Byla 1-132-1035/2018
Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Daivai Virginijai Kazlauskaitei, Gelenai Zajankovskajai, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovei advokatei Elenai Žilėnienei, kaltinamajam A. M. ir jo gynėjai advokatei Laimai Latvėnienei, kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, kaltinamajam J. S. ir jos gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovams advokatei Irinai Beleškienei ir R. J., vertėjams Ritai Daškevičienei, Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Erikai Vancevičienei, Vandai Žitkauskaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3UAB „( - )“, j. a. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį;

4A. M., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. Vilniuje, ( - ), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį;

5A. S., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. Vilniuje, ( - ), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį

6J. S., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. Vilniuje, ( - ), ištekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį,

7Teismas

Nustatė

8Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių

9UAB „( - )“ (toliau – ir „( - )“) laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30, atstovaujama direktoriaus A. S., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą savo naudai, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

10A. S., laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki šiandien, būdamas bendrovės „( - )“ direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „( - )“ naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. M., kuris laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, ir UAB „( - )“, j. a. k. ( - ), buveinės adresas Vilniuje, ( - ), (toliau – ir „( - )“) darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įmonės „( - )“ buhalterei J. S. pranešus apie UAB „( - )“ ketinimus sudaryti transporto paslaugų sutartį, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, nurodė bendrovės direktoriaus pavaduotojui A. M. sudaryti sutartį. A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio) su UAB „( - )“, atstovaujama UAB „( - )“ darbuotojo, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., remdamasis aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

112006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „( - )“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);

122006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „( - )“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);

132007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „( - )“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);

142007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „( - )“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);

152007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „( - )“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);

162007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „( - )“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);

172007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „( - )“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);

182007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „( - )“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);

192007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „( - )“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);

202007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „( - )“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).

21Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. su A. M., UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „( - )“, pagal kurią A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

222007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „( - )“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),

232007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „( - )“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);

242007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „( - )“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);

252007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „( - )“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);

262008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „( - )“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);

272008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „( - )“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);

282008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „( - )“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;

292008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „( - )“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);

302008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „( - )“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);

312008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „( - )“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);

322008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „( - )“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);

332008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „( - )“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);

342008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „( - )“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).

35Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką), o nuo 2008-03-15 UAB „( - )“ buhalterė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „( - )“ darbuotojus, į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, neteisėtai buvo pervesta 146 933,60 Lt suma (42 554,91 Eur), tokiu būdu jis, kartu su A. M., bendrovės „( - )“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur ) turtinę žalą.

36Šiais savo veiksmais UAB „( - )“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

37A. M. laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 būdamas UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. S., kuris laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki šiandien, eina UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, ir UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą UAB „( - )“ naudai. A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įmonės „( - )“ buhalterei J. S. pranešus apie UAB „( - )“ ketinimus sudaryti transporto paslaugų sutartį ir direktoriui A. S. nurodžius sudaryti transporto paslaugų sutartį su UAB „( - )“, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio), su uždarąja akcine bendrove „( - )“, atstovaujama šios įmonės darbuotojo, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., kartu su įmonės direktoriumi A. S., remdamasis aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

382006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „( - )“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);

392006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „( - )“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);

402007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „( - )“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);

412007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „( - )“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);

422007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „( - )“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);

432007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „( - )“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);

442007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „( - )“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);

452007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „( - )“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);

462007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „( - )“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);

472007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „( - )“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).

48Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. S., UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „( - )“, pagal kurią A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

492007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „( - )“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),

502007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „( - )“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);

512007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „( - )“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);

522007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „( - )“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);

532008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „( - )“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);

542008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „( - )“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);

552008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „( - )“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;

562008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „( - )“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);

572008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „( - )“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);

582008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „( - )“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);

592008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „( - )“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);

602008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „( - )“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);

612008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „( - )“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).

62Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką), o nuo 2008-03-15 UAB „( - )“ buhalterė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „( - )“ darbuotojus, į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB bankas“, neteisėtai buvo pervesta 146 933,60 Lt suma (42 554,91 Eur ), tokiu būdu jis, kartu su A. S., UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, bendrovės „( - )“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur) turtinę žalą.

63Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

64A. S. laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2011-06-30 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. M., kuris laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, ir UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą UAB „( - )“ naudai. A. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įmonės „( - )“ buhalterei J. S. pranešus apie UAB „( - )“ ketinimus sudaryti transporto paslaugų sutartį, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, nurodė bendrovės direktoriaus pavaduotojui A. M. sudaryti sutartį su UAB „( - )“. A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio), su UAB „( - )“, atstovaujama šios įmonės darbuotojo, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., remdamasis aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje išrašė bendrovės „( - )“ vardu:

652006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „( - )“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);

662006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „( - )“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);

672007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „( - )“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);

682007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „( - )“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);

692007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „( - )“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);

702007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „( - )“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);

712007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „( - )“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);

722007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „( - )“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);

732007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „( - )“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);

742007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „( - )“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).

75Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. M., UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „( - )“, pagal kurią A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., išrašė bendrovės „( - )“ vardu:

762007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „( - )“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),

772007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „( - )“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);

782007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „( - )“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);

792007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „( - )“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);

802008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „( - )“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);

812008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „( - )“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);

822008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „( - )“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;

832008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „( - )“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);

842008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „( - )“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);

852008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „( - )“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);

862008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „( - )“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);

872008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „( - )“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);

882008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „( - )“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).

89Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką), o nuo 2008-03-15 UAB „( - )“ buhalterė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „( - )“ darbuotojus, į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB bankas“, neteisėtai buvo pervesta 146 933,60 Lt suma (42 554,91 Eur), tokiu būdu jis, kartu su A. M., UAB „( - )“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, bendrovės „( - )“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt 42 554,91 Eur) turtinę žalą.

90Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

91Dėl kitų šioje byloje pareikštų kaltinimų

92UAB „( - )“, A. S. ir A. M. taip pat buvo kaltinami, kad veikdami kartu, išrašydami bei pasirašydami bendrovės „( - )“ vardu aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, įrašydami į juos žinomai neteisingus duomenis, tai yra duomenis apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas. Šiais savo veiksmais minėti asmenys kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

93UAB „( - )“ taip pat buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki šiandien, atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko A. S., turėjusio teisę atstovauti jos naudai ir interesams, pagal 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, veikdamas kartu su bendrovės „( - )“ vyriausiąja finansininke J. S. ir A. M., kuris laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 apgaulingai organizavo minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, kadangi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paslaugos suteikimo data nenurodyta, o sąskaitų išrašymas vykdavo mėnesio pabaigoje, dėl ko nustatyti, kokią konkrečiai mėnesio dieną, kiek kartų buvo atlikta UAB „( - )“ transporto paslauga bei kokia paslauga – keleivių ar krovinio vežimas, nėra galimybės. Taip pat pažeistas Kelių transporto kodekso 23 straipsnio „Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys“ 4 punktas, 29 straipsnio „Važtaraštis“ 1 punktas, 31 straipsnio „Krovinio priėmimas“ 4 punktas, nes UAB „( - )“ neišrašė važtaraščių ar kvitų, patvirtinančių krovinio ar siuntos vežimą iš UAB „( - )“.

94Taip laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30, žinodamas, kad UAB „( - )“ neteikė transporto paslaugų bendrovei „( - )“, o PVM sąskaitose faktūrose – 2006-11-30 serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), 2006-12-30 serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), 2007-01-31 serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai (1797,61 Eur), 2007-02-28 serija TKS Nr. 000281- 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), 2007-03-30 serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), 2007-05-02 serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), 2007-05-31 serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), 2007-06-29 serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), 2007-07-31 serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai (1828,37 Eur), 2007-08-31 serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai (1900,13 Eur), 2007-09-28 TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), 2007-10-31 serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), 2007-11-30 serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), 2008-01-31 serija TKS Nr. 000408 – 5905,90 Lt sumai (1710,46 Eur ), 2008-02-29 serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur ), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000428 – 1615,42 Lt sumai (467,85 Eur), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur), 2008-04-30 serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), 2008-05-23 serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), 2008-06-30 serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), 2008-07-31 serija TKS Nr. 000473 -7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), 2008-08-31 serija TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), 2008-09-30 serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur) – įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, nurodė A. M., o pastarasis – buhalterei J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką), šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką) į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas buvo iškreipti duomenys apie bendrovės ūkinę ir komercinę būklę, duomenys apie turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

95Šiais savo veiksmais UAB „( - )“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

96A. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22, eidamas UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su bendrovės „( - )“ direktoriumi A. S. ir vyriausiąja finansininke J. S., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas faktiškai atsakingas už įmonės „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 apgaulingai organizavo minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, kadangi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paslaugos suteikimo data nenurodyta, o sąskaitų išrašymas vykdavo mėnesio pabaigoje, dėl ko nustatyti, kokią konkrečiai mėnesio dieną, kiek kartų buvo atlikta UAB „( - )“ transporto paslauga bei kokia paslauga – keleivių ar krovinio vežimas, nėra galimybės. Taip pat pažeistas Kelių transporto kodekso 23 straipsnio „Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys“ 4 punktas, 29 straipsnio „Važtaraštis“ 1 punktas, 31 straipsnio „Krovinio priėmimas“ 4 punktas, nes UAB „( - )“ neišrašė važtaraščių ar kvitų, patvirtinančių krovinio ar siuntos vežimą iš UAB „( - )“. Taip laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30, jis (A. M. ) žinodamas, kad UAB „( - )“ neteikė transporto paslaugų bendrovei „( - )“, o PVM sąskaitose faktūrose – 2006-11-30 serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), 2006-12-30 serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), 2007-01-31 serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai (1797,61 Eur), 2007-02-28 serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), 2007-03-30 serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), 2007-05-02 serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), 2007-05-31 serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), 2007-06-29 serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), 2007-07-31 serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai (1828,37 Eur), 2007-08-31 serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai (1900,13 Eur), 2007-09-28 TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), 2007-10-31 serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), 2007-11-30 serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), 2008-01-31 serija TKS Nr. 000408 – 5905,90 Lt sumai (1710,46 Eur ), 2008-02-29 serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur ), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000428 – 1615,42 Lt sumai (467,85 Eur), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur), 2008-04-30 serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), 2008-05-23 serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), 2008-06-30 serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), 2008-07-31 serija TKS Nr. 000473 -7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), 2008-08-31 serija TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), 2008-09-30 serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur) – įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, nurodžius A. S., jis (A. M.) nurodė buhalterei J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką), šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką) į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas buvo iškreipti duomenys apie bendrovės ūkinę ir komercinę būklę, duomenys apie turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

97Šiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

98A. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1995-11-02 iki šiandien, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, veikdamas kartu su bendrovės „( - )“ ir vyriausiąja finansininke J. S. ir A. M., kuris laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 apgaulingai organizavo minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, kadangi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paslaugos suteikimo data nenurodyta, o sąskaitų išrašymas vykdavo mėnesio pabaigoje, dėl ko nustatyti, kokią konkrečiai mėnesio dieną, kiek kartų buvo atlikta UAB „( - )“ transporto paslauga bei kokia paslauga – keleivių ar krovinio vežimas, nėra galimybės. Taip pat pažeistas Kelių transporto kodekso 23 straipsnio „Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys“ 4 punktas, 29 straipsnio „Važtaraštis“ 1 punktas, 31 straipsnio „Krovinio priėmimas“ 4 punktas, nes UAB „( - )“ neišrašė važtaraščių ar kvitų, patvirtinančių krovinio ar siuntos vežimą iš UAB „( - )“. Taip laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30, jis (A. S.) žinodamas, kad UAB „( - )“ neteikė transporto paslaugų bendrovei „( - )“, o PVM sąskaitose faktūrose – 2006-11-30 serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), 2006-12-30 serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), 2007-01-31 serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai (1797,61 Eur), 2007-02-28 serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), 2007-03-30 serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), 2007-05-02 serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), 2007-05-31 serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), 2007-06-29 serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), 2007-07-31 serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai (1828,37 Eur), 2007-08-31 serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai (1900,13 Eur), 2007-09-28 TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), 2007-10-31 serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), 2007-11-30 serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), 2008-01-31 serija TKS Nr. 000408 – 5905,90 Lt sumai (1710,46 Eur ), 2008-02-29 serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur ), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000428 – 1615,42 Lt sumai (467,85 Eur), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur), 2008-04-30 serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), 2008-05-23 serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), 2008-06-30 serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), 2008-07-31 serija TKS Nr. 000473 -7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), 2008-08-31 serija TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), 2008-09-30 serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur) – įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, nurodė A. M., o pastarasis – buhalterei J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką ), šiuos žinomai netikrus dokumentus įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką ) į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas buvo iškreipti duomenys apie bendrovės ūkinę ir komercinę būklę, duomenys apie turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

99Šiais savo veiksmai A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

100J. S. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1998-11-10 iki 2008-03-15 eidama UAB „( - )“ vyriausiosios finansininkės pareigas, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su UAB „( - )“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku A. S., UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju A. M. (pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – atsakingo už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4-dalį – turėjusio teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais) ir O. K., nuo 2000-08-01 iki 2009-04-24 dirbusiu bendrovėje „( - )“ padalinio vadovu, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, apgaule įgijo svetimą turtą UAB „( - )“ naudai. J. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasiūlė UAB „( - )“ direktoriui A. S. ir direktoriaus pavaduotojui A. M. sudaryti transporto paslaugų sutartis su uždarąja akcine bendrove „( - )“, iš anksto žinodama, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks minėtai įmonei transporto paslaugų ir neperveš krovinių. Po ko, UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojas A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, sudarė 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio), su bendrove „( - )“, atstovaujama šios įmonės padalinio vadovo O. K., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, J. S., kartu su įmonės direktoriumi A. S. ir direktoriaus pavaduotoju A. M., remdamasi aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus, įrašydama į juos žinomai neteisingus duomenis, tai yra duomenis apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, taip išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

1012006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „( - )“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);

1022006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „( - )“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);

1032007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „( - )“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);

1042007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „( - )“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);

1052007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „( - )“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);

1062007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „( - )“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);

1072007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „( - )“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);

1082007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „( - )“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);

1092007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „( - )“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);

1102007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „( - )“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).

111Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, ji su A. S., A. M. ir O. K., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „( - )“, pagal kurią J. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M. ir direktoriumi A. S., pagamino netikrus dokumentus įrašydama į juos žinomai neteisingus duomenis, tai yra duomenis apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, taip išrašė bei pasirašė bendrovės „( - )“ vardu:

1122007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „( - )“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),

1132007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „( - )“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);

1142007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „( - )“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);

1152007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „( - )“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);

1162008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „( - )“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);

1172008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „( - )“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);

1182008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurias UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „( - )“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;

1192008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „( - )“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);

1202008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „( - )“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);

1212008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „( - )“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);

1222008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „( - )“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);

1232008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „( - )“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);

1242008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „( - )“ darbuotojams, ir už kurią UAB „( - )“ iš sąskaitos ( - ), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „( - )“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).

125Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras ji (J. S. ), o nuo 2008-03-17 UAB „( - )“ vyriausioji finansininkė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „( - )“ darbuotojus, į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB bankas“, neteisėtai buvo pervesta 14 6933,60 Lt suma (42 554,91 Eur), tokiu būdu ji, kartu su A. M., A. S. ir O. K., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, bendrovės „( - )“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur) turtinę žalą.

126Šiais savo veiksmai J. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

127J. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1998-11-10 iki 2008-03-15 eidama UAB „( - )“ vyriausiosios finansininkės pareigas, veikdama kartu su bendrovės „( - )“ direktoriumi A. S. ir direktoriaus pavaduotoju A. M., būdama atsakinga už įmonės „( - )“ buhalterinės apskaitos vedimą, laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-03-15 apgaulingai tvarkė minėtos bendrovės apskaitą, tai yra pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio nuostatą, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, kadangi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paslaugos suteikimo data nenurodyta, o sąskaitų išrašymas vykdavo mėnesio pabaigoje, dėl ko nustatyti, kokią konkrečiai mėnesio dieną, kiek kartų buvo atlikta UAB „( - )“ transporto paslauga bei kokia paslauga – keleivių ar krovinio vežimas, nėra galimybės. Taip pat pažeistas Kelių transporto kodekso 23 straipsnio „Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys“ 4 punktas, 29 straipsnio „Važtaraštis“ 1 punktas, 31 straipsnio „Krovinio priėmimas“ 4 punktas, nes UAB „( - )“ neišrašė važtaraščių ar kvitų, patvirtinančių krovinio ar siuntos vežimą iš UAB „( - )“. Taip laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-03-15, žinodama, kad UAB „( - )“ neteikė transporto paslaugų bendrovei „( - )“, o PVM sąskaitose faktūrose – 2006-11-30 serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), 2006-12-30 serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), 2007-01-31 serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai (1797,61 Eur), 2007-02-28 serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), 2007-03-30 serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), 2007-05-02 serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), 2007-05-31 serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), 2007-06-29 serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), 2007-07-31 serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai (1828,37 Eur), 2007-08-31 serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai (1900,13 Eur), 2007-09-28 TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), 2007-10-31 serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), 2007-11-30 serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur), 2007-12-29 serija TKS Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), 2008-01-31 serija TKS Nr. 000408 – 5905,90 Lt sumai (1710,46 Eur ), 2008-02-29 serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur ), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000428 – 1615,42 Lt sumai (467,85 Eur), 2008-03-31 serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur), 2008-04-30 serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), 2008-05-23 serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), 2008-06-30 serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), 2008-07-31 serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), 2008-08-31 serija TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), 2008-09-30 serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur) – įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie neva suteiktas bendrovei „( - )“ transporto paslaugas, nurodžius A. M., ji (J. S.) (o nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką ), šiuos žinomai netikrus dokumentus tyčia įtraukė į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą. Taip J. S. (nuo 2008-03-15 T. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką) į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, buvo iškreipti duomenys apie bendrovės ūkinę ir komercinę būklę, duomenys apie turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

128Šiais savo veiksmai J. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

129Dėl kaltinamųjų pozicijos dėl jiems pareikštų kaltinimų

130UAB „( - )“, atstovaujama atstovės advokatės E. Ž., ir kiti kaltinamieji apklausti teisiamajame posėdyje kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. UAB „( - )“ atstovė atsisakė duoti parodymus, o kiti kaltinamieji sutiko.

131Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje (2018-04-16) perskaitė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos, ir papildomai atsakydamas į proceso dalyvių klausimus (2018-04-16 ir 2018-05-02 teisiamuosiuose posėdžiuose) parodė, kad iš 23 sąskaitų faktūrų jis pasirašė 7 sąskaitas-faktūras. Negali įvardyti vieno ar kito vairuotojo, kuris teikė paslaugas UAB „( - )“, kadangi kviesti liudytojai nieko nepamena. Praėjo daug laiko, jų labai daug pasikeitė, net nepamena jų vardų. Pagrindinius užsakymus dėl UAB „( - )“ vykdė A. S., taip pat pastarasis vykdė ir tarpmiestinius užsakymus. Kelialapiuose rašydavo, kad važiuoja po Vilnių ar Lietuvą, o sąskaitose faktūrose buvo nurodytas konkretus maršrutas. Kelialapiuose buvo nurodyta užduotis vairuotojui. Pradžioje rašydavo po Vilnių, bet įvykus keliems nesusipratimams, pradėjo rašyti užduotį po Lietuvą. Tą pačią dieną vairuotojas galėjo važiuoti ir į Uteną, ir į Kauną, t. y. kur pageidauja keleivis. Jie turėjo tik busiuką, kuris galėjo pervežti iki 1.5–2 tonos. Didelių sunkvežimių neturėjo, kadangi nėra krovinių pervežimo įmonė. Vairavo busiuką A. S., J. S. ir kt. Vykdant užsakymus Vilniuje, tai ant šono buvo priklijuojami magnetukai su tel. numeriu ( - ) arba žodžiu „nuoma“, bet išvažiuojant į užmiestį, magnetukus nuimdavo, kadangi nuo vėjo jie buvo pametami. Taksi veiklą apibūdina ir reguliuoja Kelių transporto kodeksas, o vairuotojų nuomą – civilinis kodeksas. Taksi vairuotojui reikėjo turėti leidimą, geltonuosius numerius, flakoną, taksometrą, reikėjo turėti 3 metų stažą, laikyti egzaminą, gauti pažymėjimą, o automobilių nuomai tokie reikalavimai nebuvo taikomi. Tuo metu UAB „( - )“ vykdė automobilių su vairuotoju nuomos veiklą, o taksi veiklos nevykdė. Tą darė „( - )“ ir ( - ). UAB „( - )“ vairuotojai galėjo paimti žmogų iš gatvės, bet automobilių su vairuotoju nuomos vairuotojas turėjo pasirašyti sutartį, buvo atspausdinti spec. blankai, kurie buvo išdalinti vairuotojams. Keleivis su vairuotoju turėjo pasirašyti sutartį. Visad stengėsi vykdyti direktoriaus (teismo pastaba – A. S.) nurodymus, jei jie neprieštarauja jo pareiginėms nuostatoms arba vidinei tvarkai. Vieną kartą atsisakė vykdyti nurodymus ir jam buvo pasakyta, kad toks pavaduotojas nereikalingas, todėl išėjo savo noru. Vienintelis nurodymas, dėl kurio jis išėjo, buvo neteisėtas, susijęs su tuo, kad dirbo ir kitose įmonėse, perrašyti visas sutartis su UAB „( - )“, nežinant vadovams. Tie nurodymai nesusiję su šia byla. Visi kiti nurodymai buvo teisėti. J. S. tiesiog dirbo savo darbą ir vykdė savo pareigas, nustatytas vidinės tvarkos. Jei buvo kokių klausimų, reikėdavo pasitarti, tą ir darydavo, pasiskaitydavo teisės aktus. Esminių skirtumų ar konfliktų su J. S. nebuvo, visada visus klausimus sprendė draugiškai. Nebendravo nei su vienu UAB „( - )“ darbuotoju, toje įmonėje nėra buvęs. Teko bendrauti tik faksu, el. paštu ar registruotu paštu. Vieną kartą buvo atėjęs O. K., kurio paklausė, pas ką pastarasis eina, tada J. S. nusijuokė ir pasakė, kad tai jos brolis, dirbantis eilę metų UAB „( - )“. Su A. S. santykiai neliko draugiški, tiksliau – nėra jokių santykių. Bendros veiklos nevykdo, po visko jis išėjo pas konkurentus. Keleivis gali vežti viską, ką leidžia vairuotojas, kadangi tai – automobilių su vairuotoju nuoma. Dėl sutarties su UAB „( - )“, kiek pamena, buvo A. S. nurodymas, jam padavė telefono numerį ir pasakė, kad ta įmonė nori pasirašyti sutartį. Paskambino tuo numeriu, paklausė, ko ta įmonė nori, nusiuntė sutarties projektą el. paštu, gavo pastabas, tuomet viską sutvarkė ir pasirašė sutartį. Jis išsiuntė sutarties dėl automobilių su vairuotoju nuomos šabloną, gavo pastabą dėl kainų, jas parašė pagal rinką. Kainos buvo pateiktos tokios, kaip ir visoms kitoms įmonėms. Vėliau, t. y. 2007 m., įmonė paprašė nuolaidos. Nepamena, ar pirmoji sutartis buvo terminuota, tad negali atsakyti į tą klausimą. UAB „( - )“ buhalterija paprašė, kad maršrutas ir įkainiai būtų išdėstyti priede prie sutarties. Tuo pačiu jie pageidavo nuolaidos, kadangi jau metus dirbo kartu. Pasitarę suteikė jiems 10 proc. nuolaidą. Antrą kartą tą sutarties projektą jis išsiuntė analogišku būdu, negali pasakyti su kuo bendravo. Nepamena, ar buvo sudaryta antra sutartis, kuomet atėjo O. K. ir susipažino su juo. Negali pasakyti, ar tikslinosi dėl sutarties su O. K.. Tą kartą jis su juo nešnekėjo, J. tik pristatė, kad tai jos brolis, jis atsisėdo dirbti, o jie nuėjo savo reikalais. Negali pasakyti, ar su O. K. bendravo telefonu. Apskritai negali pasakyti, su kuo bendravo telefonu. Pagal naują sutartį nesikeitė sąskaitų faktūrų išrašymo ar derinimo tvarka. Iš UAB „( - )“ išėjo 2010 m. lapkričio mėn. Pastebėjo, kad nebuvo užsakymų iš UAB „( - )“, todėl paskambino jiems, jį informavo, kad jie nenutraukė sutarties, jei reiks paslaugų – paskambins, kadangi kol kas jų nereikia. Apie tai, kad pasikeitė UAB „( - )“ direktorius, sužinojo, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Nebuvo jokio UAB „( - )“ skambučio išsiaiškinti dėl sutarties vykdymo, niekas į jį nesikreipė. Jam buvo keista, kad tos įmonės atstovas teismo posėdyje kalbėjo, kad su juo bendravo, nors to nebuvo. Buvo telefono numeris, kuriuo, jei reikdavo, skambindavo. Kai paskambino tuo numeriu, jam pasakė, kad sutartį užšaldė, kol prireiks paslaugų. Per J. S. nebuvo jokio pokalbio, kodėl nėra užsakymų ir pan. UAB „( - )“ sutartyje nebuvo nei žodžio, kad asmuo bus su kroviniu. Be sutarties vežiodavo detales į servisą ar į parduotuves. Krovinių vežimui sutarčių jie nepasirašydavo. Nepamena, kad būtų kokių problemų dėl vežimo, viskas vyko normaliai. Jei būtų problemų, būtų skambinęs į įmonę ir prašytų susitikimo, kad tas problemas išsiaiškintų. Jam buvo svarbiausia, koks maršrutas ir ar jis įvykdytas, o aplinkybės, kaip vykdomi vežimai, kaip vežami žmonės, jam nežinomos, A. S. apie tai nepasakodavo, galų gale, tuo nesidomėjo, kadangi turėjo ir savų problemų. Kas liečia pervežimus Vilniaus mieste, iš dispečerių ataskaitų matydavo, kiek laiko automobilis būdavo užimtas, visa tai buvo rašoma į suvestinę. Buvo svarbus laikas. O kas liečia užmiestį, tai maršrutą perduodavo A. S. arba pastarojo žmona J. S., tuomet suvesdavo viską į suvestinę ir siųsdavo UAB „( - )“. Jam pasakydavo ne laiką, o į kurį tašką važiuodavo, t. y. maršrutą, pagal tai buvo nurodyti įkainiai. Maršrutai galėjo kartotis, todėl ir buvo nurodoma, kad vežta du ar tris kartus. Užmiestyje asmens nuvežimas į tašką ir jo parvežimas įeidavo į tą sumą. Iš dispečerių gaudavo informaciją kas dieną, ją pateikdavo raštu, kadangi jie pildo ataskaitas. Iš A. S. informaciją gaudavo taip pat raštu. A. S. pateikdavo paprastą lapuką. Tuomet sudarydavo suvestinę, nusiųsdavo ją UAB „( - )“, gaudavo ją atgal, tuomet išsiųsdavo sąskaitą faktūrą. Suvestinės buvo daromos už mėnesį. Suvestinės būdavo siunčiamos UAB „( - )“ derinimui, kadangi reikdavo patikslinti laiką ar maršrutą. Suvestinės būdavo saugomos pas buhalterį po sąskaitų išrašymo. Yra sudaręs ir daugiau panašaus pobūdžio sutarčių. Visas sutartis jis pasirašydavo. Jam tekdavo ir pačiam vykdyti vairuotojo pareigas, tą darė savaitgaliais. Jam neteko nieko vežti iš UAB „( - )“. Teikiant informaciją J. S. dėl sąskaitų faktūrų išrašymo, jai nekildavo klausimų, kadangi ji turėjo sutartį ir suvestines. Ji išrašydavo sąskaitas pagal suvestines, ten viskas aiškiai buvo išdėstyta. Vairuotojai, vykdymai užsakymus Vilniuje, kiek pamena, turėdavo su savimi turėti kelionės lapą, darbo grafiką, sveikatos patikrinimo aktą, sutarčių blankus bei pinigų priėmimo kvitus. Po pamainos tos kelionės lapus grąžindavo jam, būdavo, kad juos grąžindavo du ar tris kartus per mėnesį, tai priklausydavo nuo darbo grafiko ir vairuotojo patirties, nauji darbuotojai tą darydavo iš karto po pamainos. Su tuo pačiu kelionės lapu vairuotojas galėjo važinėti visą mėnesį. Jei jis išrašydavo kelionės lapą mėnesio pradžioje, apačioje galėdavo parašyti iki kada tas lapas galioja. Jie galėjo būti skirtingos trukmės. Vykdant užsakymus į kitus miestus, vairuotojas turėdavo turėti tuos pačius dokumentus, kelionės lapus, tik juose būtinai turėjo būti nurodyta, kad užduotis yra po Lietuvą, o ne po Vilnių. Jei įmonė neatsiskaitydavo pagal sąskaitas faktūras, šią problemą spręsdavo jis. Jei galvodavo dėl skolos išieškojimo, svarstydavo kartu su direktoriumi, ar verta tai. Pamena tik vieną įmonę, su kuria buvo problemų dėl apmokėjimo. Su UAB „( - )“ jų nebuvo. Jis siųsdavo suvestines UAB „( - )“, kurias pats pasirašydavo, arba, jei jo nebūdavo, pasirašydavo J. S., bet suvestines sudarydavo jis. Būdavo, kad iš UAB „( - )“ negaudavo atgal jokios suvestinės, tiesiog telefonu pasakydavo, kad viskas gerai. Iš jų pusės suvestinės nebūdavo pasirašomos. Negali pasakyti su kuo bendravo telefonu. Dėl UAB „( - )“ finansinės būklės jam niekas nežinoma, balansus sudarydavo ne jis. Veikla buvo normali, būdavo, kad apyvartinių lėšų neužtekdavo, būdavo, kad užtekdavo. Iš tikrųjų dėl UAB „( - )“ būdavo vykdoma automobilių su vairuotoju nuoma, o apklausos metu, kuomet jį apklausė tyrėja dėl važtaraščių, gal ir pasakė, kad taksi veiklai jos nereikalingos. Pagrindiniai užsakymai būdavo per dispečeres ir administraciją. Abejoja, kad A. S. palaikytų ryšį tiesiogiai. Pagal užmiestinius važiavimus viską suderindavo pagal A. S. pateiktą informaciją, o mieste – pagal dispečerio. Viską jis siųsdavo UAB „( - )“, jie ir patikrindavo tą informaciją. Administracija buvo direktorius, vyr. dispečerė J. S., jis ir vyr. finansininkė. Užsakymus skirdavo jis arba A. S.. Pagal sutartį dispečerė negalėjo perduoti užsakymų. Jei būdavo koks užsakymas, o A. S. išvykęs, jis galėdavo tą informaciją perduoti per J. S.. Vyr. finansinkė nedalyvavo skirstant užsakymus, tą galėjo daryti arba jis, arba A. S.. Automobilių su vairuotojais nuomos paslaugas teikdavo ir įvairioms šventėms.

132Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose (2017-03-21 ir 2018-05-02) parodė, kad yra UAB „( - )“ savininkas, direktorius ir akcininkas. Bendrovė įkurta 1995 metais. Jis buvo šios bendrovės steigėjas. Nebuvo kito šios bendrovės direktoriaus. Bendrovė vykdė taksi veiklą ir vairuotojų samdymą su automobilių nuoma. Buvo dar individuali įmonė „( - )“. Ji užsiėmė analogiška veikla. Šiuo metu „( - )“ veikla yra sustabdyta. Sustabdyta nuo 2010 ar 2011 metų, tiksliai nepamena. Faktiškai nebuvo kam valdyti bendrovės, todėl sustabdė veiklą. Jis buvo technikos direktorius, tai, kas lietė techniką, automobilius ir pan., o kas lietė popierinį darbą, tai vadovavo A. M.. Pastarasis yra direktoriaus pavaduotojas. Su A. M. yra pažįstami nuo 1991 ar 1992 metų. Pažinojo A. M., nes stovėjo vienoje aikštelėje. Tais laikais buvo aikštelės su savo brigada, jie buvo vienoje aikštelėje. Dirbo taksi vairuotojais. Jis pakvietė A. M. ateiti į bendrovę, nes pastarasis turi išsilavinimą. Pakvietė, kad vadovautų popieriniams veiksmams, kas liečia sutartis, kitaip sakant, tvarkė popierinius reikalus. A. M. pareigų tiksliai nepamena. Jis (A. S.) buvo generatorius, o A. M. sudarinėjo sutartis ir viską, kas lietė popierių. Jis duodavo mintį, o A. M. ją išvystydavo, ant popieriaus išdėstydavo. Nepamena, ar A. M. turėjo savo minčių, bet buvo ir pastarojo, žinoma, ne vienas jis jų turėjo. A. M. dirbo už atlyginimą. Buvo nustatytas darbo užmokestis. Jį gaudavo ir jis (A. S.). Dividendų nebuvo, negaudavo kitokių pajamų iš bendrovės. Turėjo automobilių ir ne vieną. Iš taksi gal buvo vienas ar du automobiliai, kurie vykdė taksi veiklą, kurie buvo pažymėti. Tiksliai kiek jų buvo nepamena, bet pora. Pas juos keitėsi transportas. Iš karto neturėjo automobilių, bet paskui įsigijo. Paskutinį kartą buvo paimta 12 VW Sharan automobilių lizingu. Jis važinėjo su savo transportu. Turėjo asmeninį automobilį. Jo vardu buvo užrašyti gal 5 automobiliai pagal panaudos sutartį. Įmonė užsiimdavo taksi veikla ir vairuotojų samdymu su automobilių nuoma. Faktiškai pagal sutartį važinėjo, buvo sudaromos sutartys su įmonėmis, kurios nenorėdavo, kad automobilis būtų paženklintas kaip taksi. Jie faktiškai darė tą patį, numeriai buvo balti, nežymėtas automobilis. Veždavo žmones. Atskirai krovinių neveždavo. Būdavo visą laiką, kad važiuoja kažkas lydintis, atskirai krovinio neimdavo. Žmonės važiuodavo su kažkokiais daiktais. Tokia veikla užsiiminėjo iki įmonės sustabdymo. Nepamena, ar pasirašinėjo kokius dokumentus. Reikia pažiūrėti jo parodymus. Retkarčiais kažką pasirašydavo, kai jį pagaudavo, nes nebūdavo darbe. Jei jį pasigaudavo vakare pavaduotojas, tai ir papasakodavo kas gerai ar blogai. Įgaliotas asmuo buvo A. M., direktoriaus pavaduotojas. „( - )“ tokiu statusu daugiau žmonių nebuvo. Faktinis direktorius gaunasi, kad buvo A. M., pastarasis tvarkė visus popierinius reikalus. Tuo metu pas juos buvo apie 100 sutarčių. Tikriausiai, kad buvo sutarčių su UAB „( - )“. Jam ta įmonė žinoma. Paraidžiui visko tikrai neatsimena dėl sudarytos sutarties, važinėjo ir tiek. Nepamena kieno iniciatyva buvo sudaryta ta sutartis su UAB „( - )“. Prieš kiek laiko duoti tie parodymai, o viskas apskritai buvo prieš 10 metų, todėl kas buvo sutarties pasirašymo iniciatorius, nepamena. Gal jis vežė, gal kas pasisiūlė, nežino. Kai jo paklausė tardytoja, tai taip ir atsakė, kad vežė krovinį. Apie žmogų jo neklausė. Kroviniai vieni nebuvo vežami. Kliento neklausdavo darbo pažymėjimo ar ko, atėjo žmogus, pavažiavo, suderino ir viskas. Visi patenkinti. Kaip taksi formina, tai panašiai ir tai įforminta buvo. Nebuvo pildomi kelionės lapai, kam jie. Apskritai pas juos nebuvo taip, kad pildytų dokumentus, jog kažką veža. Buvo sutartis ir sutarties pagrindu buvo vykdomi važiavimai. Jis nepildė dokumentų, nebent direktoriaus pavaduotojas. Jis tiesiog važiavo. Tiesiog pranešdavo telefonu direktoriaus pavaduotojui, kad tiek laiko užimta, kiek kilometražo priskaičiuota ir pan., ir pagal lentelę A. M. žiūrėjo lentelę ir pranešdavo kainą. Jei vakare vėlai grįždavo ir ryte anksti reikėdavo pranešti, palikdavo raštelį. Jis nebuvo oficialus, tiesiog popiergalis. Direktoriaus pavaduotojas apskaičiuodavo. Arba A. M., arba žmona jam pranešdavo, kur vykti. Pasakydavo telefonu ar iš vakaro pasakydavo. Tai pranešdavo A. M. arba jo (A. S.) žmona, ji kitoje įmonėje dirbo. Važiuodavo, kur nurodyta. Prie ( - ), nepamena, kažkur šalia „Regitros“ yra važiavęs pasiimti krovinių ir žmogaus iš UAB „( - )“. Kiek pamena reikėdavo per visą Lietuvą važiuoti pagal UAB „( - )“ užsakymą. Pasiimdavo ir iš kitų įmonių, pagal užsakymą pasiimdavo krovinius. Jis buvo vairuotojas. Jam su popieriais nelabai sekasi, o šitas darbas jam patinka. A. M., ar veždavo krovinius, nepamena. Vietinius važiavimus kiti vairuotojai aptarnaudavo. Turi omenyje, kad aptarnaudavo Vilniaus ar netoli Vilniaus važiavimus. Jis aptarnaudavo tolimesnius važiavimus. UAB „( - )“ sandėliai yra toje ( - ). Žmonės prieidavo, kai atvažiuodavo. Jo automobilis nebūdavo apipavidalintas. Turėdavo numeriuką, atvažiuodavo, įjungdavo avarinį ir prieidavo žmogus, paklausdavo, ar ten važiuoja, ar viskas gerai. Buvo skirtingi žmonės. Buvo ir moterys, ir vyrai. Žmonių iš UAB „( - )“ nepažinojo. Jei mokėjo, tai jai pasitikėjo. Per tiek metų, nemano, kad kažkas galėtų pastebėti, kad už dyką mokami pinigai. Buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Negali pasakyti tiksliai, nes buvo vos ne 100 numerių. Negali pasakyti, kiek buvo sutarčių su UAB „( - )“, nes jų nepasirašydavo. Kitos taksi įmonės subrangos pagrindu galėjo vežti, nes jiems trūko darbuotojų. Pas juos tam tikras mokestis buvo už užsakymus ir vairuotojai ieškodavo, kur mokėti pigiau ir sudarydavo sutartis. Palėpėje saugomi dokumentai. O ( - ), jų ofise, kol veikė įmonė, buvo laikomi dokumentai. Ten yra gyvenamoji patalpa, tiesiog registruota įmonė. Butas buvo skirtas ofisui, o kiti butai buvo gyvenamieji, jis ten gyveno. Dokumentai buvo ofise, o sustabdžius veiką, dokumentai buvo išnešti į palėpę ir užrakinti. Jis buvo vienas akcininkas, kai buvo įkurta įmonė. Darbuotojų gal buvo apie 10. Buhalterė buvo pasamdyta tvarkyti dokumentus. Buhalterė buvo pastovi. Turėjo sąskaitą banke. Nepamena, kas ja disponavo, A. M. turėjo priėjimą, nes jis pastoviai važinėdavo. Pradžioje jis (A. S.) turėdavo dokumentus pasirašyti, bet kai buvo padarytas įgaliojimas, tai perėjo pavaduotojui. Tiesiog pasirašydavo dokumentus, pasitikėdavo. Jam perskaitydavo, jei reikėjo. Bet jis pasitikėjo. Vairuotojų kaita būdavo, atleisdavo ar priimdavo juos A. M.. Retkarčiais A. M. tai derindavo su juo. Nepamena, kaip atsirado sutartis su „( - )“. Daug laiko praėjo. Visko gali būti, kad su juo kažkas pravažiavo, paklausė jo ko nors, davė numerį, kuriuo būtų galima susisiekti. Duodavo ofiso bendrą telefono numerį. Tiesiog pateikdavo informaciją ir viskas apie keliones. Pasitikėdavo savo kolektyvu, nereikėdavo skaityti. Niekada nebuvo problemų su kolektyvu, viskas būdavo tvarkingai. Direktoriaus pavaduotojas turi išsilavinimą, todėl visada būdavo tvarka popieriuose. Nepamena, kaip buvo sudarytos sutartys. Jos buvo sudarytos įvairiai. „( - )“ mokėjo už paslaugas. Jei būtų kas neteisėta, būtų pastebėję. Visi pinigai ateidavo į sąskaitą, būdavo sumokami mokesčiai. Bet koks auditas ar pačios buhalterės būtų pastebėjusios, kad nevykdoma veikla, o mokomi pinigai. Visos paslaugos, už kurias sumokėjo „( - ), buvo atliktos. Nebuvo mokėjimų grynais, tik pavedimu. Įmonėms, su kuriomis būdavo sudarytos sutartys, tai viskas ėjo per banką. Nebent arbatpinigiai. Buvo su A. M. susipykę 2010 ar 2011 metais, kai buvo sustabdyta veikla. Faktiškai susipyko ir sustabdė veiklą. Teko išeiti dėl buvusios jo žmonos, teko ir su ja išsiskirti. Susipyko dėl asmeninių priežasčių. Kas sugalvojo įsigyti naujus automobilius, nepamena. Viskas buvo spontaniškai, buvo 1997 metai, buvo pati pradžia, tvarkydavo visus popierius A. M.. VW Sharan įsigijo 1998 metais, vos ne metus vyko derybos. Lizingu buvo nupirkti automobiliai. Bendravo su bankais, kas gali ką pasiūlyti. Sutartis jis pasirašinėjo. Nepamena, ar buvo akcininko sprendimas, bet turėjo būti, tai svarbus dokumentas. Spalva automobilio, su kuriuo važiuodavo į „( - )“, buvo mėlyna, balta, sidabrinė, įvairios spalvos. Nevažiavo į „( - )“ su automobiliu, ant kurio būtų taksi atributika. Teikė paslaugas ir kitai įmonei. Gaudavo informaciją iš A. M. arba iš buvusios žmonos, kur vežti krovinį su žmogumi iš UAB „( - )“. Žinojo, kad iš Lentvario gatvės reiks važiuoti į Klaipėdą, įsėsdavo žmogus, pasakydavo ir lydėdavo. Su J. S. nebuvo susipykę. Jų santykiai darbiniai. Pastaroji yra buhalterė. Nepamena, kada bendrovėje pradėjo dirbti J. S.. Jos darbo vieta būdavo įeinant iš kairės. Su ja toje patalpoje sėdėjo A. M. ir kitos įmonės direktorė jo žmona J. S.. Dispečerės sėdėjo antrame aukšte, virš galvos. Buvo atskira patalpa. J. S. buvo buhalterė. Ji neturėjo įgaliojimų, sutarčių nesudarinėjo, jam neduodavo pavedimų. Gynėjui advokatui A. P. paskelbus kaltinamojo A. S. parodymų dalį (3 t., b. l. 69–71), šis paaiškino, kad kai retai būdavo ofise, tai galėjo būti, kad direktoriaus pavaduotojas išeidavo anksčiau, J. dar galėdavo būti ir kai atvažiuodavo, ji galėdavo gauti tą raštelį arba perduodavo žinią. Galėjo būti, kad dispečerės pasakydavo. Teismui paskelbus kaltinamojo A. S. parodymų dalį (3 t., b. l. 69–71), šis paaiškino, kad automobiliai buvo visokių spalvų. Nepamena ar buvo išrašomi kelionės lapai, bet juos išrašydavo. Krovinių nevežiodavo, veždavo žmones. Nepasakys, ar pildė kelionės lapus apie užsakymus iš „( - )“. Reikia pažiūrėti kelionės lapus. Kažkada buvo momentai, bet ne būtinai su „( - )“, išrašytas vienas kelionės lapas visam mėnesiui. Kadangi buvo jo automobilis, degalų sąnaudų niekas neskaičiavo. Jam niekas nenurašydavo degalų ir išlaidų. Jis už savo pinigus pylėsi degalus. Nepamena ar tuo metu buvo įmonės automobilių. Atrodo, kad buvo jau perrašyti. Jo neklausė, ar jį kas lydėjo, apibūdino tik krovinius. Jei moteris veždavo, reiškia, kad kroviniai nesunkūs. Padėdavo juos sukrauti. Neįdomu buvo kuo užsiėmė UAB „( - )“. Sandėlyje buvo buitinė chemija, kažkas tokio. Nekalbėdavo su keleiviais, kuriuos veždavo, grodavo muzika. Būdavo, kad grįždavo su keleiviais atgal, būdavo, kad pasilikdavo. Įmonės veikla nebuvo nuostolinga, buvo ant ribos. Kai sustabdė veiklą, automobilių jau nebuvo. Jie buvo dar anksčiau išparduoti. Ne jis pardavė, lizingas tai padarė, kadangi nebuvo sumokėta dalis pinigų. Bankas tai padarė. Su darbuotojais santykiai buvo geri. Galėjo jam perduoti, kur reikia nuvažiuoti, ir A. M., ir žmona, ir buhalterė, ir dispečerės. Su kaltinamuoju A. M. nebendrauja, susipyko dėl asmeninių priežasčių. Su J. S. nebuvo susipykę. Pas jį magnetiniu pagrindu yra užrašai „nuoma ( - )“. Kartais dėdavo, kartais ne, bet pasakyti tiksliai, kad visada atvažiuodavo su tokiu lipduku, negali. Tas skaičius yra trumpasis telefonas. Kalbant apie UAB „( - )“, vežė ir iš Šiaurės miestelio, ir iš chemijos bazės, ir iš kitų vietų, tiesiog ateidavo žmonės su lagaminėliais ir veždavo. Nebūtinai veždavo iš ( - ) ar jų ofiso, tiksliai nežino, kur buvo jų ofisas. Tiesiog dispečerė pasakydavo, kad skambino iš „( - )“, pasakydavo, kur reikia atvažiuoti, tad galėjo paimti žmones iš bet kurio taško. Iš viso miesto juos paimdavo. Vykdant užsakymą iš UAB „( - )“ pastoviai tekdavo vežti žmogų su siuntiniu, ypatingai – užmiestyje. Iš viso miesto paimdavo keleivį iš UAB „( - )“. Galėdavo būti taip, kad žmogus iš kitos transporto priemonės persėsdavo pas jį ir keliauja toliau. Be abejo, kad buvo, jog įsėsdavo keleiviai su kroviniu ir ( - ). Praėjo daug laiko, be to, jis ne vien aptarnaudavo UAB „( - )“, dirbo ištisas paras, todėl negali pasakyti ar teismo posėdžiuose atpažino kokį nors UAB „( - )“ darbuotoją. Jei veždavo keleivį su kroviniu į kitą miestą, nuveždavo jį į tą tašką, palaukdavo, jei reikdavo, tą valandėlę, žinoma, ne pusdienį, tada grįždavo atgal ir geranoriškai paklausdavo, kur jį reikia nuvežti. Galėdavo parvežti žmogų nebūtinai ten pat, iš kur jį paėmė. Tokių atvejų, kas susiję su UAB „( - )“, kad vežtų tik siuntinį, nebuvo. Tokių prašymų taip pat nebuvo. Kai paskambindavo, tai jau žinodavo, kad važiuoja ne už grynus pinigus, o pagal sutartį. Žmogus paskambindavo į dispečerinę ir jam pranešdavo tą informaciją, jis jau važiuodamas žinodavo, ką veš. Keleiviui nereikėdavo nieko išduoti, kadangi viskas buvo daroma pagal sutartį. Jis nežino, kur pristatydavo keleivį, būdavo, kad pristato jį ir į ofisą ir pan. Žmogus siuntinį nunešdavo pats. Ne jo reikalas kur žmogus važiuoja. Jis buvo direktorius „ant ratų“. Turėjo komandą, kuri normaliai dirbdavo, informaciją jam perduodavo telefonu. Įmonės reikalais rūpinosi direktoriaus pavaduotojas. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta. Dirba kitoje įmonėje direktoriumi. Jis dažnai dirbdavo mieste, stengėsi save parodyti, išgirsti nuomones apie savo firmą. Daug žmonių patiko, kaip juos veža, kad yra kultūringas, todėl gaudavo daug įmonių telefonų, kuriuos perduodavo A. M. ir pasakydavo, kad jei sutaps norai ir reikalavimai, reikia pasirašyti sutartį. A. M. tuos nurodymus ir vykdė. Dėl UAB „( - )“ galėjo būti lygiai taip pat, t. y. kad telefono numerį gavo iš keleivių. Dėl kainų, tai kartu su A. M. sprendė, t. y. darydavo realias kainas, A. M. turėjo tokią lentelę, kurią išsiųsdavo. Buvo kainų derinimai, prašydavo ir nuolaidų, būdavo, kad tokius prašymus tenkindavo ir visiems būdavo gerai. Kainos buvo nusistovėjusios, o dėl nuolaidų pasitardavo. Jei susitikdavo ofise su A. M., pastarasis jam išdėstydavo visą situaciją arba tai pasakydavo telefonu, tada nuspręsdavo ar tinka, kadangi pinigai nebuvo mokami iš karto, viskas būdavo pagal sutartį. Faktiškai dėl sutarties sudarymo jo žodis buvo paskutinis. Derybas su įmonėmis vykdavo A. M., pastarasis jam viską perduodavo, o tada jis pasakydavo pasirašo sutartį ar ne. Įmonė finansiškai laikėsi ant ribos. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta dėl asmeninių reikalų.

133Kaltinamoji J. S. apklausta teisiamajame posėdyje (2018-05-02) parodė, kad pradėjo dirbti UAB „( - )“ 1998 m. Jos pareigos buvo buhalterės-padėjėjos. Po kurio laiko vyr. buhalterė išėjo į dekretą ir jai pasiūlė užimti pastarosios vietą. Ji sutiko ir dirbo UAB „( - )“ iki 2008 m. kovo mėn. Kas liečia santykius su UAB „( - )“, tai susitiko su broliu O. K., kuris dirbo toje įmonėje. Paaiškėjo, kad jų kompanijai reikalingos transporto paslaugos ir tą informaciją ji perdavė savo firmai, t. y. kad yra potencialus klientas. Vadovybė susidomėjo ir buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo. Kiekvieną mėnesį pagal sutartį išrašydavo sąskaitą faktūrą, kurioje būdavo nurodyti visi važiavimai, įkainiai ir visa suma. Sutartyje buvo nurodyta, kad už mėnesį atliktas paslaugas bus išrašyta sąskaita-faktūra, o po to jie gaudavo atsiskaitymus per banką. 2008 m. ji rado kitą darbą, bet transporto paslaugos kurį laiką dar buvo teikiamos. Žinoma, girdėjo iš savo brolio, kad pastarasis turėjo konfliktą su naujais UAB „( - )“ akcininkais, susijusį su tuo, kad jie norėjo atsikratyti darbuotojo tam, kad kuo pigiau išpirktų firmą pagal sutartį. Jos brolis nesutiko, jie nenorėjo išmokėti jam išeitinės pašalpos, tada ir prasidėjo karas, kuris privedė prie civilinės bylos, kuri buvo iškelta pagal jo brolio pareiškimą, jog jis buvo atleidžiamas ne pagal įstatymą. Kadangi jos brolis laimėjo tą civilinė bylą, iš įmonės pusės buvo iškelta ši baudžiamoji byla. Asmeniškai ji vedė kelių kompanijų apskaitą, t. y. ( - )s, „( - )“ ir „( - )“. Kai išėjo iš UAB „( - )“, paliko ir kitas įmones. Jie visi būdavo vienoje patalpoje, kiek pamena, direktorius ir pavaduotojas buvo vienoje patalpoje, kai pranešė informaciją dėl transporto paslaugų. Turi omenyje A. S. ir A. M.. Jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl sutarties pasirašymo, ji ją matė tik tuomet, kai ji buvo pasirašyta. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta sutartis su UAB „( - )“, negali pasakyti. Buvo pokalbis su broliu, kad abi šalys liko patenkintos. Kiek jai žinoma, su UAB „( - )“ buvo pasirašytos dvi sutartys. Nežino, kieno iniciatyva buvo pasirašyta antra sutartis. Ji išrašinėjo UAB „( - )“ sąskaitas faktūras paskutinę mėnesio dieną. Jai buvo reikalingi duomenys, kiek ir kur per mėnesį buvo atlikta važiavimų, taip pat kiek transporto paslaugų valandų buvo po miestą, kadangi važiavimai buvo ir už miesto ribų. Pagal sutartį jai buvo žinomi įkainiai, todėl galėjo išrašyti sąskaitas faktūras. Kiek pamena, pirminiai dokumentai, kurie buvo fiksuojami, buvo ataskaitos iš dispečerinės. Komercijos direktorius A. M. pagal tai sudarydavo mėnesio ataskaitą-suvestinę. Kiek pamena, suvestinėje buvo nurodyta suma. Ji galėjo patikrinti sumą pagal sutarties įkainius. Dispečerių ataskaitos jai nebuvo pateikiamos, kadangi ji nedirbo su jų ataskaitomis, su jomis dirbo vyr. dispečerė J. S. ir A. M.. Sąskaitas faktūras išrašydavo A. M. pateiktos suvestinės pagrindu. Iki sąskaitos-faktūros suvestinę faksu siųsdavo UAB „( - )“, o gavus patvirtinimą būdavo išrašoma sąskaita-faktūra. Negali tiksliai pasakyti, bet dažniausiai telefonu, o po to faksu, būdavo patvirtinamos suvestinės, o vėliau jas sudėdavo į segtuvus. Kadangi tai ne ypatingas dokumentas, jų nesaugojo 10 metų. Kitų UAB „( - )“ darbuotojų asmeniškai nepažinojo. Jai tik teko kažkiek padirbti su vyr. buhaltere, kadangi pagal sutartį teko suderinti apmokėjimą. Suma buvo nurodyta suvestinėse, jai jos apskaičiuoti nereikėjo. Prie suvestinių nebuvo pridedamos dispečerių ataskaitos ar kiti dokumentai. Tos ataskaitos buvo didelės, užsakymų buvo daug, o suvestinė buvo galutinis viso to variantas. Turėjo nemažai užsakymų, sutarčių, o suvestinės būdavo už mėnesį. Sąskaitas-faktūras pasirašydavo ji ir A. M.. A. M. jai padėdavo tas sąskaitas-faktūras išrašyti, kadangi jų apimtis buvo didelė. A. M. jai apskritai daug padėdavo. Šiuo metu tiksliai nepamena, ar A. M. turėjo antspaudą su parašu. Jai atrodo, kad neteko naudoti tokio antspaudo, kadangi tam nebuvo reikalo, popierinius dokumentus pasirašydavo ji. Turbūt tiesioginis jos viršininkas buvo A. S., kadangi jis buvo vadovas ir akcininkas. Negali tiksliai pasakyti laiko, bet, kiek pamena, konfliktas UAB „( - )“ buvo iki jos išėjimo iš darbo, tačiau dėl šito gali suklysti. Jai pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Asmeniškai sutarties pasirašymo metu nedalyvavo, bet kiek teko matyti ir girdėti, kadangi dirbo vienoje patalpoje, tokia sutartis egzistavo, ji buvo pasirašyta, tad jos pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Jai nebuvo žinoma, kurie vairuotojai vykdė paslaugas UAB „( - )“, be to, tai ne jos reikalas. Ji dirbdavo pagal dokumentus, kuomet jai pateikdavo suvestinę. Į ją dėl vežimų niekas nesikreipė, kadangi ji buvo buhalterė. Gali pasakyti tik tiek, kad jie sėdėjo vienoje patalpoje ir dispečeriai perduodavo užsakymus administracijai, kadangi buvo tokia praktika, tą ji girdėjo. Negali atsakyti, kaip iš UAB „( - )“ patvirtindavo suvestinę. Jie turėjo administracijos numerį, kažkas iš jos ir patvirtindavo tą suvestinę. Tiksliai žmogaus negali nurodyti. Direktoriaus įsakymas dėl UAB „( - )“ dokumentų saugojimo nebuvo priimtas. Jie laikėsi bendro įstatymo. Tokie dokumentai galėjo būti saugomi trumpą laiką. 2006–2008 m. UAB „( - )“ finansiškai kažkaip išgyveno, nors pelno nebuvo. Kiek pamena, UAB „( - )“ turėjo keletą automobilių. Vienas automobilis buvo mikroautobusas. Galvoja, kad O. K. suinteresuotumas buvo perduotas kabinete, kadangi visi sėdėjo vienoje patalpoje. Ji negalėjo matyti požymių, ar sutartis nebuvo vykdoma, kadangi sėdėjo patalpoje. Gali tik pasakyti, kad girdėjo vadovybės pokalbius, kur būdavo užsakymai, kas daro užsakymus ir kad buvo tokie pervežimai. Buvo tokia praktika, kadangi dirbo su keliomis įmonėms, kad paslaugos teikiamos už atsiskaitomą mėnesį. Buvo ir VMI patikrinimai, bet jokių pretenzijų dėl to nebuvo gauta. Su visomis įmonėmis buvo tokia praktika, kad sąskaita faktūra išrašoma paskutinę mėnesio dieną už mėnesį, nenurodant tikslios pervežimo datos.

134Dėl liudytojų parodymų

135Šioje byloje ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta labai daug liudytojų. Dėl patogumo jie suskirstytini į kelias grupes. Atsižvelgiant į skirtingų grupių liudytojų reikšmingumą šiai bylai, tam tikrų grupių liudytojų parodymus tikslinga nurodyti nuosprendyje, kitų – tiesiog apibendrintai juos aptarti. Be to, pažymėtina, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai buvo apklausti ir teisiamajame posėdyje. Tai nulėmė kelios priežastys. Liudytojų sveikatos būklė, dėl kurios jie negalėjo atvykti į teismą, jų finansinės galimybės atvykti iš nutolusios nuo Vilniaus gyvenamosios vietos, mirtis, taip pat kitos priežastys, kurios, pasitarus su proceso dalyviais, leido teismui konkrečiu atveju nuspręsti dėl liudytojo nekvietimo į teismo posėdį. Be to, dalis liudytojų nebuvo kviesta, atsižvelgiant į tai, kad jie ikiteisminio tyrimo metu nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas atvejis dėl konkretaus liudytojo nekvietimo teismo buvo aptartas su proceso dalyviais, kurie neprieštaravo dėl tam tikrų liudytojų apklausos teisme netikslingumo. Pažymėtina ir tai, kad tokių liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti balsu.

136Taigi byloje apklaustus liudytojus sąlyginai galimas suskirstyti į šias grupes: 1) „( - )“ darbuotojai; 2) „( - )“ darbuotojai; 3) „( - )i“ teikusių transportavimo paslaugas įmonių darbuotojai; 4) „( - )“ klientų, t. y. įmonių, pirkusių iš ( - ) prekes, darbuotojai; 5) kiti liudytojai.

137Dėl „( - )“ darbuotojų

138Šią liudytojų grupę iš esmės sudaro „( - )“ bylai aktualiu laikotarpiu dirbę vairuotojai, dispečeriai ir finansininkai.

139Byloje buvo apklausti „( - )“ vairuotojai: A. P.-Č. (2 t., b. l. 102–103; 50 t., b. l. 58); J. Z. (2 t., b. l. 100–101); S. V. (2 t., b. l. 119–120); V. Č. (2 t., b. l. 125; 59 t., b. l. 177); M. J. (2 t., b. l. 96–97; 49 t., b. l. 174); V. Š. (2 t., b. l. 111–112; 49 t., b. l. 176); V. P. (2 t., b. l. 123–124; 49 t., b. l. 176); D. D. (2 t., b. l. 109–110; 49 t., b. l. 123); D. B. (2 t., b. l. 104–105; 50 t., b. l. 15); A. M. (2 t., b. l. 117–118; 50 t., b. l. 14); A. B. (2 t., b. l. 127–128; 49 t., b. l. 175); V. B. (2 t., b. l. 106–107; 49 t., b. l. 175); A. O. (2 t., b. l. 121–122; 49 t., b. l. 175); A. S. (2 t., b. l. 98; 49 t., b. l. 122). Iš šių liudytojų duotų parodymų matyti, kad šie asmenys vykdė keleivių pavėžėjimo paslaugas su savo asmeniniais automobiliais be taksi skiriamųjų ženklų, užsakymus gaudavo iš dispečerių, beveik visada keleivius vežiodavo po Vilniaus miestą, nes užsakymus į užmiestį arba kitą miestą pasiimdavo „( - )“ administracija, kadangi jie buvo labiau pelningi, veždavo tik klientus, bet ne siuntinius (krovinius), nebent klientai su savimi turėjo kokį lagaminą, išskyrus porą atvejų, kai dispečerės prašė nuvežti autodetales, gaudavo keliones lapus, kuriuose reikėjo pildyti nuvažiuotą atstumą, bet ne maršrutą, klientai buvo tiek atsitiktiniai, kurie iš karto atsiskaitydavo už paslaugas, tiek „pagal sutartį“, t. y. kurie neatsiskaitydavo su vairuotoju, o užpildydavo lapelį ir atiduodavo vairuotojui, keleivius, dažniausiai „pagal sutartis“, veždavo ir A. S., bendrovės „( - )“ nežino.

140Byloje taip pat buvo apklausti „( - )“ dispečeriai: Ž. Z. (2 t., b. l. 91–92; 49 t., b. l. 173); S. L. (2 t., b. l. 89–90; 49 t., b. l. 176); L. M. (2 t., b. l. 87–88; 49 t., b. l. 174); D. Š. (2 t., b. l. 72–73); J. B. (2 t., b. l. 83–84; 50 t., b. l. 50 t., b. l. 46); O. J. (2 t., b. l. 67–68; 50 t., b. l. 12); J. S. (2 t., b. l. 65–66; 49 t., b. l. 120).

141Liudytoja J. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006–2008 m. dirbo savo įkurtoje įmonėje UAB „( - )“. Įmonė „( - )“ jai žinoma, tai buvo jos vyro įmonė. Toje įmonėje ji buvo įdarbinta, dirbo dispečere, o savo įkurtoje įmonėje dirbo direktore. Ji buvo dispečerė, priimdavo užsakymus. Darbo vieta buvo Vilniuje, ( - ). Įmonės teikdavo taksi paslaugas. Pas juos būdavo tik vienas užsakymo stalas, kada gaudavo užsakymą per raciją, tada paskirdavo jį vairuotojams. Vairuotojai buvo įdarbinti abiejose įmonėse. Žmonės skambindavo numeriu ( - ), buvo ir ilgesnis numeris. Jai teko girdėti apie įmonę „( - )“. Girdėdavo šios įmonės pavadinimą, kai būdavo užsakymai. Buvo sudaryta sutartis ir jos vyras veždavo pagal užsakymus. Užsakymus vykdydavo jos vyras, tad negali tiksliai pasakyti, kokie buvo tie užsakymai. Iš „( - )“ buvo daug užsakymų, tiksliai negali pasakyti, ar iš šios įmonės vyras veždavo prekes. Žino, kad tokia įmonė buvo, kad buvo sudaryta sutartis tarp „( - )“ ir „( - )“. Nematė šios sutarties, bet jei yra dideli užsakymai, tai veždavo. Jie turėjo ir kitų sutarčių, užsakymų buvo labai daug. Žino, kad buvo įmonė „( - )“, bet kiek veždavo, tai negali pasakyti. Jai nėra tekę priimti užsakymus iš „( - )“. A. S. jai nesakė į kokius miestus ir kokias prekes veždavo. Negali pasakyti, kokius dokumentus pateikdavo dėl prekių vežimo. Dažnai veždavo prekes, bet negali tiksliai to pasakyti. Negali pasakyti, kokie kiti vairuotojai veždavo prekes. A. S. tuo metu važinėjo baltu busiuku. Kažkoks užrašas buvo ant to busiuko, bet koks jis buvo, negali pasakyti. Jei būdavo išeiginės dienos, tai užsakymų būdavo daug. Gaudavo po 150 skambučių per parą. Kai A. S. ar koks kitas vairuotojas išvažiuodavo, ji nežiūrėdavo, kada ir kaip išvažiuoja, todėl negali pasakyti, ar buvo vežami žmonės su kažkokiais kroviniais. A. S. turėjo priimti sprendimus, kas susiję su įmonės valdymu. Pastarasis buvo už tai atsakingas. J. S. buvo įmonės buhalterė. Ji užsiėmė tik buhalterija, neieškodavo klientų. Buvo sudaryta sutartis, kai nebūdavo A. S., tada atsakingas būdavo A. M.. Juk buvo sutartis, jei A. S. nebūdavo, o reikdavo viską aptarti, tai A. M. turėdavo priimti sprendimus. Jai neteko dalyvauti įmonės valdyme, nematė, kaip buvo priimami sprendimai ir kas būdavo atsakingas. Mėnesio pabaigoje buvo pateikiama informacija, kiek, kurią dieną ir iš kur vežė žmones. Ji, kaip užsakymų vykdytoja, mėnesio pabaigoje užrašydavo ranka šią informaciją, t. y. kiek buvo vežama žmonių, iš kur ir kur, gaudavosi toks maršrutas, kurį pateikdavo buhalterijai. Būdavo nurodoma ir data. Nežino, kaip kiti darbuotojai atsiskaitydavo už savo darbą buhalterijai. Jos įmonėje mėnesio gale būdavo pateikiami čekiai ir tuomet atsiskaitydavo. Čekius pateikdavo vairuotojai. Pas juos buvo viena buhalterė. Jai atrodo, kad atsiskaitymo tvarka abejose įmonėse nesiskyrė. Jų šeima turėjo du automobilius, kuriais vykdydavo užsakymus. 2006–2008 m., kuomet vyras vykdydavo užsakymus, pastarasis važinėjo baltu busiuku, daugiau automobilių nepamena. Nežino, kokie buvo užsakymai iš „( - )“. 2006–2008 m. buvo vežami tik žmonės. Negali tiksliai pasakyti, bet buvo užsakymai iš žmonių arba įmonių. Buvo užsakymų, kad reikia pervežti krovinį. Buvo atvejų, kai A. S. veždavo darbuotojus. Buvo, kad ir jai tekdavo pavaduoti jį kaip vežėją, jai yra tekę pačiai vežti tuos darbuotojus, kuomet jis būdavo užmiestyje. Buvo tokia įmonė „( - )“, kurios darbuotojus teko vežti. Tai buvo ne „( - )“ darbuotojai. Tuo metu A. S. būdavo išvykęs dėl kitų užsakymų, važinėjo po Lietuvą.

142Liudytoja Ž. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 1998 m. sausio mėn. įsidarbino dispečere UAB „( - )“. A. S. ją priėmė į darbą, o A. M., kaip suprato, buvo vienas iš įmonės savininkų arba direktorius, tiksliai nepamena. Darbą toje įmonėje baigė 1999 m. Nežino, ar tuo metu buvo sudarytos sutartys dėl krovinių pervežimo, negali to pasakyti, nepamena. Pamena privačius užsakymus. Daugiau toje įmonėje nebedirbo, perėjo dirbti kitur. Jai atrodo, kad neturėjo krovininių automobilių, didžiausias automobilis buvo VW Sharan. Po to ji dirbo kitose taksi bendrovėse.

143Liudytoja L. M. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. buvo įmonės „( - )“ savininkas, A. M. – direktorius, J. S. – buhalterė. Ji buvo įmonės dispečerė. Dirbo ten nuo 1998 m. vasario mėnesio iki 2011 m. rudens. „( - )“ dar turėjo dukterines įmones. Buvo „( - )“, ( - ). Galima sakyti, kad dirbo „( - )“ įmonių grupėje. Dirbo visą laiką toje pačioje darbo vietoje. Vienu metu aptarnavo vieną įmonę, bet kai buvo perkelta į kitą įmonę, tai aptarnavo tik tą įmonę. Kai atsirado dukterinės įmonės, buvo perkeliama dirbti atitinkamoje įmonėje. Nežino, kaip tai buvo apiforminta, pas juos buvo bendras kanalas. Negali prisiminti 2006–2008 m. laikotarpio, kadangi tą darbą dirbo 13 metų. Kai įeidavo skambutis, atsiliepdavo, sužinodavo adresą, kur reikia važiuoti, kur yra klientas, telefono numerį, taip pat klausdavo, kur reikia vežti, kad organizuotų darbą. Buvo racija, paspausdavo ją, atiduodavo užsakymą vairuotojams ir kuris yra arčiausiai paima tą užsakymą, paspausdavo, kad užsakymą apsiims. Tikimybė, kad užsakymą galėdavo gauti ne tik „( - )“ vairuotojas, bet kitų dukterinių įmonių vairuotojai, yra, kadangi nežino, kaip jie buvo įforminti. Sutartus su įmonėmis buvo, bet ji jų nereguliuodavo. Jai nerūpėjo, kas skambino, nežino, ar skambindavo pagal sutartį ar kiti žmonės. Jų darbo teritorija buvo Vilnius. Gal ir skambindavo iš užmiesčio, bet jie neapsiimdavo tų užsakymų. Pavyzdžiui, negalėdavo važiuoti pasiimti žmogaus iš Šalčininkų, bet nuvežti galėdavo. Vasarą žmonės ir į Trakus važiuodavo, o ar važiuodavo dar toliau, negali pasakyti. Nėra tekę priimti užsakymo, kad reikia vežti ne žmogų, o siuntinį. Būdavo, kad prašydavo pervežti baldus ar atvežti maisto, bet tokių logistikos paslaugų neteikdavo. ( - ). jai pažįstama, ta gatvė yra netoli „Regitra“. Negali pasakyti, ar buvo užsakymų iš tos gatvės, nepamena. Chemijos institutą žino, o chemijos bazės – ne. Nežino, ar klientas galėdavo su savimi turėti siuntinį, tai jos nedomino. Nepamena, kas buvo minėtų įmonių vadovai. Dirbo „( - )“, tada perrašydavo sutartį pereiti į kitą įmonę, tačiau nesikeisdavo nei darbo vieta, nei atlyginimas. Kažkas iš administracijos pakeisdavo įrašą sutartyje. Šių įmonių administracija buvo ta pati. Ji pati nevažiuodavo į sandėlius ir klientų neveždavo. Mano, kad darbo vietoje nebuvo įmonių sąrašo, su kuriomis sudarytos sutartys. Jei skambindavo ir sakydavo, kad pagal sutartį skambina ir yra pageidavimų, sakydavo, kad skambintų administracijai arba sujungdavo pati su ta administracija. To pokalbio su administracija negirdėdavo. „( - )“ pamaina trukdavo 12 valandų. Galėdavo būti ir 400 užsakymų, ir 80 užsakymų. Nežino, kas pakeldavo ragelį administracijoje, t. y. galėdavo pakelti ir buhalterė, ir direktorius, ir savininko žmona. Tai vadina administracija. Buvo sutartys su kelionių agentūromis, skambindavo kitu numeriu. Įmonės „( - )“ pavadinimas jai nieko nesako.

144Liudytoja S. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo įmonėje „( - )“ nuo 1998 m. iki 2010 m. Keitėsi įmonės pavadinimas, buvo gal „( - )“, ( - ). Tikriausiai, kad įmonės yra tos pačios arba jos buvo dukterinės įmonės. Ji buvo dispečerė, pagrinde dirbo „( - )“. ( - ) dirbo pačioje pabaigoje, gal 2010 m. Jos darbdavė buvo įmonė „( - )“. Jos darbo pobūdis – priimti užsakymą iš kliento ir atiduoti vairuotojui per raciją. Jai nežinoma, kokioje įmonėje dirbo vairuotojai. Ji turėjo tik vairuotojų šaukinius. Jai nežinoma, kaip klientai atsiskaitydavo su vairuotojais, bet tą daryti turėjo. Buvo įmonių, kurios buvo vežamos pagal sutartį. Jų užsakymus taip pat atiduodavo bet kuriam vairuotojui. Jai nežinoma, kaip tos įmonės atsiskaitydavo su „( - )“. Įmonė „( - )“ jai girdėta, bet ji nesusijusi. Jie neatiduodavo tos įmonės vairuotojams užsakymų. Atiduodavo užsakymą vairuotojams, o kaip jie buvo įforminti, nežino. Jos darbo vieta nesikeitė, ji dirbo ( - ). Ant lapo užrašydavo užsakymo adresą, telefoną ir kur bus važiuojama, atiduodavo užsakymą vairuotojui ir užrašydavo vairuotojo šaukinį, kuriam tas užsakymas atitekdavo. Nesvarbu, ar paskambindavo keleivis, su kuriuo sudaryta sutartis, ar paprastas keleivis, viską taip pat žymėdavo. Tuos lapus pasiimdavo direktorius A. M., bet kada juos pasiimdavo, negali pasakyti. Nežino, kokiu tikslu A. M. pasiimdavo tuos lapus. Pamaina trukdavo 12 valandų. Nepamena, kas priėmė ją į darbą, gal direktorius. Jai vadovavo direktorius A. M.. A. S. irgi duodavo užduotį, bendravo ir su juo. Klausydavo abiejų asmenų. A. S. kažkiek dirbo kaip vairuotojas, pastarasis gaudavo užsakymus per raciją kaip visi, t. y. bendra tvarka, jokių išskirtinių sąlygų nebuvo. Buvo baltas busiukas, juo A. S. ir važinėjo, gal dar buvo ir VW Passat. Kai paskambina žmogus, jie paklausia, kiek žmonių važiuos arba jie patys tai pasakydavo. Jie klausdavo, ar bus bagažas, koks jo dydis, ar tilps į bagažinę ir kt. Nepamena, ar buvo prašoma pristatyti siuntas. Jie aptarnavo Vilniaus miesto teritoriją, užsakymų iš kitų vietovių ar miestų nepamena. Buvo galima vežti į kitus miestus, pavyzdžiui, į Trakus. ( - ) jai žinoma, yra tokia gatvė. Ji yra už „Regitros“. Dėl užsakymų į tą gatvę nepamena, nepasakys. Teismui paskelbus liudytojos S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 89–90), ši paaiškino, kad jai nežinoma bendrovė „( - )“, tvirtina parodymus. A. S. dirbo ir linijoje, t. y. pagal iškvietimus. A. S. surinkdavo žmonės ir veždavo į darbą, tai būdavo daroma pagal sutartis. Ne visas sutartis sudarytas dėl transporto paslaugų teikimo žinojo. Nepamena, ar į ( - ) buvo iškvietimų. Jei būdavo išankstinių užsakymų, kad klientas pagal sutartį nori važiuoti į kitą miestą, juos atiduodavo administracijai. Jei būdavo užsakymas, kuris turėdavo būti tuoj pat įvykdytas, tai siųsdavo automobilį. Negirdėdavo pokalbių tarp klientų ir administracijos. Jei priimdavo tokį užsakymą, administracija atnešdavo užsakymą jiems ir jie parinkdavo automobilį. Jiems atnešdavo popierių su nurodytu užsakymo laiku ir atiduodavo per raciją tam vairuotojui. Gal būdavo visokių klausimų dėl atsiskaitymų, tad informuodavo administraciją. Vairuotojas nebuvo paskiriamas iš anksto, žiūrėdavo, kuris vairuotojas yra laisvas. A. S. ne vienintelis vairuotojas, kuris veždavo klientus pagal sutartis.

145Liudytoja O. J. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „( - )“, tačiau nepamena laikotarpio, gal 2005 m. ar 2006 m. Jos pareigos buvo dispečerės-operatorės. Nepamena to laikotarpio, kuomet dirbo, bet galėjo būti tas laikotarpis, kuris teismo paminėtas. Nepamena, kas ją priėmė į darbą, bet atrodo, kad A. M.. Jiems skambindavo telefonu, reikėdavo priimti užsakymą, paklausti adresų iš kur reikia paimti ir kur nuvežti, tada užsakymą perduoti vairuotojams per raciją. Užsakymai buvo Vilniaus miesto teritorijoje, iš kito miesto, jai atrodo, užsakymų nebuvo, o į kitą miestą – nepamena. Pamena, kad užsakymai būdavo Vilniaus miesto ribose. Vairuotojai veždavo keleivius, siuntų neveždavo. Ji gaudavo užsakymus tik keleivius vežti, skambindavo žmonės. Dėl siuntų vežimo nepamena, bet jai atrodo, kad tokių užsakymų nebuvo. Jai neteko nieko pildyti, tik užsirašyti užsakymus, buvo tokie lapai. Ten rašydavo adresą, telefono numerį ir kur vežti keleivį. Tai buvo paprasti balti lapai, jie buvo ant stalo, kai atėjo. Jie tiesiog rašė užsakymus ir juos palikdavo, o ką su jais darydavo – nežino. Jai nežinoma, ar įmonė buvo sudariusi sutartį dėl keleivių vežimo, tiksliai nepamena. Nežino, ar kuris iš direktorių atlikdavo vairuotojo darbą, to nepasakys. Buvo, kad A. S. važinėdavo su mikroautobusu ir veždavo žmones, detaliau to nepamena. Žinodavo, kad A. S. veždavo žmones, bet kur – nežino. Ji turėjo savo darbą, priimti užsakymus iš keleivių, o daugiau niekuo nesidomėjo, tai buvo ne jos darbas. Gal ir turėjo keleiviai daiktus su savimi, t. y. gal lagaminą ar kažką pervežti. Buvo, kad paprašydavo ir kėdę pervežti, buvo tokių atvejų. Tiesiog paprašydavo ir veždavo. Įmonė „( - )“ jai nežinoma ir negirdėta. ( - ) yra prie Gariūnų. Kur yra chemijos bazė, jai nežinoma. Buvo, kad žmogus paprašo, jog galėtų kažką vežti su savimi, jei iš parduotuvės važiuoja, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę. Nepamena, kokiu mikroautobusu važinėjo A. S.. Nepamena, ar ant tos transporto priemonės buvo kokie nors skiriamieji ženklai. Jai nežinomos aplinkybės, ar A. S. gaudavo atlyginimą. Tai buvo labai seniai, todėl negali pasakyti, ar būdavo skambučių, kai paskambindavo žmogus ir sakydavo, kad pagal sutartį norėtų važiuoti į kitą miestą. Negali atsakyti, ar buvo specifinių užsakymų, kuriuos tekdavo perduoti kitiems, o ne pačiai spręsti. Tai buvo seniai, negali prisiminti. Ji nesigilino, tiesiog pasakė, kad A. S. ir A. M. yra viršininkai ir viskas. Ji tiesiog atėjo dirbti, ją įdarbino ir viskas, nežinojo, kokios jų pareigos. Jai svarbiausia buvo dirbti. Nepamena aplinkybių, ar tekdavo keleiviams primokėti dėl daiktų pervežimo.

146Liudytoja D. Š. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo įmonėje „( - )“, tačiau nepamena darbo laikotarpio, gal 1992–2006 m. Visą laiką dirbo toje pačioje įmonėje. Jos pareigos buvo dispečerės. Jai pasakė tyrėja apklausos metu, kad dirbo ir įmonėje „( - )“. Nepamena, ar jai buvo žinomos tos aplinkybės. Jos vadovai buvo A. S. ir A. M.. Ji pasirašinėjo dokumentus ir ten buvo parašyta, kad jie vadovai. Nežino, kokios buvo jų pareigos. Žinojo, kad jie yra direktoriai, bet jų pareigų nežinojo. Atsiliepdavo į skambutį, paklausdavo adreso ir telefono, tada tą informaciją, kurią suteikdavo keleiviai, atiduodavo vairuotojams per raciją. Tai buvo keleivių vežiojimo paslauga. Pas juos nebuvo žurnalų, ji nieko nepildydavo. Rašydavo į tuščius lapus adresą, kurį nurodydavo keleiviai. Tuos lapus palikdavo ant stalo, nežino, kas juos pasiimdavo. Atlyginimas nuo gautų užsakymų nepriklausė. Vadovai nedirbo kaip vairuotojai, neperduodavo jiems užsakymų. Ar A. S. dirbo kaip taksi vairuotojas, nepamena. Galėjo būti, kad A. S. turėjo savo šaukinį ir veždavo keleivius. Tyrėjai ji nurodė tiesą. Keleiviai buvo vežami po Vilniaus miestą, už jo ribų važiuoti nereikėjo. Nepamena, ar paskambinę žmonės prašydavo pervežti kokias nors siuntas. Įmonė „( - )“ jai nežinoma. Chemijos bazė jai nežinoma. Tokio dalyko, kad gautų kvietimą ir jį perduotų administracijai, nepamena. Mažai ką pamena iš savo darbo veiklos.

147Liudytoja J. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonėje „( - )“ dirbo dispečere. Datos, kada ten dirbo, nepasakys, maždaug gal prieš 10 metų. Ten labai trumpai dirbo. Galėjo būti tas laikotarpis, kuris paminėtas. Laikė, kad A. M. buvo direktorius, A. S. taip pat laikė direktoriumi. Vykdydavo A. M. duotus pavedimus, jį labiau laikė kaip direktorių, o A. S. irgi patardavo, kaip bendrauti su klientais ir kt. Supranta, kad įmonė teikdavo taksi paslaugas. Jos pareiga buvo priimti informaciją ir ją atiduoti vairuotojams. Žurnaluose užrašydavo užsakymą ir koks automobilis ten važiuoja, t. y. adresą, kryptį ir vairuotoją. Tie žurnalai buvo paprasti, kai užpildydavo, dėdavo juos į stalčių ir viskas, jiems jie būdavo nebereikalingi. „( - )“ aptarnavo Vilniaus miesto teritoriją, bet jei žmonės važiuodavo į kaimą, tai aptarnaudavo ir rajonus. Buvo iškvietimų ir į kitus miestus, bet tuos užsakymus turėdavo atiduoti direktoriams, kad jie tai suderintų, tiesiog atiduodavo juos administracijai, nes klientai prašydavo gero automobilio ir tvarkingo vairuotojo. Kai gaudavo prašymą nuveži keleivį iš Vilniaus į kitą miestą, tai pranešdavo apie tai vadovams. Jie tarėsi su administracija, kad ne bet koks automobilis važiuos į tokį užsakymą. Buvo susitarimas, kad jei yra kliento prašymas į kitą miestą, apie tai pranešti administracijai, ypatingai, jei to prašydavo daug žmonių ar reikdavo gero automobilio. Tiesiog laukdavo ilga kelionė, todėl reikdavo tvarkingo automobilio, kad niekas kelyje nenutiktų, juk ji už tai atsakinga. Daugiausiai užsakymų buvo į Kauną. Pamena, kad vieną kartą buvo, kad kažkoks berniukas prašė nuvežti merginai dovaną, bet ji to pabijojo ir nepriėmė tokio užsakymo. Užsakymų vežti siuntas nebūdavo. Būdavo nuolatinių klientų, kuriuos reikdavo vežti į poliklinikas ir pan., kai kuriuos jau ir iš balso pažindavo. Buvo sutarčių su klientais, ypatingai pamena, kai reikdavo klientus vežti dializei. Nežino, ar tai buvo kokia sutartis, bet žinojo, kad tai jų pastovūs klientai. Tie pastovūs klientai, jai atrodo, atsiskaitydavo kvitukais. Kai važiuodavo pastovus klientas, tai jau žinodavo, kur važiuos, pamena, kad būdavo kvietimų dėl dializės, daugiau nepamena. Nepamena, ar buvo užsakymų į ( - ). Nepamena, ar buvo tokia įmonė „( - )“. Negali pasakyti, ar kai būdavo užsakymai nuvežti į kitus miestus, buvo atsiskaitoma kvitukais ar pinigais. Kas būdavo ofise, tam ir skambindavo dėl tų užsakymų. Buvo sujungimas telefonu, tad daugiausiai susisiekdavo su A. M.. Pastarasis dėl to nieko nesakydavo. Užsakymų konkrečiam vairuotojui neperduodavo, tai darydavo A. M.. A. S. tai darydavo labai retai. Su buhalterija neturėjo jokių reikalų, nežinojo, kas buvo buhalterė. Labai trumpai dirbo. Buvo kažkoks sąrašas, kuriame buvo nurodytos sutartys su įmonėmis, bet jų pavadinimo nepasakys. Kai paskambindavo, tai žiūrėdavo sąraše ar yra sudaryta sutartis, ar yra toks įmonės pavadinimas. Jie nesakydavo, kad bus užsakymas pagal sutartį, vairuotojai vis tiek privalėdavo įvykdyti užsakymą. „( - )“ turėjo įvairiausius automobilius, jie buvo skirti vežti keleivius. Krovininių automobilių nematė. Būdavo, kad klientai sakydavo, jog važiuos su lagaminais ar tašėmis. Nebuvo prestižinių klientų. Jai atrodo, kad A. S. veždavo keleivius. Porą kartų gelbėjo A. S., kai trūko automobilių, perėmė užsakymą per raciją. Negali pasakyti, kokiu automobiliu važiuodavo A. S.. Kai priimdavo užsakymą, kad klientas nori kitą dieną kažkur važiuoti, apie tai pranešdavo vadovams.

148Kaip minėta, buvo apklausta ir „( - )“ finansininkė T. C. (2 t., b. l. 63–64; 49 t., b. l. 125), kurios vardas minimas kaltinamajame akte. Liudytoja T. C. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. buvo įmonės „( - )“ direktoriaus pavaduotojas. Ji atėjo dirbti vietoj buhalterės Jelenos, jos pavardės nepamena, ji buvo buhalterė, į kurios vietą atėjo dirbti. A. S. buvo įmonės direktorius. Šių žmonių nematė gal 8–10 metų, jų santykiai yra neutralūs. Ji dirbo įmonėje „( - )“, bet nepamena, kuriuo laikotarpiu dirbo. Kai buvo apklausta, teisingai nurodė, kada pradėjo dirbti toje įmonėje. Nepamena, kiek laiko dirbo, gal 3 metus. Jos pareigos buvo buhalterės. Ją į darbą priėmė A. S., apie darbo sąlygas kalbėjo ir su A. S., ir su A. M.. Nepamena, ar su jais derino sąlygas kartu ar atskirai. Įmonės „( - )“ pavadinimas jai šiuo metu nieko nesako. „( - )“ buvo taksi įmonė. Buvo daug sutarčių, sudarytų su kitomis įmonėmis dėl taksi paslaugų. Tai buvo sutartys dėl taksi paslaugų arba dėl automobilio su vairuotoju samdymo paslaugų. Už tokias sutartis buvo atsakingas arba direktorius, arba direktoriaus pavaduotojas. Vairuotojas atnešdavo paskutinio mėnesio dieną kvitus ir pagal juos būdavo išrašomos sąskaitos įmonėms. Kvituose būdavo nurodoma suma ir įmonės pavadinimas. Tuos kvitus pildydavo vairuotojai. Vieną egzempliorių atiduodavo įmonėms, o kitas likdavo pas juos. Tų kvitų pagrindu išrašydavo sąskaitą faktūrą, o prie kiekvienos sąskaitos būdavo nurodomas kvito numeris. Jie visada sutikrindavo kvito numerį, išsiųsdavo tai ir klientams, kad jie pasitikrintų, ar viskas teisingai nurodyta. Pas juos visad buvo tokia tvarka, kai ji pradėjo dirbti toje įmonėje. Jei būdavo sutartis, kad važiuodavo pagal kvitus, tai dar būdavo ir sąskaitos faktūros pagal sutartis, kuriose būdavo išvardinti reisai, kokie žmonės ir suma, tai buvo sutarties priedas. Jei kvito nebūdavo, tai buvo apskaičiuojama pagal sutarties priedą. Nepamena, kas tokiu atveju būdavo nurodoma sąskaitoje faktūroje. Sąskaitas faktūras išrašydavo ne tik ji, tai galėjo daryti ir A. M.. Jei A. M. turėdavo laiko, tai jis išrašydavo sąskaitas, o jei ji būdavo laisva, tai ji išrašydavo, dabar tiksliai nepamena. Nepamena, su kokiomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys dėl tų kvitų. Jei tai buvo nedidelė suma, du ar trys kvitai, tai papildomoje informacijoje sąskaitos apačioje buvo nurodyti kvitų numeriai, pagal kuriuos būdavo išrašyta sąskaita. Jei kvitų buvo daugiau, tada prie sąskaitos buvo pridedama suvestinė. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodoma „už paslaugas pagal kvitus“. Detalesnė informacija buvo pateikiama suvestinėje, ten buvo nurodomi kvitų numeriai. Ta suvestinė buvo siunčiama klientui. Sąskaitą faktūrą išrašydavo pagal kvitus, joje nurodydavo „už paslaugas pagal sutartį“, galėjo nurodyti kvitų numerius pačioje sąskaitoje arba suvestinėje. Nepamena, ar buvo tokių atvejų, kai sąskaitoje būdavo nurodoma tik „už paslaugas“. Tai buvo griežta tvarka, nes kvitai buvo išduodami įmonėms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys. Visą laiką būdavo tikrinama, ar sąskaita-faktūra atitinka kvitus. Jei būdavo neatitikimų, tai sutikrindavo tiek ji, tiek kitų įmonių buhalteriai. Teismui paskelbus liudytojos T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 63–64), ši paaiškino, kad pamena, jog davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina duotus parodymus. Tais metais gal ir prisiminė įmonę „( - )“, o šiai dienai tokios įmonės nepamena. Nežino tų aplinkybių, kodėl neišrašė šiai įmonei sąskaitų faktūrų. Negali teigti, kad iki jos atėjimo dirbti į įmonę, tik A. M. šiai įmonei išrašydavo sąskaitas faktūras. Nežino, kodėl tą nurodė ikiteisminio tyrimo metu, gal matė asmens parašus.

149Dėl „( - )“ darbuotojų

150Byloje buvo apklausti „( - )“ darbuotojai: G. Č. (2 t., b. l. 34–36; 45 t., b. l. 199); A. Č. (2 t., b. l. 16–17; 46 t., b. l. 63); I. F. (2 t. b. l. 23–24; 46 t., b. l. 37); V. P. (2 t., b. l. 14–15; 46 t., b. l. 19); A. K. (2 t., b. l. 12–13; 45 t., b. l. 202); I. O. (2 t., b. l. 1–2); O. K. (39 t., b. l. 84–85; 45 t., b. l. 179); A. D. (2 t., b. l. 28–29; 46 t., b. l. 15); V. L. (2 t., b. l. 37–38, 46 t., b. l. 17); G. B. (2 t., b. l. 32–33; 46 t., b. l. 18); I. P. (2 t., b. l. 25–27; 46 t., b. l. 21); V. M. (2 t., b. l. 75–76; 46 t., b. l. 35); A. Z. (2 t., b. l. 18–19; 46 t. b. l. 36); J. K. (2 t., b. l. 54–57; 46 t., b. l. 64); V. J. (1 t., b. l. 107–108; 46 t., b. l. 84); R. K. (2 t., b. l. 30–31; 46 t., b. l. 87); T. J. (2 t., b. l. 39–40; 46 t., b. l. 154). Taip pat paaiškinimus teisiamajame posėdyje (2018-03-30) davė civilinės ieškovės atstovas R. J..

151I. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1995 metais jo sūnus V. O. įsteigė bendrovę „( - )“. Iš pradžių bendrovės akcininku buvo V. O. su V. A.. Vėliau V. A. pardavė jam savo akcijas, todėl, kiek atsimena, UAB „( - )“ akcininkais buvo jis ir jo sūnus V. O.. Nuo bendrovės įsteigimo pastarasis buvo UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi. Tik įsteigus bendrovę „( - )“, ji įsikūrė nuomojamose „( - )“ gamyklos patalpose Vilniuje, ( - ). Konkretaus adreso negali pasakyti. Vėliau persikėlė į ( - )ir galiausiai į ( - ). Be to, UAB „( - )“ turėjo priklausantį chemijos padalinį Vilniuje, ( - ). Šiame padalinyje jis nuo 1997 metų dirbo, tačiau, kokiose pareigose, negali pasakyti. Dirbo tol, kol buvo į sandėlį, atvežtos cheminės medžiagos, nustatyta cheminių medžiagų priėmimo, išdavimo tvarka. 2005-03-21 jo sūnus V. O. mirė. Po jo mirties, nuo 2005-04-24 iki 2008-06-05 jis buvo bendrovės „( - )“ generaliniu direktoriumi. Jam būnant bendrovės „( - )“ direktoriumi įmonė užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba cheminėmis medžiagomis bei valymo inventoriumi ir priemonėmis. Tuo tarpu chemijos padaliniui vadovavo O. K.. Be jo šiame padalinyje dirbo I. F., V. P., sandėlio vedėju iš pradžių V. B., po to – A. Č.. O. K. užsiiminėjo organizaciniais klausimais, o klientų paieška, užsakymų priėmimu užsiėmė I. F.. Bendrovė „( - )“ klientams vežiojo chemines medžiagas savo transportu arba samdydavo transporto priemones iš kitų bendrovių. Šiuo klausimu rūpinosi O. K.. O. K. buvo atsakingas už chemijos padalinio darbą. Jis negali pasakyti, kokios bendrovės atlikdavo cheminių medžiagų pervežimą iš chemijos padalinio. Jis, kaip UAB „( - )“ generalinis direktorius, galėjo pasirašyti transporto paslaugų sutartis su kitomis bendrovėmis dėl cheminių medžiagų pervežimo. Tačiau konkrečiai negali nurodyti bendrovių pavadinimų, su kuriomis būtų pasirašytos transporto paslaugų sutartys. Buvo atvejų, kai jam O. K. atnešdavo sutartis, parašytas lietuvių kalba, jas išversdavo žodžiu, po ko, jis tą sutartį pasirašydavo. Jis pasitikėjo O. K., nes tvarkingas žmogus. Jis nežino bendrovės „( - )“, nepažįsta asmenų, vardais A. M. ir A. S.. Jam parodytos 2007 metų rugsėjo mėnesio (be dienos) transporto paslaugų sutarties neprisimena. Priede Nr. 2 „Pasaugų įkainiai (vežimo tarifai )“, skiltyje „UAB „( - )“ Generalinis direktorius I. O.“, pasirašė ne jis. Negali pasakyti, kodėl šios sutarties nepasirašė. Paprastai bendrovėje transporto paslaugų sutartis ruošdavo O. K.. Ar daugiau tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo sudaryta transporto paslaugų sutarčių, negali pasakyti, nes nekontroliavo cheminių medžiagų pervežimo. 2008-06-29 jis pardavė UAB „( - )“ akcijas V. J., kuris buvo nuo 2007 metų pradžios bendrovės advokatu. Jis, kaip generalinis direktorius, neperdavė dokumentų perdavimo priėmimo aktu V. J.. Pardavęs akcijas, jis dar bendrovėje „( - )“ dirbo iki 2008-12-31 darbininku.

152Liudytojas O. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis išdirbo UAB „( - )“ 10 metų. Dirbo ten nuo 1999 metų ir atleistas iš bendrovės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą 2009 metais. Civilinis ginčas dėl neteisėto atleidimo praėjo visas instancijas, pasiekė LAT ir galutinis sprendimas, kad yra atleistas neteisėtai. O tas šiurkštus darbo pažeidimas ir buvo šios aplinkybės. Jį kaltino iššvaisčius UAB „( - )“ turtą. Jam pasiūlė po to grįžti į darbą. Buvo nutraukti santykiai kitokiu pagrindu. Toje įmonėje jo pareigos buvo padalinio vadovas. Tas padalinys nebuvo kaip atskiras juridinis asmuo, jie vadindavo jį chemijos padaliniu. Buvo tiesiog padalinio vadovas. Įmonėje buvo du padaliniai. Jie vadindavo padalinį chemijos, bet jis nebuvo apibrėžtas. Jo darbo vieta buvo Vilniuje, ( - ). Ten buvo sandėlis ir jo ofisas. Įmonės buveinė buvo kitoje vietoje. Darbo vieta buvo už „Regitros“. UAB „( - )“ jam gerai žinoma, nes tai pagrindinė jo atleidimo priežastis. Jam buvo žinoma, kad yra tokia įmonė prieš jį atleidžiant. Toje įmonėje dirbo jo sesuo J. S., kaltinamoji. Čia nebuvo kažkoks tikslas, bet ji žinojo, kad „( - )i“ kartais reikia kažkokių kurjerių pavežiojimui. Taigi, kažkada prie progos apsikeitė rekvizitais. Jo sesuo žinojo, kad yra tam tikras poreikis tokių paslaugų, todėl atidavė kontaktą savo vadovybei. Tai buvo 2006 metais. Kalba ne apie konkretų žmogų. Perdavė kontaktą centrinei administracijai, generalinis direktorius tuo metu buvo I. O., dešinioji ranka buvo finansininkė, kuri versdavo jam. Vyko kažkokios derybos, bet jau be jo dalyvavimo. Kiek pamena, vieną kartą teko jam pasirašyti sutartį, nes generalinis direktorius sirgo. Pasirašė su UAB „( - )“ sutartį. Teismui parodžius O. K. byloje esančią 2007 m. rugsėjo 3 d. sutarties kopiją (1 t., b. l. 33–34), šis paaiškino, kad ten yra jo parašas. Prisimena, kad pasirašinėjo vieną sutartį, parašas yra jo. Kad būtų pasirašyta kitokia sutartis, tai nepamena. Viena sutartis ir jo civiliniame ginče figūravo. Buvo prašoma medžiagos jo bylai iš ikiteisminio tyrimo, tai pamena, kad buvo tik viena sutartis. Teismui parodžius O. K. dar vieną byloje esančią 2006 m. lapkričio 2 d. sutarties kopiją, šis paprašė leisti pažiūrėti ir pirmiau rodytą sutartį. Nori įsitikinti, kad sutartis ta pati, o ne kad pirmas lapas kitas. Jo parašas labai panašus, vienas prie vieno. Negali pasakyti, ar čia kitos sutarties lapas ar tos pačios sutarties, bet prisegtas. Jam atrodo, kad tai identiška. Jo civilinėje byloje buvo tik viena sutartis, tad nežino, kaip tai gali būti. Kiek pamena, buvo pasirašęs vieną sutartį su „( - )“ tuometinio generalinio direktoriaus prašymu. Tiksliau ne prašymu, o dėl to, kad pastarojo nebuvo darbe. Turėjo sutartinį antspaudą, įgaliojimą, jog gali pasirašyti sutartis nebūnant generaliniam direktoriui. Yra pasirašęs ir daugiau sutarčių. Turėjo bendrą įgaliojimą. Pas juos buvo praktika, kad įgaliojimas įsakymu, berods, išrašomas vyr. finansininkės metams. Jam nereikėjo atsiskaityti, kad pasirašė sutartį. Turėjo sutartinį antspaudą ir turėjo teisę pasirašyti sutartis nebūnant direktoriui. Bijo sumeluoti, kur pasirašė sutartį. Galėjo būti, kad sutartis ir paštu atkeliavo. Tiksliai negali pasakyti. Tai nebuvo jo paruošta sutartis. Tą popierinį variantą pateikė į centrinį padalinį. Visos sutartys buvo saugomos centrinėje administracinėje. Jo žiniomis, kad ten buvo ir ta sutartis. Ta sutartis buvo sudaryta ne jų padalinio vardu. Jų tikslas nebuvo tenkinti vien chemijos padalinio poreikius. Nebuvo įpareigotas pasirašyti sutartį vien šio padalinio naudai. Tai buvo bendra sutartis. Kaip supranta, tai buvo ne tiek transportavimo, o kurjerio paslauga. Mintis buvo tokia, kad visai nedidelius kiekius vežti, kurie nesudaro krovinio. Tikslas buvo nedidelių gabaritų, gali būti ir žmogus su dokumentais, gal cheminės medžiagos pavyzdys, vežimas. Gali pasakyti kaip pavyzdį, kad visi jo padalinio darbuotojai važinėdavo asmeniniais automobiliais. Buvo vienas priskirtas automobilis jų padaliniui, kuris vežiodavo didesniais kiekiais. Jam sunku pasakyti, ar įmonė būtų veikusi be šios sutarties. Jei ji buvo sudaryta, tai buvo reikalinga. Jis to reikalingumo nesprendė, tai sprendė centrinė administracija. Turbūt analogiškų sutarčių, pasirašytų su kitomis įmonėmis, prisiminti negali. Visų pirma, jų padalinio buveinėje ofisas buvo atskirtas gal per 500 metrų nuo sandėlio. Bet tikrai pro langą matė automobilius, ant kurių buvo parašyta „automobilių nuoma“. Jam atrodo, kad buvo vienas toks užrašas. Kažkoks mikroautobusas buvo, bet tiksliai negali pasakyti, ar privažiavo prie jų sandėlio. Gali pasakyti, kad pas juos tokių sutarčių buvo aibė. Jam nebuvo žinoma, kad paskirtas žmogus, kuris sutikrindavo teisėtumą, tikrumą. Sutartys ir sąskaitos suplaukdavo į buhalteriją. Epizodiškai teko matyti tuos žmones (kaltinamuosius). Kelis kartus atvažiuodavo pas seserį asmeniniais reikalais. Žinojo, kad vienas iš jų, bet tiksliai negali pasakyti kuris, yra savininkas ar akcininkas, o kitas direktorius ar pavaduotojas. Pasakyti kaip pasirašė sutartį, negali. Praktiškai visur vykdavo savo mašina, jo niekur neveždavo. Jis buvo atsakingas dėl cheminių medžiagų. Buvo pas juos transporto sutartis su įmone, kuri turėjo didelį, berods, iki 3.5 tonos mašiną, skirtą vežti tas medžiagas. Buvo jų ir nepavojingų. Pavojingumas priklauso ir nuo medžiagos, ir nuo kiekio. Buvo toks reikalavimas įmonei, kad jie turi turėti pažymėjimus, jog gali vežti tokius krovinius. Jie turėjo tokią sutartį. Jų įmonėje būdavo tokia praktika, kad sąskaitoms atėjusioms paštu, jam reikdavo atvažiuoti į įmonės buhalteriją, ir jis turėjo jas pasirašyti. Pasirašinėjo įvairias sąskaitas. Buvo ir komunalinės sąskaitos, ir kitų įmonių sąskaitos. Kadangi nebuvo įpareigotas sąskaitų tikrinti, jis pasirašinėjo netikrindamas. Turinio neanalizavo. Negali atsakyti, kas tikrino sąskaitos pagrįstumą. Žinojo, kad „( - )“ J. S. buvo finansininkė. Absoliučiai jokių dalykinių kontaktų su J. S. neturėjo. Jam dirbant pasikeitė akcininkas, t. y. I. O. pardavė savo akcijas dviem broliams. Tai buvo 2008 metais. Maždaug po 3–4 mėnesių pradėjo atleidinėti darbuotojus. Atleidimai buvo keisti. Jis buvo ne išimtis, jam pasiūlė išeiti savo noru. Nenurodė priežasties dėl ko. Jis sutiko išeiti su tam tikra kompensacija. Ta sąlyga netenkino savininkų. Tada jį perkėlė iš jo padalinio į centrinį ofisą. Pareigos nepasikeitė, bet įsakymu jį įpareigojo dirbti centrinėje administracijoje. Jį pasodino tuščiame kabinete ir pasakė, kad ten dirbs. Užsitęsė tas jo sėdėjimas. Konfliktinė situacija buvo dėl to, kad nesutiko išeiti. Buvo spaudžiamas 2 mėnesius, jam buvo liepta vykdyti pavedimus. Po tam tikro laiko jo atžvilgiu buvo išleista nemažai įsakymų, kad kažko nepadarė, liepė dėl to aiškintis. Jau vienas paskutinių įsakymų buvo pasiaiškinti dėl UAB „( - )“ sąskaitų. Nepasakys, kiek pasiaiškinimų rašė. Santykiai su UAB „( - )“ pasibaigė taip, kad 2009 metais jam atnešė tuometinis generalinis direktorius V. J. du popierius. Vienas buvo dėl jo atleidimo dėl šiurkštaus darbo pažeidimo, o kitas buvo pareiškimas prokuratūrai, kur buvo išdėstyta, kad išvaistė įmonės turtą. Jam nebuvo pasiūlyta pasirinkti. Tikslas buvo, kad pasirašytų įsakymą dėl jo atleidimo arba kreipsis į prokuratūrą. Jį atleido, tada bylinėjosi. Buvo pasakyta, kad jei apskųs savo atleidimą, tai tas pareiškimas keliaus į prokuratūrą. Yra įsitikinęs, kad jei būtų neapskundęs, pareiškimas nebūtų pasiekęs prokuratūros. Kiek jis dirba, nebuvo taip, kad buvo pateikiamos fiktyvios sąskaitos. Jam nežinoma, ar buvo atliekami įmonėje auditai. Kiek žino, niekam tos prievolės nebuvo.

153Liudytoja G. Č. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 1996 iki 2009 m. dirbo UAB „( - )“. Jos pareigos buvo prekių žinovė. Tokios pareigos buvo visą laiką, kol dirbo. Išrašydavo sąskaitas klientui. Klientas atvažiuoja, nori gauti prekes, išrašo sąskaitą, išaiškina prekių savybes. Principas toks, kad darbas su klientais. Nuo pat pradžių sėdėjo ( - ) patalpose. Kadangi pagal specialybę yra chemikė, ten buvo jų sandėlis, tai dirbo ( - ), tiksliai nepasakys nuo kelintų metų, lygtais buvo ( - ). Ten buvo cheminių prekių sandėlis. Ateidavo klientas ir išrašydavo sąskaitą. Sandėlininkas išduodavo prekes. Klientas pasakydavo kokių prekių reikia, jis nueidavo su jos išrašyta sąskaita faktūra ir pagal ją sandėlininkas išduodavo prekes. Nematydavo, kaip išvažiuodavo klientai su prekėmis. Jos darbas buvo susijęs su popieriais. Kaip ir kokiu transportu atvažiuodavo klientas, nežino. Dauguma klientų žinodavo, ko reikia, nedaug firmų būdavo, kurios prekiaudavo cheminiais regentais, atvažiuodavo ir žinodavo, ko reikia. Buvo tik ji ir sandėlininkas, o įmonei vadovavo V. O.. Buvo tik vienas cheminių regentų skyrius, vėliau atsirado valymo priemonių skyrius. V. O. viskam ir vadovavo. Jai žinomas O. K.. Kai išėjo į valymo priemonių skyrių, pastarasis irgi atėjo dirbti. Gal 2000 metais, tiksliai metų nepasakys. Jiems nelabai teko bendrauti darbe su O. K., kadangi pastarasis buvo viršininkas. Sandėlininkas neturėjo teisės atiduoti prekių be sąskaitos faktūros ir be jos parašo. Žino, kad jie turėjo pakrovėją. Pakrauti prekių problemos nebuvo. Daugiausiai klientai su savo transportu atvažiuodavo. O jei reikėdavo nuvežti prekes į kitą miestą, pavyzdžiui, į Klaipėdą ar dar kur, buvo kažkokia firma, kuri vežė, teikė paslaugas. „( - )“ bendradarbiavo su kažkokia įmone, kuri teikė transporto paslaugas. Tos įmonės nežino. Ji išrašydavo krovinio važtaraštį (2 t., b. l. 35–36). Buvo išrašomas važtaraštis, kai dideli kiekiai buvo vežami ir į kitus miestus. O jei Vilniuje, tai užtekdavo sąskaitos faktūros, jei klientas savo transporto priemonę turėdavo. O jei neturėdavo savo transporto priemonės, tai nepasakys, kokių dokumentų reikėdavo. Važtaraštyje nurodydavo, kas veža ir kokia mašina, numerį nurodydavo. Gal O. K. pasakydavo, kas užsakydavo transportą. Ji nurodydavo automobilio numerį ir PVM faktūrą. Joje nurodyta, kas įkrovė, t. y. „( - )“ ir kam, buvo nurodytas adresas. Maršrutas reikalingas, jis būdavo nurodomas, taip pat transporto priemonė. Įmonė „( - )“ jai nežinoma. Firmų tikrai ji nerašė, tik automobilio markę ir numerį. Nesiaiškino, ar įmonė, kuri veždavo krovinius ir turėdavo turėti tam leidimą, bet tą aiškinosi, kas užsakinėdavo. Ji asmeniškai neveždavo pavojingų prekių. Veždavo kartais sandėlininkas B. prekes Vilniuje. Sandėlininkai keitėsi, todėl nepamena. Ji išrašydavo sąskaitą faktūrą, veždavo prekes laboratorijoms ir panašiai. Veždavo ir klientams. Smulkioms prekėms nerašydavo nieko, išskyrus PVM faktūrą. Dažniausiai, jei būdavo, kad pakeliui važiuoja iš darbo ar ryte, veždavo „( - )“ darbuotojai. Valdiška mašina važinėjo, buvo kažkoks „busikas“. Vienas darbininkas važiuodavo, nes prekės smulkios. Tai veždavo tas prekes tik Vilniuje, po Lietuvą nevežiodavo. Klaipėdoje dar turėjo savo filialą. Nežino, ar O. K. veždavo ką nors. Ji išrašydavo sąskaitą, o sandėlininkas darbo gale jai atnešdavo sąskaitą su kliento parašu. Kas veždavo, tas ir pasiimdavo sąskaitą. Po to jai grąžindavo sąskaitą. Visada grąžindavo jai sąskaitas. Jas atiduodavo jai, ji įvesdavo tai į kompiuterį ir nunešdavo į buhalteriją. Nežino dėl prekių vežimo kainos. Mano, kad klientas už vežimą nemokėdavo, kadangi būdavo kova už klientus. Jei klientas pageidaudavo, tai įmonė pati ir pristatydavo tas prekes. Turėjo daug klientų, pavyzdžiui, „( - )“, „( - )“ ir pan. Daugiausiai laboratorijos, institutai, kalbant apie chemijos prekes. Įmonės „( - )“ nežino. Nematydavo jokių automobilių, jai tik duodavo numerius, juos turėdavo. Teritorija chemijos bazės labai didelė. Ten yra rampos, o jie sėdėdavo administracijos pastate. Atstumas tarp pastato ir sandėlių rampų buvo gal 400 metrų. Neatkreipdavo dėmesio į automobilius. Pagal sąskaitas būdavo išduodamos cheminės medžiagos. Nepateikdavo sąskaitų, pagal kurias nebūdavo išduodamos prekės. Pavyzdžiui, jai telefonu paskambino O. K., pasako, ko reikia, ji išrašo sąskaitą faktūrą, kliento vardo nežino, tai to ir nerašydavo, kai nuveždavo sandėlininkas prekes, kas priimdavo prekes, tas ir pasirašydavo. Žinojo, kas gauna prekes, tikslaus vardo nežinodavo. Sąskaitoje būdavo nurodoma tik įmonė, o ne jos atstovas. Jai atrodo, kad iš vadovų niekas nevežė. Kai ten dirbo, tai pagrindinis buvo V. O., paskui atėjo O. K.. Nematė automobilių, ant kurių būtų parašyta „nuoma“ ar kokie trumpieji numeriai. Iš pradžių gal 80 proc. patys klientai atvažiuodavo, daugiausiai tai patys, kadangi nedideli kiekiai buvo. Jei mašina būdavo ne jų, važtaraštis bet kokiu atveju reikalingas, jei vežama į kitą miestą. Vilniuje nebūdavo išrašomas važtaraštis. Sandėlininkas ar koks įmonės darbuotojas veždavo prekes Vilniuje. Jei yra užsakymai Kaune, pavyzdžiui, tai pakeliui, kokios yra įmonės, būdavo vežamos pagal bendrą užsakymą. Krovinio važtaraštį išrašydavo, jei veža į kitą miestą, nesvarbu kokiu transportu. Jei klientas su savo transportu atvažiuoja, nerašydavo važtaraščio, jei to neprašydavo. Kai transportą parūpindavo jų įmonė, važtaraštis visada būdavo būtinas. Jei jos prašo, ji išrašo važtaraštį. Chemijos skyriuje pradirbo 3 metus, kai vadovavo O. K., ji išėjo praktiškai iš karto, kai išėjo į kitą skyrių. Kaip ten buvo, negali pasakyti. Gali pasakyti tik taip, kaip buvo pirmus trejus metus, nes buvo tik vienas bendras padalinys, o jo apimtys buvo nedidelės. Gal V. P. perėmė jos darbą, kai išėjo. I. F. gal irgi išrašinėdavo. Kas liečia O. K., tai pradirbo tik kokį pusmetį. Jei klientas atvažiuodavo su savo transportu, jei prašydavo, išrašydavo važtaraštį. Jei klientas neturėdavo savo transporto ir jei klientas užsako didelį kiekį iš kito miesto, ar Vilniaus, bus vežama kokia pavojinga prekė, būtinai išrašomas važtaraštis. Jei smulki prekė, tai dažniausiai nerašydavo važtaraščio. Nerašydavo praktiškai važtaraščių, jų beveik nerašydavo, tokių prekių vežimo nebuvo daug. Galėjo būti, kad smulkios prekės į kitą miestą buvo vežamos jų parūpintu transportu. Sprendė pagal krovinį, ar reikia važtaraščio. Jei krovinys pavojingas, tai būtinai važtaraštis reikalingas, kadangi tam turi būti pritaikytas transportas. Jei krovinys mažas, tai nerašydavo, ypač, jei Vilniuje reikėdavo vežti. Jie nelabai į kitus miestus veždavo mažas prekes darbo pradžioje, pagrinde dirbo Vilniuje. Maži siuntiniai buvo, pavyzdžiui, 2–3 litriniai buteliukai. Sausos prekės būdavo fasuojamos po 1 kg. Tai būdavo užvežama pakeliui ar jei paprašo. Jos hermetiškai uždarytos. Nėra buvę, kad kas atsitiktų.

154Liudytojas A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dabar dirba kitoje įmonėje. Teko dirbti UAB „( - )“ 4 metus. Dirbo ten 2011–2015 metais, lygtais. Gal 2012–2015 metais. Pradėjo darbą būdamas produktų vadovu, paskui buvo generalinis direktorius. Tapo juo maždaug po 8 mėnesių nuo darbo pradžios. Kai pradėjo dirbti, darbo vieta buvo ( - ). Kai pakeitė pareigas, dirbo ten pat. Kai pradėjo dirbti, buvo produktų vadovas ir buvo atsakingas už plovimo prekių tiekimą. Buvo du padaliniai, kai pradėjo dirbti. Buvo dvi kryptys, viena chemijos, o kita plovimo. Buvo atsakingas už prekių kryptį ir santykius su tiekėjais, kai dirbo produktų vadovu. Skyriai buvo ne vienoje vietoje. „Plovikai“ sėdėdavo ( - ), o „chemikai“ buvusioje ( - ). Vyko prekių pirkimas ir pardavimas klientams. Būdavo, kad jie veždavo prekes savo transportu, būdavo, kad klientai patys atvažiuodavo. Turėjo savo transporto priemonę, tokį autobusiuką. Mano, kad būdavo variantų, kai samdydavo vežti prekių. Nepamena, bet jei koks didesnis variantas būdavo, tai gal ir samdydavo transportą, nes jei krovinys didesnis nei 800 kg, jie fiziškai negalėjo jo pervežti. Tuo rūpindavosi vadybininkai. Girdėjo pavadinimą „( - )“. Teko ir dokumentus matyti. Nematė pačių dokumentų, tik dokumentų krūvą dėžėse. Pats su „( - )“ nedirbo. Darbo metu neteko bendrauti su „( - )“ vadovu. Pavardę O. K. girdėjo, bet asmeniškai pastarojo nepažįsta. Žino, kad buvo toks darbuotojas. Buvo paduotas ieškinys dar iki jo. Jis pakeitė V. J., ateidamas dirbti. Žinojo, kad įmonė buvo patyrusi nuostolių, bet jis tuo nesirūpino. Kalbant apie chemiją, tai nieko neveždavo. Pavojinga ją vežti su savo mašina. Chemijos būstinėje buvo didesnis autobusiukas. Nepamena jo krovos. Buvo du vairuotojai, kurie paskirti skirtingiems padaliniams. Jie veždavo prekes po Lietuvą, klientų buvo visur. Jis pasirašydavo buhalterinius dokumentus, tokia jo pareiga. Nežino, kokia buvo prekių vežimo tvarka iki jo atėjimo dirbti.

155Liudytoja A. D. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek metų praėjo, smulkmenų neprisimena. Kažkada labai seniai buvo apklausta. Kaip supranta, čia nagrinėjama UAB „( - )“ byla. Jai teko dirbti UAB „( - )“ nuo 1997 iki 2008 metų. Ji buvo administratorė-sekretorė, tikslaus pareigų pavadinimo nepamena, bet esmė tokia. Buvo keletas pastatų, kur dirbo. Iš pradžių dirbo ( - ), o pabaigoje ( - ). Ten buvo išpirktos įmonės patalpos, didelė erdvė, dirbo priimamajame. Įmonė užsiiminėjo prekyba, valymo priemonėmis ir buvo padalinys, kuris prekiavo chemijos regentais. Jie buvo kitu adresu, kiek pamena, ( - ). Nepamena namo numerių tiksliai. Jos darbas buvo su klientais, skambučių priėmimas, PVM sąskaitų išrašymas, korespondencijos priėmimas ir kt. Jai nežinomos prekių pristatymo galimybės, tai buvo kito padalinio reikalas. Negalima atskirti, ar dokumentai būdavo siunčiami chemijos padaliniui. Generalinis direktorius sėdėjo jos adresu. Tas padalinys savo vidinę dokumentaciją atveždavo patys. Atveždavo PVM sąskaitas, kurias rašė už savo produkciją. Sąskaitas priimdavo ne ji, jos buvo nešamos tiesiai į buhalteriją. Jei atsiųsdavo paštu, tai korespondencija eidavo per ją. Būdavo sąskaitos už paslaugas iš UAB „( - )“. Praėjo daug metų, negali pasakyti tiksliai, kokios sąskaitos buvo ir kas tiksliai jose buvo parašyta. Ji nepamena ar matė UAB „( - )“ sąskaitas. Sunku pasakyti, ar matė automobilius su „( - )“ simbolika. Nepamena. Visi mokėjimai buvo suderinti arba liepiami generalinio direktoriaus. Visi mokėjimai turėjo būtų suderinti su I. O.. Kaip tai atlikdavo, reikia klausti buhalterės. Jei ji pirkdavo kanceliarines prekes, turėdavo gauti leidimą nuvažiuoti ten pirkti, jei būdavo pavedimas, turėdavo būti viza, kad leidžia pirkti už prekes. Ji nežino, kaip būdavo apmokamos sąskaitos iš įmonių. Buvo daug sutarčių. Ne jos pareiga buvo jas skaityti ir žiūrėti, kas parašyta. Sutarčių dėl transportavimo paslaugų buvo, jai jų neteko ruošti. Spausdindavo sutartis klientams, juk parduodavo prekes, bet tik tiek. Dėl transporto ruošti sutartis nebuvo jos pareiga. Transporto būdavo, juk prekes išveždavo. Bet kieno tas transportas, nežino. Gal ir buvo koks taksi numeris, nežino. Automobiliai buvo nuomojami, jais būdavo prekės vežamos, bet iš kur jie nuomojami buvo nežino. „( - )“ turėjo savo mašinas, bet jau į darbo galą. Tai maždaug 2006 metais. Būdavo vairuotojai, vadybininkai turėdavo mašinas. Chemijos padalinys, jai atrodo, kad turėjo vairuotoją. Mėnesio gale būdavo išrašomos sąskaitos už paslaugas už tą laikotarpį ir nurodoma per kiek ją reikia apmokėti. Ji dirbo prie visų direktorių. Dirbo prie V. O., po to, atėjo dirbti jo tėvas I. O.. Su V. J. nedirbo kaip su direktoriumi. O. K. buvo chemijos skyriaus komercijos direktorius. Nežino, ar pastarasis veždavo prekes klientams, tai ne jos skyrius. Net menkiausias pirkinys būdavo derinamas su direktoriumi. Sumos nebuvo didelės, bet turėdavo informuoti, kad gautų pinigus ar leidimą, kad galėtų nuvažiuoti. Visiškai nereikšmingas smulkmenas galėjo pirkti, tarkime, kavos. Tokia buvo bendra tvarka, visi darbuotojai turėjo gauti leidimus. Komercijos direktorius jos skyriaus V. Š. pavaduodavo direktorių. Bet dėl jos prekių nebuvo skubama, kad negalėtų palaukti direktoriaus. Jos išėjimas yra dėl asmeninio netoleravimo žmogaus. Kalba apie V. J.. Nespėjo suprasti darbinės veiklos su V. J., tiesiog buvo asmeninis netoleravimas. Su kitais direktoriais normaliai dirbo, buvo geri santykiai. Iš dalies galima sakyti, kad paliko įmonę, nes atėjo naujas direktorius. Krovinių judėjimas taip pat turėjo būti derinamas su direktoriumi. Tai juk paslauga. Gal nederindavo kiekvieno važiavimo, juk buvo pasirašyta sutartis dėl transporto paslaugų. Kiekvieno važiavimo nederino. Taip kalba iš bendros praktikos. Visi reikalai, kurie buvo susiję su pinigais, turėjo būti derinami su direktoriumi. Teismui paskelbus liudytojos A. D. parodymus (2 t., b. l.28–29), ši paaiškino, kad šie paaiškinimai teisingi. Taksi automobilio nepamena. Nepamena „( - )“ automobilio kaip taksi. Ji perduodavo sąskaitas buhalterijai, jie ir žiūrėdavo, ar jos teisėtai išrašytos, ar ne.

156Liudytojas V. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „( - )“ nuo 2001 metų iki 2008 metų. Jis buvo sandėlininkas. Jo darbo vieta buvo ( - ). Paskui persikėlė į ( - ) Kai dirbo, sandėlyje buvo chemija ir inventorius. Prieš išeinant jam iš darbo, sandėlis buvo prie oro uosto. Įmonė turėjo dar vienas patalpas turbūt, jos priklausė „chemikams“. Ten nėra buvęs. Darydavo darbe, ką liepdavo. Turėdavo priimti prekes, jas sutikrinti, tada dar prekių išdavimas. Prekės buvo išduodamos iš sandėlio pagal PVM faktūrą. Ją išrašydavo sekretorė. Su sąskaita ateidavo klientai arba jis turėdavo paruošti, kai gaudavo sąskaitą, ir tada, kai ateidavo, atiduodavo. Sąskaitas atiduodavo vėl atgal. Turėjo sąsiuvinį, kur rašė sąskaitas. Po to, atėjo viena moteris, pastarajai atiduodavo sąskaitas, ji vesdavo jas, tikrindavo. Ji buvo G. Č.. Pastaroji sutikrindavo skaičius, jis ir žiūrėdavo. G. Č. kontroliavo, galima taip sakyti. Klientai pasiimdavo prekes savo transportu arba patys išveždavo. Važtaraščių nematydavo. Jo pareiga buvo atiduoti prekę pagal sąskaitą. Viena sąskaita likdavo jam, o kitą pasiimdavo klientai. Chemijos padalinyje jam neteko būti. Kai jis dirbo, vadovavo O. ir pastarojo tėvas. Direktorius klausdavo, ar viskas sutampa, ar nėra pažeidimų. Sandėlių revizijos būdavo. Būdavo laikotarpis, kai sugalvodavo, kad skaičiuos ir tikrindavo ar atitinka pagal kompiuterį. Klientai atvažiuodavo prekes pasiimti prie durų. Nežino, ar atvažiuodavo taksi. Automobiliai su taksi žyma tikrai neatvažiuodavo. „( - )“ dabar girdėta, žiūrėjo dėl ko yra čia. Darbo metu nepamena, ar ta įmonė buvo girdėta. Darbe su šia įmone nesusidūrė. Jis neveždavo prekių klientams. Yra tik padėjęs nuvežti, yra buvęs toks atvejis. Vežiojo į viešbutį, į klinikas. Tas kitas žmogus buvo moteris. Dar buvo atėjęs kitas sandėlininkas O. K., pastarasis liko, o jis išėjo. Jų direktorius Š. siūlė pereiti. O. buvo direktorius, o išėjus Š., pastarasis jį (V. L.) pakvietė į savo įmonę dirbti. Jie vežė paketus pagal sąskaitas faktūras. Jų įmonė turėjo transporto priemones. Yra vežę prekes tik Vilniuje. Buhalterė davė tokią knygą, į kurią reikėdavo rašyti. Iš sąskaitos faktūros į tą žurnalą jis rašydavo prekes ir jų kiekį. Nežino, ar chemijos padalinys turėjo tokį žurnalą. Jam liepė taip daryti jų buhalterė. Aiškindavosi, jei būdavo kokių neatitikimų po patikrinimų. Dėl kito sandėlio, tai nežino. Nepamena ar atvažiuodavo mėlynos ar baltos spalvos autobusiukų. Visokio transporto buvo, per dieną daug jų atvažiuodavo. Teismui paskelbus liudytojo V. L. parodymus (2 t., b. l. 37–38), šis paaiškino, kad jis vedė savo sąsiuvinį, kur rašydavo duomenis. Jie su G. viską tikrindavo, tai dėl pastarosios buvo. O žurnalą pildė dėl buhalterijos, jis buvo oficialus.

157Liudytojas G. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino dėl ko yra pakviestas liudyti. Yra buvęs apklaustas policijos tyrėjų dėl to, kad du mėnesius dirbo kažkurioje firmoje. Firmos pavadinimo nepamena. Taip, įmonė „( - )“, joje dirbo maždaug prieš 10 metų. Galėjo būti 2007 metai. Jis buvo vairuotojas. Paneriuose stovėjo mašina, ten krovė. Lygtais Kirtimai dabar ten. Ten buvo kažkokia chemija, reikėjo vežti. Ten buvo sandėlis. Jo funkcijos buvo pakrauti ir pagal adresus nuvežti. Buvo sandėlininkas, pastarajam paskambini ir sutvarkydavo pakrovimą. Atvažiuodavo į buhalteriją, duodavo dokumentą kur nuvažiuoti ir viskas. Skambindavo iš ofiso, ten dvi moterys dirbdavo, pasakydavo, kad reikia pakrauti ir atvažiuoti prie sandėlio. Jam atrodo, kad atvažiuodavo su dokumentais. Dirbo tik vieną mėnesį normaliai, jam darbas nepatiko, todėl neatsimena. Atsimena, kad atvažiuodavo, pakraudavo, padėdavo sandėlininkas ir viskas. Buvo toks Peugeot autobusiukas, jis priklausė firmai. Išrašydavo dokumentą, turėjo du egzempliorius, vieną pasirašo klientas, o kitą grąžindavo. Negali konkretizuoti dokumento pavadinimo. Buvo parašyta prekė, kur ir kam nuvežti. Buvo du dokumentai, vienas jiems, o kitas mums. Galėjo būti tai sąskaita faktūra. Mano, kad galėjo būti ir važtaraščiai. Nepamena. Dokumentus tikrai turėjo. Su prekėmis vieną egzempliorių atiduodavo. Buvo Vilniaus mieste vežiojimas, taip pat po Lietuvą. Pamena, kad važiavo į Tauragę, į Klaipėdą. Prekės maždaug buvo iki 500 kg, buvo mažas autobusiukas, gal iki 700 kg. Jei Vilniuje, kiekis buvo mažesnis. Kitą dokumento egzempliorių atiduodavo į ofisą, kuris buvo šalia sandėlio. Porą savaičių dirbo vietoj sandėlininko, pastarojo vardas buvo lygtais A.. Pasakydavo jam paruošti prekes klientui, atvažiuodavo, pakraudavo ir viskas. Jei reikėdavo labai, tai su savo mašina nuveždavo. Jam atrodo, kad tam sandėlyje buvo vienas automobilis. Kaip suprato, ten buvo filialas. Gal sunkvežimį užsakydavo, jei reikėdavo nuvežti dideles prekes. Yra padėjęs krauti. Dirbo „( - )“ pas tą žmogų, direktorius jis (rodo į kaltinamąjį A. S.). Dirbo taksi vairuotoju maždaug 2 metus. Kitas pagalbininkas ar padėjėjas buvo (rodo į A. M.), pastarasis dirbo „( - )“. Dirbant „( - )“ neatvažiuodavo automobiliai iš „( - )“. Nepamena, ar atvažiuodavo taksi automobiliai iš „( - )“. Atsimintų, jei būtų atvažiavę, juk būtų pabendravę. Jam atrodo, kad nebūdavo automobilių iš „( - )“. Tik su jo autobusiuku veždavo prekes, dar dirbo jo viršininkas, jei būdavo užimtas, pastarasis nuveždavo su jo (G. B.) mašina. Jo vardo ir pavardės nepamena. K. pavardė negirdėta. O. buvo, pamena šį vardą. Nežino, kas jis buvo. Prekes veždavo vienas, lydinčių asmenų nebuvo. Visur važiuodavo vienas. Būdavo maišai po 20 kg, po 40 kg. Viskas tilpdavo į autobusiuką. Sandėlininku dirbo tik pavaduojant. Nežino, ar būdavo revizijų sandėlyje. Tik maišuose veždavo prekes. Viena firma užsakydavo du maišus, būdavo, kad ir vieną maišą užsako. Į tą firmą veždavo tiek, bet būdavo daugiau taškų, prikraudavo autobusiuką ir išvežiodavo. Nepamena, kad būtų tekę mažo gabarito prekę vežti. Nežino, ar buvo sudaryta sutartis su kitomis įmonėmis dėl vežimo. Jam atrodo, kad reikėjo jo parašo. Ant to lapo jis pasirašydavo, kur būdavo prekės pavadinimas.

158Liudytoja V. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vienas posėdis, susijęs su jos buvusiu darbuotoju, kad jis bendradarbiavo su įmone „( - )“. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Iki šiol dirba įmonėje „( - )“, ten dirba nuo 2002 metų. Yra vadybininkė-deklarantė. Jos darbo vieta yra ( - ). Darbo vieta buvo ( - ) arba ( - ). Ta viena (( - )) yra ta pati, tik buvo pakeisti gatvės pavadinimai. Darbo vieta buvo visada ten pat. Jos darbo funkcijos yra sandėlio apskaita, techninės dokumentacijos tvarkymas, ataskaitos pateikimas valstybinėms institucijoms. ( - ) yra chemijos padalinys. Ofisas yra netoli. Kartu su ja dirbo I. F., O. K. ir sandėlininkas su vairuotoju. Jos funkcijos nebuvo susijusius su prekių išdavimu iš sandėlio. Sąskaitas išrašydavo I. F., o jei jos nebūdavo, ji išrašydavo sąskaitas. Sąskaitas pasiimdavo pirkėjas arba duodavo vairuotojui, kad nuneštų į sandėlį. Sąskaitos būdavo reikalingos, kad paimtų prekes iš sandėlio. Ateidavo pasiimti samdomas vairuotojas, arba jų vairuotojas A. Z.. Tik nepamena nuo kada pastarasis dirba. Jei didelis krovinio svoris, siųsdavo užklausimus kokia firma galėtų nuvežti ir atvažiuodavo transportas. Jei mažas kiekis buvo, tai su savo transportu daugiausiai važiuodavo. Dėl mažų kiekių nesamdydavo kitos įmonės, nes turėjo savo „kabluką“ ir mikroautobusiuką iki 2 tonų arba veždavo kurjerio tarnyba. Kalba apie 2006–2007 metus, jau dirbo su kurjeriais. Jei prašydavo vairuotojas krovinio važtaraščio, tada jį išrašydavo papildomai. Turi omenyje kliento vairuotoją. Jų vairuotojui nereikėdavo važtaraščio, užtekdavo sąskaitos faktūros. Rašydavo važtaraščius, jei vežėjas buvo trečias juridinis asmuo. Rašydavo juos savo iniciatyva, kad gautų sąskaitą faktūrą iš vežėjo, jis turėjo turėti tam pagrindą. Nebuvo krovinių važtaraščių apskaitos. „( - )“ įmonė jai girdėta. Jie turėjo mašinas krovinių vežimui ir samdydavome tą firmą daugiausiai, jei reikėdavo nuvežti prekes virš 2 tonų per visą Lietuvą. Galėjo darbuotojai nuvežti prekes su savo automobiliu. Pati yra vežusi su sąskaita faktūra prekes, o paskui mėnesio gale viską atiduodi. Taip veždavo mažas prekes, tarkime, 100 mililitrų skysčio. Anksčiau buvo kažkokia dar mašina, dabar turi „kabluką“. Jos santykiai su O. K. buvo geri. Nesimatė su O. K. nuo tada, kai išėjo. „( - )“ kažkada buvo taksi firma. Jos darbinė veikla su šia įmone nesusijusi. Nematė taksi automobilių prie sandėlio ar ofiso. Praktiškai neina į sandėlį. Po visą Lietuvą veždavo prekes jų įmonės vairuotojas, gali būti ir toliau. Ji viena prekes veždavo, niekas nelydėdavo. O. K. irgi veždavo su savo transportu prekes. Jei kurjerio tarnyba būdavo, jie ateidavo, pasiimdavo prekes ir veždavo. Nelydėdavo kliento. Ji vesdavo tik sandėlio apskaitą. Sandėlio reviziją atlikdavo kartą per metus, viskas atitikdavo. Atėjęs direktorius V. J., darbdavys kaip darbdavys, normalus. Kai prasidėjo teismas dėl O. K., dėl jo neteisėto atleidimo, lygtais tai, kad jis gaudavo sąskaitas iš „( - )“. Nežino dėl ko O. K. nesusitarė su nauju darbdaviu, kokios buvo priežastys. Dėl „( - )“ tikrai buvo staigmena. „( - )“ savininkas yra J.. Tie patys savininkai yra iki šiol. Jie skaičiuodavo tik likučius tam tikrai dienai. Uždaro sandėlį ir viską skaičiuoja. Iš buhalterijos gaudavo likučius ir žiūrėdavo faktinius likučius. Buhalterija surašydavo, kiek turi būti, kadangi buvo vedama sandėlio apskaita. Nežino, kaip tai apskaičiuodavo buhalterija. Yra likutis dienai, parduodama, suskaičiuojama ir likutis būdavo kitai dienai. Jei „degdavo“ pristatymas, ieškodavo, kas galėtų nuvežti prekes. Daugiausiai veždavo kurjerio tarnyba. Jei už Vilniaus ribų, tai samdydavo vežėją. Per dieną minimaliai 10 sąskaitų būdavo. Nematydavo, kokie automobiliai atvažiuoja ar išvažiuoja, nes retai užsukdavo į sandėlį. Sandėlio kortelės nebuvo vedamos. Buvo atliekama kompiuterinė apskaita, ji ją vesdavo. Buhalterija prisijungdavo prie apskaitos. Kiekvienas turi savo slaptažodį kompiuteryje. 2006–2008 metais su ja dirbo I. F., o kitame kabinete dirbo O. K..

159Liudytoja I. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad žino dėl ko čia yra. Yra čia dėl baudžiamos bylos prieš įmonę „( - )“. Nepamena, ar buvo apklausta. UAB „( - )“ jai žinoma, dirbo ten nuo 1998 metų kovo mėnesio iki 2008 metų spalio ar lapkričio mėnesio. Ji buvo buhalterė, dar buvo ir vyr. buhalterė J. K.. Jos abi buvo įmonės buhalterės. Prieš darbo galą dirbo ( - ). Įmonė užsiėmė didmenine prekyba cheminėmis ir valymo prekėmis. Įmonė turėjo sandėlius, jie buvo ( - ) ir ( - ). ( - ) buvo cheminių medžiagų sandėlis. Mažai gali papasakoti apie prekių pardavimą klientams, nes dirbdavo su dokumentais, o ne su prekėmis. Asmeniškai nieko neišdavinėjo, nerašė jokių sąskaitų. Jo darbo funkcijos buvo išvesti sąskaitų likučius, įvesti duomenis į kompiuterinę programą. Buhalterija viską vesdavo rankiniu būdu, dėl to buvo toks kaip apskaitininkės darbas. Direktorius nuspręsdavo, ar apmokėti sąskaitą-faktūrą. Buvo taip, kad atėjus dirbti I. O., jis ateidavo pas juos kiekvieną rytą į buhalteriją ir nuspręsdavo kam pervesti ar nepervesti pinigus. Jei būdavo pinigų, pervesdavo, o jei nebūdavo – nepervesdavo. Kas nuspręsdavo, ar sąskaita pagrįsta, negali atsakyti. Žino, kad jei yra pinigų, tai spręsdavo, ar reikia mokėti ar nereikia, ar suėjo terminas, visada paklausdavo, už ką reikia mokėti. Sąskaitos iš kitų įmonių ateidavo ir paštu, ir faksu, įvairiai būdavo. Jei paštu ateidavo, tai atnešdavo jas administratorė. Buhalterijoje visos sąskaitos „praeidavo“. Jei gauna sąskaitą, deda į atitinkamus aplankalus, tada suvesdavo į žiniaraštį ir išvesdavo likutį. Viską suvesdavo į kompiuterį ir atspausdindavo. Ji nevertino, ar teisėtai išrašyta sąskaita, ar suteiktos tos paslaugos. Negali pasakyti, kaip klientai pasiimdavo prekes. Gali pasakyti tik tai, kad būdavo sandėlininkas, kuris pagal sąskaitą faktūrą išduodavo prekes. Įmonė turėjo transporto priemones, buvo keletą automobilių. Jų neužtekdavo, todėl jei nebūdavo vykdomi reikalavimai, tarkime, reikia chemiją vežti su atitinkamu leidimu, tada samdydavo transportą. Iš kokių įmonių samdydavo, tai nežino. Tai ne jos pareigos. Kiek pamena, samdė iš „( - )“. Pamena šią įmonę iš sąskaitos faktūros. Ji rašydavo sąskaitas į žiniaraštį, todėl pamena. Negali visko atsiminti, tiek metų praėjo, bet buvo tokios sąskaitos. Įmonės pavadinimas buvo girdėtas, o ant popieriaus matytas. Kalbėjo apie tą įmonę kaip ir apie visas kitas, t. y. kad atėjo sąskaita, reikia apmokėti. Buvo įmonė „( - )“, samdydavo ją, kol neturėjo leidimo vežti chemines medžiagas. Kitų įmonių nepamena. Ji nespręsdavo, ar sąskaitos išrašytos pagrįstai. Jei ateidavo sąskaita ir ji surašyta pagal reikalavimus, tai ir suvesdavo. Kai ateidavo direktorius, duodavo planą, kurias sąskaitas reikia apmokėti. Gal sąskaitos būdavo ir suvestos į žiniaraštį, jei direktorius ateidavo mėnesio gale, o galėdavo būti ir nesuvestos, jei ateidavo mėnesio pradžioje. Dažniausiai apmokėdavo sąskaitas vyr. buhalterė, o jei ji atostogaudavo, tą ji darydavo. Yra sąskaitos, kurias reikėdavo pagal terminą apmokėti, žinodavo, kad jas reikia iki to apmokėti, ateidavo direktorius ir pasakydavo, kad reikia tokias sąskaitas apmokėti. Direktorius žodžiu pasakydavo, kad apmokėtų. Direktorius kompiuterio neturėjo, senamadiškas būdavo. Kai atėjo dirbti V. J., reikėdavo jam el. paštu išsiųsti sąskaitų mokėjimo planą. Toks įsakymas net buvo, kad prieš apmokant sąskaitas jam reikia atsiųsti sąskaitų planą. V. J. matydavo iš to plano kam ir kiek mokėti, o tada pritardavo. O. K. jai žinomas, jis buvo komercijos direktorius. Jis vykdė komercijos direktoriaus pareigas. Išrašytos sąskaitos, kurias turėjo apmokėti jų įmonė, dažniausiai ateidavo pas juos į buhalteriją arba atsiųsdavo jas paštu ar faksu. O. K. atveždavo dažniausiai išrašytas sąskaitas, jei pirkdavo kažką už grynus pinigus arba jų įmonei. O. K. negalėjo duoti įsakymo apmokėti sąskaitą, pastarasis galėdavo paprašyti įtraukti į eilę apmokėjimui. Nepamena, ar buvo atvejų, kuomet O. K. būtų prašęs apmokėti sąskaitą. Būdavo, kad jų darbuotojai veždavo prekes jų klientams. Jei veždavo prekes, tai dažniausiai vairuotojas-darbuotojas, jis turėjo tokią teisę. Kam važiuoti dviese. Paimdavo įmonės mašiną, jei ji laisva, ir veždavo. Gal ir buvo sudarytos panaudos sutartys. Nepasakys konkrečiai, gal ir buvo keletą tokių sutarčių. O. K. turbūt galėjo vežti krovinius, o gal ir ne. Ji to nematė ir nežino. Ji nematė, ar taksi automobiliai atvažiuodavo išsivežti kokių prekių. Vyr. buhalterė dirbo prie visų direktorių. Pagal tų laikų įstatymus gal nelabai buvo krovinių važtaraščių kontrolės. Jei važtaraščių būdavo ir juos atveždavo, dėdavo į aplankus, bet neprivaloma būdavo tai suvesti į žiniaraštį. Gal ir buvo privalomi važtaraščiai. Gal juos ir rašydavo. Negali pasakyti, ar vežant krovinį reikdavo važtaraščio. Jai atrodo, kad sąskaitoje faktūroje rašydavo automobilio numerį ir vairuotoją, kiek pamena. Gal samdytas transportas atveždavo kartu važtaraštį. Ji dirbo su dokumentais, todėl negali pasakyti, kas atvažiuodavo ar išvažiuodavo. Sutartys buvo saugomos buhalterijoje. Negali pasakyti, ar direktorius V. J. jas peržiūrėjo, bet aplankus su sutartimis imdavo, jai atrodo. Negali pasakyti, ar V. J. turėjo pastabų dėl UAB „( - )“. Negali būti, kad I. O. nežinojo sąskaitų dydžio, kad būtų nepastebėjęs. Mano, kad nerealu, jog V. J. nesužiūrėtų didelių sumų, kurios būtų išmokėtos „( - )i“. Buvo dar griežčiau, V. J. viską sužiūrėdavo. Pastarasis asmeniškai viską sužiūrėdavo. Dar buvo R. J., pastarasis taip pat padėdavo. I. O. buvo labai įtarus, kad visi pavogs pinigus, todėl kontroliavo, klausinėdavo jų ar tikrai reikia apmokėti sąskaitas. Jis su visais konsultavosi. Reikalavimų dėl sumos nebuvo nustatęs, kad būtų galima apmokėti be jo žinios. V. J. irgi nebuvo nustatęs sumos dydžio. Jei pinigai praeidavo per banką, tai reikėdavo tam vadovo leidimo. Ji netikrino sąskaitų teisėtumo. Jei vadovas žino apie sąskaitą, tai ją ir apmokėdavo. Sandėlininkas gaudavo sąskaitą faktūrą ir išduodavo prekes. Kiekvienais metais būdavo inventorizacijos, neatitikimų nebūdavo. Rūšiuodavo sąskaitas faktūras į pirkėjų ir tiekėjų aplankus. Buvo įvairių sumų, galėjo būti ir visai mažos sumos. Negali atsakyti, kokia suma atrodė pagal įmonę didelė. Būdavo didesnių sumų, tekdavo užsienio klientams ir daugiau mokėti. Tarkime, vieno skyriaus realizacija buvo 200 tūkst. litų, o chemijos padalinio buvo realizacija 150 tūkst. litų. Buvo užsienio sąskaitos, prekes gaudavo iš užsienio, o lietuviškas sąskaitas dėdavo į vieną pirkėjų ir tiekėjų aplankus. Teismui parodžius liudytojai I. P. 2006 m. lapkričio 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 000252, ši paaiškino, kad apmokėti sąskaitą faktūrą užteko sąskaitos numerio ir sumos. Sąskaitos numerio nemato, kalba apie atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Rekvizitai yra sąskaitos numeris, suma ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Užtenka rekvizitų sąskaitoje. Tai yra teisingai išrašyta sąskaita faktūra pagal įstatymą. Apmokėti galima, jei ir nėra pervežimo datų. Jei sutartyje parašyta už ką, tai užtenka tokių rekvizitų. VMI tikrindavo jų įmonę, būdavo revizijos. Kiek pamena, nebuvo nustatytų pažeidimų. Jie tikrindavo visokius dokumentus. Būdavo, kad ateidavo ir kitų institucijų atstovų. Jokių pretenzijų nebuvo, kiek pamena. Jų nebuvo nustatyta, kai dirbo I. O., nei V. J., nors jo darbo metu lygtais nebuvo niekas apsilankę. Pas juos nebuvo vidinių auditų.

160Liudytojas V. M. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jam teko dirbti UAB „( - )“. Laikotarpio tiksliai nepamena, nedirba ten maždaug 7 metus. Galėjo dirbti tuo laikotarpiu, kurį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo vadybininkas, paskui keitėsi ir buvo vadybininkas-vairuotojas. Jo darbo vieta buvo ( - ). Jo pagrindinė funkcija buvo prekių pristatymas klientams. Buvo automobilių įmonėje. Automobiliai priklausė „( - )i“. Buvo išrašoma faktūra, duodavo ją ir reikėdavo su ja eiti į sandėlį. Jam perduodavo faktūrą, bet kas išrašydavo nepamena. Kai pradėjo dirbti, viskas keitėsi. Pradžioje buvo seni sandėlininkai. Buvo administratorė A., tiksliai nepamena. Kai pradėjo dirbti, po 3 mėnesių viskas pasikeitė, kai atėjo naujas savininkas. Ji rašydavo faktūras, nežino, kas jai užsakymus pateikdavo, dažniausiai jis pats paimdavo faktūrą, bet visko būdavo, kažkas kitas galėdavo nueiti ir paduoti, jei jo nebūdavo. Tas žmogus, kuris išrašydavo faktūrą, pasakydavo, kad reikia nuvežti prekes. Prekių buvo daug, tekdavo ir į Kauną vežti. Nueidavo su faktūra į sandėlį ir ten pakraudavo prekes. Buvo du sandėlininkai, t. y. O. ir dar kažkoks. Jie pakraudavo prekes į automobilį. Faktūroje būdavo parašytas klientas ir adresas, kur vežti. Dėl adreso nepamena, bet klientas tai tikrai būdavo parašytas. Tada nuveždavo, paimdavo prekes klientas ir pasirašydavo. Kam atiduodavo faktūrą, nepamena. Kažkam grąžindavo faktūrą. Dėl važtaraščių kažką pamena, bet kai veždavo prekes į kitą miestą lygtais jie būdavo. Nepamena tiksliai. Teko jam pildyti kai kuriuos dokumentus. Įdarbino savo pažįstamų ir reikėdavo rašyti kelionės ataskaitas. Kiekvienoje mašinoje buvo lapas, kur parašyta kilometražas ir kur važiuota. Anksčiau surinkdavo juos ir nunešdavo buhalterijai J., berods. Po to, atėjo nauja darbuotoja A., kai atėjo nauji savininkai. Buhalterės anksčiau sutvarkydavo lapus, ataskaitas juk teikdavo. Nežino, kam jas teikdavo. Visko buvo. Teko pačiam pildyti kelionės ataskaitas. Iki kol nebuvo pasikeitusi valdžia, nieko nepildydavo. Ataskaitos būdavo už mėnesį. Ten įrašydavo visus maršrutus, nes su viena mašina važiuodavo bent 5 žmonės. Pasiimi mašiną, nuvažiuoji, grįžti ir parašai tame lape, kuris buvo padėtas automobilyje. Jame buvo pažymėta pradinė rida ir klientas, pas kurį važiuodavo, buvo eilutė, kurią reikėdavo užpildyti. Po mėnesio tekdavo padaryti ataskaitą. Į kitus miestus teko važiuoti: į Kauną, į Klaipėdą. Ne tik jis važiuodavo, veždavo ir kiti įmonės darbuotojai, jie važiuodavo su įmonės automobiliais. Nepamena, ar būtų vežęs prekes kitos įmonės automobiliais. Lygtais taip nebuvo. Klientai ir patys atvažiuodavo pasiimti prekes. Veždavo prekes ir kiti vadybininkai. Automobiliai, kuriais veždavo, buvo UAB „( - )“. Neužfiksavo, kad vadybininkai būtų vežę prekes su kitos įmonės automobiliais. UAB „( - )“ nežino, bet kažkiek girdėta įmonė. Nėra tekę matyti, kad būtų prie sandėlio stovėję taksi automobiliai. Pradžioje buvo geriau, o kai pasikeitė valdžia viskas pasidarė blogyn. Taip pasidarė, kai atėjo V. J.. Pastarasis priimdavo savo draugus, giminaičius. O. K. žinojo, pastarasis dirbo chemijos įmonėje, paskui atvežė kitur, padavė telefonų knygą ir liepė ieškoti naujų klientų. Teko liudyti ir kitame teisme dėl jo. Buvo ginčų tarp O. K. ir V. J.. Norėjo, kad O. K. išeitų iš savo darbo savo noru, bet O. to nenorėjo, kadangi daug metų dirbo. Buvo priimti žmonės, kurie darydavo ką nori, blogai atlikdavo darbą. Daug kas išėjo iš darbo, kai atėjo tas direktorius. Buvo priimti draugai, giminaičiai, blogai elgdavosi su darbuotojais. Jei važiuodavo į Kauną ir parašydavo, kad ten važiuoja. Nenurodydavo, kiek konkrečiai klientų ten buvo. Galėdavo automobiliu važiuoti ir kitas vairuotojas tą pačią dieną. Lape reikėdavo pasirašyti, kas važiavo kur. Buvo nurodyta rida, kas važiuodavo, o jei kitas vairuotojas važiuodavo, tai nurodydavo save. Tame lape būdavo daug eilučių. Paskui buvo taip, kad priskyrė automobilius, kad jie būtų prižiūrėti, kartais būdavo privelta klaidų, neaišku kur nuvažiuodavo. Galėdavo ir nepasirašyti vairuotojas, galėdavo ir pamiršti, būdavo toks V., kuris vis pamiršdavo. Automobilyje buvo kelionės lapas, kur reikėdavo nurodyti ridą ir kelionės vietą. Tą eilutę reikėdavo užpildyti vairuotojui. Seni darbuotojai viską tvarkingai surašydavo, o nauji darbuotojai nepildydavo. Lapai nebuvo pildomi tvarkingai. Iš chemijos padalinio teko vežti prekes. Nepamena prekių vežimo ir atsiėmimo tvarkos tame padalinyje. Teko su UAB „( - )“ transportu vežti prekes.

161Liudytojas A. Z. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dar ir dabar dirba įmonėje UAB „( - )“. Dirba ten nuo 2007 m. rugsėjo mėn. Pradėjus dirbti buvo sandėlininkas-vairuotojas. Iš pradžių buvo ekspeditoriumi, o paskui vairuotoju, bet iš esmės nepasikeitė funkcijos. Dabar dirba ( - ), o prieš tai buvo ( - ). Ten buvo chemijos padalinys. Jo funkcijos buvo paimti iš vadybininko paruošas sąskaitas-faktūras, paimti prekes iš ( - ). sandėlyje ir išvežioti po Vilnių ir Lietuvą. Transportas buvo UAB „( - )“, buvo krovininiai autobusiukai. Pirmas automobilis, su kuriuo dirbo, buvo Fiat Ducato. O dabar dirba kitu automobiliu. Buvo ir dar vienas automobilis, bet jo modelio nepamena, porą mėnesių su juo dirbo. Kitu transportu neteko vežti, kuris nepriklausytų UAB „( - )“. Negalėjo ir neteko matyti ar kas veždavo kitu transportu, kuris nepriklausė UAB „( - )“. Būdavo, kad užsako transportą iš kitos pervežimo kompanijos, jei reikėdavo didelį krovinį nuvežti. Su savimi vežant prekes turėdavo sąskaitas-faktūras. Jis kelionės lapą pildydavo, būdavo rašoma data. Kiekvieną dieną jį pildydavo. Ten rašydavo kilometražą ir vietas, kuriose būdavo tą dieną, o jei po Vilnių, tai gatves užrašydavo. Užpildydavo lapus ir grąžindavo juos vadybininkams. Važtaraštis jam nebuvo privalomas, nes dirbo įmonėje, vežiodavo prekes su sąskaitomis-faktūromis. Kur vežti prekes būdavo nurodyta ant sąskaitos faktūros. Ten užrašytas klientas ir jo adresas, data. UAB „( - )“ jam žinoma kaip taksi įmonė, kažkada apie ją girdėjo. Yra girdėjęs apie tą įmonę tik tiek, kiek girdėjo, kai buvo iškviestas tyrimo pradžioje. Asmeniškai nematė kitų automobilių prie sandėlio. Bet jo ten ir nebūdavo, anksti išvažiuodavo ir vėlai grįždavo. Kiti įmonės darbuotojai veždavo prekes, bet veždavo su įmonės „kabluku“. Vežiodavo ir padalinio vadovas prekes, tai buvo prieš 2–3 metus. Kai pradėjo dirbti, buvo tik vienas krovininis automobilis, daugiau transporto neturėjo. Atvažiuodavo kitos įmonės transportas pasiimti prekių. Yra sandėlio vedėjas, jis dirba sandėlyje, o jei jis (A. Z.) turėdavo laiko, padėdavo surinkti prekes, kurias veš kitą dieną. Padėti sandėlyje įeina į jo pareigas. Kitos įmonės atvažiuodavo su krovininiais automobiliais. Jiems būdavo išrašomos tos pačios sąskaitos-faktūros. Jis važiuodavo į visus miestus, po visą Lietuvą tekdavo važinėti. Nuo pat pradžių buvo toks intensyvus darbas. Netekdavo turėti prastovų. Išvežiojimų buvo daug. Į jo pareigas pildyti sąskaitas faktūras neįeidavo. Klientas pasirašydavo ant sąskaitos ir ją grąžindavo vadybininkui. Atsekti pagal sąskaitas faktūras kas veždavo, neįmanoma, nebent pagal svorius.

162Liudytoja I. F. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )“ nuo 1996 metų. Gali būti, kad dirbo ten nuo rugsėjo mėn. Pradžioje buvo prekių žinovė, o dabar yra prekių vadybininkė. Gal daugiau prisidėjo funkcijų pasikeitus pareigoms, jos pasikeitė 2000 m. pradžioje. Pradžioje darbovietė buvo ( - ), o po persikėlė į ( - ), ji iš pradžių vadinosi ( - ). Ten yra cheminių prekių padalinys. ( - ) buvo administracija. Sandėlis iš pradžių buvo ( - ), o po to buvo perkeltas į ( - ) Ji priima iš pirkėjų užsakymus cheminių medžiagoms, jei jų turi sandėlyje, aptaria jų pristatymo, pardavimo sąlygas, o jei neturi tos prekės sandėlyje, ji jų ieško. Iš pradžių ji pardavinėjo prekes, o po to pasikeitė jos funkcijos ir pradėjo prekių ieškoti. Užsakymai priimami telefonu arba el. paštu. Jei telefonu užsakomos, rašydavo į žurnalą. Buvo nuolatinių pirkėjų, buvo ir naujų klientų, todėl derino dėl prekių pristatymo. Derindavo, ar pirkėjas pats pasiims prekes ar reiks vežti, kas mokės už pristatymą. Negali pasakyti, kas dažniau būdavo. Dažnai veždavo prekes savo transportu. Jų vairuotojas A. Z. veždavo prekes. Turėjo nedidelį autobusiuką, jis veždavo ne didesnį krovinį nei 1,5 tonos. Jei didesnis krovinys, būdavo samdomas transportas. Tai organizuodavo jų padalinio vadovas O. K., jei nebūdavo galimybės pristatyti jų transportu, t. y. kai prekė būdavo maža, būdavo neverta jos vežti jų transportu, kai didelis krovinys ar jų transportas užimtas. Prašydavo pagalbos dėl to O. K.. Žino, kad dėl to būdavo samdomas transportas. Asmeniškai ji nesamdė kito transporto, tuo rūpinosi jų padalinio vadovas O. K.. Nesigilino, koks transportas būdavo. O. K. sakydavo, kiek maždaug kainuos ir tada derindavo su pirkėju ar jam tinka, ar ne. Paprastai į prekės kainą įskaičiuodavo pristatymą, jei veždavo su jų transportu. O jei tekdavo ir samdyti kitą transportą, irgi dažniausiai į kainą įskaičiuodavo. Kainą pasakydavo tas, kuris užsakydavo transportą, t. y. O. K.. Kalba apie visus klientus, t. y. ir nuolatinius, ir naujus. Jei klientams nereikėdavo pristatyti prekių, tai pasiimdavo jas pirkėjų transportas arba jų samdytas transportas. Negali paaiškinti, kodėl už transporto užsakymą būdavo atsakingas O. K.. Jai nebūtinai pasakydavo įmonės pavadinimą, kuri buvo samdyta. Jei neklysta, buvo viena įmonė, kuri dažnai jiems veždavo. Tas vairuotojas dažnai būdavo pas juos. Jis didesnes siuntas veždavo. Galėjo ta įmonė būti „( - )“. Ji rašydavo sąskaitas faktūras. Jei veždavo jų transportas prekes, tai atiduodavo sąskaitą faktūrą vairuotojui arba A. Č., kuris yra sandėlininkas, jei reikėdavo greičiau paruošti prekes. Dėl krovinio važtaraščio nepamena. Kažką rašė sąskaitoje faktūroje. Nerašė važtaraščių, jam atrodo, nepamena to tiksliai. Dėl kito transporto, tai iš anksto atiduodavo viską sandėlininkui ir sandėlis buvo perspėjamas, kad kažkas atvažiuos ir kad reiks pakrauti. Paprastai pas juos vairuotojai neužeidavo. Tas perspėjimas būdavo išreikštas žodžiu. Tiksliai nepamena, bet jei vairuotojas neprašydavo, nieko nerašydavo. Kai atvažiuodavo klientas, užeidavo pas ją, išrašydavo sąskaitą faktūrą ir eidavo į sandėlį. Geriau viską prisiminė, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Galėdavo pristatyti jų įmonės kitas darbuotojas, jei reikėdavo greitai pristatyti prekę klientui. Buvo tokių atvejų. Jai nežinoma, kokiu transportu būdavo pristatomos prekės. O. K. veždavo prekes. Veždavo, kai A. atostogaudavo. Jei vairuotojo atostogų metų reikėdavo pristatyti, veždavo įmonės transportu, o kitu atveju – nežino, kokiu transportu pristatydavo prekes. Nesidomėjo ir nepamena, ar buvo taksi automobilių, kurie atvažiuodavo į sandėlį, pristatydavo prekes. Jos darbo vieta buvo kelis šimtus metrus nuo sandėlio. Per langus nesimatydavo, kas atvažiuoja prie sandėlio. Jie turi nedidelių siuntų, kartais reikia palydėti tą prekę. Nesidomėjo, kas pristatys prekes, būdavo svarbu, kad jos būtų pristatytos. Ji užsiiminėjo ir prekių pardavimu. Nematė sutarčių dėl transportavimo. Žino tik dėl įmonės „( - )“, kadangi jie, jai atrodo, galėjo vežti pavojingas prekes. Tas vairuotojas dažnai būdavo pas juos, kitų vairuotojų nematė. Jų skyriuje transportavimu rūpinosi O. Nežino, dėl ko O. tuo rūpinosi. O., kaip jų padalinio vadovas, kontroliuodavo jų darbą, o jo darbą kontroliuodavo generalinis direktorius, nes O. dažnai važiuodavo į centrinį skyrių. Jos nuomonė, kad generalinis direktorius kontroliavo O.. Generalinis direktorius retai atvykdavo į sandėlį, iš pradžių buvo direktoriumi O.. Jie ruošdavo ataskaitas, kitus dokumentus O., o jis atiduodavo generaliniam direktoriui, jam atsiskaitydavo. Asmeniškai nieko nesiųsdavo centrinei būstinei, tą tvarkydavo V..

163Liudytojas A. Č. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti UAB „( - )“. Ten dirba ir dabar. Dirba įmonėje jau daugiau nei 10 metų, tiksliai pasakyti negali. Gali būti, kad ten dirba nuo 2005 metų. Iš pradžių buvo darbininkas, o vėliau sandėlio vedėjas. Negali pasakyti nuo kada dirba sandėlio vedėju, gali būti, kad nuo 2007 metų. Tada sandėlis buvo ( - ). Sandėlyje buvo cheminės medžiagos. Jo darbo funkcijos tokios, kad turėjo priimti prekes į sandėlį ir jas atiduoti. Prekes atiduodavo pirkėjui, o jei automobilis buvo samdomas, tai įkrauti į automobilį. Pirkėjas pats galėdavo atvažiuoti pasiimti prekių, jis turėjo pateikti sąskaitą faktūrą ir pagal ją pateikdavo prekes. Taip būdavo, jei pirkėjas su savo transportu atvažiuodavo. Jei pirkėjas automobilio neturi, jie samdydavo transportą. Tais laikais „( - )“ turėjo savo transportą, buvo kažkoks busiukas. Jei su savo transportu prekes veždavo, tai vairuotojas irgi ateidavo su sąskaita faktūra. Kai pradėjo dirbti sandėlio vedėju, buvo pora vairuotojų. Buvo vairuotojas A. Z., o prieš jį dar keli vairuotojai buvo. Vadybininkai išrašydavo sąskaitą faktūrą, atiduodavo ją vairuotojui, vairuotojas ateina pas jį ir jis pagal sąskaitą faktūrą krauna prekes. Jei samdydavo transportą, tai vairuotojas turėdavo važtaraštį. Buvo kažkoks krovininis automobilis. Buvo samdomos dvi įmonės, viena jų buvo „( - )“, o kitos pavadinimo nepamena, buvo kažkokia individuali įmonė. Tie vairuotojai turėdavo pateikti važtaraštį ir sąskaitą faktūrą arba vieną jų. Sąskaitą faktūrą išrašydavo jų vadybininkai. Atrodo, kad būdavo parašytas vežėjas sąskaitoje faktūroje. Nepamena, ar buvo nurodytas vežėjas ant jų sąskaitų faktūrų. Kitaip prekių neišduodavo, nebuvo kitų būdų. Nepamena, ar buvo atvejų, kai prekes galėdavo nuvežti jų įmonės darbuotojai. O. K. pažįsta, pastarasis buvo jo viršininkas. Gal kartą ar pora buvo išduotos O. K. prekės. Jei pastarasis pasakydavo, kad reikia nuvežti klientei prekes, galėdavo duoti, kad nuvežtų klientei be dokumentų. Gal galėjo taip būti. Gal nuvežė vieną kokią dėžutę. Nepamena, ar O. K. yra pats nuvežęs prekes pagal sąskaitą faktūrą. Nežymėjo, kas ir kokias prekes išveža. Jei jų automobilis galėdavo nuvežti prekes, tai veždavo, o jei ne – samdydavo. Buvo vienas vairuotojas su savo krovininiu automobiliu. Jis buvo pastovus vairuotojas. V. A., o pavardės nepamena. Galėjo būti pavardė A.. Pastarasis atvažiuodavo krovininiu transportu. Nematė, kad su taksi automobiliais būtų išvežamos prekės iš sandėlio. Nepamena tokių atvejų, kad paimdavo prekes kažkoks žmogus ir įsėsdavo į automobilį, kur laukdavo kitas žmogus. Prekes jis išduodavo vairuotojams. Galėjo ir O. K. porą kartų išduoti prekes. Iš pradžių vesdavo sandėlio korteles. Gal ir į sąsiuvinį rašydavo. Kiekvienais metais atliekama inventorizacija. Atvykdavo vadovybė į sandėlį. Iš pradžių O. buvo generaliniu direktoriumi, pastarasis atvykdavo kelis kartus per metus. Pasikeitus vadovybei, irgi atvažiuodavo direktorius. Direktoriumi buvo J., vardas lygtais V.. Pastarasis atvažiuodavo 5–6 kartus per metus. Atvažiuodavo vadovybė, pažiūrėdavo, ko reikia, kaip palengvinti darbo sąlygas. Didelių pastabų nebuvo. Sandėlis apie 300–400 kvadratų. Sąskaitas faktūras priimdavo prie sandėlio durų. Būdavo, kad išduodavo mažas prekes. Atiduodavo prekę, jei ji nedidelė, klientui ir viskas. Ne visada lydėdavo iki automobilio. Ne visada matydavo, kokiu transportu atvažiuodavo klientas. Nepamena, ar matė automobilius su reklama ant durelių. Būdavo, kad reikėdavo sukrauti prekes į baltus autobusiukus be reklaminių užrašų. Gal ir būdavo samdomas transportas, kad išvežiotų prekes, jei būdavo jų transportas remontuojamas ar jo trūkdavo. Nepasakys įmonės, iš kurios samdydavo transportą. Jų vairuotojas važinėdavo tik jų transportu. Atvažiuodavo autobusiukai, būdavo ir baltos, ir juodos spalvos. Nepaskys. Pas juos buvo pilkas busiukas, mėlynas Peugeot. Nepamena, kada atsirado dar žalias busiukas. Balto transporto, jam atrodo, kad neturėjo. Atiduodavo prekes pagal sąskaitą faktūrą, o į kokį transportą klientas nusinešdavo prekes, jam nerūpėjo. Ne visada matydavo į kokį transportą susidėdavo prekes klientai.

164Liudytoja J. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti UAB „( - )“. Nepamena nuo kada ten dirbo. Įmonėje pradirbo 15 metų. Gali būti, kad įmonėje dirbo nuo 1995 metų spalio mėn. Dirbo 15 metų nuo įmonės įkūrimo. Jos pareigos buvo vyr. buhalterė, tvarkė buhalterinę apskaitą. 2006 metais jų dalis sėdėjo ( - ), buhalterijos skyrius buvo ir ( - ) ir prie oro uosto, gatvės nepamena. Įmonė turėjo padalinių Vilniuje, vienas jų buvo ( - ). Pas juos buvo 4 padaliniai. ( - ) buvo chemijos padalinys. Visai įmonei vadovavo direktorius, juo buvo O.. Po sūnaus laidotuvių O. perėmė direktoriaus pareigas. Pagal vidaus darbo taisykles vadovas paskirdavo pagal pareigybines nuostatas vyr. vadybininku. Nepamena, kas buvo chemijos padalinio vadovas. Pažįsta O. K., teko su juo dirbti. Pagal pareigybines nuostatas O. K. buvo to padalinio vyr. vadybininku. Dar dirbo ir sandėlininkai. Tame padalinyje buvo prekių žinovai, chemikė, dar vadybininkai, tiksliai dabar nepamena. Vairuotojų nebuvo, buvo samdomas transportas. „( - )“ savo vairuotojų neturėjo, transportą samdydavo. Dalis transporto buvo lizingu nupirkta, bet juo prekių nebuvo galima vežioti, nes transportas buvo lengvasis. Transportas buvo samdomas, didelės sumos dėl to išeidavo. Teko bendrauti su O. K. darbiniais ir asmeniniais reikalais, tiek metų pradirbta. O. K. pristatydavo buhalterinius dokumentus, kas liečia sąskaitas-faktūras, prekių išleidimą, nepamena tiksliai. O. K. pristatydavo ir sąskaitas faktūras, ir grynus pinigus, kadangi ten atskiras padalinys. Nepamena, ar pristatydavo kokias nors sutartis. Juos atstovavo advokatų kontora, visos sutartys buvo derinamos su jais. Visi sandoriai su partneriais būdavo patikrinami, toks įstatymas buvo priimtas. Per visą laikotarpį taip būdavo daroma. Juos atstovavo Meškinio advokatų kontora, o po to buvo dar kažkokia advokatų kontora, bet pavadinimo nepamena. Iš pradžių su sutartimi susipažindavo vadovas, kartais ir ji kartu, kadangi vadovai nekalbėjo lietuviškai, ji išversdavo tas sutartis, o po to buvo skambinama derinimui kontorai. Sutartys buvo saugomos archyvuose. Sutartys turėdavo būti registruojamos sekretorės, bet nežino ar jas registruodavo. Registruodavo sutartis kompiuteryje, po to, kiek žino, kai išeidinėjo iš darbo, tie duomenys buvo ištrinti. Sutartis pasirašydavo vadovas, o jei jis susirgdavo, tai pasirašydavo ir padalinio vadovai, kai kurias – ir ji, ypatingai, kai vadovavo antrasis vadovas O., kadangi dažnai turėdavo problemų su sveikata, galėjo pasirašyti ir jo marčia. Galėjo sutartis pasirašyti ir O. K., buvo suteikiami įgaliojimai. Įgaliojimai buvo išduodami konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, metams. Su įgaliojimais buvo galima atstovauti įmonei, tvirtinti visus sandorius ir pan. UAB „( - )“ jam girdėta. Vaikščiojo ir į apklausas dėl šios įmonės. Buvo komercinių santykių su „( - )“ dėl transporto paslaugų suteikimo. Buvo sudarytos sutartys, gal rašomi atliktų darbų aktai, taip pat, išrašomos sąskaitos faktūros. Buvo ir įkainių lentelės. Nepamena, kiek sutarčių su „( - )“ buvo sudaryta. Su daug įmonių buvo sudarytos tokios sutartys. Nepamena, ar dalyvavo sudarant sutartis su „( - )“. Gal ir teko pasirašyti ką nors, bet nepamena jau dabar. Nepamena tų aplinkybių dabar, pas tyrėją prisiminė. Pagal sutartis dėl transporto paslaugų suteikimo buvo išrašomos sąskaitos. Visos sąskaitos ateidavo įvairiai, kaip ateidavo sąskaitos iš „( - )“ nepamena. Sąskaitoje faktūroje, kurios suvedamos į buhalterinės apskaitos programą, būdavo nurodytas laikotarpis per kurį reikia jas apmokėti. Sąskaitoje būdavo nurodyta apmokėjimo data, jei ji nenurodyta, tai 30 kalendorinių dienų. Atėjus dienai, ji atsidaro apskaitą, mato, ką reikia sumokėti, atnešdavo vadovui mokėjimo lentelę ir tai derindavo su direktoriumi. Taip būdavo kas dieną. Direktoriui turėjo kiekvieną sumą paaiškinti, kadangi buvo reguliuojami pinigų srautai. Būdavo, kad sueidavo sąskaitos apmokėjimo terminas, bet neapmokėdavo sumos. Direktorius nuspręsdavo kokias sąskaitas apmokėti. Jei nebūdavo pinigų, tai ir neapmokėdavo sąskaitos. Ateidavo pas direktorių, susėsdavo ir žodžiu spręsdavo apmokėti sąskaitas, ar ne ir kokias. Atnešdavo direktoriui ir banko išrašus, kai apmokėdavo sąskaitą faktūrą. Teko matyti UAB „( - )“ sąskaitas faktūras. Jei ateidavo mokėjimo terminas, tai tekdavo bendrauti su direktoriumi dėl šios įmonės sąskaitų. Ją išvarė iš darbo. Darbe buvo daromas spaudimas, turėjo net mikroinsultą. Išėjo, kai dar dirbo O.. Po akcijų pardavimo pasikeitė vadovas. Buvo atėjęs naujas akcininkas, nežino ar tuo metu jis buvo vadovas. Su tuo nauju vadovu teko derinti sąskaitų apmokėjimą. Nepamena, kaip derino sąskaitų apmokėjimą, per kompiuterį, jai atrodo, kad siųsdavo viską. Viskas buvo daroma el. paštu, kadangi jo dažnai nebūdavo darbo vietoje. Su O. K. neteko derinti sąskaitų faktūrų apmokėjimo, pastarasis neturėjo jokios juridinės galios. Jis negalėjo duoti tokių nurodymų. Nepamena, ar advokatų kontora peržiūrėdavo sutartis su „( - )“. Nepamena, kaip pateikdavo sutartis jiems, kaip jie peržiūrėdavo jas. Gal skenuodavo ir siųsdavo faksu, gal telefonu pasakydavo. Buvo padarytas nepriklausomas auditas. Auditas nenustatė jokių pažeidimų. VMI taip pat nenustatė jokių pažeidimų, nors tikrino vos ne kas metus. Sodra taip pat tikrino įmonę. Inventorizacijos metu lankydavosi įmonės padaliniuose. Nepamena darbuotojo A. Z.. Gal pastarasis atėjo dirbti, kai ji nebedirbo. Buvo daug darbų atlikimo aktų. Gal ir buvo tų aktų iš UAB „( - )“, nepamena. Nepamena dėl patirto mikroinsulto. Jis ją ištiko dėl atėjusio naujo akcininko. Buvo daromas spaudimas. Turbūt tas vadovas buvo V. J.. Liko nuoskaudų dėl darbo. Galvojo kreiptis į teismą, bet sveikata svarbiau. Ji matydavo visas įmonės sąskaitas. Viską suvesdavo į kompiuterį, todėl matydavo visas sąskaitas. Jose turėdavo būti visi rekvizitai. Tikrindavo, ar sąskaitos turinys atitikdavo įstatymų reikalavimus. Kitaip jos neturėdavo jokios juridinės galios. Galėdavo nebūti sutarties, bet būdavo svarbu, kad būtų sąskaita su visais rekvizitais. Neturėjo jokių priekaištų iš M. V. sąskaitos buvo tvarkingos. Sąskaitoje turėdavo būtų visi rekvizitai, t. y. įmonės pavadinimas, juridinis adresas, PVM mokėtojo kodas, įmonės kodas, darbuotojo pareigybė, vardas ir parašas, turinys. Sąskaitas faktūras galėdavo pasirašyti prekių žinovai, sandėlininkai. Teismui parodžius liudytojai J. K. byloje esančią sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 28), ši paaiškino, kad toje sąskaitoje yra visi reikalingi rekvizitai. Turinys yra teisingas, pati įmonė nusistato tvarką dėl turinio. Galėdavo būti ir reisai rašomi, ir kelias, ir pan. Teismui parodžius liudytojai J. K. byloje esančią sąskaitą faktūrą (1 t. b. l. 38), ši paaiškino, kad parašyta, kiek važiavimų buvo, kiek kiekių. Ta sąskaita faktūra turi visus rekvizitus, atitinka įstatymą. Ne jos kompetencija tikrinti, ar buvo suteikta paslauga. Ji tikrindavo, ar sąskaita atitinka įstatymų reikalavimus. Bendraudavo telefonu su buhalterijos darbuotoja iš „( - )“ dėl likučių suderinimo. Ne dėl buhalterinių dalykų nebendraudavo. Į prekių kainą būdavo įtraukiamos transporto paslaugos. Transporto paslaugos būdavo įtraukiamos į savikainą importo atveju. Vežant Lietuvoje, jos galėdavo būti ir neįtrauktos. Galėdavo būti ir taip, ir taip. Kai perki prekes iš užsienio, tai į sąskaitas būdavo įtraukiamos ir transporto paslaugos, tai privaloma. Jei perveža Lietuvoje, transporto paslaugos būdavo išrašomos atskirai, jos nebūdavo įtraukiamos į savikainą. Jei yra sutartys, atlikti darbai, jei yra VMI priešpriešiniai patikrinimai, tai paslaugos būdavo suteiktos. Negalėjo būti, kad sąskaitos išrašomos nesuteikiant paslaugų. Negalėjo būti fiktyvių sąskaitų, bet to pakomentuoti negali. Juk prekės buvo vežamos, transporto automobiliai stovi, prekės kraunamos. Nežino, kas tikrindavo, ar paslaugos būdavo suteikiamos. Tai ne jos kompetencija. Būdavo kažkokie atliktų darbų aktai, tai įrodymas, kad paslaugos atliktos. Nepamena, kas jas pasirašydavo iš jų pusės. Jas pasirašydavo gal sandėlininkas, jis su tuo susijęs. Tik jis gali įeiti į sandėlį, pakrauti prekes. Atliktų darbų aktas yra reikšmingas dokumentas. Daug transporto priemonių surašydavo tokius aktus. Po to, buvo kaip ir reikalaujama tokius aktus surašyti, o dar vėliau įvedė važtaraščius. Nepamena, kada įvedė važtaraščius. Tuo metu nebūdavo reikalingi važtaraščiai gabenant krovinius Lietuvoje. Ji nebedirbo įmonėje, kai įvedė krovinio važtaraščius. Nežino, kas užsakydavo transportą prekėms nuvežti. Kas užsakinėdavo prekes, tas užsakydavo ir transportą. Chemijos padalinyje dirbo 7 žmonės, tiksliai negali pasakyti, kas užsakydavo. Vadovas neduodavo nurodymo apmokėti sąskaitą, nežinodamas už ką reikia sumokėti. Viskas būdavo daroma griežtai. Vadovas žinojo kiek ir kokiai įmonei apmoka, kadangi banke yra jo parašas. Jei sąskaita būtų neapmokėta, tai pasekmių kaip ir nėra. Nebent delspinigiai. Visos sąskaitos būdavo apmokamos anksčiau ar vėliau. Jei būdavo ir apmokėjimo atidėjimai, tai žiūrėdavo pagal terminus kada jas apmokėti. Nebuvo sakoma, kad kai kurias sąskaitas galima apmokėti vėliau, o kurias greičiau. Sąskaitos būdavo apmokamos tvarkingai. Vadovas matydavo, kas vyksta įmonėje, būdavo pateikiami banko išrašai. Kai nebūdavo pinigų sąskaitoje, direktorius galėdavo nurodyti neapmokėti sąskaitų faktūrų. Klientai skambindavo, kad įmonė apmokėtų sąskaitas-faktūras. Darbuotojai masiškai pradėjo išeiti iš įmonės po akcininkų pasikeitimo. Buvo ir bylinėjimosi. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktai. Buvo visokių kaltinimų, t. y. kad kažką išsinešė, ištrynė, pasiėmė dokumentus. Ji surašė perdavimo-priėmimo aktą pagal savo pareigas ir perdavė viską kitai finansininkei. Ji padarė viską, ką reikia. O ar vadovas padarė viską, ką reikia, negali pasakyti. Turi būti registre, kad pasikeitė įmonės akcininkai. Teismui paskelbus liudytojos J. K. 2010 m. gegužės 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 51–53), ši paaiškino, kad vadybininkai savo asmeniniu transportu veždavo prekes, viskas nurodyta teisingai (5 pastraipa). Apyvartos žiniaraštis ir yra registras. Patvirtina savo parodymus, viskas nurodyta teisingai. Teismui paskelbus liudytojos J. K. 2013 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 54–57), ši patvirtino nurodytas aplinkybės, jos buvo nurodytos teisingai. Jai buvo rodomi dokumentai tos apklausos metu ir ji turėjo jas pakomentuoti (7 pastraipa). Jai pareigūnai parodė tą dokumentą ir ji nustebo, kad dokumentas yra taisytas. Yra padėtas jos parašas, turbūt pagal įgaliojimą ji pasirašė. Dėl to ir nurodė tas aplinkybes. Tvirtina, kad dėl įkainių su O. tarėsi (9 pastraipa). Minėjo, kad yra lentelė su parašais, kuri buvo tvirtinama vadovo. Ta lentelė buvo prie įsakymo (10 pastraipa). Nepamena, kam rašė paaiškinimą. Gal akcininkams ką rašė, o gal O.. Tvirtina savo parodymus, išskyrus dėl to paaiškinimo. Nepamena dėl šito. Negali pasakyti nieko papildomai dėl to paaiškinimo. Gal buvo kažkoks konfliktas pas akcininkus kabinete ir ją privertė pasirašyti. Transporto įmonės buvo, buvo daug vežėjų, kurios perveždavo prekes. Su „( - )“ būdavo vežami gryni pinigai į bankus, ją irgi veždavo. Suprato, kad tai ta įmonė, nes automobiliai būdavo su užrašu „( - )“. Įrašai būdavo daromi. Prekes iš sandėlio irgi veždavo. Ta įmonė ir vadovą į teismus veždavo, turi omenyje, O.. Nežino, kas užsakydavo mašiną. Ją reikėdavo į banką važiuoti, vadovas pasakydavo, kad automobilis jau yra kieme. Vadovas žinodavo, kad reikia važiuoti į banką. O. pasakydavo jai, kad jau reikia važiuoti. Ji asmeniškai automobilio neužsakydavo. O. pasakydavo, kad jau laukia automobilis. Gal O. K. užsakydavo. „( - )“ paslaugomis tikrai naudojosi. Važiuodavo į banką su „( - )“ automobiliu, arba su vadovo transportu. Jų bankas buvo „Snoras“, jis buvo centre. Turbūt, kad Vivulskio g. Dar važinėjo į banką miesto centre, gal „Žemės ūkio bankas“ ten buvo. Skirtingi automobiliai buvo, nekreipdavo dėmesio kokie konkrečiai. Lengvieji automobiliai buvo. Būdavo taksi automobiliai, bet numerių nepasakys. Vadovas dažnai važinėdavo, naudojosi taksi paslaugomis. Kviesdavo ne tik „( - )“, bet ir kitas įmones. Ne viena taksi firma naudojosi. Prekės buvo vežamos ne viena taksi firma. Nuvažiavus į vietą, ji už paslaugas nemokėdavo, juk buvo sudarytos sutartys. Įmonė mokėdavo už mėnesį. Prekės buvo vežamos tos, kurios yra ne pavojingo krovinio. Jų transporto neužteko vežti prekėms, darbuotojai su savo asmeniniu transportu važiuoti nenorėdavo, kadangi niekas nemokėdavo už tai, todėl buvo samdomas transportas. Įmonės apyvarta buvo didelė.

165Liudytojas V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo susijęs UAB „( - )“. Buvo bendrovės direktorius nuo 2008 m. Buvo ir UAB „( - )“ akcininkas. Nepasakys iki kada buvo direktoriumi, maždaug apie 5 metus nebedirba bendrovėje. Akcijas pardavė vėliau nei paliko pareigas. Kai vadovavo, bendrovėje buvo du padaliniai. Vienam padaliniui vadovavo O. K.. Padalinys pavadinimo neturėjo, ten buvo chemijos regentų ir medžiagų padalinys. Jis buvo ( - ), dabar ta gatvė vadinasi ( - ) Yra dar vienas padalinys, kuris buvo ( - ), ten buvo prekiaujama buitine chemija. Pagrindinė administracija buvo ( - ) Direktoriumi buvo nuo 2008 m. 2009 m. pastebėjo tai, kad padalinyje, kas susiję su chemijos padaliniu, yra padidintos transporto išlaidos. Analizuojant veiklą šio padalinio, buvo nustatyta, kad buvo išrašomos sąskaitos faktūros už transporto paslaugas, kurios buvo apmokamos UAB „( - )“. Jiems reikėjo transporto paslaugų, bet jų veikla specifinė. Tai cheminiai regentai, jie nepritaikyti vežti taksi automobiliais. Kiekvieną mėnesį buvo išrašomos tos sąskaitos didelėms sumoms, jam tai sukėlė įtarimų. Buvo sąskaitos išrašomos ir kitoms įmonėms, bet jos nebuvo sistemingos ir buvo išrašomos už kiekvieną pervežimą, krovinį. O čia buvo išrašomos sąskaitos vieną kartą į mėnesį, jam tai sukėlė įtarimą. Bandė aiškintis situaciją, paprašė O. K. paaiškinti iš kur susidaro tos išlaidos. Pastarasis pateikė paaiškinimą, bet tai buvo nekonkretu. Dar kartą prašė paaiškinti, kas užsakinėdavo tas paslaugas, kokios prekės buvo vežamos, kadangi struktūrą žinojo, už prekių išdavimą buvo atsakingas sandėlininkas, kuris paaiškino, kad nekraudavo prekių į „( - )“ automobilius. Išsiaiškinęs tas aplinkybes, suprato, kad tos paslaugos nebuvo suteiktos, bet sąskaitos išrašomos. Negali atsakyti, ar jam būnant direktoriumi, buvo apmokamos sąskaitos „( - )“, bet jos galėdavo būti apmokamos be jo žinios, nes sąskaitos būdavo pateiktos buhalterei. Už tą chemijos padalinį buvo atsakingas O. K., tapęs direktoriumi susidūrė su sunkia „( - )“ padėtimi. Pagrindiniai darbuotojai išėjo iš kito padalinio, turėjo suvaldyti situaciją, kadangi kitas padalinys generavo didesnį pelną. Visas jėgas skyrė kitam padaliniui, t. y. buitinės chemijos padaliniui, todėl paliko didesnę laisvę O. K.. Kada O. K. pateikdavo sąskaitas faktūras, kurias jis galėjo pateikti tiesiogiai buhalterei, buhalterija pagal jo nurodymą jas apmokėdavo. 2009 m., kai pradėjo viską tikrinti, jam užkliuvo šios sąskaitos ir jų apmokėjimai. O. K. galėdavo buhalterijai pateikti sąskaitą apmokėjimui. Šiuo konkrečiu atveju būdavo taip, kad O. K. gaudavo sąskaitą, negali pasakyti tiksliai, ar pastarasis gaudavo jas tiesiogiai, ar jas atsiųsdavo, ir jo nurodymu buvo šios sąskaitos apmokamos. Jei yra susiklostę iš anksto ryšiai, kaip šiuo atveju su „( - )“, buvo pasirašyta sutartis, kurią pasirašė O. K., pagal sutartį būdavo pateikiamos sąskaitos, jos galėjo būti automatiškai apmokamos. Jei atsirasdavo neaiški sąskaita, tada buhalterija kreipdavosi į jį (V. J.) ir klausdavo ar apmokėti. Kaip po to išsiaiškino, sąskaitos buvo išrašomos nuo 2006 m. Būdavo tokių paslaugų, kurias teikdavo kiti vežėjai. Matė kitų vežėjų sąskaitas faktūras. Teiravosi kokie kroviniai buvo vežami, jam buvo išaiškinta tai ir pagrįstas būtinumas tų sąskaitų, ko negalima pasakyti apie „( - )“. Jis pats asmeniškai ieškojo vežėjų, sudarinėjo su jais sutartis, derėdavosi. Vežėjai suteikia paslaugą ir tik po to išrašo sąskaitą. Tokių atvejų, kad sakydavo, jog jų nereikia apmokėti, nebuvo, nebent sakydavo atidėti. Bet tokių atvejų praktiškai nebūdavo. Kai buvo vežami kroviniai, buvo išrašomos sąskaitos. Sandėlininkai kraudavo prekes, jei jos būdavo išvežamos. Buvo daug ir pasitikėjimo dėl sąskaitų pagrįstumo. Buvo pasitikėjimas vyr. finansininke, kuri atlikdavo pavedimus, ir padalinio vadovais, kurie užsakydavo transportą. Kai tapo direktoriumi, nežinojo, kad sudaryta sutartis tarp „( - )“ ir „( - )“. Kai tapo direktoriumi, pradėjo domėtis „( - )“ reikalais. Jis lankydavosi chemijos padalinyje. Ten nematydavo „( - )“ transporto. Jam tapus direktoriumi, piniginius srautus, kol susivokė įmonės veiklos specifikoje, kontroliavo vyr. finansininkė, t. y. J. K.. Negali pasakyti iki kada ji kontroliavo, palaipsniui buvo viskas perimta. Tas laikotarpis buvo maždaug 6 mėnesiai. Vyr. finansininkė ateidavo derinti sąskaitų apmokėjimo. Ne visas sąskaitas derino, nes palaipsniui perėmė tą veiklą. Su O. K. santykiai buvo darbiniai. Civilinė byla buvo susijusi dėl to, kad buvo grobstomi „( - )“ pinigai ir tai buvo šiurkštus darbo pažeidimas. Byla perėjo visas instancijas, nesutinka dar ir šiandien, kad O. K. atleidimas buvo neteisėtas. O. K. yra padalinio vadovas, pastarasis pasirašė sutartis paslaugų tiekimo su „( - )“, todėl jo nurodymu buvo apmokamos sąskaitos. O. K. paaiškinime nurodė, kad žinojo apie sąskaitas faktūras, kad lyg žinojo apie tas paslaugas. Taip pat tai patvirtino vyr. finansininkė. Jis kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu. Iš to žinojo, kad sąskaitos apmokamos. Paaiškinimai raštu yra byloje, susijusioje su atleidimu. Kopijos turėtų būti, mano, ir „( - )“ dokumentuose. Pateikimo nereikia suprasti, kad O. K. sąskaitas atnešdavo. Jos būdavo pateikiamos su O. K. žinia. Sąskaitos galėdavo būti nusiunčiamos ir internetu. Sąskaitos buvo įtraukos į deklaracijas, ataskaitas, nes jos būdavo pateikiamos buhalterijai. Laukė galutinio teismo sprendimo, todėl neperdeklaravo. Įmonės akcininkų sąrašo nematė, bet išeinant iš bendrovės, žinojo, kas yra akcininkas. Jis savo broliui pardavė akcijas. Daugiau nedalyvavo „( - )“ veikloje. Teismui leidus susipažinti liudytojui V. J. su pareiškimu (1 t., b. l. 11–12), šis paaiškino, kad žino šį pareiškimą, jis parašytas su jo žinia. Bet pareiškime nėra jo parašo. Pareiškimą rašė dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, manė, kad sąsajas su O. K. seserimi, nustatys. Matė, kad gali būti sąsajų, bet pats konkrečių dalykų neįžvelgė, todėl tai nurodė. Nesidomėjo, kaip galėjo prie to prisidėti O. K. sesuo. Visų sąskaitų faktūrų niekas neneša. Jis visą laiką galėjo ateiti ir pažiūrėti, kokios yra sąskaitos. Su juo nebūdavo derinamos visos sąskaitos faktūros. Vyr. finansininkė dalį sąskaitų su juo derindavo, o dalį – ne. Kokių nederino, negali atsakyti. Kai perėmė veiklą, susipažino su įmonės veikos specifika, tada jau visus piniginius reikalus peržiūrėjo ir juos kontroliavo. Jam prireikė 6 mėnesių, kad susipažintų su įmonės veiklos specifika. Pagal padalinio vadovo funkcijas O. K. turėjo įgaliojimą dėl sąskaitų. Jam buvo siurprizas, kad O. K. pasirašinėjo už generalinį direktorių. O. K. buvo skirti įgaliojimai pagal jo veiklos funkcijas. Įgaliojimai O. K. buvo suteikti pagal jo funkcijas. Jo (V. J.) įsakymo dėl įgaliojimų nebuvo. Pagal O. K. darbo specifiką ir susiklosčiusią situaciją, jis turėjo tokias funkcijas. O. K. santykiai buvo tokie, kad jis turėjo pareigybines instrukcijas, darbo sutartis ir jo veiklos specifika. Netiesa, kad sąskaitos buvo derinamos su direktoriumi. Kai jis perėmė visas sąskaitas, ant kai kurių ir pats pasirašinėjo, bandė perimti visą įmonės kontrolę, ypatingai dėl tokių atvejų kaip „( - )“. Oficialūs auditai įmonėje nebuvo atlikti. Įmonėje buvo nustatinėjami likučiai, iki jo tai irgi būdavo atliekama. Tai yra įpareigojimas pagal teisės normas. Buvo skiriami darbuotojai, kad atliktų inventorizaciją. Kaip tiksliai jos buvo atliekamos, negali atsakyti. „( - )“ taksi paslaugos nebuvo suteiktos. Prekių „( - )“ nei pirko, nei pardavė. Jos suteikinėdavo pervežimo paslaugas. O. K. nurodė, kad tos paslaugos buvo skirtos prekių išvežiojimui, bet prekių į jų automobilius nekrovė. Apklausė dėl to darbuotojus, žodžiu bendravo su visais darbuotojais ir to klausinėjo. Taksi automobiliais nevežiojamos chemijos medžiagos, kadangi jos smirda, pavojingos gyvybei, jos degios ir pan. Tai dideli gabaritai. Taksi automobiliais mažų gabaritų cheminės medžiagos nebuvo vežiojamos. „( - )“ buvo transportas, buvo ir autobusiukas, ir automobiliai, pritaikyti vežti cheminėms medžiagoms. Buvo vežiojamos mažų gabaritų cheminės medžiagos. Pagal medžiagų vežiojimo ypatybes, jos turi būti atskirtos nuo vairuotojų. Kai kurie automobiliai pritaikyti vežioti tokias medžiagas. Galima vežti taksi automobiliais mažų gabaritų chemines medžiagas, bet tam yra pritaikyti automobiliai, kurie tas funkcijas ir atlieka. Yra tam tikra medžiagų vežiojimų specifika. Buvo pasirašyta sutartis, kurią pasirašė O. K.. Kiekvieną mėnesį iš „( - )“ išeidavo pinigai, apmokėti toms sąskaitoms. Tos išlaidos buvo priskaičiuojamos chemijos padaliniui, todėl apie jas O. K. žinojo. Pastarajam tos išlaidos buvo pateikiamos, kadangi buhalterijoje jas irgi skirstydavo pagal padalinius. Išlaidos buvo priskiriamos padaliniams. Kai jis dirbo 2009 m., po visų įvykių, buvo daromos lentelės, kuriose išlaidos buvo priskiriamos padaliniams. Pagal nusistovėjusią sistemą, pagal mėnesį buvo nustatoma ar pelningai vyksta veikla. Kaip buhalterija apie tai informuodavo, nežino. Kiekvienas padalinys kontroliuodavo savo išlaidas, o tos išlaidos būdavo priskiriamos chemijos padaliniui. Apie tas išlaidas O. K. turėjo žinoti. Jam atrodo, kad O. K. viršijo savo įgaliojimus pasirašydamas tą sutartį. Jis sutarčių nepasirašinėjo, jis jas tik vertino, jas matė. Po to ir kreipėsi į prokuratūrą. Negali patvirtinti, ar pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Nepamena to. Negali atsakyti ar jam buvo žinoma, kad chemijos padalinio darbuotojai savo transportu perveždavo medžiagas. Ne jo darbo laikotarpiu tai buvo. Jo laikotarpiu galėjo taip būti, už tai būdavo apmokama. Buhalterija privalėjo atlikti savo darbus. Bendravo su buhalterija. Rašytinės tvarkos nebuvo nustatęs. Jis baigė ekonomiką ir teisę. UAB ( - ) biure dirbo direktoriumi prieš ateinant dirbti į „( - )“. Jis nežino, ar sutartys buvo siunčiamos kitoms įmonėms jas suderinti. Sudėtingos sutartys buvo siunčiamos advokatams, kad jas suderintų. Kaip buvo prieš jį, negali atsakyti. Pasidomėjo įmonės finansine padėtimi prieš perkant akcijas. Gilinosi labiau į kito padalinio veiklą, o O. K. vadovavo kitam padaliniui. Matė sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „( - )“. Jos išrašytos už transportą. Nepamena, kas konkrečiai ten buvo užrašyta. Pagal turinį suprato už ką tos paslaugos. Pasakė, kad taksi paslaugos, kadangi įmonė siejama su taksi įmone. Apmokėdavo viską pagal apmokėjimo eiliškumą. Dažnai būdavo kalbama su padalinio vadovais, kadangi jie žinodavo specifiką kam ir ką mokėti. Padalinio vadovai pasakydavo lemiamą žodį. Vyr. finansininkė spręsdavo dėl apmokėjimo į biudžetą. Jo nurodymas buvo, kad su biudžetu atsiskaitytų pirma eile. Dėl sąskaitų spręsdavo padalinio vadovai pagal eiliškumą, kadangi vieniems tiekėjams reikėdavo sumokėti greičiau, kitiems buvo galima sumokėti ir vėliau. Padalinio vadovai žinojo specifiką. Jis turi sertifikatą dėl pavojingų medžiagų gabenimo ir saugojimo. Yra specialistas. Išlaikius egzaminą, suteikiamas sertifikatas.

166Liudytoja R. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino dėl ko yra pakviesta. UAB „( - )“ teko dirbti. Ten labai trumpai dirbo, todėl laikotarpio pasakyti negali. Prieš maždaug 9 metus buvo apklausta. Jei tuo metu sakė, kad dirbo tokiu laikotarpiu, tai geriau prisiminė. Įmonėje dirbo administratore, darbo vietos adreso nepamena, tai buvo prie oro uosto. Galėjo būti ( - ) Ji registravo dokumentus, bet ne sąskaitas faktūras, jas paimdavo buhalterija. Pamatydavo sąskaitas faktūras, jų neatidarydavo ir iš karto nešdavo į buhalteriją. Nežinojo apie kitus įmonės padalinius ar kaip būdavo teikiami dokumentai, nepamena to. Pamena, kad jei dokumentas informacinio pobūdžio, jį registruodavo. Kitus dokumentus iš karto nešdavo buhalterijai, jai taip liepė iš karto. Kai atėjo, dokumentų išvis nebuvo, nematė administracinių dokumentų, jai teko viską nuo pat pradžių sakyti. Ji registravo tik prašymus, informacinius dokumentus. Bet nebuvo suskirstyta, kokie dokumentai siunčiami ar gaunami. O. K. buvo vieną kartą sutikusi, nes jį atleidinėjo. Kas jis toks ir kokios jo pareigos, negali pasakyti. Matė O. K. vieną kartą, nes jis buvo atvažiavęs ir sėdėjo prie jos, sakė, kad jį atleidžia. Prieš tai O. K. nematė, nematė, kad jis būtų vežęs kokius nors dokumentus. Nepamena, kas buvo įmonės direktoriumi, kai pradėjo dirbti. Ją priėmė į darbą vidutinio amžiaus direktorius. Jai atrodo, kad jų buvo du. Neatkreipė dėmesio ar direktorius buvo prieš tai buvęs liudytojas. Jis buvo šviesus, apie 40 metų, nestambus. Nepasakys nei jo vardo, nei pavardės. Šalia jos vadovai nedirbo, tik vadybininkai. Direktoriaus kabinetas buvo antrame aukšte, dar buhalterija ten buvo. Buvo du vyrai, jie broliai, tad nežino, kuris jų buvo direktoriumi. Tie broliai kėlė įtampą, daugiau nieko nepamena. Išėjo iš įmonės dėl buvusios įtampos, buvo ne kokia atmosfera. Nepamena ar po jos buvo kokia darbuotoja. Ji būdavo tik savo darbo vietoje. Su buhaltere nebendravo. Sutarčių nematė. Pildė dokumentus kompiuteryje ir žurnale. Nepamena ar direktorius yra davęs kokius nurodymus.

167Liudytojas T. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti „( - )“. Dirbo gal prieš 8 metus, o gal daugiau. Dirbo ten apie 3 mėnesius, gali būti tas laikotarpis, kurį nurodė. Jis buvo vairuotojas-sandėlininkas. Jo darbo vieta buvo ( - ). Ten buvo administracinės patalpos ir sandėlis. Ryte ateidavo pasiimti važtaraščius, turėjo porininką, sukraudavo prekes ir išvežiodavo tas chemines medžiagas po visą Lietuvą. Kai veždavo prekes, turėdavo važtaraščius. Jose buvo nurodytas medžiagų kiekis, užsakovas ir tas važtaraštis buvo skirtas tam, kad legaliai veža krovinius, jei jį sustabdytų. Gal ir buvo PVM sąskaita faktūra, toks kaip ir važtaraštis buvo. Tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, kad jo pavardė buvo parašyta, nes turėdavo pasirašyti. Pristatymams važinėdavo su krovininiu autobusiuku P. B.. Užrašų ant transporto priemonės nebuvo, autobusiukas buvo mėlynos spalvos. Vienas egzempliorius likdavo užsakovui, jie pasirašydavo, kad jis atvežė prekes. Buvo dar žmogus, kurį samdė dėl sunkesnių prekių vežimo, jo automobilis buvo didesnis, gal iki 7 tonų. Kiti automobiliai neatvažiuodavo pasiimti prekių, išvežiodavo prekes jis ir tas kitas asmuo. Pažinojo šiek tiek tuos darbuotojus, kurie dirbo ofise. Nėra matęs, kad jie pristatytų prekes. Taksi automobilių prie sandėlio nepastebėjo, nes nebūdavo prie sandėlio daug laiko, ryte išvažiuodavo, o vakare grįždavo. O. K. buvo jo viršininkas. Negali pasakyti ar O. K. pats veždavo prekes. Važinėjo po įvairius miestus, visų neišvardins. Veždavo ir didelėms bendrovėms, ir ūkininkams. Vilniuje taip pat pristatydavo prekes. Automobilyje būdavo vienas, kai veždavo prekes. Vardo nepamena, bet iki jo dirbo vienas toks vairuotojas. Pastarasis įsidarbino kitame angare, paklausdavo jo dažnai, kaip ką nuvežti. Jis (T. J.) dirbo tik kelis mėnesius toje bendrovėje. Jis neturėjo leidimo vežti chemines medžiagas. Vieną kartą buvo remontuojamas „( - )“ automobilis, prašė tai padaryti. Pamena, kad taip buvo, bet suremontavo per vieną dieną. Kas tą dieną vežė prekes, nepasakys. Nepasakys ar ta transporto priemonė buvo pritaikyta cheminėms medžiagoms. Mano, kad ne, tai buvo krovininis automobilis. Automobilis turėjo pertvarą salone.

168Civilinio ieškovo atstovas R. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007–2008 m. su broliu V. J. įsigijo kontrolinį „( - )“ paketą. Tikslios datos negali pasakyti. Tai buvo maždaug balandžio mėnesį. Nuo kovo 30 d. V. J. tapo įmonės vadovu, paskirtas akcininkų susirinkimo. Jo pareigos buvo konsultanto, jos tokios pat ir šiandien. Įsigiję kontrolinį paketą peržiūrėjo įmonės ir jos tiekėjų sandorius, tuomet atkreipė dėmesį, kad žaliavinės chemijos padalinio vadovas O. K. pasirašinėjo transporto paslaugų sutartis. Atkreipė dėmesį, kadangi turėjo nuosavą transportą, maždaug 6 automobilius. Jei samdydavo transportą iš šalies, tai samdydavo specialų ir specifinį transportą, skirtą pervežti kenksmingiems kroviniams, t. y. transportą, turintį ADR leidimą. O. K. turėjo teisę sudaryti sutartis, bet kilo įtarimas, kadangi tai buvo ne tipinė sutartis, kadangi sutartys buvo perteklinės ir įmonė teikė ne tas paslaugas, kurioms jiems buvo reikalingos. Buvo sudaryta transporto teikimo sutartis, kuri yra be numerio, kiek žino, ji yra byloje, kurios šalys yra „( - )“ ir UAB „( - )“. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo kreipiamasi į UAB „( - )“, kuri vežė jiems krovinius taksi tarifais, be to, transporto paslaugos tokiu atveju suvalgytų ne tik visą jų pelną, bet ir eitų į nuostolius. Taksi tarifas yra didesnis 2–3 kartus nei samdyti transportą. Be to, jiems tokių paslaugų nereikėjo, nes buvo įsigiję savo transportą, kuris tenkino jų poreikius. „( - )“ jau anksčiau buvo įsigijęs transportą, juk veikla buvo tęsiama, jie nusipirko veikiančios įmonės akcijas. 2008 m. ši veikla buvo tęsiama toliau, jie pradėjo audituoti ir žiūrėti nuo kada ta veikla yra tęsiama, pamatė, kad ji yra nuo 2006 m. Tuo metu įmonė jau turėjo savo transportą. Įtarimus dar labiau pagilino tai, kiek gavo žinių ir informacijos, kad O. K. su UAB „( - )“ buhaltere yra susijęs giminystės ryšiais. Ta sutartis galiojo, kadangi praėjo kažkiek laiko, kol ją nutraukė. Kreipėsi į O. K., kad pastarasis jiems paaiškintų, kodėl jis sudarė šiuos sandorius, koks jų tikslas, apklausė to padalinio darbuotojus, ar UAB „( - )“ vežė kokius tai krovinius, bet iš O. K. gavo atsakymą, kad nesikištų, juos ignoravo, o darbuotojai paaiškino, kad joks UAB „( - )“ transportas nebuvo įvažiavęs į jų teritoriją. Kalba apie chemijos sandėlį. Iš to suprato, kad buvo išrašomos fiktyvios sąskaitos faktūros ir taip vagiami pinigai iš „( - )“. UAB „( - )“ apmokėdavo kiekvieną sąskaitą. Ieškinys grindžiamas faktiškai patirtais nuostoliais, kadangi sumokėjo fiktyvias sąskaitas faktūras už nesuteiktas paslaugas. Prašo priteisti patirtą žalą ir palūkanas bei advokato išlaidas. O. K. pateikdavo sąskaitą faktūrą vyr. finansininkei, o ji atlikdavo pavedimą. Kad reikia apmokėti sąskaitą faktūrą, nuspręsdavo O. K.. Vyr. finansininkė vykdė tik techninį darbą. O. K. nustojo dirbti 2008 m., bet tikslios datos nepasakys. Išsiaiškinus šią situaciją, O. K. ilgai nebedirbo. Kol buvo atliekamas įmonės veiklos auditas, dėl sąskaitų apmokėjimo spręsdavo O. K., kadangi tai ne vienos dienos darbas. Vyr. finansininkė atlikdavo pavedimą. Jos darbo vieta buvo administracijos pastate, o O. K. dirbo chemijos padalinyje ( - ) O. K. pateikdavo sąskaitą faktūrą, o vyr. finansininkė, matydama, kad yra sistemiškumas, sumos buvo panašios, apmokėdavo tą sąskaitą faktūrą. Tvarka, kad reikia pateikti sąskaitą faktūrą vadovui, kad jis ją vizuotų, buvo įvesta tik 2009 m. Iki to laiko padalinių vadovai turėjo teisę spręsti šį klausimą patys. Kontrolinis paketas iki to laiko priklausė ir akcininku buvo I. O.. Bandė šnekėti su pastaruoju apie šitą, bet jis konkrečiai nieko dėl to negalėjo pasakyti, tačiau betvarkė buvo pakankamai didelė, kadangi ne vien vadovas priimdavo kardinalius sprendimus. Negali įvardinti sutarčių dėl transporto, kurios nesukėlė įtarimų. Tokios sutartys buvo, bet negali šiuo metu jų įvardinti. Šiai dienai jie yra pakeitę vežėjus. Mano, kad O. K. turėjo iš to naudos, kadangi tuos pinigus gaudavo kaip papildomą atlyginimą. Nei vieno žmogaus iš UAB „( - )“ nėra matęs ir bendravęs. Ofise būna kiekvieną dieną. Jie apklausė visus darbuotojus, kurie tuo metu dirbo, t. y. sandėlininką, vairuotoją, priskirtą tam padaliniui, du pardavėjus ir deklarantę. UAB „( - )“ neturi ADR leidimo. Jį turi turėti ne tik transportas, bet ir žmonės. Sudarytoje sutartyje nebuvo leidimo dėl pavojingų prekių vežimo. Chemines medžiagas tiekdavo po visą Lietuvą. 2006–2008 m. turėjo padalinį Vilniuje ir Klaipėdoje. Daugiau įtartinų sutarčių, susijusių su transportavimu, nebuvo. Tą įtartinumą jis pastebėjo. Iki tol, kol netapo akcininkais, toje įmonėje nedirbo, bet iki to laiko 10 metų dirbo darbą, susijusį su įmonių valdymu. Negali atsakyti, ar įmonė tikslino mokėtino PVM į biudžetą deklaraciją-ataskaitą dėl tų konkrečių sąskaitų faktūrų. Į šį klausimą galėtų atsakyti finansininkė. Iki to laiko su O. K. darbinių konfliktų nebuvo. Nesutarimai prasidėjo tuomet, kai paaiškėjo visa ši situacija. Nežino, kaip paaiškėjo, kad O. K. susijęs giminystės ryšiais su UAB „( - )“ darbuotoja. Gal O. K. pats pasisakė, gal tai pasakė koks darbuotojas. Nebuvo poreikio vežti darbuotojų, kadangi buvo tarnybinis transportas. Tai nonsensas. Yra formuojamos užduotys, planai, todėl vadovui susirasti turimą transportą nėra problemos. Nuolatinį transportą įmonė turėjo ir tuo laikotarpiu, ir dabar. Jei reikdavo vežti didesnį krovinį, tai buvo samdomas transportas ir vežamas iš centrinio sandėlio. Klaipėdoje buvo tik įmonės filialas. 2006–2008 m. jie samdydavo transporto priemones, turinčias ADR. Jei cheminės medžiagos nepavojingos, buvo galima jas vežti be atitinkamo transporto. Tokį transportą turėjo patys, tad samdydavo labai retai. Visos sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos, buvo įvykdytos. UAB „( - )“ paslaugų jiems neteikė. Bandė aiškintis su UAB „( - )“ dėl šios situacijos, bet buvo nukreipti aiškintis su O. K., nes jis žinojo visą situaciją. Negali pasakyti, kiek transporto turėjo jų įmonė 2006 m. Jam atrodo, kad įmonei priklausė 6 automobiliai. Buvo trys autobusiukai ir kabluko tipo 3 automobiliai. Į banką važiuodavo tik vyr. finansininkė iš centrinio padalinio, tad nebuvo problemos ją nuvežti, kadangi kieme stovėdavo jų transportas. Prieš savaitę vyksta planavimas, tos tvarkos nekeitė, ji yra ir šiandien, toks pasakymas būdavo žodžiu ar el. paštu. Joks darbuotojas nebuvo įgalintas naudotis taksi automobiliu. Pagrinde nuomojo automobilius, turinčius ADR, bet jei reikėdavo kito specifinio transporto, tai nuomojo ir jį. Naudojasi „Bizpak“ paslaugomis, ši įmonė veždavo nedidelius krovinius už simbolinę kainą. Taip pat krovinius veždavo iš užsienio, tuomet naudojasi „( - )“ paslaugomis. Lietuvos mastu būdavo tokie atvejai, kai didesnių gabaritų kroviniams samdydavo transportą. Tai buvo specifiniai poreikiai, tai ne kasdieniai poreikiai, kad reiktų samdyti taksi firmą. Jei specifinio poreikio nėra, jie naudojasi savo transportu. Jis kalba apie 2006 m. Jų ieškinyje yra pateikti tarifai, kuriuos patys nurodė, t. y. nurodė tokias kainas. Tokia nurodyta kaina buvo tuo metu galioję taksi tarifai. Tokius tarifus rinkoje taikė taksi įmonės. Pirma, buvo uždrausta finansininkei daryti pavedimus, buvo apribotos O. K. galimybės duoti tokius pavedimus, be to, padalinio vadovas pats turėjo informuoti UAB „( - )“, kad sutartis nutraukiama, bet dėl to nėra įsitikinęs, nors tokį pavedimą buvo davęs. Jis pats asmeniškai skambino UAB „( - )“ pavaduotojui M., norėjo informuoti apie šią situaciją, bet tas asmuo jį nukreipė kalbėti su O. K.. Jei prekės vežamos iš Vilniaus, tai sąskaitos yra iš Vilniaus, o jei prekės pristatomos iš Klaipėdos, tai sąskaitos pasirašomos Klaipėdos filialo darbuotojų.

169Dėl „( - )i“ teikusių transportavimo paslaugas įmonių darbuotojų

170Byloje buvo apklausti tokių įmonių darbuotojai: V. G. (3 t., b. l. 12–13; 46 t., b. l. 102); Č. I. (3 t., b. l. 14–15; 46 t., b. l. 102); Ž. D. (2 t., b. l. 147–148; 46 t., b. l. 106); A. K. (3 t., b. l. 46–47; 46 t., b. l. 105); R. M. (3 t., b. l. 48–49; 46 t., b. l. 104); R. L. (3 t., b. l. 42–43; 46 t. b. l. 103); T. V. F. (2 t., b. l. 129–131; 46 t., b. l. 90); A. A. (2 t., b. l. 132–134; 46 t., b. l. 89–90); P. P. (3 t., b. l. 3–4; 46 t., b. l. 88); A. A. (3 t., b. l. 44–45). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad dalis liudytojų veždavo iš „( - )“ didelių gabaritų prekes, kroviniai buvo vežami ne tik Vilniuje, tačiau ir į kitus Lietuvos miestus, paprastai krovinio važtaraštis (kelionės lapas) nebuvo išrašomas, gaudavo du PVM sąskaitos faktūros egzempliorius, iš kurių vieną palikdavo prekių gavėjui, kai kuriais atvejais pačioje sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas vežėjas, su bendrove „( - )“ nebuvo sudaryta transporto paslaugų sutartis, o su bendrove „( - )“ – buvo, be to, veždavo tik krovinius be juos lydinčio „( - )“ darbuotojo.

171Dėl „( - )“ klientų, pirkusių iš „( - )“ prekes, darbuotojų

172„( - )“ klientų darbuotojų (liudytojų) parodymus pagal jų reikšmę nagrinėjamai bylai galima suskirstyti į šiuos pogrupius:

173Pirmas pogrupis. Didelė dalis apklaustų klientų darbuotojų parodė, kad jie patys pasiimdavo prekes iš „( - )“. Tokių liudytojų parodymai nesusiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, ar prekės iš „( - )“ buvo pristatomos, „( - )i“ naudojantis „( - )“ paslaugomis, todėl jie nėra reikšmingi. Šias aplinkybes (t. y. kad „( - )“ nepristatydavo jiems prekių) parodė liudytojai: S. N. (27 t., b. l. 11–12); D. D. (20 t., b. l. 135–136); J. P. (20 t., b. l. 18–19); A. L. (21 t., b. l. 153–154); A. A. (21 t., b. l. 32–33); G. P. (14 t., b. l. 10–11); V. Č. (12 t., b. l. 7–8); V. B. (9 t., b. l. 144–146); D. G. (9 t., b. l. 129–131); R. Ž. (11 t., b. l. 71); A. N. (11 t., b. l. 6–7); D. Č. (9 t., b. l. 164–166); T. Z. (9 t., b. l. 120–121; 47 t., b. l. 103); R. P. (9 t., b. l. 107–109); A. D. (9 t., b. l. 78-79); G. R. (8 t., b. l. 27); A. G. (7 t., b. l. 137–138); R. T. (7 t., b. l. 131–132); J. A. (7 t., b. l. 104; 48 t., b. l. 126); K. L. (4 t., b. l. 156–157; 48 t., b. l. 78); I. B. (4 t., b. l. 152); N. B. (6 t., b. l. 51); N. D. (4 t., b. l. 52; 48 t., b. l. 76); S. J. (4 t., b. l. 42; 48 t., b. l. 80); V. V. (19 t., b. l. 169); V. M. (19 t., b. l. 151; 48 t., b. l. 8); V. M. (19 t., b. l. 96; 48 t., b. l. 4); V. Ž. (19 t., b. l. 88); J. G. (19 t., b. l. 5; 48 t., b. l. 6); M. S. (18 t., b. l. 120); R. P. (18 t., b. l. 110); V. K. (18 t., b. l. 81-82); A. N. (18 t., b. l. 52–53); A. G. (18 t., b. l. 48; 47 t., b. l. 154); J. J. (18 t., b. l. 37; 47 t., b. l. 153); V. V. (18 t., b. l. 33–34; 47 t., b. l. 153); R. V. (15 t., b. l. 97; 47 t., b. l. 151); R. B. (15 t., b. l. 4); R. M. (13 t., b. l. 57–58; 47 t., b. l. 150); J. R. (13 t., b. l. 4–5; 47 t., b. l. 99); A. Š. (10 t., b. l. 186); R. D. (3 t., b. l. 40–41; 47 t., b. l. 102); V. Ž. (29 t., b. l. 31–33; 47 t., 103); A. T. (27 t., b. l. 7–9; 47 t. b. l. 40); G. D. (29 t., b. l. 91–93; 47 t., b. l. 40); T. Z. (9 t., b. l. 120–121; 47 t., b. l. 103); S. R. (27 t., b. l. 1–2; 47 t., b. l. 36); J. D. (28 t., b. l. 8–11); V. B. (29 t., b. l. 66–68; 46 t., b. l. 158); T. Č. (27 t., b. l. 74–76; 47 t., b. l. 35); L. K. (29 t., b. l. 18–20; 46 t., b. l. 159); D. Č. (15 t., b. l. 153–154; 46 t., b. l. 156); A. O. (2 t., b. l. 81–82; 46 t., b. l. 155); J. K. (3 t., b. l. 63–64; 47 t., b. l. 101);

174Antras pogrupis. Dauguma apklaustų klientų darbuotojų parodė, kad „( - )“ pristatydavo jiems prekes, tačiau jie arba nematė, arba neatsimena, kokiu būtent transportu buvo atvežamos prekės, arba atveždavo įvairiu transportu ir įvairiais kiekiais, arba apskirtai nedalyvavo šiame procese, tiesiog pasirašydavo jiems atsineštą PVM sąskaitą faktūrą, be to, dalis šių apklaustų darbuotojų negalėjo prisiminti, kada buvo vykdomi užsakymai. Tokių liudytojų parodymai taip pat turi mažai reikšmės byloje įrodinėtinoms aplinkybėms, kadangi nėra konkretūs. Šias aplinkybes parodė liudytojai: E. K. (29 t., b. l. 10–11; 49 t., b. l. 11); J. G. (28 t., b. l. 156–158; 49 t., b. l. 91); E. R. (28 t., b. l. 128–129; 49 t., b. l. 84); R. B. (28 t., b. l. 30–31; 49 t., b. l. 88); L. B. (28 t., b. l. 19–20; 49 t., b. l. 83); D. J. (27 t., b. l. 112–115; 49 t., b. l. 119); R. I. (27 t., b. l. 86–88; 49 t., b. l. 87); I. M. (27 t., b. l. 83–85); P. A. (27 t., b. l. 80–82; 49 t., b. l. 87); V. B. (27 t., b. l. 56–58; 49 t., b. l. 120); A. Ž. (27 t., b. l. 33–35; 49 t., b. l. 83); Č. G. (27 t., b. l. 31–32; 49 t., b. l. 86); J. G. (27 t., b. l. 28–30); I. S. (27 t., b. l. 25–27; 49 t., b. l. 82); N. K. (27 t., b. l. 19–21; 49 t., b. l. 86); E. R. (27 t., b. l. 3–6; 49 t., b. l. 85); K. M. (20 t., b. l. 137–138; 49 t., b. l. 21); E. V. (20 t., b. l. 126–127; 49 t., b. l. 22); V. G. (20 t., b. l. 124–125; 49 t., b. l. 85); E. S. (20 t., b. l. 115–116); V. R. (20 t., b. l. 16–17; 49 t., b. l. 21); J. S. (14 t., b. l. 4–5); R. K. (12 t., b. l. 52–53); P. L. (12 t., b. l. 39–40); R. V. (12 t., b. l. 26–27); A. P. (12 t., b. l. 5–6); L. P. (9 t., b. l. 137–139; 50 t., b. l. 12); F. T. K. (9 t., b. l. 122–124; 50 t., b. l. 80); D. J. (11 t., b. l. 172–173; 47 t., b. l. 35); E. B. (11 t., b. l. 66); A. K. (11 t., b. l. 11–12; 48 t., b. l. 124); I. K. (9 t., b. l. 58–60; 49 t., b. l. 178); V. A. (8 t., b. l. 53–54; 49 t., b. l. 84); S. Č. (8 t., b. l. 45; 48 t., b. l. 121); M. K. (8 t., b. l. 31–32); Z. K. (8 t., b. l. 10–11; 50 t., b. l. 69); R. U. (8 t., b. l. 1–2; 49 t., b. l. 20); E. J. (7 t., b. l. 161–162; 48 t., b. l. 127); R. A. (7 t., b. l. 155–156); E. I. (7 t., b. l. 143–144; 49 t., b. l. 119); V. K. (7 t., b. l. 125–126); R. Ž. (7 t., b. l. 125–126); A. P. (7 t., b. l. 112–113; 48 t., b. l. 121); A. D. (7 t., b. l. 110–111); R. V. (6 t., b. l. 114–115); A. Č. (7 t., b. l. 54; 49 t., b. l. 20); O. K. (7 t., b. l. 12–13); A. C. (7 t., b. l. 10–11; 48 t., b. l. 125); A. S. (7 t., b. l. 8–9; 48 t., b. l. 77); A. J. (7 t., b. l. 6–7); J. Ž. (7 t., b. l. 4–5); J. Š. (4 t., b. l. 56–57; 48 t., b. l. 79); S. G. (4 t., b. l. 141–142); Ž. T. (5 t., b. l. 158; 48 t., b. l. 73); J. C. (6 t., b. l. 76–77; 48 t., b. l. 78); K. R. V. (6 t., b. l. 62–63; 48 t., b. l. 77); M. D. (6 t., b. l. 56–57; 48 t., b. l. 76); D. B. (6 t., b. l. 39); T. A. (6 t., b. l. 32–33); K. K. (6 t., b. l. 27–28; 48 t., b. l. 12); S. Š. (5 t., b. l. 49–50; 48 t., b. l. 8); A. Č. (6 t., b. l. 107–108); Ž. Š. (4 t., b. l. 129–130; 48 t., b. l. 11); A. K. (4 t., b. l. 95–96; 48 t., b. l. 10); R. C. (4 t., b. l. 84–85; 48 t., b. l. 10); D. K. (4 t., b. l. 38–39; 48 t., b. l. 9); R. T. (19 t., b. l. 174; 48 t., b. l. 75); A. S. (19 t., b. l. 112; 48 t. b. l. 6); K. Ž. (19 t., b. l. 102; 48 t., b. l. 7); I. S. (19 t., b. l. 55–56); E. U. (19 t., b. l. 21; 48 t., b. l. 75); I. P. (19 t., b. l. 20; 48 t., b. l. 74); K. A. (19 t., b. l. 14; 48 t., b. l. 6); A. M. (19 t., b. l. 9); R. M. (19 t., b. l. 4; 48 t., b. l. 73); S. Č. (18 t., b. l. 127; 47 t., b. l. 150); L. B. (18 t., b. l. 123; 47 t., b. l. 149); R. S. (18 t., b. l. 116; 47 t., b. l. 155); V. J. (18 t., b. l. 115); R. K. (18 t., b. l. 83); A. Z. (18 t., b. l. 55; 47 t., b. l. 154); V. A. (18 t., b. l. 54); J. G. (18 t., b. l. 47; 47 t., b. l. 148); P. S. (18 t., b. l. 32); I. Ž. (18 t., b. l. 31; 47 t., b. l. 152); J. R. (18 t., b. l. 30; 47 t., b. l. 152); M. D. (18 t., b. l. 29); A. P. (17 t., b. l. 181–183; 46 t., b. l. 156); I. G. (17 t., b. l. 179–180; 46 t., b. l. 130); T. Z. (17 t., b. l. 96; 47 t., b. l. 150); I. D. (17 t., b. l. 95); P. P. (17 t., b. l. 94; 47 t., b. l. 151); R. V. (15 t., b. l. 101); A. R. (15 t., b. l. 61–62; 47 t., b. l. 148); P. A. (15 t., b. l. 33–34; 48 t., b. l. 124); M. K. (15 t., b. l. 10–11; 47 t., b. l. 99); V. K. (13 t., b. l. 67–68; 47 t., b. l. 100); O. S. (13 t., b. l. 50–51; 47 t., b. l. 98); V. K. (10 t., b. l. 177); S. P. (10 t., b. l. 160–161); D. V. (10 t., b. l. 157–159); E. P. (10 t., b. l. 151; 47 t., b. l. 156); R. Z. (10 t., b. l. 146–147); A. V. (10 t., b. l. 1–3; 47 t., b. l. 104); D. M. (3 t., b. l. 59–60; 47 t., b. l. 100); V. B. (29 t., b. l. 160–162; 47 t., b. l. 34); V. R. (29 t., b. l. 25–26; 47 t., b. l. 102–103); O. R. (29 t., b. l. 53–55; 47 t., b. l. 38–39); I. V. B. (28 t., b. l. 4–7; 47 t., b. l. 37); D. B. (29 t., b. l. 141–143; 47 t., b. l. 37); M. P. (29 t., b. l. 59–61; 47 t., b. l. 98); E. G. (29 t., b. l. 163–165; 47 t., b. l. 34); R. K. (29 t., b. l. 37–39; 46 t., b. l. 157); A. V. (29 t., b. l. 49–52; 49 t., b. l. 129); J. V. (29 t., b. l. 136–140; 46 t., b. l. 128); G. A. (29 t., b. l. 56–58; 47 t., b. l. 104).

175Antrame pogrupyje minėtų liudytojų buvo dalis liudytojų, kurie teparodė, kad prekės iš ( - ) jiems buvo pristatytos transporto priemone, ant kurios buvo užrašas „( - )“, kai kurie liudytojai nurodė ir konkrečius „( - )“ vairuotojus. Tokių liudytojų parodymai patvirtina tik aplinkybę, kad tam tikrais atvejais prekės iš „( - )“ jiems buvo pristatytos tikrai ne „( - )“ transportu. Be abejo, tai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai parodymai, tačiau dėl tokių liudytojų mažo skaičiaus bendrame šios bylos kontekste jie neturi reikšmingos įtakos sprendžiant pareikšto kaltinimo pagrįstumo klausimą. Tai, kad prekės iš „( - )“ tam tikrais atvejais buvo pristatytos transporto priemone su užrašu „( - )“, parodė liudytojai: T. T. (27 t., b. l. 138–140; 49 t., b. l. 90); J. T. (27 t., b. l. 133–135; 49 t., b. l. 89); A. V. (27 t., b. l. 50–52; 49 t., b. l. 82); R. V. (19 t., b. l. 61–62; 48 t., b. l. 80); P. M. (29 t., b. l. 74–76; 46 t., b. l. 157).

176Antrame pogrupyje minėtų liudytojų buvo dalis liudytojų, kurie galėjo nurodyti tik tai, kad automobiliai, kuriais buvo pristatomos prekės, yra nurodyti PVM sąskaitose faktūrose: P. V. (7 t., b. l. 79; 48 t., b. l. 122); A. M. (6 t., b. l. 22–23; 48 t., b. l. 11); A. L. (6 t., b. l. 2–3); V. B. (4 t., b. l. 126–127); R. S. (4 t., b. l. 4–5); M. M. (19 t., b. l. 43–44; 48 t., b. l. 4–5); E. D. (15 t., b. l. 56; 48 t., b. l. 12)

177Dėl kitų liudytojų

178Dalis apklaustų liudytojų jokios reikšmingos informacijos nepateikė, nes nieko nežinojo apie „( - )“: R. V. (7 t., b. l. 100); I. V. (7 t., b. l. 99); E. S. (7 t., b. l. 34); V. J. (7 t., b. l. 26; 48 t., b. l. 123); J. G. (5 t., b. l. 1–2; 48 t., b. l. 74); R. K. (4 t., b. l. 158–159); D. J. (18 t., b. l. 111); A. J. P. (17 t., b. l. 150–151); S. T. (10 t., b. l. 22–23); A. D. (3 t., b. l. 65–66); V. A. (3 t., b. l. 30–31; 49 t., b. l. 178).

179Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir kiti liudytojai, kurie jokios reikšmingos informacijai nagrinėjamai bylai iš esmės nepateikė, todėl jie net nebuvo kviečiami į teismą duoti parodymų: N. K. (2 t., b. l. 10–11); V. J. (2 t., b. l. 70–71); D. N. (2 t., b. l. 78–79); S. S. (2 t., b. l. 144–145); I. K. (3 t., b. l. 16–17); M. B. (3 t., b. l. 28–29); I. J. (3 t., b. k. 22–23); O. A. (3 t., b. l. 26–27); R. G. (3 t., b. l. 38–39); D. D. (3 t., b. l. 20–21); P. A. (3 t., b. l. 32–33); S. D. (3 t., b. l. 34–35); R. K. (3 t., b. l. 24–25); A. K. (3 t., b. l. 36–37).

180Dėl turinčios reikšmės bylai rašytinės medžiagos

181Iš 2009-07-24 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad „( - )“ generalinis direktorius V. J. prašė ištirti įvykį dėl „( - )“ išrašytų „( - )i“ PVM sąskaitų faktūrų, nurodant, kad „( - )“ „( - )i“ jokių paslaugų nebuvo suteikęs (1 t., b. l. 11–12).

182Iš 2007-09-03 transporto paslaugų sutarties, sudarytos tarp „( - )“ (užsakovo) ir „( - )“ (paslaugų teikėjo), kopijos matyti, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti transporto paslaugas, o užsakovas – laiku sumokėti už jas. Šią sutartį pasirašė UAB „( - )“ padalinio vadovas O. K. ir UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojas A. M.. Prie šios sutarties yra priedas „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“. Priedą pasirašė UAB „( - )“ generalinis direktorius I. O. ir UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojas A. M. (1 t., b. l. 33–34).

183Iš 2009-12-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė 10 (dešimt) PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų „( - )“ „( - )i“, ir „( - )“ ir „( - )“ transporto paslaugų sutartį, kurios data – 2007 m. rugsėjo mėn. (nenurodyta diena), pasirašytą tik A. M., kartu su priedu „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, pasirašytu I. O. ir A. M. (30 t., b. l. 129–141).

184Iš 2011-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė 14 (keturiolika) PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų „( - )“ „( - )“, ir „( - )“ ir „( - )“ transporto paslaugų sutartį, kurios data – 2006-11-02, pasirašytą UAB „( - )“ padalinio vadovo O. K. ir UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo A. M. (31 t., b. l. 54–70). Analogiška sutartis pateikta 2010-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. (31 t., b. l. 96–97). Tuo pačiu protokolu A. M. pateikta transporto paslaugų sutartis, kurios data – 2007-09-03 (diena parašyta ranka), pasirašyta tik A. M., taip pat priedas „Paslaugų įkainiai (vežimo) tarifai“, kuris pasirašytas I. O. ir A. M. (31 t., b. l. 99).

185Iš 2013-02-14 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos „( - )“ PVM sąskaitos faktūros už 2006 m. lapkričio mėn. – 2008 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, apžiūrint tas „( - )“ pirkėjams (įmonėms) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios atitinka „( - )“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 2006 m. lapkričio mėn. – 2008 m. rugsėjo mėn. transporto paslaugas „( - )“ (32 t., b. l. 16–67, 68–175; 33 t., b. l. 1–187; 34 t., b. l. 1–191; 35 t., b. l. 1–129).

186Iš 2015-01-18/20 užduoties atlikti objektų tyrimą Nr. 10-4-159 matyti, kad specialistui buvo pavesta atlikti UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 ir atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar tvarkant buhalterinę apskaitą UAB „( - )“ buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų? 2. Kas turėjo užtikrinti norminių aktų laikymąsi tvarkant buhalterinę apskaitą UAB „( - )“? 3. Ar galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklą, nuosavą kapitalą turtą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą už 2006-11-01 – 2008-09-30 laikotarpį?; 4. Ar pagal papildomai surinktą bylos medžiagą galima nustatyti, ar laikotarpyje nuo 2016-11-02 iki 2008-09-30 UAB „( - )“ atliko cheminių medžiagų pervežimus iš UAB „( - )“? 5. Kaip laikotarpyje nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30 UAB „( - )“ buvo panaudoti pinigai, pervesti iš UAB „( - )“, ir ar yra išlaidas pateisinantys dokumentai? 6. Ar laikotarpyje nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30 už tų pačių tos dienos pervežimą UAB „( - )“ be mokėjimų UAB „( - )“ mokėjimo kitiems vežėjams: „( - )“, „( - )“, „( - )“ (38 t., b. l. 61–62).

187Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-06-30 specialisto išvados Nr. 140-(00438)-IS1-4415 (toliau – ir Specialisto išvada) matyti, kad specialistas pateikė atitinkamas išvadas, kurios teismo bus nurodytos ir aptartos motyvuojamojoje dalyje (38 t., b. l. 76–139).

188Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas O. K. atžvilgiu nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (41 t., b. l. 153–157).

189Dėl sukčiavimo

190Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo (BK 182 str. 5 d.). Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str. 1 d., 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

191Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-633/2012, 2K-411/2013). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152/2015, 2K-385-942/2017).

192Teismo vertinimu, UAB „( - )“, A. M. bei A. S. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

193Bylos duomenimis, UAB „( - )“, kurios viena iš veiklų susijusi su cheminių medžiagų prekyba, ir UAB „( - )“, kurios viena iš veiklų susijusi su keleivių pavėžėjimo paslaugų teikimu, sudarė dvi transporto paslaugų sutartis (2006-11-02 ir 2007-09-03). Šių sutarčių objektas yra UAB „( - )“ (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas teikti transporto paslaugas, o UAB „( - )“ (užsakovo) – atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Byloje nėra ginčo, kad šios sutartys realiai sudarytos (jų egzemplioriai buvo tiek pas paslaugų teikėją, tiek pas užsakovą), kaip ir nėra ginčo, kad visos UAB „( - )“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30 (23 vnt.) UAB „( - )“ (užsakovo) buvo apmokėtos (146 933 Lt arba 42 554,91 Eur). Esminis klausimas, į kurį teismas privalo atsakyti, šioje byloje yra tai, ar UAB „( - )“ realiai yra suteikęs transporto paslaugas ir pagrįstai išrašęs užsakovui minėtas PVM sąskaitas faktūras, kurias pastarasis apmokėjo.

194Teismo vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina tik viena išvada – UAB „( - )“ transporto paslaugų pagal minėtas sutartis UAB „( - )“ nesuteikė. Ši išvada grindžiama teismo toliau nurodomomis aplinkybėmis.

195Byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ turėjo du padalinius, vieno iš kurių veikla buvo susijusi su cheminių medžiagų prekyba (toliau – ir Chemijos padalinys). Šis padalinys buvo Vilniuje, ( - ). Kitas padalinys kartu su įmonės administracija buvo Vilniuje, ( - ). Chemijos padalinio veiklą iš esmės organizavo O. K., kuris taip pat rūpinosi ir chemijos prekių pristatymu pirkėjams. Nors byloje nėra duomenų, kad O. K. buvo paskirtas Chemijos padalinio vadovu, aplinkybę, jog jis faktiškai vadovavo Chemijos padaliniui, patvirtino byloje apklausti UAB „( - )“ darbuotojai. UAB „( - )“ veikla, kaip minėta, buvo susijusi su keleivių pavėžėjimo paslaugų teikimu. Šios įmonės direktorius (savininkas) A. S. ir direktoriaus pavaduotojas A. M., taip pat apklausti dispečeriai ir vairuotojai patvirtino, kad UAB „( - )“ vežė tik keleivius, bet ne krovinius, siuntinius ir pan., išskyrus porą atvejų, kai buvo pristatytos automobilių detalės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal UAB „( - )“ veiklos specifiką šiai įmonei buvo būtinos pačių prekių, bet ne keleivių pristatymo paslaugos. Be to, byloje nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu Chemijos padalinys turėjo savo transportą ir vairuotojus, didesnių gabaritų prekėms pristatyti naudojosi UAB „( - )“ paslaugomis (su šia įmone buvo sudaryta sutartis), taip pat bendrovės „( - )“ paslaugomis (su šia įmone nebuvo sudaryta sutarties). Šių įmonių darbuotojai nurodė, kad vežė tik prekes, bet ne UAB „( - )“ darbuotojus kartu su prekėmis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad minėtų transporto paslaugų sutarčių (kurių esmė – UAB „( - )“ darbuotojų kartu su prekėmis vežimas) sudarymas savaime buvo netikslingas ir nelogiškas. Pasikartodamas teismas akcentuoja, kad pagal Chemijos padalinio veiklos specifiką buvo reikalingos būtent prekių pristatymo paslaugos, o ne darbuotojų vežimo. Pastarosios paslaugos (keleivių vežimo) teoriškai galėjo būti aktualios labiau UAB „( - )“ administracijai, kuri buvo visai kitu adresu. Minėta, kad viena iš ginčo sutarčių buvo pasirašyti būtent O. K., kuris turėjo rūpintis transportu būtent Chemijos padalinyje.

196Kaltinamieji A. S. ir A. M. akcentuoja, kad transporto paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad buvo vežamos ne prekės, o UAB „( - )“ darbuotojai kartu su prekėmis. Šių kaltinamųjų teiginių nepatvirtina byloje surinkta medžiaga, išskyrus liudytojų O. K. ir J. K. parodymus. Teismas kritiškai vertina šių liudytojų parodymus ir jais nesivadovauja. O. K. šioje byloje buvo pripažintas įtariamuoju, įtariant jį tuo, kad jis išvaistė UAB „( - )“ turtą. Jam pareikšti įtarimai vėliau buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismui nutarus nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės. Be to, iš bylos medžiagos ir paties O. K. parodymų matyti, kad tarp jo ir naujų UAB „( - )“ akcininkų buvo kilęs ginčas, jis buvo atleistas iš darbo, dėl ko vyko teisminis procesas. Taigi O. K. santykiai su UAB „( - )“ nauja vadovybe yra konfliktiniai. Teismo įsitikinimu, jis yra suinteresuotas nurodyti šioje byloje tik jam palankias aplinkybes, turint omeny ir tai, kad šioje byloje taip pat kaltinama jo sesuo J. S.. Apklausiant teisme J. K. teismui kilo pagrįstų abejonių dėl šio asmens parodymų patikimumo. Iš jos parodymų matyti, kad ji taip pat yra suinteresuota nurodyti UAB „( - )“ nepalankias aplinkybes, nes apklausiama pripažino, jog ją išvarė iš darbo, darbe jai buvo daromas spaudimas, turėjo net mikroinsultą. Todėl jos parodymais apie tai, kad ji asmeniškai važinėjo darbo reikalais UAB „( - )“ transportu, teismas nesivadovauja.

197Šiame kontekste teismas pažymi, kad, apklausus visus UAB „( - )“ darbuotojus, iš jų niekas (išskyrus O. K. ir J. K., kurių parodymais teismas nesivadovauja) neparodė, jog buvo vežamas kartu su prekėmis pas pirkėjus, išskyrus atvejus, kai paveždavo UAB „( - )“ vairuotojai įmonės transportu. Tai yra labai svarbi aplinkybė, vertinant tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sudarytų transporto paslaugų sutarčių realų vykdymą. Niekas iš apklaustų asmenų net neužsiminė, kad žinojo apie tokią galimybę (užsakyti transportą prekei kartu su įmonės darbuotoju pristatyti klientui). Nors apklausti UAB „( - )“ darbuotojai ir pripažino, kad buvo atvejų, kai reikėjo nuvežti nedidelių gabaritų prekę į laboratoriją ar klientui, tačiau tai jie darė arba įmonės transportu arba nuosavu. Tokias aplinkybes yra nurodžiusi ir liudytoja V. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad tie atvejai, kai apklausti kitų įmonių (klientų) darbuotojai ir nurodydavo, kad kartais prekes pristatydavo lengvuoju automobiliu moteriškė, ir yra susiję būtent su V. P., kai ši savo automobiliu kartais pristatydavo smulkią prekę. Absoliuti dauguma šių liudytojų (kalbama apie liudytojus, kurie matė, kokiu transportu pristatomos prekės) parodė, kad lengvaisiais automobiliais prekės nebuvo pristatomos, be to, prekes atveždavo vienas asmuo, kuris ir buvo vairuotoju.

198Toliau kalbant apie liudytojus, kurie galėtų patvirtinti UAB „( - )“ suteiktų paslaugų realumą, paminėtini pačios įmonės darbuotojai (vairuotojai ir dispečeriai). Apklausti UAB „( - )“ vairuotojai, dirbę bylai aktualiu laikotarpiu, nepatvirtino, kad būtų vežę keleivius kartu su siuntiniais, išskyrus lagaminus. Tai irgi yra labai svarbi aplinkybė, vertinant tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sudarytų transporto paslaugų sutarčių realų vykdymą. Nors iš kaltinamųjų A. M. ir A. S. parodymų matyti, kad visus UAB „( - )“ užsakymus vykdydavo būtent vienas A. S., šios aplinkybės nėra pagrįstos bylos medžiaga. Priešingai, apklausti UAB „( - )“ dispečeriai teparodė, kad A. S. pastoviai veždavo kitos įmonės („( - )“) darbuotojus. Atsižvelgiant į UAB „( - )“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų periodiškumą, iš kurio galima spręsti, kad tokie UAB „( - )“ darbuotojų su prekėmis pavėžėjimai buvo pakankamai dažni, UAB „( - )“ dispečeriams neabejotinai turėjo būti gerai žinoma ir UAB „( - )“, jos (bent Chemijos padalinio) buveinė, tačiau dispečerių parodymai to nepatvirtina.

199Apibendrinant liudytojų parodymus, darytina išvada, kad UAB „( - )“ transporto paslaugų teikimo UAB „( - )“ nepatvirtina jokie objektyvūs liudytojų parodymai. Šio fakto nepatvirtina ir jokia rašytinė bylos medžiaga, išskyrus pačias UAB „( - )“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra nei vienos PVM sąskaitos faktūros ar kito krovinį lydinčio dokumento, kuriuose būtų nurodyta, kad UAB „( - )“ klientams prekės pristatytos UAB „( - )“ transportu, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, dauguma UAB „( - )“ klientams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas vežėjas ir (arba) prekes pristatantis asmuo, net kai prekės pristatomos ne UAB „( - )“ transportu.

200Dėl pačių UAB „( - )“ išrašytų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad jos (jų pildymas) atitinka įstatymo keliamiems reikalavimams, tačiau ir šiuo atveju, palyginus jas su kitomis (kitiems klientams) UAB „( - )“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, matyti akivaizdus ir, teismo nuomone, esminis skirtumas. Ginčo PVM sąskaitose faktūrose skiltyje „Prekės, turto ar paslaugos pavadinimas“ nurodyta, kad tai transporto paslaugos, valandų skaičius, važiavimų į kitus miestus skaičius ir miestų pavadinimai. Pažymėtina, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta tiksli paslaugų suteikimo data. Ši aplinkybė iš esmės ir apsunkino galimybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patikrinti paslaugų suteikimo realumą. Teismo vertinimu, datos nenurodymas nedaro pačios PVM sąskaitos faktūros nepagrįstos, tačiau tai papildomai patvirtina joje nurodytų paslaugų suteikimo fiktyvumą. Tokios išvados galima būtų nedaryti, jeigu visos UAB „( - )“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. y. ir kitoms įmonėms) buvo analogiškai pildomos. Tačiau taip nėra, nes, pavyzdžiui, bylai aktualiu laikotarpiu UAB „( - )“ išrašytose kitai įmonei (UAB „( - )“) PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konkrečios paslaugų suteikimo (važiavimų) datos (30 t., b. l. 164–195). Teismo vertinimu, ginčo PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodytos konkrečios paslaugų suteikimo datos būtent dėl šių paslaugų fiktyvumo, siekiant suklaidinti UAB „( - )“ darbuotojus, atsakingus už šių sąskaitų apmokėjimą.

201Dėl paties ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo fakto. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad šios sąskaitos UAB „( - )“ buvo apmokėtos. Šiuo atveju lyg ir būtų galima daryti išvadą, kad tai patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos. Tačiau teismas mano kitaip, t. y. ginčo sąskaitų apmokėjimas nepatvirtina jose nurodytų paslaugų suteikimo realumo. Iš kaltinamųjų J. S. ir A. M. parodymų matyti, kad būtent per J. S., t. y. O. K. seserį, dirbančią UAB „( - )“, A. M. sužinojo, kad UAB „( - )“ reikalingos transporto paslaugos. Iš šių aplinkybių matyti, kad ginčo sutarčių iniciatoriumi iš UAB „( - )“ pusės buvo O. K., kuris, kaip minėta, faktiškai vadovavo Chemijos padaliniui. Ginčo sutarčių sudarymo metu UAB „( - )“ direktoriumi buvo senyvo amžiaus I. O., kurio darbo vieta buvo Vilniuje, ( - ). Teismui nekelia didesnių abejonių aplinkybė, kad apie ginčo sutartis buvo pranešta I. O., tačiau šių sutarčių (ne)vykdymas faktiškai buvo ne jo kompetencijoje, t. y. I. O. nekontroliavo, ar sutartos transporto paslaugos buvo realiai suteiktos. Iš UAB „( - )“ darbuotojų parodymų matyti, kad sprendimą dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo priimdavo I. O. ir kad jis buvo griežtas sąskaitų apmokėjimo prasme, t. y. nurodydavo, kurias sąskaitas apmokėti, o kurių ne. Visgi šios aplinkybės nepatvirtina, kad I. O., spręsdamas šį klausimą, tikrino, ar sąskaitos yra pagrįstos. Iš apklaustų UAB „( - )“ darbuotojų, dirbusių su PVM sąskaitomis faktūromis, parodymų matyti, kad I. O. iš esmės šį klausimą spręsdavo atsižvelgdamas į tai, kiek pinigų tam tikru laikotarpiu turi UAB „( - )“ ir suteikdavo prioriteto laiko prasme tai vienų, tai kitų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui. Minėta, kad pačias ginčo sutartis UAB „( - )“ turėjo, todėl ir buhalteriams ar kitiems darbuotojams, atsakingiems už šių sutarčių pagrindu išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitas faktūras tvarkymą ir apmokėjimą, nekilo abejonių dėl jų pagrįstumo. Be to, minėta, kad Chemijos padalinio buveinė ir UAB „( - )“ administracijos buveinė buvo skirtingose vietose, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju buvo tiesiog pasitikima O. K., kuris faktiškai vadovavo Chemijos padaliniui, kuriam iš esmės pagal ginčo sutartis ir turėjo būti teikiamos šios paslaugos. Apibendrinant darytina išvada, kad nei ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktas, nei I. O. lemiamas žodis, kurias sąskaitas apmokėti, o kurių – ne, nepatvirtina ginčo paslaugų suteikimo fakto.

202Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ir į ginčo sutartis pasirašiusius asmenis bei jų egzempliorių vienodumą. Nors byloje nekeliamas klausimas, kad ginčo sutartys buvo suklastotos, visgi tam tikrus momentus būtina akcentuoti, nes jie sustiprina teismo įsitikinimą dėl ginčo paslaugų suteikimo fiktyvumo. Minėta, kad ginčo sutartys buvo tiek pas UAB „( - )“, tiek pas UAB „( - )“. Ikiteisminio tyrimo metu abi įmonės pateikė turimus ginčo sutarčių egzempliorius. Pirma, dėl 2006-11-02 sutarties. Iš 2011-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. (UAB „( - )) pateikė transporto paslaugų sutartį (originalą), kurios data – 2006-11-02, pasirašytą UAB „( - )“ padalinio vadovo O. K. ir UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojo A. M. (31 t., b. l. 70). Matyti, kad sutarties tekstas atspausdintas ant abiejų vieno lapo puslapių, pirmo puslapio tekstas pasibaigia 8.1 punktu, o antro puslapio tekstas prasideda 8.2 punktu. Analogiška sutartis (originalas) pateikta 2010-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. (31 t., b. l. 97). Šiame sutarties egzemplioriuje tekstas atspausdintas taip pat ant abiejų vieno lapo puslapių. Abi sutartis pasirašiusių asmenų parašai vizualiai kiek skiriasi, todėl darytina išvada, kad buvo pasirašyti du sutarties egzemplioriai. Dėl 2016-11-02 sutarties pasirašymo teismui klausimų nekyla, išskyrus tai, kodėl ji nebuvo pasirašyta paties I. O.. Antra, dėl 2007-09-03 sutarties. Dėl šios sutarties pasirašymo teismui kyla daugiau klausimų. Iš 2009-12-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė transporto paslaugų sutartį, kurios data – 2007 m. rugsėjo mėn. (nenurodyta diena), pasirašytą tik A. M., kartu su priedu „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, pasirašytu I. O. ir A. M. (30 t., b. l. 130, 131). Iš to matyti, kad UAB „( - )“ turėjo antros sutarties egzempliorių, nepasirašytą I. O.. Šios sutarties tekstas atspausdintas ant abiejų vieno lapo puslapių, pirmo puslapio tekstas pasibaigia 7.3 punktu, o antro puslapio tekstas prasideda 8.1 punktu, sutarties priedo tekstas atspausdintas ant vieno lapo puslapio. Analogiška sutartis (originalas) pateikta 2010-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M., skirtumas tik tas, kad į šį egzempliorių ranka įrašyta sutarties sudarymo diena – 03, taip pat priedas „Paslaugų įkainiai (vežimo) tarifai“, kuris pasirašytas I. O. ir A. M. (31 t., b. l. 98, 99). Taigi aplinkybė, kad I. O. pasirašytas tik sutarties priedas, bet ne pati sutartis, sustiprina teismo įsitikinimą, kad pagal šioje sutartyje nurodytos paslaugos realiai nebuvo teikiamos. Trečia, byloje yra A. M. 2009-07-29 rašytiniai paašikinimai dėl sąskaitų, pateiktų UAB „( - )“, kuriuose A. M. nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos pagal galiojančią sutartį (1 t., b. l. 32). Prie šių paaiškinimų A. M. pridėjo sutarties ir priedo kopijas (1 t., b. l. 33, 34). Iš šių kopijų matyti, kad jos padarytos iš dviejų skirtingų sutarčių, t. y. 2006-11-02 ir 2007-09-03. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties kopija pateikta ant vieno lapo abiejų puslapių. Pirmame puslapyje yra 2007-09-03 sutarties pirmo puslapio, kuris pasibaigia 7.3 punktu, kopija, o antrame puslapyje yra 2006-11-02 sutarties antro puslapio kopija, nes puslapis prasideda 8.2 punktu, be to, yra pasirašytas O. K.. Taigi jau inicijuojant ikiteisminį tyrimą A. M. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-08-31 nutarimo matyti, kad A. M. paaiškinimai kartu su pateikta 2007-09-03 kopija (sudaryta iš dviejų skirtingų sutarčių) turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 46–47). Šiuo atveju teismas nemano, kad ši aplinkybė savaime patvirtina paslaugų pagal ginčo sutartis suteikimo fiktyvumą, tačiau teismas ją vertina kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, kurių visuma patvirtina teismo išvadą, kad ginčo paslaugos realiai nebuvo suteiktos.

203Šias teismo išvadas patvirtina ir Specialisto išvados turinys. Atsakydamas į 4 klausimą (Ar pagal papildomai surinktą bylos medžiagą galima nustatyti, ar laikotarpyje nuo 2016-11-02 iki 2008-09-30 UAB „( - )“ atliko cheminių medžiagų pervežimus iš UAB „( - )“?) specialistas pateikė šią išvadą: ištyrus tirti pateiktus UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ dokumentus bei papildomai surinktą bylos medžiagą nustatyta, kad už atliktas transporto paslaugas UAB „( - )“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo UAB „( - )“ 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur, kursas 3,4528). Tačiau ištyrus pateiktas UAB „( - )“ PVM sąskaitas faktūras, krovinių važtaraščius, nenustatyta, kad 2006-11-01 – 2008-09-30 laikotarpiu vežėjo paslaugas atliko UAB „( - )“. PVM sąskaitose faktūrose ir krovinių važtaraščiuose nurodyti vežėjai: ( - ) „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, VĮ „( - )“ ir kt. įmonės, kurios vežė chemines medžiagas, konteinerius, padėklus ir kt. tarą, taip pat pagal UAB ( - ) ir ( - ) pašto siuntų kvitus, šios įmonės vežė įvairią tarą: pakuotes, padėklus, maišus ir pan. Pagal UAB „( - )“ pateiktus Lengvojo automobilio kelionės lapus už 2007 m. rugsėjo 3 d. – 2008 m. rugsėjo 22 d. Paskyrimo vieta nurodyta Po miestą, Po Vilnių ir Po Lietuvą. Prie Kasos pajamų orderių prisegtuose Taksi kelionės kvituose ir pinigų priėmimo kvituose nenurodyta, kad buvo važiuota iš ar į UAB „( - )“, kai kuriuose kviteliuose nurodyta „Po miestą“ ir „Po Lietuvą“ arba nurodytas užsakovas ar važiavimo maršrutas. Taigi, pagal pateiktus dokumentus ir papildomai surinktą bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti, kad UAB „( - )“ atliko UAB „( - )“ transporto paslaugas – cheminių medžiagų pervežimus su keleiviu ar be keleivio. Atsakydamas į 6 klausimą (Ar laikotarpyje nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30 už tų pačių tos dienos pervežimą UAB „( - )“ be mokėjimų UAB „( - )“ mokėjimo kitiems vežėjams: „( - )“, „( - )“, „( - )“?) specialistas pateikė šią išvadą: Ištyrus UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pateiktus dokumentus už 2006-11-01–2008-09-30 laikotarpį nustatyta, kad UAB „( - )“ apmokėjo UAB „( - )“ už transporto paslaugos iš viso 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur, kursas 3,4528), tačiau kokiomis datomis buvo atliktos transporto paslaugos, keleiviai, cheminės medžiagos ar tara buvo vežama UAB „( - )“ transporto priemonėmis, kokie vairuotojai atliko transporto paslaugas, nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui pateikti tik UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bankų sąskaitų išrašai, kuriuose matyti atliktas lėšų nurašymas ir gautos įplaukos. Tarp tirti pateiktų UAB „( - )“ PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti vežėjai vežę chemines medžiagas, vežėjas UAB „( - )“ nenurodytas. UAB „( - )“ PVM sąskaitos faktūros už suteiktas transporto paslaugas, kur užsakovas nurodytas UAB „( - )“, išrašytos už einamąjį mėnesį, nenurodant PVM sąskaitose faktūrose paslaugos teikimo datų. Pagal tirti pateiktu dokumentus, dokumentų, patvirtinančių paslaugos atlikimą – užsakymų, įrašų PVM sąskaitose faktūrose kas vežė chemines medžiagas ar tarą, ar kt. dokumentų, tyrimui nepateikta. UAB „( - )“ pateikė tyrimui kelionės lapus už 2007-09-03–2008-09-22 laikotarpį, tačiau juose nurodyta, kad buvo važiuota Po miestą ir Po Lietuvą, važiuojama buvo po kelis ar keliolika kartų per dieną, tačiau pagal juos nustatyti, kokiu adresu ar kokios įmonės naudojosi UAB „( - )“ paslaugomis, nėra galimybės. Ištyrus UAB „( - )“ kasos dokumentus nustatyta, kad prie Kasos pajamų orderių prisegtuose Taksi kelionės kvituose ir pinigų priėmimo kvituose nenurodyta, kad buvo važiuota iš ar į UAB „( - )“, kai kuriuose kviteliuose nurodyta „Po miestą“ ir „Po Lietuvą“ arba nurodytas važiavimo maršrutas ar užsakovas ir pan. UAB „( - )“ ir „( - )“ atlikti pervežimai parodyti 1 ir 2 prieduose. Be cheminių medžiagų, ( - ) „( - )“ pervežė ir tarą (konteinerius ir kt.), pagal pateiktus tyrimui siuntų pervežimo kvitus, UAB ( - )vežė tik tarą, t. y. padėklus, maišus, pakuotes ir pan.

204Be to, 2003-02-15 dokumentų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos UAB „( - )“ PVM sąskaitos faktūros už 2006 m. lapkričio – 2008 m. rugsėjo laikotarpį, apžiūrint tas bendrovės „( - )“ pirkėjams (įmonėms) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios atitinka bendrovės „( - )“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 2006 m. lapkričio – 2008 m. rugsėjo mėn. suteiktas transporto paslaugas bendrovei „( - )“ (32 t., b. l. 16–67). Teismo vertinimu, tai yra labai svarbus įrodymas, vertinant ginčo paslaugų suteikimo fiktyvumą. Iš protokolo turinio matyti, kad buvo palygintos konkrečios UAB „( - )“ PVM sąskaitos faktūros už konkretų mėnesį ir palyginta, ar konkrečioje ginčo sąskaitoje nurodyti maršrutai sutampa su už tą patį laikotarpį UAB „( - )“ klientams išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Toks palyginimas leidžia patikrinti, ar iš tikrųjų atitinkamą laikotarpį buvo poreikis vežti prekes į kitą miestą, o jeigu buvo, tai į kokį ir kas jas nuvežė. Teismas į nuosprendžio turinį neperrašo viso minėto apžiūros protokolo turinio, o pateikia tik keletą pavyzdžių, patvirtinančių UAB „( - )“ išrašytose ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pervežimų fiktyvumą. Štai 2008-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000492 nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo mėn. buvo 1 važiavimas į Visaginą, nors pagal UAB „( - )“ pateiktą 2008-09-24 PVM sąskaitą faktūrą ir prie jos pridėtą važtaraštį matyti, kad pervežimą atiko įmonės „( - )“ vairuotojas P. S., daugiau PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų Visagino įmonėms, nėra. Toje pačioje UAB „( - )“ sąskaitoje nurodyta, kad buvo vienas važiavimas į Klaipėdą-Garždus, tačiau UAB „( - )“ pateiktoje 2008-09-24 PVM sąskaitoje faktūroje yra spaudas su užrašu – vairuotojas-ekspeditorius A. A. ir parašas. Daugiau PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų Klaipėdos-Gargždų įmonėms, nėra. Toje pačioje UAB „( - )“ sąskaitoje nurodyta, kad buvo vienas važiavimas į Ignaliną, nors PVM sąskaitų faktūrų, UAB „( - )“ išrašytų Ignalinos įmonėms, nėra. Analogiška situacija su važiavimu į Plungę. Iš šio protokolo matyti, kad ta pati situacija kartojasi, palyginus kitas ginčo PVM sąskaitas faktūras su UAB „( - )“ už tą patį laikotarpį peikėjams išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, t. y. pasitvirtina, kad tam tikrų važiavimų į konkrečius miestus apskirtai nebuvo arba prekes pristatė kitas (ne UAB „( - )“).

205Taigi, teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, nelieka jokių abejonių, kad ginčo transportavimo sutartys buvo sudarytos fiktyviai, t. y. neketinant pagal jas teikti transporto paslaugų ir ketinant gauti tik apmokėjimą už fiktyviai suteiktas paslaugas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ši veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas, kadangi sutartys buvo sudarytos ir ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos UAB „( - )“ suklaidinant šios įmonės darbuotojus, kad paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, tokiu būdu UAB „( - )“ naudai buvo įgytos didelės vertės UAB „( - )“ priklausančios piniginės lėšos.

206Dėl ginčo sutarčių sudarymo aplinkybių ir kaltinamosios J. S. vaidmens pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog A. S., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. M., J. S. ir O. K., J. S. pasiūlius sudaryti transporto paslaugų sutartį su UAB „( - )“, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, t. y. neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, nurodė A. M. sudaryti sutartį, o pastarasis nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį su UAB „( - )“. Teismas konstatuoja, kad ne visos kaltinime nurodytos aplinkybės bylos teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino. Visų pirma, neįrodyta, kad J. S. veikė kartu su minėtais asmenimis, siūlė sudaryti ginčo sutartis ir iš anksto žinojo, kad jos nebus vykdomos. Pati J. S. savo kaltę neigė, nurodydama, kad tik pranešė UAB „( - )“ vadovybei, jog UAB „( - )“, kurioje dirbo jos brolis O. K., domisi transporto paslaugomis. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais J. S. parodymais, nes priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Aplinkybės, kad J. S. brolis dirbo UAB „( - )“, su kuria UAB „( - )“ sudarė ginčo sutartis, ir J. S. pranešimas UAB „( - )“ vadovybei apie UAB „( - )“ transporto paslaugų poreikį, sudaro tik prielaidą manyti, kad J. S. galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, šiuo atveju, kad būtent J. S. siūlė sudaryti ginčo sutartis ir iš anksto žinojo, jog jos nebus vykdomos. Antra, neįrodžius, kad J. S. žinojo apie tai, kad sudarytos ginčo sutartys neatitinka tikrovės ir transporto paslaugos realiai nėra teikiamos, neįrodyta J. S. kaltė ir dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi ji nežinojo apie tai, kad transporto paslaugos realiai nebuvo suteiktos. Taigi J. S. kaltė dėl visų jai inkriminuotų veikų padarymo neįrodyta, todėl ji išteisintina, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

207Teismas taip pat neturi galimybės atlikti O. K. veiksmų teisinio įvertinimo, kadangi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintinos visos nuorodos į O. K., kaip asmenį, kuris galimai bendrininkavo padarant nusikalstamą veiką – sukčiavimą.

208Iš kaltinamųjų A. M. ir A. S. duotų parodymų matyti, kad A. M., kaip direktoriaus pavaduotojas, turėjo teisę sudaryti sutartis su partneriais, tačiau apie ketinimą sudaryti sutartis pranešdavo A. S., kuris, kaip UAB „( - )“ direktorius, duodavo leidimą (nurodymą) sudaryti sutartį. Tokia pat tvarka buvo sudarytos ir ginčo sutartys. A. M., sužinojęs apie UAB „( - )“ poreikį dėl transporto paslaugų, informavo UAB „( - )“ direktorių A. S., su kuriuo, kaip minėta, buvo derinamos visos UAB „( - )“ sudaromos sutartys ir kuris davė leidimą (nurodymą) sudaryti ginčo sutartis.

209Teismui nėra suprantamas kaltinamajame akte BK 24 straipsnio 1 dalies inkriminavimas kaltinamiesiems, nes tai yra bendro pobūdžio nuostata, pateikianti bendrininkavimo sąvoką, pagal kurią bendrininkas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje sutarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje inkriminuojama BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalys, bet ne 1 dalis. Šioje byloje nėra pareikštas kaltinimas, susijęs su nusikalstamos veikos organizavimu, kurstymu ar padėjimu ją padaryti, todėl nuorodos į BK 24 straipsnio 1 dalį yra šalintinos.

210Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką yra padarę A. S. ir A. M.. Nustačius, kad dėl A. S., ėjusio atitinkamai UAB „( - )“ direktoriaus ir turėjusio galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, t. y. veikusio UAB „( - )“ naudai ir interesais, UAB „( - )“ įgijo didelės vertės svetimą turtą, konstatuotina, kad UAB „( - )“ padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (BK 20 str.).

211Dėl šioje byloje pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį

212Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šie terminai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, o trukmė priklauso nuo jos rūšies, sunkumo, numatytos sankcijos. Tais atvejais kai yra aišku, kad nustatyti senaties terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukimas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

213Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, t. y. asmenys kaltinami padarę apysunkius nusikaltimus. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies c punktą (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2010-06-29) asmeniui, padariusiam apysunkį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo praėję aštuoneri metai. Šio nuosprendžio priėmimo dieną senaties terminas dėl minėtų nusikalstamų veikų jau yra suėjęs (suėjo 2016 m. iki bylos perdavimo teismui), todėl ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

214Teismo vertinimu, UAB „( - )“, A. S. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareikšti jiems kaltinimus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį (BPK 303 str. 4 d.).

215Dėl bausmių skyrimo

216Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupės, BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (42 t., b. l. 94, 95), neteistas (42 t., b. l. 87-88), baustas administracine tvarka (42 t., b. l. 89–91), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (42 t., b. l. 81), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (42 t., b. l. 82), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (42 t., b. l. 83).

217Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kaip vienintelė, numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas tarp šios bausmės rūšies minimumo ir sankcijos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

218Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

219Teismas sutinka su prokurore, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis dirba, turi du mažamečius vaikus. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5, 8 p.), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „( - )“ bent ¼ dalį padarytos žalos (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.). Šiuo atveju, t. y. atidėjus bausmės vykdymą, padidėja tikimybė, kad asmuo dirbs ir tokiu būdu greičiau atlygins iš jo priteistą turtinę žalą.

220Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupės, BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (42 t., b. l. 7–8), neteistas (42 t., b. l. 5–6), baustas administracine tvarka (42 t., b. l. 9–10), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (42 t., b. l. 3), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (42 t., b. l. 4), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (42 t., b. l. 2).

221Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kaip vienintelė, numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas tarp šios bausmės rūšies minimumo ir sankcijos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

222Teismas sutinka su prokurore, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis dirba, pirmą kartą teisiamas. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 5, 8 p.), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „( - )“ bent ¼ dalį padarytos žalos (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.). Šiuo atveju, t. y. atidėjus bausmės vykdymą, padidėja tikimybė, kad asmuo dirbs ir tokiu būdu greičiau atlygins iš jo priteistą turtinę žalą.

223UAB „( - )“ anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, todėl jai už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina BK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 str. 4 d., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

224Dėl kitų klausimų

225Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (42 t., b. l. 140) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

226Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (43 t., b. l. 48–49) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

227Dėl civilinio ieškinio

228Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „( - )“ pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Civilinė ieškovė prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 42 554,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, 19 727,70 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 42 554,91 Eur sumos nuo patikslinto civilinio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (45 t., b. l. 17–20). Civilinės ieškovės reikalavimas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kaltinimas, t. y. sudarius tikrovės neatitinkančią sutartį ir jos pagrindu pateikus PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB „( - )“ visiškai apmokėjo, nors paslaugos realiai nebuvo suteiktos, pastaroji patyrė 42 554,91 Eur turtinės žalos. Teismui konstatavus, kad kaltinimas UAB „( - )“, A. S. ir A. M. atžvilgiu pasitvirtino, t. y. nustačius, kad UAB „( - )“ naudai apgaule buvo įgyta ieškinyje nurodyta suma, šis ieškinio reikalavimas laikytas pagrįstu, todėl tenkintinas. Civilinei ieškovei iš minėtų asmenų priteistina 42 554,91 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad minėta suma nepriteistina iš J. S., kadangi ji išteisintina dėl visų jai pareikštų kaltinimų.

229Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 19 727,70 Eur palūkanų už tai, kad UAB „( - )“ be teisėto pagrindo nuo 2006 m. gruodžio 6 d. naudojosi UAB „( - )“ pinigais. Teisiniu šio reikalavimo pagrindu nurodomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniai. Teismas sutinka, kad už termino prievolei įvykdyti praleidimą skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė kiek kitokia situacija, t. y. joks terminas nebuvo praleistas. Nors šiuo atveju UAB „( - )“ faktiškai naudojosi UAB „( - )“ pinigais, procesinis sprendimas dėl šio naudojimosi neteisėtumo buvo priimtas baudžiamajame procese, kurio trukmė labiau priklauso nuo objektyvių aplinkybių. Duomenų, kad kaltinamieji vilkintų ikiteisminį tyrimą, byloje nėra. Todėl civilinio ieškinio antro reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, nes palūkanos iš esmės yra paskaičiuotus už baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį, baudžiamajame procese galiojant nekaltumo prezumpcijai ir procesinį sprendimą dėl asmenų kaltės priimant tik dabar.

230Civilinė ieškovė, be minėtų palūkanų, prašo priteisti teisės teorijoje ir teismų praktikoje vadinamas procesines palūkanas, kurių paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 str. 2 d.). Pažymėtina, kad paprastai šios palūkanos yra priteisiamos civilinėse bylose. Dėl šių palūkanų priteisimo baudžiamajame procese vienodos teismų praktikos nėra. Pasitaiko atvejų, kai procesinės palūkanos yra priteisiamos nuo nuosprendžio, kuriuo kartu tenkinamas civilinis ieškinys, įsiteisėjimo, tačiau būna atvejų, kai laikoma, kad procesinės palūkanos nėra nusikaltimo padariniai, todėl nepriteisiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010; 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016). Nagrinėjamu atveju teismas laikosi nuomonės, kad procesinės palūkanos nėra nusikaltimo padariniai, todėl šį civilinio ieškinio reikalavimą atmeta.

231Iš civilinės ieškovės atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad civilinė ieškovė patyrė 490 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto civilinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (50 t., b. l. 74–76). Kadangi šios išlaidos pagrįstos įrodymais ir yra protingo dydžio, jos lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų civilinei ieškovei.

232Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais,

Nutarė

233A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

234Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „( - )“ bent ¼ dalį padarytos žalos.

235Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

236A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

237A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

238Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „( - )“ bent ¼ dalį padarytos žalos.

239Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

240UAB „( - )“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų) Eur, baudą.

241Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamosios bylos dalį dėl UAB „( - )“, A. S. ir A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

242J. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

243J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

244Civilinės ieškovės UAB „( - )“, j. a. k. ( - ), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš UAB „( - )“, A. S. ir A. M. 42 554,91 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 91 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat lygiomis dalimis – 490 (keturis šimtus devyniasdešimt) Eur, t. y. iš kiekvieno po 163,33 Eur, bylinėjimosi išlaidų. Atmesti kitus ieškinio reikalavimus.

245Išaiškinti UAB „( - )“, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

246Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. UAB „( - )“, j. a. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), kaltinama pagal... 4. A. M., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas,... 5. A. S., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas,... 6. J. S., gim. ( - ) Vilniuje, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė,... 7. Teismas... 8. Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių... 9. UAB „( - )“ (toliau – ir „( - )“) laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki... 10. A. S., laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki šiandien, būdamas bendrovės „( -... 11. 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai... 12. 2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai... 13. 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai... 14. 2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai... 15. 2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai... 16. 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai... 17. 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai... 18. 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai... 19. 2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai... 20. 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai... 21. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. su A. M., UAB „( - )“... 22. 2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai... 23. 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai... 24. 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai... 25. 2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai... 26. 2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai... 27. 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai... 28. 2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai... 29. 2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai... 30. 2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai... 31. 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai... 32. 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai... 33. 2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai... 34. 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai... 35. Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko... 36. Šiais savo veiksmais UAB „( - )“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą... 37. A. M. laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 būdamas UAB „( - )“... 38. 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai... 39. 2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai... 40. 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai... 41. 2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai... 42. 2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai... 43. 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai... 44. 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai... 45. 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai... 46. 2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai... 47. 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai... 48. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. S., UAB „( - )“... 49. 2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai... 50. 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai... 51. 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai... 52. 2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai... 53. 2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai... 54. 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai... 55. 2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai... 56. 2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai... 57. 2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai... 58. 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai... 59. 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai... 60. 2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai... 61. 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai... 62. Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko... 63. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182... 64. A. S. laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2011-06-30 būdamas UAB „( - )“... 65. 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai... 66. 2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai... 67. 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai... 68. 2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai... 69. 2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai... 70. 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai... 71. 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai... 72. 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai... 73. 2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai... 74. 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai... 75. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. M., UAB „( - )“... 76. 2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai... 77. 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai... 78. 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai... 79. 2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai... 80. 2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai... 81. 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai... 82. 2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai... 83. 2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai... 84. 2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai... 85. 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai... 86. 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai... 87. 2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai... 88. 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai... 89. Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „( - )“ buhalterė J. S. (nieko... 90. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 91. Dėl kitų šioje byloje pareikštų kaltinimų... 92. UAB „( - )“, A. S. ir A. M. taip pat buvo kaltinami, kad veikdami kartu,... 93. UAB „( - )“ taip pat buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki... 94. Taip laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2008-09-30, žinodamas, kad UAB „( - )“... 95. Šiais savo veiksmais UAB „( - )“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką,... 96. A. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki... 97. Šiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas... 98. A. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1995-11-02 iki šiandien, būdamas... 99. Šiais savo veiksmai A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas... 100. J. S. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1998-11-10 iki 2008-03-15 eidama... 101. 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai... 102. 2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai... 103. 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai... 104. 2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai... 105. 2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai... 106. 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai... 107. 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai... 108. 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai... 109. 2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai... 110. 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai... 111. Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, ji su A. S., A. M. ir O. K., kurio... 112. 2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai... 113. 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai... 114. 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai... 115. 2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai... 116. 2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai... 117. 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai... 118. 2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai... 119. 2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai... 120. 2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai... 121. 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai... 122. 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai... 123. 2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai... 124. 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai... 125. Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras ji (J. S. ), o nuo 2008-03-17 UAB „( -... 126. Šiais savo veiksmai J. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas... 127. J. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 1998-11-10 iki... 128. Šiais savo veiksmai J. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas... 129. Dėl kaltinamųjų pozicijos dėl jiems pareikštų kaltinimų... 130. UAB „( - )“, atstovaujama atstovės advokatės E. Ž., ir kiti kaltinamieji... 131. Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje (2018-04-16) perskaitė rašytinius... 132. Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose (2017-03-21 ir... 133. Kaltinamoji J. S. apklausta teisiamajame posėdyje (2018-05-02) parodė, kad... 134. Dėl liudytojų parodymų... 135. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo... 136. Taigi byloje apklaustus liudytojus sąlyginai galimas suskirstyti į šias... 137. Dėl „( - )“ darbuotojų... 138. Šią liudytojų grupę iš esmės sudaro „( - )“ bylai aktualiu... 139. Byloje buvo apklausti „( - )“ vairuotojai: A. P.-Č. (2 t., b. l.... 140. Byloje taip pat buvo apklausti „( - )“ dispečeriai: Ž. Z. (2 t., b. l.... 141. Liudytoja J. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006–2008 m.... 142. Liudytoja Ž. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 1998 m. sausio... 143. Liudytoja L. M. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. buvo... 144. Liudytoja S. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo... 145. Liudytoja O. J. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „( -... 146. Liudytoja D. Š. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo... 147. Liudytoja J. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonėje „( -... 148. Kaip minėta, buvo apklausta ir „( - )“ finansininkė T. C. (2 t., b. l.... 149. Dėl „( - )“ darbuotojų... 150. Byloje buvo apklausti „( - )“ darbuotojai: G. Č. (2 t., b. l. 34–36; 45... 151. I. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1995 metais jo sūnus... 152. Liudytojas O. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis išdirbo... 153. Liudytoja G. Č. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 1996 iki... 154. Liudytojas A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dabar dirba... 155. Liudytoja A. D. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek metų... 156. Liudytojas V. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(... 157. Liudytojas G. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino dėl ko... 158. Liudytoja V. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vienas... 159. Liudytoja I. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad žino dėl ko... 160. Liudytojas V. M. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jam teko dirbti... 161. Liudytojas A. Z. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dar ir... 162. Liudytoja I. F. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „( -... 163. Liudytojas A. Č. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti... 164. Liudytoja J. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti UAB... 165. Liudytojas V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo susijęs... 166. Liudytoja R. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino dėl ko... 167. Liudytojas T. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad teko dirbti... 168. Civilinio ieškovo atstovas R. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė,... 169. Dėl „( - )i“ teikusių transportavimo paslaugas įmonių darbuotojų... 170. Byloje buvo apklausti tokių įmonių darbuotojai: V. G. (3 t., b. l. 12–13;... 171. Dėl „( - )“ klientų, pirkusių iš „( - )“ prekes, darbuotojų... 172. „( - )“ klientų darbuotojų (liudytojų) parodymus pagal jų reikšmę... 173. Pirmas pogrupis. Didelė dalis apklaustų klientų darbuotojų parodė, kad jie... 174. Antras pogrupis. Dauguma apklaustų klientų darbuotojų parodė, kad „( -... 175. Antrame pogrupyje minėtų liudytojų buvo dalis liudytojų, kurie teparodė,... 176. Antrame pogrupyje minėtų liudytojų buvo dalis liudytojų, kurie galėjo... 177. Dėl kitų liudytojų... 178. Dalis apklaustų liudytojų jokios reikšmingos informacijos nepateikė, nes... 179. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir kiti liudytojai, kurie jokios... 180. Dėl turinčios reikšmės bylai rašytinės medžiagos... 181. Iš 2009-07-24 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad „(... 182. Iš 2007-09-03 transporto paslaugų sutarties, sudarytos tarp „( - )“... 183. Iš 2009-12-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J.... 184. Iš 2011-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J.... 185. Iš 2013-02-14 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos „( -... 186. Iš 2015-01-18/20 užduoties atlikti objektų tyrimą Nr. 10-4-159 matyti, kad... 187. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-06-30 specialisto... 188. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties matyti, kad... 189. Dėl sukčiavimo... 190. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 191. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą... 192. Teismo vertinimu, UAB „( - )“, A. M. bei A. S. kaltė padarius BK 182... 193. Bylos duomenimis, UAB „( - )“, kurios viena iš veiklų susijusi su... 194. Teismo vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina tik viena... 195. Byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ turėjo du padalinius, vieno iš kurių... 196. Kaltinamieji A. S. ir A. M. akcentuoja, kad transporto paslaugų teikimas... 197. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, apklausus visus UAB „( - )“... 198. Toliau kalbant apie liudytojus, kurie galėtų patvirtinti UAB „( - )“... 199. Apibendrinant liudytojų parodymus, darytina išvada, kad UAB „( - )“... 200. Dėl pačių UAB „( - )“ išrašytų UAB „( - )“ PVM sąskaitų... 201. Dėl paties ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo fakto. Kaip minėta,... 202. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ir į ginčo... 203. Šias teismo išvadas patvirtina ir Specialisto išvados turinys. Atsakydamas... 204. Be to, 2003-02-15 dokumentų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos UAB „( -... 205. Taigi, teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, nelieka... 206. Dėl ginčo sutarčių sudarymo aplinkybių ir kaltinamosios J. S. vaidmens... 207. Teismas taip pat neturi galimybės atlikti O. K. veiksmų teisinio įvertinimo,... 208. Iš kaltinamųjų A. M. ir A. S. duotų parodymų matyti, kad A. M., kaip... 209. Teismui nėra suprantamas kaltinamajame akte BK 24 straipsnio 1 dalies... 210. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą... 211. Dėl šioje byloje pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222... 212. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali... 213. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei 222... 214. Teismo vertinimu, UAB „( - )“, A. S. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo... 215. Dėl bausmių skyrimo... 216. Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 217. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. skirtina BK 182... 218. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija)... 219. Teismas sutinka su prokurore, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti... 220. Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 221. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. skirtina BK 182... 222. Teismas sutinka su prokurore, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti... 223. UAB „( - )“ anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, todėl... 224. Dėl kitų klausimų... 225. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 226. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 227. Dėl civilinio ieškinio... 228. Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „( - )“ pareiškė... 229. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 19 727,70 Eur palūkanų už tai,... 230. Civilinė ieškovė, be minėtų palūkanų, prašo priteisti teisės teorijoje... 231. Iš civilinės ieškovės atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad civilinė... 232. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 233. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 234. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 235. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 236. A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 237. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 238. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 239. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 240. UAB „( - )“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 241. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1... 242. J. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 243. J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 244. Civilinės ieškovės UAB „( - )“, j. a. k. ( - ), civilinį ieškinį... 245. Išaiškinti UAB „( - )“, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2... 246. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...