Byla 1A-4-327/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant A. S., dalyvaujant prokurorams Gintarui Eidukevičiui, Tomui Dorelaičiui, civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovei advokatei V. S., nuteistiesiems D. J. ir D. S., jų gynėjams advokatams M. Š. ir R. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

3D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

4pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams,

5pagal BK 186 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,

6pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

7pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

8BK 63 straipsnio 1, 5 dalies pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bausmę subendrinus BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

101) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

112) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

123) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

13D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

14pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams,

15pagal BK 186 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,

16pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

17pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

18BK 63 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bausmę subendrinus BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

201) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

212) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

223) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

23Civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti pilnai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų civiliniams ieškovams:

24SODRA – 9 398,03 Eur (buvo 32 449,53 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

25UAB „ ( - ) “ – 1 742, 65 Eur (buvo 6 017,03 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

26UAB „( - )“ – 1 246,10 Eur (buvo 4 302,54 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

27UAB „( - )“ – 506,21 Eur (buvo 1 747,83 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

28UAB „( - )“ – 31 008,95 Eur (buvo 107 067,71 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

29UAB „( - )“ – 2 210,36 Eur (buvo 7 631,95 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

30UAB „( - )“ – 2 425,39 Eur (buvo 8 374,37 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

31UAB „( - )“ – 2 804,05 Eur (buvo 9 681,82 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

32UAB „( - )“ – 4 582,32 Eur (buvo 15 821,85 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

33UAB „( - )“ – 12 807,84 Eur (buvo 44 222,90 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

34UAB „( - )“ – 14 209,20 Eur (buvo 49 061,52 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

35UAB „( - )“ – 3 307,80 Eur (buvo 11 421,20 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

36UAB „( - )“ – 1 420,20 Eur (buvo 4 903,65 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

37UAB „( - )“ – 366,55 Eur (buvo 1 265,63 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

38UAB „( - )“ – 9 607,90 Eur (buvo 33 174,15 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

39Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

40

    1. D. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., apgaule savo ir D. S. naudai išvengė didelės – iš viso 1 650 000 Lt vertės turtinės prievolės – grąžinti iš UAB „( - )“ paimtas paskolas, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d., dirbdamas šios įmonės direktoriumi, taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., atlikdamas ir kasininko pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. dirbusiu UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju, D. J. iš UAB „( - )“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006 m. sausio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 – 300 000 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 – 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB „( - )“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 – 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 – 60 000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 – 14 000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 – 115 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 115 000 Lt, iš viso 824 000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį gražino dalį paskolų – 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB „( - )“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „( - )“ vyriausiajai buhalterei – UAB „( - )“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „( - )“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. J. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – savo naudai – 840 000 Lt bei kito (D. S.) naudai – 810 000 Lt, tuo UAB „( - )“ padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą.
    2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „( - )“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas 134669885, reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-10-26, dirbdamas šios įmonės direktoriumi bei laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-30 atlikdamas ir kasininko pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-27 dirbusiu UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju,
  • 2008-06-20 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atlikimo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktus darbus, 2008-07-31 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai;
  • 2007-07-16 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktus darbus, 2007-11-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79 478,90 Lt sumai;
  • 2004-05-14 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr. 0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2 504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1 946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai;
  • 2008-10-07 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių pagaminimo, pagal kurios 2.3 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pagamintus gaminius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61 360 Lt sumai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1 523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1 694 Lt sumai;
  • 2008-04-17 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tiekimo, pagal kurios 2.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10 492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11 030,64 Lt sumai;
  • 2007-10-26 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikos produkcijos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB „SLO“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2 319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16 536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27 222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4 056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5 638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7 390,20 Lt sumai;
  • 2008-04-07 su UAB „( - )“ sudaręs sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9 746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2 645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2 004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4 679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4 118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1 016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1 267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7 522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2 479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1 221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1 525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2 396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1 150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3 754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4 145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1 096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1 040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 1 2526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4 140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1 891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2 358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7 133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1 739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2 353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1 536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1 820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5 165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1 200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1 480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1 495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;
  • 2006-08-02 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1 208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1 076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1 605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr.10047161 7 022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt sumai, FKP Nr. 10047474 1 174 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2 410,34 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2009-04-28 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1 112 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;
  • 2009-09-15 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pateiktas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr. 0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr. 0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr. 0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr. 0010115 2 449,04 Lt sumai, LVB Nr. 0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr. 0010098 1 085,66 Lt sumai;
  • 2006-06-01 su UAB „( - )“ sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. įsipareigojo mokėti UAB „( - )“ subnuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, , GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, GIN Nr. 5034 1 517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1 636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1 589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1 428 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1 413,37 Lt sumai;
  • pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darbdaviai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ būdamas įpareigotas mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už UAB „( - )“ darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3 086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5 413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/17 9 293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/30 14 852,93 Lt sumai;

41D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „( - )“ privalo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB „( - )“ iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. – 360 000 Lt), laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31) pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pakeitimo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1 470 360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1 650 000 Lt), nes akcininkams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1 650 000 – 1 470 360,82), tęsdami nusikalstamą veiką, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu UAB „( - )“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „( - )“ vyriausiajai buhalterei – UAB „( - )“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 – 740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „( - )“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB „( - )“ kreditorių reikalavimai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siekdami suklaidinti suinteresuotus asmenis (UAB „( - )“ kreditorius) bei išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J., faktiškai valdydamas įmonę ir žinodamas, kad UAB „( - )“ turi realias finansines galimybes atsiskaityti, apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „( - )“ 840 000 Lt (t. y. turėdamas savo žinioje 840 000 Lt UAB „( - )“ piniginių lėšų), D. S. apgaule savo naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „( - )“ 810 000 Lt (t. y. D. S. turint savo žinioje 810 000 Lt UAB „( - )“ piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „( - )“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą – UAB „( - )“ – 49 061,52 Lt, UAB „( - )“ – 11 421,20 Lt, UAB „( - )“ – 33 174, 15 Lt, UAB „( - )“ – 6 017,03 Lt, UAB „( - )“ – 107 067,71 Lt, UAB „( - )“ – 7 631,95 Lt, UAB „( - )“ – 15 821,85 Lt, UAB „( - )“ – 44.222,90 Lt, UAB „( - )“ – 4 302,54 Lt, UAB „( - )“ – 1 747,83 Lt, UAB „( - )“ – 8 374,37, UAB „( - )“ – 9 681,82 Lt, UAB „( - )“ – 4 903,65 Lt, UAB „( - )“ – 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt, iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinę žalą.

    1. Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: 2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priėmimo perdavimo aktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika surašius ir atspausdinus 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. perduoda K. Č. UAB „( - )“ dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priima, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje 2009-11-30 dokumentų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą bei šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, pateikė UAB „( - )“ direktoriaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdamas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. J. suklastojo tikrą dokumentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.
    2. Be to jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 perėmę UAB „( - )“ turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. J. su bendrininku D. S. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30.
    3. D. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule savo ir D. J. naudai išvengė didelės – iš viso 1 650 000 Lt vertės turtinės prievolės – grąžinti iš UAB „( - )“ paimtas paskolas, o būtent: jis, būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB „( - )“ direktoriumi, D. J. iš UAB „( - )“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 – 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB „( - )“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 60 000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 14 000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 115 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 115 000 Lt, iš viso 824 000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį grąžino dalį paskolų – 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB „( - )“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „( - )“ vyriausiajai buhalterei – UAB „( - )“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „( - )“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. S. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – savo naudai – 810 000 Lt bei kito (D. J.) naudai – 840 000 Lt, tuo UAB „( - )“ padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą.
    4. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to kitiems asmenims padarė 337.143,68 Lt turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB „( - )“ direktoriumi,
  • 2008-06-20 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atlikimo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktus darbus, 2008-07-31 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai;
  • 2007-07-16 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktus darbus, 2007-11-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79 478,90 Lt sumai;
  • 2004-05-14 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr. 0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2 504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1 946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai;
  • 2008-10-07 su UAB „( - )“ sudarę sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių pagaminimo, pagal kurios 2.3 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už pagamintus gaminius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61 360 Lt sumai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1 523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1 694 Lt sumai;
  • 2008-04-17 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tiekimo, pagal kurios 2.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10 492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11 030,64 Lt sumai;
  • 2007-10-26 su UAB „( - )“ sudarę sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikos produkcijos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB „SLO“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2 319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16 536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27 222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4 056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5 638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7 390,20 Lt sumai;
  • 2008-04-07 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p., UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9 746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2 645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2 004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4 679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4 118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1 016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1 267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7 522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2 479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1 221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1 525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2 396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1 150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3 754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4 145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1 096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1 040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 12 526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4 140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1 891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2 358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7 133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1 739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2 353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1 536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1 820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5 165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1 200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1 480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1 495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;
  • 2006-08-02 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1 208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1 076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1 605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr. 10047161 7 022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt sumai, FKP Nr. 10047474 1 174 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2 410,34 Lt sumai;
  • UAB „( - )“, priimdama prekes iš UAB „( - )“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2009-04-28 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1 112 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;
  • 2009-09-15 su UAB „( - )“ sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB „( - )“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „( - )“ už patiektas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr. 0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr. 0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr. 0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr. 0010115 2 449,04 Lt sumai, LVB Nr. 0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr. 0010098 1 085,66 Lt sumai;
  • 2006-06-01 su UAB „( - )“ sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. UAB „( - )“ įsipareigojo mokėti UAB „( - )“ subnuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB „( - )“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, GIN Nr. 5034 1 517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1 636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1 589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1 428 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1 413,37 Lt sumai;
  • pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darbdaviai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ UAB „( - )“ būdama įpareigota mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3 086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5 413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/17 9 293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/30 14 852,93 Lt sumai;

42D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „( - )“ privalo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB „( - )“ iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. – 360 000 Lt), laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31 pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pakeitimo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1 470 360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1 650 000 Lt), nes akcininkams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1 650 000 – 1 470 360,82), tęsdami nusikalstamą, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu UAB „( - )“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „( - )“ vyriausiajai buhalterei – UAB „( - )“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „( - )“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB „( - )“ kreditorių reikalavimai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siekdami suklaidinti suinteresuotus asmenis (UAB „( - )“ kreditorius) bei išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J. ir D. S., faktiškai valdydami įmonę ir žinodami, kad UAB „( - )“ turi realias finansines galimybes atsiskaityti, apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „( - )“ 810 000 Lt (t. y. turėdamas savo žinioje 810 000 Lt UAB „( - )“ piniginių lėšų), D. J. apgaule savo naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „( - )“ 840 000 Lt (t. y. D. J. turint savo žinioje 840 000 Lt UAB „( - )“ piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „( - )“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą - UAB „( - )“ – 49 061,52 Lt, UAB „( - )“ – 11 421,20 Lt, UAB „( - )“ – 33 174, 15 Lt, UAB „( - )“ – 6 017,03 Lt, UAB „( - )“ – 107 067,71 Lt, UAB „( - )“ – 7 631,95 Lt, UAB „( - )“ – 15 821,85 Lt, UAB „( - )“ – 44 222,90 Lt, UAB „( - )“ – 4 302,54 Lt, UAB „( - )“ – 1 747,83 Lt, UAB „( - )“ – 8 374,37, UAB „( - )“ – 9 681,82 Lt, UAB „( - )“ – 4 903,65 Lt, UAB „( - )“ – 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt, iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 turtinę žalą.

    1. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, o būtent: 2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priėmimo perdavimo aktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika surašius ir atspausdinus 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. perduoda K. Č. UAB „( - )“ dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priima, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje 2009-11-30 dokumentų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, bendrininkas D. J. žinomai suklastoto 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kurios tariamą tikrumą patvirtino savo parašu, pateikė UAB „( - )“ direktoriaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdamas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. S. suklastojo tikrą dokumentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.
    2. Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „( - )“ akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 perėmę UAB „( - )“ turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. S. su bendrininku D. J. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30.
    3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadoms dėl D. S. ir D. J. kaltės pagrįsti, jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, civiliniai ieškiniai įrodyti ir pagrįsti.
    4. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
      1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis.
      2. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, o nuosprendis nemotyvuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Teismo išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize.
      3. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo yra nuteistas už tai, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, t. y. veikdamas su D. J.. Kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Duomenų, patvirtinančių bendrininkavimą padarius inkriminuotus nusikaltimus, nenustatyta. Teismas nevertino nei apelianto, nei D. J. santykių su UAB „( - )“, netinkamai įvertino apelianto statusą bendrovėje bei įgaliojimus, taip pat nevertino jo galimybių atlikti konkrečius bendrovės ūkinės finansinės veiklos valdymo bei disponavimo šios bendrovės turtu veiksmus.
      4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad D. S. UAB „( - )“ buvo komercijos direktoriumi ir nevykdė bendrovės vadovo pareigų. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad būtent jis vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Kaip komercijos direktorius jis buvo atsakingas už gamybinius procesus, t. y. nuo jo valios nepriklausė bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymas. Jis nebuvo bendrovės kasininkas, todėl bendrovėje nebuvo atsakingas už bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas bei jų fiksavimą. Kaip komercijos direktorius pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą nebuvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos organizavimą, pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo susitaręs su bendrovės direktoriumi faktiškai bendrais veiksmais valdyti įmonę bei vykdyti buhalterinės apskaitos organizavimą bei daryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės turi ypatingą reikšmę sprendžiant atsakomybės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, nes akivaizdu, kad nesant duomenų, patvirtinančių susitarimą (bendrininkavimą), apeliantas dėl šios nusikalstamos veikos darymo nuteistas nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp bendrovės akcininkų ir apelianto buvo susitarimas bendrais veiksmais apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.
      5. Nuteistasis skunde teigia, kad byloje nebuvo surinkti duomenys, neabejotinai patvirtinantys tai, kad UAB „( - )“ vyriausiajai buhalterei – UAB „( - )“ įgaliotajam asmeniui E. M. – buvo pateikti kasos pajamų orderiai, kuriuose buvo atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „( - )“ akcininkų D. J. ir D. S. paskolų grąžinimo: 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt. Priešingai, nei nurodyta kaltinime, būtent teisme nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, kurie patvirtina tai, kad UAB „( - )“ akcininkai D. J. ir apeliantas faktiškai paskolas UAB „( - )“ grąžino.
      6. Apklaustas teisme liudytojas, nuo 2009 m. spalio 27 d. buvęs UAB „( - )“ direktoriumi, A. S. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais teismas neturėtų vadovautis, nes šie parodymai nėra teisingi, jie buvo surašyti pasinaudojus tuometine A. S. sveikatos būkle. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. patvirtino, jog jis buvo UAB „( - )“ direktorius ir de jure, ir de facto. Jis buvo ir bendrovės kasininkas. Visos kasos operacijos, nurodytos apskaitos dokumentuose, yra įvykusios. Akcininkai į bendrovės kasą grąžino pasiskolintas pinigines lėšas. Parodė ir tai, kad jam buvo žinoma apie įmonės pardavimą, kad 2009 m. lapkričio 30 d. jis perdavė visus dokumentus abiem akcininkams D. S. ir D. J., taip pat ir tai, kad D. J. perdavė visus kasos pinigus.
      7. Liudytoja E. M. parodė, jog visus buhalterinius įrašus darė pagal jai pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus, netikėti ar abejoti jai pateikiamuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumu ji neturėjo jokio pagrindo. Ji patvirtino, kad A. S. buvo perduoti visi UAB "( - )" buhalteriniai apskaitos dokumentai, kuris juos perdavė D. J., o pastarasis K. Č.. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja E. M. patvirtino, kad A. S. nebuvo tik formalus direktorius, kaip tai teigiama kaltinime. Ji parodė, jog UAB „( - )“ dokumentus atveždavo įmonės savininkai – kaltinamieji, dar buvo atvežęs kelis kartus A. S.. Buhalterinės apskaitos vedimo sutartį nutraukė A. S., nes tuo metu jis buvo direktorius. Direktoriaus pasikeitimo priežasties nežino. Paskutinį dokumentų perdavimo aktą pasirašė ji ir A. S., kartu jam buvo perduota įmonės dokumentacijos elektroninė kopija, padaryta „( - )“ programoje, po kurio laiko „( - )“ saugoti buhalteriniai duomenys buvo ištrinti. Kartu dalyvavo ir D. J..
      8. Teismui buvo pateikta sutartis dėl „verslo pardavimo”, kurią sudarė D. J. dėl UAB „( - )“ pardavimo. G. T. buvo tarpininkas, kurio pagalba buvo rastas naujasis UAB „( - )” pirkėjas K. Č., kuriam vėliau ir buvo perduoti UAB „( - )“ dokumentai bei pinigai. G. T. patvirtino šias aplinkybes.
      9. Aplinkybes apie tai, kad UAB „( - )“ pardavimo sandoris buvo realus, kad UAB „( - )“ dokumentai ir turtas faktiškai buvo perduotas naujam pirkėjui, bet ne paslėptas, patvirtina ir tai, kad teismui buvo pateiktas bankinis mokėjimo nurodymas už suteiktas paslaugas parduodant UAB „( - )“, pagal kurį buvo padarytas mokėjimas iš D. J. sąskaitos, D. S. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo jis, kaip UAB „( - )“ direktorius, suteikė įgaliojimus bendrovės akcininkams atstovauti įmonę parduodant ją, perduodant įmonės dokumentus bei turtą. Teisme apklaustas A. M. patvirtino aplinkybes, kurias nurodė apeliantas ir D. J.. A. M. parodymai patvirtina K. Č. tyčinius veiksmus, susijusius su bendrovės turto ir buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimu ar sunaikinimu.
      10. Šioje byloje atliktos UAB „( - )” ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados teismo neturėtų būti vertinamos kaip įrodymas, kadangi šių išvadų pagrįstumas kelia didelių abejonių, nes tyrimas buvo atliktas vadovaujantis išskirtinai iš UAB „( - )” serverio į kompaktinę plokštelę įrašytais programos „( - )“ duomenų registrais, nesant jokių duomenų apie šios programos licenciją. Buhalterinė programa, tai specialiai sukurta programa buhalteriniams duomenims sisteminti, analizuoti ir grupuoti. Nebuvo aiškintasi ar programa, su kuria buvo suvesti duomenys, jos sugrupuoti ir susisteminti duomenys teisingi.
      11. 2013 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje padaryta išvada: „2012 m. rugpjūčio 10 d. Liudytojo apklausos protokole A. S. parodė, kad jo darbo laikotarpiu akcininkai paskolų negrąžino, daroma išvada, kad piniginės lėšos į bendrovės kasą nebuvo grąžintos, tik įformino grąžinimą kasos dokumentais. Negrąžinus bendrovei paskolų D. S. padarytas nuostolis bendrovei „( - )” 810 000 Lt. ir D. J. padarytas nuostolis bendrovei „( - )“ 840 000 Lt.“ Specialistas nenurodo, kokiais metodais, kodėl būtent tokiais ir kuo vadovaudamasis jis daro šias išvadas. Teismo posėdžio metu specialistas negalėjo paaiškinti, kuo vadovaudamasis jis vertino tik KPO pasirašiusią vieną šalį ir jos parodymus, tačiau nesivadovavo kitos šalies parodymais, kodėl UAB „( - )” buhalterinės apskaitos registruose esanti informacija buvo vertinama skirtingai, t. y. duomenys apie suteiktas paskolas buvo įvertinti kaip tikri, tačiau duomenys apie akcininkų sugrąžintas bendrovei paskolas buvo įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės, galimai remiantis išskirtinai A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teismo metu jis iš esmės pakeitė. Specialistas teisme neatsakė, ar jis tvirtina surašytą specialisto išvadą išgirdus procese tiek A. S., tiek ir kaltinamųjų parodymus. Tik paaiškino, kad specialistai rėmėsi duomenimis, kurie jiems buvo pateikti specialisto išvados surašymo laikotarpiu.
      12. 2012 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje padaryta išvada: „Didžiausią įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais buvo bendrovės akcininkų D. J. ir D. S. paimtos ir negrąžintos 1 650 000 Lt. dydžio paskolos – tai atitrauktos bendrovės apyvartinės lėšos, kurias galima buvo panaudoti verslo vystymui ir visiškai patenkinti visus kreditorinius reikalavimus, kurie 2009 m. spalio 31 d. 1 159 865 Lt. dydžio.“ Darant šią išvadą specialistas nevertino bendrovės debitorinių skolų iš kurių bendrovė galėjo taip pat atsiskaityti. Selektyvus duomenų parinkimas daro specialisto išvadą nepagrįstą.
      13. Tarp 2012 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadų yra prieštaravimai. 2012 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje yra daroma išvada, kad „Tyrimo metu negalima buvo atsakyti į klausimą „Kokie asmenys, kam ir kokį nuostolį padarė?, nes tyrimui nepateikti jokie bendrovės dokumentai po 2009 m. spalio 31 d. ir nežinoma ar bendrovės akcininkai grąžino paskolas ir jei taip, kaip jos buvo panaudotos“. Tuo tarpu 2013 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje teigiama, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. liudytojo apklausos protokole A. S. parodė, kad jo darbo laikotarpiu akcininkai paskolų negrąžino. Iš to daroma išvada, kad piniginės lėšos į bendrovės kasą nebuvo grąžintos, tik įformino grąžinimą kasos dokumentais. Negrąžinus bendrovei paskolų D. S. padarytas nuostolis bendrovei „( - )” 810 000 Lt ir D. J. padarytas nuostolis bendrovei „( - )” 840 000 Lt. Iš specialisto išvados nėra aišku, kokiais objektyviais įmonės buhalteriniais dokumentais rėmėsi specialistas. Pažymėtina tai, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-73 patvirtintuose specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatuose nurodyta, kad išvada pateikiama remiantis įmonės buhalteriniais dokumentais. A. S. parodymai nėra buhalterinis dokumentas, kuris pagrįstų vienos ar kitos ūkinės operacijos buvimą.
      14. Pasak apelianto, darytina išvada, jog UAB „( - )” ūkinės finansinės veiklos tyrimas yra atliktas selektyviai, t. y. buvo vadovaujamasi išskirtinai kaltinimo pozicijas pagrindžiančiais parodymais, nevertinant byloje esančių duomenų visumos.
      15. Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys turi būti vertinami kritiškai. A. S. buvo apklausiamas apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas liudytoju, todėl jo duoti parodymai galimai buvo duoti savisaugos įtakoje, todėl vėliau pakeitė parodymus teisme. A. S. nebuvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Teismo metu A. S. davė tikrus ir atitinkančius faktines aplinkybes parodymus. Nors teismas nuosprendyje nurodo, kad A. S. ir S. D. parodymai, duoti teisme, yra galimai melagingi, nes yra neva paneigti kitų teisme apklaustų liudytojų bei bylos medžiagos, tačiau nenurodo, kokių konkrečiai liudytojų parodymais ir kokia konkrečiai bylos medžiaga jie yra paneigti. D. J. parodymai apie apklausas prokuratūroje ir patirtą spaudimą patvirtina būtent A. S. teisme duotų parodymų teisingumą.
      16. Specialisto išvadų pakartotinas paskyrimas ir skirtingų, prieštaraujančių viena kitai išvadų atsiradimas kelia pagrįstų abejonių atlikto ikiteisminio tyrimo nešališkumo bei pagrįstumu. Specialisto Suslavičiaus pakvietimas į teismo posėdį be teismo sprendimo leidžia pagrįstai manyti, jog kaltintojas nepaisė procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Teismas specialisto išvadų neturėtų vertinti kaip tinkamo įrodymų šaltinio.
      17. Atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymą svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Teisme nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, kad UAB „( - )“ akcininkai D. J. ir apeliantas faktiškai paskolas UAB „( - )“ grąžino, t. y. nevengė prievolės bendrovei, nesislapstė bei nesudarė kliūčių kreditoriui UAB „( - )“ susigrąžinti paskolintus pinigus.
      18. Sprendžiant atsakomybės klausimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, svarbu įvertinti, kokie buvo nuteistojo ir bendrovės santykiai, ar jis buvo atsakingas, ar turėjo įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su UAB „( - )” finansinių įsipareigojimų įvykdymu. Jis tebuvo UAB „( - )“ komercijos direktorius ir nevykdė bendrovės vadovo pareigų. Liudytojai patvirtino, kad jis buvo atsakingas už gamybinius procesus, todėl nuo apelianto valios nepriklausė UAB „( - )” finansinių įsipareigojimu įvykdymas. Byloje nėra duomenų, jog jis buvo susitaręs su UAB „( - )“ direktoriumi faktiškai bendrais veiksmais valdyti įmonę bei vykdyti buhalterinės apskaitos organizavimą, bei daryti nusikalstamas veikas. Kaltinimas dalyje dėl vengimo apgaule atsiskaityti už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas apeliantui buvo inkriminuotas nesant pagrindo. Paslaugas ir prekes, už kurias nebuvo laiku atsiskaityta, gavo juridinis asmuo UAB „( - )“. Teismas nevertino to, kad už juridinio asmens veiklos organizavimą bei kasdienę bendrovės veiklą yra atsakingas bendrovės vadovas.
      19. Nuteistasis D. S., nesutikdamas su teismo išvadomis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo motyvo ir tikslo nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko 1 650 000 Lt UAB „( - )“ apgaule negrąžintų paskolų bei apgaule išvengti UAB „( - )“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Apeliantas neturėjo tikslo ir motyvo paslėpti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir suklastoti kaltinime nurodytą dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Apeliantas net nesuprato, kad šiame dokumente yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes buvo įsitikinęs, kad šiuo aktu įformina UAB „( - )“ dokumentų ir turto perdavimą su asmeniu, prisistačiusiu K. Č., ir perdavė šiam asmeniui pagal perdavimo-priėmimo aktą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, kad UAB „( - )“ bendrovės dokumentai ir turtas faktiškai buvo perduoti K. Č., todėl kaltinimas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo, laikymo ir panaudojimo yra nepagrįstas.
      20. Skunde taip pat pažymima, kad kaip vienas iš kaltinimo argumentų teisminio nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas sandorio ekonominis loginis pagrįstumas. Nuteistojo įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo siekiama objektyviai pagrįsti, kad sandoris neatitiko rinkos kainos. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas negalėjo atsakyti į teisėjo klausimą, ar protinga ir pagrįsta buvo parduoti akcijas ir perduoti bendrovės turtą. Byloje nesurinkta įrodymų apie bendrovės prisiimtus įsipareigojimus ir objektus, kuriuose jie turėjo vykdyti garantinį aptarnavimą, neanalizuota sankcijos, kurios galėjo būti taikomos UAB „( - )” atžvilgiu.
      21. Skunde nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Dėl šios nusikalstamos veikos D. S. nebuvo nurodytas nei kaip organizatorius, nei kaip padėjėjas, t. y. jo veiksmai vertinami kaip vykdytojo, o tai neatitinka minėtos teisės normos aiškinimo. Jis nevykdė bendrovės vadovo pareigų. Kaltinimas dėl minėtos veikos yra nepagrįstas, nes apeliantas nelaikytinas šios nusikalstamos veikos subjektu. Pažymima ir tai, kad teisme apklaustas A. M. patvirtino aplinkybes, kurias nurodė tiek D. J., tiek apeliantas. Jis atpažino K. Č. kaip asmenį, kuris suorganizavo bendrovės perrašymą jo vardu. A. M. parodymai patvirtina K. Č. buvimą ir būtent šio asmens galimai tyčinius veiksmus, susijusius su bendrovės turto ir buhalterinių apskaitos dokumentų paslėpimu ar sunaikinimu.
      22. Dėl civilinių ieškinių nuteistasis atkreipia dėmesį, kad civiliniai ieškovai patvirtino aplinkybes, kad jie šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius tik dėl to, kad su jais susisiekė tyrėja I. P.. Civiliniai ieškovai savo pažeistų teisių nesiekė ginti civilinio proceso tvarka, nekalbant apie baudžiamąjį procesą. Kaltinimas atsiskaitymo terminus savo nuožiūra nurodė tuos, kurie įvardinti sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose ar pats įvardija „protingo” termino sąvoka. Kaltintojas nenustatinėjo sąlygos, su kuria siejamas „protingo termino“ skaičiavimas, turinio (CK 6.193 str.), nesiaiškino, ar „protingas terminas“ gali būti ilgesnis nei vieneri metai (CK 1.9 straipsnio 3 dalis). Teisminiame procese dauguma civilinių ieškovų patikino, kad su UAB „( - )” siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai pagrįsti pasitikėjimu. Civiliniai ieškovai toleravo atsiskaitymo pradelsimus prisiimdami riziką vardan planuojamo pelno. Civiliniuose ieškiniuose neatsiskaityta suma įvardinta su PVM, kuris priklauso valstybei. 2011 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo PVM įstatymo pataisos, kurios nustato, kad PVM mokėtojai turi teisę atgauti iš biudžeto sumokėtą pardavimo PVM nuo beviltiškų skolų.
      23. Abejotinas ir nepagrįstas yra UAB „( - )” civilinis ieškinys. Kaltinamieji patvirtino, kad pagal išrašytas UAB „( - )” PVM sąskaitas faktūras darbai buvo neatlikti. Apklaustas liudytoju UAB „( - )” direktorius A. L. teisme patvirtino, kad šių darbų nėra statybos žurnale, kuris privalomas pildyti visiems subrangovams. Ieškinys grindžiamas išskirtinai PVM sąskaita faktūra, kurią išrašė pati UAB „( - )”. Nuosprendyje tikima UAB „( - )” buhalteriniais duomenimis, o tuo tarpu UAB „( - )” buhalteriniai dokumentai traktuojami kaip suklastoti.
      24. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad kaltinime dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, neteisingai nustatytas šios nusikalstamos veikos baigtumo momentas. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties, kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei galėtų, jei turtas nebūtų nuslėptas. Hipotetiškai teigiant, kad apeliantas atsakingas už šios nusikalstamos veikos padarymą, jos baigtumas turėtų apsiriboti laiku, kuomet neva kaltinamieji apgaule išvengė prievolės įmonei, t. y. 2009 m. lapkričio 30 d., skaičiuojant nuo šios datos jau būtų suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Būtina pažymėti ir tai, kad apelianto teisės ir pareigos, susijusios su UAB „( - )“, pasibaigė pardavus šios įmonės akcijas, t. y. 2009 m. lapkričio 30 d. Kaltinime nurodytu laiku – 2009 m. lapkričio 30 d. – dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją pareigūnams pateikė D. J., o ne apeliantas. Duomenų apie D. S. su D. J. susitarimus nėra nustatyta, todėl D. S. negali būti atsakingas už D. J. veiksmus.
      25. Skunde pažymima ir tai, kad paties neva suklastoto dokumento panaudojimo faktas kelia abejonių, nes netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Šiuo atveju 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopijos pateikimas FNTT pareigūnams, vykdant jų reikalavimą (BPK 97 str. tvarka), neturėtų būti vertinamas kaip suklastoto dokumento panaudojimas vien todėl, kad šis veiksmas nebuvo inicijuotas paties asmens. Hipotetiškai teigiant, jog nuteistasis teismo buvo pripažintas kaltu dėl 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo, darytina išvada, jog jis nėra susijęs su šio dokumento laikymu bei pateikimu FNTT pareigūnams, todėl pašalinus iš kaltinimo 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopijos laikymą bei panaudojimą, vien dėl šio dokumento suklastojimo būtų suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Nepagrįstu laikytinas ir teismo sprendimas dėl konfiskuotino turto – 380 229,44 Eur.
    5. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
      1. Skunde teigiama, jog iš nuosprendžio nėra aišku, kaip teismas atskiria veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, nuo BK 186 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje nėra atskleistas nusikaltimo sudėčių turinys. Nuosprendyje aprašyta dalis sukčiavimo aprašymo atspindi vengimo atsiskaityti už atliktus darbus požymių. Susidaro įspūdis, kad sukčiavimo bei vengimo atsiskaityti už atliktus darbus nusikaltimo sudėtys yra vienodos, tas pats kėsinimosi objektas, tie patys veiksmai, tas pats tikslas, tokia pati tyčia, tokie patys kaltės intelektualiniai ir valiniai elementai.
      2. Nuosprendyje neišanalizuotas kaltinime aprašytas D. J. sukčiavimo turinys, nėra įvertinta, kokie įrodymai pavirtina kaltinime aprašyto sukčiavimo sudėties elementus, nekonkretizuota kokie įrodymai sukčiavime atspindi kaltės turinį, neanalizuojamas piniginių lėšų trūkumas UAB „( - )“ kasoje ir kad trūkumas atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų. Teismas neįvertino 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktų, byloje esančių kasos knygos – 270 „kasa litais“ 2009 m. spalio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. ir kasos knyga – 2720 „kasa litais“, 2009 m. lapkričio 1 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. laikotarpių duomenų. Taip pat neįvertino 2009 m. lapkričio 27 d. pažymos apie atsiskaitymą su įmone. Byloje yra rašytiniai dokumentai, kurie parodo, kad paskolos buvo gražintos. Kaltinimo formuluotė dėl pinigų negrąžinimo pagrįsta prielaidomis. Teismas nedetalizavo D. J. veikos dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, todėl darytina išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. J. padarė šį nusikaltimą.
      3. Teismas tik aprašė požymius nusikaltimo sudėties, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje. Priimtas sprendimas prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Byloje yra rašytiniai įrodymai – UAB „( - )“ 2009 m. gruodžio 7 d. pagal du mokėjimo nurodymus Nr. 125 ir Nr. 126 gavo 2 420 Lt už tarpininkavimą, pagal PVM sąskaitą faktūrą IH Nr. 000028 už „akcijų pardavimo tarpininkavimą“, t. y. už paslaugas, kad UAB „( - )“ pardavė K. Č. UAB „( - )“ akcijas. Šis sandoris nenuginčytas, pinigai sumokėti, akcijos perleistos, todėl teismo išvadą, kad tai fiktyvus veiksmas, yra nepagrįsta. G. T. paaiškino, kaip buvo pardavinėjama įmonė. Manytina, kad dėl to, jog po sandorio K. Č. praėjus mėnesiui mirė, negalima vertinti, kad sandoris buvo apsimestinis.
      4. Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad K. Č. buvo girtaujantis, neturintis verslo patirties. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių dokumentų. Nuosprendyje frazės „girtaujantis, vedantis netinkamą gyvenimo būdą“ yra paremtos K. Č. artimųjų emocinio pobūdžio parodymais. Artimųjų parodymai nėra objektyvūs, kadangi K. Č. negyveno su jais. Frazė, kad K. Č. neturėjo verslo patirties, yra nepagrįsta. Byloje yra rašytiniai įrodymai, jog K. Č. vertėsi individualia veikla, deklaravo pajamas ir mokėjo mokesčius, buvo paėmęs paskolą, mokėjo palūkanas. Asmeniui, neturinčiam pajamų, verslo patirties bei piktnaudžiaujančiam alkoholiu bankas neišduotų paskolos. Teismui pateiktas 2009 m. K. Č. deklaracijos formos FR0471 išrašas, kur K. Č. deklaravo 10 000 Lt pajamų. Byloje buvo tirti galimai tik kaltę grindžiantys įrodymai. Abejonės nebuvo vertinamos kaltinamojo naudai.
      5. Kaip matoma iš bylos medžiagos, akcijų pardavimas K. Č. nebuvo fiktyvus. Apklausos metu A. V. paaiškino, kad jis atsainiai davė asmens dokumentą akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jis paaiškino kad akcijų pirkimo-pardavimo metu buvo trys asmenys, tačiau nebuvo nei D. J., nei D. S.. Teisėjui pasiūlius pažiūrėti, ar salėje nėra žmonių, galėjusių dalyvauti akcijų pirkimo-pardavimo metu, A. V. pasakė, kad galimai akcijų pirkimo-pardavimo metu galėjo būti A. S.. Vertinant kaip vyko įmonės „perrašymas“, kaip A. V. padavė savo dokumentus sutarčiai sudaryti, ir aplinkybę, kad su juo neatsiskaitė, galima daryti išvada, kad galimai K. Č. fiktyviai pardavė įmonę, o A. V. fiktyviai pirko UAB „( - )“ su dideliu kasos likučiu grynųjų pinigų.
      6. Teiginys nuosprendyje, jog akcininkai neketino atsiskaityti su kreditoriais, siekė išvengti skolų gražinimo, prieštarauja liudytojų A. S. ir UAB „( - )“ atstovės L. A. parodymams. Byloje yra duomenys, kad buhalteriniai dokumentai bei piniginės lėšos buvo perduotos K. Č.. Visa tai patvirtina kaltinamieji D. J. bei D. S., liudytojas G. T. bei byloje pateiktas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas. Taigi, keturi įrodymų šaltiniai nurodo aplinkybę, kad dokumentai buvo perduoti, o nė vienas įrodymas neparodo, kad dokumentai perduoti nebuvo. Kad dokumentai nebuvo perduoti, yra tik hipotezė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Tai abejonė, kuri turi būti vertinama kaltinamojo naudai.
      7. Taip pat negalima sutikti su teismo versijomis, kur galėjo būti panaudoti tariamai nusikalstamu būdu iš UAB „( - )“ gauti pinigai. Nuosprendyje teigiama, kad galimai tie pinigai buvo kažkokiu būdu pasisavinti kitiems tikslams, galimai savo nuosavų namų statyboms, kaip nurodė UAB „( - )" direktorius. Tokiais samprotavimais siekiama dirbtinai kriminalizuoti D. J. veiką.
      8. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad prokuroras, remdamasis LAT praktika, patikslino laikotarpius pakeisdamas kaltinimą ir nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, kitą tiek pradžios, tiek pabaigos momentą, nurodė fiktyvaus akcijų pirkimo-pardavimo sandorio ir dokumentų perdavimo akto dieną, t. y. tą momentą, kai kaltinamieji D. J. bei D. S. sąmoningai panaudojo apgaulę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „( - )" kreditoriai nebegalėjo patenkinti savo reikalavimų. Nuosprendyje neminima kokia konkrečiai praktika rėmėsi teismas. Remiantis LAT praktika (cituojama skunde), jei teismas vertins, kad D. J. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, šioje byloje senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai kaltinamieji D. J. bei D. S. sąmoningai panaudojo apgaulę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „( - )" nebegalėjo patenkinti savo reikalavimų t. y. nuo 2009 m. lapkričio 30 d., kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei UAB „( - )“ dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Pagal BK 2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 redakciją asmens atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo momento praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi, atsižvelgiant į galiojusią BK 95 redakciją, D. J. veika dėl nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
      9. Nuteistojo skunde kritiškai vertinama ir teismo išsakyta nuomonė, kad kaltinamieji neįvertino, kad jie gali teisėtu būdu sumažinti savo skolas įmonei 263 000 Lt nurašę jiems, kaip įmonės akcininkams, priklausančius dividendus. Priešingai, nei pasisakė teismas, kaltinamieji neturėjo jokio tikslo nei apgaule išvengti prievolės, nei apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus. Tikėdamiesi sąžiningų naujų akcininkų veiksmų, kaltinamieji ne tik, kad perdavė su dokumentais visą įmonės buhalteriją bei kasoje buvusius grynuosius pinigus, bet naujiems akcininkams sudarė sąlygas esant galimybei teisėtai išsimokėti dividendus, prieš tai atsiskaičius su kreditoriais.
      10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pasak nuteistojo, teismas klaidingai interpretavo ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas teigia, jog neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymima, jog teismas neįvertino šios aplinkybės, jog kaltinamasis buhalterinės apskaitos dokumentų nepaslėpė. Priešingai, UAB „( - )“ nusprendus parduoti akcijas, visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė pirkėjui K. Č., kuris susipažino su UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenimis, įmonės skolomis ir jos finansine padėtimi. Su K. Č. buvo sutarta, kad akcijų pirkimas-pardavimas vyks Vilniuje. Vykstant į Vilnių D. J. ir D. S. paėmė dokumentus, kurių buvo 128 vnt. segtuvų. Atvykus į Vilnių K. Č. viską tikrino pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą, peržiūrinėjo dokumentus. D. J. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnį, kadangi visus su įmonės UAB „( - )“ susijusius buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė K. Č.. Kaltinamasis nesiekė parduodant įmonę suklaidinti UAB „( - )“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jei dokumentai buvo neišsaugoti, baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti K. Č., kadangi jis buvo naujasis direktorius, bei dokumentai buvo paduoti jam.
      11. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Pagal BK 2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 redakciją asmens atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo momento praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Veika, už kurią yra nuteistas D. J., padaryta nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d. Nuo šios veikos padarymo momento iki nuosprendžio priėmimo dienos yra praėję daugiau nei penkeri metai. Todėl D. J. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo negalimas, kadangi yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybes senaties terminas.
    6. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems D. J. ir D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą – 97 643,56 Eur – turtinę žalą civiliniams ieškovams VSDFV, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, 12 807,84 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“.
      1. Skunde teigiama, kad nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo turi būti pakeistas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 75 straipsnio 2 dalis. D. J. ir D. S. turi būti paskirtos viena ar kelios tarpusavyje suderintos BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistųjų elgesiui.
      2. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje tiek D. J., tiek D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Abu bausti administracine tvarka, padarė po keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos mastas daugiau nei 50 kartų viršija BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto ribą. Nuteistieji, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės bei klaidinti ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą, kūrė įvairias gynybines versijas, teikė žinomai suklastotus dokumentus ir t. t. Po susipažinimo su bylos duomenimis nuteistasis D. J. per kelis mėnesius 84 kartus kontaktavo su liudytoju A. S., dėl to liudytojas galimai davė žinomai melagingus parodymus. Įvertinus šiuos faktus, vienintelis pateisinamas paskirtų laisvės atėmimo bausmių atidėjimo motyvas yra tai, kad teismas, palikdamas nuteistuosius laisvėje, mato didesnes galimybes, kad bus atlyginta civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala. Šioje byloje yra 14 nukentėjusių įmonių ir VSDFV, pateikti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma 97 643,56 Eur. Tačiau D. J. bei D. S. per kelis metus ne tik nepradėjo atlyginti žalos, bet iš jų veiksmų ir pasisakymų matyti, kad jie geranoriškai to padaryti nesiruošia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji naudojasi prabangiais automobiliais, gyvena prestižiniuose kvartaluose, prabangiuose namuose.
      3. Prokuroro manymu, šioje byloje, siekiant, kad nebūtų ignoruojamas teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, nuteistiesiems turi būti paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tokios pareigos, kuri įpareigoja kaltininkus realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta žala, padarinius, skyrimas yra suderintas ir nepažeidžia BK 75 straipsnio nuostatų.
    7. Atsiliepime į apeliacinius skundus UAB „( - )“ atstovė advokatė V. S. prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.
    8. Nuteistasis D. S. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
    9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai palaikė apeliaciniuose skunduose pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.
    10. Nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
    11. Nuteistųjų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, kurio pagrindu konstatuota, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, jog nuteistieji D. S. ir D. J. padarė jiems inkriminuotas nusikalstama veikas. Nuteistieji prašo juos išteisinti. Skunduose teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės teisinės atsakomybės atribojimo klausimą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių buvimo nuteistųjų veiksmuose, o taip pat dėl jų kaltės bei vaidmens nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl, apeliaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skirti nuteistiesiems papildomą baudžiamojo poveikio priemonę.
    12. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.
    13. D. S. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pirmos buvo šališkas, priimtas nuosprendis nemotyvuotas. Aplinkybės, kada teismas šališkas ir nušalinimo teisė įtvirtinta BPK 57 – 61 straipsnių normose. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkrečių aplinkybių, teikiančių pagrindą svarstyti apie teismo šališkumą. Vien tai, kad teismas pripažino asmenį kaltu, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas D. J. ir D. S. kaltais, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Įvertinęs visa tai aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo nešališkai.

43Dėl bendrininkavimo

    1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-403-648/2016).
    2. D. S. neigia, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. D. J. apeliaciniame skunde iš esmės irgi neigia bendrus abiejų nuteistųjų veiksmus. Atsakydama į šį apeliacinių skundų argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog apeliantai D. S. ir D. J. būdami vieninteliais lygiaverčiais bendrovės akcininkais, bendrais neteisėtais veiksmais pasirašydami dokumentus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija, imdami iš bendrovės iš esmės tokio paties dydžio paskolas, kurių negražino ir taip išvengė didelės vertės turtinės prievolės, paskirdami bendrovės direktoriumi A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę ir vykdydami buhalterinės apskaitos organizavimą, atlikdami kitus jiems inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius, suvokė, kad kiekvienas iš jų daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro jų norimo rezultato – išvengti didelės vertės turtinės prievolės, apgaule vengti atsiskaityti už UAB „( - )“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, ėmė paskolas, tariamai jas grąžino, siekdami nuslėpti nusikalstama veikas, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš šių objektyvių duomenų padarė teisingas išvadas, kad D. S. ir D. J. tarpusavio veiksmų derinimas ir nusikalstamų veikų darymas yra pakankamas konstatuoti, kad jie veikė bendrininkų grupe ir laikytini nusikalstamų veikų vykdytojais.

44Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 186 straipsnio 1 dalį

    1. Skunde apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigdami, kad byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę.
    2. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-309/2013). Pagal teismų suformuotą praktiką sukčiavimo atveju apgaulė taip pat laikoma, kai pateikiami suklastoti dokumentai, patvirtinantys prievolės įvykdymą, įvykusias ūkines operacijas, sutartis ar kitus realiai nevykusius sandorius, pagal čekį ar vekselį antrą kartą inkasuojant pinigus ir kt. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl ji laikoma baigta, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos (kasacinė nutartis Nr. 2K-453-648/2016). Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengs turtinės prievolės arba ją panaikins, numato, jog dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori.
    3. D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino jo įgaliojimų įmonės valdymo klausimais, jis pažymi, kad nevykdė bendrovės vadovo pareigų, todėl yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas atmesdamas šiuos skundo argumentus pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad registrų centras buvo informuotas apie direktoriaus pasikeitimą, tačiau A. S. nebuvo perduotas bendrovės turtas (piniginės lėšos ir materialus turtas). Teismas taip pat remiasi liudytojo A. S. ta dalimi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuri atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. A. S. parodė, jog laikotarpiu kai buvo įmonės vadovu, bendrovė veiklos nevykdė, nebuvo atliekami jokie užsakymai, įmonė buvo ruošiama pardavimui. Įmonės finansinių srautų jis nekontroliavo, neturėjo priėjimo prie elektroninės bankininkystės, negalėjo atlikti bankinių pavedimų iš įmonės banko sąskaitų. Bankinius pavedimus galėjo atlikti tik bendrovės akcininkai – D. J. ir D. S.. Jie pateikdavo dokumentus A. S. tik pasirašyti. Visus įmonės finansus tvarkė D. S., o D. J. ir A. S. vykdė įmonėje techninius dalykus. Įmonėje kasininku buvo D. S., kai direktoriumi buvo D. J., kuris buvo ir įmonės kasininku. Jis iš darbo atleistas direktoriaus pavaduotojo D. S. įsakymu. UAB „( - )“ pirkėjui buvo atiduota tai, kas buvo sutarta kaltinamųjų su pirkėju. A. S. tvarkė įmonės dokumentus, kurie buvo ruošiami parduodant įmonę. Būdamas direktoriumi liudytojas tiesioginės finansinės veiklos nevykdė įmonėje, niekam paskolų nesuteikė. Direktoriaus pavaduotojas D. S. vykdė pardavimus, išmokėjo atlyginimus darbuotojams, kompiuteriu atlikdavo pinigines operacijas naudojant banko generatorių ir atsiskaitydavo grynais pinigais. Liudytojas pinigais nedisponavo, bet juos matė, kai skaičiuodavo D. S.. Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojo A. S. parodymų, nors D. S. ir nebuvo oficialus bendrovės vadovas, tačiau kartu su D. J. faktiškai vadovavo UAB „( - )“, buvo bendrovės kasininkas, atsakingas už bendrovės finansus.
    4. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažymi, kad jis buvo apklausiamas apie savo galimai padarytą veiką, todėl bijodamas būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn galėjo duoti klaidingus parodymus. Atmesdama šį skundo argumentą kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojo A. S. teisme duoti parodymai vertinami kritiškai, nes yra paneigti kitų teisme apklaustų liudytojų bei bylos medžiaga, todėl jie yra galimai melagingi. Įstatymo leidėjas nenumatė galimybės tokius parodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, vertinti kaip savarankišką įrodymų šaltinį, tokie parodymai vertinami kaip duomenys, siekiant patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir būti reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą, galutiniam įrodymų vertinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-340-746/2016). Nagrinėjamu atveju byloje A. S. teismo posėdyje pateiktuose parodymuose yra prieštaravimų, šie parodymai neatitinka kitų bylos duomenų, kas paneigia jų teisingumą. 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje A. S. parodė, kad parduodant bendrovę D. J. ir D. S. per du kartus atvežė užpajamuoti apie 1,5 mln. litų (100 000 ir 1 400 000). Pinigus dar kartą kitu metu su nuteistaisiais perskaičiavo ir buhalterijoje. A. S. 2015 m. sausio 15 d. apklaustas teisme savo parodymus iš esmės patvirtino. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, po susipažinimo su bylos medžiaga D. J. 84 kartus kontaktavo su liudytoju A. S.. Tiek kaltinamųjų, tiek ir A. S. parodymai iš esmės nesutampa su tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto 2009 m. lapkričio 30 d. sudarymo vieta nurodyta ( - ), tačiau kaltinamieji ir A. S. nurodo, kad pinigus skaičiavo Gaižiūnų gatvėje. A. S. kitokius parodymus nei teisme davė ikiteisminio tyrimo metu tiek per ilgą laikotarpį skirtingomis datomis (2011-01-24, 2011-07-29, 2012-08-10) apklausiamas tyrėjos, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos (2014-01-31). Šiomis aplinkybėmis faktą, kad liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai jis davė neteisingus parodymus, o teisingus parodymus duoda teisme, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertino kaip siekį sušvelninti atsakomybę kaltinamiesiems, jo buvusiems darbdaviams, su kuriais iki šiol palaiko draugiškus ryšius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes. Liudytojas A. S. visuose savo parodymuose (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu) tvirtino, kad visus finansinius bendrovės reikalus tvarkė D. S., kad pats, kaip bendrovės direktorius, nevykdė jokių finansinių operacijų, kad bendrovės jam perdavimo metu perėmė tik menkavertį turtą, saugomą sandėliuke. Tačiau teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad prieš bendrovės pardavimą abu kaltinamieji atnešė A. S. ir kartu perskaičiavo, ir liudytojas užpajamavo 1,4 mln. litų grynais. Tokius šio liudytojo aiškinimus pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė, ir vadovavosi liudytojo nuosekliais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija šiuos liudytojo parodymus taip pat laiko neįtikinamais ir pritaria apylinkės teismo išvadai. Pažymėtina, kad 2014-09-16 teismo posėdyje liudytojas A. S. patvirtino pirmuosius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2011-01-24), kuriuose nurodė, kad jam tapus vadovu bendrovė jokios veiklos nevykdė, buvo ruošiama pardavimui, su bendrovės pirkėjais nebendravo, apie didelės pinigų sumos užpajamavimą šioje apklausoje liudytojas nenurodė. Kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju A. S. nebuvo pareikšti įtarimai, jo atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl skundo argumentai, kad jis buvo apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
    5. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad iš bendrovės paimtos paskolos nebuvo grąžintos. Tačiau atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, priedo prie finansinės atskaitomybės „Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis“ grafoje „B. Įmonės suteiktos paskolos“ 1 punkte nurodė, kad 2008 m. vadovams suteikė 900 000 Lt paskolą. Iš apžiūrai pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokiam vadovui (nėra žinomas vardas, pavardė) ir kada buvo suteikta paskola. Apžiūrai pateiktuose dokumentuose nėra apskaitytas paskolos gražinimas bendrovei „( - )“, todėl nėra galimybės nustatyti ar vadovui (vadovams) suteikta paskola buvo grąžinta. Bendrovėje buhalterinės apskaitos registrai nesudaryti arba neišsaugoti. Iš apžiūrai pateiktų dokumentų (2008 m. finansinės atskaitomybės) nėra galimybės nustatyti, kada paskola buvo suteikta ir kada buvo grąžinta ar turi būti grąžinta. Dokumentų apžiūros metu už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-10-31 iš bendrovės „( - )“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nėra galimybės sutikrinti buhalterinių įrašų teisingumo apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje. 2014-02-13 specialisto P. M. paaiškinime nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registrai, įrašyti kompaktiniame diske (CD). Iš tyrimui pateiktų apskaitos registrų (įrašytų CD), pagal apskaitos registrus „Didžioji knyga“, bendrasis žurnalas, kasos knyga, banko apskaitos registras, atsiskaitymas su kreditoriais, sąskaitos Nr. 262 „Partnerių, akcininkų įsipareigojimai“, atliktas tyrimas ir surašyta specialisto išvada. Tyrimo metu nustatyta, kad apskaitos registruose fiksuotos operacijos, apskaitytas paskolų grąžinimas, įforminti įrašai, tačiau neišsaugoti ir tyrimui atlikti nepateikti kasos pajamų orderiai 2009-11-27 serija JAL Nr. 0000758 – 810 000 Lt sumai ir 2009-11-27 serija JAL Nr. 0000759 – 740 000 Lt sumai. Pinigus įmokėję asmenys tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių kvitų, kurie išduodami asmeniui, įmokėjusiam pinigus į bendrovės kasą. Įvertinus paminėtus įrodymus, akivaizdu, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iš bendrovės paimtos paskolos buvo grąžintos. Patys nuteistieji ikiteisminio tyrimo eigoje skirtingai aiškino apie didelių sumų grynųjų pinigų skolinimosi iš bendrovės aplinkybes – sumas, skolinimosi tikslus, skolos grąžinimą, kas taip pat rodo jų siekį nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus ir tikrą finansinę būklę bendrovėje.
    6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-224/2008).
    7. Taigi, iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir buvo sudaryta D. S. ir D. J. veiksmais. Jie fiktyviai 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė K. Č. UAB „( - )“ dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priėmė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č.. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po kelių savaičių po šio tariamo sandorio UAB „( - )“ akcijos buvo parduotos Kalvarijų turguje sendaikčiais prekiaujančiam ir skolų turinčiam A. V. (dabartinė pavardė M.). Tokiu būdu nuteistieji, negrąžinę 1 650 000 Lt į UAB „( - )“ kasą, fiktyviai būdami nebe akcininkai, paslėpę įmonės dokumentus, prieš tai išsipirkę savo ir artimųjų vardu iš lizingo prabangius automobilius, manydami, kad pardavus įmonės akcijas ir nesant jos dokumentų, tikėjosi išvengti prievolės sugražinti kreditoriams ir įmonei skolas. To pasėkoje kreditoriai – kaltinime nurodytos įmonės, neteko galimybės išsiieškoti iš UAB „( - )“ savo reikalavimų – skolų už suteiktas prekes ir paslaugas ir būtinus atsiskaitymus Sodrai.
    8. Pažymėtina, kad jei nurodytu laikotarpiu UAB „( - )“ tiesiog neatsiskaitinėjo su kreditoriais pagal sudarytas civilines sutartis (nevykdė savo prievolių), tai būtų civilinio proceso tvarka sprendžiami klausimai. Tačiau būtent 2009 m. lapkričio 30 d. atlikti nuteistųjų veiksmai sudarant fiktyvų dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, po kurio bendrovei tariamai ėmė vadovauti K. Č. (kaip teisingai pripažino pirmos instancijos teismas, visiškai neketinęs ir negalėjęs toliau vykdyti jokios veiklos ir ateityje galbūt apmokėti iki įmonės įsigijimo šios įmonės turėtų skolų), taip pat paslėpus įmonės buhalterinius dokumentus (tariamai perdavus K. Č.), buvo siekiama išvengti skolų apmokėjimo. Iš viso apskaitos registruose įformintas paskolos grąžinimas 824 000 Lt (14 000 + 810 000). D. J. ir D. S. įformintas paskolų grąžinimas bendroje sumoje 1 650 000 Lt (840 000+810 000) tiriamojo laikotarpio pabaigai (2009-11-30) buvo apskaitytos bendrovės kasoje, o jų panaudojimas neapskaitytas. Nuo tokių D. S. ir D. J. veiksmų atlikimo momento konstatuotinas jo apgaulės panaudojimas, sudarant fiktyvius sandorius, paslepiant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip visiškai pasunkinus (net panaikinus) galimybę kreditoriams išsiieškoti skolas iš UAB „( - )“. Dėl tokios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenis kaltus, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad D. S. ir D. J. sąmoningai panaudojo apgaulę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „( - )“ kreditoriai nebegalėjo patenkinti savo reikalavimų.
    9. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neatribojo nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, t. y. sukčiavimo (BK 182 str.) nuo turtinės žalos padarymo apgaule (BK 186 str.). Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abi šios nusikalstamos veikos tam tikra objektyviosios pusės dalimi sutampa. Abi veikos padaromos naudojant apgaulę (panaudodami apgaulę nuteistieji pasiėmė paskolas iš bendrovės, kurių negrąžino, suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą), abi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistieji, panaudodami apgaulę, įgijo bendrovės pinigus. Iki 2009 m. rugsėjo 28 d. akcininkai 1 650 000 Lt bendrovei negrąžino, todėl darytina išvada, kad pagrindinę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais buvo bendrovės akcininkų D. J. ir D. S. paimtos ir negražintos bendro 1 650 000 Lt dydžio paskolos. Laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. bendrovė nuolat atsiskaitydavo už kurą, ryšio paslaugas, autotransporto priemonių draudimą, lizingą ir autotransporto priemonių remontą. Bendrovė kai kuriuos kreditorių įsiskolinimus mažino, tačiau kai kurių kreditorių reikalavimų netenkino visiškai. 2009 m. lapkričio 30 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė akcijas K. Č., kuris, remiantis liudytojų parodymais, buvo girtaujantis, neturintis jokios verslumo patirties. Taigi, nuteistieji tyčia, panaudodami apgaulę pasisavino bendrovės pinigus ir negrąžindami paskolų bei parduodami savo akcijas sudarė situaciją, kuomet kreditoriai civilinio proceso priemonėmis neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje.
    10. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. ir D. S. buvo inkriminuota, jog jie apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. liepos 9 d. Tačiau kaltinime ir nuosprendyje nėra atskleista, su kuo siejama ši nusikalstamos veikos padarymo pabaigos data. Kaip jau buvo minėta, apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Būtent tokia situacija ir buvo sudaryta kai D. S. ir D. J. fiktyviai 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė K. Č. UAB „( - )“ dokumentus ir turtą, tokiu būdu nuo šio momento kreditoriai – kaltinime nurodytos įmonės, neteko galimybės išsiieškoti iš UAB „( - )“ savo reikalavimų – skolų už suteiktas prekes ir paslaugas, ir būtinus atsiskaitymus Sodrai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas turėtų būti siejamas būtent su tuo momentu, kada kreditoriai neteko galimybės išsiieškoti savo reikalavimų, t. y. – 2009 m. lapkričio 30 d., todėl kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos (BK 186 str. 1 d.) padarymo pabaigos data neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir yra pakeičiama, t. y. skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl to, kad ši nuosprendyje išdėstyta teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.). Dėl to kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, tik sumažėja kaltinimo apimtis, nuteistųjų procesinė padėtis nėra pasunkinama, teisė į gynybą nėra pažeidžiama.

45Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

    1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
    2. Šioje byloje aktuali veika – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d. kaltinamieji D. J. ir D. S. faktiškai abu kartu valdydami įmonę, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktą K. Č.. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Iš specialisto 2012 m. birželio 1 d. išvados Nr. 5-2/105 ir 2013 m. gruodžio 12 d. išvados Nr. 5-2/209 bei specialisto V. G. paaiškinimų matyti, kad dėl to, jog UAB „( - )“ atsakingi asmenys, t. y. šiuo atveju akcininkai – nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, tyrimo metu tyrimui atlikti nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų nustatyta tvarka saugomų dokumentų, įmonės buhalterinė apskaita yra nepalyginama ir neišsami, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ laikotarpio nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    3. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog dokumentai buvo perduoti K. Č., todėl nuteistieji pagal aptariamą straipsnį pripažinti kaltais nepagrįstai, nes bendrovei vadovavo K. Č., o ne jie. Tokie skundų argumentai nepaneigia D. J. ir D. S. baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį. Pažymėtina, kad nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, tačiau tuo atveju, kai subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju akcininkų – kaltinamųjų sprendimu naujas UAB „( - )“ vadovas nebuvo paskirtas, akcijų pardavimas buvo fiktyvus), už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, subjektu pripažįstami ir atsako asmenys juos paslėpę. Be to faktiniais įmonės vadovais buvo būtent kaltinamieji D. J. ir D. S., būtent jie atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – ruošdavo sutartis, išrašydavo sąskaitas-faktūras, turėjo banko kodų generatorius, tik jų parašai buvo patvirtinti banke, tik jie valdė įmonės finansus ir kt. Teismų praktikoje priimta, jei tokius veiksmus atliekantys atsakingi asmenys kaip vykdytojai veikė per jų nusikalstamų veiksmų nesuvokiančius asmenis, jie pagrįstai pripažintini tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. (kasacinės nutartys Nr. 2K-346/2013, 2K-374/2013). Vien tik pranešimas VĮ Registrų centrui apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą, faktinio įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas nešalina (kasacinė nutartis Nr. 2K-45-507/2015). Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S., K. Č. bei A. V. (dabartinė pavardė M.) buvo tik formalūs įmonės direktoriai ir nežinojo apie vykdomą neteisėtą veiką. Todėl remiantis LAT praktika faktiniai įmonės vadovai akcininkai D. J. bei D. S. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje.
    4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta specialisto išvada, liudytojų parodymais dėl to, kad būtent D. J. bei D. S., kaip UAB „( - )“ akcininkai, buvo atsakingi už įmonės buhalterinių dokumentų saugojimą, byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl K. Č. negalėjimo ir neketinimo toliau plėtoti UAB „( - )“ veiklos, jo visiško nesuvokimo apie verslą, neturėjimo tam reikalingų įgūdžių, aplinkybės, kad K. Č. fiktyvius įmonės pirkimo-pardavimo sandorį ir dokumentų perdavimo aktą sudarė paprašytas, už ką jam buvo sumokėta, pagrįstai konstatavo, kad D. J. ir D. S. atliko visą eilę tyčinių veiksmų paslėpti įmonės buhalterinius dokumentus. D. J. bei D. S. sąmoningai pasinaudojo K. Č. fiktyviam sandoriui sudaryti, siekdamas taip paslėpti UAB „( - )“ buhalterinę dokumentaciją, išvengti turimų administracinių įgaliojimų ir su jais susijusių pareigų bei sudaryti prielaidas tariamai teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles.
    5. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad K. Č. artimųjų parodymai apie jo asmenybę nėra objektyvūs, kadangi jis su jais negyveno, K. Č. vertėsi individualia veikla, buvo paėmęs paskolą, mokėjo palūkanas, todėl su juo sudaryti sandoriai negali būti vertinami kaip fiktyvūs. Atmesdama šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad liudytojas J. Č. parodė, jog jo sūnus K. Č. apsilankydavo pas juos 1-2 kartus per metus, būdavo išgėręs alkoholio. K. Č. tėvai iki šiol bendrauja su jo žmona ir sūnumi, todėl skundo argumentas, jog K. Č. tėvai apie jo gyvenimo būdą nieko nežinojo, nes kartu negyveno, atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytoja D. Č. parodė, kad buvęs jos vyras K. Č. piktnaudžiavo alkoholiu, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Ji šias aplinkybes žino, nes K. Č. užsukdavo aplankyti sūnaus. Taip pat pažymėtina, kad skunde minimos banko paskolos, kurias K. Č. buvo pasiskolinęs iš banko, yra greitieji kreditai, kurie gali būti suteikiami net ir elektronine forma nesiaiškinant asmens imančio kreditą esamos finansinės padėties, gyvenimo būdo, ar kitų jį charakterizuojančių aplinkybių, todėl skundo argumentas, jog asmeniui neturinčiam pajamų, verslo patirties bei piktnaudžiaujančiam alkoholiu, bankas neišduotų paskolos, atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

46Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų kitų argumentų

    1. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog dėl veikų, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
    2. Kolegija pažymi, jog apeliantai pagal BK 186 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už veiką, kurią vykdė nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. liepos 9 d., o pagal 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už veiką, kuri buvo daroma nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d., kuomet žinomai suklastotas dokumentas 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo pateiktas tyrimą atliekančiam pareigūnui. Kadangi šie nusikaltimai yra tęstiniai, nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį buvo daromi neteisėti veiksmai. Net teismui pripažinus, kad nusikalstama veika, numatyta BK 186 straipsnio 1 dalyje buvo baigta 2009 m. lapkričio 30 d., kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamos nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos, t. y. šiuo konkrečiu atveju nuo 2010 m. liepos 7 d. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją padarius nesunkų nusikaltimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – aštuoneri metai (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29)). Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, galiojęs nusikaltimo padarymo metu, nebuvo suėjęs.
    3. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvadomis, nes jos prieštaringos, buvo parenkami akivaizdžiai selektyvūs duomenys, išvados kelia abejonių ikiteisminio tyrimo nešališkumu. Teismas visus šiuos skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Tyrimo metu iš UAB „( - )“, kuri visą laiką atliko UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, buvo gauti UAB „( - )“ serveryje saugoti UAB „( - )“ buhalteriniai dokumentai, kurie buvo perduoti specialistams tyrimui atlikti. UAB „( - )“ daug metų teikia kvalifikuotas buhalterines paslaugas, dėl jų kvalifikacijos ir licenzijų abejonės nekilo nei tyrėjams, nei anksčiau VMI specialistams. Dokumentų peržiūra buvo vykdoma įmonėje, kuri teikė programinę įrangą vykdyti buhalterines paslaugas ir UAB „( - )“. Nėra abejonių, kad ši įmonė būtų informavusi, jeigu UAB „( - )“ būtų nelegaliai naudojusi jų nelicencijuotą buhalterinę „Kanto“ programą. Nagrinėjant bylą teisme specialistai buvo apklausiami teismo posėdžio metu, jie savo išvadas patvirtino, todėl skundo argumentai, kad išvados nebuvo paaiškintos taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

47Dėl prokuroro apeliacinio skundo

    1. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų rūšis, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str.). Šioje byloje abiejų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos rūšys – nesunkūs (BK 186 str. 1 d., 300 str. 1 d.), apysunkis (BK 222 str. 1 d.) ir sunkus (BK 182 str. 2 d.) nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, kaltės forma – tyčia, motyvai ir tikslai savanaudiški. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, ir paskyrė teisingą bausmę. Įvertinęs D. J. ir D. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų asmenybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus jiems bausmės vykdymą.
    2. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuteistieji neprisipažino dėl nusikalstamų veikų, nesigailėjo. Kolegija pažymi, kad kaltinamaisiais apklausti asmenys turi teisę neduoti prieš save parodymų, tai, kad jie neprisipažino ir nesigailėjo, teismas įvertino nustatydamas, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prokuroras taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis ir Lietuvos apeliacinis teismai formuoja praktiką dėl baudžiamojo poveikio priemonės – civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, parenka tokias suderintas pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiu atidėdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas paskyrė jiems po tris įpareigojimus. Šiuo atveju neskirdamas pareigos atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą pirmos instancijos teismas imperatyvių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, nusprendė konfiskuoti iš nuteistųjų D. J. ir D. S. iš nusikalstamos veikos gautą 477 873 Eur vertės turtą, prieš tai iš šios sumos atėmus iš jų solidariai priteistų civilinių ieškinių dydžio sumą – 97 643,56 Eur, tai yra – 380 229,44 Eur. Konfiskuojamo turto išieškojimui ir priteistų civilinių ieškinių užtikrinimui byloje paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo D. S. ir jo žmonos R. S. turtui. Todėl kolegija sprendžia, kad šiuo atveju civilinių ieškovų teisės yra pakankamai užtikrintos ir nėra pagrindo skirti nuteistiesiems dar ir papildomą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios priemonės nepaskyrimas nekliudo įgyvendinti bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

48Dėl civilinio ieškovo atstovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

    1. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovė proceso metu pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų proceso išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti pinigų priėmimo kvitas ir pinigų priėmimo kvito kopija, pagal kurias atstovė gavo iš UAB „( - )“ 2015-01-21 – 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti, 2016-11-17 – 200 eurų už atstovavimą advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
    2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistųjų D. J. ir D. S. bei prokuroro apeliacinius skundus. Nuteistųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinti, o prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Minėta, kad, priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015). Civilinio ieškovo apeliacinio skundo byloje nebuvo, pateiktas trumpi atsikirtimai į apeliacinius skundus (t. 15, b. l. 64), civilinio ieškovo ar jo atstovo dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nėra privalomas. Be to, pažymėtina, kad 600 eurų pinigų priėmimo kvitas išrašytas iki apeliacinio proceso pradžios, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo patirtos išlaidos nepriteisiamos.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

51Nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliacinius skundus iš dalies tenkinti.

52Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, D. J. ir D. S. padarė laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.

53Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams,... 5. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,... 6. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,... 7. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.... 8. BK 63 straipsnio 1, 5 dalies pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams,... 10. 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo... 11. 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar... 12. 3) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;... 13. D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182... 14. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams,... 15. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,... 16. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,... 17. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.... 18. BK 63 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182... 19. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams,... 20. 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo... 21. 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar... 22. 3) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.... 23. Civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti pilnai ir priteista solidariai iš... 24. SODRA – 9 398,03 Eur (buvo 32 449,53 Lt) turtinės žalos atlyginimo;... 25. UAB „ ( - ) “ – 1 742, 65 Eur (buvo 6 017,03 Lt) turtinės žalos... 26. UAB „( - )“ – 1 246,10 Eur (buvo 4 302,54 Lt) turtinės žalos... 27. UAB „( - )“ – 506,21 Eur (buvo 1 747,83 Lt) turtinės žalos atlyginimo;... 28. UAB „( - )“ – 31 008,95 Eur (buvo 107 067,71 Lt) turtinės žalos... 29. UAB „( - )“ – 2 210,36 Eur (buvo 7 631,95 Lt) turtinės žalos... 30. UAB „( - )“ – 2 425,39 Eur (buvo 8 374,37 Lt) turtinės žalos... 31. UAB „( - )“ – 2 804,05 Eur (buvo 9 681,82 Lt) turtinės žalos... 32. UAB „( - )“ – 4 582,32 Eur (buvo 15 821,85 Lt) turtinės žalos... 33. UAB „( - )“ – 12 807,84 Eur (buvo 44 222,90 Lt) turtinės žalos... 34. UAB „( - )“ – 14 209,20 Eur (buvo 49 061,52 Lt) turtinės žalos... 35. UAB „( - )“ – 3 307,80 Eur (buvo 11 421,20 Lt) turtinės žalos... 36. UAB „( - )“ – 1 420,20 Eur (buvo 4 903,65 Lt) turtinės žalos... 37. UAB „( - )“ – 366,55 Eur (buvo 1 265,63 Lt) turtinės žalos atlyginimo;... 38. UAB „( - )“ – 9 607,90 Eur (buvo 33 174,15 Lt) turtinės žalos... 39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 40.
    1. D. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu... 41. D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „( - )“ privalo atsiskaityti už... 42. D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „( - )“ privalo atsiskaityti už... 43. Dėl bendrininkavimo
          44. Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK... 45. Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 46. Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų kitų argumentų
            47. Dėl prokuroro apeliacinio skundo
                48. Dėl civilinio ieškovo atstovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 51. Nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliacinius skundus iš dalies tenkinti.... 52. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti,... 53. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....