Byla 2A-1674-413/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-52-950/2015 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei atsakovo V. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo; išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė S. T. 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu V. T., sudarytą ( - ). Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 95), dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „P.“; nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros K. T., gim. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. T. periodinėmis išmokomis, t. y. po 130 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukte teise valdyti ieškovei; priteisti išlaikymo dukrai K. T. įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį – 4692 Eur; nustatyti atsakovo V. T. bendravimo su dukra K. T., gim. ( - ) tvarką pagal jos pasiūlytą susitikimų grafiką; priteisti iš atsakovo V. T. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad netrukus po santuokos sudarymo, t. y. ( - ) jiems su atsakovu gimė dukra K. T.. Iš karto po santuokos sudarymo išryškėjo jos ir V. T. charakterių nesutapimas, skirtingi požiūriai įvairiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Atsakovas dažnai girtaudavo, negrįždavo namo, visiškai nesirūpino mažamete dukra, nerėmė šeimos materialiai. Po santuokos sudarymo, šeima gyveno pas jo tėvus, tačiau 2007 m. rugpjūčio mėn. atsakovas išsikėlė gyventi pas savo motiną, ir nuo to momento atsakovas kartu su ja ir mažamete dukra negyveno. Ieškovė pažymėjo, kad bandė išsaugoti santuoką, tačiau to nepavykus padaryti, 2013 m. gruodžio mėn. pranešė atsakovui apie norą nutraukti santuoką. Atsakovas su tuo nesutiko, pradėjo ją terorizuoti, bauginti, grasino nužudyti, o galiausiai 2014 m. sausio 26 d. padegė ieškovės tėvui priklausantį automobilį, kuriuo naudojosi ji, be to, apgadino dar vieną automobilį ir ūkinį pastatą. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Kadangi santuoka iširo išimtinai dėl V. T. veiksmų – santuokinių pareigų nevykdymo, materialinės paramos neteikimo, žiauraus elgesio su ja, prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą – 1448 Eur. Kadangi nepilnamete dukra rūpinasi ir ją prižiūri išimtinai ieškovė, prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametė dukra jau yra gana didelio amžiaus, lanko mokyklą, jai būtina lavintis ir tobulėti, be to, prašomas išlaikymas apskritai gali užtikrinti tik minimaliausių jos poreikių patenkinimą. Kadangi atsakovas su ja ir nepilnamete dukra negyvena nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., prašo priteisti iš jo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį – 4692 Eur. Dalytino turto ir kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Nepilnametė dukra K. T. yra įbauginta atsakovo, jo bijo, todėl prašo nustatyti V. T. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką.

6Atsakovas V. T. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką su ieškove dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovės reikalavimą dėl 1448 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „P.“; nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros K. T., gim. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. T.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis – po 101 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą; nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal priešieškinyje išdėstytą susitikimų grafiką; priteisti iš ieškovės S. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau kategoriškai nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, taip pat dėl ieškovės neištikimybės. Apsigyvenus pas ieškovės tėvus, jie nuolat kišosi į jų tarpusavio santykius, nuolat keldavo konfliktus. Išsikelti gyventi savarankiškai ieškovė nesutiko. Negalėdamas pakelti nuolatinių konfliktų, jis apsigyveno pas savo tėvus. Tačiau jo ir ieškovės santykiai nenutrūko, jie visus savaitgalius leisdavo kartu, nuolat susitikdavo, pas ieškovę likdavo nakvoti. Atsakovo teigimu, santuokiniai ryšiai nutrūko 2013 m. gruodžio mėn., kai ieškovė išreiškė norą nutraukti santuoką. Remiantis tuo, atsakovas prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ko nėra pagrindo priteisti ir ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas nesutiko ir su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, kadangi jis dirba tik sezoninio pobūdžio darbą, jokio vertingo turto neturi, be to, atsakovo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti iki jo pilnametystės užtektų ir 101 Eur kasmėnesinio išlaikymo. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo. Pripažįsta, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. neteikia dukrai išlaikymo, todėl tik nuo šios datos gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo teigimu, jam turi būti sudarytos plačios galimybės bendrauti su dukra Kamile ir su ja matytis, o ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra netinkama. Dukra su juo matytis nori, tačiau yra ieškovės įtakojama, nuteikinėjama prieš jį, ribojamos jos galimybės bendrauti net telefonu. Atsižvelgiant į tai, prašė patvirtinti jo priešieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

8Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, šalių dukrai K. T., gim. ( - ) turėtų būti priteistas kaip įmanoma didesnis išlaikymas, taip pat turėtų būti nustatyta ieškovės ieškiniu prašoma atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

11– nutraukti S. T. ir V. T. santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 31 d;

  • kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti V. T.;
  • po santuokos nutraukimo S. T. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „P.“, V. T. paliko pavardę – „T.“;
  • priteisti S. T. iš V. T. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
  • Nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros K. T. gyvenamąją vietą kartu su S. T.;
  • priteisti iš V. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui – dukrai K. T., gim. ( - ) periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukte teise valdyti S. T.;
  • priteisti iš V. T. išlaikymo nepilnamečiam vaikui – dukrai K. T. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d;
  • nustatyti atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – dukra K. T. tvarką:
  1. V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;
  2. V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;
  3. V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T., gim. ( - ) S. T. gyvenamojoje vietoje, jos gimimo dieną (t.y. ( - ).), savo gimimo dieną (t. y. ( - )), „Tėvo dieną“ (t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T..
  • priteisti S. T. iš V. T. bylinėjimosi išlaidas –107 Eur;
  • priteisti iš S. T. ir V. T. lygiomis dalimis – po 2,74 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai;
  • sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai;
  • sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. - nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo V. T. nepilnamečiam vaikui – dukrai K. T., gim. ( - ) po 130,33 Eur (450 Lt) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

12Dėl santuokos nutraukimo

13Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio nustatė, kad atsakovas V. T. buvo nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“) ir 187 straipsnio 2 dalyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“), įvykdymą, t. y. už tai, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. sausio 26 d. tyčia sistemingai terorizavo ir baugino savo sutuoktinę S. T., grasindamas ją nužudyti, taip pat už tai, jog 2014 m. sausio 26 d. visuotinai pavojingu būdu (padegdamas) sunaikino sutuoktinės S. T. tėvams, pas kuriuos ji tuo metu gyveno, priklausantį turtą. Teismas vertino, kad minėtas teismo nuosprendis neginčijamai patvirtina, kad V. T. santuokos su S. T. metu buvo nuteistas už dviejų tyčinių (itin pavojingo pobūdžio) nusikaltimų įvykdymą, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine, t. y. jos atžvilgiu vartojo intensyvų psichologinį smurtą, sistemingai ją terorizavo ir baugino. Vadovaujantis tuo, teismas sprendė, kad byloje yra nustatyti du teisiniai pagrindai, kuriems esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio, nagrinėjamu atveju atsakovo, kaltės. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad būtent ieškovė tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, teismas sprendė, kad ginčo šalių santuoka jau yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą V. T..

14Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

15Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei atsižvelgęs į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „P.“, o atsakovui paliko pavardę „T.“.

16Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

17Nustatęs, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, kad konstatuoti du CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti jo kaltės prezumpcijos pagrindai, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl santuokos metu nuo sutuoktinio patirto psichologinio smurto, žiauraus elgesio jos atžvilgiu bei dėl to iširusios (10 m. trukusios) santuokos, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, psichinės ir emocinės būsenos pablogėjimą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino, kad atsakovo charakteris ieškovei buvo žinomas ilgą laiką, nes santuoką su juo sudaryta 2004 metais, pati ieškovė toleravo tokį atsakovo charakterį ir dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi tik 2014 metais, Prienų rajono apylinkės teisme yra prisiteisusi iš atsakovo 434 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė ieškovei 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

18Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir šalių kreditorių.

19Bylos šalims patvirtinus, kad jokio dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų jie neturi ir nenustačius nurodytas aplinkybes paneigiančių faktų, teismas turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimų nesprendė.

20Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

21Teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje S. T. ir V. T. ( - ) susilaukė dukros K. T.. Ieškovei pareiškus norą dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovui neprieštaraujant pareikštam prašymui, įvertinus ieškovės gyvenimo sąlygas bei vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktose išvadose suformuluotomis rekomendacijomis, ginčo šalių dukros – K. T., gim. ( - ) gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.

22Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

23Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 130 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei perduodant uzufrukte teise valdyti jai. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašydamas priteisti 101 Eur išlaikymo sumą. Įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo šalių nepilnametė dukra K. T. yra 10 m. amžiaus, moksleivė, papildomai lanko Prienų rajono Veiverių A. K. meno mokyklos keramikos klasę, kurios lankymas kainuoja 10 Eur/mėn. Be to, atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus (30 m.), duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas fizines negalias, trukdančias jam dirbti ir gauti pastovias pajamas, nagrinėjamoje civ. byloje nėra. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo kovo mėn. iki spalio mėn.) atsakovas dirba UAB „Kamesta“, gaudamas apie 350 Eur dydžio atlyginimą. Iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Likusiu laikotarpiu atsakovas registruojasi darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą. Jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi, taip pat neturi ir jokių reikšmingų santaupų. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 300 Eur, tuo tarpu ieškovė dukters išlaikymui prašo priteisti tik 130 Eur. Teismas vertino, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis, taip pat į ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, sprendė, kad prašoma priteisti suma gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Vadovaujantis tuo, teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė prašomą išlaikymo sumą po 130 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-09-22). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnamečio vaiko atstovę S. T.. Teismas informavo ginčo šalis, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (CK 3.201 straipsnis).

24Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

25Patikrinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti išlaikymo įsiskolinimą ir atsakovo atsisakymą teikti išlaikymą teko ieškovei, tačiau ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad atsakovas nuo 2007 m. niekaip neprisidėjo prie dukros išlaikymo, kad per paskutinių 3 metų laikotarpį būtų ėmusi vienokio ar kitokio dydžio paskolas nepilnametės dukters išlaikymui, ar įrodymų, kad dėl nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų trūkumo nebuvo tenkinama tam tikra dalis būtinų dukros poreikių. Be to, nepateikė įrodymų, kad buvo iniciavusi teisminius procesus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iki santuokos nutraukimo. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovui pripažinus, kad jis neteikia dukrai išlaikymo tik nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 1170 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. po 130 Eur už kiekvieną mėnesį.

26Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

27Teismas nustatė, kad ginčo šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai susitarti dėl atsakovo bendravimo su dukra Kamile tvarkos, negali. Teismo posėdžio metu išklausęs nepilnametės šalių dukters nuomonės, teismas nustatė, kad mergaitė, gyvendama su mama, jaučiasi saugi ir laiminga, tėčio, kuris dukters dažnai nelanko, bijo ir su juo norėtų pasimatyti 3 kartus per metus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaikui yra geriau gyventi su mama, kad mergaitė su tėčiu nori bendrauti tik savo namuose, kad su tėčiu bijo likti viena, norėtų, jog tėtis duotų pinigų, kad ji galėtų nusipirkti daiktų. Be to, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad naudojo tėvų valdžia priešingai savo nepilnametės dukros K. T. interesams, teismas konstatavo, kad atsakovas nepilnametei dukrai kelia baimės jausmą, ką pagrindžia ir VšĮ „Veiveriečių sveikata“ 2014 m. liepos 22 d. pažyma. Nepaisant to, teismas pažymėjo, byloje nėra jokių duomenų apie tiesioginį netinkamą atsakovo elgesį nepilnametės dukters atžvilgiu, atsakovas dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis veda asocialų gyvenimo būdą. Vadovaujantis tuo, teismas sprendė, kad nustatyti minimalų ir labai ribotą V. T. bendravimą su nepilnamete dukra nėra teisinio pagrindo. Priešingai, teismas pažymėjo, kad atsakovas privalo bendrauti su nepilnamete dukra pakankamai dažnai, nes tik reguliaraus bendravimo ir dalyvavimo jos auklėjime dėka gali būti atkurtas emocinis ir psichologinis tėvo ir dukros ryšys, atstatytas nepilnametės dukters pasitikėjimas tėvu. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatomis, nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

28– V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;

29– V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, nuo 08.00 val. iki 20.00 val., S. T. gyvenamojoje vietoje, apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T.;

30– V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T., jos gimimo dieną (t. y. ( - )), savo gimimo dieną (t. y. ( - )), „Tėvo dieną“ (t. y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį), apie tikslų atvykimo laiką iš anksto, telefonu ar kitu būdu, pranešęs S. T..

31Teismas pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su dukra nustatomas išimtinai ieškovės gyvenamojoje vietoje, kadangi mergaitė bijo likti viena su tėčiu, nesujaučia pakankamai saugi. Tuo tarpu užmezgus emocinį ir psichologinį ryšį su dukra, atkūrus jos pasitikėjimą atsakovas galės kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33Teismas nustatė, kad byloje ieškovė patyrė 185 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas – 332 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Išsprendus bylą, teismas konstatavo, kad buvo patenkinta apie 85 proc. ieškinio reikalavimų ir 15 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė proporcingą patentai daliai patirtų išlaidų dalį – 157 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovui iš ieškovės atitinkamai 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 107 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, teismas priteisė lygiomis dalis iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 2,74 Eur.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

35Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:

361) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

372) paskirti nepilnamečio vaiko: K. T., gimusios ( - ) apklausą specializuotame vaikų apklausos kambaryje, siekiant išsiaiškinti pirmosios instancijos teismui pateiktame 2015 m. vasario 13 d. prašyme nurodytus klausimu;

383) pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš V. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai K. T., gim. ( - ) periodinėmis išmokomis po 102 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti S. T.;

394) pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš V. T. išlaikymo nepilnamečiui vaikui – dukrai K. T. už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 26 iki 2014 m. rugsėjo 22 d. – 918 Eur;

405) pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – dukra K. T., tvarką tokiomis sąlygomis:

415.1. V. T. turi teisę ir pareigą, bendrauti su dukra K. T. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant ją į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;

425.2. V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T. jos gyvenamojoje vietoje gimimo dieną, t. y. aplankyti kiekvienų metų lapkričio 18 d.;

435.3. vasarą, pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų atostogų, V. T. praleidžia su dukra K. T., laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į dukros norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;

445.4. V. T. praleidžia su dukra K. T. pusę jos rudens, žiemos, pavasario atostogų;

455.5. Kūčių ir Šv Kalėdų, Šv. Velykų šventes neporiniais metais dukra K. T. praleidžia su tėvu, poriniais metais – su motina;

465.6. Naujųjų metų šventę poriniais metais dukra K. T. praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;

475.7. V. T. praleidžia su dukra K. T. savo gimtadienio dieną t. y. kiekvienų metų ( - ), taip pat minint Tėvo dieną.

486) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai priešieškinio reikalavimų tenkinimui;

497) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 18 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

50Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

511. Dėl priteisto išlaikymo dydžio. Bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Eur, nesiaiškino realių vaiko poreikių, tik formaliai dukters poreikius atitinkančią mėnesinio išlaikymo sumą prilygino vieno minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiui. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų prašomo priteisti išlaikymo būtinumą. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu yra bedarbis, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, pusę metų jam buvo mokama bedarbio pašalpa l88 Eur, tačiau šiuo metu pašalpos mokėjimas baigėsi. Iš darbo buvo atleistas pasibaigus darbo sutarties terminui, kadangi darbas sezoninis, iš buvusio darbdavio sudaryti naują sezoninio darbo sutartį dar nėra gavęs, dėl ko apelianto turtinė padėtis objektyviai neleidžia mokėti priteistą sumą. Apelianto nuomone, dukros poreikių tenkinimui pakanka mėnesiui skirti 202 Eur, tai yra kiekvienai iš šalių po 102 Eur, įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad dukros išlaikymui reikalingas didesnis išlaikymas, byloje nepateikta. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, iš atsakovo negali būti priteista daugiau vaiko poreikiams tenkinti nei leidžia tėvo turtinė padėtis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, dėl ko teismo sprendimas yra keistinas, priteisto išlaikymo dydis nuo 130 Eur mažinamas iki 102 Eur. Tuo pačiu pagrindu mažinamas ir priteisto išlaikymo įsiskolinimas iki 918 Eur (102x9 mėn).

522. Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatyta atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarka apribojo atsakovo ir dukros bendravimo laisvę. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą byloje skirti dukros apklausą specializuotame vaiko apklausos kambaryje tikslu išsiaiškinti atsakovo teismui pateiktus klausimus, nes atsakymams į šiuos klausimus yra būtinos specialios žinios. Teismo nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka, kurią nustatė teismas, atsakovo nuomone, yra tapati taikytinai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme asmenims. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl ko galėtų būti pritaikytas toks esminis tėvo teisių suvaržymas. Pažymi, kad dukra teismo posėdžio metu apklausta nedalyvaujant šalims ir jų atstovams, į salę dukra buvo įleista kartu su ieškovės motina D. P., kuri liudytojo teisme savo dukros naudai, nesudarant teisės atsakovui pateikti dukrai klausimus, kad išsiaiškinti, ar dukra tikrai bijo tėvo ir dėl kokių priežasčių. Be to, vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti. Teismas nenustatė atsakovo elgesio netinkamumo, tačiau iš esmės suvaržė atsakovo ryšius su dukra vadovaudamasis išimtinai vaiko noru. Be to, apelianto nuomone, vaiko interesų sąvoka nėra tapati vaiko norų ir nuotaikų sąvokai. Šiuo metu dukra išgyvena lojalumo konfliktą ir būdama tokio amžiaus yra aplinkybių verčiama priimti kurį nors vieną iš tėvų, ir paprastai vaikai priima tą, su kuriuo gyvena. Ieškovės nuoskaudos perduotos dukrai, kuri su jomis susitapatina. Nenustačius priežasčių, dėl ko dažnas bendravimas su atsakovu gali neatitikti vaiko interesų, teismas turėtų numatyti atsakovui teisę bendrauti su dukra ne tik ieškovės namuose, bet ir atsakovo namuose. Be to, teismo nustatyta bendravimo tvarka su dukra visiškai atima galimybę su ja bendrauti atsakovo tėvams.

533. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, todėl yra teisinis pagrindas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant išspręsti atsakovo prašymą dėl nepilnametės dukros K. apklausos specializuotame vaikų apklausos kambaryje. Taip pat, teismui siekiant išsiaiškinti, ar dukrai kenkia tiesioginis bendravimas su atsakovu, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, įvertinti dukros nuomonės dėl atsisakymo bendrauti su atsakovo susidarymo priežastis, o esant reikalui spręsi klausimą dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo.

54Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei 150 Eur už teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

551. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai prašo dukros išlaikymui priteisti iš jo tik 102 Eur dydžio mėnesinę išmoką. Pažymi, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į vaiko amžių, būtinybę lankyti mokyklinio ugdymo įstaigas bei papildomus keramikos užsiėmimus, į visas aplinkybes, įtakojančios vaiko išlaikymo dydžio nustatymą: tėvų (t. sk. ir atsakovo) gaunamas pajamas, atsakovo amžių (30 metų), sveikatą, šalies ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas ir kitas aplinkybes. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad priteisdamas tokio dydžio išlaikymą vaikui, teismas pamiršo atsakovo poreikius. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, ilgus metus neteikdamas išlaikymo vaikui, tenkino tik savo poreikius, o priteista suma patenkins tik būtiniausius vaiko poreikius.

562. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nustatytos atsakovo su šalių dukra bendravimo tvarkos. Ieškovė pažymi, kad byloje nustatyta, kad atsako elgesys šeimos atžvilgiu reiškėsi tik iš neigiamos pusės: jo agresyvumas ieškovės atžvilgiu, žeminimas ir įžeidinėjimas dukters ir kitų žmonių akivaizdoje, grasinimai nužudyti, sukeltas gaisras, dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo priimtas pakaltinamasis nuosprendis. Visos šios aplinkybės mažametei mergaitei sukelia nesaugumo pojūtį, todėl su tėvu ji nori bendrauti tik ieškovės namuose. Dėl tėvo netinkamų (ir nusikalstamų) veiksmų mergaitei buvo teikiama medikų bei psichologų pagalba, ji geria gydytojų išrašytus vaistus nuo streso. Todėl teismas pagrįstai apribojo atsakovo bendravimo su dukterimi laiką. Be to, pasikeitus tėvo elgesiui tikėtina, kad pati dukra norės su tėvu bendrauti kitokia tvarka ir ieškovė tam neprieštaraus. Tačiau tai priklausys tik nuo dukros norų ir atsakovo elgesio su dukterimi. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka tik sukelia papildomą stresą mergaitei ir didiną jos nenorą bendrauti su atsakovu. Be to, ieškovės nuomone, mergaitei norint nebus kliūčių jai bendrauti su atsakovo motina, kadangi teismas nenustatė tokių apribojimų.

573. Nepagrįstas apelianto prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės nuomone, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka sukels mergaitei dar didesnį stresą ir šoką, kuriuos po teismo posėdžio reikės intensyviai gydyti. Ieškovė pažymi, kad mergaitė yra davusi išsamius paaiškinimus Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams ir teismui, o kiekviena papildoma apklausa neigiamai atsiliepia mergaitės psichinei ir fizinei būklei, todėl apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja:

58IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

60Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

61CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

62Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais šalių paaiškinimais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas prašymą dėl dukros K. apklausos specializuotame vaikų apklausos kambaryje buvo pateikęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu apklausus nepilnametę šalių dukrą, dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei, teismas atmetė minėtą atsakovo prašymą, konstatavęs, kad vaiko apklausa specializuotame vaiko apklausos kambaryje neturėtų esminės įtakos siekiant byloje priimti teisingą sprendimą (t. 1, b. l. 116-117).

63Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

64Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai), kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

65Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 130 Eur kasmėnesinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Teikiamą prašymą ir prašomos priteisti sumos dydį palaikė Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (t. b. l. 39-40). Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą patenkino.

66Apelianto nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma nepagrįsta jokiais įrodymais, priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, todėl turi būti mažintinas iki 102 Eur. Šios sumos, atsakovo nuomone, pilnai pakaktų vaiko poreikiams patenkinti.

67Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinį alga (MMA) šiuo metu yra 325 Eur, o išlaikymas iš atsakovo priteistas 130 Eur, taigi yra akivaizdžiai mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl nors ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, detaliai nenurodė patiriamų vaiko išlaikymui išlaidų ir nepateikė patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 dalis), vaiko amžių (10 metų), orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui mokymo, vaistų, vitaminų, laisvalaikio reikmėms, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma 130 Eur yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų vaiko poreikių ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties.

68Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad priteisto vaiko išlaikymui dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi jis yra bedarbis ir neišgali teikti tokio išlaikymo.

69Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. vasario 3 d. ir nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. spalio 15 d. dirbo UAB „Kamesta“ (t. 1, b. l. 52), iš ko spręstina, kad atsakovas dirba sezoninį darbą, gaudamas apie 350 Eur mėnesinį atlyginimą. Iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos pagal išduotus vykdomuosius dokumentus (t. 1, b. l. 66). Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, nuo 2014 m. spalio 31 d. registruotas darbo biržoje (t.1, b. l. 98), gaunamas pajamas sudaro bedarbio pašalpa – 188 Eur, kurios, apelianto teigimu, šiuo metu jau nebegauna. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruotų atsakovo vardu, nėra (t. 1, b. l. 14, 16). Tačiau byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad atsakovas būtų nedarbingas, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Priešingai nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2014 m. spalio 31 d. yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog jis ėmėsi visų priemonių susirasti darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiniai duomenys neteikia nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas neturi pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamoms gauti.

70Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba Vilijampolės socialinės globos namuose ir Kauno specialiojoje mokykloje, jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 550,28 Eur. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t.1, b. l. 13-15). Sutiktina, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

71Nustačius, kad ieškovės prašomas 130 Eur išlaikymas patenkintų tik būtiniausius vaiko poreikius, atsakovui nepateikus įrodymų, jog teikiant mažesnį išlaikymą jo pakaktų būtiniausiems vaiko poreikiams, įvertinus tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, šiandieninis atsakovo bedarbio statusas nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Atsakovas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą, išsilavinimą, darbo patirtį atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovo 130 Eur mėnesinį išlaikymą, todėl mažinti jį iki atsakovo siūlomos 102 Eur sumos nėra pagrindo.

72Prašydamas sumažinti priteisto vaikui išlaikymo sumą, apeliantas tapačiais argumentais prašė atitinkamai sumažinti ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Netenkinus apelianto prašymo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, paliktina nepakeista ir pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo.

73Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

74LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos numato, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

75Apeliantas skundžia teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarka apribojo atsakovo ir dukros bendravimo laisvę ir yra tapati tvarkai, taikytinai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme asmenims. Be to, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų tokius vaiko tėvo teisių suvaržymas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstu ir prieštaraujančius faktinei bylos medžiagai.

76Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovo agresyvaus elgesio ieškovės atžvilgiu, jos žeminimo, įžeidinėjimo dukters ir kitų žmonių akivaizdoje, grasinimo nužudyti ir sukelto gaisro Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (t.1, b. l. 25-27). Be to, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad naudojo tėvų valdžią priešingai savo nepilnametės dukros K. T., gim. ( - ), interesams, t. y. jis 2014 m. gegužės 29 d., apie 18.45 val., ( - ), esančioje ( - ), savo dukros akivaizdoje garsiai šaukė ir necenzūriniais žodžiais iškeikė sutuoktinę S. T. ir savo amoraliu elgesiu sukėlė dukrai baimę ir išgąstį (t. 1, b. l. 93-95). Tai, kad atsakovas V. T. kelią nepilnametei dukrai K. T., gim. ( - ) baimės jausmą, konstatuota ir VšĮ „Veiveriečių sveikata“ 2014 m. liepos 22 d. pažymoje (t. 1, b. l. 92).

77Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu išklausyta šalių dukra nurodė, kad tėčio bijo, jaučiasi saugi ir laiminga gyvendama su mama; V. T. ji matė labai seniai, jis jos neaplankė nei per Šv. Kalėdas, nei per Šv. Velykas, neįteikė jokių dovanų; su juo norėtų pasimatyti 3 kartus per metus; mama nedraudžia matytis su tėčiu V. T., neblokuoja jos telefono. Minėtas aplinkybes, kad vaikas bijo tėvo pagrindžia ir byloje pateikta Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 28 d. išvada (t. 1, b. l. 82-83) bei 2014 m. rugsėjo 29 d. vaiko nuomonė raštu, kuria mergaitė buvo nurodžiusi, kad jai nesaugu likti su tėčiu vienai (ji jo bijo). Vaiko nuomone, su tėčiu bendraujant senelių namuose, kuriuose ji gyvena, ji bus saugesnė, nes šalia bus artimi žmonės.

78Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovas nepilnametės dukros atžvilgiu būtų fiziškai smurtavęs ar kitaip ją skriaudęs, tačiau atsakovo veiksmai netiesiogiai panaudoti prieš nepilnametį vaiką, tiesiogiai įtakojo vaiko emocinės bei fizinės būklės pablogėjimą. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatoma pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau jo bijo, jaučiasi saugus tik savo namuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, pagrįstai tėvo ir dukros bendravimą nustatė išimtinai ieškovės namuose, kuriuose nustatyta nuolatinė mergaitės gyvenamoji vieta. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl užmezgus emocinį ir psichologinį ryšį su dukra, atkūrus jos pasitikėjimą, atsakovas galės kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnis) (žr., mutatis mutandis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014).

79Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta bendravimo su dukra tvarka visiškai atima galimybę su ja bendrauti atsakovo tėvams. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas apima tik vaiko ir tėvo bendravimą. Kitų asmenų bendravimui su vaiku ši tvarka netaikytina ir esant reikalui gali būti realizuojama CK 3.172 ir 3.176 straipsnių nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nustatyta bendravimo tvarka apriboja vaiko bendravimą su kitais artimais giminaičiais.

80Dėl bylinėjimosi išlaidų

81Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė kartu prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 151-152). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

82Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

83palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą nepakeistą.

84Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovės S. T., a. k. ( - ) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė S. T. 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. Nurodė, kad netrukus po santuokos sudarymo, t. y. ( - ) jiems su atsakovu... 6. Atsakovas V. T. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti... 7. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau kategoriškai... 8. Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Prienų rajono savivaldybės... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį... 11. – nutraukti S. T. ir V. T. santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 31... 12. Dėl santuokos nutraukimo... 13. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto Prienų rajono apylinkės... 14. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.... 15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.69 straipsnio 1 dalies... 16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. ... 17. Nustatęs, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, kad konstatuoti du... 18. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir šalių kreditorių.... 19. Bylos šalims patvirtinus, kad jokio dalintino turto ir kreditorinių... 20. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. ... 21. Teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje S. T. ir V. T. ( - ) susilaukė... 22. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. ... 23. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaiko... 24. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.... 25. Patikrinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti... 26. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.... 27. Teismas nustatė, kad ginčo šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai... 28. – V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) kiekvieno mėnesio antrą ir... 29. – V. T. bendrauja su dukra K. T., gim. ( - ) antrą Šv. Kalėdų dieną ir... 30. – V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T., jos gimimo dieną (t. y. ( - )),... 31. Teismas pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su dukra nustatomas išimtinai... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 33. Teismas nustatė, kad byloje ieškovė patyrė 185 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 35. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:... 36. 1) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;... 37. 2) paskirti nepilnamečio vaiko: K. T., gimusios ( - ) apklausą... 38. 3) pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo... 39. 4) pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo... 40. 5) pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir... 41. 5.1. V. T. turi teisę ir pareigą, bendrauti su dukra K. T. kiekvieno mėnesio... 42. 5.2. V. T. turi teisę aplankyti dukrą K. T. jos gyvenamojoje vietoje gimimo... 43. 5.3. vasarą, pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų atostogų, V. T.... 44. 5.4. V. T. praleidžia su dukra K. T. pusę jos rudens, žiemos, pavasario... 45. 5.5. Kūčių ir Šv Kalėdų, Šv. Velykų šventes neporiniais metais dukra... 46. 5.6. Naujųjų metų šventę poriniais metais dukra K. T. praleidžia su... 47. 5.7. V. T. praleidžia su dukra K. T. savo gimtadienio dieną t. y. kiekvienų... 48. 6) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas... 49. 7) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 150 Eur už apeliacinio skundo... 50. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 51. 1. Dėl priteisto išlaikymo dydžio. Bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas... 52. 2. Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Apelianto nuomone,... 53. 3. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone,... 54. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 55. 1. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai prašo dukros išlaikymui... 56. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nustatytos atsakovo su... 57. 3. Nepagrįstas apelianto prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 59. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 60. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 61. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio... 63. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo... 64. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 65. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui... 66. Apelianto nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma nepagrįsta jokiais... 67. Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo... 68. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad... 69. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. vasario 3... 70. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba Vilijampolės socialinės globos... 71. Nustačius, kad ieškovės prašomas 130 Eur išlaikymas patenkintų tik... 72. Prašydamas sumažinti priteisto vaikui išlaikymo sumą, apeliantas tapačiais... 73. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 74. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir... 75. Apeliantas skundžia teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku... 76. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovo agresyvaus elgesio ieškovės... 77. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu išklausyta šalių dukra... 78. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovas nepilnametės dukros... 79. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta... 80. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 81. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė kartu prašė priteisti iš... 82. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 83. palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą... 84. Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovės S. T., a. k. ( - ) naudai...