Byla eAS-631-415/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104); 2) panaikinti NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1366-(5.59 E.)59E.); 3) įpareigoti NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašyme (reg. Nr. 499F-2422), 2020 m. vasario 21 d. prašyme (reg. Nr. 499F-788), 2020 m. vasario 25 d. prašyme (reg. Nr. 499F-844), 2020 m. birželio 29 d. prašymuose Nr. 49GF-2302 ir Nr. 49GF-2303 išreikštą valią.

6Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais.

7Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius šioje byloje skundžiamu 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-(14.49.104) nurodė, kad pareiškėja 2015 m. vasario 20 d. pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ir kad už valstybės išperkamą žemę pareiškėjai galima atlyginti tik lygiaverčiu miško plotu; pareiškėjai galės būti suteikiami tik lygiaverčiai miško sklypai, nors išvadose aiškiai nurodyta, kad pagal jas atkuriamos nuosavybės teisės ne į miško, bet į žemės sklypus. Pareiškėjai nurodyta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo nurodyti rajonus ir kadastro vietoves, kuriose ji pageidauja gauti lygiaverčius miško sklypus. Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104) suformuluotais patvarkymais, pareiškėja šį raštą apskundė NŽT, tačiau NŽT skundą atmetė.

8Pareiškėja nurodė, kad atsakovas ketina priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai bus atkuriamos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu. Pareiškėjos vertinimu, NŽT Šilalės skyriaus ir Telšių skyriaus raštuose yra konstatuojama, kad pareiškėja nepasirinko atitinkamuose projektuose jai pasiūlytų miško sklypų ir dėl to NŽT teritoriniai skyriai atitinkamas išvadas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi grąžina jas surašiusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėjos teigimu, visi NŽT teritorinių skyrių raštai įrodo, kad atsakovas ketina priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytą sprendimą ir yra tikėtina, kad tokie sprendimai jau netgi yra priimti.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

11Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. draudimą atlikti veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių konkrečių prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvų, pagrindžiančių tai, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Iš pareiškėjos pateiktų raštų turinio matyti, kad NŽT teritoriniai skyriai atitinkamas išvadas vadovaudamiesi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi grąžino jas surašiusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui. Minėtuose raštuose nėra užsimenama apie pareiškėjos atžvilgiu ketinamus priimti ar jau priimtus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi. Teismas nurodė, kad pareiškėjos įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

12III.

13Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais.

14Pareiškėja nurodo, jog aplinkybė, kad ateityje gali kilti nauji teisiniai ginčai, nors pati savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau ir nepaneigia jų taikymo būtinybės. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas priims sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais, tai teismas negalės nagrinėti šios bylos ir tenkinti pareiškėjos reikalavimų, kol tie aktai nebus panaikinti teismo tvarka. Abi bylos turėtų būti sujungtos. Pareiškėja turėtų tikslinti skundą ir reikšti naujus reikalavimus. Tokios aplinkybės apsunkina ir vilkina teismo procesą. NŽT teritoriniai skyriai, net nesulaukę NŽT, kaip išankstinės skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo, toliau tęsė nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais procedūrą. Šį faktą, pareiškėjos teigimu, įrodo NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštas Nr. 7SD-4026-Ū14.7.137E.), kuriame aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pateiktuose NŽT teritorinių skyrių raštuose nėra užsimenama apie pareiškėjos atžvilgiu ketinamus priimti ar jau priimtus sprendimus.

15Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

16NŽT nurodo, kad nevykdys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, kol nebus išnagrinėta ši administracinė byla. NŽT įsitikinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šios bylos nagrinėjimui gali kliudyti potencialūs ginčai dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Tokios bylos turėtų būti stabdomos, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje bus galima daryti vienareikšmišką išvadą dėl pareiškėjos išreikštos valios pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

17NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas laikinai stabdomas, iki kol baigsis teisminiai procesai. Analogišką poziciją NŽT išdėstė ir 2020 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 1SS-1694-(5.59 E.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju betikslis, nes esant ginčui dėl pareiškėjos valios, atsakovas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo. Pareiškėja nepagrindė ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai atlyginant pinigais – teisėtumas ir pagrįstumas.

21Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

23Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

24Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas be teisėto pagrindo ketina atkurti nuosavybės teises pareiškėjai atlyginant pinigais ir atsakovui priėmus tokius sprendimus bei netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šios administracinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus taps neįmanomas, kol nebus panaikinti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, bus vilkinamas teismo procesas.

25Minėti pareiškėjos argumentai yra susiję su teismo proceso eiga ir galimais papildomais teisminiais ginčais, tačiau jie nepagrindžia būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018). Nors pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, ji nenurodo argumentų, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju būtų pagrindas nukrypti nuo minėtos teismų praktikos ir asmens siekį ateityje išvengti galimų teisinių ginčų pripažinti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėja neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių pagrįstų argumentų bei duomenų. Be to, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procedūra yra sustabdyta, iki baigsis teisminiai ginčai.

27Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 6. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius šioje byloje... 8. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas ketina priimti sprendimą, kuriuo... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi... 11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo... 12. III.... 13. Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Pareiškėja nurodo, jog aplinkybė, kad ateityje gali kilti nauji teisiniai... 15. Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 16. NŽT nurodo, kad nevykdys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, kol nebus... 17. NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) informavo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą... 21. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima,... 23. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo... 24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 25. Minėti pareiškėjos argumentai yra susiję su teismo proceso eiga ir galimais... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos šioje byloje pateiktus... 27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį... 31. Nutartis neskundžiama....