Byla 2-902-622/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei E. S., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 290 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė ir jos jau miręs sūnus R. S. pasiskolino iš jos 290 000 Lt. Už skolintas lėšas paskolos gavėjai įsigijo butą ( - ). 2010-01-11 jos sūnus R. S. Didžiojoje Britanijoje nusižudė. Mirus vienam iš paskolos gavėjų, esant solidariai prievolei, sumažėjus šeimos gaunamoms pajamoms ir skolininkei tapus nemokia, su atsakove žodžiu buvo susitarta, kad prievolės įvykdymui bus įkeistas nekilnojamasis daiktas, tokiu būdu užtikrinant prievolės įvykdymą. Tačiau atsakovė atsisako įkeisti turtą ir grąžinti skolą. Mano, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, remiantis CK 6.35 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti paskolintas lėšas.

4Ieškovės atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti skolą anksčiau nustatyto termino. Ji niekada nedavė pagrindo abejoti, kad skola bus grąžinta. Palūkanų priteisimas pagal CK 6.210 straipsnį galimas tik praleidus mokėjimo terminą, kuris nėra suėjęs, taigi reikalavimas yra reiškiamas siekiant nepagrįstai praturtėti. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 27-28).

6Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. ir L. S. paskolino 290 000 Lt. Paskolos sutartis patvirtinta Klaipėdos rajono 2 – ajame notaro biure (b. l. 7). Paskolos sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad paskolintą sumą paskolos gavėjai gavo prieš sutarties sudarymą ir įsipareigojo grąžinti visą sumą iki 2015-11-10. Vienas iš paskolos gavėjų – R. S. mirė 2010-01-11. Tarp šalių kilo ginčas ar ieškovė, remdamasi jos išvardintomis aplinkybėmis, turi teisę reikalauti, kad skola jai būtų grąžinta anksčiau sutartyje numatyto termino.

9Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad šalys paskolos sutartį būtų sudariusios ne laisva valia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

10Tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas šalių teisinių santykių kvalifikavimas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloj R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

11Tarp šalių nėra ginčo, jo ieškovė paskolino ginčo sumą ir paskolos davėjai ją gavo. Pažymėtina, kad paskolos sandoris yra patvirtintas notaro, kurio pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 straipsnis). Notaro patvirtintinas sandoris laikomas galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sutartyje notaro yra patvirtinta nuostata, kad skolą paskolos gavėjai turi grąžinti iki 2015-11-10. Tai reiškia, kad prievolė grąžinti skolą paskolos gavėjams (šiuo atveju atsakovei) atsiranda tik po nurodytos datos. CK 1.123 straipsnio 1 dalis teigia, kad jei pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Šio straipsnio 3 dalis įtvirtina termino nustatymo skolininko naudai prezumpciją, išskyrus atvejus, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, jis sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą ar nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį jis privalėjo pateikti. CK 6.35 straipsnio 4 dalis (kuria remiasi ieškovė) nurodo, jog skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja, be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, nevykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Pareiga įrodyti išvardintas aplinkybes tenka ieškovei.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nėra nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovė prarado su prievolės vykdymo terminu susijusias lengvatas. Atsakovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, todėl negalima teigti, kad ji yra nemoki. Ieškovė neįrodė, kad paskolos sandorio sudarymo metu būtų nustatytos kokios nors papildomos sąlygos ir kad atsakovė būtų jų neįvykdžiusi.

13Asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, gali kreiptis į teismą, kad jos būtų ginamos CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškovo pareikštas ieškinys. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo nustatymo, todėl teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Reikalavimas priteisti skolą dar nesuėjus jos grąžinimo terminui yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Tokiu atveju naikintinos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis). Kadangi byla nebuvo sudėtinga, atsakovei iš ieškovės priteistina tik dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 3, 93 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

15ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei L. S. 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės E. S..

16Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės L. S. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, neviršijant 290 000 Lt sumos, areštą.

17Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.