Byla 2-2340/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „AMV“, civilinėje byloje Nr. B2-5149-401/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „AMV“ direktoriaus A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „AMV“, civilinėje byloje Nr. B2-5149-401/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.

5Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6Ieškovas UAB „AMV“ direktorius A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „AMV“. Nurodė, kad užsitęsus ginčui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo, atsakovas neturėjo galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų AB Swedbank, kuris ženkliai sumažino finansavimą, pareikalavo grąžinti nepadengtą kredito dalį, o taip pat priskaičiavo baudas ir delspinigius, kuriuos pareikalavo sumokėti. Taip pat nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbų atlikimo bendradarbiavo su UAB „Apsaugos sprendimai“, kuri už dalį atliktų darbų išrašė atsakovui sąskaitą, po to bankrutavo. UAB „Apsaugos sprendimai“ reikalavimo teisę perleido dabartiniam kreditoriui V. C., kuris pateikė teismui ieškinį dėl skolos grąžinimo, dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sutriko įmonės finansiniai srautai. Paaiškino, kad nutraukus sutartį su nekilnojamojo turto nuomininku, atsakovas negavo stabilių pajamų, t. y. nuomos mokesčio. Dėl šių priežasčių įmonę būtina restruktūrizuoti, t. y. išsaugoti ir plėtoti jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą nekilnojamojo turto rinkoje ir išsaugoti darbo vietas, taip išvengti įmonės bankroto. Pareiškėjo tvirtinimu, įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, ji nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir ją galima išsaugoti. Įmonė atitinka visas Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatytas sąlygas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „AMV“ restruktūrizavimo bylą.

9Teismas atsakovo pateikto 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis nustatė, kad atsakovo turtas iš viso sudaro 2 849 697 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 561 152 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 561 152 Lt. Atsakovas per paskutinius finansinius metus patyrė 403 444 Lt nuostolių. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą, visų įsipareigojimų atsiskaitymo terminas jau yra suėjęs, tai reiškia, kad jie yra pradelsti ir viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „AMV“ yra nemoki.

10Teismas vertino, kad atsakovo UAB „AMV“ restruktūrizavimo plano metmenys yra nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami. UAB „AMV“ restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai bus dengiami iš nuomos pajamų ir debitorinių įsiskolinimų, o su įkaito turėtoju AB Swedbank bus atsiskaityta pardavus įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą – restoraną, už ne mažesnę nei 2 500 000 Lt sumą. Įmonei priklausantis restorano pastatas yra vienintelis nekilnojamojo turto objektas, o pareiškėjo nurodyta 10 000 Lt pajamų suma iš potencialaus naujo nuomininko teismui leidžia daryti išvadą, jog vien atsakovo galimai gautinų pajamų už patalpų nuomą neužteks atsakovo kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl nebus pasiektas vienas iš restruktūrizavimo tikslų – sumokėti skolas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo iš esmės nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo. Todėl teismas padarė išvadą, kad esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nėra nutraukęs įmonės veiklos.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

12Ieškovas UAB „AMV“ direktorius A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo bylos medžiagos, deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami. Teismas nepateikė konkrečių ir išsamių motyvų, kurie pagrįstų teismo išvadą.
  2. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje negalima reikalauti iš ieškovo, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
  3. Pareiškėjas nurodė aiškias priemones, kurių pagrindu bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais: 10 000 Lt mėnesinių nuomos pajamų iš potencialaus nuomininko, t. y. 120 000 Lt kasmet. Einamosios sąnaudos sudarys 56 972 Lt kasmet, pelnas sudarys 63 028 Lt kasmet ir bus paskirstytas kreditorių reikalavimų, kurie sudaro 322 068,15 Lt dengimui. Kreditorių reikalavimai taip pat bus dengiami iš išieškotų debitorinių skolų, o už nuomą gautos pajamos leis mokėti savanoriškas 3 procentų metines palūkanas kreditoriams, administravimo išlaidas, mokesčius valstybei, atsiskaityti su darbuotojais. Ketvirtais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais planuojama restoraną parduoti už ne mažesnę nei 2 500 000 Lt kainą ir atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi įkaito turėtoju AB Swedbank.
  4. Atsakovui priklausantį restoraną, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 2 500 000 Lt, antstolis ketina pardavinėti iš varžytynių nustatant 1 500 000 Lt pradinę kainą. Atsisakius įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir pardavus nekilnojamąjį turtą už šią kainą, visų kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 1 561 152 Lt, nebūtų patenkinti, o tai akivaizdžiai pažeistų kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, lygiateisiškumo principą bei prieštarautų viešajam interesui.
  5. Įmonė nėra nutraukusi veiklos. Šiuo metu vedamos derybos dėl restorano nuomos su potencialiu nuomininku. Įmonės veiklos tęstinumą patvirtina ir PVM mokesčio deklaracijos.
  6. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui – poreikiui išsaugoti rinkoje veikiančią ir pajėgią iš esmės savarankiškai bei konkurencingai funkcionuoti įmonę, išlaikyti darbo vietas. Bankroto proceso atveju šio tikslo nebūtų galima pasiekti.
  7. Didžiausias UAB „AMV“ kreditorius AB Swedbank, kurio finansinis reikalavimas sudaro 1 239 082,72 Lt, neprieštarauja, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „AMV“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumas.

15CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

16Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010).

17ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).

18Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „AMV“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas UAB „AMV“ direktorius A. K. atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad teismas neišanalizavo bylos medžiagos, nepagrįstai padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami, o įmonė – nemoki.

19Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimo realumą restruktūrizavimo plano metmenyse numatyto verslo plano dėka. Vienintelis nurodomas pajamų šaltinis – 10 000 Lt mėnesinės pajamos už restorano nuomą iš potencialaus nuomininko. Apeliantas tiek 2013 m. liepos 31 d. kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek 2013 m. rugsėjo 10 d. atskirajame skunde nurodo, kad yra gautas realus pasiūlymas ir vyksta derybos dėl restorano nuomos už 10 000 Lt kainą per mėnesį, tačiau konkrečių duomenų (susirašinėjimo, išankstinių susitarimų su būsimu nuomininku ar kt.), patvirtinančių derybas ir/ar jų realumą, nepateikia. Apelianto pateikta 2013 m. birželio 21 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties kopija ir nekilnojamojo turto konsultanto pasirašytas pasiūlymas dėl nuomos, nenurodant net potencialaus nuomininko pavadinimo, nelaikytinas pakankamu įrodymu apie galimą nuomos sutarties sudarymą ateityje. Juo labiau, kad nuo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos nėra gauta jokių duomenų, patvirtinančių tolesnius atsakovo UAB „AMV“ ir potencialaus nuomininko arba nekilnojamojo turto tarpininko bendradarbiavimo rezultatus. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad vien tik spėjimais gauti tam tikro dydžio nuompinigius pagrįstas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendintinas.

20Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors ir nurodoma, kad įmonė atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytas sąlygas, tame tarpe tą, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, tačiau tai neatitinka bylos faktų. Pateikiant ĮRĮ reikalaujamą informaciją, susijusią su atsakovo ilgalaikio mokumo atkūrimu (b. l. 5), nurodoma, kad įmonei nereikės atsisakyti nuostolingos veiklos, kadangi šiai dienai įmonė nevykdo apskritai jokios veiklos; nereikės atlikti struktūrinių pertvarkymų ir iš esmės mažinti darbuotojų skaičiaus, kadangi šiai dienai darbuotojų skaičius yra optimalus – 2 darbuotojai (direktorius ir buhalterė); įmonei nereikės nutraukti sutarčių, kadangi šiuo metu įmonė apskritai neturi sudariusi jokių sutarčių. Šis teiginys neatitinka ir anksčiau nurodytos informacijos apie 2013 m. birželio 21 d. sudarytą Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu neva yra surastas potencialus restorano nuomininkas. Šių pareiškime pateiktų duomenų taip pat neatitinka restruktūrizavimo plano metmenyse padaryta išvada, kad egzistuoja visos bendrovės restruktūrizavimo proceso prielaidos: bendrovė vysto veiklą; parengtas preliminarus verslo planas; bendrovės techninė bazė (žmogiškieji ištekliai – profesionalų komanda) yra gerai išvystyta ir turi potencialą sėkmingai vykdyti veiklą.

21Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos informacijos apie vykdomą įmonės veiklą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime neaptarė išvadų, padarytų dėl įmonės veiklos vykdymo ar nevykdymo, nereiškia, kad teismas šio aspekto apskritai nevertino. Apelianto pateiktos PVM deklaracijos, kuriose matyti grąžintinas PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 d., 4 d.), negali būti vertinamos kaip įmonės veiklos vykdymo įrodymas. Iš šių PVM deklaracijų matyti tik tai, kad įmonė pirko prekes ar paslaugas už sąlyginai nedideles pinigų sumas, nuo kurių grąžintinas PVM sudarė nuo 200 Lt iki 22 Lt. Deklaracijose nurodomas pardavimo PVM lygus nuliui, o tai reiškia, kad įmonė ataskaitiniais laikotarpiais netiekė prekių ir neteikė paslaugų, todėl, nesant pateiktų kitų duomenų apie vykdomą veiklą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos (ĮRĮ 4 str. 2 p.).

22Apelianto argumentas, kad didžiausias įmonės kreditorius AB Swedbank neprieštarauja, jog įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat nėra pakankamas argumentas, kuriuo remiantis turėtų būti patenkintas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškėjo pridėtame 2013 m. liepos 16 d. AB Swedbank rašte Nr. SR/13-25022 (b. l. 87) šis kreditorius nurodo, kad yra gavęs pranešimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, taip pat, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo planas bus svarstomas teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad AB Swedbank restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu laikėsi pasyvios pozicijos. Be to, restruktūrizavimo plano metmenys AB Swedbank buvo išsiųsti tik 2013 m. liepos 31 d. (b. l. 98). Vadinasi, 2013 m. liepos 16 d. rašte pateikta tik bendro pobūdžio informacija, iš kurios negalima daryti išvados nei apie AB Swedbank prieštaravimą, nei apie neprieštaravimą dėl restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimo realumo bei dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „AMV“.

23Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, nustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytą atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindą – įmonės nemokumo būklę. 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 2 849 697 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 561 152 Lt. Visų įsipareigojimų terminai yra suėję, o tai reiškia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, kas reiškia, kad įmonė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Apeliantas šios teismo nustatytos aplinkybės atskiruoju skundu neginčija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą dėl įmonės finansinės būklės, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, ir nustatęs atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindo egzistavimą, turėjo teisę nutartyje išsamiai nepasisakyti dėl ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nustatytų sąlygų iškelti restruktūrizavimo bylą egzistavimo ar neegzistavimo.

24Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra nustatyti net trys atsisakymo kelti UAB „AMV“ restruktūrizavimo bylą pagrindai, numatyti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose: įmonė yra nutraukusi veiklą (ĮRĮ 4 str. 2 d.); parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.); įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

25Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl konstatuojama, kad restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „AMV“ atsisakyta iškelti pagrįstai, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.... 5. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 6. Ieškovas UAB „AMV“ direktorius A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė iškelti... 9. Teismas atsakovo pateikto 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis nustatė,... 10. Teismas vertino, kad atsakovo UAB „AMV“ restruktūrizavimo plano metmenys... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.... 12. Ieškovas UAB „AMV“ direktorius A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo... 15. CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 16. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko,... 17. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 19. Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja įmonės restruktūrizavimo tikslų... 20. Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo... 21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios... 22. Apelianto argumentas, kad didžiausias įmonės kreditorius AB Swedbank... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 25. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą....