Byla e2-945-157/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-570-856/2017, kurioje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belfuel“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigusta“ bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigusta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-570-856/2017, kurioje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belfuel“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigusta“ bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Belfuel“ (toliau – UAB ,,Belfuel“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Tigusta“ (toliau – UAB „Tigusta“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų apmokėti už gautas prekes. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu priteisė iš atsakovės 41 565,71 Eur skolą, 2 071,36 Eur palūkanas, 1 863,13 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Antstolis iš atsakovės išieškojo tik 1 870,28 Eur, o teismo sprendimas dėl likusios dalies – 48 753,70 Eur, išieškojimo neįvykdytas, nes nerasta jos turto. Atsakovė daugiau nei už 3 mėnesius yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, per paskutinius 2 m. ji dalyvavo 13 teisminių ginčų kaip atsakovė, jos atžvilgiu yra įregistruoti turto areštai 63 613,08 Eur sumai, negali atsiskaityti ne tik su pareiškėja, bet ir su kitais kreditoriais, yra nemokim, todėl jai keltina bankroto byla.
  2. Atsiliepime į pareiškimą atsakovė UAB „Tigusta“ prašo jį atmesti, tvirtindama, kad pareiškėja yra perleidusi savo reikalavimo teisę į atsakovę, todėl neturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, o naujasis kreditorius jai nereiškia jokių reikalavimų, su juo ketinama sudaryti naujus susitarimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė atsakovės UAB „Tigusta“ nemokumą ir jai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsisakyti jai iškelti bankroto bylą, tačiau, nepaisant to, jog teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi buvo patenkintas jos prašymas ir iki 2017 m. kovo 15 d. buvo pratęstas terminas teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti, įrodymai apie jos finansinę padėtį, nebuvo pateikti. Todėl teismas savo iniciatyva užklausė VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ apie atsakovės turtinę padėtį.
  3. Pagal internetinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) puslapį teismas nustatė, kad atsakovė turi 3 draudžiamus darbuotojus, šiam fondui nėra skolinga; kad 2017-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis 2017 m. vasario 7 d. atsakovės skola valstybės biudžetui buvo 19 612,76 Eur, iš jų: 1 171,54 Eur pagal vykdomuosius Lietuvos institucijų dokumentus, 18 249,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 191,45 Eur šio mokesčio delspinigių, – skola liko neišieškota, nes antstolis nustatė, jog atsakovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą; kad pagal VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenis finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2013 m.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; kad pagal 2013 m. balanso duomenis jos turto vertė buvo 1 740 589 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 793 287 Lt.
  4. Tuo pagrindu teismas nustatė, kad jau 2013 m. atsakovė galimai buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis atsakovei 2016-2017 m. teismuose iškelta nemažai civilinių bylų, kuriuose jai pareikšti turtiniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  5. Dėl pareiškėjos UAB ,,Belfuel“ reikalavimo teisės teismas konstatavo, kad pagal 2017 m. kovo 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2017/03/06-1 UAB „Belfuel“ ir UAB „Asimesta“ dėl to buvo susitarusios, tačiau pagal šią sutartį reikalavimo teisė naujajam kreditoriui pereina tik nuo pilno sutarties priede Nr. 1 nurodytos pinigų sumos sumokėjimo pradiniam kreditoriui momento. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Tigusta“ nei šio sutarties priedo, nei pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl sprendė, kad reikalavimo teisė naujam kreditoriui nėra perėjusi.
  6. Teismas nustatė, kad pareiškėja įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši skolų nesumokėjo. Teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki ir keltina jos bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas atsakovės bankroto administratore paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Tigusta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atsakovė taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: duomenis, patvirtinančius atsiskaitymą su VMI, VSDFV, AB Lesto, Virginijaus Kalinausko IĮ, UAB „Admituras“; 2017 m kovo 29 d. susitarimus su UAB „Kronospan Trading“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ dėl skolų mokėjimo išdėstymo; 2017 m. kovo 29 d. susitarimą su UAB „Bugvilė“ dėl skolos mokėjimo išdėstymo; sprendimą dėl įsipareigojimų vykdymo UAB „Asimesta“; UAB „Tigusta“ ir UAB „Asimesta“ sprendimus dėl reorganizavimo; 2017-03-28 ir 2017-03-31 duomenis apie klientų įsipareigojimų nevykdymą; 2017-03-31 UAB „Tigusta“ balansą; UAB ,,Asimesta“ finansinės atskaitomybės dokumentus; duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Belfuel“, VMI, VSDFV atsiėmė vykdomuosius raštus. Teigia, kad visi šie dokumentai, patvirtinantys esminius situacijos pasikeitimus, parengti ir gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl jų objektyviai nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismo nutartis naikintina, nes išnyko pagrindai bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
    2. Pateikti įrodymai, kad sumažinant įsipareigojimus, grąžintos skolas VMI, VSDFV, AB „Lesto“, Virginijaus Kalinausko IĮ, UAB ,,Admituras“, kurių suma – 16 092,72 Eur; su kreditoriais AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir UAB „Kronospan Trading“ sudaryti susitarimai dėl skolų mokėjimų išdėstymo (mokėjimai nuo 2017 m. gegužės mėn.); su UAB „Bugvilė“ ir UAB „Asimesta“ susitarta, kad skola bus grąžinama nuo 2018 m. kovo mėn.; UAB „Belfuel“ atsiėmė iš antstolio vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. 0156/15/01210); deramasi su kreditore UAB „Bausita“ dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo. Tokiu būdu atsakovės įsipareigojimai šiems kreditoriams nėra pradelsti.
    3. Vienintelis akcininkas 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą įnešti 20 000 Eur įmonės nuostoliams padengti ir ją reorganizuoti prijungiant prie UAB „Asimesta“, todėl šiomis lėšomis bus atsiskaitoma su AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Kronospan Tiading“, finansuojamos apyvartinės lėšos. UAB „Asimesta“ yra finansiškai stipri įmonė, todėl po reorganizavimo bus geriau užtikrinti atsakovės kreditorių interesai, bus likviduota jos 192 654,52 Eur skola šiai įmonei (CK 6.126 straipsnis).
    4. Pagal 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 45 398,92 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 234 014,16 Eur (iš jų 192 654,52 Eur skola UAB „Asimesta“), o pradelsti įsipareigojimai atsižvelgiant į paminėtus mokėjimus kreditoriams bei susitarimus su jais sudarė 1 385,52 Eur; po reorganizavimo mokėtinos sumos sumažėtų iki 41 359,64 Eur (234 014,16 Eur - 192 654,52 Eur).
    5. Atsakovė yra atsiskaičiusi su darbuotojais, valstybe, jos akcininkai suinteresuoti veiklos tęstinumu, pasirengę į ją investuoti, todėl, turint omenyje šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad ji yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Be to, bankroto bylos iškėlimas pažeistų viešąjį interesą, nes tai reikštų darbuotojų atleidimą, nutraukus veiklą valstybes biudžetas netektų mokestinių pajamų.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „Tigusta“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių šios teismo nutarties negaliojimo pagrindų, ar pagrindo peržengti apeliantės UAB ,,Tigusta“ atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  3. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismo nutartis naikintina, nes su skundu pateikiami nauju įrodymai liudija, jog išnyko pagrindai traktuoti atsakovę kaip nemokią įmonę, kuriai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 3 dalis).
  4. Apeliacinis teismas, prieš imdamasis nagrinėti apeliantės teiginius, pažymi, kad bankroto byla įmonei iškeliama tada, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu, teismas turi konstatuoti realią įmonės ūkinę finansinę būklę, tai yra, kad būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, atsakovę ištikę finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti ją išsaugant kaip veikiantį rinkos dalyvį, nes nevykdo / negali vykdyti veiklos, faktiškai yra tik formalus ūkio vienetas – nemoki, todėl bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti tiek jos pačios, tiek jos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).
  5. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ir tai daryti remdamasis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.); kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje taikomi bendrieji civilinio proceso principai bei normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, todėl šalys, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Pažymėtina ir tai, kad dėl įmonių bankroto proceso ypatumų, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, jog tokiose bylose ĮBĮ nustatyta tvarka siekiama apginti, paprastai, daugelio asmenų – kreditorių, teises bei teisėtus interesus, jog iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o visų klausimų sprendimas, disponavimas įmonės turtu ir kt., – patikimas bylą nagrinėjančio teismo paskirtam asmeniui – bankroto administratoriui, kuris atlieka bankroto procedūras, ar organizuoja jų atlikimą, kai tam yra būtini kreditorių susirinkimo arba teismo sprendimai (ĮBĮ 10, 11, 23 straipsniai etc.) – ĮBĮ normose imperatyviai nurodoma, jog šie procesai turi vykti koncentruotai, operatyviai, turi būti užbaigti per įmanomai trumpiausią terminą. Be kita ko, ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis reikalauja, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų išspręstas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos.
  6. Teismas, turėdamas omenyje šias įstatymų nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, pirmiausiai pažymi tai, kad atsakovės UAB „Tigusta“ administracijos vadovo tvirtinimas atskirajame skunde, jog apeliacinės instancijos teismui pateikdamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus naujus rašytinius įrodymus, sąžiningai naudojasi proceso teise, nepažeidžia proceso koncentruotumo principo, – prieštarauja nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 185 straipsnis). Šios bankroto bylos iškėlimo procesas teisme buvo pradėtas 2017 m. vasario 1 d., teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi patenkintas atsakovės direktoriaus prašymas ir iki 2017 m. kovo 15 d. pratęstas terminas ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems ir teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje imperatyviai pareikalautiems būtiniesiems dokumentams pateikti. Tačiau tokie bendrovės dispozicijoje esantys dokumentai nebuvo pateikti tuo vadovui pažeidžiant tiek bendrąsias pareigas pačiai bendrovei, prisiimtas sutikus šiai vadovauti – ex officio jai atstovauti, veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai (Bendrovės įstatai, CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 1, 7, 8, 10 punktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 etc.), o taip pat pirmiau išvardintas procesines prievoles nagrinėjamoje byloje. Maža to, atsakovė, 2017 m. kovo 16 d. atsiliepime reikalaudama atsisakyti iškelti šią bylą, nurodė, kad būtent pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie įmonės nemokumą. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėja savo reikalavimo teisę į atsakovę yra perleidusi UAB „Asimesta“, taigi su šiuo asmeniu jau yra atsiskaityta, tačiau teismui nepateikti įrodymų, jog yra įvykdytos sutarties sąlygos ir reikalavimo teisė yra perėjusi naujajam kreditoriui. Iš esmės atsisakydama įvykdyti teismo nutartį (CPK 18 straipsnis) atsakovė nurodė, kad esant paminėtai situacijai <<finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas teismui būtų beprasmis ir bereikalingai apsunkintų ir / ar apkrautų teismą bei patį atsakovą>>, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad šie yra būtini – atsakovė juos operatyviai pateiktų.
