Byla 2A-1942-221/2013
Dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ir papildomu ieškiniu (1 t., b. l. 2-6, 54-55; 3 t., b. l. 134-135), kuriais prašė pripažinti negaliojančiais: M. S., asmens kodas ( - ) testamentą, registro Nr. ( - ), patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės Rasuolės Sereikienės, ir A. S., asmens kodas ( - ) testamentą, registro Nr. ( - ), patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. Sereikienės; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2009 m. balandžio 20 d. mirė jos brolis A. S.. Kadangi pirmesnės eilės įstatyminių įpėdinių į A. S. palikimą nėra, po brolio mirties ieškovė, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, kreipėsi į palikimo buvimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą bylos užvedimo. Notarų biure sužinojo, kad jos brolis 2008 m. kovo 12 d. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Notarų biure taip pat sužinojo, kad atsakovė pagal M. S. 2008 m. kovo 12 d. sudarytą testamentą yra priėmusi ir ieškovės sesers palikimą. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas atsakovei neišduotas, nes atsakovė nėra pateikusi notarų biurui paveldimo turto nuosavybės dokumentų. Ieškovės manymu, surašyti testamentai neatitiko testatorių valios, nes jie abu testamentų sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, be to, pažeista M. S. testamento sudarymo tvarka.

6Atsakovė su ieškiniu, papildomu ieškiniu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis nesutiko, prašė ieškinį ir papildomą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus (1 t., b. l. 48-49, 69-74; 3 t., b. l. 140-141). Savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad testatoriai M. S. ir A. S. yra jos giminaičiai, kurie testamentų sudarymo metu buvo sąmoningi ir protingi, visą turtą jai paliko iš anksto apgalvoję ir kartu pasitarę, nes buvo vieniši, neturėjo vaikų. Ieškovės teiginiai, kad testatoriai buvo neveiksnūs, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovė, priešingai nei ieškovė, rūpinasi paveldėtu turtu, moka mokesčius. Ieškovė neturi teisės ginčyti M. S. testamento, nes praleido terminą į palikimo priėmimą. Dėl nurodytos priežasties prašė taikyti ieškinio senatį.

7Trečiasis asmuo atsiliepimais į ieškinį ir papildomą ieškinį (1 t., b. l. 46-47; 3 t., b. l. 142-143) su ieškiniu ir papildomu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad abu testatoriai testamentų sudarymo metu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinti neveiksniais, visiškai suprato savo veiksmų esmę, juos valdė bei jų siekė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (4 t., b. l. 69-74) ieškinį tenkino: pripažino 2008 m. kovo 12 d. testamentą, sudarytą M. S., mirusios 2008 m. balandžio 4 d., patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. Sereikienės, notarinio registro Nr. ( - ), negaliojančiu; pripažino 2008 m. kovo 12 d. testamentą, sudarytą A. S., mirusio 2009 m. balandžio 20 d., patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. Sereikienės, notarinio registro Nr. ( - ), negaliojančiu; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5933 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 92,56 Lt valstybei pašto išlaidas.

10Teismas nustatė, kad ieškovės sesuo M. S. ir brolis A. S. 2008 m. kovo 12 d. sudarė testamentus, kuriuos patvirtino Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarė R. Sereikienė. Minėtais testamentais testatoriai visą savo turtą paliko atsakovei. M. S. ir A. S. buvo atlikta pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, kurios akto išvadoje nurodyta, kad patvirtinti ar paneigti tą faktą, kad M. S. sirgo psichikos sutrikimu testamento sudarymo metu trūksta medicininės informacijos, todėl tikslaus atsakymo nedavė, darė tik prielaidinę išvadą, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija; A. S. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindo nesutikti su ekspertizės aktais. 2008 m. kovo 12 d. notarės patvirtintame testamente už testatorę M. S. pasirašė atsakovės brolis, dalyvaujant liudytojams, todėl teismas konstatavo, kad sudarant M. S. testamentą, testatorės valia nebuvo tinkamai išreikšta, buvo pažeista testamento tvirtinimo tvarka. Be to, testamento pasirašymo procedūras organizavo pati atsakovė, ji rūpinosi liudytojais, notarės iškvietimu. Teismas, remdamasis civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad M. S. testamentas pripažintinas negaliojančiu ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas darė išvadą, kad abu testamentai neatitiko testatorių valios, kurie testamentų sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl testamentus pripažino negaliojančiais. Sprendė, kad nepraleistas ieškinio senaties terminas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė (4 t., b. l. 78-79) prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-74-179/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nepriėmusi M. S. palikimo.

152. Teismas be pagrindo netenkino atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį M. S. testamentui ginčyti. Teismas netaikė CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti, o taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o surašytam testamentui, kaip vienašaliam sandoriui nuginčyti, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

163. Teismas, priimdamas sprendimą, nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė sprendimą, remdamasis tik ieškovės motyvais. Teismas rėmėsi tik dalimi byloje esančių įrodymų, atsakovės pateiktų įrodymų nevertino, atsisakė juos išreikalauti. Teismo išvadų, kad A. S. ir M. S. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės nepatvirtino teismo įvardinti liudytojai, teismo išvados prieštarauja šalių ir trečiojo asmens notarės paaiškinimams, ekspertizės apie M. S. gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę išvadai. Teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojų, testamento dieną bendravusių su M. S., o dieną prieš surašant testamentą – ir su A. S., parodymais.

174. Teismas išimtinai rėmėsi ekspertizių aktais, nors jų išvados paremtos prielaidomis, prieštarauja testatorius gydžiusių gydytojų parodymams, medicininiuose dokumentuose esantiems įrašams apie testatorių sveikatos būklę. Sprendimas yra ydingas tuo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp ekspertizės aktų išvadų ir kitų byloje esančių įrodymų. Ekspertizių išvadų suabsoliutinimas, teikiant šioms išvadoms prioritetinę reikšmę prieš kitus įrodymus, jų visumą, prieštarauja LAT praktikai.

185. Teismas be pagrindo sprendė, kad buvo pažeista M. S. testamento tvirtinimo tvarka. Pasirašant testamentą, CK 5.29 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Minėtas straipsnis numato, kad jeigu testatorius dėl kokių nors priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą. Už testatorę pasirašęs D. V. nėra įpėdinis pagal testamentą, testamentą pasirašę liudytojai taip pat neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

196. Teismas sprendime nepasisakė apie testamentų naudingumą, pagrįstumą, nors atsakovė rėmėsi šiomis aplinkybėmis. Testamentai, vertinant juos naudingumo požiūriu, pilnai atitiko testatorių norus bei jų valią.

207. Teismas pažeidė CPK 6, 8, 12, 21 straipsnius, kas iš dalies lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą. Atsakovės manymu, teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis ne objektyviu visų įrodymų ištyrimu, o vien ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina objektyvūs įrodymai.

218. Bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai buvo priteistos be pagrindo, nes teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pati ieškovė privalo padengti išlaidas, patirtas ginčijant testamentus kaip sudarytus su testatorių valios trūkumais ir M. S. testamentą, sudarytą kaip neatitikusį jos valios, arba šias išlaidas sumažinti.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (4 t., b. l. 99-102) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas priėmė teisingą sprendimą, įvertinęs visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes. Teismas apsvarstė ir aptarė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, sprendime nurodė, kodėl netaikytina ieškinio senatis, šie sprendimo motyvai pagrįsti. Atmestinas ir atsakovės motyvas dėl procesinės teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, nes teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kadangi testamentas yra sandoris, tai jo sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento, kaip sandorio elementas. Aiškinantis testatoriaus valią, vertinami tikrieji testatoriaus ketinimai, elgesys iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės. Teismas, įvertinęs dviejų pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių išvadas, teisme apklaustos ekspertės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad testatoriai 2008 m. kovo 12 d. sudarydami testamentus, kuriais visą savo turtą po mirties paliko atsakovei, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl testamentus pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo. Teismas sprendime pagrįstai vadovavosi specialisto psichiatro eksperto išvadomis. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad teismas neįvertino jos liudytojų parodymų, kadangi teismas aptarė ir įvertino visų liudytojų parodymus, argumentuotai nurodė, kodėl atsakovės liudytojų parodymus atmeta. Atsakovė be pagrindo ginčija ir teismo sprendimo dalį dėl M. S. testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimo, nes toks pažeidimas teismo konstatuotas, įvertinus testamento sudarymo aplinkybes. Tiek atsakovė, tiek pasirašęs už testatorę įpėdinės brolis ir liudytoja – sesuo, buvo suinteresuoti testamento išsaugojimu, todėl akivaizdu, kad tokie testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, testamento sudarymo aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas.

25Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. 2008 m. kovo 12 d. testamentu bei jos brolis A. S. tos pačios dienos testamentu, patvirtintais notarės, savo turtą paliko kaimynei D. K.. Testatorių sesuo ginčija testamentus dėl testatorių valios trūkumų, t. y. kaip negalėjusių suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti bei M. S. testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimų.

27Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymą, jo pripažinimą negaliojančiu, įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

28Dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti M. S. testamentą

29Apeliantės nuomone, nors ieškovė yra ketvirtos eilės įpėdinė, tačiau ji negalėtų paveldėti M. S. turto, kadangi ji jos palikimo nepriėmė nė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, todėl ir neturi reikalavimo teisės ginčyti testamentą.

30Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą. Šioje normoje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovė yra M. S. sesuo, taigi ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013 yra išaiškinęs, jog mirusio asmens teisių perėmimui kliūtis yra galbūt neteisėtai sudarytas testamentas. Aiškinimas, kad nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, negalėtų paveldėti palikimo, neužtikrintų realios pažeistų teisių gynybos.

31Dėl ieškinio senaties ginčyti M. S. testamentą

32Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo ginčo testamentai pripažinti negaliojančiais, teigia, kad apylinkės teismas be pagrindo netenkino atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį M. S. testamentui ginčyti.

33Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, jog ginčo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei nėra išduotas, ginčijamas ne palikimo priėmimas, bet M. S. vienašalis sandoris (testamentas).

34Dėl testamento ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo

35Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

36Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

37Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009), kadangi CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ekspertizės išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

38Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymu, leidusiu tenkinti ieškinio reikalavimą, kaip tik pripažino teismo paskirtos pomirtinės psichiatrinės tiek M. S., tiek A. S. ekspertizės aktus (3 t., b. l. 90, 92-96). Teismas vadovavosi dalies liudytojų, t. y. D. T., V. V., J. J., D. U., O. P., V. B., M. B., L. B., A. L. ir R. P., anot teismo, patvirtinančių ekspertizės išvadas, parodymais. Kolegija sutinka su apeliante, kad liudytojų parodymų vertinimas, ar jie atitinka ekspertizės išvadas, ar ne yra ydingas. Pažymėtina tai, kad ekspertė Valdonė Matonienė ekspertizių aktų išvadas darė iš medicininių dokumentų ir liudytojų parodymų („abejonių kelia liudytojų parodymai, kad testatorė gerai tvarkėsi, nenurodydami veiklos laikotarpio“) (3 t., b. l. 90). Sutiktina su apeliante, kad atmesdamas liudytojų R. Z., D. V., A. V., D. V., A. A., M. K., S. K. parodymus, tvirtinančius M. S. ir A. S. psichinę būklę esant gerą testamento sudarymo metu, teismas nurodė, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau nepasisakė kokioms aplinkybėms.

39Ekspertė dėl M. S. psichinės būklės testamento sudarymo metu davė prielaidinę išvadą, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes sirgo psichikos liga – kita kraujagysline demencija, nurodydama, kad trūksta medicininės informacijos, sunkios somatinės būklės detalesnio aprašymo ir iš to išplaukiančios psichinės būklės aprašymo (3 t., b. l. 90). Apklausta teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 28-30) ekspertė patvirtino, kad iki 2008 metų jokių psichikos sutrikimų M. S. nebuvo niekur užfiksuota bei patvirtino ir tai, kad M. S. nesirgo psichine liga. Įrašas, kad M. S. slaugoma dėl demencijos atsirado jau po testamento surašymo. Dėl A. S. ekspertė davė kategorišką išvadą, kad jis testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija (3 t., b. l. 96).

40Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi liudytojos D. T. parodymais. Gydytoja D. T. patvirtino, kad M. S. pas ją pateko sunkioj būklėj po insulto, nežino, kokia jos būklė buvo iki insulto (1 t., b. l. 139). Iš ligos istorijos Nr. 3826/I-B matyti, kad M. S. insultas diagnozuotas tik 2008 m. kovo 21 d., t. y. po testamento sudarymo. Todėl sutiktina su apeliante, kad teismas be pagrindo vadovavosi minėtos liudytojos parodymais, kaip patvirtinančiais, jog M. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės testamento sudarymo dieną. Dėl A. S. liudytoja nieko negalėjo pasakyti.

41Liudytoja V. V., kurios parodymais, kaip patvirtinančiais, jog testatoriai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės testamento sudarymo dieną, rėmėsi teismas, parodė, kad M. S. į ligoninę pateko dėl pneumonijos ir širdies nepakankamumo, būtent dėl šių susirgimų jos būklė buvo sunki, jos vaikščiojimai buvo riboti dėl širdies būklės, tačiau ji buvo sąmoninga, gydytojai dėl jos psichinės būklės abejonių nekilo, o encefalodemensiją įrašė turbūt dėl to, kad turėjo jai išrašyti kraują skystinančius vaistus (1 t., b. l. 139). Tokie duomenys yra fiksuoti ir ligos istorijoje Nr. 3245 I/B. Kolegija pastebi, kad įrašas dėl encefalodemensijos padarytas jau po testamento surašymo bei, kad su tokiu įrašu nesutiko ekspertė V. M.. Dėl A. S. liudytoja pasakyti nieko negalėjo, nes jo negydė.

42Teismas rėmėsi liudytojo J. J., parodymais (1 t., b. l. 142-143). Tačiau jis testamento sudarymo metu su S. nebendravo. Kaip seniūnas užvažiuodavo kartą ar du į mėnesį. Kaip galima spręsti iš liudytojo parodymų, jis su S. susikalbėdavo, nes, anot liudytojo, A. S. jam buvo sakęs, kad dingo jo karvė, kad prarado pasą, o M. ne sykį sakęs, kad reikia kreiptis į teismą, tam, kad atsiimti A. S. pinigus.

43Liudytoja D. U., kurios parodymais teismas rėmėsi taip pat, patvirtino (1 t., b. l. 143-144), kad M. S. turėjo širdies ligą, o A. S. buvo keistas, tik su viena koja, ateidavo pas juos žiūrėti televizoriaus, susikalbėti su A. S. buvo galima tik labai iš arti, garsiai. Kai buvo sveikesni, S. patys tvarkydavosi savo ūkį, M. S. norėjusi į senelių namus. Taigi, aplinkybių, kad testamento sudarymo dieną testatoriai buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės, liudytoja nepatvirtino.

44Liudytoja O. P. parodė, kad A. pasakojo, jog jam davė kokį tai lapą ir jis pasirašė. Ji daugiau bendravo su M. (1 t., b. l. 144). Iš jos parodymų spręstina apie tai, kad ji kalbėdavo tiek su A., tiek su M. ir su jais susikalbėti buvo galima.

45Liudytoja V. B., kurios parodymais taip pat vadovavosi teismas (1 t., b. l. 145), teismui patvirtino, kad ji ir ieškovė O. G. prieš atvykstant į teismą, buvo nuvykusios pas advokatę, liudytoją supažindino su bylos medžiaga, teigė, kad ji atvyko paliudyti, jog A. pasirašė ant tuščio lapo. Iš liudytojos parodymų spręstina, kad jos parodymus įtakojo ieškovė, teikusi jai bylos dokumentus, kvietusi pas savo advokatę. Apie tai, kad M. ir A. S., sudarydami testamentus dėl ligos negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės, liudytoja nepatvirtino.

46Iš liudytojos M. B., kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, (1 t., b. l. 145-146), spręstina, kad ji susikalbėdavo su abiem S.. Anot liudytojos, M. S. sakydavo, kad yra susitaupiusi pinigų ir eis į senelių namus, o A. S. sakydavo, kad bus namie, nes jam namuose geriausiai. A. neskaitė. Televizorių žiūrėjo.

47Liudytoja L. B., jos parodymais tenkindamas ieškinį taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas (3 t., b. l. 23-24), parodė, kad A. nors ir kontūzytas, bet buvo kalbus vyras. Jis buvo ir savam pasauly, bet papasakodavo ir iš realaus pasaulio. Apie palikimą jis nekalbėjo. Su M. S., kai ši gulėjo ligoninėje, ji nesusikalbėjo, tačiau iš jos parodymų negalima spręsti, jog tai buvo iki testamento surašymo.

48Liudytojas gydytojas A. L., kurio parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, parodė (3 t., b. l. 52-53), kad A. S. neprisimena, nes 2006 metais gydė daug ligonių. Susipažinęs su medicininiais dokumentais patvirtino, kad A. S. 2006 m. gegužės 17 d. paguldė į stacionarą dėl įtariamo pakartotinio insulto. Su juo susikalbėjo, bendravo normaliai. A. S. nebuvo nustatyti kokie nors psichikos sutrikimai, pas psichiatrą jo nesiuntė. Ligos istorijoje nėra įrašo, kad jis gydymo metu būtų nesąmoningas. Po poros dienų gydymo insulto požymių neliko, nors smegenų kompiuterinėje tomografijoje pakitimai smegenyse lieka visam laikui. Ligos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų neveiksnus, nesuprastų gydytojų paliepimų.

49Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojos R. P. parodymais (3 t., b. l. 62). Liudytoja patvirtino, jog A. S. perėmė iš gydytojo A. L., A. S. buvo sąmoningas. Iš įrašų ligos istorijoje paaiškino, kad 2008 metais atlikus ultragarsinį tyrimą, A. S. nustatyta lėtinė išeminė smegenų liga, tačiau, ar jis buvo sąmoningas, ar ne testamento sudarymo metu, pasakyti negalėjo.

50Taigi, teismas, pripažindamas, jog tiek M. S., tiek A. S. testamentų sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir savo veiksmų negalėjo valdyti, rėmėsi šių liudytojų parodymais, Tačiau išanalizavus minėtų liudytojų parodymus, kuriais teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį, matyti, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu A. S. ir M. S. buvo praradę gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus, suvokti jų reikšmę. Priešingai, iš liudytojų parodymų galima spręsti, jog jie gebėjo kalbėtis buitine kalba, orientavosi aplinkoje ir laike. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš ieškovės pakviestų apklausti liudytojų neturėjo kontakto su A. ir M. S. testamento sudarymo dieną. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas nevertino notarės R. Sereikienės paaiškinimų. Notarė tiek atsiliepimuose į ieškinį (1 t., b. l. 46-47; 3 t., b. l. 142-143), tiek parengiamųjų bei teismo posėdžių metu tvirtino (1 t., b. l. 137-138; 3 t., b. l. 26-28; 4 t., b. l. 26-28), kad tiek M. S., tiek A. S. testamentų sudarymo metu buvo veiksnūs ir mąstantys, dėl to jai jokių įtarimų nekilo, M. S. sakė, kad D. K. jai tarsi dukra. Notarė aiškiai ir išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, buvusias testamento sudarymo metu, tvirtinančias, kad testamentas atitiko testatorių valią, jis buvo patvirtintas laikantis įstatymų reikalavimų.

51Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi jau aptartų liudytojų parodymais, tačiau padarė priešingas išvadas, nei aplinkybes nurodė liudytojai. Pažymėtina tai, kad iš atsakovės prašymu apklaustų liudytojų parodymų, kuriais teismas nesivadovavo – tai R. Z. (1 t., b. l. 140-141), D. V. (1 t., b. l. 141-142), A. V. (3 t., b. l. 24), D. V. (3 t., b. l. 25), A. A. (3 t., b. l. 25), M. K. (3 t., b. l. 25-26), S. K. (3 t., b. l. 26), bei atsakovės paaiškinimų (3 t., b. l. 22-23; 4 t., b. l. 24-26) spręstina, kad abu testatoriai buvo sąmoningi, su jais buvo įmanoma susikalbėti, suprato savo veiksmus. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš medicininių dokumentų, testatoriams nebuvo paskirti vaistai, gydantys psichikos sutrikimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieškovės prieštaringus paaiškinimus. Ieškovė teismui aiškino (3 t., b. l. 21-22), kad sesuo Marytė kol buvo sveika viską suprato, S. gyveno savarankiškai, jie iki 2008 metų kovo mėnesio laikė karvę, ją prižiūrėjo, melžė, pasidarydavo valgyti, sesuo pasidarydavo sviesto, sūrį, patys pasiimdavo pensiją. Nors ieškovė aiškino, kad brolis A. nesuprato, kas tai yra notaras ir testamentas, tačiau toliau tame pačiame posėdyje jau aiškino, jog, sužinojęs, kad testamento jis nesurašė, labai apsidžiaugė ir nustebo, kada testamentą galėjo surašyti M. (4 t., b. l. 22-24).

52Taigi, iš šalių paaiškinimų, netgi vien tik ir ieškovės prašymu apklaustų liudytojų parodymų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad M. S. bei A. S. testamentų sudarymo metu būtų nesupratę savo veiksmų. Kaip minėta ekspertizės išvada dėl M. S. tik tikėtina. Dėl ekspertės pateiktų išvadų paaiškinimo teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi, dar kartą pažymėtina, jog ekspertė patvirtino, kad nėra jokių duomenų apie M. S. psichikos sutrikimus iki testamento sudarymo. Nors A. S. 2006 metais buvo ištikęs insultas, tačiau, kaip matyti iš ligos istorijos, neurologinių pakitimų neliko, buvo skirti kraujotaką gerinantys vaistai. 2008 m. vasario 17-29 d. A. S. buvo atvežtas į ligoninę įtariant insultą, tačiau duomenų už naują insultą nebuvo, ligonis gydymo eigoje sąmoningas, orientuotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek M. S., tiek A. S. 2008 m. vasario 29 d. yra pasirašę patys medicininiuose dokumentuose išleidžiant juos iš ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui.

53Be to, kolegijos nuomone, šioje byloje svarbi yra ir ta aplinkybė, jog nuo A. S. testamento sudarymo (2008 m. kovo 12 d.) iki testatoriaus mirties (2009 m. balandžio 20 d.) buvo praėję daugiau nei metai. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės paaiškinimą, kad ji buvo nuvykusi pas notarę pasiteirauti dėl brolio testamento, bet jai notarė informacijos neteikė, tačiau nei brolis vienas, nei ji kartu su broliu nevyko pas notarę išsiaiškinti rūpimo klausimo. Pažymėtina, kad sudarytą testamentą galima bet kada pakeisti. Kadangi tai nebuvo padaryta, galima spręsti, jog testatorius testamento sudarymo metu suprato savo sudaromo testamento turinį ir pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sesers sudarytą testamentą ieškovė pradėjo ginčyti tik po brolio mirties, nors, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šią aplinkybę žinojo dar broliui gyvam esant.

54Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi ekspertizių aktais, tačiau, kolegijos nuomone, jų išvados paremtos prielaidomis, prieštarauja testatorius gydžiusių gydytojų parodymams. Pati ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po patirto insulto žmogus gali suprasti savo veiksmus, gali jų ir nesuprasti. Byloje nėra duomenų, kad tiek A. S., tiek M. S. iki testamentų sudarymo būtų siųsti psichiatro konsultacijai, nebuvo skirti vaistai gydyti psichikos sutrikimus. Tiriamojoje ekspertizės dalyje privalo būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertindama ekspertizės aktus visų įrodymų ir aplinkybių kontekste, sprendžia, jog apylinkės teismas ekspertizės aktus vertindamas kaip oficialųjį įrodymą (prima facie) pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė šią proceso teisės normą ir nukrypo nuo anksčiau minėtos kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

55Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nevertino sandorio naudingumo bei pagrįstumo. Atsakovė aiškino, tai patvirtino liudytojas D. V., kad M. ir A. S. nenorėjo savo turto palikti ieškovei, su kuria turėjo teisminių ginčų dėl žemės. Atsakovė gyveno kaimynystėje, tiek ji, tiek jos šeimos nariai ateidavo į pagalbą testatoriams, rūpinosi gydymu.

56Taigi iš visų nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog M. S. ar A. S. testamentų sudarymo metu buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti, todėl testamentai pripažinti negaliojančiais, nesant tam pakankamo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Vien tos aplinkybės, kad ieškovė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti testatorių turtą, nes yra testatorių sesuo, t. y. ketvirtos eilės įpėdinė, savaime nesuteikia jai jokių teisinių privilegijų.

57Dėl testamento ginčijimo CK 5.29 straipsnio pagrindu

58Vadovaujantis CK 5.29 straipsniu, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų bei įpėdinio dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

59Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už testatorę M. S.testamente pasirašė kitas asmuo – D. V., dviejų liudytojų – K. R. ir R. Z. akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, jog testatorė būtų tam prieštaravusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, testamentą pasirašyti pačiai M. S. trukdė tai, jog jai drebėjo rankos, t. y. to ji negalėjo padaryti dėl fizinės savo būklės. Klausimą, ar liga, t. y. testamento sudarymo ir pasirašymo metu testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti, sprendžia pats testatorius ir notaras, o ne kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007). Aplinkybes, kaip buvo surašytas testamentas, paaiškino notarė bei liudytojai R. Z. ir D. V..

60Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, todėl jo pripažinti negaliojančiu CK 1.80, CK 5.29 straipsnio pagrindais, kaip to reikalauja ieškovė, nėra pagrindo.

61Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti ginčijamą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

62Patenkinus materialinį teisinį apeliacinio skundo reikalavimą, naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, šis klausimas spręstinas iš naujo, apeliantei (atsakovei) iš ieškovės priteistinas 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, kuris neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose nustatytą dydį (3 t., b. l. 27), bei valstybei – 92,56 Lt pašto išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 1 dalis).

63Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei priteistinos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese, t. y. 2013 m. liepos 9 d. mokėjimo kvitu sumokėtas 288 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

65apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

66Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovei D. K., a. k. ( - ) 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

67Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) valstybei 92,56 pašto išlaidas.

68Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovei D. K., a. k. ( - ) 288 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ir papildomu ieškiniu (1 t., b. l.... 5. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 20 d. mirė jos brolis A. S.. Kadangi... 6. Atsakovė su ieškiniu, papildomu ieškiniu ir jame išdėstytomis... 7. Trečiasis asmuo atsiliepimais į ieškinį ir papildomą ieškinį (1 t., b.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (4 t., b.... 10. Teismas nustatė, kad ieškovės sesuo M. S. ir brolis A. S. 2008 m. kovo 12 d.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė (4 t., b. l. 78-79) prašo teismo panaikinti... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė... 15. 2. Teismas be pagrindo netenkino atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio... 16. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo... 17. 4. Teismas išimtinai rėmėsi ekspertizių aktais, nors jų išvados paremtos... 18. 5. Teismas be pagrindo sprendė, kad buvo pažeista M. S. testamento tvirtinimo... 19. 6. Teismas sprendime nepasisakė apie testamentų naudingumą, pagrįstumą,... 20. 7. Teismas pažeidė CPK 6, 8, 12, 21 straipsnius, kas iš dalies lėmė teismo... 21. 8. Bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai buvo priteistos be pagrindo, nes... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (4 t., b. l. 99-102) prašo teismo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. 2008 m. kovo 12 d. testamentu bei... 27. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 28. Dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti M. S. testamentą... 29. Apeliantės nuomone, nors ieškovė yra ketvirtos eilės įpėdinė, tačiau ji... 30. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje... 31. Dėl ieškinio senaties ginčyti M. S. testamentą... 32. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo ginčo testamentai... 33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, jog... 34. Dėl testamento ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo... 35. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 36. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia... 37. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymu, leidusiu tenkinti ieškinio... 39. Ekspertė dėl M. S. psichinės būklės testamento sudarymo metu davė... 40. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi liudytojos D. T.... 41. Liudytoja V. V., kurios parodymais, kaip patvirtinančiais, jog testatoriai... 42. Teismas rėmėsi liudytojo J. J., parodymais (1 t., b. l. 142-143). Tačiau jis... 43. Liudytoja D. U., kurios parodymais teismas rėmėsi taip pat, patvirtino (1 t.,... 44. Liudytoja O. P. parodė, kad A. pasakojo, jog jam davė kokį tai lapą ir jis... 45. Liudytoja V. B., kurios parodymais taip pat vadovavosi teismas (1 t., b. l.... 46. Iš liudytojos M. B., kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas,... 47. Liudytoja L. B., jos parodymais tenkindamas ieškinį taip pat rėmėsi... 48. Liudytojas gydytojas A. L., kurio parodymais rėmėsi pirmosios instancijos... 49. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojos R. P. parodymais (3 t., b.... 50. Taigi, teismas, pripažindamas, jog tiek M. S., tiek A. S. testamentų sudarymo... 51. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi jau aptartų liudytojų... 52. Taigi, iš šalių paaiškinimų, netgi vien tik ir ieškovės prašymu... 53. Be to, kolegijos nuomone, šioje byloje svarbi yra ir ta aplinkybė, jog nuo A.... 54. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi ekspertizių... 55. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nevertino sandorio... 56. Taigi iš visų nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad ieškovė... 57. Dėl testamento ginčijimo CK 5.29 straipsnio pagrindu... 58. Vadovaujantis CK 5.29 straipsniu, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų,... 59. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už testatorę M.... 60. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad testamentas buvo... 61. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas... 62. Patenkinus materialinį teisinį apeliacinio skundo reikalavimą, naikintina ir... 63. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei priteistinos išlaidos, turėtos... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 65. apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m.... 66. Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovei D. K., a. k. ( - ) 1000... 67. Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) valstybei 92,56 pašto išlaidas.... 68. Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. ( - ) atsakovei D. K., a. k. ( - ) 288 Lt...