Byla e2A-862-275/2020
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal BUAB „Kustodija“ ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S. ir M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovė BUAB „Kustodija“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais: ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir M. Š. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir R. Š. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir Z. M. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir A. V. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir Č. J. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir G. K. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir E. M. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir D. R. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir E. S. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir M. S. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą; 2) taikyti restituciją: grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų susitarimų sudarymo momento; 3) priteisti iš atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės naudai 13725,06 Eur; 4) priteisti iš atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės naudai įstatymo nustatyto dydžio - 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2.

5Nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Kustodija“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d. Bankroto administratorius patikrinęs bankrutavusios įmonės sandorius sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad su atsakovais AB „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S., M. S. 2016 m. spalio 10 d. buvo sudaryta 10 (dešimt) Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimų, kurių pagrindu atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ buvo perleisti turimi piniginiai reikalavimai į savo debitorius ir jų verte sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei AB „Alvito žemdirbys“. Ginčijamų susitarimų sudarymas galėjo lemti ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ir ieškovės negalėjimui atsiskaityti su savo kreditoriais, nes atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ buvo perleista reikalavimų į savo skolininkus už 13725,06 Eur, t.y. jie viršijo pusę į balansą įrašyto turto, todėl ieškovė buvo nemoki. Tuo metu ieškovė taip pat turėjo įsiskolinimą Valstybei. Minėtų susitarimų sudarymo metu buvo nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui - atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, tačiau jų teisės buvo pažeistos, nes sudarius ginčijamus susitarimus ieškovės turimas įsiskolinimas sumažėjo. Pasirašydami ginčijamus susitarimus, atsakovai, buvo nesąžiningi, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nesistengė įvertinti ieškovės mokumo, nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui, nesigilino į teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose taikomus areštus ieškovės atžvilgiu, nereikalavo ieškovės pateikti nurodytus duomenis. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir todėl tokie sandoriai yra neteisėti actio Pauliana pagrindu. 3.

6Atsakovas G. K. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis BUAB „Kustodija“ buvo skolingas 1481,08 Eur. Ketinant atsiskaityti ieškovė informavo kad yra skolinga UAB „Alvito žemdirbys“, todėl pasirašius tarpusavio šalių susitarimą, tikslinga skolą pravesti UAB „Alvito žemdirbys. 2016 m. spalio 10 d. buvo pasirašytas Tarpusavio kreditorimų- debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimas. Nurodo, kad tuo metu nežinojo ar ieškovė turėjo daugiau kreditorių ir debitorių. Ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, o kadangi informacija apie kredito sutartis ir jų vykdymą yra konfidenciali, tai nebuvo žinoma apie ieškovės paskolas bei nemokumą. Juolab, kad pati ieškovė nusprendė, jog šalių priešpriešinės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu. 4.

7Atsakovė D. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje turėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu, nes reikalavimas teikiamas AB „Alvito žemdirbys“. Ieškinyje nenurodyta kaip 1074,00 Eur vertės tarpusavio skolų užskaitymo sandoris lėmė ieškovės finansinės būklės pablogėjimą arba, jog būtent šis sandoris nulėmė ieškovės nemokumą. Taip pat ieškovė neįrodė šios atsakovės nesąžiningumo. Ieškovė neginčija, kad atsakovė už suteiktas prekes/paslaugas yra atsiskaičiusi, todėl ieškinys atmestinas. 5.

8Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, buvo nemoki. Nors ieškinyje nurodoma, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus 2015 finansiniais metais ieškovė turėjo turto iš viso už 11668.724,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8795619,00 Eur, 2016 m. sausio 1 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 10152197,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8077128,00 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai negali būti vertinami kaip pradelsti įsipareigojimai. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ji buvo nemoki, o finansinių ataskaitų duomenys rodo, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai mažėjo. Tuo metu atsakovė buvo ieškovės kreditore, o kiti atsakovai - ieškovės skolininkais. Ginčo sandoriais ieškovė susimažino savo turimą įsiskolinimą atsakovei, kadangi nurodytais sandoriais nebuvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, jų sudarymo metu ieškovė nei buvo nemoki, nei tapo nemoki, jie nelėmė jos galimybės tęsti savo veiklą ir atsiskaitymo su kreditoriais sumažėjimo, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Pažymėjo, kad bankroto administratorius informaciją apie šalių sudarytus sandorius turėjo dar prieš pirmąjį BUAB „Kustodija“ kreditorių susirinkimą 2017 metais, todėl praleidus senaties terminą, ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

106.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ atžvilgiu reiškiamo reikalavimo dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 7.

12Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ atžvilgiu reiškiamo reikalavimo - dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis), todėl šį prašymą tenkino ir nurodytoje dalyje bylą nutraukė. 8.

13Nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti duomenys, leidžiantys spręsti apie įmonės (ne)mokumą sandorių sudarymo metu. Byloje esantys UAB „Kustodija“ balanso duomenys, kad 2016 m. spalio 1 d. įmonės sąskaitoje buvo 105172,00 Eur, rodo, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu, įmonė buvo moki ir galėjo atsiskaityti su buvusiais kreditoriais (VMI ir VSDFV). Vadinasi yra pagrindas išvadai, kad sudarydama ginčijamus susitarimus ieškovė mažino savo įsiskolinimą atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, nepažeisdama kitų kreditorių interesų. Juolab, kad pačiame ieškinyje pažymima, jog remiantis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, 2015 finansiniais metais ji turėjo turto iš viso už 11668724,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8795619,00 Eur. 2016 m. spalio 1 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 10152197,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8077128,00 Eur. Sprendžiant, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai mažėjo, o ieškovė vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, argumentas, jog UAB „Kustodija“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo puse į jos balansą įrašyto turto vertės, iš esmės nepatvirtina įmonės nemokumo ir, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus. 9.

14Teismas pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). 10.

15Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kustodija“ įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d., o ginčijami Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimai šalių laisva valia buvo pasirašyti 2016 m. spalio 10 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo ir atlikti įskaitymai atitiko sutarties šalių siekius bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendė, kad ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo) teisės, todėl nesant bent vienai iš CK 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliana sąlygos, ieškinys yra atmetamas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1711.

18Apeliantė (ieškovė) BUAB „Kustodija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14733-808/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti.

1911.1.

20Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovo faktinio nemokumo ginčijamų susitarimų sudarymo metu, pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai. Iš paskutinio 2015 m. Juridinių asmenų registrui pateikto ieškovo balanso matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovo turto vertė buvo 11.668.724,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8.795.619,00 Eur. Vadovaujantis ieškovo finansiniais duomenimis, 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu ieškovo nekilnojamojo turto - žemės vertė siekė 14.160,00 Eur, pastatų ir statinių - tik 1.770,00 Eur. Pažymėjo, kad didžiąją ieškovo turto dalį sudarė 3.389.934,00 Eur finansinis turtas (investicijos į dukterines įmones, po vienerių metų gautinos sumos), 3.046.922,00 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 4.880.502,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, todėl remiantis nurodytais finansiniais duomenimis, galima pagrįstai teigti, jog ieškovo į balansą įrašytą turtą iš esmės sudarė turtas, kuris negali būti operatyviai panaudotas skoloms padengti. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 1 d. ieškovo balanso matyti, kad ieškovas 2016 m. turėjo 10.152.197,00 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8.573.522,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 8.077.128,00 Eur. Ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, ieškovas 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo patyręs 268.913,23 Eur nuostolį. Kartu su ieškiniu pateikta pradelstų ieškovo skolų kreditoriams ataskaita patvirtina aplinkybę, jog 2016 m. spalio 10 d. ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 7.799.266,89 Eur. Taigi, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamų susitarimų sudarymo momentu ieškovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovas, sudarydamas ginčijamus susitarimus su atsakovais, buvo faktiškai nemokus.

2111.2.

22Nurodė, kad nepagrįstais laikytini skundžiamo sprendimo motyvai, jog per vienerius metus sumažėjus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams bei ieškovui vykdant savo įsipareigojimus kreditoriams, galima spręsti, jog ieškovas buvo mokus ir ginčijami susitarimai nepažeidė kitų ieškovo kreditorių interesų. Pabrėžtina, kad iš 2016 m. spalio 1 d. balanso matyti, jog 2016 m. laikotarpiu reikšmingai sumažėjo ir bendra ieškovo turto masė, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktų finansinių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įmonė veikė nuostolingai ir ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas faktiškai buvo nemokus. Kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovas turėjo skolą VSDFV bei valstybės biudžetui. Remiantis 2018 m. balandžio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimu Nr. (7.2)-22999, ieškovas jau nuo 2016 m. kovo 1 d. VSD įmokas mokėjo pavėluotai, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškovo skolos išieškojimą vykdė priverstine tvarka. 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovas turėjo 13.110,16 Eur VSD įmokų įsiskolinimą už 2016 metų spalio mėnesį, o ieškovo bankroto byloje patvirtintame kreditorių sąraše ieškovo skola kreditoriui VSDFV sudarė net 117.207,22 Eur. Vadovaujantis 2018 m. kovo 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) pranešimu Nr. (20.21-06) RMA-7577, delspinigiai už tinkamai nevykdomas mokestines prievoles ieškovo atžvilgiu buvo skaičiuojami nuo 2016 m. balandžio mėn. 2016 m. spalio 18 d. ieškovas turėjo susidariusią 10.536,84 Eur mokestinę nepriemoką už 2016 m. spalio mėn. bei 570,13 Eur priskaičiuotų delspinigių. Į ieškovo bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą VMI buvo įtraukta su 150.162,84 Eur turimu reikalavimu į ieškovą.

2311.3.

24Atkreipė dėmesį, kad visiškai nepagrįsta laikytina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog be įsipareigojimų VSDFV ir valstybės biudžetui duomenų apie kitus ieškovo įsiskolinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Ieškovas, be Vilniaus miesto apylinkės teismo įvertintų turimų įsiskolinimų VSDFV bei valstybės biudžetui, nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pateikęs ir turto arešto aktų registro archyvo išrašą patvirtinantį, jog sudarant ginčijamus susitarimus su atsakovais, reikalavimus ieškovui buvo pareiškę ir kiti kreditoriai (ketvirtos eilės kreditoriai), kurių įvykdymo užtikrinimui buvo taikytas ieškovo turto areštas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Coface Credit Management Services“ naudai areštuotas 144.952,26 Eur vertės turtas, v. b. Nr. 0019/16/00951, 2016 m. rugpjūčio 26 d. bendrovės „ARKOP“ Sp. Z o. o. naudai - 138.463,16 Eur vertės turtas, v. b. Nr. 0157/16/02455, 2016 m. rugsėjo 6 d. UAB „Skolų valdymo partneris“ naudai - 127.995,00 Eur vertės turtas, v. b. Nr. 011/16/01952, 2016 m. rugsėjo 27 d. ITICON NV naudai - 330.000,00 Eur vertės turtas, v. b. Nr. 0028/16/01611. Byloje ieškovo taip pat buvo pateikti ir dviejų ieškovo bankroto procese patvirtintų penktosios eilės kreditorių Rotam Agrochemical Europe ir Monsanto International Sari. finansinius reikalavimus pagrindžiantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie įrodo, jog minėtų kreditorių reikalavimai ieškovui tapo vykdytinais dar laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. sausio 23 d., t. y. kalendorinio eiliškumo tvarka anksčiau nei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“, todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime darė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovas tariamai buvo skolingas tik dviem kreditoriams, t. y. VSDFV ir VMI. Remdamasis minėta išvada, pirmosios instancijos teismas atitinkamai nepagrįstai Skundžiamame sprendime nurodė, jog vadovaujantis 2016 m. spalio 1 d. ieškovo balanso duomenimis, ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje turimų lėšų pakako padengti turimus įsiskolinimus pirmesnės eilės kreditoriams nei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovo nemokumą, neatliko visapusiško ir išsamaus bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo (CPK 185 str.), nevertino pateiktų dokumentų kaip visumos, o Skundžiamame sprendime padarė išvadą remdamasis fragmentiškai išanalizuotais nagrinėjamoje byloje pateiktais dokumentais bei duomenimis, dėl ko Skundžiamame sprendime priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl bylos esmės.

2511.4.

26Atkreipė dėmesį, kad išvadą dėl ieškovo nemokumo būklės, egzistavusios dar 2016 m. pradžioje, darė ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-157-210/2019 priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje, kuria paliktas nepakeistu 2018 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas pripažinti 2016 m. balandžio 29 d. sudarytą atsiskaitymo su vienu iš turimų kreditorių sandorį negaliojančiu, taip pat ir Vilniaus apygardos teismas neįsiteisėjusiuose sprendimuose: 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendime, c. b. Nr. e2-2862-912/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendime, c. b. Nr. e2-2112-852/2019 ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime, c. b. Nr. e2-2868-640/2019. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas neanalizavo ir netyrė byloje esančių duomenų, patvirtinančių ieškovo prievolių nevykdymo mastą, nenustatinėjo aukštesnės eilės kreditorių (išskyrus VSDFV ir VMI), kurių reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini ginčijamų susitarimų sudarymo metu, todėl visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog įmonė buvo moki ir galėjo atsiskaityti su buvusiais kreditoriais ginčijamų susitarimų sudarymo dienai.

2711.5.

28Pažymėjo, kad ieškovas sudarydamas ginčijamus susitarimus pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką (CK 6.9301 str.), kas vadovaujantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika savaime laikytina kitų ieškovo kreditorių teisių pažeidimu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ginčijamų susitarimų sudarymo dienai, ieškovas, be atsakovo AB „Alvito žemdirbys“, su kuriuo buvo atsiskaityta ginčijamais susitarimais 10.954,85 Eur apimtyje, turėjo ir daugiau kreditorių, įskaitant, viešųjų finansų įstaigas, kurių reikalavimai buvo ankstesni ir turėjo būti vykdomi pirmiau pagal įstatyme nustatytą tvarką. Aplinkybę, kad ginčijamų susitarimų sudarymo momentu ieškovas turėjo įsiskolinimą VSDFV ir VMI, kurie laikytini aukštesnės eilės kreditoriais nei atsakovas AB „Alvito žemdirbys“, Skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, teismas priimdamas Skundžiamą sprendimą nepagrįstai darė priešingą išvadą ir nurodė, kad ginčijamais susitarimais nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, kadangi ieškovas mažino savo turimus įsiskolinimus kreditoriams.

2911.6.

30Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog ginčijamų susitarimų sudarymo dieną ieškovas turėjo 3-5 eilės kreditorių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, kreditoriai UAB „Žvalguva“, UAB „Coface Credit Management Services“, Bendrovė „ARKOP“ Sp. Zo.o., UAB „Skolų valdymo partneris“, ITICON NV, Rotam Agrochemical Europe ir Monsanto International Sari.), kurių reikalavimai ginčijamų susitarimų sudarymo dieną buvo galiojantys ir vykdytini kalendorinio eiliškumo tvarka anksčiau, nei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog vadovaujantis 2016 m. spalio 1 d. balansu, ieškovas turėjo 105.172,00 Eur piniginių lėšų. Remiantis išdėstyta argumentacija, akivaizdu, jog egzistavo objektyvus pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti, kad turimos lėšos nėra pakankamos visiems nurodytų aukštesnės eilės arba tos pačios eilės kreditorių, kurių reikalavimai tapo vykdytini kalendorinio eiliškumo tvarka anksčiau nei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“, reikalavimams padengti.

3111.7.

32Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 str.). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 185 str.), nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese.

332.

34Atsakovas BAB „Alvito žemdirbys“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto 2019-12-04 apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14733-808/2019 nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3512.1.

36Nurodė, kad nei ieškinyje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai ginčijamais susitarimais buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sudarant ginčijamus susitarimus buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. Be to, sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę. Kitaip tariant, tam, kad ieškinys CK 6.66 str. pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad į civilinę bylą pateikti ieškovo 2015 ir 2016 m. finansiniai duomenys pagrindžia išvadą, kad ginčijamų susitarimų sudarymo momentu ieškovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovas, sudarydamas minėtus susitarimus su atsakovu, buvo faktiškai nemokus.

3712.2.

38Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2016-10-10 ieškovo pradelstų skolų ataskaita, kadangi tokio dokumento nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Su ieškiniu buvo pateikta tik 2016-10-10 klientų (o tai nėra kreditoriai, tai - debitoriai) pradelstų skolų lentelė, kurioje nėra jokių duomenų apie pradelstų skolų terminus ir pan. Be to, atsakovo nuomone, vadovaujantis į civilinę bylą pateiktais dokumentais, ieškovas negalėjo parengti tinkamų duomenų apie kreditorius/debitorius, jų įsipareigojimų vykdymo terminus ir panašiai, kadangi jis, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo, nurodė, kad šis neperduoda įmonės turto bei dokumentų. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde yra kalbama apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kurių bendra vertė yra virš 7,7 mln. eurų, tuo tarpu, pažvelgus į nagrinėjamoje civilinėje byloje esančią Vilniaus apygardos teismo nutartį bei į ieškovo bankroto administratoriaus ataskaitą matosi, kad kreditorių, kurie kreipėsi į teismą dėl jų reikalavimų ieškovo bankroto byloje patvirtinimų, yra tik šiek tiek virš 3 mln. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovo įsipareigojimai neviršijo pusės jo turimo turto. Taip pat analizuojant ieškovo pateiktus dokumentus, matyti, kad apeliaciniame skunde nurodytų kreditorių reikalavimų sumos buvo dengiamos (pvz.: ARKOP Sp.z.o.o. suma buvo sumažinta nuo 138 463,16 iki 106 797,31 eurų.

