Byla 1-172-517/2019
Dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, prokurorams V. J. ir Dariui Žvirbliui, kaltinamajam L. M., nukentėjusiesiems N. R., E. R. ir A. M., nukentėjusiosios N. R. atstovėms pagal susitarimą-advokatėms R. Š. ir A. V., civilinio bendraatsakovo-draudimo bendrovės-AAS „ BTS Baltic Insurance Company “ filialo Lietuvoje atstovui J. K., veikiančiam pagal įgaliojimą, teismo medicinos ekspertei J. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3L. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. ( - ), kurios buveinė yra registruota adresu: ( - ), autokrautuvo vairuotojo pareigose, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 3 dalį,

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

62017m. liepos 28d., apie 1610 val., dienos metu, kaltinamasis L. M. Ukmergės mieste, ties namu Nr. 27, esančiu Kauno gatvėje, vairuodamas automobilį „ VW G. V. “, valst. Nr. ( - ) registruotą pil. A. M. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 127p.(„ Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas “) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas Kauno gatve, būdamas neatidus ir neatsargus, atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje link miesto centro važiavusių automobilių eilėje sustojusį automobilį „ VW Touran “, valst. Nr. ( - ) vairuojamą pil. R. D., kuris nuo smūgio atsitrenkė į šio automobilio priekyje, toje pačioje eismo juostoje sustojusį kitą automobilį „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) vairuojamą pil. N. R., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) vairuotoja-pil. N. R., kuriai buvo padaryti C1-C2 kryžminio raiščio plyšimas, C1-C2 slankstelių panirimas, nestabilumas ir kaklinė radikulopatija, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. R. sveikata.

7Kaltinamasis L. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, po darbo automobiliu „ VW G. V. “, valst. Nr. ( - ) registruotu jo tėvo-pil. A. M. vardu, važiavo iš ( - ), kur tuo metu dirbo. Važiavo automobilių kolona Kauno gatve, nes buvo didelis automobilų kamštis. Greitis buvo nedidelis, ne didesnis kaip 30 km/h. Važiuodamas automobilių kolonoje, tai truputį pavažiuodavo į priekį, tai vėl stabteldavo. Šalia Kauno-A. S. gatvių sankryžos, kur yra aptverta teritorija su prekiaujamais paminklais, vienu metu trumpam buvo nusukęs dėmesį į dešinės pusės vaizdo veidrodėlį, o atsisukęs į priekį, pamatė prieš pat jo vairuojamą automobilį kolonoje važiavusį kitą automobilį „ VW Touran “, kaip vėliau paaiškėjo vairuojamą pil. D. Ar tuo metu priekyje buvęs automobilis judėjo ar buvo sustojęs automobilių kolonoje, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Prieš pat pat susidūrimą spėjo paspausti savo vairuojamo automobilio stabdžio pedalą, tačiau išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu „ VW Touran “ nepavyko. Smūgis buvo nestiprus. Jo vairuojamas automobilis priekiniu bamperiu kontaktavo su priekyje važiavusio automobilio „ VW Touran “ galiniu bamperiu, o šis nuo smūgio priekinėmis grotelėmis trenkėsi į dar vieną priekyje automobilių kolonoje važiavusį automobilį „ O. Z. “, kaip vėliau paaiškėjo vairuojamą pil. R. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie kitų dviejų eismo įvykyje dalyvusių automobilių vairuotojų, kurių klausė, ar niekas nėra sužalotas. Nei viena iš moterų sužalotos nebuvo, kurios jokių nusiskundimų neturėjo. Jiems užpildžius eismo įvykio deklaracijas, visi išssikirstė. Pirmadienį jam paskambino automobilį „ VW Touran “ vairavusi pil. D., kuri pageidavo susitikti, nes reikėjo iš naujo užpildyti eismo įvykio deklaracijas, nes minėtos vairuotojos anksčiau pildytoje deklaracijoje vietomis buvo sumaišyti eismo įvykio dalyviai, o su automobilį „ O. Z. “ vairavusia pil. R. tą pačią dieną jie susitiko draudimo bendrovėje. Pirmadienį pil. R. Jis dar kartą buvo paklausęs, ar šiai nieko neatsitiko, tačiau pastaroji jokių nusiskundimų nereiškė. Tik po kurio laiko gavęs šaukimą iš Ukmergės raj. PK tyrėjos, sužinojo, jog yra kaltinamas dėl eismo įvykio metu buvusios sužalotos pil. R. Jis labai gailisi dėl jo sukelto eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių.

8Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu paskelbtais nukentėjusiųjų N. R., E. R., R. D. ir A. M. bei liudytojų V. P. ir V.-J. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11-17, 35-36, 38-39, 44-45, 47-48, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 57-60, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 61-62, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. 2017m. liepos 28d. eismo įvykio dalyvių pildytomis eismo įvykio deklaracijomis(b.l. 66-67, t. 1), teismo medicinos specialistų išvadomis(b.l. 125-126, 134-135, 162-163, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

9Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios N. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad įvykio dieną su brolio sutuoktine V. P. buvo sutarusios kartu pasiimti savo vaikus. Brolio sutuoktinės prašymu užvažiavusios į prekybos centrą „ Senukai “, po to važiavo link Ukmergės centro. Vairavo sutuoktinio vardu registruotą automobilį „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) kuriame brolio sutuoktinė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abi buvo prisisegusios saugos diržus. Automobilių kolona važiavo Kauno gatve, greitis buvo nedidelis, apie 30 km/h. Priekyje jos vairuojamo automobilio judėjo nedidelis automobilis. Prieš pat susidūrimą galvą ji buvo pakreipusi į dešinę pusę ir, pažiūrėjusi per vaizdo veidrodėlį, staiga link jos automobilio pamatė „ skrendantį “ automobilį „ VW Touran “. Nuo stipraus smūgio šalia sėdėjusi jo brolio sutuoktinė V. P., kuri tuo metu buvo pasilenkusi ir naršė mobilaus ryšio telefoną, sukliko. Nuo smūgio ji galvą truktelėjo atgal į sėdynės atlošą, o po to staigiai atsilošė į priekį. Tuo metu buvo patyrusi didelį šoką, dėl kurio pati negalėjo užpildyti ir eismo įvykio deklaracijos, kurią pildė į jos vairuojamą automobilį atsitrenkusio automobilio „ VW Touran “ vairuotoja-pil. D. Sekančios dienos, t.y. šeštadienio, ryte pajuto kaklo, kuris buvo patinęs ir matėsi mėlynė, maudimą, o kėlimosi momentas jai suklėlė dar didesnį skausmą. Sutuoktinis jai siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko, galvodama, kad pavartos tepalus ir skausmas praeis. Kadangi negalėjo pasukti galvos, todėl, per savaitgalį jausdama nepraeinančius, stiprėjančius skausmus kaklo srityje, negalėjimą sukioti ir lankstyti galvos, pirmadienį ji kreipėsi pas šeimos gydytoją. Tą pačią dieną ji lankėsi ir draudimo bendrovėje, nes jai buvo paskambinta ir pasakyta, jog blogai buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją, atlikus tyrimus, buvo nustatyta, jog yra trūkę raiščiai, laikantys kaklo stuburo slankstelius, išniręs stuburo slankstelis. Jai buvo atliktos kelios opreracijos, ko pasekoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo neįgali, šiuo metu jai nustačius 45% darbingumą(b.l. 11-17, t. 1).

10Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios R. D. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. liepos 28d., apie 1600 val., jai priklausančiu automobiliu „ VW Touran “, valst. Nr. ( - ) važiavo Kauno gatve, link Ukmergės miesto centro. Kartu automobilyje važiavo ir jos tėvas V.-J. D., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Buvo prisisegusi saugos diržą. Kadangi buvo penktadienis, todėl gatvėje buvo daug automobilių, kurie link miesto centro važiavo vienoje kolonoje, vienas paskui kitą. Automobilių kolona prasidėjo ties Kauno-A. S. gatvių sankryža. Priekyje važiavo raudonos spalvos automobilis, kaip vėliau po eismo įvykio sužinojo „ O. Z.“. Kadangi priekyje važiavęs automobilis sustojo, todėl ir ji pristabdė savo vairuojamą automobilį, būdama apie 0,5-1,0 m atstumu nuo minėto automobilio. Kadangi jos automobilio pavarų dėžė yra automatinė, laikė nuspaustą stabdžio pedalą. Taip stovint automobilių kolonoje, į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos atvažiavęs kitas automobilis. Nuo smūgio į jos vairuojamo automobilio galą, ji palinko į priekį, tačiau dėl to jokių sužalojimų nepatyrė. Nežiūrint į tai, kad jos automobilyje buvo nuspaustas stabdžio pedalas, automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusio raudonos spalvos automobilio „ O. Z. “ galinę dalį. Išlipus iš savo automobilio, atsitrenkusio automobilio vairuotojas jos klausė, ar ji nesusižalojo. Po to tas vairuotojas priėjo ir prie raudonos spalvos automobilio „ O. Z. “, šio automobilio vairuotojos taip pat paklausdamas, ar ši nepatyrė kokių nors sužalojimų. Paklaustas dėl sukelto eismo įvyykio, į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas pilnai pripažino savo kaltę. Pildant eismo įvykio deklaracijas, buvo sustoję policijos pareigūnai, vienas iš kurių klausinėjo, ar nėra sužeistų, ar nereikalinga pagalba. Visi eismo įvykio dalyviai, tame tarpe ir „ O. Z. “ vairuotoja, atsakiusi, kad sužeistu nėra ir pagalba nereikalinga. Kadangi draudimo bendrovė pilnai atlygino padarytą žalą dėl automobilio sugadinimo, ji jokių turtinių pretenzijų neturi(b.l. 41-42, t. 1).

11Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo E. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. liepos 28d. jam buvo paskambinta ir pranešta, jog sutuoktinė N. R., vairuodama jo vardu registruotą automobilį „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) pateko į eismo įvykį. Buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, kur sutuoktinės klausė, ar ši nesusižalojo, tačiau pastaroji jokių nusiskundimų neturėjo. Užpildžius eismo įvykio deklaracijas, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Po eismo įvykio automobilis „ O. Z. “ galėjo važiuoti savo eiga tik po to, kai buvo atlenktas galinis jo bamperis, kuris buvo užspaudęs galinį ratą. Sekančios dienos ryte sutuoktinė Nereta net negalėjo pasikelti iš lovos, skundėsi, kad jai skauda kaklą, peties srityje matėsi iššokęs guzas. Nepraėjus kaklo skausmams, pirmadienį sutuoktinė N. R. kreipėsi pas šeimos gydytoją, po ko buvo nukeipta į kitas gydymo įstaigas, jai buvo atliktos kelios kaklo stuburo operacijos. Pretenzijų dėl automobilio neturi, nes draudimo bendrovė dėl eismo įvykio metu automobiliui padarytų sugadinimų žalą atlygino, išmokėdama draudimo išmoką(b.l. 35-36, t. 1).

12Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo A. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, 2017m. liepos 28d. ne iš savo mobilaus ryšio telefono paskambinęs sūnus L. M., jam pranešė, kad, vairuodamas jam(nukentėjusiajam A. M.) priklausantį automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) padarė eismo įvykį. Nuvykęs į įvykio vietą, pamatė tris apgadintus automobilius. Sūnus buvo susinervinęs, kurio jis klausė, kaip viskas įvyko, į ką pastarasis atsakęs, jog nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio. Padėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Matėsi, jog sūnaus vairuojamas automobilis į priekyje važiavusį kitą automobilį trenkėsi ne tiesiai, o daugiau dešiniu kampu, nes ant kelio važiuojamosios dalies, ties sankryža buvo matomos stabdymo žymės, vedančios link skiriamosios juostos. Dėl eismo įvykio metu jam praiklausančiam automobiliui padarytų apgadinimų jis jokių turtinių pretenzijų neturi(b.l. 47-48, t. 1).

13Iš teisme paskelbto liudytojos V. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad minėta liudytoja, duodama parodymus byloje, pilnai patvirtino nukentėjusiųjų-jo sutuoktinio sesers N. R., su kuria pastarosios vairuojamu automobiliu „ O. Z. “ įvykio dieną kartu važiavo į vaikų lopšelį-darželį pasiimti savo vaikų, ir R. D. aiškinamas vienokias ar kitokias su 2017m. liepos 28d. Kauno gatvėje, Ukmergės mieste kilusiu eismo įvykiu susijusias aplinkybes, kurio metu, kaip vėliau paaiškėjo buvo sužalota jos sutuoktinio seseuo-nukentėjusioji N. R., patyrusi kaklo stuburo traumą(b.l. 38-39, t. 1).

14Iš teisme paskelbto liudytojo V.-J. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad minėtas liudytojas, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo dukros-nukentėjusiosios R. D., su kuria pastarosios vairuojamu automobiliu „ VW Touran “ įvykio dieną kartu važiavo link miesto centro, aiškinamas aplinkybes apie 2017m. liepos 28d. Kauno gatvėje, Ukmergės mieste kilusį eismo įvykį(b.l. 44-45, t. 1).

15Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2017m. rugpjūčio 10d., 1554 val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. N. R. telefoninis pranešimas(skambinta iš mob. tel. Nr. (8-673) 32164)), kuri pranešė apie 2017m. liepos 28d. apie Kauno gatvėje, Ukmergės mieste įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo kelios transporto priemionės, tame tarpe ir jos vairuojamas automobilis „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) Pasak pranešėjos, eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai dėl kaltės susitarė, todėl buvo pildomos eismo įvykio deklaracijos, tačiau kitą dieną pranešėja pasijutusi blogai ir pirmadienį kreipėsi pas medikus, kur jai buvo konstatuota kaklo trauma(b.l. 57-60, t. 1). Pagal gautą informaciją 2017m. rugpjūčio 13d. surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41275-17 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d.(b.l. 1-3, t. 1).

16Iš teisme paskelbto byloje esančio 2018m. sausio 26d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis L. M. savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams šalia kitų dokumentų pateikė ir 2017m. liepos 28d. Kauno gatvėje, Ukmergės mieste, kilusio eismo įvykio dalyvių pildytas eismo įvykio deklaracijas, kuriose eismo įvykio dalyviai-kaltinamasis L. M. ir nukentėjusieji-E. R. ir R. D. deklaravo, kad kaltinamojo L. M. vairuojamas automobilis „ VW Golf “, valst. Nr. ( - ) važiuodamas automobilių kolona Kauno gatvėje atsitrenkė į priekyje kolonoje važiavusio ir sustojusio automobilio „ VW Touran “, valst. Nr. ( - ) vairuojamo pil. R. D., galinę dalį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į šio automobilio priekyje, toje pačioje eismo juostoje sustojusį kitą automobilį „ OPEL Zafira “, valst. Nr. ( - ) vairuojamą pil. N. R.(b.l. 61-62, 66-67, t. 1).

17Iš teisme paskelbtų byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad 2017m. rugsėjo 14-18d.d. laikotarpyje atlikus pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių pirminių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios N. R. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. kaklinės stuburo dalies C1-C2 slankstelių panirimas ir kaklo raiščių plyšimas, buvo padaryti 2017m. liepos 28d. įvykuiso autoįvykio metu, kuomet dėl smūgio į tiriamosios vairuojamo automobilio galinę dalį įvyko „ botago kirčio “ kaklo judesys, t.y. kaklui staigiiai atsilenkiant atgal ir pirmyn, kas pagal turimą medžiagą buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata nukentėjusiajai N. R. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kartu buvo konstatuota, kad kaklo slankstelių panirimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi nebuvo diagnozuotas nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimas, tačiau pastaboje buvo pažymėta, kad po planuojamo atlikti chirurginio gydymo, atsiradus duomenų apie papildomus, iki tol nenustatytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastas gali būti vertinamas pakartotinai. Analogiška išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto dėl patirtų sužalojimų įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta, ir 2017m. gruodžio 22-28d.d. atlikus papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie nukentėjusiosios N. R. tolimesnį gydymą tyrimą, kurioje papildomai buvo nurodyta, kad nustatyti kaklo sužalojimai pasireiškė paviršinių jutimų sutrikimu(skausmu, aptirpimu), kuriuos tikėtina sukėlė kaklo nervinės(-ių) šaknelės(-ių) suspaudimas, tačiau ryškių nugaros smegenų ar jų šaknelių mechaninių pažeidimų, pasireiškiančių spinaliniu šoku, mielitu ar paralyžiumi nei kliniškai, nei radiologiškai nenustatyta. 2018m. kovo 02d. gavus papildomus dokumentus, t.y. darbingumo lygio vertinimo aktą ir UAB „ Teragyda “ pateiktos pil. N. R. ambulatorinės asmens sveikatos istoriją, buvo atliktas papildomas šiuose dokumentuose esančių įrašų apie eismo įvykio metu nukentėjusio asmens N. R. tyrimas, kurio metu nustatyta, jog, minėtam asmeniui vertinant darbingumo lygį, buvo atsižvelgta į dvi patologijas, t.y. stuburo juosmeninės dalies pakitimus dėl 2010m. nustatytos įgimtos stuburo ydos(nustatytas darbingumo lygis dėl šios patologijos yra 90%) ir dėl 2017m. liepos 28d. eismo įvykio metu patirtos kaklo traumos ir jos padarinių(nustatytas darbingumo lygis yra 40%). Bendras darbingumo lygis(40%) nustatytas, atsižvelgiant į didžiausią sveikatos būklės ir organizmo funkcijų sutrikimą sukėlusią patologiją, t.y. būtent 2017m. liepos 28d. eismo įvykio metu patirtą kaklo traumą ir jos padarinius. Esant tokioms aplinkybėms, buvo konstatuota, kad, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedu „ Dėl sužalojimų prarasto bendrojo dabingumo procentų nustatymo lentelė “, pil. N. R. patirtos kaklo traumos padariniai, t.y. galvos sukimas iki 10o ir galvos lenkimas iki 30o, atitinka 52.3 punktą, t.y. labai žymūs stuburo funkcijos pažeidimai: labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas, o minėtas punktas yra vertinamas 50% bendrojo darbingumo netekimu, kas nurodo, jog pil. N. R. nustatyta kaklo trauma ir jos padariniai(riboti kaklo judesiai, skausmo sindromas) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 125-126, 134-135, 162-163, t. 1). Atsižvelgiant į kelias skirtingas teismo medicinos specialisto išvadas, išvadas davusi teismo medicinos ekspertė J. B. savo, kaip specialistės paaiškinime, nurodė, kad pil. N. R. juosmeninės stuburo juosmens dalies pakitimai neturėjo įtakos eismo įvykio metu patirtai kaklo traumai. Pil. N. R. buvo nustatytas C1-C2 kryžminio raiščio plyšimas ir C1-C2 slankstelių panirimas, kurie nėra būdingi ir nėra susiję su jos patologija. Kaklo slankstelių panirimas atsirado ne dėl ligos sukeltų stuburo struktūrų pakitimų, o dėl minėto kaklo raiščio plyšimo. Pil. N. R. atlikta pakartotinė kaklo stuburinės dalies operacija neturėjo įtakos sužalojimo sutrikdymo mastui, nes operacijos metu nebuvo pažeistos stuburo ar kitos kaklo struktūros(b.l. 164-166, t. 1). Šias aplinkybes teismo medicinos ekspertė J. B. patvirtino ir, kaip specialistė, būdama apklausta per bylos procesą teisme 2018m. spalio 18d. įvykusio teismo posėdžio metu(b.l. 155-158, t. 2).

18Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M., būdamas neatidus ir neatsargus, Ukmergės mieste, ties namu Nr. 27, esančiu Kauno gatvėje, vairuodamas automobilį „ VW G. V. “, valst. Nr. ( - ) registruotą pil. A. M. vardu, atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje link miesto centro važiavusių automobilių eilėje sustojusį automobilį „ VW Touran “, valst. Nr. ( - ) vairuojamą pil. R. D., kuris nuo smūgio atsitrenkė į šio automobilio priekyje, toje pačioje eismo juostoje sustojusį kitą automobilį „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) vairuojamą pil. N. R., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) vairuotoja-nukentėjusioji pil. N. R.. Kadangi kaltinamojo L. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 27p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu automobilio „ O. Z. “, valst. Nr. ( - ) vairuotojai-nukentėjusiajai pil. N. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 162-163, t. 1), kaltinamojo L. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

19Baudžiamojoje byloje yra pareikštas vienos iš nukentėjusiųjų N. R. civilinis ieškinys, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu ne vieną kartą teiktuose naujuose ieškiniuose tikslino savo keliamus ieškininius reikalavimus, Ukmergės rūmuose gautame 2018m. lapkričio 28d. patikslintame civiliniame ieškinyje galutinai suformuluodama keliamus turtinius reikalavimus bendroje 30.462,- Eur.(trisdešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kartu prašydama atlyginti ir negautas pajamas dėl darbingumo netekimo, priteisiant mokėti periodinėmis išmokomis po 481,30 Eur. kas mėnesį nuo žalos padarymo eismo įvykio metu dienos, t.y. 2017m. liepos 29d., iki visiško darbingumo, turėto iki eismo įvykio, atstatymo, priteistiną sumą indeksuojant kas metai pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis dėl vidutinio darbo užmokesčio(bruto) siuvėjams dydį(b.l. 19-25, 114-120, t. 2, b.l. 9-15, 77-92, t. 3).

20Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo L. M. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė-AAS „ BTS Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis, registruotas pil. A. M. vardu, buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su transporto priemonės savininku, kaip draudėju, siejo sutartiniai santykiai(b.l. 61-65, t. 1). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovė-AAS „ BTS Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 11-12p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo L. M. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus buvusiems pareiškusiems nukentėjusiesiems, tame tarpe ir civilinį ieškinį byloje reiškiančiai nukentėjusiajai N. R., įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).).

21Nukentėjusiosios N. R. 2018m. lapkričio 28d. pareikštame galutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje keliamų turtinių reikalavimų dalį sudaro negautų pajamų dėl darbingumo netekimo atlyginimas, priteisiant mokėti periodinėmis išmokomis po 481,30 Eur. kas mėnesį nuo žalos padarymo eismo įvykio metu dienos, t.y. 2017m. liepos 29d., iki visiško darbingumo, turėto iki eismo įvykio, atstatymo, priteistiną sumą indeksuojant kas metai pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis dėl vidutinio darbo užmokesčio(bruto) siuvėjams dydį, ir patirtos išlaidos dėl psichologo konsultacijų \(b.l. 77-92, t. 3).

22Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji N. R. iki eismo įvykio dienos, t.y. 2017m. liepos 28d., dirbo, kuri nuo 2015m. balandžio 14d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, užsiimdama viršutinių drabužių siuvimu ir kitų asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu. Pasak pačios nukentėjusiosios N. R., šias aplinkybes nurodžius savo 2018m. lapkričio 28d. galutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje, pradėdama vykdyti individualią veiklą, per 2015-2016m. laikotarpį ji susikūrė pastovų klientų ratą, iš pradžių siūdama nemokamai, kad sukaupti drabužių pavyzdžių, o vėliau-už savikainą, vesdama individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitą ir šiuos duomenis teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šias nukentėjusiosios aiškinamas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 30, t. 1, 121-222, t. 2, b.l. 16, t. 3, prie 2018m. lapkričio 28d. pateikto patikslinto civilinio ieškinio, esančio b.l. 77-92, t. 3, pridėtame segtuve su priedais, t.y. dokumentais, b.l. 84, 95-103, 105-113).

23LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 10 punktas(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių redakcija) numato: „ Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo(Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį “. Kadangi nukentėjusioji N. R. iki patirtų sužalojimų eismo įvykio metu dienos, t.y. 2017m. liepos 28d., vykdė individualią veiklą, o pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas metines pajamų deklaracijas už paskutinius dvylika mėnesių iki įvykio, t.y. nuo 2016m. liepos 28d. iki 2017m. liepos 28d., deklaravo gautas pajamas, kurios sudarė 1.090,67 Eur.(neatskaičius mokesčių), nukentėjusiosios N. R. keliamas reikalavimas vertinti jos negautas pajamas, atsižvelgiant į vidutinį tokį pat darbą(siuvėjos darbą) dirbančio asmens darbo užmokestį, netenka teisinio pagrindo, juolab, kad tai galėtų būti taikytina tik iki sužalojant nedirbusiam ir pastovių(nuolatinių) pajamų negavusiam asmeniui. Į. V. mokesčių inspekcijai teiktą informaciją apie gautas pajamas ir pritaikius LR Vyriausybės patvirtintą metodiką, taikytiną visoms draudimo bendrovėms, matyti, kad nukentėjusiosios N. R. iš individualios veiklos gautos mėnesinės pajamos iki įvykio, t.y. 2017m. liepos 28d., sudarė 89,10 Eur.(neatskaičius mokesčių), todėl nukentėjusiajai už laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 01d. iki 2018m. vasario 21d., kada ji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar valdybos Užsienio išmokų tarnybos jokių išmokų negavo, draudimo bendrovė kompensavo prarastas pajamas. Šias aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 16, 93-95, 121-122, t. 3, b.l. 67-72, t. 4, prie 2018m. lapkričio 28d. pateikto patikslinto civilinio ieškinio, esančio b.l. 77-92, t. 3, pridėtame segtuve su priedais, t.y. dokumentais, b.l. 89). Vėliau nukentėjusioji N. R. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, kur pastarajai laikotarpyje nuo 2018m. vasario 21d. iki 2018m. rugpjūčio 20d. buvo nustatytas 40% darbingumo lygis, už šį laikotarpį iš VSDFV lėšų nukentėjusiajai per mėnesį mokant 165,43 Eur. dydžio netekto darbingmo pensiją, o atlikus pakartotinį darbingumo vertinimą, laikotarpyje nuo 2018m. rugpjūčio 21d. iki 2019m. rugpjūčio 21d. nukentėjusiajai N. R. jau buvo nustatytas 55% darbingumo lygis, už šį laikotarpį iš VSDFV lėšų pastarajai per mėnesį mokant 96,21 Eur. dydžio netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgiant į 2019m. gegužės 09d. gautą nukentėjusiosios N. R. prašymą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV-asis teritorinis skyrius atliko dar vieną nukentėjusiosios darbingumo vertinimą, kuriai laikotarpyje nuo 2019m. gegužės 09d. iki 2021m. gegužės 08d. buvo nustatytas 45% darbingumo lygis, už šį laikotarpį iš VSDFV lėšų nukentėjusiajai per mėnesį mokant 155,38 Eur. dydžio netekto darbingumo pensiją, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 144-157, t. 1, b.l. 123-124, t. 2, b.l. 95-109, 145-152, t. 4, prie 2018m. lapkričio 28d. pateikto patikslinto civilinio ieškinio, esančio b.l. 77-92, t. 3, pridėtame segtuve su priedais, t.y. dokumentais, b.l. 57-60, 73-74, 85-87, 90, 187-205).

24Sutinkamai su LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktu(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių redakcija): „ Socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas...< > “. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju VSDFV, skirdama nukentėjusiajai N. R. netekto darbingumo pensiją, laikotarpiu nuo 2018m. vasario 21d. iki 2019m. gegužės 09d. mokėjo, o nuo 2019m. gegužės 10d. ir toliau moka daugiau, negu nukentėjusiosios Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenys apie jos iš individualios veiklos iki įvykio, t.y. nuo 2016m. liepos 28d., gautas pajamas, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusiosios gautos pajamos sudarė 89,10 Eur. sumą, ir tai dar net neatskaičius mokesčių, todėl laikytina, kad nukentėjusioji N. R., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų netekusi dalies darbingumo, pajamų neprarado. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios N. R. byloje pareikštas galutinis patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų dėl darbingumo netekimo atlyginimo, kaip nepagrįstas, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

25Tuo tarpu kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios N. R. prašomos atlyginti patirtos išlaidos už suteiktas psichologo konsultacijas bendroje 462,- Eur.(keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 27-29, t. 2, b.l. 17-18, t. 3, b.l. 122, t. 4, prie 2018m. lapkričio 28d. pateikto patikslinto civilinio ieškinio, esančio b.l. 77-92, t. 3, pridėtame segtuve su priedais, t.y. dokumentais, b.l. 279-283) buvo pilnai atlygintos dar teisme vykusio bylos proceso metu, iš kurių draudimo bendrovė kompensavo dalį išlaidų 320,46 Eur. sumoje, atlygintiną sumą apskaičiuodama atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros skelbiamą II lygio psichiatro konsultacijos kainą, o likusią draudimo bendrovės neatlygintiną išlaidų dalį 141,54 Eur. sumoje geranoriškai padengė pats kaltinamasis L. M.(b.l. 67-68, 73-77, t. 4, b.l. 2, t. 5). Kadangi nukentėjusiajai N. R. yra pilnai atlygintos jos patirtos išlaidos už suteiktas psichologo konsultacijas, byloje nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti šio turtinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, todėl nukentėjusiosios N. R. galutinis patikslintas civilinis ieškinys yra atmestinas ir dalyje dėl patirtų išlaidų už suteiktas psichologo paslaugas atlyginimo(LR BPK 115 str. 1d.).

26Nukentėjusioji N. R., byloje reikšdama galutinį patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant papildomai priteisti 30.000,- Eur.(trisdešimties tūkstančių trijų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

27Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2017m. liepos 28d., eismo įvykio metu galiojęs įstatymas numatė, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

28Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kuriuos yra pateikusi draudimo bendrovė-AAS „ BTS Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, draudimo įmonė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, byloje turtinius reikalavimus pareiškusiam fiziniam asmeniui-nukentėjusiajai N. R. gera valia atlygino visą neturtinę žalą eismo įvykio metu galiojusio draudimo įstatymo numatytos maksimalios draudimo sumos ribose, t.y. 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 115-117, t. 1, b.l. 1-31, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė pagal eismo įvykio metu galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atlygindama nukentėjusiajai N. R. jai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiosios N. R. byloje pareikštas galutinis patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu jai padarytos netutrinės žalos atlyginimo pateikusi draudimo bendrovės-AAS „ BTS Baltic Insurance Company “ filialas Lietuvoje, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

29Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas, byloje civilinį ieškinį pareiškusiai nukentėjusiajai N. R. jai dėl nusikaltimo likusios neatlygintos pastarosios įvertintos neturtinės žalos atlyginimo tik iš paties kaltinamojo L. M., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, klausimas yra spręstinas LR CK 6.254 str. 2d., 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

30Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

31Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

32Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu nuo smūgio į nukentėjusiosios N. R. vairuojamą automobilį pastaroji, tuo metu galvą būdama pakreipusi į dešinę pusę, staiga atsitrenkė atgal į automobilio kėdės atlošą, o po to staigiai atsilošė į priekį, kas yra traktuojama kaip „ botago kirčio “ mechanizmas, tačiau įvykio vietoje nukentėjusiajai medikų pagalbos neprireikė. Pasak pačios nukentėjusiosios N. R., sekančią dieną, prabudusi ryte, pajuto kaklo skausmus, negalėjo pasukti galvos, todėl, per savaitgalį jausdama nepraeinančius, stiprėjančius skausmus kaklo srityje, negalėjimą sukioti ir lankstyti galvos, neišnykstant atsiradusiam guzui ir esant sunkumui judant, pirmadienį ji kreipėsi pas šeimos gydytoją. Atlikus tyrimus(rentgenologinį ir kompiuterinės tomografijos tyrimus), nukentėjusiajai N. R. buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas ir atlanto-aksialinio sąnario panirimas. Kadangi nukentėjusioji N. R. skundėsi dešinės veido pusės tempimu, raumenų įtempimui kaklas buvo įmobilizuotas, uždedant įtvarą. Nežiūrint į tai, situacija nepasikeitė, nes skausmas kaklo srityje nemažėjo, todėl nukentėjusioji N. R. buvo nukreipta traumatologo, neurochirurgo konsultacijoms(diagnozė: cervikalgija po kaklo traumos). UAB „ Kardiolita “ po konsultacijos pas neurochirurgą atlikus stuburo kaklinės dalies magnetinio rezonanso tyrimą, nukentėjusiajai N. R. buvo nustatyta diagnozė: C1-C2 dešinės pusės kryžminių raiščių plyšimas, danties ekscentrinė kairė padėtis, C1-C2 slankstelių panirimas, nestabilumas. Buvo pakeistas kaklo įtvaras, kaklą imobilizavus stipriu įtvaru, kad šis nejudėtų. Laikotarpyje nuo 2017m. spalio 02d. iki 2017m. spalio 12d. nukentėjusioji N. R. stacionariai buvo gydoma VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “ neurochirurgijos skyriuje, kur 2017m. spalio 03d. pastaroji buvo operuota, dėl kryžminių raiščių plyšimo atlikus C1-C2 slankstelių fiksaciją sraigtais pagal Magerl, tačiau, po pirminės operacijos sraigtui penetravus į sąnarinį tarpą ir liečiant slankstelinės arterijos angą, nukentėjusioji pakartotinai buvo operuota po dviejų dienų. Po išrašymo iš ligoninės nukentėjusioji N. R. tęsė ambulatorinį gydymą, kurio metu dėl negalėjimo dirbti pastarajai buvo tęsiamas ir nedarbingumas, o 2018m. vasario 20d. gydytojų konsultacinės komisijos nukentėjusioji buvo nukreipta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Po atliktų operacijų nukentėjusioji N. R. jautėsi patenkinamai, tačiau po 2018m. kovo mėn. persirgto gripo, nukentėjusiosios žodžiais, jos būklė pablogėjo, nes sustiprėjo kaklo, galvos skausmai, todėl po neurochirurgo konsultacijų ir atliktų papildomų tyrimų dėl nustatytos išsivysčiusios spondilolistezės 2019m. sausio 15d. nukentėjusiajai buvo atlikta pakartotinė užpakalinė fiksacinė operacija, pakeičiant transartikulinius sraigtus C12 į vertex ir plečiant fiksaciją iki slankstelio C5 segmento lateralinių masių. Be to, nukentėjusiajai N. R. dėl po eismo įvykio patirtų sužalojimų ir jų sukeltų pasekmių, kuriai šiuo metu yra nustatytas 55% netekto darbingumo lygis, išsivystė potrauminio streso sutrikimas, todėl nukentėjusioji dėl blogos nuotaikos, nerimo, baimės važiuoti automobiliu 2018m. kovo mėn. kreipėsi pas gydytoją-psichiatrą. Diagnozavus adaptacijos sutrikimą, buvo skirtas medikamentinis gydymas, tačiau išliko nerimas, įtampa, nemiga. Susiaurėjo interesų ratas, dėl negalėjimo dirbti ir užsiimti ankstesnėmis veiklomis nukentėjusioji N. R. tapo uždara, mažai bendraujanti, jautėsi nepilnavertė. Vieną kartą per savaitę lankant psichologo konsultacijas, nukentėjusiosios N. R. būklė trumpam pagerėdavo, tačiau dėl traumos ženkliai sutriko nukentėjusiosios funkcionavimas ir apsitarnavimas, o dėl baimės vairuoti automobilį,-ir mobilumas. Nuo 2018m. lapkričio mėn. nukentėjusiosios N. R. savijauta vėl pablogėjo, nes gilėjo depresinė simptomatika, sustiprėjo nerimas, nuolatinės įtampos jautimas, niekas nedžiugino, sunku buvo atlikti kasdienius darbus. Kadangi skirtas medikamentinis gydymas buvo neefektyvus, nukentėjusioji N. R. buvo nukreipta į Psichiatrijos dienos stacionarą, kur gydėsi laikotarpyje nuo 2018m. lapkričio 19d. iki 2018m. gruodžio 21d. Šiuo metu statuse yra išlikusi rezidualinė depresinė simptomatika sus stipriu nerimu dėl ateities, jausmu, kad nesugebės tvarkytis su esama situacija, tačiau nukentėjusioji N. R. yra motyvuota toliau gydytis. Šias vienokias ar kitokias nurodomas aplinkybes patvirtina tiek bylos proceso teisme metu apklaustų liudytojų G. T.(nukentėjusiąją N. R. ne vieną kartą operavusio neurochirurgo), D. M.(gydytojo-psichiatro), Z. I.(šeimos gydytojos), I. P., K. P. ir M. I. parodymai, tiek ir bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 100-121, 125-126, 134-135, 138, 162-163, t. 1, b.l. 30-43, 125-129, t. 2, b.l. 19-20, 35-36, 58, 63, 65-66, 130-136, 138-141, 154, t. 3, b.l. 37-40, 43, 48-50, 56-57, 60-61, 73-74, 102-104, 111-116, 118-121, 123-129, 157-172, t. 4, prie 2018m. lapkričio 28d. pateikto patikslinto civilinio ieškinio, esančio b.l. 77-92, t. 3, pridėtame segtuve su priedais, t.y. dokumentais, b.l. 1-56, 61-70, 75-83, 235-237, 266-278). Pasak pačios nukentėjusiosios N. R., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų sukeltų pasekmių ji iki šio laiko patiria fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nerimą, nes po atliktų operacijų liko subjaurota išvaizda(didelis randas nugarinėje viršutinėje kaklo srityje), yra prarastos fizinės kūno galimybės(viršutinės kūno dalies itin ribotas ir apsunkintas judėjimas, t.y. negalėjimas palenkti, pasukti ir pakelti galvos), profesiniai sugebėjimai ir galimybės, atimta galimybė jai užsiimti iki tol įprasta veikla, kūryba(toliau užsiimti individualia veikla, dirbant mėgstamą siuvėjos-rūbų modeliuotojos darbą) ir būti socialiai aktyviai(dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose, renginiuose ir varžybose), iš esmės pasikeitė ir gyvenimo būdas, dėl ko yra prarastas visaverčių santykių, artumo ir ryšio su šeima(vaikais ir sutuoktiniu) buvimas, o tuo pačiu ir paties visaverčio gyvenimo kokybė, pastoviai kamuoja nežinomybė dėl ateities ir baimė, ką nukentėjusioji N. R. labai plačiai yra išdėsčiusi 2018m. lapkričio 28d. savo rašytame galutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtyinės žalos atlyginimo(b.l. 77-92, t. 3).

33Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai N. R. papildomai prašomos atlyginti neturtinės žalos, kurios nepadengia draudimo bendrovės jau išmokėta išmoka, šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnį(sunkus kūno sužalojimas) ir jų sukeltas pasekmes(liekamuosius reiškinius)(nukentėjusioji N. R. ir šiuo metu jaučia avarijos pasekmes, nes dėl atliktų operacijų metu implantuotais sraigtais fiksuotų kaklo slankstelių(pastaba: sraigtai nebus išimami, o plyšusių kryžminių raiščių atstatymas yra negalimas ir tai išliks visą gyvenimą) yra konstatuotas negrįžtamas kaklo judesių amplitudės sumažėjimas, nes absoliučiai negrįžtamai nebus 100% kaklo sukimo funkcijos, atstatymas bus minimalus, nukentėjusiajai turint galimybę tik 20-30% pasukti kaklą, kas sukelia didžiulį diskomfortą, ko pasekoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji N. R. tapo neįgali, kuriai šiuo metu iki 2021m. gegužės 08d. yra nustatytas 45% darbingumo lygis)), paties žalą padariusio kaltinamojo L. M. kaltės formą-neatsargumą, jo turtinę padėtį(kaltinamasis, kaip pilnametis asmuo, yra dirbantis asmuo ir turi pastovų legalų pragyvenimo šaltinį), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(byloje esančius duomenis apie eismo įvykį administruojančios draudimo bendrovės jau išmokėtas ir šiuo metu nukentėjusiajai N. R. dar tebemokamas išlaidas dėl nusikaltimo jai padarytai turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje papildomai prašomos atlyginti turtinės žalos dydį), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuo kurios, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste yra pagrindas nukrypti, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis L. M. gera valia jau yra sumokėjęs neturtinės žalos dalį 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 173, t. 4), iš paties kaltinamojo L. M., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, nukentėjusiosios N. R. naudai papildomai dar yra priteistina fiksuota 19.000,- Eur.(devyniolikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos.

34Spręsdamas kaltinamojo L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

35Dar 2018m. gegužės 28d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo L. M. gynėjas pateikė teismui pil. L. M., gyv. ( - ), prašymą su pridedamais dokumentais dėl jos sūnaus-kaltinamojo L. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 44-83, t. 2).

36Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas LR BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

37Be to, formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami LR BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui LR BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens(teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.). Tai reiškia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

38Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. L. M. yra artimas kaltinamojo L. M. šeimos narys, t.y. motina. Pasak pačios laiduotojos L. M., ji gali daryti teigiamą įtaką kartu gyvenančiam savo sūnui-kaltinamajam L. M., nes, su sutuoktiniu šeimoje užauginusi du sūnus, labai gerai žino vyresnio sūnaus L. charakterį ir jo gyvenimo būdą, su sūnumi yra susiklostę labai nuoširūs ir artimi santykiai, kuris yra labai atviras ir nuoširdus vaikas, padeda jiems ir finansiškai. Laiduotojos žodžiais, su sūnumi Laimonu, kuris nelinkęs nieko nuslėpti, ji bendrai aptaria ir kartu sprendžia įvairias gyvenime iškilusias problemas, aptaria galimus jų sprendimo būdus, todėl, sužinojusi, kad jos sūnus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sunkiai sužalota kito automobilio vairuotoja, ji, pati suvokdama sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę, labai pergyveno dėl to, kas įvyko. Po eismo įvykio bendraujant su sūnumi L., laiduotojos L. M. teigimu, matėsi, kad pastarasis labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio atsiradusių pasekmių. Kadangi pil. L. M., kaip galima laiduotoja, anksčiau teista ar bausta administracine tvarka nebuvo, psichikos sveikatos problemų neturi, todėl, atsižvelgiant į teigiamai charakterizuojamos pil. L. M., kaip dirbančio asmens, asmenybę(b.l. 47-61, t. 2), jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam L. M.. Pats kaltinamasis L. M. anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, bylos proceso teisme metu gera valia sumokėjo nukentėjusiajai dalį jai nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės)(b.l. 172-173, t. 1, b.l. 173, t. 4, b.l. 2, t. 5), kuris, bylos nagrinėjimo teisme metu dar kartą viešai atsiprašydamas teisme dalyvavusių nukentėjusiosios N. R. šeimos narių už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo L. M. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), pobūdį ir paties kaltinamojo, kaip teigiamai charakterizuojamo ir dar gana jauno amžiaus asmens(b.l. 69-70, t. 2) asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dirbantis asmuo, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

39Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis L. M. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes, tiek ir į paties kaltinamojo L. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

40Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Nors kaltinamasis L. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, tačiau įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis praeityje administracine tvarka baustas nebuvo(b.l. 173, t. 1), o įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio skyrimas kaltinamajam L. M., dirbančiam autokrautuvo vairuotojo pareigose, faktiškai reikštų darbo praradimą, t.y. jo atleidimą iš darbo, kas apsunkintų ir iš jo priteistinos žalos atlyginimo galimybę, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo L. M., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

41Vienos iš nukentėjusiųjų N. R. interesus byloje pagal susitarimą atstovavusios advokatės, baudžiamojoje byloje reikšdamos civilinius ieškinius, šalia kitų dokumentų pridėjo ir pinigų priėmimo kvitus ar banko įstaigų išrašus apie pinigų sumokėjimą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančius jų, kaip advokačių, dalyvavusių šios nukentėjusiosios atstovėmis byloje, paslaugoms apmokėti turėtas atstovavimo išlaidas bendroje 3.098,- Eur.(trijų tūkstančių devyniasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kurias prašo priteisti(b.l. 17-18, t. 2, b.l. 156-158, t. 3, b.l. 20-21, t. 5). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo taip pat išieškoti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši nuostata pagal analogiją yra taikytina ir baudžiamosios bylos proceso nutraukimo teisme atvejais(LR BPK 105 str. 7d.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-172-517/2019m. medžiagos, nukentėjusiosios N. R. interesus byloje pagal susitarimą atstovavo dvi advokatės R. Š. ir A. V., ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu byloje ruošdamos įvairius procesinius dokumentus. 2017m. rugpjūčio 13d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio fakto pagal LR BK 281 str. 1d., advokatė R. Š., pateikdama atstovavimo sutartį, dar ikiteisminio tyrimo metu pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios N. R. interesus byloje nuo 2017m. rugsėjo 28d., kuriuos toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pradėjus bylą nagrinėti teisme(b.l. 25, t. 1, b.l. 26, t. 2). 2018m. lapkričio 07d. nukentėjusiajai N. R. nutraukus atstovavimo sutartį su advokate R. Š. abipusiu sutarimu, į bylos procesą teisme įstojo kita nukentėjusiosios pasisamdyta advokatė A. V., pateikdama 2018m. lapkričio 13d. data išrašytą advokato orderį, kuri pagal atstovavimo sutartį toliau atstovavo nukentėjusiosios N. R. interesus viso likusio bylos proceso teisme metu(b.l. 28-30, 142, t. 3). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2018m. balandžio 11d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminis procesas dėl įvairių objektyvių priežasčių truko vienerius metus ir penkis mėnesius, per kurį buvo paskirta 14(keturiolika) teismo posėdžių. Kadangi suteiktų paslaugų kiekis ir atliktų darbų įkainiai yra pateikti advokačių, atstovavusių nukentėjusiosios N. R. interesus byloje, išrašytuose dokumentuose(pinigų priėmimo kvituose ar sąskaitose už suteiktas teisines paslaugas)(b.l. 17-18, t. 2, b.l. 156-158, t. 3, b.l. 20-21, t. 5), todėl, atsižvelgiant tiek į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmę, tiek ir į padarytos veikos pobūdį ir sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo L. M., kaip dirbančio asmens, turtinę padėtį, laikytina, kad vienos iš nukentėjusiųjų N. R. sumokėtos prašomos priteisti byloje patirtos išlaidos advokačių, dalyvavusių jos atstovėmis byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo L. M., nukentėjusiosios N. R. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 105 str. 7d., 106 str. 2d. pagrindu.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Nutarė

43Patvirtinti pil. L. M., a/k ( - ) gim. (duomenys neskelbtni), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo L. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

44Kaltinamąjį L. M. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir perduoti jį pagal laidavimą motinai-pil. L. M., a/k ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), o baudžiamąją bylą kaltinamojo L. M. atžvilgiu nutraukti.

45Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

46Išaiškinti kaltinamajam L. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

47Išaiškinti kaltinamajam L. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

48Išaiškinti pil. L. M., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

49Nukentėjusiosios N. R. baudžiamojoje byloje pareikštą galutinį patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos(dėl negautų pajamų dėl darbingumo netekimo ir patirtų išlaidų dėl psichologo konsultacijų kompensavimo) atlyginimo atmesti.

50Nukentėjusiosios N. R. baudžiamojoje byloje pareikštą galutinį patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl likusios neatlygintos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, papildomai priteisiant iš paties kaltinamojo L. M. 19.000,- Eur.(devyniolikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-( - ), kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

51Priteisti iš kaltinamojo L. M. 3.098,- Eur.(trijų tūkstančių devyniasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokačių, kurios dalyvavo byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu) kaip nukentėjusiosios atstovės, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios N. R. naudai.

52Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. L. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl... 6. 2017m. liepos 28d., apie 1610 val., dienos metu, kaltinamasis L. M. Ukmergės... 7. Kaltinamasis L. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai... 8. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs nusikaltimą,... 9. Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios N. R. apklausos protokolų, surašytų... 10. Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios R. D. apklausos protokolų, surašytų... 11. Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo E. R. apklausos protokolų, surašytų... 12. Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo A. M. apklausos protokolų, surašytų... 13. Iš teisme paskelbto liudytojos V. P. apklausos protokolo, surašyto... 14. Iš teisme paskelbto liudytojo V.-J. D. apklausos protokolo, surašyto... 15. Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK... 16. Iš teisme paskelbto byloje esančio 2018m. sausio 26d. savanoriško daiktų,... 17. Iš teisme paskelbtų byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų... 18. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M., būdamas neatidus ir neatsargus,... 19. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas vienos iš nukentėjusiųjų N. R.... 20. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už... 21. Nukentėjusiosios N. R. 2018m. lapkričio 28d. pareikštame galutiniame... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji N. R. iki eismo įvykio dienos,... 23. LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo... 24. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795... 25. Tuo tarpu kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios N.... 26. Nukentėjusioji N. R., byloje reikšdama galutinį patikslintą civilinį... 27. Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2017m. liepos 28d., eismo įvykio metu... 28. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kuriuos yra... 29. Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas,... 30. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais... 31. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu nuo smūgio į... 33. Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą,... 34. Spręsdamas kaltinamojo L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas... 35. Dar 2018m. gegužės 28d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo L. M.... 36. Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 37. Be to, formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami LR BK 40 straipsnio... 38. Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. L. M. yra... 39. Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant... 40. Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios... 41. Vienos iš nukentėjusiųjų N. R. interesus byloje pagal susitarimą... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307... 43. Patvirtinti pil. L. M., a/k ( - ) gim. (duomenys neskelbtni), kaip laiduotojos,... 44. Kaltinamąjį L. M. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios... 45. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.... 46. Išaiškinti kaltinamajam L. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios... 47. Išaiškinti kaltinamajam L. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios... 48. Išaiškinti pil. L. M., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40... 49. Nukentėjusiosios N. R. baudžiamojoje byloje pareikštą galutinį... 50. Nukentėjusiosios N. R. baudžiamojoje byloje pareikštą galutinį... 51. Priteisti iš kaltinamojo L. M. 3.098,- Eur.(trijų tūkstančių... 52. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...