Byla 2-757/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1215-555/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1215-555/2014, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“.

4Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino UAB „Vicus“ kreditorių finansinius reikalavimus.

5Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas) kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 5 037 488,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kilusį 2007 m. kovo 14 d. – 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, Nr. 2007-030283, Nr. 2007-100628 pagrindu. Nurodė, kad pagal išvardintas sutartis RUAB „Vicus“ buvo perduoti valdyti ir naudotis 24 žemės sklypai, esantys Klaipėdos mieste bei Kaišiadorių rajone. Užtikrinant šių sutarčių įvykdymą, buvo įregistruota patalpų, esančių Savanorių pr. 375, Kaune, hipoteka. Atsakovui RUAB „Vicus“ nesumokėjus įmokų, išperkamosios nuomos sutartys nuo 2009 m. kovo 14 d. buvo nutrauktos, o turtą pareiškėjas (2009 m. birželio 18 d.) perėmė. Perimtas turtas buvo parduotas patiriant 4 786 886,16 Lt nuostolių, taip pat buvo patirta 5 457,70 Lt papildomų išlaidų, susijusių su perimto turto administravimu bei realizavimu. Be to, išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu buvo pareikštas ieškinys Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė AB „SEB lizingas“ naudai iš UAB „Vicus“ 208 811,71 Lt (176 959,06 Lt palūkanų, 31 852,65 Lt delspinigių). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kreditinį reikalavimą sudaro ir 38 890 Lt palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo bylos dėl skolos ir delspinigių priteisimo iškėlimo teisme iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos, 5 176 Lt priteistų bylinėjimosi išlaidų.

6Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. protokoline nutartimi pareiškėją AB „SEB lizingas“ pakeitė jo teisių perėmėju AB SEB banku.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko 5 037 488,36 Lt finansinį reikalavimą RUAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje.

9Remdamasis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog teismine tvarka ginčijamos išperkamosios nuomos sutartys, nesudaro pagrindo sustabdyti pareikšto finansinio reikalavimo, kylančio iš ginčijamų sutarčių, nagrinėjimą.

10Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvados, kad yra neabejotina RUAB „Vicus“ kaltė dėl išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo ir nuostolių dėl turto realizavimo atsiradimo. Remdamasis kasacinio teismo suformuluota taisykle dėl išperkamosios nuomos davėjo nuostolių apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti AB SEB banko 4 786 886,16 Lt finansinį reikalavimą dėl nuostolingai realizuoto neišpirkto turto.

11Teismas pripažino pagrįstus AB SEB banko reikalavimus dėl 208 811,71 Lt palūkanų ir delspinigių bei 5 176 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes šių reikalavimų pagrįstumą įrodo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1129-661/2011, kuriuo buvo priteistos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios sudaro 38 890 Lt. Teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą ir šioje dalyje.

12Atsižvelgdamas į tai, kad AB SEB bankas turėjo pagrįstų išlaidų, susijusių su turto administravimu ir realizavimu, teismas patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą dėl 5 457,70 Lt. Iš viso patvirtintas AB SEB banko 5 037 488,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu RUAB „Vicus“ prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino aplinkybės, kad vyksta teisminis ginčas dėl sandorių, iš kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas, ir kol šis ginčas neišspręstas, kreditoriaus reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir tvirtinamas;

162. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į žemės sklypų vertę tuo momentu, kai juos UAB „Vicus“ perdavė AB „SEB lizingas“. Teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimą, iš viso nevertino minėtų žemės sklypų vertės jokiu momentu. Kadangi visas išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu valdytas turtas buvo perimtas 2009 m. birželio 18 d., teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, pirmiausia turėjo nustatyti, kokia buvo šių žemės sklypų vertė 2009 m. birželio 18 d. Teismas tokių duomenų nesiekė nustatyti ir jų nenustatė, o kreditorius AB „SEB lizingas“ jų nepateikė;

173. AB „SEB lizingas“ pardavė UAB „Litectus II“ išperkamosios nuomos daiktus - žemės sklypus už kainą, kuri: 1) 16 210 062,30 Lt arba 74 % mažesnė nei šių žemės sklypų įsigijimo kaina; 2) yra mažesnė nei buvo nurodyta skelbime apie aukcioną; 3) apskaičiuota su PVM, nors skelbime apie būsimą aukcioną žemės sklypai buvo parduodami ne kaip PVM objektai. Akivaizdu, kreditorius nesiėmė jokių veiksmų savo nuostoliams sumažinti ir nepateikė teismui neginčytinų rašytinių įrodymų apie nuostolių dydį. Kreditoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi RUAB „Vicus“ atžvilgiu ir pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog kreditorius dėjo maksimalias pastangas parduoti turtą už didžiausią kainą, tuo siekiant išvengti galimų nuostolių atsiradimo. Kreditoriaus elgesys yra nesąžiningas dėl sukčiavimo parduodant UAB „Litectus II“ žemės sklypus už mažesnę nei aukciono pradinę kainą. Todėl kreditoriaus teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi nesąžiningai, atlyginimą negali būti ginama. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, visiškai nevertino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ elgesio po išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo, jo siekių ir pastangų parduoti išperkamosios nuomos sutarčių daiktus (žemės sklypus) už maksimaliai didžiausią kainą, kreditoriaus nesąžiningą elgesį skelbiant aukcioną bei jam įvykus parduodant realizuotą turtą;

184. Teismas nevertino 2013 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu kreditorius aukciono būdu pardavė UAB „Litectus II“ Klaipėdos m. ir Kaišiadorių r. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, realumo, t. y. ar šios sutartys nebuvo fiktyvios. Turėdamas duomenų apie UAB „Litectus II“ blogą finansinę padėtį, teismas netyrė ar ši bendrovė galėjo sumokėti ir iš tikrųjų sumokėjo pagal sutartis sulygtą kainą;

195. Teismas, visiškai nevertindamas aplinkybių, susijusių su išperkamosios nuomos sutarčių daiktų (žemės sklypų) pardavimo/realizavimo kaina, AB „SEB lizingas“ nesąžiningu elgesiu parduodant/realizuojant žemės sklypus, UAB „Vicus“ patirtų nuostolių, nepasisakydamas dėl šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų įrodomosios vertės, neargumentuodamas, kodėl jais nesivadovauja ir/ar juos atmeta, pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

20Pareiškėjas AB SEB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211. Išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, 2007-030283 ir 2007-10628 ginčijamo faktas nedaro šių sutarčių negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė UAB „Vicus“ ieškinį dėl sandorių panaikinimo;

222. Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia, kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio klausimą, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Nors restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas susijęs su viešuoju interesu, tačiau tai nereiškia, kad teismui yra perkeliama pareiga įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis savo atsikirtimus grindžia atsakovas (CPK 178 str.). Teismas siūlė atsakovui pateikti turto vertinimo dokumentus ar pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas taip ir nepasinaudojo nei viena iš šių galimybių;

233. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad žemės sklypų pardavimo kaina neatitiko tuo metu buvusios jų realios rinkos vertės. Atsakovas taip pat ignoruoja akivaizdžiai dėl ekonominės krizės pasikeitusias rinkos sąlygas per laikotarpį nuo sutarčių sudarymo iki ginčo žemės sklypų pardavimo momento. Nei iki sutarčių nutraukimo, nei grąžinus žemės sklypus kreditoriui atsakovas nedėjo jokių pastangų parduoti turtą už abiems šalims priimtiną kainą, todėl atsakovo teiginys, kad AB SEB bankas neva siekė parduoti žemės sklypus už mažiausiai įmanomą kainą, yra nesąžiningas. Turtą buvo siūloma pirkti visiems suinteresuotiems asmenims ir turtas buvo parduotas vieninteliam aukcione dalyvavusiam pirkėjui. Kreditorius pasirinko tokį ginčo pardavimo būdą, kuriuo buvo siekiama gauti didžiausią įmanomą kainą ir kuris padėtų išvengti ginčų dėl nuostolio, kuris buvo patirtas pardavus turtą šiuo būdu. Atsakovas negali remtis aplinkybe dėl neva netinkamai nurodytų pirkimo pardavimo sandorių apmokestinimo (PVM), nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui (CPK 306 str. 2 d.). Iš atsakovo UAB „Vicus“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų VIC Nr. 0000410, Nr. 0000512 matyti, kad pats atsakovas ginčo žemės sklypus AB „SEB lizingas“ pardavė su PVM, todėl realizuodamas šiuos žemės sklypus AB SEB bankas taip pat turėjo apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti PVM;

244. UAB „Litectus II“ iš AB SEB banko įsigijo net tik ginčo sklypus (tą patvirtina ir pirkimo– pardavimo sutartys bei priėmimo–perdavimo aktai), todėl 2013 m. birželio 28 d. UAB „Litectus II“ pavedimas atliktas gerokai didesnei sumai nei ginčo žemės sklypų, kuriais naudojosi UAB „Vicus“, pardavimo kaina. 2013 m. liepos 9 d. priėmimo–perdavimą aktų, pasirašytų tarp AB „SEB lizingas” ir UAB „Litectus II“ ir patvirtintų notarine tvarka, kuriais „Litectus II“ buvo perduota nuosavybės teisė į parduotus žemės sklypus, abi šalys patvirtino, kad UAB „Litectus II“ tinkamai atsiskaitė už žemės sklypus.

25IV.

26Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Atskirasis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

29Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kreditoriaus AB SEB banko (pradinio kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo teisių perėmėjas) nuostolių, patirtų nutraukus išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283.

30Byloje nustatyta, kad UAB „Vicus“ (klientas) ir AB „SEB lizingas“ pasirašė dvi 2007 m. kovo 14 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030220, Nr. 2007-030283 ir 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628. Šių sutarčių pagrindu šalys susitarė dėl nuosavybės teisės į 24 žemės sklypus, esančius Klaipėdos mieste bei Kaišiadorių rajone, perleidimo. Prievolių pagal pasirašytas išperkamosios nuomos sutartis įvykdymas buvo užtikrintos patalpų, esančių Savanorių pr. 375, Kaune, hipoteka. Atsakovui RUAB „Vicus“ netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, išperkamosios nuomos sutartys buvos nutrauktos nuo 2009 m. kovo 14 d. Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu RUAB „Vicus“ valdytas turtas buvo perimtas 2009 m. birželio 18 d. AB „SEB lizingas“ ir realizuotas (parduotas) 2013 m. birželio 13 d. UAB „Litectus II“.

31Išperkamosios nuomos sutartys, kurių pagrindu pareikštas AB SEB banko finansinis reikalavimas, buvo ginčijamos teismine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė RUAB „Vicus“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ (šiuo metu pasibaigęs reorganizavimo būdu ir išregistruotas) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. 2-1087-640/2013). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko šį teismo sprendimą nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2A-578/2014). Taigi šiuo metu yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestini nepagrįsti RUAB „Vicus“ reikalavimai dėl išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 pripažinimo negaliojančiomis.

32Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą, išaiškino ir tai, kad išperkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 pripažintinos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimis (CK 6.411 str.). Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko apeliacinės instancijos teismas (civilinės bylos Nr. 2A-578/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas paminėtuose teismų sprendimuose atliktu išperkamosios nuomos sutarčių teisiniu kvalifikavimu, konstatuojant, jog išperkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 yra pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys (CK 6.411 str.).

33CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus X skirsnio 6.411 – 6.416 straipsnių nuostatos nenustato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisinių padarinių, šalių atsakomybės pagal tokias sutartis, todėl turi būti taikomos bendrosios civilinę atsakomybę ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos (CK 6.245-6.262 str.).

34Byloje nėra ginčo dėl to, kad išperkamosios nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl RUAB „Vicus“ kaltės, jam nemokant sutartyse numatytų mokėjimų. Apelianto AB SEB banko teigimu, nutraukus išperkamosios nuomos sutartis, jis patyrė 5 037 488,36 Lt nuostolių, kurių didžiausią dalį sudaro 4 786 886,16 Lt nuostolingai realizuoto turto nuostolis. Šią nuostolių sumą AB SEB bankas paskaičiavo kaip turto realizavimo kainos (be PVM) ir tokio turto buhalterinės vertės (be PVM) skirtumą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši nuostolio suma yra pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl patvirtino AB SEB banko 4 786 886,16 Lt finansinį reikalavimą UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

35Pagal išperkamosios nuomos sutarčių 16.6.4 punktą, kai sutartys nutraukiamos dėl to, jog klientas (RUAB „Vicus“) netinkamai vykdė mokėjimus pagal šias sutartis, klientas privalo grąžinti turtą ir atlyginti nuostolius, kurie SEB VB lizingą (jo teisių perėmėjas AB SEB bankas) atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartis būtų tinkamai įvykdęs. Nuostolių sąvokos nėra pateikiama sutartyse, todėl sprendžiant dėl to, kas pripažintina kreditoriaus AB SEB banko nuostoliais, atsižvelgtina į CK 6.249 straipsnį, kuris numato, kad žala (piniginė žalos išraiška yra nuostoliai) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (1 d.). Be to, nuostoliais pripažintinos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ir jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 d.). CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju išperkamosios nuomos sutartys nenustatė sąlygų, ribojančių atsakovo (kliento) RUAB „Vicus“ atsakomybę sutarties pažeidimo atveju, todėl AB SEB bankas įgijo teisę į visų jo patirtų nuostolių atlyginimą.

36Kaip paminėta, kreditorius AB SEB bankas 4 786 886,16 Lt dydžio nuostolius paskaičiavo iš pinigų sumos (954 206,61 Lt be PVM), gautos realizavus 23 žemės sklypus (išperkamosios nuomos sutarties objektus), atėmus šio neišpirkto turto (buhalterinę) vertę be PVM (5 831 088,27 Lt). Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, kreditoriaus pateiktas jo patirtų nuostolių dydžio paskaičiavimo metodas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, apskaičiuojant išperkamosios nuomos davėjo (CK 6.503 str.) dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nors nagrinėjamoje byloje ginčo šalis siejo ne išperkamosios nuomos (CK 6.503 str.), o pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai (CK 6.411 str.), tačiau tai savaime nėra pagrindas netaikyti tokio paties kreditoriaus nuostolių paskaičiavimo būdo, kuris šioje situacijoje, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, pripažintinas pagrįstu bei protingu.

37Apeliantas RUAB „Vicus“ kategoriškai nesutinka su AB SEB banko 4 786 886,16 Lt dydžio nuostoliais, teigdamas, kad žemės sklypai (išperkamosios nuomos objektu buvęs turtas) buvo parduoti (realizuoti) neįprastai maža kaina, kuri tuo metu neatitiko šio turto buvusios rinkos vertės. Anot apelianto, kreditorius AB SEB bankas nesiėmė jokių veiksmų savo nuostoliams sumažinti, nedėjo maksimalių pastangų parduoti turtą (žemės sklypus) už didžiausią įmanomą kainą.

38Remiantis CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, skolininko (šiuo atveju RUAB „Vicus“) atsakomybė gali būti mažinama arba jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius (AB SEB bankas) tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti RUAB „Vicus“, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.). Apeliantas RUAB „Vicus“ neįrodė AB SEB banko kaltės dėl jo patirtų nuostolių dydžio ar to, kad bankas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, jų padidėjimo. Nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kokia buvo žemės sklypų rinkos vertė jų grąžinimo AB „SEB lizingas“ (2009-06-18) ir realizavimo (2013-06-13) laikotarpiais ir to, jog realizuojamo turto (žemės sklypų) pardavimo kaina neatitiko tuo metu jo (turto) buvusios rinkos vertės (CPK 178, 179 str.). Atskirajame skunde RUAB „Vicus“ apeliuoja į tai, kad bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl turto rinkos vertės nesiaiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors restruktūrizavimo bylose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo rinkti įrodymus už dalyvaujančius byloje asmenis, kuriuos jie gali pateikti patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, o negalėdamas pateikti kurio nors įrodymo, patvirtinančio arba paneigiančio įrodinėtinas byloje aplinkybes, dalyvaujantis byloje asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti tokį įrodymą CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantas RUAB „Vicus“ neteigė, kad negalėjo gauti duomenų apie išperkamosios nuomos sutarčių objektu buvusio turto rinkos vertę šio turto grąžinimo ar pardavimo metu, dėl šių duomenų išreikalavimo jis (apeliantas) nesikreipė ir į bylą nagrinėjantį teismą.

39Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Kreditorius AB SEB bankas žemės sklypus pardavė už 954 206,61 Lt be PVM. Apeliantas RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kad bankas turėjo realių galimybių per protingą laiką parduoti žemės sklypus už didesnę kainą. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad AB SEB bankas savo pasyviu ar neapdairiu elgesiu prisidėjo prie didesnių nuostolių atsiradimo. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypai buvo parduoti po 4 metų nuo jų susigrąžinimo iš RUAB „Vicus“, tačiau byloje nenustatyta, kad sąlyginai ilgas pardavimo procesas turėjo esminę įtaką parduodamo turto kainai. AB SEB bankas pasirinko turto (žemės sklypų) pardavimą viešo pardavimo aukcionu būdu. Šiam turto pardavimo būdui RUAB „Vicus“ neprieštaravo. Nors aukcione dalyvavo tik vienas subjektas UAB „Litectus II“, kuris ir įsigijo parduodamą turtą, tačiau byloje nenustatyta, kad kuriam nors suinteresuotam asmeniui nebuvo leista dalyvauti aukcione. Apeliantas RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kad per nurodytą keturių metų laikotarpį pats dėjo pastangas, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, ėmėsi priemonių, kad apie aukcioną sužinotų kuo daugiau potencialių pirkėjų. Nenustatyta, kad RUAB „Vicus“ kreipėsi į AB SEB banką su pasiūlymu perleisti turtą (želės sklypus) jo surastam pirkėjui.

40Apeliantas RUAB „Vicus“ ginčija kreditoriaus AB SEB banko 4 786 886,16 Lt reikalavimą ir tuo pagrindu, kad, anot jo, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti tarp AB SEB banko ir UAB „Litectus II“, buvo fiktyvūs, t.y. nebuvo realiai sudaryti ir įvykdyti. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėja tuo, kad sandorių sudarymo metu UAB „Litectus II“ finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis (UAB „Litectus II“) neturėjo finansinių galimybių sumokėti įsigyjamų žemės sklypų kainos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes sandorių realumą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: notarine tvarka patvirtintos 2013 m. birželio 13 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys (2 t., 116-146 b. l.; 3 t., 2-68 b. l.); notarine tvarka patvirtinti 2013 m. liepos 9 d. turto (žemės sklypų) priėmimo-perdavimo aktai (2 t., 30-115 b. l.); 2013 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos faktūros (1 t., 167-172 b. l.) ir pirkėjo UAB „Litectus II“ atlikti mokėjimai AB SEB lizingui ir jo teisių perėmėjui AB SEB bankui (3 t., 70-72 b. l.). Pastebėtina, kad atliktu paskutiniu mokėjimu (galutiniu atsiskaitymu) AB SEB bankui buvo pervesta 8 942 000 Lt, t.y. daugiau nei UAB „Litectus II“ turėjo sumokėti už šio ginčo žemės sklypus, o mokėjimo paskirtyje nedetalizuota, kokiu pagrindu atliekamas mokėjimas. Kaip paaiškino AB SEB bankas, pavedimas atliktas gerokai didesnei sumai nei ginčo žemės sklypų, kuriais naudojosi RUAB „Vicus“, pardavimo kaina, kadangi tuo pačiu metu pirkėjui UAB „Litectus II“ buvo perleisti ir kiti žemės sklypai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti AB SEB banko paaiškinimais, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai (pirkimo-perdavimo sutartys, priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros) įrodo, kad kartu su žemės sklypais, kurie buvo perleisti RUAB „Vicus“ išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu, AB SEB bankas pardavė UAB „Litectus II“ didelės vertės kitų nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų). Be to, UAB „Litectus II“ atliktas galutinis mokėjimas AB SEB bankui buvo per 2013 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyse (2 t., 116-146 b. l.; 3 t., 2-68 b. l.) nurodytą terminą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad būtent 2013 m. birželio 28 d. mokėjimu UAB „Litectus II“ visiškai atsiskaitė su AB SEB banku už nagrinėjamo ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus).

41Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde apeliantas RUAB „Vicus“ neišdėstė argumentų, kuriais būtų nesutinkama bei ginčijama kitoje dalyje teismo patvirtinta AB SEB banko finansinio reikalavimo dalis, sudaranti 250 602,20 Lt, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str. 1, 2 d.).

42Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

43Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino UAB... 5. Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas)... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. protokoline nutartimi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko... 9. Remdamasis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, teismas nurodė, kad ta aplinkybė,... 10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvados,... 11. Teismas pripažino pagrįstus AB SEB banko reikalavimus dėl 208 811,71 Lt... 12. Atsižvelgdamas į tai, kad AB SEB bankas turėjo pagrįstų išlaidų,... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu RUAB „Vicus“ prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino... 16. 2. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į žemės sklypų vertę... 17. 3. AB „SEB lizingas“ pardavė UAB „Litectus II“ išperkamosios nuomos... 18. 4. Teismas nevertino 2013 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių,... 19. 5. Teismas, visiškai nevertindamas aplinkybių, susijusių su išperkamosios... 20. Pareiškėjas AB SEB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o... 21. 1. Išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, 2007-030283 ir 2007-10628... 22. 2. Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę,... 23. 3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad žemės sklypų... 24. 4. UAB „Litectus II“ iš AB SEB banko įsigijo net tik ginčo sklypus (tą... 25. IV.... 26. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Atskirasis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kreditoriaus AB SEB banko (pradinio... 30. Byloje nustatyta, kad UAB „Vicus“ (klientas) ir AB „SEB lizingas“... 31. Išperkamosios nuomos sutartys, kurių pagrindu pareikštas AB SEB banko... 32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą,... 33. CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus X skirsnio 6.411 – 6.416 straipsnių... 34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išperkamosios nuomos sutartys buvo nutrauktos... 35. Pagal išperkamosios nuomos sutarčių 16.6.4 punktą, kai sutartys... 36. Kaip paminėta, kreditorius AB SEB bankas 4 786 886,16 Lt dydžio nuostolius... 37. Apeliantas RUAB „Vicus“ kategoriškai nesutinka su AB SEB banko 4 786... 38. Remiantis CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, skolininko (šiuo atveju RUAB... 39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad daikto rinkos kainos nustatymas,... 40. Apeliantas RUAB „Vicus“ ginčija kreditoriaus AB SEB banko 4 786 886,16 Lt... 41. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde apeliantas RUAB „Vicus“... 42. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti... 43. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 44. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą....