Byla e2A-934-943/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Statra“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. L. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1561-221/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atsakovams R. L., R. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Statra“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. rugsėjo 21 d. patikslinusi, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimą; 2) 29 374,74 Eur palūkanas; 3) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovams priklausančiam turtui; 4) priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė ieškinį grindė fiduciarinių pareigų ieškovei pažeidimu (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis), prašydama žalos atlyginimo deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovų R. L. ir R. B. neteisėtų veiksmų, o būtent, kad atsakovai perviliojo į konkuruojančius subjektus ieškovės klientus, kuriems ši teikė paslaugas ir iš šios veiklos generavo pajamas. Blogėjant ieškovės finansinei padėčiai, buvo atliktas kryptingas ir nuoseklus verslo perkėlimas į kitas dvi įmones, todėl atsiskaityti su ieškovės kreditoriais tapo neįmanoma ir galiausiai įmonė bankrutavo.
  3. Atsakovo R. L., kaip ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jo iniciatyva ieškovės veikla buvo perkelta pas konkuruojančius ūkio subjektus, o ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta ypatingai didelė žala, kurios dydis konstatuotas prejudicinėje byloje. Dėl neteisėtų atsakovo R. L. veiksmų ieškovė tapo nemoki, o UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ nėra pajėgios įvykdyti sprendimą prejudicinėje byloje, ieškovei priteista suma solidariai priteistina iš atsakovo R. L. nurodytais teisiniais pagrindais.
  4. Atsakovė R. B. savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, kurią privalo atlyginti kartu su trečiaisiais asmenimis ir R. L.. Prejudicinėje byloje nustatyta, kad R. B. buvo prieinama visa informacija, susijusi su ieškovės veikla. UAB „ELT valdymas“ buvo įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė bei vykdė iš esmės analogišką veiklą. Šios įmonės steigėja ir vienintelė akcininkė iki 2010 m. gruodžio 10 d. buvo R. B., vėliau – R. L.. Atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė ūkio subjektų įsteigimu ir jų valdymu, siekiant neteisėtai ir nesąžiningai konkuruoti su ieškove, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nuostoliais dėl nesąžiningo konkuravimo, kurių dydis konstatuotas prejudicinėje byloje, todėl ji yra solidariai atsakinga su atsakovu R. L.. Atsakovai prieš ieškovę privalo atsakyti solidariai kartu su UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ solidariai iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimą, 29 374,74 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi priteisdamas iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ ieškovei žalos atlyginimą nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, nulemtą nesąžiningos konkurencijos veiksmais, konstatavo ir tai, jog šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko būtent atsakovai R. L. ir R. B..
  3. Teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad verslo perkėlimas į naujas įmones negali būti atliekamas sąžiningai klystant, todėl verslo perkėlimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus atsakovas R. L. atliko tyčia, aiškiai suvokdamas savo atliekamų veiksmų esmę, t. y. siekdamas neprarasti turimų klientų, užsakymų, gautinų pajamų, tačiau vengdamas grąžinti skolas ieškovės kreditoriams. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti pagrindą buvusio bendrovės vadovo R. L. veiksmus vertinti kaip neteisėtus, lėmusius žalos atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
  4. BUAB „Elektrotinklas“ vadovas R. L. buvo ir UAB „ELT valdymas“ akcijų paketo savininkas, o šiai įmonei vadovavo buvusi BUAB „Elektrotinklas“ darbuotoja R. B.. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės R. B. elgesys, kuomet ji turėdama informaciją, susijusią su ieškovės verslu, įsteigė konkuruojančią bendrovę ir į ją, veikdama kartu su R. L., perkėlė visus pagrindinius ieškovės klientus, perviliojo darbuotojus tiek į UAB „ELT valdymas“, tiek į UAB „Statra“, kurioje pati pradėjo eiti valdybos pirmininkės pareigas, yra akivaizdžiai neteisėtas, nerūpestingas, neatsargus, piktavališkas ir atitinkantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas. Atsakovė R. B., būdama patyrusi verslininkė, turėjo suprasti, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad ir aiškiai suprato, jog tokiais veiksmais ieškovei bus sukelta žala ir, kaip UAB „ELT valdymas“ akcininkė (naudos gavėja) bei UAB „Statra“ valdybos pirmininkė, sistemingai to siekė. Toks elgesys akivaizdžiai pažeidžia protingumo standartą, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo kriterijus.
  5. Teismas sprendė, kad, nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus perkeliant ieškovės veiklą į kitas bendroves, ieškovė negavo 289 211 Eur pajamų, todėl ši suma laikytina pagrįstu ir įrodytu žalos dydžiu. Taip pat laikė pagrįstą ir ieškovės prašymą priteisti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 byloje priteistas 6 procentų palūkanas, kurios iki šio ieškinio padavimo dienos sudaro 29 374,74 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
  6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl nuostolių atlyginimo taikytina solidarioji atsakovų R. L. ir R. B. atsakomybė, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie šių atsakovų kryptingą bendrą veikimą ir sąmoningą neteisėtų veiksmų, lėmusių nuostolių atsiradimą, suformavimą. Iš bylos medžiagos sprendė, kad atsakovai turėjo bendrą interesą įsteigti ieškovei konkuruojančius ūkio subjektus, juos valdyti siekiant neteisėtai ir nesąžiningai konkuruoti su ieškove, todėl jos veikla tapo nuostolinga ir bendrovė bankrutavo. Kadangi negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį, tai atsakovams kyla pareiga solidariai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
  7. Kadangi priverstinė hipoteka buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 UAB „ELT valdymas“ turtui, todėl nagrinėjamu atveju taip pat yra teisinis pagrindas ir visos sąlygos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų R. L. bei R. B. turto atžvilgiu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovai R. L. ir R. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovams iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 konstatavo, kad nėra įrodymų, jog R. L. ir R. B. būtų gavę pajamų iš savo neteisėtų veiksmų, todėl nenustatytas pagrindas priteisti 289 217 Eur sumą, kuri yra UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gautos pajamos.
    2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nenustatė priežastinio ryšio tarp reikalaujamos priteisti žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, ieškinio pagrindas yra neaiškus, nes nėra konkrečiai nurodoma kokiu pagrindu atsakovams reiškiami reikalavimai, o būtent, ar žala yra negautos pajamos ar gauta nauda.
    3. Atsakovei R. B. atsakomybė galėtų kilti tik už komercinės paslapties apsaugos pažeidimą ir iš šios atsakovės galėtų būti priteista tik iš šio fakto kylanti žala, kurios ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningos konkurencijos draudimas taikomas tik ūkio subjektams, todėl darbuotojui atsakomybė tokiu atveju gali būti taikoma tik dėl komercinės paslapties apsaugos pažeidimo, tačiau prejudiciniu sprendimu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nėra nustatyta, kad būtent R. B. atskleidė ieškovės komercinę paslaptį.
    4. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 29 374,74 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos Nr. 2A-79-464/2016 iškėlimo teisme dienos iki šioje byloje pareikšto ieškinio pateikimo teismui. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 atsakovų atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, todėl atsakovams papildoma materialinė atsakomybė kilti negali.
  2. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų R. L. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Teismas nagrinėjo ir nustatė priežastinį ryšį tarp reikalaujamos priteisti žalos dydžio, o ieškovė įrodė iš atsakovų reikalaujamos priteisti žalos pagrįstumą ir priežastinį ryšį, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo. Ieškovė įrodė, kad neteko turto dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
    2. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės R. B., nes nustatė, kad šis asmuo savo elgesiu sukėlė žalą ieškovei. Atsakomybė atsakovei R. B. kyla CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    3. Ieškovės vertinimu, nustačius, kad atsakovai R. L. ir R. B. yra atsakingi už ieškovei sukeltą žalą, kuri pasireiškė UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ nepagrįstu praturtėjimu, teismas iš atsakovų pagrįstai priteisė žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktų pripažinimo prejudiciniais
  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip prejudicinėje įvardintoje byloje buvo nagrinėjamas BUAB „Elektrotinklas“ ieškinys atsakovams UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“, R. L. ir R. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškinys prejudicinėje byloje buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė ieškinį tenkinti atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ atžvilgiu, o atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu atmesti. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nepatvirtino, jog R. L. ir R. B. būtų neteisėtai gavę pajamų (nepagrįstai praturtėję), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš šių atsakovų įmonių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną kaip nepagrįstą šių subjektų praturtėjimą.
  2. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 50 punktą).
  3. Taigi, turi būti analizuojamas klausimas, ar byloje, kurioje ieškinys buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais byloje, kurioje ieškinys yra grindžiamas civilinės atsakomybės pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir išaiškinimus dėl prejudicinių faktų kriterijų, pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi, kasacine tvarka nebuvo skundžiama, o abejose civilinėse bylose iš esmės dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytos aplinkybės nėra laikytinos prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme dėl bylose įrodinėtinų aplinkybių skirtingumo.
  4. Sprendžiant klausimą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017 ir joje nurodytą praktiką).
  5. Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  6. Kaip matyti iš šios nutarties 18 ir 19 punktų, bylose, kuriose reikalavimai grindžiami civilinės atsakomybės pagrindu ir bylose, kuriose reikalavimai grindžiami nepagrįsto praturtėjimo institutu, įrodinėtinos aplinkybės skiriasi. Visgi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prejudicinėje byloje buvo: 1) konstatuoti atsakovų R. L. ir R. B. neteisėti veiksmai; 2) konstatuotas atsakovų ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ padarytas žalos dydis; 3) konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės visas įrodinėtas civilinės atsakoybės sąlygas konstatavo vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nors, kaip minėta, nurodytoje byloje ieškovės ieškinys atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo atmestas, o jų civilinės atsakomybės sąlygos byloje nebuvo tiriamos. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje buvo pažymėta, jog ieškinio atmetimas atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu, nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo ir pan.), nereiškia ieškovės teisės pareikšti teisme ieškinį, kuris iš esmės grindžiamas tik minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors, kaip minėta, įrodinėtinų juridinių faktų sudėtis nepagrįsto praturtėjimo ir reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu iš esmės skiriasi.
  7. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nagrinėjama civilinė byla pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl ieškinių tapatumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla nutraukta, ir konstatavo, kad bylose pareikšti reikalavimai skiriasi. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta, kad šiose civilinėse bylose yra (buvo) įrodinėtinos (įrodinėjamos) skirtingos aplinkybės, todėl teigti, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatyti atsakovų R. L. ir R. B. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat nėra pagrindo.
  8. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 įrodinėjimo dalyku ar jo dalimi nebuvo aplinkybės dėl atsakovų civilinės atsakomybės. Šios išvados pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas taisykles, kuriomis vadovaujantis bylos aplinkybės gali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais.
Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
  1. Byloje nustačius, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, jų atsakomybės sąlygų savarankiškai nenustatinėjo, o tik, kaip konstatuota šios nutarties 22 punkte, nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, turi būti vertinama ar šie pažeidimai pagal savo pobūdį gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
  2. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visas civilinės atsakomybės sąlygas nustatė vadovaudamasis būtent prejudicijos taisykle (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, nes ieškovės ieškinys iš esmės ir yra grindžiamas būtent Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 tirtomis aplinkybėmis dėl žalos atlyginimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Nors kaip prejudicinė nurodyta byla Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi buvo prijungta prie šios civilinės bylos, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ji buvo grąžinta į archyvą 2017 m. balandžio 3 d., t. y. iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ir Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo persiųsta nagrinėti. Vadinasi, prijungtoje civilinėje byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo.
  3. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, kas lėmė ir šios civilinės bylos nutraukimą dėl ieškinio tapatumo. Ieškovė ieškinyje tik įvardijo septynis prejudicinius faktus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškovė bankrutavo dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų perkeliant verslą į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ (ieškinio 12 p.) ir nors užsimenama ir apie galimai neteisėtus kitus atsakovų veiksmus (atsakovų atliktų veiksmų įtaką konstatuotam ieškovo nemokumui), tačiau šie veiksmai jų neteisėtumo aspektu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo tirti. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir teisių gynybos būdas turi būti sukonkretintas tam, kad būtų tinkamai užtikrinta atsakovų teisė gintis nuo jiems pareikšto ieškinio. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
  4. Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

7panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai