Byla 2K-153-696/2015
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarties.

2Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose. Iš A. K. priteista nukentėjusiajai S. J. 2000 Lt (579 Eur) neturtinei žalai ir 2000 Lt (579 Eur) proceso išlaidoms atlyginti.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinis skundas. Iš A. K. priteista nukentėjusiajai S. J. 2000 Lt (579 Eur) proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. K. pripažintas kaltu už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė S. J. sveikatą, o būtent: 2013 m. liepos 24 d., apie 19 val., kieme, esančiame ( - ), smurtaudamas 17–ka smūginių poveikių, mušdamas kumščiais bei kojomis į įvairias kūno dalis, padarė S. J. kraujosrūvas abiejuose žąstuose, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje bei dešinėje blauzdoje; taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas P. Vinkleris prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti ir iš privačios kaltintojos priteisti nuteistajam šio patirtas proceso išlaidas.

7Kasatorius, aptardamas BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, teigia, kad jo ginamasis nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nes jo veiksmuose nenustatyta tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, bei nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2008, 2K-7-96/2012). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata

8Kasatorius nesutinka su teismų įrodymų vertinimu, nes teismai nesilaikė liudytojų parodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių nuteistajam buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik tyčia. Teismai netinkamai nagrinėjo klausimą dėl nuteistojo tyčios kryptingumo, nenustatė jos rūšies, netyrė jos formavimosi aplinkybių bei tolimesnio vystymosi, neišsiaiškino, ar apskritai buvo tyčia sutrikdyti sveikatą ar sukelti fizinį skausmą, ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių nuteistasis galėjo tikslingai siekti tokio rezultato. Be to, byloje nepaneigti nuteistojo nuoseklūs parodymai, kad jis neturėjo jokių ketinimų sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar padaryti jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasatoriaus nuomone, teismai tik pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nustatė, kad nuteistasis, suimdamas nukentėjusiąją už rankų ir siekdamas ją išvesti iš savo gyvenamosios vietos teritorijos, turėjo tikslą nusikalstamai veikti ir nevertino subjektyviuosius požymius. Be to, teismai nepagrįstai neįvertino kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu nukentėjusioji atvyko į nuteistojo namus, t. y. kad ji su savimi turėjo iš anksto paruoštą įrašinėjimo įrangą ir jos atvykimo tikslas buvo paveikti nuteistojo sutuoktinę, kad ši duotų privačiai kaltintojai ir jos motinai parankius parodymus teisme civilinėje byloje, t. y. siekė daryti poveikį liudytojai. Dėl to kasatorius teigia, kad šioje byloje subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės nustatymo tvarka buvo pažeista. Anot kasatoriaus, byloje esanti specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios patirtą atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą, bet ne nuteistojo tyčią ir siekimą tyčiniais veiksmais sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Kasatorius, skunde nurodydamas įvykio aplinkybes ( norėjo išprašyti savavališkai atvykusią ir konfliktuoti pradėjusią nukentėjusiąją iš savo kiemo, siekė išvengti tolimesnio konflikto vystymosi), suėmė ją už rankos norėdamas išvesti, o ne tyčia padaryti jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl pačios nukentėjusiosios agresyvaus elgesio (pradėjo priešintis, nekorektiškai ir grubiai elgtis, mosikuoti rankomis, kojomis) tvirčiau ją suėmė ir tik dėl to galėjo atsirado nežymios kraujosruvos), Teigia, kad A. K. neturėjo jokios tyčios naudoti fizinę jėgą tikslu sukelti fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasatorius teigia, kad teismai neįvertino ir nepašalino prieštaravimų, esančių pačios nukentėjusiosios pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (pažymose), kuriuose yra nurodytos skirtingos sveikatos sutrikdymo aplinkybės. Be to, nepagrįstai skirtingai vertino liudytojų V. K. ir B.B. Ž. parodymus. Nors šias abi liudytojas sieja artimi giminystės ryšiai su nuteistuoju ir nukentėjusiąja, tačiau teismai vienus parodymus – nuteistojo sutuoktinės – vertino kritiškai, kaip siekimą padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesivadovavo, tačiau kitus – privačios kaltintojos motinos – parodymus vertino patikimais ir jais rėmėsi, nors ši liudytoja tiesiogiai įvykiuose net nedalyvavo, o tik neva iš tolo pamatė situacijos fragmentą. Be to, teismai neįvertino ir paties nuteistojo įvykio metu patirtą sužalojimą, netinkamai nustatė abiejų konflikto pusių veiksmų seką, aplinkybes, priežastis, dėl kurių abi konflikto pusės patyrė sveikatos sutrikdymus.

9Anot kasatoriaus teismai pažeidė ir įrodymų patikimumo reikalavimą, nes, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi įrodymu – privačios kaltintojos padarytu garso įrašu bei jo stenograma – gautu įstatymų nereglamentuotu būdu. Juolab kad šis įrašas nepatvirtina net liudytojos B.B. Ž. parodymų.

10Kartu kasatorius teigia, kad teismai pažeidė ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

11Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusiosios S. J. atstovas advokatas Vidas Peikštenis prašo nuteistojo A. K. gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai 580 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

12Privačios kaltintojos atstovas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas atidžiai išnagrinėjo bei nustatė nuteistojo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 140 straipsnio 1 dalį). Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir apkaltinamasis nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jame padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota.

13Anot nukentėjusiosios atstovo, nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia apie pažeistus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes abiejų instancijų teismai į visas kasatoriaus ginamojo kaltės tariamas abejones ir prieštaravimus motyvuotai bei pagrįstai atsakė ir konstatavo, kad A. K. kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios, nuteistojo, liudytojos parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, garso įrašo stenograma ir kt. bylos duomenys. Atsiliepime teigiama, kad teismai atsižvelgė ir įvertino nežymius neatitikimus, esančius specialisto išvadoje ir Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus pažymoje, ir konstatavo, kad šie neatitikimai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, o apklaustas teismo medicinos ekspertas dar ir paaiškino ir tokių neatitikimų priežastis. Kartu atstovas nurodo priežastį, dėl kurios nukentėjusioji šiuose dokumentuose skirtingai apibūdino ją sumušusį asmenį, ir teigia, kad teismai teisingai vertino liudytojų parodymus. Nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis yra neįgalus, neturi reikšmės jo galimybei padaryti tyčinį nusikaltimą, nes A. K. tik į taikinamąjį posėdį atvyko su ramentais, o visus kitus kartus vaikščiojo nesiramstydamas ir teisme prisipažino, kad nors ir yra neįgalus, bet rytais prasimankštinęs, dieną ramentų nenaudoja ir gali kalnus nuversti. Atsiliepime pažymima ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis neginčijo ir nekėlė klausimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti nuteistojo prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę. Atstovas nurodo, kad dėl nuteistajam konstatuoto kojos nubrozdinimo teismai teisingai pažymėjo, jog A. K. padarytas tik vienas sužalojimas, lyginant su nukentėjusiajai nustatytais septyniolika sužalojimų, jų lokalizacija bei dydžiais, ir tai patvirtina jos parodymus, kad ši nuteistojo tempiama, jam priešinosi. Be to, teismai atsižvelgė į konflikto abiejų pusių motyvus ir in dubio pro reo principo nepažeidė.

14Nuteistojo A. K. gynėjo advokato P. Vinklerio kasacinis skundas netenkintinas.

15Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo

16BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys turi įrodomąją vertę, ar jų pakanka nustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymius asmens padarytoje veikoje. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nesuponuoja BPK normų pažeidimą, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Ar tinkamai įvertinti įrodymai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

17Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą motyvuoja ginčydamas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir, anot kasatoriaus, neteisingai įvertintus bylos įrodymus (liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir kt.). Kasatorius siūlo iš naujo vertinti atskirus bylos duomenis, daryti kitokias išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, įrodinėja, kad jo ginamasis nukentėjusiajai S. J. smūgių nesudavė ir ši galėjo susižaloti pati tuo metu, kai aktyviai priešinosi nuteistojo bandymui ją išvesti iš A. K. kiemo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, skirti abiejų instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

18BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

19Iš bylos duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami, išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėjų kolegija neturi motyvų jų paneigti. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, skundžiamuose teismų sprendimuose atidžiai ir kruopščiai išnagrinėtos bei įvertintos kasatoriaus ginčijamos teismo medicinos specialisto išvados ir paaiškinimai, liudytojų B.B. Ž., V. K. parodymai, privačios kaltintojos pateikti duomenys (garso įrašas ir jo išklotinė) bei kita bylos rašytinė medžiaga. Minėti įrodymai atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagal juos teismas nustatė faktines įvykio aplinkybes, t. y. jie atitiko BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti teismų padarytą įrodymų vertinimą ir daryti išvadą, kad nuteistasis nesudavė nukentėjusiajai smūgių, o ji susižalojo kitomis aplinkybėmis. Įrodymų, paneigiančių teismų išvadą, byloje nėra. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio ar kiti esminiai šio kodekso normų pažeidimai.

20Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorius padarė jam inkriminuotą veiką ir ją padarė tyčia apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Eksperto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Niekas kitas to padaryti negalėjo. Teismas išvadą apie nuteistojo veikimą tyčia padarė, įvertinęs nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto priežastį, paties konflikto eigą ir atsiradusius padarinius: būtent A. K. priėjo prie nukentėjusiosios S. J., šiai esant nuteistojo kieme ir kalbantis su jo sutuoktine V. K., ir, siekdamas nukentėjusiąją išvesti, pagal nuteistojo parodymus – stipriai suėmė ją už rankų (tai pripažįstama ir kasaciniame skunde), bei tai, kad netrukus po įvykio S. J. kreipėsi į policiją, nuvyko į gydymo įstaigą, vėliau pas teismo medicinos ekspertą, kur jai buvo nustatyti kūno sužalojimai bei konstatuotas sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija ir pobūdis parodo nuteistojo prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto intensyvumą ir patvirtina teismų padarytas išvadas apie nuteistojo nuteisimo pagrįstumą.

21Tai, kad, anot kasatoriaus, A. K. neturėjo išankstinio tikslo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, nuteistojo kaltės formos nekeičia, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, pagal teismų nustatytas įvykio aplinkybes A. K. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

22Kasatoriaus teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvūs ir susiję su savaip interpretuojamomis įvykio aplinkybėmis bei subjektyviu įrodymų vertinimu. Taigi kolegija konstatuoja, kad byloje nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (BPK 383 straipsnis).

23Dėl privačios kaltintojos atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas

24Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą prašo išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas (2015 m. sausio 7 d., serijos LAT Nr. ( - )), patvirtinantis, kad nukentėjusioji S. J. pagal 2015 m. sausio 7 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 1659 sumokėjo savo atstovui advokatui V. Peikšteniui 580 Eur už pateiktą teisinę pagalbą.

25Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011 ir kt.).

26Ši privataus kaltinimo baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir privataus kaltintojo ir (ar) jo atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, jo (atsiliepimo) nepateikimas netrukdo nagrinėti kasacinę bylą (BPK 3741 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti atlygintos. Kita vertus, šioje byloje nukentėjusiosios prašoma priteisti suma 580 Eur už atsiliepimo surašymą akivaizdžiai viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui (vieno asmens padaryto nesunkaus nusikaltimo baudžiamosios bylos medžiagą tesudaro 1 tomas, atsiliepimas surašytas nepilnuose 4 puslapiuose) ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų išlaidų dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 163/2012, 2K-424/2014). Atsižvelgiant į tai, prašymas išieškoti kasacinio proceso metu nukentėjusiosios S. J. turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies ir priteistinos sumos dydis mažintinas iki 150 Eur.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Atmesti nuteistojo A. K. gynėjo avokado Pauliaus Vinklerio kasacinį skundą.

29Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai S. J. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu A. K.... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. K. pripažintas kaltu už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas P. Vinkleris prašo... 7. Kasatorius, aptardamas BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, teigia, kad jo... 8. Kasatorius nesutinka su teismų įrodymų vertinimu, nes teismai nesilaikė... 9. Anot kasatoriaus teismai pažeidė ir įrodymų patikimumo reikalavimą, nes,... 10. Kartu kasatorius teigia, kad teismai pažeidė ir in dubio pro reo (visos... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusiosios S. J. atstovas advokatas... 12. Privačios kaltintojos atstovas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra... 13. Anot nukentėjusiosios atstovo, nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia apie... 14. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato P. Vinklerio kasacinis skundas netenkintinas.... 15. Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo ... 16. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 17. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą motyvuoja ginčydamas... 18. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 19. Iš bylos duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 20. Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas... 21. Tai, kad, anot kasatoriaus, A. K. neturėjo išankstinio tikslo sutrikdyti... 22. Kasatoriaus teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra... 23. Dėl privačios kaltintojos atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas... 24. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą... 25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 26. Ši privataus kaltinimo baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Atmesti nuteistojo A. K. gynėjo avokado Pauliaus Vinklerio kasacinį skundą.... 29. Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai S. J. priteisti 150 Eur turėtų...