Byla 2A-932-516/2016
Dėl sutarties sąlygų modifikavimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1055-881/2016 pagal ieškovų T. P., I. P., S. J. ir K. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl negrąžintų piniginių lėšų priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį atsakovams T. P., I. P., S. J. ir K. G. dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo.
  2. Ieškovai T. P., I. P., S. J. ir K. G. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo A. G.: ieškovui T. P. ir ieškovui I. P. kiekvienam po 16 381,27 Eur negrąžintų piniginių lėšų, 2 930,40 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; ieškovui S. J. 16 104,58 Eur negrąžintų piniginių lėšų, 2 881,17 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; ieškovui K. G. 12 923,40 Eur negrąžintų piniginių lėšų, 2 312,05 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  3. Ieškovai nurodė, kad atsakovas A. G. 2007 m. liepos mėn. teikė ieškovams butų, statomų Gruzijoje, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini), viešbučio ir gyvenamųjų namų komplekse „Baltoji magnolija“, įsigijimo jų vardu iš RAB „Centr Point Grupa“ Batumio filialo „Centr Point Adžarija“ paslaugą. Tai patvirtina pas ieškovą T. P. išlikusi 2007 m. liepos 5 d. sutartis, o kitiems ieškovams analogiškų sutarčių egzemplioriai nebuvo pateikti ir liko atsakovo žinioje. Ieškovai pažymėjo, kad kiekvienam iš ieškovų atsakovas pateikė Ketinimų memorandumų, pasirašytų „Centr Point Adžarija“, kopijas, vadovaujantis kuriais ieškovų vardu buvo rezervuoti butai ir ieškovai į atsakovo sąskaitą per kelis kartus turėjo įnešti pinigus: T. P. – 33 818 JAV dolerių, I. P. – 33 818 JAV dolerių, S. J. – 33 596 JAV dolerių, o K. G. – 27 000 JAV dolerių. Ieškovai nurodytas sumas atsakovui pervedė.
  4. Ieškovai paaiškino, kad jiems su statytoju sudarius tiesiogines nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, paaiškėjo, jog atsakovas bendrovei RAB „Centr Point Grupa“ už ieškovą T. P. įnešė tik 10 728 JAV dolerius, I. P. – 10 728 JAV dolerius, S. J. – 10 896 JAV dolerius, o K. G. – 8 784 JAV dolerius.
  5. Ieškovų nuomone, jų ir atsakovo santykiai atitinka pavedimo sutarties sampratą. Pavedimo sutartys tarp atsakovo ir ieškovų pasibaigė 2007 m. gruodžio 26 d., t. y. tiesioginių pirkimo– pardavimo sutarčių su statytoju sudarymo dieną, tačiau pasibaigus sutarčiai atsakovas nepateikė ataskaitos ir negrąžino jo žinioje likusių ieškovų pinigų. Atsakovas likusias ieškovų lėšas panaudojo asmeniniais interesais, pažeisdamas įtvirtintą draudimą įgaliotiniui naudoti gautą vykdant pavedimą turtą savo interesais.
  6. Atsakovas A. G. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad ieškovų ir atsakovo sudarytos sutartys buvo modifikuotos į turtinių teisių pirkimo–pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartis šiomis sąlygomis:
    1. tarp A. G. ir T. P. sudaryta sutartis modifikuota taip, kad ,,Vykdytojas įsipareigoja parduoti pirkėjui turtines teises sudaryti su bendrove Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir įsigyti iš bendrovės, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) viešbučio ir gyvenamųjų butų komplekse „Baltoji magnolija“, butą numeris 817, kurio visas plotas 45,7 kv. m, už specialią 540 JAV dolerių už 1 kv. m kainą, ir teikti pirkėjui papildomas atlygintinas paslaugas (stebėti pastato, kuriame yra pirkėjo perkamas butas, statybos eigą ir atlikti kitus pirkėjo raštu nurodytus organizacinius veiksmus), o pirkėjas iki 2007 m. gruodžio 26 d. įsipareigoja vykdytojui sumokėti už šiame punkte nurodytų turtinių teisių perleidimą ir paslaugų teikimą po 740 JAV dolerių už 1 kv. m, iš viso – 33 818 JAV dolerių sumą“;
    2. tarp A. G. ir I. P. sudaryta sutartis modifikuota taip, kad „Vykdytojas įsipareigoja parduoti pirkėjui turtines teises sudaryti su bendrove Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir įsigyti iš bendrovės, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) viešbučio ir gyvenamųjų butų komplekse „Baltoji magnolija“, butą numeris 819, kurio visas plotas 45,7 kv. m, už specialią 540 JAV dolerių už 1 kv. m kainą ir teikti pirkėjui papildomas atlygintinas paslaugas (stebėti pastato, kuriame yra pirkėjo perkamas butas, statybos eigą ir atlikti kitus pirkėjo raštu nurodytus organizacinius veiksmus), o pirkėjas iki 2007 m. gruodžio 26 d. įsipareigoja vykdytojui sumokėti už šiame punkte nurodytų turtinių teisių perleidimą ir paslaugų teikimą po 740 JAV dolerių už 1 kv. m, iš viso – 33 818 JAV dolerių sumą“;
    3. tarp A. G. ir S. J. sudaryta sutartis modifikuota taip, kad „Vykdytojas įsipareigoja parduoti pirkėjui turtines teises sudaryti su bendrove Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir įsigyti iš bendrovės, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) viešbučio ir gyvenamųjų butų komplekse „Baltoji magnolija“, butą numeris 821, kurio visas plotas 45,4 kv. m, už specialią 540 JAV dolerių už 1 kv. m kainą ir teikti pirkėjui papildomas atlygintinas paslaugas (stebėti pastato, kuriame yra pirkėjo perkamas butas, statybos eigą ir atlikti kitus pirkėjo raštu nurodytus organizacinius veiksmus), o pirkėjas iki 2007 m. gruodžio 26 d. įsipareigoja vykdytojui sumokėti už šiame punkte nurodytų turtinių teisių perleidimą ir paslaugų teikimą po 740 JAV dolerių už 1 kv. m, iš viso – 33 596 JAV dolerių sumą“;
    4. tarp A. G. ir K. G. sudaryta sutartis modifikuota taip, kad „Vykdytojas įsipareigoja parduoti pirkėjui turtines teises su bendrove sudaryti Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir įsigyti iš bendrovės, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) viešbučio ir gyvenamųjų butų komplekse „Baltoji magnolija“, butą numeris 917, kurio visas plotas 36,6 kv. m už specialią 540 JAV dolerių už 1 kv. m kainą ir teikti pirkėjui papildomas atlygintinas paslaugas (stebėti pastato, kuriame yra pirkėjo perkamas butas, statybos eigą ir atlikti kitus pirkėjo raštu nurodytus organizacinius veiksmus), o pirkėjas iki 2007 m. gruodžio 26 d. įsipareigoja vykdytojui sumokėti už šiame punkte nurodytų turtinių teisių perleidimą ir paslaugų teikimą po 740 JAV dolerių už 1 kv. m, iš viso – 27 084 JAV dolerių sumą“.
  1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių faktiškai susiklostė ne pavedimo, bet atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Pagal su ieškovais sudarytas sutartis nėra sulygta, kad, vykdydamas sutartis Gruzijoje, atsakovas privalo sudaryti sandorius ir atlikti kitus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis ieškovų vardu. Ketinimų memorandumai sudaryti atsakovo vardu, o visos teisės ir pareigos pagal Ketinimo memorandumus buvo atsakovo asmeninės turtinės teisės ir pareigos RAB „Centr Point Grupa“ Batumio filialui. Iki sutarčių su ieškovais sudarymo 2007 m. liepos 5 d. atsakovas buvo rezervavęs butus savo vardu iš savo asmeninių lėšų. 2007 m. liepos mėnesį ieškovams buvo žinomas faktas, kad butų pirkimo– pardavimo išsimokėtinai sutartys su bendrove bus sudaromos atsakovo vardu bei butus jis įsigys savo asmeninėn nuosavybėn ir tik po to atsakovas, vykdydamas tarp atsakovo ir ieškovų sudarytų sutarčių 2.1. punktu sulygtą prievolę, sudarys su jais butų pirkimo– pardavimo sutartis ir butus perleis ieškovų nuosavybėn.
  2. Atsakovas paaiškino, kad žodiniu sutarimu su ieškovais sudarytos sutartys buvo modifikuotos, todėl butai nebuvo perleisti ieškovų nuosavybėn, bet buvo perleistos turtinės teisės tiesiogiai sudaryti su bendrove Nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis su specialia kaina. Dėl 2008 m. rugpjūčio mėn. kilusio Gruzijos – Rusijos karo ir pasaulinės ekonominės krizės užsitęsė objekto statyba ir ieškovų išsimokėtinai perkami butai buvo pastatyti kur kas vėliau nei sulygta sutartimis, tačiau ieškovai nenutraukė sutarties abipusiu šalių sutarimu. Dėl nurodytų priežasčių su ieškovais sudarytos sutartys galiojo ir atsakovas teikė ieškovams pagal sutartis atlygintines paslaugas iki kol pastatas buvo pastatytas. Po 2007 m. gruodžio 26 d. atsakovas ne vieną kartą vyko į Gruziją dėl sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovui T. P. 16 381,27 Eur negrąžintų piniginių lėšų, 2 930,40 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui I. P. 16 381,27 Eur negrąžintų lėšų, 2 930,40 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui S. J. 16 104,58 Eur negrąžintų lėšų, 2 881,17 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovui K. G. 12 923,40 Eur negrąžintų lėšų, 2 312,05 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat 2016 m. gegužės 9 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas padarė išvadą, kad ginčo 2007 m. liepos 5 d. sutarčių ir Ketinimų memorandumų pagrindu tarp šalių susiklostė pavedimo santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo T. P. ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodyta, jog sutarties objektas yra konkretaus statomo buto įsigijimas pirkėjo vardu. Atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo nupirkti pirkėjui konkretų butą už kv. m mokant ne daugiau kaip 1 300 JAV dolerių ir perduoti butą pirkėjo nuosavybėn, kai butas bus priduotas eksploatuoti. Tačiau atsakovas ieškovų vardu butų pirkimo sandorių nesudarė, nes patys ieškovai 2007 m. gruodžio 26 d. tiesiogiai su butų statytoju sudarė Nekilnojamojo turto (pastato) dalies pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis.
  3. Atsižvelgdamas į tai, kad sumos, mokėtinos pagal 2007 m. liepos 5 d. sutartis ir Ketinimų memorandumus, sutampa, teismas sprendė, jog atsakovas su ieškovais sutartimis nenustatė jokio atlyginimo nei už turtinių teisių perleidimą, nei už ieškovams teikiamas paslaugas. Iš ieškovų atliktų mokėjimų atsakovui eiliškumo ir dydžio bei atsakovo statytojui atliktų mokėjimų eiliškumo, teismo įsitikinimu, akivaizdu, kad sutartys buvo vykdomos ieškovų lėšomis, o tai leido teismui daryti išvadą, jog šalių valia buvo nukreipta tik į nekilnojamojo turto įsigijimą ieškovų vardu ir šalys jokia forma nebuvo išreiškusios ketinimo pirkti turtines teises iš atsakovo už jo nustatytą kainą bei ketinimo mokėti atsakovui atlyginimą už sutartimis neapibrėžtas paslaugas.
  4. Aplinkybę, kad šalys Ketinimų memorandumus laikė vėliau sudarytų sutarčių pagrindu, teismo vertinimu, patvirtina tai, jog atsakovas pats juos pateikė kiekvienam iš ieškovų. O aplinkybę, kad šalys nesitarė dėl atlyginimo atsakovui, patvirtina 2007 m. liepos 5 d. sutarčių 2.2 punktas, kuriame nurodyta, jog vykdytojo atsakomybė paremta vekseliu (vekseliais), kurių vertė atitinka pirkėjų padarytus piniginius įnašus, remiantis banko operacijų išrašais, kurie paremti butus statančios organizacijos nustatytu mokėjimų grafiku. Teismas akcentavo, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog jis buvo išdavęs vekselius ir iki šiol nesirūpino jų panaikinimu.
  5. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas per laikotarpį, kurio metu, jo paties tvirtinimu, buvo teikiamos paslaugos ieškovams, nepateikė nei ataskaitos, nei informacijos dėl paslaugų teikimo sąlygų, nei paaiškinimų dėl jo žinioje likusių piniginių lėšų panaudojimo. Atsakovas nuosekliai nenurodė, kokias paslaugas teikė ieškovams, nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
  6. Teismas nustatė, kad atsakovas statytojui už ieškovą T. P. įnešė 10 728 JAV dolerius, už I. P. – 10 728 JAV dolerius, S. J. – 10 896, o K. G. – 8 784 JAV dolerius. Teismas sprendė, kad šie atsakovo veiksmai savo esme atitinka pavedimo vykdytojo (įgaliotinio) statusą. Pinigų mokėjimas buto pardavėjui tiesiogiai sukuria asmeniui, už kurį mokama, teises ir pareigas, todėl yra sandoris. Teismas pastebėjo ir tai, kad ieškovai neišdavė atsakovui notariškai patvirtinto įgaliojimo, nes patys tiesiogiai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su butus parduodančia bendrove ir tokiu būdu atleido atsakovą nuo sutarčių 1.1. punkto vykdymo, todėl įgaliojimo išdavimas tapo beprasmiškas.
  7. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė neva jis faktiškai už T. P. butą yra sumokėjęs 28 318 JAV dolerių, už I. P. – 28 318 JAV dolerių, S. J.– 36 065, o K. G. – 20 304 JAV dolerius, o likusia suma padengė savo išlaidas. Teismo vertinimu, pagal atsakovo pateiktus kvitus nėra aišku, už kokį nekilnojamąjį turtą atsakovas atliko mokėjimus, nes ieškovų butai nebuvo vieninteliai, kuriais rūpinosi atsakovas, be to, kvitų išdavimo metu atsakovas nebuvo Gruzijoje ir atsakovo paaiškinimus paneigia statytojo pateiktos sutarties suminės ataskaitos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Dar iki sutarčių su ieškovais sudarymo atsakovas buvo rezervavęs 6 butus savo vardu iš savo asmeninių lėšų, todėl atsakovas pagrįstai įrodinėjo, kad jis ir statytojas buvo susijęs abipusėmis teisėmis ir pareigomis dėl ginčo butų dar iki sutarčių su ieškovais sudarymo ir, priešingai nei nurodo teismas, jis negalėjo pradėti veikti kaip ieškovų įgaliotas atstovas santykiuose su bendrove. Teismas dėl šio juridinio fakto nieko nepasisakė, todėl netinkamai nustatė bylai reikšmingas teisines aplinkybes.
    2. Teismas nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios), formaliai rėmėsi pažodiniu sutarties tekstu, todėl netinkamai vertino ir sprendė apie sutarčių turinį. Ieškovai aiškiai patvirtino, kad siekė sėkmingai investuoti atsakovo pagalba į statomą viešbučio ir gyvenamųjų namų kompleksą „Baltoji magnolija“. Tačiau paaiškinę, kad siekė finansinės naudos sau, ieškovai tokio intereso atsakovui nepripažino, nesąžiningai nurodydami, jog atsakovas iš draugiškumo, neatlygintinai prisiėmė „įgaliotinio“ pareigas savo rizika ir lėšomis tvarkyti ir rūpintis tiek finansiniais, tiek organizaciniais ieškovų investavimo klausimais, kartu prisiimdamas ir vienašalius įsipareigojimus (atsakovo vekseliai ieškovams). Toks aiškinimas turėjo būti vertinamas kritiškai ir pripažintas nesąžiningu, nes, kaip pripažino trys ieškovai, jie iki sutarčių sudarymo atsakovo nepažinojo ir jokių santykių nepalaikė, atsakovas pažinojo tik S. J. kaip bendradarbį, bet tuomet (2007 m.) nepalaikė artimų, draugiškų santykių. Ieškovų nesąžiningumas atsiskleidžia ir jų paaiškinimus sulyginant su liudytojų parodymais.
    3. Ieškovai nepageidavo, kad Ketinimų memorandumai būtų sudaromi jų vardu. Priešingai, sutiko ir patvirtino savo mokėjimais atsakovui, kad su statytoju teisiniais santykiais būtų susijęs tik atsakovas. Ieškovai aiškiai nurodė, kad jie nenorėjo vykti į Gruziją ir sudarinėti savo vardu memorandumų, reikalavo iš atsakovo vekselio už pastarajam pervedamas pinigines lėšas, tam, kad kilus nesklandumams su statytoju jie neturėtų jokios rizikos. Visos piniginės lėšos už atsakovo įsigyjamus butus statytojui buvo mokamos atsakovo. Byloje nėra jokio įrodymo, kad atsakovas būtų įnešęs (įmokėjęs lėšas) statytojui už kurį nors ieškovą. Tačiau teismas, nenustatęs tikrųjų šalių ketinimų, neįvertinęs atsakovo turėtų teisių į ginčo butus, aplinkybės, kad ieškovai nenorėjo turėti jokių teisinių santykių su statytoju ir neišdavė jokio įgaliojimo atsakovui veikti jų vardu, neteisingai ieškovų ir atsakovo sutartis kvalifikavo kaip pavedimo sutartis.
    4. Pagal teismo argumentaciją lieka neatskleistos esminės su sandoriu susijusios aplinkybės: kokiu pagrindu statytojas sudarė sutartis su ieškovais dėl butų, kurių įgijėjas pagal ketinimų memorandumus yra atsakovas, kokiu būdu pasibaigė atsakovo ir statytojo sudaryti memorandumai ir kokias teisines pasekmes jų vykdymas turėjo ar neturėjo atsakovui. Teismas nevertino ir tos esminės aplinkybės, kad patys ieškovai patvirtino, jog jie matė, kad pasirašomoje su statytoju sutartyje nenurodoma viso perkamo buto kaina, ar sumokėtų pinigų dydis. Akivaizdu, kad kilus abejonėms dėl galimo neteisėto praturtėjimo, kaip pareikšta ieškinyje, ieškovai, kaip apdairūs asmenys, turintys patirtį finansinio investavimo srityje, galėjo nesudaryti sandorio tol, kol neišsiaiškins aplinkybių arba reikalauti, kad butus jiems perleistų pats atsakovas arba apskritai pareikalauti iš atsakovo sumokėtų lėšų gražinimo. Pasirašydamas sutartį kiekvienas ieškovas patvirtino, kad jis anuliuoja visus iki šiol buvusius šalių tarpusavio susitarimus, jei tokių yra, tačiau dabar atsakovui keliama atsakomybė už tai, jog pardavėjas (statytojas) ir pirkėjas (ieškovas) savo sutartyje nenurodė visų sumokėtų lėšų.
    5. Teismas, net ir taikydamas pavedimo santykius reglamentuojančias normas, privalėjo taikyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.151 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą. Nei pati sutartis, nei jos aiškinimas neduoda jokio pagrindo teigti, kad atsakovas įsipareigojo atstovauti neatlygintinai. Pažymėtina, kad sudėjus ieškovų atsakovui sumokėtas sumas ir turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties kainas, ieškovų išsiperkamų butų kaina sudaro po 1 300 JAV dolerių už 1 kv. m, kaip ir buvo numatyta atsakovo ir ieškovų sudarytose sutartyse. Visiems ieškovams buvo sudaryta teisė įsigyti butą iš statytojo už tą sumą, kuri liko nesumokėta atsakovui. Ieškovams buvo žinoma, kad tuo atveju, jei atsakovas nebūtų įvykdęs savo asmeninių prievolių sumokėti statytojui pagal memorandumo 2.2. punktą bei nebūtų žodžiu susitaręs su ieškovais ir statytoju dėl savo turtinių teisių perleidimo ieškovams, su pastaraisiais nebūtų sudarytos Nekilnojamojo turto (pastato) dalies pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys su specialia kaina.
    6. Po 2007 m. gruodžio 26 d. tiesioginių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo iš ieškovų negauta jokių pretenzijų. Pretenzijos atsakovui prasidėjo kai po karo Gruzijoje ir pasaulinės ekonominės krizės buvo smukusios kainos ir nelikę turto likvidumo, todėl ieškovai, apelianto nuomone, nutarė kompensuoti turto nuvertėjimą, po 4 metų pareiškę ieškinį atsakovui.
  2. Ieškovai T. P., I. P., S. J. ir K. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Įmokos, padarytos asmeniškai atsakovo iš savo lėšų už butus, buvo tik po 300 JAV dolerių. Tokia suma savo dydžiu yra neadekvati įmokoms, kurias atsakovui padarė ieškovai. Atsakovas nurodo neva iki ginčo sutarties sudarymo su ieškovais atliko ir kitus butų rezervacijos mokėjimus iš savo asmeninių lėšų, tačiau atsakovo nurodoma 4 700 JAV dolerių įmoka, sumokėta 2007-06-08 bankiniu pavedimu už S. J. butą (buvęs Nr. 821), buvo atlikta iš S. J. lėšų, pervestų atsakovui 2007-06-01; 2007-06-08 24 100 JAV dolerių mokėjimu buvo apmokėtas 4 700 JAV dolerių įnašas tik už S. J. butą, o kitiems ieškovams šis įnašas nebuvo paskirstytas; 2007-06-04 9 400 JAV dolerių mokėjimas buvo atliktas už kitus, ieškovams nepriklausančius butus. Taigi atsakovo nurodyti mokėjimai nepatvirtina argumentų, kad jis negalėjo pradėti veikti kaip ieškovų įgaliotas atstovas santykiuose su statytoju. Iš ieškovų atliktų mokėjimų atsakovui eiliškumo ir dydžio bei atsakovo statytojui atliktų mokėjimų eiliškumo akivaizdu, kad sutartys buvo vykdomos ieškovų lėšomis. Be to, visi Ketinimų memorandumai, remdamasis kuriais atsakovas įrodinėja, kad iki ginčo sutarčių su ieškovais sudarymo, jis su statytoju buvo susijęs abipusėmis teisėmis ir pareigomis dėl ginčo butų, buvo sudaryti tik po to, kai ieškovai atliko pirmas įmokas atsakovui.
    2. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra įsigyjamas pirkėjo vardu, o sutartyse kaip pirkėjai pasirašė būtent ieškovai, o ne atsakovas. Taigi ieškovai pagrįstai pirkėjais pagal sutartis laikė save, o ne atsakovą. Tai patvirtina ir atsakovo veiksmai –Ketinimų memorandumų pateikimas kiekvienam iš ieškovų. Be to, atsakovas pats ruošė sutarčių tekstą pagal internete rastus pavyzdžius ir sutartis pateikė pasirašyti ieškovams, o kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
    3. Ieškovai siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą už jiems palankią kainą, bet ne investuoti komerciniais tikslais. Be to, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius yra nesvarbūs ieškovų tikslai įsigyjamo turtą (ar ketino jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, ar komerciniais tikslais), nes tai išeina už ginčo sutarties ribų.
    4. Ieškovai neišdavė atsakovui notariškai patvirtinto įgaliojimo, nes patys tiesiogiai sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartis su statytoju, t. y. atleido atsakovą nuo sutarčių 1.1. punkto vykdymo, todėl įgaliojimo išdavimas tapo beprasmiškas. Sutartys su atsakovu buvo sudarytos vien dėl to, kad pradiniame Ketinimų memorandumų pasirašymo etape taip buvo patogiau, nes atsakovas turėjo savo atstovą Gruzijoje ir ieškovai neturėjo vykti ten vien preliminarių dokumentų pasirašyti.
    5. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ginčo šalių nesiejo jokie draugiški santykiai. Ieškovas S. J. tiesiogiai pažinojo atsakovą, o kiti ieškovai per bendrus draugus žinojo, kad egzistuoja toks asmuo bei kokia veikla jis užsiima. Ieškovus ir atsakovą jau iki 2007 m. liepos mėnesio siejo įvairūs santykiai. Sudarant sutartis su atsakovu, pastarasis aiškino, kad kuo daugiau lietuvių ketins įsigyti butus iš statytojo, tuo lengviau visiems bus susitarti ir bendrauti su statytoju. Be to, sumos, mokėtinos pagal sutartis ir memorandumus, sutampa, o tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su ieškovais sutartimis nenustatė jokio atlyginimo nei už turtinių teisių perleidimą, nei už neva teikiamas paslaugas. Pažymėtina, kad liudytojai, kurių parodymais remiasi apeliantas, nei buvo apklausti, nei buvo kviesti į pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas negali remtis jų paaiškinimais, nes jie nebuvo betarpiškai apklausti naujos teismo sudėties.
    6. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovai patvirtino, jog jie patys prisiėmė riziką dėl atsakovo pagal memorandumus sumokėtų statytojui dalies lėšų nenurodymo pagrindinėse sutartyse, ir jokių pretenzijų nei atsakovui, nei statytojui dėl to nereiškė. Gruzijos bendrovė ieškovams sutartis pateikė su iš anksto parengtu tekstu be galimybės keisti jos sąlygas, sutartys buvo identiškos, todėl ieškovai, pasitikėdami, nesigilino į teisines sutarčių formuluotes, į tai, ar sutartyse yra nurodytos tos pačios sumos, kurios buvo nurodytos Ketinimų memorandumuose.
    7. Faktą, kad šalys nesitarė dėl atlyginimo atsakovui, patvirtina ir sutarčių 2.2. punktas, kuriame nustatyta, jog „Vykdytojo atsakomybė paremta vekseliu (vekseliais), kurio vertė atitinka pirkėjo padarytus piniginius įnašus, remiantis banko operacijų išrašais, kurie paremti butus statančios organizacijos nustatytu mokėjimų grafiku“. Atsižvelgiant į tai, sunku patikėti, kad atsakovas neva pagal sutartis gautą atlyginimą už turtinių teisių pardavimą ir suteiktas paslaugas laikė savo skoliniu įsipareigojimu ieškovams. Be to, po atsakovo atliktų mokėjimų statytojui atsakovo žinioje liko 23 090 JAV dolerių, priklausančių T. P., 23 090 JAV dolerių, priklausančių I. P., 22 700 JAV dolerių, priklausančių S. J. ir 18 216 JAV dolerių, priklausančių K. G.. Taigi atsakovo atlyginimas pagal sudarytas sutartis sudarytų 68 proc. ieškovų sumokėtos kainos, o tai akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus, nes joks protingas ir apdairus asmuo nesudarytų sutarties tokiomis nenaudingomis sąlygomis.
    8. Atsakovo nurodoma „speciali kaina“, kuria ieškovai, neva atsakovo dėka, galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, neegzistuoja. Ieškovai nusipirko nekilnojamąjį turtą įprasta tuo metu toje vietovėje pardavinėjamo turto kaina – 800 JAV dolerių už 1 kv. m.
    9. Vadovaujantis sutarčių 4 punktu, sutartys galioja tol, kol vykdytojas įvykdys visus įsipareigojimus ir perduos pirkėjams 1.1. punkte numatytą objektą. Kadangi ieškovai 2007-12-26 sudarė tiesiogines pirkimo–pardavimo sutartis su „Centr Point Adžarija“, tai, remiantis minėtu sutarčių 4 punktu, atsakovo ir ieškovų sudarytos sutartys nuo šio momento pasibaigė. Šį faktą patvirtina ir sutarčių šalių konkliudentiniai veiksmai – ieškovai po tiesioginių sutarčių sudarymo asmeniškai mokėjo už butus, patys vyko į Gruziją, o atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovų apmokėti sutarčių 3.2. punkte nurodytų likusių mokėtinų sumų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal atsakovo A. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, formaliai rėmėsi pažodiniu sutarties tekstu, neišsiaiškino esminių su sandoriu susijusių aplinkybių, visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovus ir atsakovą siejo pavedimo, o ne turtinių teisių pirkimo–pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir nepagrįstai priteisė grąžinti dalį ieškovų atsakovui sumokėtų pinigų.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į ginčo klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto pozicija.

11Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Kartu pabrėžiama, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-611/2015, kt.).
  2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014 ir kt.).
  3. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
  4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad tarp ieškovų T. P., I. P., K. G. ir atsakovo A. G. 2007 m. liepos 5 d. buvo sudarytos sutartys, kurių objektas, kaip įtvirtinta sutarties 1.1 punkte, yra buto Gruzijoje, Adžarijos autonominėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini), viešbučio ir gyvenamųjų butų komplekse „Baltoji magnolija“, įsigijimas pirkėjo vardu. Sutarties 2.1 punkte vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo nupirkti pirkėjui butą pagal butus parduodančios organizacijos sąlygas Gruzijoje, už kvadratinį metrą mokant ne daugiau kaip 1 300 JAV dolerių ir perduoti pirkėjo nuosavybėn butą, kai tik jis bus priduotas eksploatuoti pagal Gruzijoje veikiančius įstatymus.
  6. Nors su ieškovu S. J. rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, byloje nėra ginčo dėl to, kad jis vykdė atsakovui mokėjimus iš esmės analogiškomis kaip ir kiti ieškovai sąlygomis.
  7. Byloje taip pat nustatyta, kad 2007 m. birželio 13 d. ir 2007 m. liepos 21 d. statytojo RAB „Centr Point Grupa“ Batumio filialo ir atsakovo A. G. dėl ginčo (ieškovų siekiamų įsigyti) butų buvo pasirašyti ketinimų memorandumai, kuriuose sulygta, kad klientui įvykdžius ketinimų memoranduose nustatytus įsipareigojimus (memorandumuose nurodytų sumų nurodytu laiku sumokėjimas), bendrovė (statytojas) užtikrins, jog klientui bus parengta nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartis specialiomis kainomis (560 JAV dolerių už 1 kv. m).
  8. Nors atsakovas akcentavo, kad Ketinimų memorandumai buvo pasirašyti po sutarčių su ieškovais sudarymo, iš bylos medžiagos matyti, jog sumos, kurios turėjo būti sumokėtos pagal T. P. su atsakovu sudarytą (išlikusią ir teismui pateiktą) sutartį visiškai sutapo su ketinimo memorandume (dėl buto Nr. 817) skaičiais nurodytomis sumomis, kurios turėjo būti sumokėtos statytojui tam, kad pastarasis įformintų turto pirkimo–pardavimo sutartį už 560 JAV dolerių už 1 kv. m kainą, be to, visuose memorandumuose nurodytos kliento įsipareigojimų statytojui sumos visiškai sutampa su ieškovų pagal sudarytus sandorius pervestomis atsakovui sumomis. Minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovų nurodytą aplinkybę, kad būtent ketinimų memorandumai buvo šalių sudarytų su atsakovu sutarčių pagrindas ir jie buvo pateikti ieškovams susipažinti dar iki to laiko, kai atsakovas juos pasirašė.
  9. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis negalėjo veikti kaip ieškovų atstovas ir įgijo asmenines teises bei pareigas statytojui būtent už asmenines lėšas, pažymėtina, jog ketinimų memorandumai su statytoju buvo pasirašyti tik po to, kai ieškovai atliko pirmas įmokas pagal sutartis su atsakovu ir minėtų įmokų sumos buvo būtent tokios, kokios pagal ketinimų memorandumuose įtvirtintas sąlygas (rusų kalba ir skaičiais gruzinų kalba) turėjo būti sumokėtos statytojui iškart, t. y. pasirašant memorandumą (memorandumų 3 punktas), arba kurių užtektų pirmajai įmokai statytojui atlikti. Antai, T. P. 2007 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 25 500 Lt, I. P. taip pat 25 500 Lt sumą pervedė 2007 m. liepos 9 d., o pagal Ketinimų memorandumų, susijusių su pastarųjų ieškovų siekiamais įgyti butais, sąlygas būtent 10 000 JAV dolerių suma turėjo būti sumokėta statytojui iškart po kiekvieno memorandumo pasirašymo. S. J. 27 000 Lt pervedė atsakovui dar 2007 m. birželio 1 d. ir būtent dėl jo siekiamo įgyti buto (Nr. 821) Ketinimų memorandumas buvo sudarytas dar 2007 m. birželio 13 d., L. G. už K. G. 2007 m. liepos 12 d. pervedė atsakovui 25 300 Lt.
  10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir likusios pagal ketinimų memorandumus statytojui sumokėti sumos sutapo su ieškovų pagal sutartis mokėtinomis atsakovui lėšomis, kurios buvo pervestos atsakovui kaip tik neužilgo iki suėjo mokėjimo pagal memorandumus terminai: pagal memorandumų egzempliorius rusų kalba klientas turėjo sumokėti statytojui antrą sumos dalį 2007 m. gruodžio 13 d., savo ruožtu T. P. pervedė memorandume nurodytą 23 818 JAV dolerių sumą atsakovui 2007 m gruodžio 12 d. (mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydamas, kad mokėjimas yra pagal ketinimų memorandumą už apartamentus), I. P. 23 818 JAV dolerių pervedė 2007 m. gruodžio 10 d., K. G. 2007 m. gruodžio 10 d. – 40 700 Lt, o S. J. 2007 m. liepos 13 d. pervedė 25 100 Lt, 2007 m. lapkričio 9 d. – 9 180 Lt ir 2007 m. gruodžio 10 d. 11 065,66 Lt.
  11. Įvertindama visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ieškovų atliktų mokėjimų atsakovui eiliškumo ir dydžio bei atsakovo statytojui atliktų mokėjimų eiliškumo bei pagal memorandumus nustatytų mokėti sumų dydžio yra akivaizdu ne tik tai, kad memorandumai buvo vykdomi būtent ieškovų lėšomis, bet ir tai, jog sutarčių sudarymo metu šalių valia buvo nukreipta į butų įsigijimą ieškovų vardu, kaip kad tai ir įtvirtinta T. P. pateiktos sutarties 2.1 punkte, ir jų lėšomis, veikiant per atstovą – atsakovą A. G..
  12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiau nurodytos išvados niekaip nepaneigia ta aplinkybė, kad iki sutarčių su ieškovais sudarymo apeliantas 6 butus (tarp jų ir ginčo butus) buvo rezervavęs asmeniškai iš savo lėšų. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovai, iš bylos duomenų, inter alia statytojo parengtų sutarčių suminių ataskaitų, ieškovų mokėjimų (datų ir sumų) matyti, kad iš asmeninių lėšų atsakovas sumokėjo už ginčo butus tik po 300 JAV dolerių rezervacijos įmoką, tačiau minėtos sumos dydis, palyginus su kitomis ieškovų lėšomis sumokėtomis sumomis (tuo labiau, kad atsakovo išlaidos faktiškai buvo padengtos pirmąja ieškovų įmoka) ir pirmiau nurodytomis aplinkybėmis (žr. nutarties 28–29 punktą), nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas negalėjo tartis ir pradėti veikti kaip ieškovų atstovas, pasirašęs su pastaraisiais sutartis. Nagrinėjamo argumento kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas nurodo, jog 2007 m. birželio 12 d. statytojui sumokėjo 4 700 JAV dolerių už butą Nr. 821 iš savo asmeninių lėšų, kaip minėta, S. J. (kuriam butas Nr. 821 ir buvo pirktas) pervedė atsakovui 27 000 Lt dar 2007 m. birželio 1 d. Kitas atsakovo mokėjimas statytojui, kuriame aiškiai nurodyti būtent ginčo butai, buvo atliktas tik 2007 m. liepos 13 d., t. y. po pirmų ieškovų pervedimų atsakovui. Savo ruožtu kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose akcentuotuose mokėjimo nurodymuose, kurie buvo atlikti iki sutarčių su ieškovais sudarymo ir pinigų atsakovui pervedimo, nėra jokios nuorodos į ginčo butus, kuriuos sekė įgyti ieškovai, todėl nėra pakankamo pagrindo minėtus mokėjimus, įvertinus tai, kad atsakovas ginčo komplekse užsiėmė ne tik ieškovų butais, priskirti prie mokėjimų būtent už ieškovų butus.
  13. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad aplinkybę, jog šalių valia buvo nukreipta būtent į ieškovų atstovavimą pastariesiems siekiant įsigyti butus Gruzijoje, (duomenys neskelbtini) statomame komplekse „Baltoji magnolija“, o ne į turtinių teisių pirkimą iš atsakovo bei atlygintinų paslaugų teikimo santykių sukūrimą, patvirtina ne tik ieškovų mokėtų sumų sutapimas su memorandumuose nustatytomis sumomis bei mokėjimų eiliškumas, bet ir 2007 m. liepos 5 d. sutarties su atsakovu 2.2 punktas, kuriame sulygta, jog vykdytojo (atsakovo) atsakomybė paremta vekseliu (vekseliais), kurio vertė atitinka pirkėjo padarytus piniginius įnašus, remiantis banko operacijų išrašais, kurie paremti butus statančios organizacijos nustatytu mokėjimų grafiku. Akivaizdu, kad jeigu, kaip kad teigia atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, iš pradžių jis turėjo pats iš savo asmeninių, o ne ieškovų, lėšų nupirkti butus (vėliau, šalims, atsakovo teigimu, susitarus kitaip – įgyti reikalavimo teisę į statytoją pirkti butą už 560 JAV dolerių už 1 kv. m) ir po to tokį butą (reikalavimo teisę į jį) parduoti ieškovams, nėra jokios prasmės ieškovų piniginius įnašus „derinti“ prie statytojo nustatyto mokėjimo grafiko. Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo ieškovai, sunku patikėti ir elementariems logikos dėsniams prieštarauja aplinkybė, kad atsakovas gautą, jo teigimu, kainą už teisių pardavimą ir atlyginimą už suteiktas paslaugas visa apimtimi laikė savo skoliniu įsipareigojimu ieškovams.
  14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad aplinkybė, ar ieškovai siekė įgyti butus Gruzijoje komerciniais tikslais ar asmeniniam naudojimui, neturi jokios teisinės reikšmės kvalifikuojant tarp bylos šalių susisklosčiusius teisinius santykius, kadangi asmeniui, norinčiam įgyti tam tikrą turtą kitoje šalyje tam, jog vėliau tą turtą perparduotų, nėra apribota galimybė tokį turtą pirkti per atstovą. Savo ruožtu aplinkybė, kad ieškovai sutartimis su atsakovu sutiko pirkti butus už ne didesnę kaip 1300 JAV dolerius už 1 kv. m kainą, nepagrindžia atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovai žinojo ir suprato sudarantys būtent atlygintinų paslaugų teikimo sutartį ir kad į jų daromas įmokų sumas įskaičiuotas ir atlyginimas atsakovui už net neapibrėžtas ir nenurodytas sutartyse paslaugas. Priešingai, ketinimų memorandumuose nurodytų mokėtinų statytojui sumų sutapimas su ieškovų atsakovui mokėtinomis sumomis, leido ieškovams pagrįstai manyti, kad visos jų sumokėtos atsakovui sumos reikalingos mokėti statytojui tam, jog pastarasis įvykdytų ketinimų memorandumuose prisiimtą priešpriešinę pareigą suteikti teisę galutinai įgyti ginčo butus už 560 JAV dolerių už 1 kv. m kainą. Kaip ir pažymėjo pats atsakovas, sudėjus ieškovų atsakovui pervestas sumas, kurias pagal ketinimų memorandumų rusų kalba egzempliorių nuostatas atsakovas turėjo sumokėti statytojui, su ieškovams likusiomis mokėti tiesiogiai statytojui sumomis pagal ieškovų sutartis su bendrove (kuri ir suteikė būtent 560 JAV dolerių kainą už 1 kv. m), bei padalinus gautą sumą iš ieškovų perkamų butų plotų, išeina, kad ginčo butai ieškovams pagal ketinimų memorandumų nuostatas, kurias jiems pateikė būtent pats atsakovas, turėjo kainuoti 1300 JAV dolerių už 1 kv. m ir todėl tokia ieškovų sutarties su atsakovu sąlyga savaime neleido pastariesiems suprasti atlygintinų atsakovų paslaugų buvimą. Jokių įrodymų, kad ieškovai žinojo ir suprato, jog iš tikrųjų statytojui pagal ketinimų memorandumus turėjo būti sumokėtos kur kas mažesnės sumos nei nurodyta skaičiais pačiuose memorandumuose, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (ketinimų memorandumų tekstų vertimas iš gruzinų kalbos į lietuvių kalbą), ketinimų memorandumų tekstuose rusų ir gruzinų kalba statytojui mokėtinų įmokų dydžiai skaičiais buvo nurodyti vienodi (kaip jau minėta, sutampantys su tais dydžiais, kuriuos ieškovai mokėjo atsakovui, žr. 28–29 nutarties punktą), tačiau gruzinų kalba žodžiais, skliaustuose prie skaičių, yra nurodytos visiškai kitos (kur kas mažesnės) įmokų sumos.
  15. Kaip jau nurodyta pirmiau, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai sutarčių sudarymo metu ar vėliau (iki pretenzijos atsakovui pateikimo) žinojo apie tokį ketinimų memorandumų teksto ir skaičių gruzinų kalba neatitikimą ir sąmoningai sutiko atsakovui mokėti kur kas didesnes sumas nei reikėjo mokėti statytojui. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovai ir atsakovas iki ginčo sutartinių santykių nepalaikė artimų draugiškų ryšių, savaime nepaneigia neatlygintinų pavedimo teisinių santykių susiklostimo tarp bylos šalių galimybės, nes kaip nustatyta byloje ir ko neginčijo atsakovas, jis buvo pažįstamas su S. J., per kurį susipažino ir su kitais ieškovais, komplekse „Baltoji magnolija“ ieškovas užsiėmė ne tik butų ieškovams pirkimu, bet ir dar kelių butų įsigijimu, todėl daugiau butų pirkėjų „pritraukimas“ ir ieškovų atstovavimas santykiuose su komplekso statytoju galėjo apeliantui būti naudingas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui derantis su statytoju dėl kainos ar pan.
  16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pavedimo santykių neatlygintinumo nepaneigia ir atsakovo nurodytų liudytojų A. A., D. Č. ir A. S. paaiškinimai, nes tarp nurodytų asmenų ir atsakovo susiklostę santykiai nėra tapatūs ieškovų santykiams su atsakovu. Antai, A. A. nebuvo sudaręs tiesioginės pirkimo–pardavimo sutarties su statytoju, kaip ieškovai, ir jam buvo grąžinta visa atsakovui sumokėta suma (be kita ko, nepalikus atsakovui jokios atlyginimo sumos). Savo ruožtu 2007 m. birželio 4 d., t. y. iki ginčo sutarčių su ieškovais pasirašymo, sudarydamas sutartį su D. Č., atsakovas aiškiai joje nurodė, kad tai atlygintinų paslaugų sutartis, o sutarties objektas įvardytas ne statomo buto įsigijimas pirkėjo vardu, kaip kad ieškovų atveju, o įsigijimo paslauga. Taigi ieškovų sudarytos sutartys akivaizdžiai skiriasi nuo minėto liudytojo sudarytos sutarties, nors atsakovas, neva turėdamas ketinimą suteikti būtent atlygintines paslaugas ieškovams, galėjo būtent taip ir nurodyti sutartyje, nes būtent apeliantas, kaip ir neginčijama byloje, pateikė ieškovams sutarčių tekstą. Atsižvelgiant į tai, net jeigu atsakovas iš tikrųjų tikėjosi gauti tam tikrą atlyginimą iš ieškovų (nors kaip minėta šioje nutartyje pirmiau, tai neįrodyta), įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, be kita ko ir memorandumų sąlygas, būtent pačiam atsakovui tenka atsakomybė už tai, kad jis aiškiai nesuformulavo savo tikrųjų ketinimų ieškovams ir pastarieji sutarčių sudarymą laikė pavedimo teisnių santykių atsiradimo pagrindu.
  17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog ieškovai neišdavė atsakovui įgaliojimo atlikti ieškovų vardu teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis – sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutartis su butus statančia bendrove, nėra pakankama konstatuoti, kad buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo, o ne pavedimo, sutartis. Kaip pagrindžia byloje esantys įrodymai ir visiškai nuosekliai paaiškina ieškovai, 2007 m. gruodžio 26 d. jie sudarė su statytoju tiesiogines butų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis ir pradėjo patys tiesiogiai mokėti statytojui ir rūpintis buto galutinio išpirkimo klausimais, todėl įgaliojimo išdavimas būtų beprasmis, nes atsakovo sutartyse prisiimta pareiga nupirkti ieškovams butus pasibaigė.
  18. Galiausiai, kaip jau minėta šioje nutartyje, iš ieškovų su statytoju sudarytų butų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių turinio matyti, kad ieškovai turėjo dalimis sumokėti statytojui sumą, kaip tik atitinkančią 560 JAV dolerių už 1 kv. m kainą. Kadangi ieškovai pervedė atsakovui tokias pat sumas, kurios skaičiais buvo parašytos ketinimų memorandumuose ir kurias ieškovai manė esant būtinas tam, kad statytojas suteiktų būtent 560 JAV dolerių už 1 kv. m kainą, apelianto akcentuojama aplinkybė, jog tiesioginėse su statytoju sudarytose sutartyse nenurodyta visa buto kaina, o tik likusi mokėti dalis (I. P. turėjo sumokėti pardavėjui likusius 25 032 JAV dolerių, S. J. – 25 424, T. P. liko sumokėti 25 032, o K. G. – 20 496 JAV dolerių) neleidžia teigti, kad atsakovai tuo metu žinojo, jog realiai statytojo nustatyta buto kaina yra mažesnė nei jų iš viso sumokėta lėšų suma (atsakovui ir tiesiogiai statytojui) ir tam neprieštaravo arba prisiėmė riziką. Priešingai nei interpretuoja savo apeliaciniame skunde atsakovas, ieškovai yra nurodę, kad, pasirašydami identiškas sutartis su Gruzijos bendrove, pasitikėdami, neįsigilino į Gruzijos įmonės paruoštų sutarčių nuostatas ir tik vėliau paaiškėjo sumų skirtumai, todėl, įvertinus visas pirmiau šioje nutartyje nustatytus faktus, ta aplinkybė, kad pretenzija atsakovui dėl jo žinioje likusių, bet negrąžintų, pinigų buvo pateikta ne iki tiesioginių sutarčių su statytoju pasirašymo ir ne iškart po jų sudarymo, savaime nepanaikina atsakovo atsakomybės.

12Dėl atsakovo ieškovams grąžintinų sumų

  1. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 4 dalis).
  2. Iš ieškovų su statytoju sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių 10 punkto bei bendrovės parengtų sutarčių suminių ataskaitų nustatyta, kad statytojui pagal ketinimų memorandumus (iki ieškovai sudarė tiesiogines sutartis) buvo sumokėta: už T. P. ir I. P. butus po 10 728 JAV dolerių, už S. J. – 10 896, o už K. G. – 8 784 JAV dolerių. Taigi po atsakovo ieškovų lėšomis atliktų statytojui mokėjimų, atsakovo žinioje liko po 23 090 JAV dolerių, sumokėtų T. P. ir I. P., 22 700 JAV dolerių, sumokėtų S. J. ir 18 216 JAV dolerių, priklausančių K. G., kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti įgaliotojams.
  3. Nors atsakovas nurodo, kad iš tikrųjų pagal ketinimų memorandumus sumokėjo bendrovei kur kas didesnes sumas, nei atsispindi ieškovų sutartyse ir statytojo parengtose ataskaitose (t. y. už T. P. ir I. P. po 25 968 JAV dolerių, už S. J. – 25 896, o už K. G. – 21 700,54 JAV dolerių), byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių pirmiau nurodytus atsakovo argumentus. Atsakovo pateikti kasos pajamų orderiai neturi numerio, buhalterio ir priimančio kasininko parašų, juose nenurodyta už ką konkrečiai lėšos mokėtos, todėl nei šie orderiai, nei paties atsakovo sudaryta pinigų panaudojimo lentelė neįrodo, kad ieškovas iš tikrųjų sumokėjo pirmiau nurodytas sumas už ginčo butus.
  4. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo pozicijos nenuoseklumą, prieštaringumą. Atsakydamas į 2010 m. rugpjūčio 23 d. ieškovų pretenziją dėl jo žinioje likusių lėšų grąžinimo, atsakovas 2010 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė tik tai, kad jis nepažeidė 2007 m. liepos 5 d. sutarties ir kad visos atsakovų lėšos panaudotos ieškovų butams įgyti. Rašte atsakovas nebuvo pažymėjęs nei apie neva įvykusį sutarties modifikavimą, nei apie tai, kad dalis ieškovų sumokėtų pinigų priklauso jam, kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas. Kita vertus, vėliau teigdamas, kad už T. P. ir I. P. sumokėjo po 25 968 JAV dolerių, už S. J. 25 896, o už K. G. – 21 700,54 JAV dolerių, o likusieji pinigai liko jam kaip atlyginimas, atsakovas niekaip nepaaiškino, kodėl jo neva bendrovei sumokėtos sumos neatitinka nei skaičiais, nei žodžiais ketinimų memorandumuose nurodytų statytojui mokėtinų sumų. Tuo tarpu statytojo suminėse ataskaitose nurodytos kaip atsakovo sumokėtos iki tiesioginių sutarčių su ieškovais pasirašymo sumos visiškai atitinka ketinimų memorandumuose gruzinų kalba žodžiais parašytas sumas.
  5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m vasario 7 d. raštu (2 t. 173 b. l.) statytojas pats patvirtino, jog ginčo nekilnojamąjį turtą 2007 metais realizavo 800 JAV dolerių už 1 kv. m kaina, o būtent tokia 1 kv. m kaina išeina, sudėjus sutartyse su statytoju ieškovams nustatytas likusias mokėti sumas su memorandumuose gruzinų klaba žodžiais nurodytomis sumomis ir padalinus jas iš ginčo butų ploto.
  6. Įvertindama pirmiau nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė sumokėjęs statytojui daugiau nei nurodyta ieškovų su statytoju sudarytose sutartyse, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė dėl neatlygintinų pavedimo teisinių santykių, atsakovas pagrįstai įpareigotas grąžinti jo žinioje likusias ieškovų lėšas (nutarties 39 punkte nurodytų sumų ekvivalentą eurais).
  7. Pastebėtina, kad jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, jog pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla (6.758 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą normą, atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas, net ir taikydamas pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, bet kuriuo atveju negalėjo konstatuoti, jog atsakovas dirbo neatlygintinai. Kaip jau minėta (žr. nutarties 32–33 punktus), tiek sutarties turinys, tiek jos sudarymo ir vykdymo aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti susiformavus neatlygintiniams santykiams.
  8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis bei konstatuoja, kad kiti šioje nutartyje atskirai neaptarti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
  2. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteistina 1 641 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi.
  3. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovai sumokėjo 320 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, konstatuoja, kad ieškovams iš atsakovo priteistina visa 320 Eur suma, t. y. po 80 Eur kiekvienam iš ieškovų.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti ieškovams T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų), t. y. po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam ieškovui, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 641 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi.

Proceso dalyviai
Ryšiai