  7. Apeliacinis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai nei skunde tvirtina atsakovės vadovas, toks procesinis elgesys neatitinka jo paties nurodytų įstatymo reikalavimų. Tuo labiau, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2014-2017 m. atsakovė dalyvavo 19-oje civilinių teisminių procesų, taigi proceso teisės ir pareigos, be kita ko, teismo sprendimų / nutarčių privalomumas, yra / turi būti žinomi, kaip ir procesinė atsakomybė už jų nevykdymą (CPK 95 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).
  8. Antra, teismas, nagrinėdamas atsakovės „Tigusta“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus, taip pat vertindamas šiam teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kurie yra priimami į bylą (CPK 314 straipsnis), ir tikrindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, kad pagal VĮ „Registrų centras“ esančios paskutinės finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos atsakovė buvo pateikusi už 2013 metus, o taip pat VĮ „Regitra“ duomenis, ir, kaip minėta, nesant pateiktų jokių kitų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę padėtį – teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovės nemokumą ir iškelti jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tuo labiau, kad teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra nurodyta, jog tais atvejais, kai nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, pastarosios mokumas / nemokumas nustatomas pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011 etc.).
  9. Trečia, kaip jau minėta, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kuriai remiantis įrodinėjama, kad yra atsiskaityta su VMI, VSDFV, AB Lesto, Virginijaus Kalinausko IĮ, UAB „Admituras“; kad 2017 m kovo 29 d. susitarta su UAB „Kronospan Trading“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ dėl skolų mokėjimo išdėstymo; kad 2017 m. kovo 29 d. susitarta su UAB „Bugvilė“ dėl skolos mokėjimo išdėstymo; kad nuspręsta dėl įsipareigojimų vykdymo UAB „Asimesta“; kad UAB „Tigusta“ ir UAB „Asimesta“ nusprendė dėl reorganizavimo; kad pagal duomenis apie klientų įsipareigojimų nevykdymą (2017-03-28 ir 2017-03-31) iš 224 984,68 Eur pradelsta tik 1 577,19 Eur; kad pagal 2017 m. kovo 31 d. UAB „Tigusta“ balansą ši turi turto daugiau kaip už 45 000 Eur; kad pagal UAB ,,Asimesta“ 2017 m. kovo 31 d. balansą ši turi turto daugiau nei už 4 mln. Eur, gauna pajamas dirba pelningai; kad pareiškėja UAB „Belfuel“, o taip pat VMI, VSDFV atsiėmė vykdomuosius raštus. Apeliantė tvirtina, kad šiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina esminius įmonės ūkinės finansinės situacijos pasikeitimus, rodo, jog nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios bylos medžiaga, sprendžia, kad, kaip jau konstatuota pirmiau, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą ir iškėlė jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tuo pat metu duomenys, esantys atsakovės pateiktuose naujuose rašytiniuose įrodymuose, rodo, kad ši yra atsiskaičiusi su dalimi savo kreditorių, su kitais yra susitarusi dėl skolų gražinimo terminų pratęsimo etc. Tačiau, kaip jau minėta, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta pirminių duomenų apie jos balansinio turto sudėtį, jo vertę, todėl šis teismas neturi galimybės patikrinti atsakovės teiginius ir nustatyti jos turto (ilgalaikio, trumpalaikio) bei pradelstų mokėjimų kreditoriams santykį (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Be to, nepaisant atsakovės pateiktų duomenų, pareiškėja UAB ,,Belfuel“ nėra pateikusi atsisakymo nuo savo reikalavimo.
  11. Esant tokioms aplinkybėms, tai yra esant pateiktiems naujiems rašytiniams įrodymams apie iš esmės pasikeitusią atsakovės UAB „Tigusta“ finansinę padėtį, sprendžiama, kad vertinant situaciją, esančią apeliaciniam teismui nagrinėjant šią bylą – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi klausimas gali būti išspręstas neteisingai, todėl šis teismo sprendimas naikinamas, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti, o klausimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigusta“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai