Byla e2A-340-1120/2020
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Robusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1103-565/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robusta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kustodija“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ (toliau – ir bankroto administratorė), 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robusta“ (toliau – ir atsakovė), prašydama pripažinti negaliojančiais ieškovės ir atsakovės 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimų įskaitymus ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo ir priteisti iš atsakovės 73 249,80 Eur skolos bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ir pritaikė restituciją – grąžino šalis į padėtį, buvusią iki šių sandorių sudarymo, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 73 249,80 Eur skolą bei 6 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1 324 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2016 m. gegužės 31 d. sudaryto tarpusavio įskaitymų sandorio (62 172,22 Eur sumai) pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija civilinės bylos nagrinėjimą dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įskaitymo sandorio (toliau – ir ginčijamas sandoris) pripažinimo negaliojančiu atnaujino iš esmės ir civilinę bylą šioje dalyje sustabdė tol, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi byla (sustabdyta jos dalis) atnaujinta išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta.

93.

10Bankroto administratorės nuomone, ginčijamas sandoris, sudarytas ieškovei esant nemokumo būklėje, galėjo lemti ieškovės finansinės būklės pablogėjimą bei turėjo reikšmingos įtakos tam, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Pasak bankroto administratorės, ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalis) pagrindu bei pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms.

114.

12Bankroto administratorė nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto, t. y. ieškovė tuo metu faktiškai buvo nemoki, tačiau ginčijamu sandoriu suteikė pirmenybę gauti finansinio reikalavimų patenkinimą vienam iš daugelio ieškovės kreditorių – atsakovei, kuri CK 6.9301 straipsnio prasme laikytina penktosios eilės kreditoriumi. Taigi, kitų kreditorių teisėti interesai vienodomis sąlygomis gauti proporcingą dalį savo finansinių reikalavimų patenkinimo buvo pažeisti. Ieškovė ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, nes nei įstatymas, nei sutartis ar teismo sprendimas to neįpareigojo padaryti.

135.

14Bankroto administratorės nuomone, ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo, kad yra nemoki, nesugeba vykdyti turimų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams ir, kad jai gali būti keliama bankroto byla. Pagal ieškovės veiklos pobūdį atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovė gali turėti verslo santykių ne tik su ja, bet ir su kitais kreditoriais, todėl ieškovei delsiant atsiskaityti už prekes bei didėjant įsiskolinimui, atsakovei turėjo kilti abejonių dėl ieškovės mokumo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo viešai prieinami ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys, pritaikyti areštai, ieškovei buvo inicijuotas ne vienas teisminis procesas dėl skolų priteisimo, todėl atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga, nes turėjo suprasti, kad šis sandoris sukels ar sustiprins ieškovės nemokumą.

156.

16Atsakovė UAB „Robusta“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti.

177.

18Atsakovė nurodė, kad ginčijamas sandoris neturėjo jokios įtakos ieškovės mokumui, nes turto ir įsipareigojimų santykis po ginčijamų sandorių sudarymo buvo identiškas iki tol buvusiam santykiui. Pasak atsakovės, ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo. Be to, bankroto administratorė apie ginčijamą sandorį žinojo dar 2017 m. liepos mėnesį, tačiau ieškinį pareiškė tik 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

198.

20Atsakovė pastebėjo, kad byloje nėra duomenų apie konkrečią ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų sumą, apie tai, kiek grynųjų ir negrynųjų pinigų tuo metu turėjo ieškovė, todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad ieškovė privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, o ginčijamas sandoris yra niekinis, nes prieštarauja šiai kodekso nuostatai.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu ir pritaikė restituciją – grąžino šalis į padėtį, buvusią iki šio sandorio sudarymo, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 11 077,58 Eur skolą bei 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1 324 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

2410.

25Teismas konstatavo, kad ginčijami susitarimai galėjo būti perduoti bankroto administratorei 2018 m. kovo mėnesį, ką patvirtino bankroto administratorė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

2611.

27Teismas konstatavo, kad pradelsti ieškovės įsipareigojimai ginčijamo sandorio sudarymo metu viršijo pusę į ieškovės balanso įrašyto turto vertės. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bankroto administratorės parengtos pradelstų įsipareigojimų ataskaitos neturi įrodomosios reikšmės. Teismas nurodė, kad iš bankroto administratorės 2019 m. vasario 28 d. pranešimo matyti, kad ieškovės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti 2017 m. liepos – 2018 m. kovo mėn., todėl bankroto administratorė turėjo galimybę šių dokumentų pagrindu parengti minėtas ataskaitas. Teismas sprendė, kad ataskaitose nurodytų duomenų pagrįstumą patvirtina tai, kad dalis jose nurodytų kreditorių yra įtraukti ir į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintą ieškovės kreditorių sąrašą, o dalį tam tikriems kreditoriams pradelstų skolų patvirtina ir pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai. Teismas darė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovei buvo suteikta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą, taip pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises.

2812.

29Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio metu apmokėjimo terminai galimai dar nebuvo suėję. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktą (šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs). Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

3013.

31Teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pritaikė restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo vykdomas išieškojimas kitiems ieškovės kreditoriams, todėl sprendė, kad tuo metu sudarytą ginčijamą sandorį būtų pagrindas pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms.

3214.

33Patenkinęs ieškinį, teismas konstatavo, kad iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 1 324 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas pateikė 3 630 Eur sąskaitą už advokato pagalbą parengiant ieškinį. Teismas konstatavo, kad ši suma viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir šią sumą sumažinęs iki 2 238 Eur priteisė ieškovės naudai iš atsakovės.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3515.

36Atsakovė UAB „Robusta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė taip pateikė prašymą priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3715.1.

38Pagal kasacinio teismo praktiką, subjekto ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme, jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas. Tiek pagal 2015 m., tiek pagal 2016 m. duomenis ieškovė turėjo pakankamai turto, t. y. jo vertės pakako tam, kad būtų padengti visi finansiniai įsipareigojimai. Iš į bylą pateiktų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ieškovės turto ir metinių įsipareigojimų santykis 2015 m. bei 2016 m., lyginant su 2012–2014 m., iš esmės nepasikeitė (pradelstų įsipareigojimų visuomet buvo nemažai), tačiau ieškovė sėkmingai veikė, generavo dideles pajamas, joje nuolat dirbo apie 30 darbuotojų, ieškovė gaudavo kreditus (kreditas buvo gautas ir 2015 m. pabaigoje), nuo ginčijamo susitarimo sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės kreditorių sumažėjo nuo maždaug 270 iki maždaug 90, atlyginimus darbuotojams ieškovė iki 2016 m. pabaigos mokėjo laiku, skolų valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovė neturėjo. Visa tai teismo turėjo būti vertinama kompleksiškai, tačiau teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės pateikta informacija, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą išvadas daryti atlikus visapusišką įrodymų vertinimą. Visa tai lėmė teismo nepagrįstą išvadą, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki.

3915.2.

40Po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė visiškai atsiskaitė su 2/3 savo kreditorių, su kitais kreditoriais buvo atsiskaityta iš dalies. 2016 m. ieškovė sudarė labai daug atsiskaitymo sandorių. Tai paneigia teismo išvadą, kad atsakovei buvo teikiamos kokios nors privilegijos, sukurtas prioritetas prieš kitus kreditorius. Atvirkščiai, atsakovė buvo tik viena iš daugelio kreditorių, su kuriais buvo vykdomi atsiskaitymai. Teismas teisingai pastebėjo, kad teismuose nagrinėjama daugiau kaip 10 šiai bylai analogiškų bylų, kuriose ginčijami panašiu laiku sudaryti kiti ieškovės sandoriai. Tai laikytina įrodymu, jog ieškovė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, o tai reiškia, kad ieškovė siekė ir toliau vykdyti veiklą bei atsiskaityti su visais kreditoriais.

4115.3.

42Teismas pripažino, kad byloje nėra tikslių duomenų dėl ginčijamu sandoriu užskaitytų sąskaitų apmokėjimo terminų, tačiau vis tiek taikė nesąžiningumo prezumpciją, šiurkščiai pažeisdamas CK 6.67 straipsnį ir jo taikymo praktiką, taip pat pareigą teismo sprendimą grįsti ne prielaidomis, o įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė neturėjo pareigos paneigti nesąžiningumo prezumpcijos. CK 6.67 straipsnio 5 punkto taikymo pagrindas neegzistavo. Ieškovė neprašė šios prezumpcijos taikyti. Atvirkščiai, ieškovė siekė įrodyti šalių nesąžiningumą bendra tvarka.

4315.4.

44Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad verslininkui keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi patys savaime negali būti vertinami kaip įrodantys kreditoriaus nesąžiningumą. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, kurie buvo pateikti į bylą, matyti, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu skolų valstybei neturėjo, reikšmingų darbuotojų pokyčių įmonėje nebuvo, o teisme buvo tik viena civilinė byla dėl skolos priteisimo, kas tokio dydžio įmonėje yra labai nežymus skaičius. Net ir atliekant išsamesnę ieškovės analizę, t. y. vertinant jos finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad nuo 2012 m. ieškovės turto ir įsipareigojimų santykis visuomet buvo panašus, ieškovė sėkmingai ir pelningai dirbo. Teismas dėl ieškovės nesąžiningumo detaliau nepasisakė, ieškovės nesąžiningumą laikydamas tarsi savaime suprantamu, nors skolininko nesąžiningumas yra privaloma sąlyga Pauliano ieškinio instituto taikymui. Ginčijamais sandoriais ieškovė tiesiog vykdė kasdienę, įprastą savo veiklą, analogišku ir kitais būdais atsiskaitydama ne tik su atsakove, bet ir su didžiąja dauguma kitų kreditorių, o tai pagal teismų praktiką patvirtina ieškovės sąžiningumą.

4515.5.

46Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių sudarymo neprivalomumo, netinkamai atskleidė bylos dalį dėl privalomumo sudaryti ginčijamą mokėjimą, nes ieškovei buvo suėjęs terminas atsiskaityti su atsakove. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas CK 6.9301 straipsnis. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį už ieškinio parengimą, nes nagrinėjama byla yra analogiška eilei kitų atstovo vedamų ieškovės bylų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

4715.6.

48Dėl ieškinio senaties termino teismo motyvacija nesiremti liudytojo parodymais dėl to, kad liudytojas neturi rašytinio dokumento visiškai neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad bankroto administratorė nurodė, jog dokumentai buvo perduoti ne tik 2017 m. liepos mėn., bet ir 2018 m. kovo mėn., nereiškia, kad teismas neturėjo vadovautis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio teisme prisiekusio liudytojo konkrečiais parodymais, kad ginčijami sandoriai bankroto administratorei buvo perduoti 2017 m. liepos mėn. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai duomenys negali būti pateikti dėl nuo ieškovo valios priklausiusių aplinkybių taip eliminuojant atsakovo galimybę įrodyti aplinkybę, kuria jis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, tokiu atveju neigiamos teisinės pasekmės tenka ieškovui.

4916.

50Ieškovė bankrutavusi UAB „Kustodija“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5116.1.

52Pirmosios instancijos teismas ieškovės pradelstų skolų kreditoriams ataskaitas pagrįstai pripažino tinkamais ir patikimais įrodymais byloje. Be to, aplinkybę, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki patvirtina tai, kad ieškovė valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėdavo pavėluotai, o dėl laiku neįvykdytų mokestinių prievolių ieškovei buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie liko nepadengti iki pat bankroto bylos iškėlimo. Be to, sudarant ginčijamą sandorį reikalavimus ieškovei buvo pareiškę ir kiti kreditoriai (jų užtikrinimui buvo pritaikytas turto areštas). Byloje nėra įrodymų, kad panašiu būdu buvo sudarytos galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą ir kitiems ieškovės kreditoriams.

5316.2.

54Atsakovė nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi ir sutiko sudaryti ginčijamą sandorį, kuriuo atsakovė buvo privilegijuota prieš kitus kreditorius. Taigi, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė buvo nesąžiningos.

5516.3.

56Ginčijamo sandorio nei įstatymas, nei sutartis ar vienašalis sandoris, nei jokios kitos aplinkybės ieškovės neįpareigojo sudaryti. CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra taikytinos ginčo teisiniams santykiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius.

5716.4.

58Atsakovė nepaneigė ieškovės įrodytų aplinkybių dėl nepraleisto ieškinio senaties termino.

5916.5.

60Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas išlaidas už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme. Be to, byla sudėtinga, didelės apimties, ieškinio suma didelė, byla reikalavo didelių darbo laiko sąnaudų, specialių žinių, todėl teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6317.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6518.

66Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktas reikalavimų viena kitai įskaitymas ginčijamas Pauliano ieškinio pagrindu (CK 6.66 straipsnis) bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis CK 6.9301 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė restituciją. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad teismas neatliko visapusiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovei ginčijamu sandoriu neva suteiktos pirmenybės kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai taikė jos atžvilgiu nesąžiningumo prezumpciją CK 6.67 straipsnio 5 punkto pagrindu bei nepagrįstai taikė 6.9301 straipsnį. Be to, pasak atsakovės, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl neva nepraleisto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su Pauliano ieškiniu.

67Dėl ieškinio senaties termino

6819.

69Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį. (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas savo iniciatyva turi patikrinti, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

7020.

71CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius apie sudarytus įmonės sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, t. y. kada šiuo atveju bankroto administratorė sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį.

7221.

73Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d.). Ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškovės bankroto administratorė pareiškė 2018 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė prielaidą, kad ginčijamas sandoris bankroto administratorei galėjo būti perduotas 2018 m. kovo mėnesį.

7422.

75Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio praleidimo teisines pasekmes, iš prie ieškinio pateiktų dokumentų pastebėjusi, kad dalį dokumentų bankroto administratorė iš ieškovės gavo jau 2017 m. liepos mėn. Atsižvelgdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl galimai praleisto ieškinio senaties termino, bankroto administratorė dublike nurodė, kad ginčijamų sandorių kopijas gavo 2018 m. kovo mėnesį. Byloje esančiame bankroto administratorės 2019 m. vasario 28 d. pranešime nurodyta, kad ieškovės buvęs vadovas V. R. dokumentus bankroto administratorei veždavo be perdavimo aktų (2 t., b. l. 69). Tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

7623.

77Bankroto administratorės 2019 m. vasario 28 d. pranešime sudarytas gautų segtuvų apyrašas. Šiame pranešime nurodyta, kad dalį dokumentų (eksporto, importo dokumentus, darbo sutartis, archyvinius dokumentus) V. R. bankroto administratorei perdavė 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, o dalį (prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo sutartis, eksporto dokumentus, važtaraščius ir sąskaitas faktūras) 2018 m. kovo mėnesį. Pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais bankroto administratorei V. R. perdavė 111 dėžių įmonės archyvinių (2012–2014 m.) dokumentų, vieną eksporto (2014 m.) segtuvą, vieną importo (2015 m.) segtuvą ir du segtuvus darbo sutarčių. Abejoti šia informacija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

7824.

79Ginčo sandoris, kurio atžvilgiu prašoma taikyti ieškinio senatį, buvo sudarytas 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog šio sandorio dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, t. y. tada, kai bankroto administratorei buvo perduoti ieškovės 2012–2015 m. dokumentai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad likusi dalis dokumentų bankroto administratorei buvo perduota 2018 m. kovo mėnesį. Bankroto administratorės teigimu, būtent tada ji ir gavo ginčijamo sandorio kopiją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bankroto administratorė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl, spręsdama dėl to, kada nagrinėjamu atveju prasidėjo ieškinio senaties eiga, vertina, kad ji prasidėjo 2018 m. kovo 1 d., taigi bankroto administratorė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. nepraleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

8025.

81Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytoju apklausto ieškovės buvusio vadovo V. R. parodymais dėl ankstesnio ginčijamo sandorio perdavimo laiko. Teismo išvados dėl nepraleisto ieškinio senaties termino nepaneigia ir V. R. parodymai, kad ginčijamą sandorį bankroto administratorei jis perdavė 2017 m. liepos mėnesį (pirmosios instancijos teismo sprendimo 43 punktas). Parodymus teisme apie ginčijamo sandorio perdavimo datą V. R. davė 2019 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo nurodytos ginčijamo sandorio perdavimo datos. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog dokumentus V. R. bankroto administratorei perdavė skirtingomis datomis (pradedant nuo 2017 m. liepos mėnesio ir baigiant 2018 m. kovo mėnesį), dalimis (po keletą segtuvų), be perdavimo-priėmimo aktų, be perduodamų dokumentų apyrašų. Praėjus ilgam laiko tarpui ir neturint jokių patvirtinančių dokumentų sudėtinga atsiminti vieno atskiro dokumento perdavimo datą, todėl liudytojo parodymus dėl ginčijamo sandorio perdavimo datos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kritiškai.

8226.

83Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl bankroto administratorės buvusios apsunkintos padėties išsireikalaujant dokumentus iš ieškovės, kurios vadovui buvo skirta bauda už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus nevykdymą, negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad bankroto administratorei turėtų kilti neigiamos pasekmės dėl dokumentų perdavimo-priėmimo aktų nebuvimo ir negalėjimo objektyviais duomenimis įrodyti tikslios ginčijamo sandorio gavimo datos.

84Dėl sandorių negaliojimo pagrindų

8527.

86Ginčijamu sandoriu 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė susitarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 11 077,58 Eur sumai (1 t., b. l. 79). Šis sandoris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei savarankišku CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip sandoris, pažeidžiantis kreditorių eiliškumo taisyklę nustatančią imperatyvią normą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl kiekvieno iš šių pagrindų.

87Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punktui

8828.

89Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė ginčijamą sandorį prašė pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį ieškovės prašymą tenkino. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas pripažinti, kad šis sandoris prieštarauja CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punktui, numatančiam, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio metu buvo vykdomas išieškojimas ieškovės kreditoriams UAB „Coface Credit Management Service“ ir ITICON NV. Apeliaciniame skunde atsakovė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo. Savo nesutikimą su minėta teismo sprendimo dalimi atsakovė grindė iš esmės tik tuo, kad CK 6.9301 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes 2016 m. rugsėjo 30 d. sandoriu joks grynųjų ar negrynųjų pinigų mokėjimas nebuvo atliktas.

9029.

91Nagrinėjamam ginčui aktuali naujausia Lietuvos Aukščiausiajame Teismo praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-278-469/2019 kurioje kasaciniu skundu, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl to, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, yra tinkama ieškovė bylose, kai ginčijami mokėjimai ar kiti sandoriai CK 1.80 CK ir 6.9301 straipsnių pagrindu kaip pažeidžiantys atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat išaiškino, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas Pauliano ieškinio institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

9230.

93Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams analogiškose bylose pateikti išaiškinimai turi precedento galią ir yra privalomi sprendžiant ginčus bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

9431.

95Atsižvelgdama į tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą konstatuoja, kad iš esmės panašioje byloje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir šioje byloje, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jais vadovautis.

9632.

97Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu neturėjimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamą sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms.

98Dėl Pauliano ieškinio sąlygų

9933.

100Kaip minėta, ginčijamą sandorį pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančiu taip pat ir Pauliano ieškinio pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, kad ginčijamo sandorio aplinkybės neatitinka Pauliano ieškinio sąlygų.

10134.

102CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

103Dėl kreditorių teisių pažeidimo

10435.

105Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

10636.

107Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2016 m. rugsėjo 30 d.) ieškovė buvo nemoki. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamu sandoriu atsakovei buvo suteikta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutiko nei su tuo, kad ieškovė buvo nemoki, nei su tuo, kad atsakovei buvo suteikta pirmenybės teisė.

10837.

109Nagrinėjamu atveju pirmiausia tikslinga nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki, nes, kaip minėta, pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui yra reikšmingas tik skolininko nemokumo atveju. Pareiga įrodyti su skolininko turtine padėtimi susijusias aplinkybes, kaip ir visas Pauliano ieškinio instituto taikymo aplinkybes, tenka ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Šiuo atveju pareiga įrodyti ieškovės nemokumą, buvusį 2016 m. rugsėjo 30 d., kilo bankroto administratorei, atstovaujančiai ieškovės kreditorių interesus.

11038.

111CK 6.66 straipsnyje nėra nurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Ginčui aktualios redakcijos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kasacinio teismo praktikoje papildomai yra išaiškinta, kad faktinis įmonės nemokumas Pauliano ieškinio prasme gali būti nustatomas ir ankščiau, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

11239.

113Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta prasme. Paskutinis valstybės įmonei Registrų centrui pateiktas ieškovės balansas buvo už 2015 m. Jame nurodyta, kad ieškovės turtą 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 11 668 724 Eur, per vienerius metus ieškovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 795 619 Eur (1 t., b. l. 77). Vertinant įmonės nemokumą svarbus kriterijus yra tai, kiek ginčo sandorio sudarymo metu įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės nemokumo, rėmėsi bankroto administratorės parengtais pradelstų skolų sąrašais ir kitais bylos duomenimis, kurie pagrindė, kad daugiau kaip pusė ieškovės skolų ginčui aktualiu momentu buvo pradelsta. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl ieškovės ginčijamo sandorio sudarymo metu turėtų pradelstų įsipareigojimų ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės pradelstų įsipareigojimų 2016 m. rugsėjo 30 d., papildomai pastebi, kad šiuo atveju reikšminga Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1279-370/2017, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog 2015 m. balanse nurodytos ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (8 795 619 Eur) 2016 metais buvo įvykdyti ir nepradelsti. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad svarbiausi finansiniai duomenys (ieškovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su ieškovės turtu) tiek 2017 m. gegužės 17 d. ieškovei keliant bankroto bylą, tiek ir 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovei sudarant ginčijamą sandorį įrodo, kad įmonė buvo nemoki. Atitinkamai, nepaisant balanse atsispindėjusios ieškovės turimo turto vertės (daugiau nei 11 mln. Eur), ieškovės įsiskolinimų dydis (beveik 9 mln. Eur) jau sudarė pagrindą konstatuoti ieškovės faktinį nemokumą CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės toliau vykdytos veiklos, sumažėjusio kreditorių skaičiaus, 2015 m. pabaigoje gauto kredito ir kt. nepaneigia teismo išvadų dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovės buvusio faktinio nemokumo CK 66.6 straipsnio 1 dalies prasme.

114Dėl sandorio sudarymo privalomumo

11540.

116Skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį. Kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokią teisinę pareigą, tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikšdamas Pauliano ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Privaloma aplinkybė sudaryti sandorį gali būti konstatuota tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų ar kitų objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl prievolės atlikti įskaitymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamo sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo.

117Dėl pirmenybės, pažeidžiančios kitų kreditorių teises, suteikimo ir ieškovės (ne)sąžiningumo

11841.

119Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės kreditorių teisės buvo pažeistos, nes ieškovė būdama nemoki suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (atsakovei). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog panašiu būdu (tarpusavio užskaitomis) buvo sudarytos galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą ir kitiems ieškovės kreditoriams. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, pažymėdama, kad atsakovė buvo tik viena iš daugelio kreditorių, su kuriais ieškovė vykdė atsiskaitymus, todėl atsakovei joks prioritetas nebuvo suteiktas.

12042.

121Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad skolininko veiksmai atitiko protingus verslo subjekto elgesio standartus bei buvo sąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Skolininko sąžiningumo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, jog svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-4-3-179-611/2017).

12243.

123Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė su dalimi kreditorių atsiskaitė (teismuose yra daugiau kaip 10 bylų, kuriose ieškovės bankroto administratorė ginčija ieškovės atliktus atsiskaitymus su dalimi kreditorių) (pirmosios instancijos teismo sprendimo 27 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2862-912/2019 buvo išspręstas klausimas dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovės ir UAB „Pauliaus projektai“ užskaitytų 64 130 Eur dydžio reikalavimų bei dėl 2016 m. spalio 31 d. užskaitytų 55 911,11 Eur dydžio reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1284-798/2019 minėtas sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2868-640/2019 buvo išspręstas klausimas dėl 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių su UABIF „MKDS“ (sprendimas dar neįsiteisėjęs). Byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas V. R. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad užskaitomis ieškovė siekė maksimaliai greitai sumažinti ieškovės kreditorių skaičių (pirmosios instancijos teismo sprendimo 35 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, pastebėjo, kad ieškovės kreditorius UAB „Žvalguva“ 2016 m. gegužės 9 d. (t. y. iki ginčijamo sandorio sudarymo) pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo (grąžinus 2 000 000 Eur ieškovės skolą) (pirmosios instancijos teismo sprendimo 27 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir kreditorinių įsipareigojimų suma 2 824 451,71 Eur, nors dar 2016 m. pradžioje ieškovės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė daug didesnę sumą – 8 795 619 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti ieškovės kaip verslo subjekto 2016 metais turėtą sąžiningą siekį naudos įmonei ir atsiskaitymo su jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (įskaitymu, reikalavimo teisių perleidimu ir kt.). Atitinkamai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą Pauliano ieškinio prasme.

12444.

125Ieškovės sąžiningumo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad nors ieškovė nuo 2016 m. kovo 16 d. vėlavo mokėti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tačiau kiekvieną mėnesį šios įmokos 2016 m. buvo sumokamos. Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2019 m. rugsėjo 30 d.) įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo įvykdžiusi (2 t., b. l. 58).

126Dėl nesąžiningumo prezumpcijos taikymo

12745.

128Atlygintinį sandorį ginčijant Pauliano ieškinio pagrindu, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas ir kitos ginčijamo sandorio šalies (toliau – trečiojo asmens) nesąžiningumas. Trečiasis asmuo yra nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

12946.

130CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, todėl kreditorius (šiuo atveju – bankroto administratorė), siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka patiems atsakovams. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė bendra tvarka įrodinėjo, kad trečiasis asmuo (atsakovė) buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas įskaitymo sandoris pažeidžia skolininko (ieškovės) kreditorių teises, taigi neįrodinėjo nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės nesąžiningumą konstatavo, remdamasis CK 6.67 straipsnio 5 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo, nors ieškovė tokios aplinkybės neįrodinėjo ir ji byloje nėra nustatyta.

13147.

132Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime darė prielaidą, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo įskaityta skola pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminas galimai dar nebuvo suėjęs (pirmosios instancijos teismo sprendimo 38 punktas). Atsižvelgdamas į šią prielaidą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti nesąžiningumo prezumpciją trečiojo asmens atžvilgiu pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktą (šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs).

13348.

134Kaip minėta, bankroto administratorė, siekdama ieškinio patenkinimo, pasirinko įrodyti atsakovės nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka, todėl, galiojant bendrai taisyklei dėl atsakovės sąžiningumo prezumpcijos ir ieškinyje neįrodinėjant nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų, atsakovei neperėjo pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją. Atitinkamai, atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė argumentų, susijusių su CK 6.67 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

13549.

136Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, yra nepagrįsta, neatitinka civilinių teisinių santykių principų (rungimosi bei dispozityvumo).

137Dėl trečiojo asmens (atsakovės) (ne)sąžiningumo

13850.

139CK 6.66 straipsnio 5 dalis nustato, kad sandoris Pauliano ieškinio pagrindu gali būti nuginčytas tik jei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Trečiojo asmens nesąžiningumas pasireiškia faktiniu žinojimu arba turėjimu žinoti, kad sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir kitos ginčijamo sandorio šalies interesų pusiausvyros principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir kitos sandorio šalies atžvilgiu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

14051.

141Todėl kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, kokia apimtimi trečioji šalis turėjo pasidomėti sandorio šalies kreditorių teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pavyzdžiui, trečiojo asmens nesąžiningumas galėtų būti konstatuojamas, jei trečiasis asmuo žinojo apie kontrahento nemokumą ir jam suteikiamą pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu arba pagal santykių prigimtį ar kitas aplinkybes to negalėjo nežinoti.

14252.

143Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.13 balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007) daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė pasidomėjo ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų. Šiuo atveju reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai, vertinamas kaip įvykdytas tinkamai, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą, į kontrahento (ieškovės) veiklos pobūdį (ieškovė – didelė įmonė, vykdanti stambius projektus, turinti daug kreditorių, reikalavimų įskaitymą vykdė daugelio kreditorių atžvilgiu) ir į sudaryto sandorio pobūdį (ieškovė ir atsakovė ginčijamu sandoriu pripažino, kad atsisako vienarūšių, priešpriešinių reikalavimų viena kitai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovės) kreditorių teises. Ta aplinkybė, kad praėjus daugiau nei pusei metų po ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai.

14453.

145Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus (šios nutarties 42 punktas) ir į tai, kad nebuvo konstatuotas ieškovės bei atsakovės nesąžiningumas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamą sandorį, netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai nustatė Pauliano ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų visetą.

146Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14754.

148Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryto tarpusavio įskaitymų sandorio (11 077,58 Eur sumai) pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14955.

150Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15156.

152Ieškinys šiuo teismo sprendimu (taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi) atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteisti 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, iš kurių matyti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, tripliko parengimas, papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas ir atstovavimas 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 145, 147, 150). Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

15357.

154CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios rekomendacijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Nuo kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

15558.

156Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą, tripliko parengimą, papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje). Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduotinų priteisti dydžių. Atsakovė prašoma priteisti 1 210 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą taip pat neviršija Rekomendacijose (jų 8.9 punkte) nurodytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2 516,80 Eur (1 306,80 Eur + 1 210 Eur).

157Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 5 dalimis ir 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

158Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryto tarpusavio įskaitymų sandorio (11 077,58 Eur sumai) pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį šioje dalyje atmesti.

159Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robusta“ (juridinio asmens kodas 168028459) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ (juridinio asmens kodas 123229863) administravimui skirtų lėšų 2 516,80 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės... 9. 3.... 10. Bankroto administratorės nuomone, ginčijamas sandoris, sudarytas ieškovei... 11. 4.... 12. Bankroto administratorė nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu... 13. 5.... 14. Bankroto administratorės nuomone, ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį,... 15. 6.... 16. Atsakovė UAB „Robusta“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti.... 17. 7.... 18. Atsakovė nurodė, kad ginčijamas sandoris neturėjo jokios įtakos ieškovės... 19. 8.... 20. Atsakovė pastebėjo, kad byloje nėra duomenų apie konkrečią ginčijamo... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ginčijamą... 24. 10.... 25. Teismas konstatavo, kad ginčijami susitarimai galėjo būti perduoti bankroto... 26. 11.... 27. Teismas konstatavo, kad pradelsti ieškovės įsipareigojimai ginčijamo... 28. 12.... 29. Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio metu apmokėjimo terminai galimai dar... 30. 13.... 31. Teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1... 32. 14.... 33. Patenkinęs ieškinį, teismas konstatavo, kad iš atsakovės valstybės naudai... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 35. 15.... 36. Atsakovė UAB „Robusta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 37. 15.1.... 38. Pagal kasacinio teismo praktiką, subjekto ekonominė padėtis gali būti... 39. 15.2.... 40. Po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė visiškai atsiskaitė su 2/3 savo... 41. 15.3.... 42. Teismas pripažino, kad byloje nėra tikslių duomenų dėl ginčijamu sandoriu... 43. 15.4.... 44. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad verslininkui... 45. 15.5.... 46. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių sudarymo neprivalomumo,... 47. 15.6.... 48. Dėl ieškinio senaties termino teismo motyvacija nesiremti liudytojo... 49. 16.... 50. Ieškovė bankrutavusi UAB „Kustodija“, atstovaujama bankroto... 51. 16.1.... 52. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pradelstų skolų kreditoriams... 53. 16.2.... 54. Atsakovė nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi ir sutiko sudaryti... 55. 16.3.... 56. Ginčijamo sandorio nei įstatymas, nei sutartis ar vienašalis sandoris, nei... 57. 16.4.... 58. Atsakovė nepaneigė ieškovės įrodytų aplinkybių dėl nepraleisto... 59. 16.5.... 60. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas išlaidas už visą... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 63. 17.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 18.... 66. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktas... 67. Dėl ieškinio senaties termino... 68. 19.... 69. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į... 70. 20.... 71. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad straipsnio 1 dalyje numatytu... 72. 21.... 73. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovei... 74. 22.... 75. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio praleidimo... 76. 23.... 77. Bankroto administratorės 2019 m. vasario 28 d. pranešime sudarytas gautų... 78. 24.... 79. Ginčo sandoris, kurio atžvilgiu prašoma taikyti ieškinio senatį, buvo... 80. 25.... 81. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo... 82. 26.... 83. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl bankroto administratorės... 84. Dėl sandorių negaliojimo pagrindų... 85. 27.... 86. Ginčijamu sandoriu 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė susitarė... 87. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punktui... 88. 28.... 89. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė ginčijamą sandorį prašė... 90. 29.... 91. Nagrinėjamam ginčui aktuali naujausia Lietuvos Aukščiausiajame Teismo... 92. 30.... 93. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 94. 31.... 95. Atsižvelgdama į tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 96. 32.... 97. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą... 98. Dėl Pauliano ieškinio sąlygų ... 99. 33.... 100. Kaip minėta, ginčijamą sandorį pirmos instancijos teismas pripažino... 101. 34.... 102. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 103. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 104. 35.... 105. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 106. 36.... 107. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad... 108. 37.... 109. Nagrinėjamu atveju pirmiausia tikslinga nustatyti, ar pirmosios instancijos... 110. 38.... 111. CK 6.66 straipsnyje nėra nurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Ginčui... 112. 39.... 113. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad ieškovė sandorio sudarymo metu... 114. Dėl sandorio sudarymo privalomumo... 115. 40.... 116. Skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų... 117. Dėl pirmenybės, pažeidžiančios kitų kreditorių teises, suteikimo ir... 118. 41.... 119. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 120. 42.... 121. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta... 122. 43.... 123. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė... 124. 44.... 125. Ieškovės sąžiningumo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 126. Dėl nesąžiningumo prezumpcijos taikymo ... 127. 45.... 128. Atlygintinį sandorį ginčijant Pauliano ieškinio pagrindu, be kitų... 129. 46.... 130. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios... 131. 47.... 132. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime darė prielaidą, kad 2016... 133. 48.... 134. Kaip minėta, bankroto administratorė, siekdama ieškinio patenkinimo,... 135. 49.... 136. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios... 137. Dėl trečiojo asmens (atsakovės) (ne)sąžiningumo... 138. 50.... 139. CK 6.66 straipsnio 5 dalis nustato, kad sandoris Pauliano ieškinio pagrindu... 140. 51.... 141. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, kokia apimtimi trečioji... 142. 52.... 143. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, kad iš turto... 144. 53.... 145. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus (šios... 146. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 147. 54.... 148. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 149. 55.... 150. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas... 151. 56.... 152. Ieškinys šiuo teismo sprendimu (taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019... 153. 57.... 154. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 155. 58.... 156. Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų... 157. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalį... 159. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robusta“ (juridinio...