Byla 2A-306-157/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalies ir 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2226-115/2012 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties, obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo akcinės bendrovės DNB banko priešieškinį ieškovei J. B. dėl palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos tarp jų sudarytas sutartis: 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371 (toliau - Skolinimo sutartis), 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį (toliau - Obligacijų sutartis), ir priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Ieškovė nurodė, kad sudarant ginčijamas sutartis atsakovas, kaip ypač atidus ir profesionalus verslo subjektas ? bankas, suklaidino ją dėl esminių sutarčių sąlygų, kurias žinodama niekada nebūtų sudariusi tokių sandorių. Suklaidinimas pasireiškė tuo, kad buvo sąmoningai pateikta neteisinga informacija, o sandorio sudarymui reikšminga informacija buvo nutylėta. Teigė, kad jos dukra R. B. 2007 m. liepos mėn. dalyvavo atsakovo platinamo investavimo produkto ? obligacijų, susietų su akcijų indeksais (toliau - ir SASO) pristatyme banko Ukmergės filiale, tačiau tokiai investicijai neturėjo lėšų, todėl banko atstovė jai pasiūlė paimti specialią tikslinę paskolą tokiam investavimui ir paaiškino, kad jeigu ji – R. B., arba jos artimieji įkeistų turimą nekilnojamąjį turtą, paskola galėtų būti iki 5 kartų didesnė nei įkeičiamo turto vertė.

6Ieškovė teigė, kad savo dukrai suteikė įgaliojimą įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą, minimai paskolai gauti, o įgaliojimui netikus, pati atvyko į banką, kur jai buvo paaiškinta, kad siūlomos obligacijos yra saugios, nėra jokios rizikos, jos garantuoja ne mažesnį nei 6 proc. pelną, nors tikimasi net 12 proc. Ieškovė su atsakovu 2007 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė Skolinimo ir Obligacijų sutartis, tačiau obligacijų išpirkimo dieną (2010 m. rugpjūčio 16 d.) įsigytos obligacijos jokio pelno neuždirbo, o už gautą paskolą buvo sukaupta 107 047 Eur palūkanų, už kurias atsakovas skaičiuoja dar ir delspinigius (887,90 Eur).

7Ieškovė nurodė, kad ji nėra profesionali investuotoja, todėl atsakovas, siūlydamas jai investavimo paslaugas, privalėjo suteikti itin išsamias ir eiliniam vartotojui suprantamas investavimo rekomendacijas dėl siūlomų obligacijų, tuo tarpu jos apsisprendimą lėmė atsakovo darbuotojų (konkrečiai – R. T.) pateikta neišsami informacija apie tokį investavimą, nutylint reikšmingus dalykus, taip pat pateiktas reklaminis leidinys „Investavimas esant nestabiliai situacijai rinkose“ bei papildomi ieškovės matyti leidiniai: „Investavimas DnB NORD banke“, lankstinukas „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos“, kuriuose nėra jokios informacijos apie galimą investavimo riziką ir juo labiau – apie investavimą skolintomis lėšomis.

8Tvirtino, kad atsakovas jai tinkamai nepaaiškino, kad skirtingai nuo įprastai vartojamos obligacijų sąvokos, su akcijų indeksais susietos obligacijos realiai negali užtikrinti pelno, atsakovas negali daryti įtakos pelną lemiančioms aplinkybėms, todėl iš esmės toks investavimas yra rizikingas, ypač tokias obligacijas įsigyjant skolintomis lėšomis. Atsakovo veiksmai suformavo ieškovės lūkestį, kad siūlomas investicinis produktas iš tikro yra pelningas ir patikimas. Tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų klaidinęs ieškovės ir atskleidęs visą informaciją, kuri neprofesionaliam klientui nėra žinoma, ji niekada nebūtų sudariusi šių sandorių. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnio 3, 5 dalių normos, atitinkamai iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – ir VPRĮ) 24 straipsnio 3 dalies normos, o taip pat Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarime Nr. 1K-22 imperatyviai nurodyta pareiga pateikti tinkamą paaiškinimą, kaip sudedamųjų dalių sąveika padidina bendrą galutinę riziką.

9Atsakovas AB DNB bankas byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš ieškovės J. B. 107 047,44 Eur (369 613,40 Lt) palūkanų, 3 532,56 Eur (12 197,22 Lt) delspinigių, taip pat procesines metines palūkanas.

10Atsakovas nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. šalių sudarytą Skolinimo sutartį Nr. 2411-2007-371 bankas įsipareigojo ieškovei suteikti 707 831,32 Eur kreditą įsigyti 24 440 vnt. banko platinamoms obligacijoms, susietoms su aktyviai valdomu pasaulio akcijų indeksų krepšeliu (SASO), o ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui kreditą ir sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Obligacijų išpirkimo data buvo nustatyta 2010 m. rugpjūčio 16 diena; įsipareigojimams pagal Skolinimo sutartį užtikrinti buvo įkeistos obligacijos (sutarties 7.1.1 punktas); pagal sutarties 7.2.1 punktą įsipareigojimams pagal šią sutartį užtikrinti ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sutarties sudarymo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, Gėlių g. Nr. 3, bt. 6; tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugpjūčio 7 d. šalys sudarė Obligacijų sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip investuotoja, pasirašė 24 440 vnt. obligacijų iš emisijos, išleistos 2007 m. rugpjūčio 7 d., pagal 5 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programą, 2007 m. sausio 11 d. patvirtintą Vertybinių popierių komisijoje; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2007 m. rugpjūčio 23 d. įregistravo hipotekos lakštą dėl šio turto įkeitimo ieškovės įsipareigojimams pagal Skolinimo sutartį užtikrinti; 2010 m. rugpjūčio 16 d. bankas išpirko obligacijas, o J. B. grąžino bankui 707 831,32 Eur kredito sumą, tačiau liko nesumokėjusi 107 047,44 Eur palūkanų, nes obligacijos pelno neuždirbo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės J. B. ieškinį atmetė, atsakovo DNB banko priešieškinį patenkino iš dalies, – priteisė jam iš ieškovės 36 961,34 Lt palūkanų, 1 219,72 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

13Remdamasis ieškovės procesinių dokumentų turiniu bei paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas sprendė, kad ieškovė, kuri pagal išsilavinimą yra filologė ir iki ginčijamų sutarčių pasirašymo su finansiniu investavimu susidūrusi nebuvo, ginčijamas sutartis sudarė aktyviai veikiant jos dukrai R. B., kuri pagal išsilavinimą yra teisininkė ir kuri pasiūlė investuoti į atsakovo platinamą produktą, dalyvavo susitikimuose su atsakovo atstovais bei pasirašant ginčijamas sutartis. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad ginčo sutarčių šalys jų pasirašymo metu buvo nelygiavertėje padėtyje, nes ieškovė, būdama neprofesionalia investuotoja, pirko banko siūlomą investicinį produktą – su akcijų indeksais susietas obligacijas.

14Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad SASO esmė investuojant skolintas lėšas yra ta, kad su akcijomis susietos obligacijos gali uždirbti pelną, kuris viršys už paskolą mokėtinas palūkanas, o pats investavimo rezultatas priklauso nuo rinkos sąlygų. Bet kuriuo atveju neprofesionalus investuotojas įsigydamas SASO yra garantuotas, kad atgaus investuotą sumą, tačiau investuodamas pasiskolintas lėšas jis rizikuoja, jog SASO sugeneruotas pelnas nepadengs už paskolą mokėtinų palūkanų, kas savaime bus investuotojo patiriamas nuostolis. Pagal ieškiniu reiškiamus reikalavimus sandoris dėl SASO įsigijimo skolintomis lėšomis, teismo nuomone, galėtų būti pripažintas sudarytu apgaulės įtakoje, nustačius, jog atsakovas ginčo sutarčių sudarymo metu sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie grėsmę patirti nuostolį palūkanų, mokėtinų už gautą paskolą, forma, kurią žinodama ieškovė tokio pat sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudariusi.

15Teismas pažymėjo, kad neįmanoma nustatyti, kuriuos būtent banko reklaminius lankstinukus R. B. galėjo gauti produkto pristatymo metu. Apie riziką patirti nuostolius, kai SASO perkamos už skolintas lėšas, informacija pateikta tik atsakovo 2007 m. gegužės mėn. paruoštame lankstinuke, o ieškovės pateiktuose lankstinukuose aiškiai pabrėžiamas SASO pelningumas, pateikiama lentelė su informacija, pozityviai iliustruojančia investavimą į aktyviai valdomus indeksus. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo potencialiems klientams platinta informacija apie SASO buvo paremta jų pelningumo akcentavimu esant neaiškiai situacijai rinkose (eiliniam nuosmukiui) lyginant su investicijomis į nevaldomus indeksus.

16Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. įvykę drastiški pokyčiai pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje, turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui, kurių ginčo sutarčių sudarymo metu negalėjo numatyti ir atsakovas. Teismas darė tikėtiną išvadą, kad neįvykus krizei SASO būtų uždirbusi pelną, kurį tikėjosi gauti ieškovė, ir tai būtų atitikę jos lūkesčius, turėtus sudarant sutartis.

17Teismas pažymėjo, kad ieškovei nebuvo tiksliai išaiškintas SASO veikimo principas pasiūlant įsigyti investicinį produktą, skirtą iš esmės profesionaliems investuotojams, aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendime, o taip pat kituose dokumentuose, o tai yra susiję su atsakovo pareigų pagal VPRĮ ir FPRĮ netinkamu vykdymu, bet ne su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

18Teismas nurodė, kad Obligacijų sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl bent vidutinio išsilavinimo asmeniui turėjo būti suprantama, kad: pirma, nekilnojamojo turto įkeitimas yra reikalingas būtent ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui; antra, yra tikėtina, jog obligacijų uždirbtas pelnas bus mažesnis nei ieškovės įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Ieškovės lūkestis gauti pelną akivaizdus, todėl susipažinusi su Obligacijų sutarties tekstu ir pagal turimą išsilavinimą, be to, dalyvaujant dukrai – teisininkei, ji turėjo suvokti nekilnojamojo turto įkeitimo tikslą.

19Teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti atsakovo apgaulės įtakoje, nes šis pats buvo įsitikinęs siūlomo produkto pelningumu. Neįvykus 2008 m. globaliai ekonominei krizei, tikėtina, jog ieškovės įsigytos SASO būtų uždirbusios tikėtą pelną. Sandoriai negali būti pripažįstami negaliojančiais vien tik todėl, kad esant vienoms aplinkybėms jie yra naudingi, o susiklosčius kitoms – nuostolingi. Teismas tuo pačiu pripažino, kad sandoriai negali būti pripažįstami negaliojančiais ir remiantis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryti dėl suklydimo, nes globalios ekonominės krizės nenumatymas nelaikytinas suklydimu.

20Atmetęs ieškovės ieškinį teismas sprendė, kad ginčo santykio šalys yra nelygiavertės, taigi atsakovas taip pat negali būti apsaugomas nuo ekonominės krizės padarinių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, privalo prisiimti didžiąją dalį su tuo susijusios rizikos (CK 1.5 str.). Dėl šios priežasties teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovės 10 proc. nuo reikalaujamos 369 613,40 Lt palūkanų sumos. Atitinkamai iki 1 219,72 Lt sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį.

21Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomu sprendimu papildomai priteisė iš ieškovės J. B. atsakovui AB DNB bankui 484 Lt bylinėjimosi išlaidų, nustatęs, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu už priešieškinį sumokėjo 7 818 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 7 260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tuo tarpu teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimu buvo neišspręstas 10 procentų dalies nuo 4 840 Lt (7 260 – 2 420) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Laikė, kad šis procesinis klausimas spręstinas priimant papildomą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 10 proc. atsakovo priešieškiniu reikštų reikalavimų, atsakovui iš ieškovės teismas papildomai priteisė 484 Lt bylinėjimosi išlaidų.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23Ieškovė J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai nustatė aplinkybę dėl rizikos, tačiau neteisingai ją įvertino. Ginčo sandoriai išimtinai nenaudingi vien tik ieškovei – ji rizikuoja prarasti visą turimą turtą, tačiau šios aplinkybės atsakovas neatskleidė. Banko ir teismo motyvai, kad visas neigiamas pasekmes lėmė ekonominė krizė, yra nepagrįsti, nes faktas, jog ginčo sutartys savo rizikos turiniu yra vienašališkai naudingos tik bankui, o nenaudingos ieškovei, egzistavo dar iki krizės ir ši rizika nesikeitė nepriklausomai nuo situacijos rinkoje. Netgi nesant krizės, jai lieka visa nenuspėjamų aplinkybių rizika dėl SASO, kaip produkto, sudėtingumo. Taigi sandorių nenaudingumas tik vienai sandorio šaliai, o nauda išimtinai kitai, pasireiškia per akivaizdžią rizikos disproporciją.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie riziką neuždirbti iš SASO bei galimybę prarasti hipoteka įkeistą turtą, – atsakovui ši rizika buvo žinoma, tačiau ją atkleisti buvo nenaudinga, nes, žinodama šią aplinkybę, šių sandorių ji nebūtų sudariusi.
  3. SASO yra daug žinių ir patyrimo reikalaujantis, sudėtingas investavimo spėjimas (įžvalga), kuriuo paprastai užsiima tik patyrę investuotojai. Nepatyręs, neprofesionalus klientas (ieškovė) negali teisingai įvertinti tokios rizikos, nes neturi žinių ir patirties įvertinti su akcijų indeksų pokyčiu susijusių priežasčių ir dydžių. Teismo motyvas, kad ji turėjo suprasti ginčo sandorių rizikingumą, nuostolingumą, yra nepagrįstas.
  4. Bankas nepateikė įrodymų, kad skelbė informaciją apie riziką dėl SASO įsigijimo skolintomis lėšomis nors neabejotinai žinojo apie šią savo pareigą, kaip tą numato FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis. Taigi bankas sąmoningai neatskleidė informacijos, o ieškovė, nebūdama profesionalė, nežinojo / negalėjo žinoti apie banko nutylėjimą.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė apie sandorių riziką turėjo suprasti iš Obligacijų sutarties 4.1 punkto bei 5.2 punkto nuostatų, bei reikalavimo įkeisti nekilnojamąjį turtą.

24Ieškovė J. B. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo, prašydama jį panaikinti. Nurodė, kad patenkinus jos apeliacinį skundą, neteks teisinio pagrindo ir papildomas sprendimas, kuriuo pagal 2012 m. liepos 18 d. sprendimu patenkintų atsakovo reikalavimų dalį iš jos atsakovui priteista likusi nepaskirstyta jo bylinėjimosi išlaidų dalis.

25Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą ? priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo motyvas, kad atsakovas yra verslininkas, o ieškovė ? neprofesionali investuotoja, nėra ir negali būti nei savarankišku, nei papildomu pagrindu sumažinti už naudojimąsi paskola mokėtinas palūkanas. Be to, paskolos palūkanų mažinimo pagrindu negali būti ginčo sprendimo motyvas, jog skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal banko iš anksto paruoštą formą bei siūlomą investavimo mechanizmą, nes skolinimo sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu. Teismo argumentas dėl ieškovės pasirinkto investavimo mechanizmo taip pat nėra pagrindas nepriteisti iš jos 90 procentų paskolos palūkanų, nes tokį investavimo būdą pasirinko pati, jai buvo paaiškinta, jog reikės grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas (iš SASO prieaugio, jei toks bus, o jei nebus ? iš asmeninių ieškovės lėšų/įkeisto nekilnojamojo turto vertės).
  2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad neva įrodymų visetas patvirtina banko pareigų, numatytų VPRĮ bei FPRĮ, nevykdymą.
  3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis niekuo nerizikavo, nes palūkanų sumokėjimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Banko riziką sudarė: pareiga sumokėti ieškovei obligacijų prieaugį, kuris galėjo žymiai viršyti iš skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties gautinų palūkanų sumą, jei akcijų indeksams pakilus būtų buvęs obligacijų prieaugis (to atsakovas negalėjo numatyti ar kontroliuoti); rizika, kad antroji tarpbankinėje rinkoje sudaryto opciono sandorio šalis gali nesumokėti atsakovui sumos, atitinkančios obligacijų prieaugį, mokėtiną klientui (obligacijų prieaugis ieškovei būtų mokamas iš savo lėšų); ieškovės nemokumo rizika bei rizika, kad ji nesumokės palūkanų pagal skolinimo sutartį, o įkeisto turto vertės nepakaks joms padengti. Atsakovo rizika buvo adekvati jo gaunamai naudai iš ginčo sandorių. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad šalys prisiėmė skirtingą rizikos laipsnį, neatsižvelgė į tai, jog jos gavo skirtingas galimybes užsidirbti. Taigi rizikos / grąžos proporcija nebuvo iškreipta.
  4. Teismas neteisingai sprendė, kad yra teisinis pagrindas atleisti investuotoją nuo jo įsipareigojimų vykdymo ar sumažinti jų apimtį taip pat dėl to, kad atsakovo investicijos taip pat nukentėjo dėl pasaulinės finansų krizės.
  5. Teismas, 90 procentų sumažindamas prašomas priteisti mokėjimo paskirtį atitinkančias palūkanas, nenurodė CK įtvirtinto teisinio pagrindo, kurį pritaikius galiojanti ir šalims privaloma sutartis ieškovei tapo iš dalies neprivaloma vykdyti, vienašališkai pakeitė šalims įstatymo galią turinčios sutarties 1.3 punktą. Ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, neįrodinėjo paskolos palūkanų dydį esant neprotingai didelį. Teismas nepagrindė palūkanų mažinimo skaičiavimo kriterijų, leidžiantį tai objektyviai patikrinti bei įvertinti (CPK 270 str. 4 d.). Lietuvos Respublikoje 2007 m. nebuvo nė vieno veikiančio banko, kuris 707 831,32 Eur galėjo paskolinti už 0,5 proc. metinių palūkanų, todėl toks palūkanų dydis, kurį de facto nustatė teismas, prieštarauja elementariai verslo logikai bei praktikai, laikytinas neadekvačiu, neteisingu ir neprotingu (CK 1.5 str.).

26Atsakovas DNB bankas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo jį pakeisti ir priteisti iš ieškovės atsakovui 4 840 Lt bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų pagal pareikštą ieškinį. Nurodė, kad ieškinio atmetimas lemia, jog sprendimas priimtas atsakovo naudai, nes atsakovas apsigynė nuo nepagrįsto ieškinio, todėl turėtų būti priteistos ne 10 procentų, o visos bylinėjimosi išlaidos – 4 840 Lt. Kitokių šių išlaidų mažinimo pagrindų/motyvų teismas nenurodė.

27Ieškovė J. B. atsiliepime į atsakovo DNB bankas apeliacinį skundą prašo šį skundą ir jame suformuluotus prašymus atmesti. Priešingu atveju prašo išreikalauti iš atsakovo patvirtintas kopijas konkrečių opcionų įsigijimo sandorių dokumentų, kuriais buvo apdrausta prieaugio išmokėjimo ieškovei pagal įsigytas SASO rizika. Skunde nurodoma, kad:

  1. Teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nes yra labiau tikėtina dėl VPRĮ ir FPRĮ nuostatų pažeidimo, banko apgaulės fakto, suklaidinant ieškovę dėl garantuotai pelningos ir saugios investicijos. Ginčijamų sandorių šalių padėtis, sudarytais sandoriais prisiimamos rizikos pasiskirstymas tarp šalių vertintinas nagrinėjant ne kiekvieną sandorį atskirai, o pagal galutinį šiais sandoriais bendrai sukuriamą rezultatą blogiausio scenarijaus atveju.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo sandorių šalių nelygiavertiškumą, nes esminis ieškinio reikalavimas grindžiamas ne ginčijamų sandorių rezultatu, bet aplinkybėmis, kad sudarant sandorius jai buvo garantuota, jog juos sudarius nuostolis neįmanomas. Investavimas į SASO skolintomis lėšomis yra naujas finansinis produktas ir tokia investavimo strategija vertintina kaip vienas sandoris. Bankas jai tinkamai neatskleidė visos sisteminės, iš visų sandorių kylančios, rizikos, akcentuodamas, kad investicija yra visiškai saugi, nenurodydamas, jog šie teiginiai apibūdina tik Obligacijų sutarties nuostatas izoliuotai nuo Skolinimosi sutarties nuostatų.
  3. Teismas teisingai aiškino rizikos sutartis, kai šalis negali prisiimti rizikos, kuri jai nebuvo tinkamai atskleista prieš jų sudarymą. Ieškovė exspresis verbis neformulavo alternatyvių reikalavimų dėl sutarčių atsisakymo ar pakeitimo, tačiau pagal reiškiamus reikalavimus, tikslus ir teisinius padarinius bei procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ji reiškė reikalavimą atkurti pažeistą šalių interesų pusiausvyrą, pripažįstant negaliojančiomis ginčijamas sutartis, kaip turinčias valios trūkumų, arba atsisakant nuo jų vykdymo ir visų priskaičiuotų palūkanų mokėjimo CK 6.204 ir 6.228 straipsnių pagrindais.
  4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ekonominės krizės padariniai negali tekti vienai sutarties šaliai. Sudarant ginčijamus sandorius atsakovas veikė kaip savo srities profesionalas, gi ieškovė buvo neprofesionali klientė, o tai lemia jo nepagrįstą pranašumą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ne visada pacta sunt servanta principo besąlygiškas laikymasis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nes tai gali lemti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą.

28Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti. Nurodoma, kad:

  1. Teismas nenustatė nesąžiningų atsakovo veiksmų ar neveikimo, kuriais ieškovė buvo suklaidinta. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neva įrodymų visetas patvirtina atsakovo pareigų, numatytų VPRĮ bei FPRĮ, nevykdymą, nes dirbtinai iškreipia investavimo į SASO saugumą, teigdama, kad atsakovas neva aiškino, jog jokios rizikos nėra. Vertintina tai, kad atsakovas vykdė teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija buvo patvirtinusi Bazinį prospektą, skirtą visuomenei, o ne profesionaliems investuotojams, kuriame buvo nurodyta su investavimu į SASO susijusi akcijų indeksų svyravimų rizika (investuotojas prisiima riziką dėl nepalankaus akcijų indeksų svyravimų negauti obligacijų prieaugio). Rizikos buvo atskleistos tiek 2007 m. liepos mėnesį vykusio pristatymo, tiek banke individualių susitikimų metu.
  2. Apeliantė negalėjo nesuprasti, jog SASO prieaugis nėra garantuojamas, be to, ji konsultavosi su teisininke dukra, todėl labiau tikėtina, kad tiesiog piktnaudžiaujama neprofesionalios investuotojos statusu, bandant išvengti prievolės sumokėti paskolos palūkanas. Pasaulinė ekonominė finansų krizė lėmė SASO prieaugio nebuvimą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas nesąžiningai apgavo ieškovę; atsakovas siekė atskleisti kiek įmanoma daugiau objektyvios informacijos, susijusios su investavimo rizika, o ne tyčia, nesąžiningai ją slėpti. Tuo atveju, jei atsakovas būtų garantavęs obligacijų prieaugį / pelną, tai: tokia sąlyga būtų įrašyta sutartyje ir/ar Galutinėse sąlygose (nes ten yra prieaugio skaičiavimo formulė) nurodant konkretų prieaugio dydį; atsakovas nebūtų reikalavęs sudaryti hipotekos sandorio, nes nebūtų buvę įmanoma susiklostyti tokiai situacijai, kuomet ieškovė būtų skolinga atsakovui; skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 6.1 punkte nebūtų sąlygos „Jeigu Kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai Klientas ne vėliau kaip Kredito grąžinimo dieną įsipareigoja sumokėti Bankui trūkstamą sumą, sukaupdamas ją Kliento atsiskaitomojoje sąskaitoje, nurodytoje Sutarties 1.9 punkte, bei užtikrindamas Bankui galimybę sukauptą sumą nurašyti“; sutartyse turėjo būti nuostata, patvirtinanti prieaugio garantiją, nurodanti, kokio konkretaus dydžio prieaugis garantuojamas.
  3. Apeliantės dukra teisininkė taip pat neabejotinai suprato, kad ginčo sutartyse nėra nė vienos sąlygos, kuri garantuotų šį prieaugį, suprato / žinojo hipotekos reikšmę, todėl neabejotinai dar kartą paaiškino ieškovei jo teiktus rašytinius, žodinius paaiškinimus, jog įsigyjant SASO sudaroma galimybė, bet ne garantija gauti obligacijų prieaugį, o už pasiskolintas lėšas palūkanas teks sumokėti asmeninėmis lėšomis, joms nesant ? įkeistu turtu.
  4. Nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad SASO prieaugį neva garantavo reklaminė medžiaga, nes remiamasi medžiaga, kuri jai nebuvo įteikta, o ne ta, kurią buvo gavusi. Teismas pagrįstai atskyrė medžiagoje aprašytas lokalias (vietines) krizes nuo pasaulinės ekonominės finansų krizės, kurios nebuvo įmanoma numatyti, ir būtent ji lėmė SASO prieaugio nebuvimą. Tačiau neigiamo akcijų indekso svyravimo riziką buvo prisiėmusi ieškovė.
  5. Atsakovo darbuotoja R. T. tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m., tiek Vilniaus apygardos teisme 2012 m. nuosekliai aiškino, kad jokių pelnų ji negarantavo, kad įspėjo apie riziką, susijusias su investavimu. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo sandorius sudarė suklydusi. Todėl atsakovas neturėjo ir negalėjo atsikirsti į argumentus, kuriais nesirėmė ieškovė. Gi aplinkybės dėl pasaulinės ekonominės ir finansų krizės, lėmusios indeksų kritimą, bet atsiradusios po šių sandorių sudarymo, nėra tariamą suklydimą pagrindžiančiu įrodymu. Nei sutartyse, nei Galutinėse sąlygose nėra sąlygų, garantuojančių obligacijų prieaugį, todėl ji net neturėjo pagrindo klaidingai įsivaizduoti, jog obligacijų prieaugis garantuojamas, o jei vis tik įsivaizdavo, tai neigiamos tokio įsivaizdavimo pasekmės tenka išimtinai jai pačiai.

29Ieškovė J. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo papildomo sprendimo prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad remiantis pirmajame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kuriais nesutinka su ieškinio atmetimu ir dalies priešieškinio tenkinimu, atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių, – atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo papildomo sprendimo taip pat atmestinas.

30Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo panaikinimo prašo jos skundo netenkinti. Nurodo, kad patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, neliktų pagrindo ieškovės apeliaciniam skundui tenkinti.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą bei 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą, iš dalies patenkindamas ieškovės J. B. ieškinio dalį, – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento šalių 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371 (toliau – Skolinimo sutartis) ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis-2“ (toliau – Obligacijų sutartis), atmetė ieškinio dalį dėl priteisimo jai iš atsakovo AB DNB banko 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat atsakovo AB DNB banko priešieškinį dėl palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas apeliacinis teismas priteisė iš atsakovo AB DNB banko ieškovei J. B. 2 873 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei apeliacinį skundą, 12 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginti, o valstybei – 6 046,85 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu. Be to, apeliacinis teismas grąžino atsakovui AB DNB bankui Vilniaus apygardos teismo depozitų sąskaitoje laikytus 300 Lt.

32Teismas konstatavo, kad ieškovė J. B. neįrodė, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovo AB DNB banko apgaulės, tačiau sprendė, kad bylos medžiaga, teismų praktikos išaiškinimai suteikia teisinį ir faktinį pagrindą šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovės pasirašomų obligacijų įsigijimas buvo finansuojamas atsakovo skolinamomis lėšomis, tačiau byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog ieškovei buvo išsamiai paaiškinti galimi pasirinkto investicinio sprendimo (investuojant skolintomis lėšomis) neigiami padariniai; kad atsakovo liudytojų, paaiškinimai yra abejotini dėl jų suinteresuotumo; kad neįmanoma nustatyti, kokius reklaminius lankstinukus galėjo gauti ieškovės duktė finansinio investicinio produkto pristatymo Ukmergės filiale metu, o informacija apie riziką patirti nuostolius, kai SASO perkamos už skolintas lėšas, išdėstyta tik atsakovo pateiktame 2007 m. gegužės mėn. paruoštame lankstinuke; kad pagal Obligacijų sutarties 1.13 punktą ieškovė (investuotoja), pasirašydama šią sutartį, patvirtina, jog yra susipažinusi su 5 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos prospektu (sutarties 1.1 punktas), tačiau paminėtas prospektas ieškovei nebuvo įteiktas nei prieš pasirašant ginčo sutartis, nei vėliau (pats atsakovas nurodė, kad bazinis prospektas buvo viešai paskelbtas banko interneto svetainėje), o sutarčių nuostatose nėra nurodyta obligacijų, susietų su akcijų indeksais, įsigijimo skolintomis lėšomis rizika. Teismas nurodė, kad šios ir kitos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti ieškovės suklydimą dėl esminės sandorio sąlygos – sandorio rizikingumo (pvz., galimybės prarasti įkeistą turtą).

33Teismas konstatavo, kad, sudarydama šiuos sandorius, ieškovė buvo neprofesionalioji klientė ir finansų rinkos dalyvė, ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – ir FPRĮ) įpareigojo atsakovą išsamiai informuoti ieškovę, surinkti duomenis apie investavimo tikslus, tinkamai šiuos tikslus išaiškinti etc. (FPRĮ 22 str. 3 d., 4 d.), kad ieškovės dukters teisininkės dalyvavimas produkto pristatyme nelemia priešingos išvados dėl ieškovės gebėjimo įvertinti riziką, be to, neįrodyta, jog ji susijusi su investavimu ir (ar) turi patirties šioje srityje. Teismo teigimu, tarp banko ir ieškovės (investuotojos) susiklostė pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, lėmę banko pareigą veikti išskirtinai kliento interesais ir geriausiomis klientui sąlygomis, todėl atsakovas, siūlydamas ieškovei investuoti dideles lėšas į banko išleidžiamus vertybinius popierius, bei tam skolintis 2 440 000 Lt sutartį, turėjo pareigą veikti itin rūpestingai, tačiau tos pareigos tinkamai neįvykdė, ir tai turėjo lemiamos įtakos formuojantis ydingai ieškovės valiai dėl ginčo sandorių sudarymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ieškovę suklaidino dėl galimos sandorių sudarymo rizikos, pabrėždamas investicijų pajamingumą ir taip nulemdamas jos, kaip potencialios investuotojos, valią, – ieškovės suklydimą pripažintino esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

34Dėl ieškovės savarankiško ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors apeliaciniame skunde prašoma apeliacine tvarka ieškinį patenkinti visiškai, tačiau minimas reikalavimas nėra konkretizuojamas; kad teikiant apeliacinį skundą žyminis mokestis už tokį reikalavimą taip pat nebuvo sumokėtas. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebepalaikomas. Atkreipė dėmesį į tai, jog prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovė rėmėsi CK 1.91 straipsnio 3 dalies nuostata (sandorio, sudaryto apgaulės įtakoje, negaliojimas), tačiau ginčijami sandoriai pripažįstami negaliojančiais kitu teisiniu pagrindu, todėl nėra teisinės galimybės spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

35Teisėjų kolegija konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai grindžiami prievole mokėti palūkanas, kylančia iš negaliojančiomis pripažintų sutarčių, todėl šiuo klausimu nepasisakė.

36Apeliacinis teismas, panaikinęs skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą atitinkamai tarp šalių perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-517/2014) panaikino nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis ieškovės J. B. ieškinio reikalavimų, tai yra pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento šalių 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta sutartis Nr. 2411-2007-371 dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui bei 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis „DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis-2“, ir atmestas atsakovo AB DNB banko priešieškinis, o taip pat panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomas sprendimas, kuriuo tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Šią bylos dalį, tai yra dėl atsakovo AB DNB banko priešieškinio, o taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

38Kasacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės J. B. ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ginčo šalių sudarytas Skolinimosi sutartį bei Obligacijų sutartis, taip pat paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės J. B. reikalavimas priteisti iš atsakovo AB DNB banko neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovui AB DNB bankui grąžintas Vilniaus apygardos teismo sąskaitoje laikytas 300 Lt depozitas.

39Šis teismas, vadovaudamasis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014 etc.), – be kita ko nurodė, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tai įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo; kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, jo sudarymo aplinkybes ir kt.; kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo, kaip jas vykdė ir įvertinti, ar atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes investuotojas, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės.

40Kasacinis teismas, remdamasis teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 2 dalimi, Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimais, įtvirtintais Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvą dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/EC (MiFID) įgyvendinančiame Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose (VPRĮ 24 str. 3 d., FPRĮ 22 str. 2 d., 3 d.); nurodęs šioje byloje taikytinos ginčijamų Skolinimo ir Obligacijų sutarčių sudarymo metu galiojusio VPRĮ nuostatas, atkreipdamas dėmesį į tai, jog tiek VPRĮ, tiek ir vėlesnio FPRĮ, nuostatos, reglamentuojančios investuotojo pripažinimą profesionaliuoju, yra tapačios; vadovaudamasis išaiškinimais šiuo klausimu, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014, 2014 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-1746/2012, – konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas AB DNB bankas turėjo pareigą laikytis nurodytų reikalavimų dėl informacijos klientui atskleidimo apie investavimo paslaugų riziką, tai yra aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams šią informaciją ir įspėti juos dėl rizikos skolintomis lėšomis įsigyjant obligacijas, susietas su akcijų indeksais, nes siūlomas investicinis produktas gali būti pelningas tik tuo atveju, kai gaunama priemoka yra didesnė nei už kreditą mokamos palūkanos.

41Šis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas turėjo pareigą itin aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, t. y. kad obligacijų išpirkimo metu susiklosčius nepalankiai situacijai ji atgaus tik nominaliąją obligacijų vertę, o neturint lėšų palūkanoms pagal paskolos sutartį sumokėti, jų dengimas (išieškojimas) bus vykdomas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

42Kasacinis teismas, sutikęs su žemesnio teismo išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą ieškovei atskleisti informaciją iki ginčijamų sandorių sudarymo (VPRĮ 24 str. 3 d. 5 p., FPRĮ 22 str. 3 d.), remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, nurodė, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Remdamasi teismų nustatytais faktais, kad ieškovė J. B. yra vidutinio amžiaus, pagal išsilavinimą – filologė, iki ginčijamų sutarčių pasirašymo su finansiniu investavimu susidūrusi nebuvo, taigi būdama neprofesionali investuotoja neturėjo specialiųjų žinių, patirties finansinių priemonių rinkose, pirko banko siūlomą investicinį produktą, tai yra su akcijų indeksais susietas obligacijas, – nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji suklydo (buvo suklaidinta) dėl ginčijamų sandorių esminių aplinkybių, neteisingai suvokė jų turinį arba neteisingai išreiškė valią sudaryti ginčijamus sandorius (Skolinimo sutarties 1.3 p., 4.1 p., 5.1 p., 6.1 p., 6.7 p., 7.1.1 p., 7.2 p., 9.3 p., 9.5 p.). Konstatavo, kad ieškovė, net ir neturėdama finansinio investavimo patirties, tačiau turėdama aukštąjį išsilavinimą, darbo ir gyvenimiškos patirties, kaip ji pati nurodė – susipažinusi su sudaromų sutarčių sąlygomis, – turėjo suvokti arba negalėjo nesuvokti, kad jai gali tekti padengti skolą bankui iš savo lėšų ar kad bankui gali tekti suteiktą kreditą išsiieškoti iš jos hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto; kad dėl netinkamo atsakovo elgesio teikiant informaciją apie SASO įsigijimą skolintomis lėšomis, nevisapusiško rizikos atskleidimo, negalėjo būti suklaidinta tiek, jog nesuvoktų sudaromos Skolinimo sutarties sąlygų; kad sudarydama ginčijamus sandorius, ji išreiškė valią įsigyti obligacijas ir tam tikslui pasiskolinti lėšas iš banko, sąmoningai prisiėmė pareigą mokėti palūkanas už imamą paskolą, taip pat savo valia įkeitė bankui tiek įsigyjamas obligacijas, tiek nekilnojamąjį turtą savo įsipareigojimų tinkamam vykdymui užtikrinti. Atsižvelgdama į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė, skolindamasi 707 831,32 Eur, įkeisdama savo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena, turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, įvertinti nurodytas Skolinimo sutarties sąlygas. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas yra nukreiptas ne į neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų eliminavimą (pareiga atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai etc.), bet į papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pareiga parengti ir paskelbti prospektą, pateikti visą informaciją klientui etc.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Taigi ieškovė negalėjo nesuvokti sudaromos sutarties sąlygų ir jų taikymo padarinių – pareigos mokėti palūkanas už kreditą, skirtą obligacijoms įsigyti, jeigu obligacijų vertė jų išpirkimo dieną nepadidės tiek, kad padengtų mokėtino kredito kartu su palūkanomis sumą, taip pat nekilnojamojo turto įkeitimo hipoteka tikslo ir rizikos, t. y. galimybės netekti įkeisto turto. Tuo tarpu teisių ir pareigų, nustatytų Skolinimo sutartyje, klaidingas įsivaizdavimas, t. y. kad nereikės mokėti palūkanų, nurodytos Skolinimo sutarties sąlygos realiai nebus įgyvendintos, laikytinas jos neapdairumu / nerūpestingumu sudarant šias sutartis, tačiau negali būti pagrindu konstatuoti jos suklydimą CK 1.90 straipsnio prasme. Kasacinis teismas sprendė, kad ieškovės suklydimas sudarant ginčijamas sutartis byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės suklydimo ir pripažindamas ginčijamas sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, todėl panaikino šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais.

43Spręsdamas dėl dalies atsakovo kasacinio skundo, tai yra dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės palūkanas ir delspinigius, šis teismas pažymėjo, kad tuo klausimu byloje yra pasisakęs tik pirmosios instancijos teismas, taigi yra pagrindas konstatuoti, kad minima pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neperžiūrėta, ir kasacija nurodytu klausimu negalima – todėl panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovui iš ieškovės dalį palūkanų ir delspinigių, o priešieškinio reikalavimai atmesti, ir šią bylos dalį grąžintino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 341 str., 359 str. 3 d.).

44Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl teisinių padarinių nustačius, kad finansų tarpininkas pažeidė savo pareigas, nevisapusiškai atskleisdamas riziką, tačiau šis neatskleidimas nesuklaidino investuotojo tiek, jog atskleidus visą riziką, sandorio jis nebūtų sudaręs (FPRĮ 22 str. 3 d., CK 6.1–6.3 str., 6.64 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014). Nurodė, kad šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, jog atsakovas išsamiai neišaiškino ieškovei galimų pasirinkto investicinio sprendimo (investuojant skolintomis lėšomis) neigiamų padarinių, t. y. siūlydamas įsigyti SASO akcentavo išimtinai teigiamus rodiklius, neatskleidė jos įsigyjamo produkto rizikos, taip pažeisdamas VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas. Taip pat pasisakyta, kad nustatyti atsakovo pažeidimai negali būti pagrindu konstatuoti ieškovės suklydimą (suklaidinimą) sudarant ginčijamus sandorius, taigi ir pagrindas pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kaip kreditoriaus padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami sprendžiant dėl ieškovės kaip skolininkės prievolės pagal Skolinimo sutartį mokėti atsakovui palūkanas ir delspinigius apimties ir skolininko visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo pagal CK 6.64 straipsnio nuostatas.

45Teisėjų kolegija taip pat panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo kartu su bylos dalimi dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės palūkanas ir delspinigius. Nurodė, kad kartu spęstina dėl kasacinio teismo patirtų 15,87 Lt tokių išlaidų paskirstymo (CPK 93 str.).

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

48Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribos yra nustatytinos vadovaujantis pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje (CPK 362 str. 1 d.). Šia nutartimi kasacinis teismas, iš dalies patenkinęs atsakovo AB DNB banko kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria, iš dalies patenkinus ieškovės J. B. apeliacinį skundą, buvo patenkinta dalis jos ieškinio reikalavimų, tai yra pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento šalių sudarytos Skolinimosi bei Obligacijų sutartys, bei atmestas atsakovo AB DNB banko priešieškinis dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Kasacinis teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą, kuriuo tarp šalių buvo paskirstyta dalis bylinėjimosi išlaidų. Šis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės J. B. reikalavimai pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ginčo šalių sudarytas Skolinimosi bei Obligacijų sutartis, taip pat paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės J. B. reikalavimas priteisti iš atsakovo AB DNB banko neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovui AB DNB bankui grąžintas Vilniaus apygardos teismo sąskaitoje laikytas 300 Lt depozitas.

49Bylos dalis, tai yra dėl atsakovo AB DNB banko priešieškinio, o taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 str. 1 d. 3 p., 5 p., 362 str.).

50Taigi apeliacinis teismas privalo pagal atsakovo AB DNB banko apeliacinį skundą iš naujo patikrinti teisėtumą bei pagrįstumą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalies, kuria šis teismas, iš dalies patenkinęs atsakovo DNB banko priešieškinį, iš ieškovės J. B. jam priteisė 36 961,34 Lt palūkanų, 1 219,72 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, o taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, kurių dalis, kaip minėta, paskirstyta taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomu sprendimu.

51Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, byloje neįrodytas ieškovės J. B. suklydimas sudarant jos ginčijamas Skolinimosi bei Obligacijų sutartis, suteikiantis pagrindą jas pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnį (CPK 178 str.). Kartu šis teismas sutiko su žemesnio teismo išvada, kad atsakovas kaip kreditorius netinkamai vykdė pareigą ir išsamiai neišaiškino ieškovei galimų pasirinkto investicinio sprendimo (investuojant skolintomis lėšomis) neigiamų padarinių, t. y. siūlydamas įsigyti SASO akcentavo išimtinai teigiamus rodiklius, neatskleidė įsigyjamo produkto rizikos (VPRĮ 24 str. 3 d. 5 p., FPRĮ 22 str. 3 d. nuostatų pažeidimas), – tačiau šis faktas turėtų būti vertinamas sprendžiant dėl banko priešieškinio reikalavimų, tai yra dėl ieškovės kaip skolininkės prievolės pagal Skolinimo sutartį mokėti pastarajam palūkanas ir delspinigius apimties, jos visiško ar dalinio atleidimo nuo šio įsipareigojimo vykdymo (CK 6.64 str.), tuo išsaugant civilinės apyvartos stabilumą, tačiau paskirstant nuostolius abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų kaltės dėl nuostolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

52Kaip žinoma, pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

53Pirmiau buvo paminėta, kad atsakovas AB DNB bankas priešieškinyje prašė 2007 m. rugpjūčio 7 d. tarp šalių sudarytos Skolinimo sutarties Nr. 2411-2007-371 pagrindu priteisti jam iš ieškovės J. B. 107 047,44 Eur (369 613,40 Lt) palūkanų, 3 532,56 Eur (12 197,22 Lt) delspinigių, o taip pat procesines palūkanas. Nurodė, kad pagal šią sutartį suteikė ieškovei 707 831,32 Eur kreditą įsigyti 24 440 vnt. banko platinamoms obligacijoms, susietoms su aktyviai valdomu pasaulio akcijų indeksų krepšeliu (SASO). Ieškovė buvo įsipareigojusi grąžinti bankui šį kreditą ir sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Obligacijų sutartyje nustatyta tvarka bankas 2010 m. rugpjūčio 16 d. išpirko obligacijas, o ieškovė, grąžinusi bankui 707 831,32 Eur kredito sumą, nesumokėjo 107 047,44 Eur palūkanų, kurias privalėjo sumokėti, nes obligacijos neuždirbo prieaugio.

54Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu atmetęs ieškovės J. B. ieškinį, atsakovo DNB banko priešieškinį patenkino iš dalies, – priteisė jam iš ieškovės 36 961,34 Lt palūkanų, 1 219,72 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad šalys yra nelygiavertės, taigi atsakovas taip pat negali būti apsaugomas nuo ekonominės krizės padarinių, todėl pagal teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus privalo prisiimti didžiąją dalį su tuo susijusios rizikos (CK 1.5 str. 1 d.), ir iš ieškovės jam priteisė 10 procentų reikalaujamų lėšų.

55Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, vadovaudamasi pirmiau minėto CPK 362 straipsnio 2 dalies nurodymu, laiko, kad, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovas DNB bankas, kasacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiksmuose nustatė VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkto, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, tai yra netinkamą pareigos vykdymą pateikti sisteminę informaciją apie riziką investuojant būtent skolintomis lėšomis, – suteikiančius pagrindą juos vertinti nagrinėjant klausimą dėl ieškovės J. B. kaip skolininkės prievolės mokėti pagal Skolinimo sutartį jam palūkanas bei delspinigius apimties ar jos visiško ar dalinio atleidimo nuo šios prievolės vykdymo (CK 6.64 str.).

56Remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei laikydamasi kasacinio teismo išaiškinimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime iš esmės konstatavęs esant mišrią kreditoriaus bei skolininkės kaltę dėl netinkamo sutarties įvykdymo, kai asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti pasekmes, atsiradusias dėl nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu, – turėjo pagrindą mažinti jos atsakomybę pagal Skolinimo sutartį proporcingai kreditoriaus kaltei, nepriklausomai nuo kaltės formos (CK 6.189 str. 1 d., 6.64 str., 6.206 str., 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.). Šiuo pagrindu taip pat atmetamas apelianto DNB banko skundo argumentas, kad teismas, nagrinėdamas bei spręsdamas minimą klausimą, nesant ieškovės pareikšto atitinkamo ieškininio reikalavimo, neįrodinėjant paskolos palūkanų dydį esant neprotingai didelį, – peržengė bylos ribas.

57Byloje nustatyta, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tarp jų kredito ir palūkanų mokėjimo tvarkos, kad ieškovė savo valia įkeitė bankui tiek įsigyjamas obligacijas, tiek nekilnojamąjį turtą. Taigi nors ir nebūdama profesionalia investuotoja, tačiau turėdama aukštąjį išsilavinimą, darbo bei gyvenimiškos patirties, kaip ji pati nurodė – susipažinusi su sudaromų sutarčių sąlygomis, ieškovė turėjo suvokti / negalėjo nesuvokti, kad jai gali tekti padengti skolą bankui savo lėšomis ar hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu, tačiau pati nebuvo tiek apdairi, atidi ir rūpestinga, kad išsiaiškintų visas sudaromiems sandoriams reikšmingas aplinkybes, kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant šiuos investicinius sprendimus. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad, priešingai nei teigė ieškovė J. B., nesutikdama tiek su AB DNB banko priešieškiniu, tiek su pastarojo apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad nėra pagrindo ją kaip skolininkę visiškai atleisti nuo sutartinės atsakomybės bankui (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.).

58Apeliantas DNB bankas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, 90 procentų sumažindamas prašomas priteisti mokėjimo paskirtį atitinkančias palūkanas, nemotyvavo tokio sprendimo, vienašališkai pakeitė sutarties 1.3 punktą, o toks sprendimas prieštarauja elementariai verslo logikai bei praktikai, ir laikytinas neadekvačiu, neteisingu, neprotingu (CK 1.5 str.) etc.

59Tikrindama teismo sprendimo dalį šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisus teigdamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse šiuo klausimu yra ne kartą nurodęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 etc.). Tačiau pabrėžtina tai, kad nors ši byla teisme pradėta dar 2010 m. rugsėjo 7 d., o priešieškinis pateiktas dar 2010 m. lapkričio 8 d. – bankas nepateikė į bylą leistinumo bei susietumo kriterijus atitinkančių įrodymų, pagrindžiančių jam kilusius nuostolius. Tokie įrodymai nėra pateikti taip pat ir šiam apeliaciniam teismui, bylą nagrinėjančiam pakartotinai, nors, kaip žinia, šis teismas yra fakto instancija (CPK 320 str. 1 d., 310 str.). Atsiliepdama į banko apeliacinį skundą ieškovė J. B. teisingai nurodo, kad su skundu pateikta paties banko 2012-08-08 pažyma Nr. 30.10-18/522, kurioje nurodyta banko kaštų dalis – 79 028,95 Eur (272 871,15 Lt), tenkanti klientės (ieškovės) sudarytam sandoriui, negali būti traktuojama kaip tinkamu bei pakankamu įrodymu šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į tokio juridinio asmens – finansinės institucijos, statusą (CPK 178 str.).

60Esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau paminėtomis materialiosios teisės normomis bei šioje nutartyje jau ne kartą cituotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje išdėstytomis išvadomis bei nurodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas atsakovo AB DNB banko priešieškinį ir priteisdamas jam iš ieškovės J. B. 36 961,34 Lt palūkanų bei 1 219,72 Lt delspinigių, iš esmės teisingai taikė skolininko atsakomybės mažinimo proporcingai kreditoriaus kaltei taisyklę, grindžiamą kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytais faktais, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovo AB DNB banko apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Tokio pagrindo nesuteikia taip pat ir skundo motyvai dėl teismo sprendimo šiuo klausimu nemotyvavimo (CPK 270 str. 4 d.). Visų pirma teismas nurodė tokio savo sprendimo motyvus, o antra, nepakankamas motyvavimas negali būti pagrindu naikinti šio sprendimo, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nagrinėjamu klausimu – byla priešieškinio dalyje (CPK 185 str.).

61Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pagrįstumo atsakovo AB DNB banko kito apeliacinio skundo reikalavimo – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą, remdamasi šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, be kita ko, vertindama ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo išvadai, jog, jo žodžiais tariant, jis visiškai apsigynė nuo nepagrįsto ieškinio – nuspręsta dėl mišrios atsakomybės; kad teismams yra suteikta teisė mažinti atlygintinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str. 2 d.), – taip pat atmeta šį skundą (CPK 263 str. 1 d.).

62Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atsakovo AB DNB banko apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, ieškovės J. B. atsiliepimų į juos argumentus, – skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalį bei 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą palieka nepakeistus (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat panaikino apeliacinės instancijos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo kartu su bylos dalimi dėl atsakovo AB DNB banko priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės J. B. palūkanas ir delspinigius. Nurodė, kad kartu spęstina dėl kasacinio teismo patirtų 15,87 Lt bei šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str.).

65Atsakovas AB DNB bankas kasaciniame skunde prašė panaikinti paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovės jam 107 Eur (369 613,4 Lt) palūkanų ir 3 532,56 Eur (12 197,22 Lt) delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas. Pirmiau buvo minėta, kad kasacinis teismas šį atsakovo kasacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino nurodyto apeliacinės instancijos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis ieškovės J. B. ieškinio reikalavimų, tai yra dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir atmestas atsakovo AB DNB banko priešieškinis, o taip pat panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomas sprendimas. Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo buvo perduota bylos dalis dėl atsakovo priešieškinio, o taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės kasacinis teismas patenkino 50 procentų atsakovo reikalavimų, sprendžia, kad jam iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taip pat sudaro 50 procentų (CPK 93 str.).

66Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 5 864 Lt žyminį mokestį, kitos bylinėjimosi išlaidos sudarė 9 200,03 Lt (6 t., 101 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo advokato suteiktų teisinių paslaugų mastą, bylos sudėtingumą ir apimtį, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, taip pat remdamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovui iš ieškovės priteistina kitų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 98 str.). Todėl bendra atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma proporcingai patenkintų atsakovo reikalavimų daliai sudaro 4 932 Lt, tai yra 1 428,41 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (15,87 Lt, tai yra 4,6 Eur), priteistinos valstybei iš ieškovės.

67Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 9 856 Lt (7 436 Lt žyminis mokestis, 2 420 Lt advokato pagalbos išlaidos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo patenkintų reikalavimų dalį (10 procentų), taip pat jam iš ieškovės priteisia paminėtų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tai yra 985,6 Lt (285,45 Eur) (CPK 93 str.).

68Taigi atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas sudaro 1 713,86 Eur.

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo akcinės bendrovės DNB banko priešieškinis patenkintas iš dalies ir jam iš ieškovės J. B. priteista 36 961,34 Lt palūkanų, 1 219,72 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

71Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą.

72Priteisti atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui (kodas 112029270) iš ieškovės J. B. (kodas ( - ) 1 713,86 Eur (tūkstantis septyni šimtai trylika Eur ir aštuoniasdešimt šeši ct, 5 917,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

73Priteisti valstybei iš ieškovės J. B. (kodas ( - ) 4,6 Eur (keturi Eur šeši ct, 15,87 Lt) išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui... 5. Ieškovė nurodė, kad sudarant ginčijamas sutartis atsakovas, kaip ypač... 6. Ieškovė teigė, kad savo dukrai suteikė įgaliojimą įkeisti jai... 7. Ieškovė nurodė, kad ji nėra profesionali investuotoja, todėl atsakovas,... 8. Tvirtino, kad atsakovas jai tinkamai nepaaiškino, kad skirtingai nuo įprastai... 9. Atsakovas AB DNB bankas byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė... 10. Atsakovas nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. šalių sudarytą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės J. B.... 13. Remdamasis ieškovės procesinių dokumentų turiniu bei paaiškinimais,... 14. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad SASO esmė investuojant... 15. Teismas pažymėjo, kad neįmanoma nustatyti, kuriuos būtent banko reklaminius... 16. Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. įvykę drastiški pokyčiai pasaulio, kartu... 17. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nebuvo tiksliai išaiškintas SASO veikimo... 18. Teismas nurodė, kad Obligacijų sutarties nuostatos yra aiškios ir... 19. Teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai negali būti pripažinti... 20. Atmetęs ieškovės ieškinį teismas sprendė, kad ginčo santykio šalys yra... 21. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomu sprendimu papildomai... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 23. Ieškovė J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą teismo... 24. Ieškovė J. B. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos... 25. Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo... 26. Atsakovas DNB bankas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 27. Ieškovė J. B. atsiliepime į atsakovo DNB bankas apeliacinį skundą prašo... 28. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 29. Ieškovė J. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo... 30. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovės J. B. apeliacinį skundą... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 32. Teismas konstatavo, kad ieškovė J. B. neįrodė, jog ginčo sandoriai buvo... 33. Teismas konstatavo, kad, sudarydama šiuos sandorius, ieškovė buvo... 34. Dėl ieškovės savarankiško ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės... 35. Teisėjų kolegija konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai grindžiami... 36. Apeliacinis teismas, panaikinęs skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (civilinė... 38. Kasacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos... 39. Šis teismas, vadovaudamasis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi,... 40. Kasacinis teismas, remdamasis teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis,... 41. Šis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai... 42. Kasacinis teismas, sutikęs su žemesnio teismo išvada, kad atsakovas... 43. Spręsdamas dėl dalies atsakovo kasacinio skundo, tai yra dėl priešieškinio... 44. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką... 45. Teisėjų kolegija taip pat panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 48. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribos yra nustatytinos vadovaujantis... 49. Bylos dalis, tai yra dėl atsakovo AB DNB banko priešieškinio, o taip pat... 50. Taigi apeliacinis teismas privalo pagal atsakovo AB DNB banko apeliacinį... 51. Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylos dalį apeliacinės instancijos... 52. Kaip žinoma, pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje... 53. Pirmiau buvo paminėta, kad atsakovas AB DNB bankas priešieškinyje prašė... 54. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu atmetęs ieškovės... 55. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 56. Remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei... 57. Byloje nustatyta, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl... 58. Apeliantas DNB bankas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, 90... 59. Tikrindama teismo sprendimo dalį šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi,... 60. Esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis... 61. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pagrįstumo atsakovo AB DNB banko kito... 62. Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atsakovo AB DNB... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat panaikino apeliacinės... 65. Atsakovas AB DNB bankas kasaciniame skunde prašė panaikinti paminėtą... 66. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 5 864... 67. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo išlaidos apeliacinės instancijos... 68. Taigi atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, turėtų... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo... 71. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomą... 72. Priteisti atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui (kodas 112029270) iš... 73. Priteisti valstybei iš ieškovės J. B. (kodas ( - ) 4,6 Eur (keturi Eur...