3912.3.

40Nurodė, kad ieškiniu prašoma taikyti restituciją, t. y. iš atsakovo priteisti 10 954,85 eurų, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs iš kitų atsakovų (išskyrus iš atsakovės D. R. mokėjimus) pagal ginčijamus susitarimus. Atsakovas nėra patvirtinęs aplinkybių, jog šios sumos buvo sumokėtos kitų atsakovų, todėl mano, kad ieškovo prašymas taikyti restituciją, t. y. priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą, yra nepagrįstas.

4112.4.

42Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas ir ginčas byloje kilo dėl trišalių susitarimų, sudarytų tarp ieškovo, atsakovo ir kitų atsakovų, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo, vadovaujantis CK 6.66 str. pagrindais. Ieškinys, kurio pagrindu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14733-808/2019, nebuvo reiškiamas CK 1.80 str. pagrindais. Ieškovo nurodytu neva CK 6.930-1 str. nustatyto mokėjimų eiliškumo pažeidimu buvo grindžiamas minėtų susitarimų ginčijimas pagal CK 6.66 str., vertinant jį kaip konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ginčijamus susitarimus, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai, pagal CK 1.80 str. yra ieškinio pagrindo keitimas, o tai daryti buvo galima tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str.). Dėl šios priežasties toks prašymas yra netinkamas ir netenkintinas.

4312.5.

44Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai nepateikė teismui visos informacijos apie ginčijamus susitarimus gavimą, siekdamas suklaidinti teismą dėl senaties termino pradžios. Tai liudija nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys duomenys: ieškovas (bankroto administratorius), organizuodamas pirmąjį BUAB „Kustodija“ kreditorių susirinkimą, atsakovui atsiuntė el. laišką, kurio viename iš priedų buvo „Bankrutuojančios UAB „Kustodija“ bankroto administratoriaus ataskaita pirmajam kreditorių susirinkimui (2017-10-30)(Pakartotiniam kreditorių susirinkimui, kuris numatytas 2017-10-31)“ . Šio el. laiško priedo 8 puslapio VII skyriuje „Kiti administratoriaus atlikti veiksmai“ administratorius nurodo, kad „Administratoriaus preliminariomis žiniomis buvo sudarinėjamos trišalės sutartys, užskaitymai, prieštaraujantys įstatymams ir įmonės kreditorių interesams.“ Pateikta informacija patvirtina, kad ieškovui (bankroto administratoriui) jau 2017-10-18 dieną ruošiant minėtą ataskaitą buvo žinoma apie galimai teisės aktams ir kreditorių interesams prieštaraujančias trišales sutartis, užskaitymus, sudarytus su BUAB „Kustodija“. Ieškovas (bankroto administratorius) elgiasi nesąžiningai neatskleisdamas, kokia būtent informacija buvo negauta iš buvusio BUAB „Kustodija“ vadovo, siekdamas šias aplinkybes nuslėpti.

4512.6.

46Civilinėje byloje yra pateikta foto nuotrauka, daryta mobiliuoju telefonu SONY prieš pirmąjį ieškovo kreditorių susirinkimą 2017-10-30 10.40 val., kuomet ieškovo bankroto administratoriaus atstovas rodė atsakovo atstovui buvusio BUAB „Kustodija“ direktoriaus pristatytą aplanką su ginčijamais tarpusavio kreditorinių- debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimais. Ši nuotrauka liudija, kad jau iki pirmojo (2017-10-30) ieškovo kreditorių susirinkimo ieškovas (bankroto administratorius) turėjo tarpusavio skolų dengimą, t. y. šioje civilinėje byloje ginčijamus susitarimus. Vertinant liudytojo V. R. duotus parodymus bei byloje atsakovo pateiktus duomenis, pagrįstai konstatuotina, kad ginčijami susitarimai ieškovo buvo turimi jau iki 2017-10-30 ieškovo kreditorių susirinkimo, apie juos ieškovas žinojo jau senai ir teismui ieškinį pateikė praleidęs senaties terminą. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 str. 3 d. prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius (bankroto administratorius) sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą bei aplinkybes, jog sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Atsakovo nuomone, aukščiau paminėti argumentai bei nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys duomenys aiškiai liudija, kad informaciją apie ieškovo, atsakovo bei kitų atsakovų sudarytus ginčijamus susitarimus bei informaciją, kad šie sandoriai galimai pažeidžia kreditoriaus teises, bankroto administratorius turėjo jau prieš pirmąjį BUAB „Kustodija“ kreditorių susirinkimą, vykusį 2017-10-30 dieną, nurodydamas atitinkamą informaciją savo ataskaitoje. Aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovas praleido senaties terminą, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Apeliacinis skundas atmestinas.

493.

50Ieškovas skunde nurodė argumentus, kuriais remiantis teismas turėjo padaryti išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną atsakovas buvo nemokus. Nurodė, kad iš byloje esančio 2016 m. spalio 1 d. ieškovo balanso matyti, kad ieškovas 2016 m. turėjo 10.152.197,00 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8.573.522,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 8.077.128,00 Eur. 2016 m. spalio 10 d. ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 7.799.266,89 Eur, taigi, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl galima daryti išvadą, jog ginčijamų susitarimų sudarymo momentu ieškovas buvo faktiškai nemokus. Tai, kad ieškovas yra pateikęs teismui ir daugiau analogiškų ieškinių, kitose bylose priimti teismo sprendimai yra įsiteisėję, teismų išvados dėl aplinkybės, ar ieškovas buvo nemokus ginčijamų sandorių sudarymo dienai, yra reikšmingos ir šiai bylai, nes ieškovas teikia analogiškus įrodymus ir argumentus dėl bendrovės buvimo nemokia 2016 m. laikotarpyje.

514.

52Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-340-1120/2020, kurioje buvo išnagrinėtas BUAB „Kustodija“ ieškinys atsakovei UAB „Robusta“ dėl reikalavimų įskaitymo sandorių, sudarytų tarp šalių 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d., pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki, nes, kaip minėta, pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui yra reikšmingas tik skolininko nemokumo atveju. Pareiga įrodyti su skolininko turtine padėtimi susijusias aplinkybes, kaip ir visas Pauliano ieškinio instituto taikymo aplinkybes, tenka ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Šiuo atveju pareiga įrodyti ieškovės nemokumą, buvusį 2016 m. rugsėjo 30 d., kilo bankroto administratorei, atstovaujančiai ieškovės kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad svarbiausi finansiniai duomenys (ieškovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su ieškovės turtu) tiek 2017 m. gegužės 17 d. ieškovei keliant bankroto bylą, tiek ir 2016 m. rugsėjo 30 d., ieškovei sudarant ginčijamą sandorį įrodo, kad įmonė buvo nemoki. Nagrinėjamoje byloje yra aktualu, ar ieškovė buvo nemoki ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. 2016 m. spalio 10 d. Nesant byloje duomenų, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai buvo mažesni, nei nurodo ieškovas, t. y. sumažėjo daugiau, nei nurodė ieškovas, t. y. buvo 7.799.266,89 Eur, bendrovės turtui sudarius 10.152.197,00 Eur, teismas turėjo padaryti išvadą, kad bendrovė buvo nemoki ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti duomenys, leidžiantys spręsti apie įmonės (ne)mokumą sandorių sudarymo metu. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes ieškovas pateikė pakankamus duomenis byloje apie bendrovės finansinę padėtį 2016 m. spalio 10 d., iš kurių teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad bendrovė buvo nemoki. Tai, kad pagal UAB „Kustodija“ balanso duomenis 2016 m. spalio 1 d. įmonės sąskaitoje buvo 105 172,00 Eur, neleidžia daryti išvados, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu įmonė buvo moki, tai, kad ji galėjo atsiskaityti su buvusiais kreditoriais (VMI ir VSDFV), nereiškia, kad ji galėjo atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, o būtent galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais nulemia vertinimą apie įmonės mokumą. Daryti išvadą apie nemokumą teismas turėjo įvertinti pagal turimą turtą ir turimus įsipareigojimus visiems kreditoriams. Nesant kitokių duomenų, nei ieškovo pateikti duomenys apie turėtą bendrovės turtą ir įsiskolinimus, teismas neturėjo pagrindo jų atmesti ar vertinti nepakankamais.

535.

54Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovas tariamai buvo skolingas tik dviems kreditoriams, t. y. VSDFV ir VMI. Teismo sprendime padaryta išvada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kustodija“ turėjo skolą VSDFV ir Valstybės biudžetu, kad duomenų apie kitas skolas byloje nėra. Ši išvada taip pat nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė turto arešto aktų registro archyvo išrašą, kuris patvirtina, kad sudarant ginčijamus susitarimus su atsakovais, reikalavimus ieškovui buvo pareiškę ir kiti kreditoriai (ketvirtos eilės kreditoriai), kurių įvykdymo užtikrinimui buvo taikytas ieškovo turto areštas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Coface Credit Management Services“ naudai areštuotas 144.952,26 Eur vertės turtas, 2016 m. rugpjūčio 26 d. bendrovės „ARKOP“ Sp. Z o. o. naudai - 138.463,16 Eur vertės turtas, 2016 m. rugsėjo 6 d. UAB „Skolų valdymo partneris“ naudai - 127.995,00 Eur vertės turtas, 2016 m. rugsėjo 27 d. ITICON NV naudai - 330.000,00 Eur vertės turtas. Ieškovas byloje pateikė bankroto procese patvirtintų penktosios eilės kreditorių Rotam Agrochemical Europe ir Monsanto International Sari finansinius reikalavimus pagrindžiančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie įrodo, jog minėtų kreditorių reikalavimai ieškovui tapo vykdytinais dar laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. sausio 23 d. Nesant duomenų, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti ieškovo iki ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, teismas turėjo padaryti išvadą, kad šie asmenys buvo ieškovo kreditoriais ir jų reikalavimai ieškovui atsirado anksčiau, nei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ reikalavimai.

556.

56Ieškovas byloje įrodinėjo aplinkybę, kad sandorius sudarę su skolininku asmenys buvo nesąžiningi, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises ( CK 6.66 straipsnio 2 dalis ). Ieškovas teigė, kad pasirašydami ginčijamus susitarimus, atsakovai buvo nesąžiningi, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nesistengė įvertinti ieškovės mokumo, nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui, nesigilino į teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose taikomus areštus ieškovės atžvilgiu, nereikalavo ieškovės pateikti nurodytus duomenis. Tai, kad iš sudarytų sandorių naudą turėjo gauti atsakovas AB „Alvito žemdirbys“, byloje turėjo būti padaryta išvada, ar ši bendrovė žinojo ar turėjo žinoti, jog pažeidžiamos sudaromais sandoriais kitų kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvadų dėl šios ieškinio pagrindo dalies, tačiau proceso dalyviams teikiant įrodymus dėl šios aplinkybės, teisėjų kolegija vertina, ar byloje buvo įrodyta, kad sandorio šalys – skolininkas ( UAB „Kastodija“) ir kreditorius ( AB „Alvito žemdirbys“ ) buvo nesąžiningos, sudarydamos sutartį, kitų skolininko kreditorių atžvilgiu. Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens ( šiuo atveju - atsakovo) nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Atsakovas likviduojama AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad konstatuoti ginčo atveju šalių nesąžiningumo nėra jokio pagrindo, šalys neturėjo nesąžiningų ketinimų ar tikslų sudarant ginčijamus sandorius arba jais veikti prieš skolininko kreditorius, siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko turto. Nurodė, kad atsakovas, ginčijamų sandorių sudarymo metu, neturėjo jokios viešai be atitinkamos registracijos (ar duomenų teikimo sutarties) prieinamos informacijos, kad ieškovas būtų nemokus ar, atlikus ginčijamus mokėjimus, taptų nemokiu. Nurodė, kad ieškovo atstovų atsakovas buvo patikintas, kad ieškovas yra stabiliai veikianti ir su savo kreditoriais atsiskaitanti bendrovė. Nurodė, kad 2015 m. balansas nerodė ieškovo nemokumo, kadangi balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nereiškia, jog tai yra pradelstos skolos. Su ieškiniu pateiktame 2016-10-01 dienos ieškovo balanse nurodomi duomenys liudija, kad ieškovas mažino per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus.

577.

58CK 6.66 straipsnio 5 dalis nustato, kad sandoris Pauliano ieškinio pagrindu gali būti nuginčytas tik jei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Trečiojo asmens nesąžiningumas pasireiškia faktiniu žinojimu arba turėjimu žinoti, kad sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir kitos ginčijamo sandorio šalies interesų pusiausvyros principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir kitos sandorio šalies atžvilgiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, kokia apimtimi trečioji šalis turėjo pasidomėti sandorio šalies kreditorių teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pavyzdžiui, trečiojo asmens nesąžiningumas galėtų būti konstatuojamas, jei trečiasis asmuo žinojo apie kontrahento nemokumą ir jam suteikiamą pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu arba pagal santykių prigimtį ar kitas aplinkybes to negalėjo nežinoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007) daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai. Atsakovas pasidomėjo ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Šiuo atveju reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai, vertinamas kaip įvykdytas tinkamai, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą, į kontrahento (ieškovo) veiklos pobūdį (ieškovas – didelė įmonė, vykdanti stambius projektus, turinti daug kreditorių, reikalavimų įskaitymą vykdė daugelio kreditorių atžvilgiu) ir į sudaryto sandorio pobūdį (ieškovas ir atsakovas ginčijamu sandoriu pripažino, kad atsisako vienarūšių, priešpriešinių reikalavimų viena kitai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovės) kreditorių teises. Taigi, nors atsakovui, kaip verslininkui, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas nebuvo nesąžiningas ir nepakankamai apdairus, kad iš jam prieinamų priemonių buvo pagrindo spręsti, jog ginčijamas sandoris pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus.

598.

60Ta aplinkybė, kad praėjus daugiau nei pusei metų po ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad analogiškose byloje, kuriose ieškovas reiškė reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiomis 2016 m. sudarytas tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis, tiek ieškovo, tiek atsakovų veiksmai, sudarant tokius sandorius, nebuvo pripažinti nesąžiningais veiksmais kitų kreditorių atžvilgiu ( Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1284-798/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1132-450/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-340-1120/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-265-258-/2020 sprendimas). Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kitoks įstatymo aiškinimas bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

619.

62Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Taigi, padarius išvadą, kad ir skolininkas, ir trečiasis asmuo nebuvo nesąžiningi, nors ir buvo kitos trys sąlygos sandoriams pripažinti negaliojančiais, ieškinys byloje atmestinas.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

6410.

65Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jam nepateikus įrodymų apie tokias išlaidas ir jų dydį, prašymas priteisti šias išlaidas atmetamas.

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

Nutarė

67Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovė BUAB „Kustodija“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:... 5. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB... 6. Atsakovas G. K. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip... 7. Atsakovė D. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 8. Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 6.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu priėmė... 12. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl... 13. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti duomenys, leidžiantys... 14. Teismas pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 15. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. 11.... 18. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Kustodija“ pateikė apeliacinį skundą,... 19. 11.1.... 20. Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovo faktinio nemokumo ginčijamų... 21. 11.2.... 22. Nurodė, kad nepagrįstais laikytini skundžiamo sprendimo motyvai, jog per... 23. 11.3.... 24. Atkreipė dėmesį, kad visiškai nepagrįsta laikytina ir Vilniaus miesto... 25. 11.4.... 26. Atkreipė dėmesį, kad išvadą dėl ieškovo nemokumo būklės, egzistavusios... 27. 11.5.... 28. Pažymėjo, kad ieškovas sudarydamas ginčijamus susitarimus pažeidė... 29. 11.6.... 30. Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog ginčijamų... 31. 11.7.... 32. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263... 33. 2.... 34. Atsakovas BAB „Alvito žemdirbys“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo... 35. 12.1.... 36. Nurodė, kad nei ieškinyje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei... 37. 12.2.... 38. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios... 39. 12.3.... 40. Nurodė, kad ieškiniu prašoma taikyti restituciją, t. y. iš atsakovo... 41. 12.4.... 42. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas ir ginčas byloje kilo dėl... 43. 12.5.... 44. Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai nepateikė... 45. 12.6.... 46. Civilinėje byloje yra pateikta foto nuotrauka, daryta mobiliuoju telefonu SONY... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Apeliacinis skundas atmestinas.... 49. 3.... 50. Ieškovas skunde nurodė argumentus, kuriais remiantis teismas turėjo padaryti... 51. 4.... 52. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 53. 5.... 54. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog ginčijamų... 55. 6.... 56. Ieškovas byloje įrodinėjo aplinkybę, kad sandorius sudarę su skolininku... 57. 7.... 58. CK 6.66 straipsnio 5 dalis nustato, kad sandoris Pauliano ieškinio pagrindu... 59. 8.... 60. Ta aplinkybė, kad praėjus daugiau nei pusei metų po ginčijamo įskaitymo... 61. 9.... 62. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. 10.... 65. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atmetus... 66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326... 67. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti...