Byla B2-2586-555/2014
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“,

Nustatė

2pareiškėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Modus“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti R. K., nustatyti 50 000 Lt be PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 30 000 Lt be PVM atlyginimas administratoriui laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Be to, pareiškėjas prašo leisti mokėti iš UAB „Modus“ sąskaitų Nr. ( - ) Nordea Bank Finland Plc, ir Nr. ( - ) AB SEB bankas, einamąsias įmokas.

3Pareiškėjas nurodo, kad vykdo veiklą, susijusią su transporto sektoriumi, lizingo sutarčių pagrindu valdo transporto priemones, kurios yra esminis turtas veiklos vykdymui. Šiuo metu įsipareigojimus turi dviem lizingo bendrovėms - UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DNB lizingas“. Nurodė, kad bendrovė patiria laikinus sunkumus dėl šių priežasčių: augant įmonei, bendrovė apyvartinį kapitalą didino skolintomis lėšomis, 2009 metais ekonominės krizės metu bendrovė tiek UAB Swedbank lizingas reikalavimu, tiek dėl Parex bankroto grąžino didžiąją dalį lėšų pagal kredito ir overdrafto sutartis, ekonominės krizės padarinių objektyviai negalėjo išvengti, buvo priversta sudaryti eilę susitarimų, kurie naudingi vienašališkai Swedbank grupei, tame tarpe lizingo sutarčių „surišimas“ užtvėrė kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai, ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms, išpirktos transporto priemonės perėjo Swedbank nuosavybėn, nebuvo išduoti įgaliojimai transporto priemonių registracijos liudijimams gauti, dėl to iki dabar patiriami nuostoliai dėl negalėjimo naudotis 120 vnt. transporto priemonių, neturint galimybės jų eksploatuoti ir uždirbti pajamas, įmonė prarado beveik visus partnerius Rusijos Federacijoje, įskaitant ir automobilių koncerną Renault, su kuria įmonė turėjo sudariusi tiesioginę sutartį dėl ilgalaikių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų teikimo; dėl anksčiau minėtų veiksmų sumažėjus bendrovės apyvartiniam kapitalui, bendrovei pradėjo trūkti lėšų pilnavertiškai vystyti veiklą, pradėjo vėluoti atsiskaitymai su partneriais, vėluojant atsiskaitymams, bendrovės nuostolius didino priskaičiuojamos baudos ir delspinigiai, teisinės išlaidos. Vien per 2012 metus bendrovė patyrė daugiau kaip 390 tūkst. Lt išlaidų, susijusių su baudomis ir delspinigiais; dalis UAB „Modus“ debitorių susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl pradėjo trikti pajamų srautai ir dėl debitoriniuose įsipareigojimuose įšaldytų lėšų tapo dar sunkiau vykdyti savus įsipareigojimus.

4Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

5Civilinio proceso kodekso (CPK) 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

6Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1249/2014).

7ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

8Pažymėtina, kad įstatymas numato atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindą – įmonės nemokumą, kuris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., t. y. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Analizuojant įmonės finansinėje atskaitomybėje pateiktus rodiklius ir vertinant, ar UAB „Modus“ nėra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), iš pateikto 2014 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenų (b. l. 62-63) matyti, kad atsakovės turtas iš viso sudaro 21 848 524 Lt, didžiąją dalį įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas – 20 553 090 Lt, iš kurio 20 301 537 – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, ilgalaikį turtą, kurio vertė 1 295 434 Lt iš esmės sudaro transporto priemonės – 664 350 Lt ir atidėtojo mokesčio turtas – 611 006 Lt. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Pagal minėtą balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 21 840 865 Lt. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 10 876 245,75 Lt. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma nėra tiksli. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (civilinė byla Nr. B2-1861-413/2014 dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo), teismas nustatė, kad AB „DNB lizingas“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 825 688,62 Lt - taip kreditorius nurodo pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo. Tuo tarpu metmenyse šio kreditoriaus pradelstų įsipareigojimų suma ženkliai skiriasi - 725 564,1 Lt. Paties AB „DNB banko“ nurodomi UAB „Modus“ jam pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 530 283,62 Lt, nors metmenyse nurodoma mažesnė suma – 3 484 647,65 Lt (b. l. 68). Taip pat skiriasi ir įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai sumos – metmenyse nurodoma 1 609 038,13 Lt, tuo tarpu pati Valstybinė mokesčių inspekcija minėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1861-413/2014 yra nurodžiusi, kad UAB „Modus“ šiai dienai jai yra skolinga 1 942 785,40 Lt. Bankroto byloje prašymą iškelti UAB „Modus“ bankroto bylą yra pareiškusi ir AS „Reverta“, nurodydama, kad yra UAB „Modus“ kreditorė 217 391 Eur sumai, tačiau ši kreditorė metmenyse iš viso nėra nurodyta. Todėl nustačius, kad pateiktas kreditorių sąrašas kelia abejonių dėl jo tikslumo, kadangi atsakovo įsipareigojimai kai kuriems kreditoriams yra nurodyti mažesni arba iš viso nėra įtraukti į kreditorių sąrašą, o teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo vadovautis kiek įmanoma naujesniais įmonės finansinės veiklos atskaitomybės dokumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572/2011), spręstina, kad teismo žiniomis pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne 10 876 245,75 Lt, tačiau ne mažiau nei 13 772 613,88 Lt (AB „DNB lizingas“ kreditorinio reikalavimo skirtumas - 2 100 124,52 Lt, AB „DNB bankas“ – 45 635,97 Lt, AS „Reverta“ - 217 391 Eur (750 607,64 Lt). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad UAB „Modus“ pradelsti mokėjimai kreditoriams ženkliai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Modus“ atitinka nemokios įmonės statusą. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Modus“ atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

9Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo (atsisakymo ją kelti), turi būti vertinama, ar pareiškėjas įvykdė ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus. ĮRĮ 5 straipsnis apibrėžia, kad teismui turi būti pateikiami įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys restruktūrizavimo plano metmenys, patvirtinti įmonės dalyvių susirinkimo, savininko, valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas atliekančios institucijos. Vienas iš reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims – nurodyti visų bendrovės kreditorių sąrašą. Iš byloje pateiktų metmenų nustatyta, kad UAB „Modus“ pateikė kreditorių sąrašą, juos sugrupuodamas pagal kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindą. Kaip minėta, kreditorinių reikalavimų sąraše yra neatitikimų. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, konkrečiai civiline byla Nr. B2-1861-413/2014 dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo, buvo nustatyta, kad kreditoriai AB „DNB lizingas“, AB „DNB bankas“ nurodo daug didesnes pradelstų įsipareigojimų sumas, nei jas pateikia UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse. Be to, į kreditorių sąrašą nėra įtraukta AS „Reverta“, kurios teigimu kreditorinis reikalavimas atsakovei sudaro 217 391 Eur. Pastarosios aplinkybės sudaro prielaidas abejoti, ar pareiškėja tinkamai įvykdė ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus - pateikti nustatytos formos ir turinio metmenis, kadangi akivaizdu, jog metmenyse nurodomas kreditorių sąrašas nėra tinkamas. Be to, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Teismas sprendžia, kad pateikti UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenys tik abstrakčiai nubrėžia būsimas veiklos gaires, t. y. bendrovė siekia toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, bendradarbiauti su esamais ilgamečiais užsakovais ir potencialiais klientais, siekia atnaujinti buvusius ir ieškoti naujų verslo santykių. Taigi iš esmės visos prognozuojamos gauti pajamos planuojamos iš pagrindinės įmonės veiklos – transporto paslaugų, planuojamas kiekvienais metais pardavimo pajamų didėjimas, tačiau iš esmės nenurodomas tokio planavimo pagrindimas. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus. Bendrovė tik numato nuomotis transporto priemones, o ne įsigyti savas. Nors įstatymas restruktūrizavimo plano metmenyse nereikalauja detalaus verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiui, tačiau pagrindinės įmonės veiklos kryptys, lėšų gavimo šaltiniai, realiai tikėtinos pajamos ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais turi būti pakankamai pagrįsti, iš jų teismas turi turėti galimybę spręsti apie restruktūrizavimo plano įgyvendinamumą. Plane nurodoma, jog planuojama atnaujinti verslo santykius su tarptautinėmis kompanijomis, kurios 2010-2013 metais lėmė didžiąją bendrovės pajamų dalį, tačiau ši hipotetinė prielaida neleidžia spręsti, kad šiai dienai, t. y. 2014 metais bendrovė turi didelės vertės užsakymų. Šias aplinkybes patvirtina pačios pareiškėjos pateikti duomenys apie 2014-01-01 – 2014-09-15 laikotarpiu turėtus bendrovės pardavimus, kurie tesudarė 15 040,40 Lt (b. l. 66). Todėl teismo vertinimu vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną nesant konkrečių ilgalaikių didelės vertės užsakymų ar sutarčių, tik gaunant pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri iki šiol buvo ir yra akivaizdžiai nuostolinga, paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendintinas. Teismas pažymi, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė. Kadangi atsakovė iš esmės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, darytina išvada, kad esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos (CPK 185 straipsnis). Paminėta ir tai, kad UAB „Modus” su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo kreipiasi jau trečią kartą. Abu kartus restruktūrizavimo bylą buvo atsisakyta kelti, nutartys Lietuvos apeliacinio teismo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos. Todėl konstatavus, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 straipsnis), tai yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

10Be to pažymėtina, jog ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas (įmonės valdymo organas), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams valdymo organo sprendimo bei metmenų kopijas. Pareiškėjas pareiškime pripažįsta, kad jos didysis kreditorius yra lizingo bendrovė „DNB lizingas“, tačiau iš pateikiamo pašto siuntų registracijos lapo matyti, kad AB „DNB lizingas“ minėti dokumentai nebuvo siunčiami, bankui AB „DNB bankas“ dokumentai išsiųsti klaidingu adresu: J. Basanavičiaus g. 24, Vilnius, nors pagal VĮ „Registrų centras“ ir paties banko pateikiamus kontaktinius duomenis, banko buveinė yra J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai taip pat buvo pažeisti.

11Apibendrinant išdėstyta, nustatyti du atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagrindai, numatyti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose: 1) parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai, 12 straipsnio 2 dalis), pareiškėjas neįvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų; 2) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktais,

Nutarė

13atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964, registracijos adresas Perkūno al. 30-1, Kaunas).

14Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964, registracijos adresas Perkūno al. 30-1, Kaunas) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nordea Bank Finland Plc, Nr. ( - ), AB SEB bankas.

15Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

16Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams A. A., A. M., B. T., J. J., R. S., R. V., R. G., V. D., A. S., M. P., M. L., R. S., R. B., V. K.,.

17Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai