Byla e2-1242-553/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kęstutis ir Rolandas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kęstutis ir Rolandas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kęstutis ir Rolandas“ iškelti bankroto bylą.
  2. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjui 44 601,48 Eur pagal 2008 m. liepos 3 d., 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius. 2018 m. sausio 31 d. atsakovei buvo išsiųstas prašymas grąžinti skolą, tačiau skola nėra sumokėta. Šie duomenys leidžia manyti, kad įmonė yra nemoki.
  1. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui yra 2 486,68 Eur, prašė iškelti bankroto bylą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Kęstutis ir Rolandas“ bankroto bylą.
  2. Teismas nurodė, jog atsakovė teismo įpareigojimo pateikti kreditorių, skolininkių sąrašus, 2017 metų ir 2018 metų iki 2018 m. balandžio mėnesio finansinių ataskaitų rinkinius neįvykdė. Pagal VĮ Registrų centrui 2017 metais pateiktus duomenis byloje nustatyta, jog atsakovės skolos siekė 486 068 Eur, atsakovė 2016 metais dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 10 733 Eur, bendrovės turto vertė sudaro 1 001 023 Eur. Atsakovės nekilnojamojo turto vertė pagal 2018 m. balandžio 9 d. duomenis siekė 1 028 442 Eur. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į atsakovės atžvilgiu iškeltų bylų skaičių ir pobūdį, padarė išvadą, jog UAB „Kęstutis ir Rolandas“ yra nemoki, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

5Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl termino pateikti dokumentus pratęsimo, kadangi procesiniai dokumentai atsakovės vadovui ir akcininkui yra įteikti daugiau nei prieš mėnesį ir buvo pakankamai laiko teismo skirtiems įpareigojimams įvykdyti.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kęstutis ir Rolandas“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti atsakovei kelti bankroto bylą bei priimti papildomus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
  1. Teismas iškėlė bankroto bylą, neįvertinęs aktualių įmonės finansinių atskaitomybės dokumentų bei visų įmonės įsipareigojimų, kurių didžioji dalis yra ilgalaikiai, taigi nenustatė tikrosios įmonės finansinės padėties.
  2. Įmonės turtą sudaro 1 062 451 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 419,43 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos – 534 508,13 EUR. Jei įvertinti ir teismo nurodytas skolas pagal 2017-09-22 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą Nr. 5744 bei teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2VP-586-637/2018, atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 61 446,09 Eur ir tai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  3. Teismui netenkinus atsakovės prašymo pratęsti terminą dokumentams pateikti, atsakovės vadovas neturėjo galimybės pateikti teismui duomenų, pagrindžiančių aktualią įmonės finansinę būseną, nes įmonėje nedirbo buhalterė, todėl prašo priimti naujai teikiamus papildomus įrodymus.
  1. Pareiškėjas G. B. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Iš viešų duomenų matyti, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito ne tik su pareiškėju, tačiau ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o priežastys dėl kurių atsakovė neatsiskaito su kreditoriais ir kada ketina atsiskaityti, skunde nenurodytos.
  2. Atsakovės praėjusių metų apyvarta yra nedidelė ir tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais bendrovė veikė nuostolingai, o duomenų, kad atsakovė šiai dienai vykdo kokią nors ūkinę-komercinę veiklą bei gauna pajamas, nėra, įmonėje dirba vos du darbuotojai.
  3. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentais siekia suklaidinti teismą, kadangi pareiškėjas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą, o įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondui nurodomas mažesnis nei yra iš tikrųjų. Naujai pateiktuose dokumentuose nėra jokių tikslių bei teisingų duomenų apie bendrovės kreditorius, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų
  1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 31 d. balansą, 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir pažymą prie 2017 m. gruodžio 31 d. balanso.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
  2. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  3. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Kęstutis ir Rolandas“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
  5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentais ir duomenimis apie įsiskolinimo dydį, vertino, kad bendrovės turimo turto vertės ir pradelstų skolų santykis sudaro pagrindą spręsti, jog įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
  6. Atsakovė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia argumentais, kad teismas nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, kadangi pradelsti finansiniai įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
  7. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams jų prašymu (ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kai įmonei yra įteikti ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą (ĮBĮ 9straipsnio 1 dalis).
  8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje jai nustatytos pareigos bei nepateikė teismui duomenų, kurie leistų įvertinti įmonės finansinę būklę, sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Nors apeliantė ir pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, išreikšdama nesutikimą su bankroto bylos iškėlimu UAB „Kęstutis ir Rolandas“, tačiau jokių (net minimalių) aktualių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė yra moki ar tik turi laikino pobūdžio finansinių sunkumų, teismui nepateikė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantė nepateikė duomenų apie įmonės vykdomą veiklą bei duomenų, iš kokių šaltinių apeliantė ketina įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad teismas įvertino apeliantės mokumo būseną netinkamai, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo vertinti, kad įmonė yra moki.
  9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Kęstutis ir Rolandas“ 2018 m. vasario 28 d. sudarytą 2017 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame nurodyta, kad įmonės turto vertė yra 1 062 451 Eur, įmonės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 555 928 Eur suma, iš kurių 21 419 EUR yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Apeliantė papildomai pateikė pažymą prie 2017 m. gruodžio 31 d. balanso, kurioje nurodyta, kas sudaro ilgalaikį turtą, po vienerių metų mokėtinas sumas, per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Šioje pažymoje apeliantė nurodė, kad per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro: skola atsiskaitytiniems asmenims (76,92 Eur), UAB „Bitė Lietuva“ (321,80 Eur), UAB „Lietuvos dujos“ (1 027,41 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (2 062,54 Eur), AB SEB lizingui (17 785,28 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai (145,48 Eur). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės pateiktas 2017 metų balansas neatspindi tikrosios UAB „Kęstutis ir Rolandas“ finansinės situacijos, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą įtraukė ne visus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.
  10. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukė pareiškėjo (44 601,48 Eur), H. D. (321 144,33 Eur), UAB „Televisuma ir Ko“ (70 814,75 Eur), G. J. (11 726,03 Eur) reikalavimų. Be to, iš viešai gaunamų duomenų nustatyta, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 2 611,40 Eur (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys /;jsessionid=901519F67C888B108317439F86D2FE26), taigi padidėjusi 548,86 Eur, taip pat atsakovė turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri sudaro 3 255,78 Eur (http://www.vmi.lt/cms/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-/-turintys-mokestine-nepriemoka#_48_INSTANCE_SUst41ZAjZ50_=default.aspx).
  11. Tokiu būdu nustatyta, kad atsakovė į pradelstų finansinių įsipareigojimų sąrašą neįtraukė 452 091,23 Eur pradelstų įsipareigojimų sumos ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atitinkamų įsipareigojimų egzistavimą ar patvirtinančių aplinkybes, jog šie įsipareigojimai yra įvykdyti ar yra susitarta dėl mokėjimo terminų atidėjimų. Įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro mažiausiai 473 510,66 Eur sumą. Nors pagal atsakovės nurodomą turto vertę (1 062 451 Eur) teismo nustatyti atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, spręsti apie bendrovės mokumą/nemokumą, vadovaujantis tik šiuo kriterijumi, būtų formalu ir nepagrįsta, juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių deklaruojamą turto vertę. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016). Taigi, sprendžiant apie įmonės nemokumą, be įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turto verte, didelę reikšmę turi įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonės pardavimo pajamos per 2017 metus sudarė tik 7 758 EUR, o 2016 metais – 9 620 EUR. Viešai gaunamais duomenimis nustatyta, kad UAB „Kęstutis ir Rolandas“ dirba tik vienas darbuotojas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad UAB „Kęstutis ir Rolandas“ realiai nevykdo veiklos, iš kurios būtų galima gauti pajamas, pakankamas pradelstų finansinių įsipareigojimų įvykdymui. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymą ir jos gaunamus rezultatus.
  12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  13. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
  14. 2018 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. B. ir atsakovės UAB „Kęstutis ir Rolandas“ atstovo K. V. pasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad šalys siekia sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių duomenų, jog taikus susitarimas (atsiskaitymas) yra galimas/jo siekiama su visais bendrovės kreditoriais, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkina. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad taikos sutarties sudarymas yra galimas ir po bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas).

6Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Atskirojo skundo netenkinti.

8Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai