Byla 2K-620/2010
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir jo gynėjo advokato kasacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties.

3Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal:

4BK 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

5BK 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

6BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 48 MGL (6000 Lt) dydžio bauda.

8Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

10A. U. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 3d., pateikdamas Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, esančiai Jonavoje, Sodų g. 42, 2007 m. spalio 26 d. data surašytą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood master“ direktoriui S. Č. dėl 2006 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - )7 ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo) ir BK 245 straipsnyje (dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo). Taip A. U. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11Be to, A. U. nuteistas už tai, kad Jonavos rajono policijos komisariate, esančiame Jonavoje, Klaipėdos 4, ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, o būtent:

122007m. gruodžio 28 d., nuo 8.20 val. iki 10.20 val. apklausos metu jis davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad pagal susitarimą su UAB „Wood Master“ direktoriumi S. Č. pagal 2006 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija WOO Nr. 0000383 lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių negavo, o sąskaita pagal abipusį susitarimą su S. Č. turėjo būti anuliuota, t. y. kad lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių UAB „Jolventa ir Ko“ neturi, nors 2007 m. sausio 26 d. už jas apmokėjo per antstolį pagal 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, tačiau S. Č. teismo sprendimo nevykdė, lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių nepateikė, o antstoliui parodė kitas stakles, t. y. apkaltino UAB „Wood Master“ direktorių S. Č. neva šis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje;

13bei 2008 m. vasario 7d., nuo 15.15 val. iki 15.25 val. apklausos metu, pateikdamas 2007 m. balandžio 6 d. UAB „Canalis“ PVM sąskaitą faktūrą Serija CAN Nr. 715, jis davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad UAB „Saikirta“ patalpose, esančiose Kauno r., ( - ), rastos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo Otto Mayer staklės nėra gautos iš UAB „Wood Master“, o yra įgytos iš UAB „Canalis“ bendrai su kitais įrengimais ir sąskaitoje įrašytos 9-uoju numeriu. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikaltimus, numatytus BK 235 straipsnio 1 dalyje.

14Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d., Jonavos r., Užusalių k., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood master“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „Otto Mayer“ 5074 Lt vertės, panaudodamas apgaulę, t. y. 2007 m. gruodžio 3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č. melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood Master“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „Otto Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Co“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles 5074 Lt vertės, priklausančias UAB „Wood Master“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „Otto Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose. Taip A. U. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

15Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo teismą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti.

16Kasatorius skunde teigia, kad teismai padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, patikrino ne visas galimas nusikalstamų veikų padarymo versijas ir nepašalino visų abejonių dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

17Kasatorius pažymi, kad UAB „Canalis“ įsigijusi stakles „Mayer“ iš UAB „Wood Master“ už grynuosius pinigus, sukeitė buhalterinius įrašus ir vietoje senų staklių su stumdomu stalu, įsigytų iš G. K., įrašė naujas stakles „Mayer“. Tuo tarpu UAB „Wood Master“ kasatoriui bei antstoliui pabandė perduoti visiškai kitas stakles, perklijuodami ant jų pavadinimą „Mayer“. Kasatorius pažymi, kad UAB „Jolventa ir Ko“ ir UAB „Saikirta“ patalpos yra tos pačios, todėl teismo išvada, kad jis stakles „Mayer“ slėpė UAB „Saikirta“ patalpose yra niekinė.

18Teismai nepagrįstai pripažino UAB „Wood Master“ liudytojų parodymus nuosekliais ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ) visų UAB „Wood Master“ liudytojų parodymai buvo pripažinti nenuosekliais: vieni sakė, kad matė kaip kasatorius pats vienas atvyko pasiimti staklių; kiti matė, kad neva buvo kartu atvykęs sunkvežimio vairuotojas, bet niekas nematė kas konkrečiai krovė.

19Kasatorius pažymi, kad ekspertas patvirtino, jog S. Č. kėsinosi antstoliui perduoti įrengimą skirtą medžio lukšto suklijavimui, bet ne nupjovimui ir nufrezavimui, tačiau teismai šių įrodymų nevertino.

20Kasatorius skunde teigia, kad S. Č. neturėjo staklių „Mayer“ originalių dokumentų, o teismui pateikė tik dublikatą, kurį teismas nepagrįstai pripažino įrodymu. Kasatorius nurodo, kad teismas ir prokuratūra pažeidė įrodymų rinkimo taisykles, nes leido pačiam nukentėjusiajam S. Č. rinkti įrodymus užsienio valstybėje – Belgijos karalystėje.

21Kasatoriaus manymu, vienintelis Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. ( - ) teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė, kad S. Č. ginčo įrengimo neperdavė A. U.

22Kasaciniu skundu nuteistojo A. U. gynėjas prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

23Kasatorius skunde teigia, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

24Kasatorius nurodo, kad teismai perrašė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų S. Č., E. Č., I. A., R. Ž., Ž. P., A. U., E. R. bei antstolio R. B. parodymus, tuo tarpu liudytojų R. R., R. T., S. K., H. S., G. K. ir G. D. parodymų neaptarė ir nevertino arba vertino netinkamai. Be to, teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiškai neatliko įrodymų analizės ir vertinimo, nepašalino esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Kasatorius mano, kad Kauno apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. patikrinti pateiktus įrodymus, išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu ginčo staklės pateko į UAB „Canalis“, kas buvo atsakingas už šių staklių apskaitą, inventorizaciją. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, būtina atlikti papildomą įrodymų tyrimą, apklausti papildomus liudytojus. Kadangi šių veiksmų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atlikti negali, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

25Kasatorius teigia, kad nėra įrodyta, jog buvo parduotos lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „Otto Mayer“ ir pažymi, kad teismas nuosprendyje neanalizuoja sukčiavimo dispozicijos požymių, o byloje esantys įrodymai paneigia sukčiavimo sudėties buvimą nuteistojo veikoje.

26Kasatoriaus manymu, esminis momentas, sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 ir 235 straipsnius klausimą, buvo tai, ar nuteistojo reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, būtina nustatyti, ar nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią, t. y. asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje byloje esami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis veikė teisėtai, o nurodydamas esamas aplinkybes, nesiekė apkaltinti nekalto asmens, ar pateikti žinias, neatitinkančias tikrovės.

27Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. ( - ) priėmė sprendimą įpareigoti ieškovą UAB „Wood master“ perduoti atsakovui UAB „Jolventa ir Ko“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „Otto Mayer“. Minėtas teismo sprendimas UAB „Wood master“ skųstas nebuvo ir taip UAB „Wood master“ sutiko su teismo sprendimu. Šią aplinkybę patvirtina du antstolio R. B. vykdomieji raštai“ vienas išieškoti iš UAB „Jolventa ir Ko“ UAB „Wood master“ naudai 5074 Lt, o kitas – išieškoti įrenginį „Otto mayer“ iš UAB „Wood master“.

28Ekspertizė konstatavo, kad pateiktų staklių identifikacinė lentelė yra suklastota, todėl akivaizdu, kad S. Č. padarė BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

29Kasatorius nurodo, kad UAB „Jolventa ir Ko“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo pakeitimo, kur civilinėje byloje Nr. ( - ) 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu buvo pakeistas, priteisiant iš UAB „Wood master“ piniginę sumą. 2008 m. vasario 11 d. nutartimi Nr. 2S-187-436/2008 sprendimas paliktas nepakeistas. Nuteistasis A. U., veikdamas kaip įmonės direktorius, turėdamas galiojančius teismo sprendimus teisėtai ir pagrįstai tikslu apginti savo ir įmonės pažeistas teises 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su pareikšimu į prokuratūrą nurodydamas, kad S. Č. nevykdo teismo sprendimo. Būtina pastebėti, kad kaltinant melagingu įskundimu būtina įrodyti tai, kad teismo sprendimai buvo tuo metu negaliojantys ar neteisėti. Net Jonavos rajono apylinkės teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad procesas civilinėje byloje dėl ginčo staklių buvo atnaujintas tik 2008 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius teigia, kad visų įrodymų visuma leidžia teigti kitą, kad nuteistasis A. U. tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai reikalavo UAB „Jolventa ir Ko“ priklausančio įrenginio. Taip pat nėra paneigta ir ta aplinkybė, kad minėtos staklės buvo įsigytos iš UAB „Canalis“, juo labiau, esantys liudytojai patvirtino, kad UAB „Canalis“ turėjo staklių pirktų iš UAB „Wood master“.

30Kasatorius pažymi, kad akivaizdu, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo vadovaujamasi prielaidomis net nebandant atskleisti subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo surinkta nei vieno įrodymo, kad nuteistasis suprato, jog kreipdamasis į policiją su pareiškimu pažeidžia teisės normas. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain; Teljner v. Austria). Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas visiškai be pagrindo vienų liudytojų parodymus vertino kaip teisėtus ir pagrįstus, o kitų liudytojų parodymus nenurodydamas teisinio pagrindo atmetė, be to, netinkamai išnagrinėjo nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, nepagrįstai A. U. pripažino kaltu ir paskyrė bausmę.

31Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama A. U. baudžiamąją bylą, laikėsi BPK reikalavimų bei teisminės praktikos reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo A. U. paduotą apeliacinį skundą. Tačiau atsiliepime pažymima, kad su šiais gynybos teiginiais sutikti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjo jo paduotą apeliacinį skundą ir pripažino, kad jame iškeltos abejonės dėl padarytų pažeidimų pirmosios instancijos teisme ir dėl faktinių aplinkybių ištyrimo, bei neteisingo įvertinimo, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo kolegija patikrinusi apeliacinio skundo ribose Jonavos apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl ištirtų įrodymų vertinimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

32Atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus nepagrįstai ginčija ir tai, kad nukentėjusysis S. Č. neteisėtai byloje pateikė gautus dokumentus iš Belgijos Karalystės apie staklių „Otto Mayer“ įsigijimą. BPK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus ir kt. BPK 98 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ar pateikti nukentėjusiojo duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia teismas. Todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo teigti, kad buvo esmingai pažeisti BPK reikalavimai renkant ir vertinant byloje įrodymus.

33Nuteistojo gynėjo L. S. B. kasacinio skundo vienas iš esminių argumentų yra tvirtinimas, kad A. U. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojo A. U. apklausos protokolo matyti, kad apklaustas kaip liudytojas S. Č. baudžiamojoje byloje, buvo apklaustas nepažeidžiant BPK 183 straipsnyje nustatytų taisyklių ir tvarkos, buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, o taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kad A. U. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės bei pareigos ir jis įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tai patvirtina ant apklausos protokolo esantis jo parašas. 2008 m. vasario 7 d. papildomos liudytojo apklausos metu, A. U., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pateikė sąskaitos faktūros kopiją ir parodė, kad stakles „Orto Mayer“ įgijo ne iš UAB „Wood Master“, o iš UAB „Canalis“ kartu su kitais įrengimais. Tačiau byloje nustatyta, kad minėtos staklės buvo įgytos dar 2006 m. kovo 22 d. iš bendrovės „Wood Master“.

342007 m. spalio 26 d. pareiškimu A. U., 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją – Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. Č., bei bendrovę „Wood Master“ už tai, kad nevykdo teismo nutarties ir nepatiekia staklių už kurias bendrovė „Jolventa ir Ko“ yra apmokėjusi. Šio prašymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o S. Č. pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas. BK 236 straipsnio sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu kai šią melagingą informaciją apie konkretų asmens elgesį gauna institucijos turinčios teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, nes asmuo supranta, kad melagingai įskundžia nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką.

35Gynėjas skunde nurodo, kad A. U., kreipdamasis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją veikė teisėtai, nes turėjo 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris buvo tuo metu galiojantis ir vykdytinas. Tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. U., žinodamas, jog staklės, kurios tarp bendrovių buvo ginčo objektu, iš tikrųjų yra UAB „Saikirta“ patalpose ir pirktos iš UAB „Wood Master“, o įgyvendindamas savo tikslus neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino įgyti dar vienas lukšto kraštų nupjovimo nufrazavimo stakles 5074 Lt vertės, ir melagingai įskundė nekaltą asmenį. Šį tikslą jis įgyvendino pasinaudodamas teismo sprendimu, kuris vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybės buvo panaikintas.

36Atsiliepime nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad A. U. padarė tyčinį nusikaltimą, remiasi bylos faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Iš teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto A. U. veikos objektyvių požymių aprašymo bei vertinimo matyti, kad teismui nekilo abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, savo baigiamuosiuose dokumentuose nenurodė kaltės rūšies – tiesioginės tyčios, visapusiškai neaprašė jos turinio intelektinio ir valinio momentų, vertintina kaip BK 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų sukonkretinti tyčią nurodant jos rūšį – tiesioginę ar netiesioginę tyčią – bei apibūdinti jos turinį nesilaikymas. Tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje atskleistus A. U. padarytos veikos objektyvius požymius, teisingą jų įvertinimą ir panaudojimą konstatuojant nuteistojo kaltę, nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kuris nulemtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties A. U. byloje pakeitimą ar panaikinimą.

37Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

38

39Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą sukčiauti.

40Nuteistojo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Tokie patys reikalavimai yra keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. BPK 332 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje, be kitų nurodytų reikalavimų, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o to paties straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi teismas, kvalifikuodamas A. U. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, privalėjo motyvuoti tokį savo sprendimą.

41Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neišdėstė veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį motyvų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo A. U. skundą, apsiribojo tik įrodymų išdėstymu, bet nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl nuteistojo skundas atmetamas ir veikos kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pripažįstama teisinga. Konstatuojant BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teismas privalėjo ne tik konstatuoti apgaulę, bet ir nustatyti ko buvo siekiama apgaule pranešant apie nebūtą nusikaltimą: įgyti svetimą turtą ar siekiama kitų tikslų, bei kokie įrodymai tai patvirtina.

