Byla 2-129-213/2014
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Matebrockienei, dalyvaujant ieškovės L. K. atstovei advokatei E. D., atsakovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Nustatė

2ieškovė L. K. prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą turtą, kurio balansas buvo patikslintas teismo posėdžio metu, išimant iš turto balanso dvi transporto priemones, nes jos yra išregistruotos ir kurio bendra vertė - 131827 Lt, padalinti nelygiomis dalimis, t.y. ieškovei priteisti 0,56 dalį turto, kurio bendra vertė 70149 Lt, ir natūra priteisti 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 64200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu ( - ), ir baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt, o atsakovui priteisti 0,44 dalį turto, kurio bendra vertė – 63178 Lt, t.y. natūra priteisti: 1) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 24900 Lt,½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt; 2) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė –722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė –5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. ( - ), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių ( - ), įgytų pagal 2003-10-23pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 3) garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt; skolą AB SEB bankas, kuris ieškovei suteikė 7000 Lt kredito limitą ir kuris buvo panaudotas langų bei virtuvės komplekto įsigijimui gyvenamajam namui, esančiam ( - ), kurio likutis 2013-06-27 dienai sudarė 4622,87 Lt, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris 2013-03-14 suteikė ieškovei 5949 Lt paskolą 2 metų laikotarpiui baldų komplektui įsigyti, pripažinti ieškovės asmenine prievole; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.; nenustatyti termino susitaikymui bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje ir patikslintame ieškovė L. K. nurodė, jog santuoką su atsakovu A. K. sudarė ( - ) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. ( - ). Santuokoje gimė du vaikai, t.y. D. K., gim. ( - ), ir D. K., gim. ( - ), kurie yra pilnamečiai. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas pradžioje klostėsi neblogai, tačiau ilgainiui išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Prasidėjo nesutarimai, tarpusavio santykiai atšalo, tapo svetimi. Nuo 2013 metų gegužės mėnesio nebegyvena kartu, šeima faktiškai iširo ir jos atstatyti nebeįmanoma. Buvimas santuokoje neteko prasmės. Nurodė, jog santuokoje įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: 1) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 64200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu ( - ); 2) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt; 3) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 24900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt; 4) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; 5) ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; 6) ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; 7) ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; 8) ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; 9) ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. ( - ), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių ( - ), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 10) automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ) pagamintą 1988 m., įgytą 2002-09-17,kurio rinkos vertė – 1000 Lt; 11) automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. ( - ), pagamintą 1998 m., įgytą 1998-05-20, kurio rinkos vertė – 500 Lt; ir 12) garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt. Viso santuokoje įgyto turto vertė – 133327 Lt. Nurodė, kad CK 3.117 str. 1 d. numato prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Šio str. 2 d. numato galimybę šio kodekso numatytais atvejais nukrypti nuo šio principo. CK 3.123 str. numato atvejus, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vienas iš tokių atvejų - sutuoktinių turtinė padėtis. Dalijant santuokoje įgytą aukščiau nurodytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam iš sutuoktinių tektų po 66663,50 Lt (133327 Lt: 2). Ieškovė nurodė, jog asmeninio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso du butai Elektrėnuose: 3 kambarių butas adresu ( - ), ir 2 kambarių butas adresu ( - ), ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ( - ), ½ dalis žemės sklypo ( - ) bei keli žemės sklypai, gauti paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Pažymėjo, kad visi trys butai (dalintinas ir A. K. du paveldėti butai) ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais buvo įgyti santuokoje, iš santuokinių lėšų, tik nekilnojamojo turto įgijimo sutartys buvo registruotos atsakovo motinos J. K. vardu, o ji paliko A. K. testamentą, tokiu būdu, minimą turtą jis paveldėjo. Tačiau faktiškai turtas buvo įgytas santuokinėmis lėšomis, tai yra gerai žinoma atsakovui, kad butas adresu ( - ) netgi buvo pirktas ieškovės vardu, tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių ieškovė jį perleido atsakovo motinai J. K.. Kadangi A. K. vardu yra įregistruota daug nekilnojamojo turto objektų, o ieškovės vardu nėra jokio nekilnojamojo turto, dėl to prašo teismą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turtą padalyti nelygiomis dalimis. Ieškovei priteisti 0,56 dalis turto už 70149 Lt sumą, o atsakovui priteisti 0,44 dalis turto už63178 Lt sumą. Toks turto padalijimas yra racionalus, tokiu padalijimu ieškovė taptų vieno turto objekto - buto ( - ) - savininke, o atsakovas taptų viso žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkio pastatais ( - ), savininku. Tokiu principu padalijus turtą, kiekviena iš šalių taptų atskiro turto vieneto savininku, kas leistų naudotis turtu be jokių trukdymų. Baldų komplektą prašo priteisti ieškovei dėl to, kad jį pirko ji pati, paėmusi paskolą iš UAB „Snoro lizingas" ir ji viena moka įmokas. Šiuo metu atsakovas gyvena jam priklausančiame 3 kambarių bute adresu ( - ), o ( - ) esančioje sodyboje gyvena sūnaus šeima. Nurodė, jog nors santuokoje su atsakovu yra įgiję turto, tačiau butą, kurį prašo priteisti jai, esantį ( - ), atsakovo yra išnuomotas, ir ieškovė negali jame kol kas apsigyventi; kiti du butai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ir, pašlijus santykiams, ieškovė negali gyventi su atsakovu viename bute, butą nuomoja; gyvenamajame name ( - ) ieškovė negali gyventi, nes jame gyvena sūnaus šeima. Priteisus butą ieškovei, ji turėtų atskirą nuosavą būstą. Taip pat nurodė, jog turi bendrą su atsakovu kreditorių – AB SEB bankas, kuris 2010 m. ar 2011 m., suteikė ieškovei 7000 Lt kredito limitą, skola 2013-06-27 dienai sudarė 4622,87 Lt. Nors minėta paskola buvo paimta ieškovės vardu, tačiau ji buvo panaudota šeimos reikmėms, t.y. langams, virtuvės komplektui į gyvenamąjį namą ( - ) įsigyti. Taip pat nurodė, jog ji pati turi skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris 2013-03-14 ieškovei suteikė 5949 Lt paskolą 2 metų laikotarpiui, baldų komplektui įsigyti. Bendrovei ieškovė turės grąžinti 6924,27 Lt, įskaitant palūkanas. Šiuo metu įmokas už paskolą ieškovė moka viena, kadangi ji prašo priteisti jai virtuvės baldų komplektą, šią paskolą ji grąžins viena, todėl prašo pripažinti šią skolą ieškovės asmenine prievole. Nurodė, jog ji yra sveika, darbinga, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

4Ieškovė L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. balandžio 23d., metu palaikė savo ieškininius reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

5Ieškovės L. K. atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, nurodydama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovo pateikti įrodymai nėra patikimi, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad būtent ieškovė naudojosi konkrečiu telefono numeriu ir kad žinutės buvo siunčiamos jai ir kad šias žinutes siuntė jos draugas. Nurodė, kad teismas neturėtų vadovautis ir ieškovės sūnaus parodymais, nes jie yra taip pat nepatikimi. Nurodė, kad pats santuokos iširimas neįrodo, kad dėl santuokos iširimo yra vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl šalių santuoka ir turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovės siūlomas santuokoje įgyto turto padalijimas yra racionaliausias, nes padalijus santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, ieškovei atitektų tik ketvirtadalis žemės sklypo ir ketvirtadalis namo, kurie yra ( - ), be to, ieškovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas savo vardu paveldėjimo teisės pagrindu valdo ginčo žemės sklypo dalį ir pastatų dalį bei du butus, esančius Elektrėnuose. Nurodė, kad ieškovės prašomas padalijimo būdas labiausiai atitinka abiejų šalių interesus. Nurodė taip pat, kad kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį atsakovo naudai neturėtų būti priteista.

6Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies ir santuoką su ieškove nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip pat prašė tenkinti iš dalies ir turtą padalyti natūra lygiomis dalimis. Reikalavimą dėl 4622,77 Lt ieškovės skolos AB SEB bankas pripažinimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole atmesti. Dėl kitų ieškovės reikalavimų sutiko.

7Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad, L. K. melagingai, sau naudinga linkme ieškinyje pateikia bendro gyvenimo aplinkybes, nutylėdama tikrąsias šeimos iširimo priežastis. Ieškinyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, dėl prasidėjusių nesutarimų. Šie sutuoktinės teiginiai teisingi tik iš dalies ir tik tiek, kiek tai liečia pačios ieškovės požiūrį į šeimą ir sutuoktinių pareigas. Atsakovas ( - ) su L. K. tuokėsi vedamas stiprių jausmų ir noro sukurti tvirtą ir gerą šeimą. Mano, jog ieškovės ketinimai bei požiūris į šeimą tuo metu buvo analogiški, nes santykiai šeimoje visuomet buvo puikūs, susilaukė ir išaugino du vaikus. Gerbė ir mylėjo sutuoktinę, buvo jai lojalus ir ištikimas. Nurodė, jog šeima iširo tuomet, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės santuokinę neištikimybę. Ji užgeria, susiranda meilužį ir bėga iš namų. Ji paėmė iš sūnaus, iš atsakovo pinigų ir dingo. Žmonės sakė, kad gyvena pas meilužį. Su sūnumi nuvažiavo pas meilužį ir niekas neatidarė durų. Nuvykus trečią kartą, namuose buvo jis ir jo dukra, atsakovas liepė atiduoti jo telefoną, nes pasakė, kad jam ji nupirko. Jis nusivedė, parodė telefoną, atsakovas perskaitė tik žinutes: „kad tu su juo išsiskirk, kad prasidės naujas gyvenimas“. Daug ten žinučių buvo. Paskui dar rado kitą telefoną, kuriame taip pat buvo pilna žinučių. Ieškovė buvo ir šiuo metu yra atsakovui neištikima su ( - ) gyventoju R. P.. Atsakovui ši žinia buvo labai netikėta. Sutuoktinė net nebandė teisintis, kas atsakovą labai sukrėtė. Jis pasijuto apgautas dėl žmonos tikrojo požiūrio į šeimą, gyvenimo vertybes bei santuokines pareigas. Buvo labai įžeistas. Nebegalėdamas būti šalia žmogaus, kuris po tiek kartu praleistų metų galėjo taip atsakovą pažeminti, paprašė sutuoktinės palikti jų bendrus namus. Pateikė teismui, kaip jis mano, ieškovės ir kitų vyrų telefoninių pokalbių SMS žinutėmis išklotinę, kuri įrodo ieškovės neištikimybę.

8Su ieškinyje nurodyta santuokoje įsigyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apimtimi, atsakovas sutiko. Nurodė, jog ieškovė, vadovaujantis CK 3.123 str. (sutuoktinių turtinė padėtis), prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 0,56 dalį viso turto už 70149 Lt, o atsakovui 0,46 dalį - už 63178 Lt. Motyvuodama tokį prašymą, sutuoktinė nurodo, kad be dalintino nekilnojamojo turto - buto Elektrėnuose, ½ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių ( - ), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dar du butai Elektrėnuose, paveldėti po atsakovo motinos J. K. mirties. Šiuos butus, pasak ieškovės, įgijo ieškovė su atsakovu santuokos metu santuokinėmis lėšomis, tačiau nekilnojamojo turto įgijimo sutartys buvo registruotos atsakovo motinos J. K. vardu. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės ir klaidina teismą. Visas nekilnojamais turtas: tiek du butai Elektrėnuose, tiek žemės sklypas su gyvenamuoju namu ( - ), o be to dar ir keli žemės sklypai ( - ) buvo pirkti atsakovo motinos už jos pačios pinigus. Tai įrodo daugelio išvardinto turto viena ir ta pati pirkimo data - 2003-10-23. Dalis turto: ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų buvo nupirkta atsakovo ir ieškovės vardu, nes atsakovo motina tuo metu neturėjo pajamas, už kuriuos ir buvo nupirktas visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, pagrindžiančių dokumentų. Šios aplinkybės žinomos ir sutuoktinei, tačiau dėl kažkokių priežasčių ieškinyje iškreiptos. Tas pats pasakytina ir apie vieną iš atsakovui šiuo metu priklausančių butų adresu ( - ), kuris pasak ieškovės buvo pirktas jos vardu, tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių ieškovė jį perleido atsakovo motinai J. K.. Ieškovė nutyli, kad „tam tikros aplinkybės" yra tos, kad tuo metu šalys turėjo daug skolų, pritrūko pinigų pragyvenimui ir atsakovo motina nupirko iš ieškovės ir atsakovo minėtą butą, taip padėjusi finansiškai šeimos sunkmečiu. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, atsakovas nekvestionuoja jau minėtų ½ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) statuso, kaip dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės, tačiau mano, kad kitas, atsakovui asmeniškai priklausantis turtas, kurį paveldėjo po motinos mirties, negali būti vertinamas kaip suteikiantis pranašumą ieškovei, teismui sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl sutuoktinių turtinės padėties. Nurodė, jog sutuoktinė yra sveika ir darbinga, nepilnamečių vaikų, kurių interesus būtina užtikrinti dalijant sutuoktinių turtą, nėra, todėl teigti, jog po santuokos nutraukimo, ieškovė turės mažesnes galimybes sukurti sau tinkamą materialinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Padėtis, kai priėmęs motinos palikimą, atsakovas turi daugiau asmeninio turto nei ieškovė, yra laikina, nes sutuoktinė taip pat turi teisę paveldėti ir neišvengiamai šią savo teisę realizuos. Taip pat pažymėjo, kad į atsakovo motinos palikimą be atsakovo pretendavo jo sesuo R. M. ir kitos, mirusios sesers B. R., vaikai - atsakovo sūnėnas ir dukterėčia, kurie atsisakė palikimo atsakovo naudai.

9Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp giminaičių susitarė, jog visą paveldėtą turtą jis parduos, o gauti pinigai bus padalinti lygiomis dalimis tarp paveldėtojų. O tam, kad parduodant nereikėtų bendraturčių sutikimo (pvz. dukterėčia šiuo metu gyvena Airijoje) sutarė, kad visą turtą paveldėtų vienas įpėdinis, tai yra atsakovas. Dėl nurodytos priežasties, faktiškai atsakovui priklauso tik trečdalis viso po atsakovo motinos mirties paveldėto nekilnojamojo turto. Nesutiko atsakovas ir su ieškinyje siūloma bendro nekilnojamojo turto padalijimo tvarka. Nurodė, jog vienintelis gyvenamasis būstas, kurį įsigijo santuokos metu už santuokines lėšas - tai butas ( - ). Mano, jog dėl šios priežasties jis turi būti padalintas lygiomis dalimis - po ½ idealiąją dalį. Pažymėjo, jog butas yra dviejų kambarių ir naudotis juo dviem savininkams bus priimtina ir patogu.Tokiu pat būdu turi būti padalintas ir kitas ieškovei ir atsakovui bendrai priklausantis turtas –½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių statinių ( - ). Namas yra didelis, jame daug gyvenamųjų kambarių, todėl ieškovė galės pasirinkti labiausiai jai tinkančius savo ¼ idealiosios dalies ribose. Ginčo dėl to nėra, kaip ir nėra - dėl naudojimosi dalintinais ūkiniais statiniais.Nurodė, jog yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių aukščiau nurodytas turtas: butas ir gyvenamasis namas su žemės sklypu ir pagalbiniais pastatais turi būti padalintas atsakovo pasiūlytu būdu. Atsakovas nebėra jaunas ir sveikas, turi įvairių sveikatos problemų, dėl kurių priverstas reguliariai kreiptis į gydymo įstaigas. Gyvenamasis namas, esantis ( - ) yra tokioje vietovėje, kuri vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstų pavasarį dėl sniego ir prastos kelių būklės pasiekiama tik pėsčiomis, todėl šiame name atsakovas gali gyventi tik vasarą, kai prireikus, iki ligoninės arba poliklinikos galima nuvažiuoti automobiliu. Taip pat pažymėjo, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas nuolat materialiai padeda ir ateityje žada padėti šalių dviem sūnums: vyresniajam D. ir jaunesniajam D. D. jau ilgą laiką su drauge gyvena minėtame name ( - ). D. sukūręs šeimą žada apsigyventi ten pat. Tokiam laikui atėjus, atsakovas ketina visą jam priklausančią gyvenamojo namo dalį perleisti sūnums ir gyventi tik Elektrėnuose arčiau miesto patogumų, kurie jam yra būtini dėl sveikatos ir amžiaus. Ieškovė nurodo, kad AB SEB bankas 2010 ar 2011 m. ieškovei suteikė 7000 Lt kredito limitą, dalį kurio ji panaudojo šeimos reikmėms - langų ir virtuvės komplekto įsigijimui į namą ( - ). Dėl šios priežasties ieškovė prašo šią prievolę laikyti sutuoktinių solidaria. Pažymėjo, kad šalių sūnus D. K., kuris šiuo metu gyvena minėtame name yra ieškovei, savo motinai, grąžinęs pinigus, kuriuos ji išleido langams įsigyti, o virtuvės komplektą pirko iš savo lėšų. Dėl šios priežasties atsakovui nėra žinoma, kokiems dar poreikiams tenkinti ieškovė panaudojo jos turimai kredito kortelei banko sutektą kredito limitą 4622,87 Lt sumoje. Atsakovo manymu, tai negali būti šeimos poreikiai. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad 2013-03-14 ieškovė iš UAB „Snoro lizingas" pasiskolinusi 2 metams 6924,27 Lt, įsigijo baldų komplektą, kurį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Skolą prašo pripažinti jos asmenine prievole. Pažymėjo, kad ieškovės nupirktą baldų komplektą planavo įsigyti kartu iš sutaupytų lėšų, kurias gauna kaip Europos Sąjungos išmoką už deklaruotus atsakovui priklausančius žemės sklypų plotus bei iš lėšų Valstybinės mokesčių inspekcijos (tolia - VMI) gražintų šalims, kaip pajamų mokesčio permoką už sūnaus D. studijas aukštojoje mokykloje. Deklaracijas Elektrėnų sav. Kietaviškių seniūnijos agrarinei tarnybai bei VMI pildė bei išmokas į savo sąskaitą gavo sutuoktinė. Atsakovas nustebo sužinojęs, kad baldų komplektas buvo nupirktas ne iš sutaupytų lėšų, bet už skolintus iš UAB „Snoro lizingas" pinigus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai minėtą baldų komplektą ir skolą UAB „Snoro lizingas" pripažinti jos asmenine prievole. Mano, kad pusė šio baldų komplekto natūra arba jo vertė, turi būti priteista atsakovui, prievolę UAB „Snoro lizingas" pripažįstant ieškovės asmenine prievole, nes sutaupytos santuokinės lėšos šiems baldams įsigyti yra pervestos į sutuoktinės sąskaitą. Nurodė, jog išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė -K. Teismo posėdžio metu pateikė pažymą dėl iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo, iš kurios matyti, kad transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris ( - ) ir AUDI 100, valstybinis numeris, kurios buvo įregistruotos A. K. vardu ir kurios buvo įgytos šalių santuokos metu, šiuo metu yra išregistruotos ir į dalintino turto balansą netrauktinos.

10Teismo posėdžių metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad šalys yra jo tėvai. Su tėvais santykiai buvo geri iki paskutinio įvykio, kai pagavo mamą su kitu vyru. Su tėčiu santykiai geresni, su mama blogesni po tam tikro įvykio, priešiškumo mamai nejaučia. Parodė, kad prieš 9-10 metų šeima buvo tvirta, bet tuo pačiu laiku, kai užėjo pas mamą į darbą, aptiko ją su kitu vyru, tačiau po to karto tėvas mamai atleido. Nurodė, kad mama ir toliau bendravo su kitu vyriškiu. Su tėvu buvo nuvažiavę pas jį. Dabar ji neslepia, kad turi kitą vyrą, su kuriuo gyvena apie vienerius metus laiko. Paskutiniu metu mama išgerdavo, buvo, kad skambino į policiją, kad vyras triukšmauja, nors tėvo net namuose nebūdavo tuo metu. Parodė, kad tėvas davė mamai pinigų kampo pirkimui, o jis su broliu taip pat mamai paskolino. Virtuvės komplektą pirko jis, o jo įsigijimui pinigus paskolino uošvė. Parodė, kad langai buvo perkami lizingo būdu, labai greitai atidavė motinai pinigus už juos.

11Ieškinys tenkintinas dalinai.

12Šalių santuoka sudaryta 1986-10-18 Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 523 (b.l. 8). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

13Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės/abiejų sutuoktinių kaltės

14CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi skiriasi jų interesai bei požiūriai į gyvenimą. Atsakovas informavo, jog nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės, per teismo nustatytą laikotarpį šalys nesusitaikė.

16Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau pakankamai ilgą laiką. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

17CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

18Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

19Ieškovė, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Laiko, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, o jos neištikimybės faktus neigė. Atsakovas, teigdamas, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, šią aplinkybę įrodinėjo sūnaus D. K. parodymais bei teismui pateiktomis mobilaus ryšio telefono išklotinėmis. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šie įrodymai nėra patikimi, nėra aišku, kam priklauso nurodyti mobilaus ryšio telefonų numeriai, nėra aišku kam ir iš ko buvo rašomos SMS žinutės, todėl teismas, spręsdamas kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo jais nesivadovauja ir juos atmeta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kieno kaltės turėtų būti nutraukta šalių santuoka, nesivadovauja ir šalių sūnaus D. K. duotais parodymais, juos vertina subjektyviais ir jo parodymus laiko taip pat nepatikimais. Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalių išsakytą poziciją šiuo klausimu, daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

20Dėl turto, jo verčių ir padalijimo ir prievolių kreditoriams

21Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

22CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 p. nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu.

23CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

24CK 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik raštiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartis Nr. 3K-3-529/2005). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-15 nutartis Nr. 3K-3-193/2005). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis Nr. 3K-3-422/2008). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

25Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis Nr. 3K-3-308/2007; 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007; 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-207/2009).

26Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais (CK 3.100 str.), tarp jų ? nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Pagal CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis Nr. 3K-3-222/2009). Sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens: pagal CPK 376 str. šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

27Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-12/2008; 2008-01-31 nutartis Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas, vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai.

28Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 str. įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

29Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu ( CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto padalinimo turtas dalinamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tik sutuoktiniams turto nepasidalinus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

30Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis Nr. 3K-3-243/2009).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 str. nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 d. nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis Nr. 3K-3-1008/2004; 2008-09-29 nutartis Nr. 3K-3-464/2008 ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

32Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo tokį turtą : 1) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 64200 Lt, esantį adresu ( - ); 2) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt; 3) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 24900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt; 4) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; 5) ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; 6) ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; 7) ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; 8) ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; 9) ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. ( - ), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių ( - ); 10) automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ) pagamintą 1988 m., įgytą 2002-09-17,kurio rinkos vertė – 1000 Lt; 11) automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. ( - ), pagamintą 1998 m., įgytą 1998-05-20, kurio rinkos vertė – 500 Lt; ir 12) garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt. Viso santuokoje įgyto turto vertė – 133327 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui pažymą iš VĮ Regitra Kauno filialo, iš kurios matyti, kad automobilis AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ) pagamintas 1988 m., kurio rinkos vertė – 1000 Lt ir automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. ( - ), pagamintas 1998 m., kurio rinkos vertė – 500 Lt yra išregistruoti atitinkamai 2014-02-14 ir 2014-04-25, todėl jie į santuokoje įgyto dalintino turto balansą netrauktini, to prašė ir šalių atstovai. Iš to seka, kad dalintino turto vertė sudaro 131827 Lt. Ginčo dėl turto vertės tarp šalių taip pat nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovas prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas turtas yra dalijamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, tačiau įvertinus tai, kad sutuoktiniai jau daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, tarp šalių santykiai yra pašliję, padalinus ½ dalį sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių), esančio ( - ), ieškovei atitektų tik ketvirtadalis šio turto, o atsakovui priklausytų trys ketvirtadaliai šio turto, nes kitą ½ dalį gyvenamojo namo, kitų statinių bei žemės sklypo atsakovas valdo paveldėjimo teisės pagrindu. Padalinus lygiomis dalimis butą, esantį adresu ( - ), vėl kiltų klausimas dėl naudojimosi tvarkos šiuo butu, be to, iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalys negali būti kartu. Tokia pati padėtis yra ir su kitu turtu – garažu bei baldų komplektu, t.y. padalinus garažą tarp šalių lygiomis dalimis, iškiltų klausimas dėl jo naudojimosi tvarkos, o ginčo baldų komplekto racionaliau yra nedalinti. Todėl teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir padalinus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam, priteisia natūra ieškovei 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 64200 Lt, esantį adresu ( - ), baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt, viso turto už 70149 Lt, o atsakovui natūra priteisia ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 24900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt; ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. ( - ), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių ( - ) ir garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt, viso turto už 61678 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkančio turto vertė yra didesnė nei atsakovui tenkančio turto vertė, iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina kompensacija, kurios dydis yra 8471 Lt.

33Pagal Lietuvos teismų praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lexspecialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodė, kad virtuvės baldų ir langų pirkimui paėmė 7000 litų paskolą AB SEB banke (įsiskolinimo likutis 2013-06-27d. sudaro 4662,87 Lt), atsakovas tos aplinkybės, kad ieškovė pirko virtuvės baldus ir mokėjo už langus, kurie buvo įstatyti gyvenamajame pastate, esančiame ( - ), neginčijo, tik nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo sutuoktinė paėmė iš banko paskolą šių daiktų įsigijimui, jis galvojo, kad šiems pirkiniams įsigyti buvo panaudotos šalių sukauptos piniginės lėšos, todėl prašė šį įsiskolinimą pripažinti ieškovės asmenine skola. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad šis kreditas buvo panaudotas šeimos reikmėms, todėl kreditorinį įsiskolinimą pripažįsta abiejų sutuoktinių solidaria prievole.

34Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turi skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris jai 2013 m. kovo 14d. suteikė 5949 Lt paskolą dviejų metų laikotarpiui baldų komplekto įsigijimui, šiuo metu moka įmokas, o kadangi prašo jai priteisti baldus, tai ir šią skolą prašo pripažinti jos asmenine skola. Atsakovas sutinka, kad kreditorinis įsiskolinimas UAB „Snoro lizingas“ būtų pripažintas ieškovės asmenine skola. Todėl šį įsiskolinimą teismas pripažįsta asmenine ieškovės skola.

35Ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliktina jos santuokinė pavardė – K., atsakovui – K.

36Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

37Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 2889,37 Lt (3204,47 Lt x 87,92 proc. + 72 Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Iš atsakovo taip pat priteistinos 43,63 Lt (49,62 Lt x 87,92 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 92 str.).

38Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 1318,80 Lt (1500,00 Lt x 87,92 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

39Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1570,57 Lt (2889,37 Lt – 1318,80 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

40Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 5,99 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteisiamos.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

Nutarė

42ieškinį patenkinti dalinai.

43Nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) tarp A. K., a.k. ( - ) gim. ( - ), ir L. K. (iki santuokos – G.), a.k. ( - ) gim. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

44Padalinti L. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam ir priteisti natūra:

45L. K. asmeninės nuosavybės teise:

461) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 64200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu ( - ).;

472) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt.

48A. K. asmeninės nuosavybės teise:

491) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 24900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt;

502) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. ( - ), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių ( - ), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522;

513) garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt.

52Priteisti iš L. K. 8471 Lt (2453,37 Eur) kompensaciją A. K. už jai tenkančio didesnės vertės turto dalį.

53Skolą AB SEB bankui pripažinti solidaria L. K. ir A. K. prievole.

54Skolą UAB „Snoro lizingas“ pripažinti L. K. asmenine prievole.

55Nutraukus santuoką A. K. palikti pavardę – K., L. K. palikti santuokinę pavardę – K. Priteisti iš A. K. 1570,57 Lt (454,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų L. K.. Priteisti iš A. K. 43,63 Lt (12,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

56Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovė L. K. prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių... 3. Ieškinyje ir patikslintame ieškovė L. K. nurodė, jog santuoką su atsakovu... 4. Ieškovė L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 5. Ieškovės L. K. atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame... 6. Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė reikalavimą dėl... 7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį bei... 8. Su ieškinyje nurodyta santuokoje įsigyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto... 9. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp giminaičių susitarė, jog visą... 10. Teismo posėdžių metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad šalys yra jo... 11. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 12. Šalių santuoka sudaryta 1986-10-18 Trakų rajono savivaldybės... 13. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės/abiejų sutuoktinių kaltės... 14. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar... 15. Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu... 16. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo... 17. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 18. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo... 19. Ieškovė, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 20. Dėl turto, jo verčių ir padalijimo ir prievolių kreditoriams... 21. Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto... 22. CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 p. nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas... 23. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 24. CK 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso... 25. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti... 26. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais... 27. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto... 28. Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis... 29. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės... 30. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 str.... 32. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad šalys... 33. Pagal Lietuvos teismų praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės,... 34. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turi skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris... 35. Ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliktina jos santuokinė... 36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 37. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos... 38. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo... 39. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina... 40. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 99, 177-178,... 42. ieškinį patenkinti dalinai.... 43. Nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Trakų rajono savivaldybės... 44. Padalinti L. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½... 45. L. K. asmeninės nuosavybės teise:... 46. 1) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (... 47. 2) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt.... 48. A. K. asmeninės nuosavybės teise:... 49. 1) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ),... 50. 2) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( -... 51. 3) garažą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 8000 Lt.... 52. Priteisti iš L. K. 8471 Lt (2453,37 Eur) kompensaciją A. K. už jai... 53. Skolą AB SEB bankui pripažinti solidaria L. K. ir A. K. prievole.... 54. Skolą UAB „Snoro lizingas“ pripažinti L. K. asmenine prievole.... 55. Nutraukus santuoką A. K. palikti pavardę – K., L. K. palikti santuokinę... 56. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...