Byla 2-1789-577/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo Bankrutavusios D. privačios komercinės firmos „Joana“ bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ ieškinį atsakovei J. D. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas Bankrutavusios D. privačios komercinės firmos „Joana“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 63 961,10 Eur dydžio žalą ieškovo bankrutavusios D. privačios komercinės firmos „Joana“ naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad Bankrutavusios D. privačios komercinės firmos „Joana“ savininkė ir vadovė J. D. iki šios dienos bankroto administratoriui nėra perdavusi visų įmonės dokumentų, nėra sudariusi įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai ir nėra perdavusi administratoriui turto. Vilniaus apygardos teismo įmonės patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 63 961,10 Eur. Ieškovo įsitikinimu, teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma laikytina žala, kurią atsakovė savo veiksmais (neveikimu) yra padariusi įmonei, todėl ji turi būti atlyginta. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, būdama įmonės vadove ir savininke, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės materialaus turto ir visų kitų dokumentų, nesilaikė LR IĮĮ 7 str. 5 d. nustatytos pareigos rūpintis įmonės dokumentais ir turtu; prarado įmonės turtą. Taip pat atsakovė pažeidė ĮBĮ 8 str. 4 d. pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pati 2013-09-09 teiktame bankroto administratoriui paaiškinime teigė, kad įmonė nuo 2006 m. jokios veiklos nevykdė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nesirūpino tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, neužtikrino įmonės turto bei dokumentų išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės įsiskolinimai kreditoriams didėjo; kreditoriai patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų sumai, kurią prašo priteisti. Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).

3Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Neatvykimo priežastis nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

4Ieškinys tenkintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla D. privačiai komercinei firmai „Joana“; bankroto administratoriumi paskira UAB „Karaliaučiaus grupė“ (b.l. 5-6). Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi bankrutuojančios D. privačios komercinės firmos „Joana“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartimi atsakovei buvo skirta 200 Eur bauda už turto ir dokumentų neperdavimą. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-24, 2014-07-01, 2015-07-02, 2016-01-25 nutartimis patikslinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 63 961,10 Eur. Ieškovas būtent šią sumą laiko žala, kuria atsakovė savo veiksmais (neveikimu) padarė įmonei, ir prašo atsakovės šią žalą atlyginti.

5Dėl atsakovės pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės finansinius dokumentus bei turtą, pažeidimo.

6Teismas pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais.

7Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės savininkas turi žinoti apie jam priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

8Visų pirma nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovė buvo vienintelė įmonės savininkė ir vadovė nuo įmonės įsteigimo dienos (b.l. 7-8). Atsakovė 2013-09-09 paaiškinime bankroto administratoriui (b.l. 46) nurodė, jog D. privati komercinė firma „Joana“ nuo 2006 m. veiklos nevykdo, todėl atlikti inventorizacijos pagal visus balanso straipsnius nėra galimybės, darbuotojų įmonėje nėra, kreditoriniai reikalavimai savininkei nėra žinomi. Taip pat atsakovė paaiškinimuose nurodžiusi, jog jokio turto įmonė neturi; apie VĮ „Regitra“ registruotą D. privačiai komercinei firmai „Joana“ priklausantį turtą antstolis V. Č., kuris areštavo turtą, buvo raštu informuotas apie duomenų VĮ „Regitra“ neatitikimą 2009 m. lapkričio mėnesį. Tačiau byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis (b.l. 24-29) D. privačios komercinės firmos „Joana“ vardu įregistruotos 7 transporto priemonės; jokių kitų duomenų, patvirtinančių įmonės turto judėjimą, byloje nėra. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį nei nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą (b.l. 5-6), nei nagrinėjant šį ginčą teismui nepateikta; jų nėra ir viešuosiuose registruose. Teismas sutinka su bankroto administratoriumi, kad atsakovė, kaip įmonės savininkė, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų bei turto apsaugą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovė turto bei įmonės dokumentų administratoriui nepateikė, dėl ko, kaip minėta, jai buvo paskirta bauda; aukščiau minėti atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė J. D., būdama įmonės savininkė ir vadovė, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė jai pavestų pareigų, prarado įmonės turtą, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos; pažymėtina, jog teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

9Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistinos žalos dydį sudaro teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2014 ir kt.). Kaip minėta, bendra Vilniaus apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra sudaro 63 961,10 Eur. Kadangi byloje duomenų apie įmonei padarytą didesnę žalą nėra, tai spręstina, kad iš atsakovės bankrutavusios įmonės naudai priteistini 63 961,10 Eur žalos.

10Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Taip pat viena iš tokių pareigų, dėl kurios netinkamo vykdymo gali kilti vadovui civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 str. 4 d.), yra vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

12ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte), privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

13Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį. Pažymėtina, jog atsakovė paaiškinime nurodo 2006 m. kaip laiką, nuo kada įmonė nustojo vykdyti veiklą; iš VĮ „Regitra“ duomenų turinio matyti, jog beveik visoms įmonės turėtoms transporto priemonėms jau 2006 -2007 metais buvo uždėtas turto areštas. Su įmonės kreditoriumi AB „DNB lizingas“ įmonės sudaryta lizingo sutartis nutraukta 2008-06-04. Tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu atsakovės įmonėje nėra nuo 2011-01-18. Nesant byloje objektyvių duomenų dėl įmonės nemokumo (mokumo) ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, būtų pagrindas laikyti atsakovės pareigos kreiptis su pareiškimu dėl įmonės bankroto iškėlimo atsiradimo momentą – Vilniaus apygardos teismo 2013-07-24 nutartyje nurodytą laikotarpį, nuo kada įmonė nustojo vykdyti veiklą, t.y. 2011-01-18. Taigi, bendrovei esant nemokiai, atsakovė, būdama įmonės vadovė, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydama, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Atsakovė nuo pat įmonės steigimo buvo vienintelė įmonės savininkė ir vadovė, vadinasi, jai visą laiką turėjo būti gerai žinoma bendrovės finansinė padėtis; pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinta imperatyvi įmonės vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, nes tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, kai įmonės vadovė nuo pat įmonės pradžios nėra pateikusi jokių finansinių dokumentų, nebuvo sudarinėjamas įmonės balansas, nevedama įmonės buhalterinė apskaita, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad administratoriui nebuvo perduotas ir joks įmonės turtas. Todėl nagrinėjamu atveju, nesant jokių objektyvių duomenų apie įmonės finansinę veiklą, t.y. nesant galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 63 961,10 EUR (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

14Pažymėtina, jog priežastinis ryšys tarp aukščiau nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovės veiksmų (neišsaugojo, neperdavė finansinių dokumentų bei įmonės turto; nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo), įmonei buvo padaryta žala. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė, t. y. individualios įmonės savininkė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju ji to nepadarė.

15Taigi, esant aukščiau išdėstytam, teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus ir teisinį ieškinio pagrindą, pripažįsta, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti ir tenkintini, iš atsakovės ieškovui priteistina 63 961,10 Eur žalos atlyginimui. Be to, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-08-07, iki teismo sprendimo įvykdymo.

16Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

17Priteisti iš atsakovės valstybei 1568 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.) Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 259, 260,269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovės J. D., a.k. ( - ) ieškovui Bankrutavusiai D. privačiai komercinei firmai „Joana“, j.a.k. 220587190, 63 961,10 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 10 centų) nuostolių atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-08-12, iki teismo sprendimo įvykdymo.

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

21Priteisti iš atsakovės valstybei 1568 ( tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant... 2. ieškovas Bankrutavusios D. privačios komercinės firmos „Joana“ bankroto... 3. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką... 4. Ieškinys tenkintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos... 5. Dėl atsakovės pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės... 6. Teismas pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės... 7. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės savininkas turi žinoti apie... 8. Visų pirma nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovė buvo... 9. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog... 10. Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos... 11. Taip pat viena iš tokių pareigų, dėl kurios netinkamo vykdymo gali kilti... 12. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus... 13. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį.... 14. Pažymėtina, jog priežastinis ryšys tarp aukščiau nurodytų atsakomybės... 15. Taigi, esant aukščiau išdėstytam, teismas, įvertindamas byloje esančius... 16. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovės... 17. Priteisti iš atsakovės valstybei 1568 Eur žyminio mokesčio (CPK 96... 18. ieškinį tenkinti visiškai.... 19. Priteisti iš atsakovės J. D., a.k. ( - ) ieškovui Bankrutavusiai D.... 20. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovės... 21. Priteisti iš atsakovės valstybei 1568 ( tūkstantį penkis šimtus... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...