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu, patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, kadangi sandorių sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai moki. Nurodė, kad skolininkė (ieškovė) privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi įsiskolinimų įskaitymų praktika, buvo pasirašytos sutartys, kurios sudarytos teisėtai ir buvo galiojančios, todėl jų vykdymas – privalomas. Pažymėjo, kad atsakovė sudariusi su ieškove sandorius buvo sąžininga.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bankroto administratorius R. S. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad visos actio Pauliana sąlygos egzistuoja. Nurodė, kad šalių nesąžiningumą rodo tai, kad ieškovė žinodama savo sunkią finansinę padėtį, o atsakovė nesidomėdama ieškovės (pirkėjos) finansine padėtimi, priešingai nei turėtų elgtis rūpestingas verslininkas, sudarė sandorius, kurie naudingi atsakovei.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja D. Ž. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, ir pripažinti visus sandorius negaliojančiais actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio pagrindais, kaip prieštaraujantiems įstatymo normoms bei taikyti restituciją.

6Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Sanitex“ atstovas P. B. prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad susitarimo pakeitimas buvo atliktas siekiant nevaržyti ieškovės apyvartinių lėšų, tarpusavio užskaitymai vykdavo visada. Pažymėjo, kad 2014-11-30 užskaitymas buvo atliktas nepažeidžiant susitarimo ir ne paskutinę mėnesio dieną, o už viso lapkričio mėnesio laikotarpį. Paaiškino, kad neturėjo galimybės sužinoti apie įmonės nemokumą, jos santykius su banku, ar kitus pradelstus mokėjimus, be to, nebuvo jokių jai žinomų išieškojimo veiksmų ir neįtarė, kad įmonė yra nemoki.

7Ieškinys tenkintinas.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad R. S. įmonė (ieškovė) įregistruota 1994-11-08, savininkas ir vadovas R. S.. 2007-10-15 bei AB „Snoro“ bankas sudarė kredito sutartį Nr. 031–47431 (su vėlesniais papildomais susitarimais), pagal kurią bankas kredito gavėjai – ieškovei, investicijoms į turtą suteikė 1900000,00 Lt kreditą, kuriuo gražinimo terminas numatytas – 2014-08-20. Suteikto skolinio įsipareigojimui užtikrinti ieškovė bankui įkeitė turtą. 2012-02-28 ieškovė su atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį VIL-S-2012/03-01 1568, pagal kurią ieškovė perka, o atsakovė parduoda prekes, nustatant 50000,00 Lt kredito limitą (su vėlesniu pakeitimu). 2012-03-12 ieškovė ir atsakovė sudaro tiekimo sutartį Nr. LTT-SRJ-12.03.12, pagal kurią ieškovė įsipareigoja tiekti prekes atsakovei, už kurias pastaroji įsipareigoja apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo dienos. 2012-07-31 susitarimu dėl tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė – pirkėjas (atstovaujama R. S.) ir atsakovė – pardavėjas (atstovaujama finansų direktoriaus R. K.) susitarė dėl tarpusavio skolų užskaitymo, kuriuo suėjus abiejų šalių mokėjimo kitai šaliai terminams pagal pasirašytas sutartis, šalys atlieka tarpusavio užskaitymus tai sumai, kurią šalys vienai kitai yra skolingos bei kurios mokėjimo terminai yra suėję. 2014-10-31 ieškovė ir atsakovė sudarė 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą, kuriuo šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymus pagal vienai kitai pateiktas sąskaitas faktūras, nepriklausomai nuo tarpusavio sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų, t. y. vykdant užskaitymus tarpusavio reikalavimai laikomi suėjusiais nuo atitinkamų sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Taip pat pakeitimu šalys susitaria, kad siekiant užtikrinti vienodą tarpusavio atsiskaitymų apskaitą, nurodytus užskaitymus savo nuožiūra, be atskiro pranešimo pirkėjui (ieškovei), vykdo pardavėjas (atsakovė). 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23188, šalys atliko užskaitymą 3959,62 Lt sumai, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23259, šalys atliko užskaitymą 6169,48 Lt sumai, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23277, šalys atliko užskaitymą 144,04 Lt sumai, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23413, šalys atliko užskaitymą 29538,17 Lt sumai. 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23413, atliko užskaitymą 39811,31 Lt sumai, už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30. Iš pateikto ieškovės balanso 2014-10-31 Nr. 2014/04 už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 nustatyta, kad ieškovės turtas sudarė 2175191,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1368481,00 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 1285418,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 83064,00 Lt. 2014-11-11 ieškovė kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Gargždų skyriui raštu „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“ pranešė, kad nerealizavus turto ir nesukaupus lėšų atsiskaityti su BAB banku Snoras ir jam nepratęsus paskolos grąžinimo termino, įmonė pateko į sunkią finansinę padėtį ir tapo nemokia bei bus pradėta neteisminė bankroto procedūra. Prie pranešimo pridėtas kreditorių sąrašas, kurį sudaro: BAB bankas Snoras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Sanitex“, AB LESTO, UAB „Omnitel“, AB „Komunalinių įmonių kombinatas“. Iš 2014-12-01 R. S. (ieškovės) kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime nutarta pradėti R. S. įmonės (ieškovės) neteisminę bankroto procedūrą nuo šio sprendimo priėmimo momento, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įmonei pradedami taikyti visi Įmonių bankroto įstatyme numatyti apribojimai, taikomi įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Susirinkime nutarta R. S. įmonės (ieškovės) bankroto administratoriumi paskirti R. S.. Iš bankrutuojančios R. S. įmonės (ieškovės) kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų matyti, kad AB bankas Snoras ieškovei pareiškė 382251,34 Eur dydžio reikalavimą, kuris užtikrintas hipoteka. Pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 332,94 Eur, iš jų: B. L. – 273,77 Eur reikalavimas, A. V. – 59,17 Eur reikalavimas, antros eilės kreditorių reikalavimai – 38010,33 Eur, iš jų: VSDFV Klaipėdos skyrius – 11243,59 Eur reikalavimas, VĮ Turto bankas (VMI + GF) – 26766,74 Eur reikalavimas, trečios eilės kreditorių reikalavimai – 2271,55 Eur, iš jų: UAB „Omnitel“ – 69,84 Eur reikalavimas, AB LESTO – 2201,71 Eur reikalavimas, visų pareikštų reikalavimų dydis – 422866,16 Eur.

9Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

11Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Šiuo atveju nustatyta, kad R. S. įmonės neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta 2014-12-01 R. S. įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu. Ieškinys teisme gautas 2015-11-25, todėl konstatuotina, kad nėra praleistas ieškinio pateikimo teismui vienerių metų senaties terminas.

12Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo byloje.

13Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri reiškiama visų esamų bankrutuojančios R. S. įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų pagrindu. Ieškovės 2014 metų balanse nurodyta, kad įmonės turtas 2014-10-31 sudarė 629978,86 Eur (2175191 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 396339,49 Eur (1368481 Lt), iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 372282,78 Eur (1285418 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24056,99 Eur (83064 Lt). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2007-10-15 ieškovė ir AB bankas Snoras sudarė kredito sutartį (su vėlesniais papildomais susitarimais), pagal kurią bankas ieškovei suteikė 1900000 Lt kreditą, kurį ieškovė įsipareigojimo grąžinti dalimis iki 2014-08-20. Bankroto administratorius patvirtino, jog nustatytu terminu įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti ir bendras įmonės įsiskolinimas 2014-12-01 sudarė 1319837,42 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakydamas apie nemokumą, kaip actio Pauliana sąlygą yra konstatavęs, jog šiuo atveju nemokumas gali būti suprantamas ne tik Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, bet ir tuo atveju, kai įmonė faktiškai nėra pajėgi atsikaityti su savo kreditoriais. Ieškovė 2014-11-11 pranešime „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“ patvirtino, jog įmonė yra nemoki, negali bei negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėtu pranešimu kreditoriams, tarp jų ir atsakovui UAB „Sanitex“ ieškovė pranešė apie sunkią finansinę padėti, informavo, jog yra siekiama pradėti neteisminę R. S. įmonės bankroto procedūrą ir tuo tikslu 2014-12-01 yra šaukiamas ieškovės kreditorių susirinkimas. Ginčijami skolų užskaitymo aktai sudaryti 2014 m. lapkričio mėnesį, o 2014-12-01 ieškovei buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra. Taigi ginčijamų sandorių sudarymo metu, teik ieškovei, tiek atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė yra nepajėgi patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Tačiau, nepaisant to, ieškovė sudarė su atsakove ginčijamą pakeitimą, siekiant sudaryti ginčijamą aktą ir nesuėjus šalių sutartyse nurodytų apmokėjimo terminų, suteikiant pirmenybės teisę pilna apimtimi patenkinti išskirtinai atsakovės reikalavimą. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nepagrįstai suteikė atsakovei pranašumą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu ir tuo apribojo jų galimybes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus bankroto proceso metu.

14Duomenų apie tai, kad ginčijami sandoriai būtų sudaryti priverstine įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga. Vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį, skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Šioje byloje sandoriai nėra sudaryti priverstine įstatymo nustatyta tvarka ar vykdant teismo sprendimą, jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė norma neįpareigojo ieškovo - bankrutuojančios R. S. įmonės ir atsakovės sudaryti šių sandorių ir šalys jų sudaryti neprivalėjo.

15Šios bylos kontekste, kai bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytus atlygintinius sandorius, CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Teismas pažymi, kad ieškovė kaip savo kreditorių skolininkė, buvo ypač nesąžininga, nes žinojo savo finansinę padėtį, žinojo, kokį įsiskolinimą turi, žinojo, kad yra nemoki, tačiau be jokio teisinio pagrindo ji pirmumo teise patenkino išimtinai atsakovės reikalavimus, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007-0419 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos A. T. 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Šiuo atveju atsakovės nesidomėjimas kitos sandorio šalies patikimumu (apie ieškovės turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan.) bei apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka, vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Taigi, atsakovė, būdama verslininke, veikdama kaip rūpestingas ir apdairus verslo subjektas, turėjo savarankiškai domėtis savo partnerių finansine būkle, negalėjo nesuprasti, kad ieškovė yra susidūrusi su mokumo problemomis.

17Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo ilgą laiką, atsiskaitymus daug metų atlikdavo pagal 2012-07-31 tarp šalių sudaryto susitarimo sąlygas, t. y. įskaitomos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o pasibaigus mėnesiui šalys pasirašo tarpusavio skolų įskaitymo aktą per einamąjį mėnesį užskaitytų skolų sumai. Ieškovei negrąžinus itin didelio dydžio kredito bankui nustatytais terminais, taip pat tapus nemokiai, nepajėgiančiai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, taip pat ne tik bankui Snoras, tačiau ir Mokesčių inspekcijai, Sodrai, 2014-10-31 ieškovė su atsakove sudaro ginčijamą pakeitimą, kuriuo atsakovui suteikiama išimtinė teisė atlikti tarpusavio skolų įskaitymus, nesuėjus tarp šalių sudarytose sutartyse nustatytiems sąskaitų–faktūrų apmokėjimo terminams, o 2014-11-30 sudarant ginčijamą aktą ir atliekant 11530,15 Eur dydžio įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai nesuėję, įskaitymą, konstatuotina, kad šis pakeitimas buvo naudingas išimtinai atsakovei. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovei žinant apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir neišvengiamai gresiantį bankrotą ir siekiant, kad būtent atsakovės reikalavimai būtų visiškai patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, nes ieškovė 2014-11-11 pranešime „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“ patvirtino, jog įmonė yra nemoki, negali bei negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, pranešimą įteikė ir atsakovei UAB „Sanitex“.

18Vertinant paskutiniąją sąlygą - kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes bankroto atveju skolininko restitucija taikoma visa apimtimi, sugrąžinant visą pagal nuginčytus sandorius perduotą turtą į bankrutuojančios įmonės turto masę.

19Nurodytais motyvais pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės sudarytas 2014-10-31 susitarimas dėl 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą ir 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas; pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktas Nr. 23188 su priedu, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktas Nr. 23259 su priedu, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktas Nr. 23277 su priedu, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktas Nr. 23413 su priedu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.). Kadangi ginčijami ieškovės ir atsakovės sudaryti susitarimai, skolų užskaitymai pripažįstami negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažintina, jog ieškovė neatsiskaitė su atsakove, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei pinigines lėšas, gautas iš ieškovės. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 11530,15 Eur suma pagal pripažįstamus negaliojančiais užskaitymus. Atsakovė turi teisę kreiptis į ieškovės bankroto administratorių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

21Ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11530,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-11-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

22Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau ieškinį patenkinus, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovės.

23Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 1550,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. ir 98 str. 1 d.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti visiškai.

26Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės bankrutuojančios R. S. įmonės ir atsakovės UAB „Sanitex“ sudarytą 2014-10-31 susitarimą dėl 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą ir 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23188 su priedu, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23259 su priedu, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23277 su priedu, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23413 su priedu.

27Taikyti restituciją ir pripažinti, kad atsakovė UAB „Sanitex“ lieka skolinga ieškovei bankrutuojančiai R. S. įmonei 11530,15 Eur, o ieškovė bankrutuojanti R. S. įmonė lieka skolinga atsakovei UAB „Sanitex“ 11530,15 Eur.

28Priteisti ieškovei bankrutuojančiai R. S. įmonei iš atsakovės UAB „Sanitex“ 11530,15 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 11530,15 Eur nuo 2015-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29Išieškoti iš atsakovės UAB „Sanitex“ 259,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

30Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius,... 2. ieškovė bankrutuojanti R. S. įmonė kreipėsi į... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu,... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bankroto administratorius 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja 6. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Sanitex“ atstovas 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų... 9. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra... 11. Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius... 12. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo byloje.... 13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią... 14. Duomenų apie tai, kad ginčijami sandoriai būtų sudaryti priverstine... 15. Šios bylos kontekste, kai bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad skolininkas ir... 17. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo ilgą... 18. Vertinant paskutiniąją sąlygą - kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į... 19. Nurodytais motyvais pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento... 20. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką... 21. Ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio metines... 22. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 83... 23. Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 1550,00 Eur bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas... 25. ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės bankrutuojančios 27. Taikyti restituciją ir pripažinti, kad atsakovė UAB „Sanitex“ lieka... 28. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai R. S. įmonei iš... 29. Išieškoti iš atsakovės UAB „Sanitex“ 259,00 Eur žyminio mokesčio... 30. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...