42A. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d., Jonavos R., Užusalių k., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Jolventa ir Co“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija WOO Nr. 0000383, gavęs iš UAB „Wood master“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles „Otto Mayer“ 5074 Lt vertės, panaudodamas apgaulę, t. y. 2007 m. gruodžio 3 d. inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č., melagingai pranešdamas, kad negavo iš UAB „Wood Master“ lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklių „Otto Mayer“, pasikėsino UAB „Jolventa ir Co“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo stakles 5074 Lt vertės, priklausančias UAB „Wood Master“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu lukšto kraštų nupjovimo nufrezavimo staklės „Otto Mayer“ buvo rastos UAB „Saikirta“ patalpose.

43Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.

44Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika BK 22 straipsnio prasme reiškia, kad kaltininkas realizuoja bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų veikos požymių. Sukčiavimas apgaule įgyti svetimą turtą laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ar kitus aukščiau išvardytus asmenis ir 2) turto ar turtinės teisės įgijimą. Tuo tarpu pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

45Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apgaulę nustatė tame, kad kasatorius inicijavo baudžiamąjį persekiojimą prieš S. Č., t. y. melagingai pranešė, kad negavo iš UAB „Wood Master“ staklių „Otto Mayer“, nors šias stakles iš tikro buvo gavęs dar 2006 m. kovo 22 d., ir taip pasikėsino UAB „Jolventa ir Ko“ naudai įgyti svetimą turtą – dar vienas 5074 Lt vertės stakles „Otto Mayer“.

46Teismai pagrįstai pripažino apgaulės buvimą nuteistojo veikoje, tačiau kolegija pažymi, kad melagingas S. Č. įskundimas teisėsaugos institucijoms, šiuo atveju – prokuratūrai, dėl nusikaltimo padarymo, dėl ko yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, kasatoriui nesudarė tiesioginės galimybės įgyti svetimą turtą – dar vienas stakles „Otto Mayer“. Pateikiant melagingus duomenis apie kito asmens neva padarytą nusikalstamą veiką, iš tikrųjų yra apgaunamos teisėsaugos institucijos. Tačiau melagingai kreipiantis į jas dėl tariamai padaryto nusikaltimo jos apgaunamos ne dėl kaltininko teisės į turtą, o dėl paties nusikaltimo padarymo fakto. Tokios apgaulės pasėkoje jos pradeda ikiteisminį tyrimą dėl nesamo nusikaltimo.

47Kaip jau minėta, kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai pateikė prašymą. Tačiau savo prašyme jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl pareiškime nurodyto fakto, o ne priteisti žalą. Pagaliau ir baudžiamojo proceso pagrindinė paskirtis yra nubausti kaltininką, o ne atlyginti žalą. Jei asmuo nori (kad ir apgaule) patvirtinti teisę į svetimą turtą, jis kreipiasi ne į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo, o su civiliniu ieškiniu į teismą.

48Tiesa, byloje nustatyta, kad kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai pateiktame prašyme S. Č. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paminėjo, kad S. Č. UAB „Jolventa ir Ko“ padarė 7900 Lt turtinę ir 80 800 Lt neturtinę žalą. Tačiau pagal BPK 109 straipsnį ir 112 straipsnio 1 dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindas baudžiamajame procese yra asmens, patyrusio šią žalą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios) pareikštas civilinis ieškinys. Nesant baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio, teismas negali priteisti žalos atlyginimo. Taigi apie pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą šioje situacijoje būtų galima kalbėti tik tada, jeigu kasatorius ikiteisminiam tyrime ar teisme būtų pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame pateiktų prašymą priteisti patirtą turtinę ar/ir neturtinę žalą dėl iš UAB „Wood Master“ negautų staklių „Otto Mayer“. Tikėtina, kad civilinį ieškinį nuteistasis ateityje būtų pareiškęs. Tačiau šiame baudžiamosios bylos etape civilinio ieškinio nebuvo pareikšta. A. U. tikslas buvo apgaule priversti teismą patraukti S. Č. baudžiamojon atsakomybėn ir jį nubausti. Kasatorius nenurodė savo reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo motyvų, civilinio ieškinio, atitinkančio ieškiniui keliamus reikalavimus, nepareiškė. Kasatoriaus pareiškime prokuratūrai išdėstytas nurodymas dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos neatitinka civiliniam ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų bendrųjų reikalavimų, todėl negalėjo būti pagrindu iš S. Č. priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Č. pareikšti įtarimai nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas 2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, o įtariamuoju tapo pats kasatorius (2008 m. rugsėjo 18 d. pateiktas pranešimas apie įtarimą). Taigi kasatorius civilinio ieškinio S. Č. nesuspėjo pareikšti, nes pats tapo įtariamuoju, o nesant pareikšto civilinio ieškinio, negalime ir kalbėti apie apgaulės panaudojimą turtui užvaldyti ar gauti turtinę teisę.

49Taigi remiantis BK 182 straipsnio nuostatomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad A. U. veiksmai, t. y. apgaulė (melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir melagingi parodymai) buvo panaudota ne siekiant įgyti turtą ar teisę į turtą, o siekiant inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veika, t. y. melagingas S. Č. įskundimas teisėsaugos institucijos, atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš rengimosi padaryti sukčiavimo nusikaltimą požymių – kitokį tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymą.

50BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų. Taigi ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl kasatoriaus baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nesunkų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamajame kodekse nenumatyta. Todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies1 punktu ši teismų sprendimų dalis naikintina.

51Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (melagingas įskundimas) ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingų parodymų davimas)

52Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratūrai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką.

53Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Tiek BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atitinkamai institucijai melagingai įskundžia asmenį ir duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.

54Kasatoriai teigia, kad neturėjo tyčios padaryti nusikaltimus, numatytus BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius 2007 m. gruodžio 3 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai pateikė 2007 m. spalio 26 d. data surašytą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Wood master“ direktoriui S. Č. dėl 2006 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymo ir sukčiavimo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šio tyrimo metu 2008 m. sausio 11 d. S. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrindinis kasatoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. prokuratūrai pateiktame prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą teiginys buvo tas, kad S. Č. nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas perduoti stakles „Otto Mayer“, nors kasatorius už jas sumokėjo 5074 Lt, kaip kad buvo įpareigotas minėtu teismo sprendimu ir dėl to jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje.

55BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to šis bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti.

56Pradėjus ikiteisminį tyrimą A. U. kaip liudytojas buvo apklaustas du kartus. 2007 m. gruodžio 28 d. vykusios apklausos metu jis parodė, kad pagal susitarimą su S. Č. pagal 2006 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą staklių „Otto Mayer“ negavo, nors pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimą jis už stakles 2007 m. sausio 26 d. sumokėjo. 2008 m. vasario 7 d. vykusios papildomos apklausos metu apklaustas apie jo UAB „Saikirta“ patalpose rastas stakles kategoriškai paneigė, kad tai yra iš S. Č. UAB „Wood Master“ įgytos staklės „Otto Mayer“ ir parodė, kad šias stakles įsigijo iš UAB „Canalis“. Kolegija pažymi, kad S. Č. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kasatoriui stakles „Otto Mayer“ pagal sąskaitą faktūrą perdavė 2006 m. kovo 22 d., t. y. iki Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo. Nors kasatorius nepripažino, kad 2008 m. vasario 6 d. UAB „Saikirta“ rastos staklės yra tos pačios staklės „Otto Mayer“, kurias jam perdavė S. Č. 2006 m. kovo 22 d. pagal sąskaitą faktūrą ir teigė, kad stakles įgijo iš UAB „Canalis“, tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai. Visų pirma, kasatoriaus teiginį, kad staklės „Otto Mayer“ yra gautos iš UAB „Canalis“, paneigė liudytojas G. K., parodęs, jog UAB „Canalis“ staklių „Otto Mayer“ niekada neturėjo, o UAB „Saikirta“ perdavė tik senas rusiškas stakles. Be to, specialisto išvada buvo nustatyta, kad UAB „Saikirta“ patalpose esančios staklės „Otto Mayer“ atitinka UAB „Wood Master“ pateiktus dokumentus, t. y. „Otto Mayer“ firmos staklių pasą, staklių paskirties, techninių duomenų aprašymą ir dokumentus iš Belgijoje esančios bendrovės „Philips Constant“, iš kurios UAB „Wood Master“ šias stakles įsigijo. Todėl 2008 m. liepos 31 d. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. Č. dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, o 2008 m. rugsėjo 18 d. pačiam kasatoriui pateiktas pranešimas apie įtarimą, be kitų nusikalstamų veikų, galimai padarius ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

57Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius suvokė, jog prokuratūrai pateikė žinomai melagingus duomenis apie S. Č. neva padarytas nusikalstamas veikas (teismo sprendimo nevykdymo ir sukčiavimo) ir davė apie tai melagingus parodymus, nors stakles „Otto Maeyr“ S. Č. pagal sąskaitą faktūrą jam perdavė 2006 m. kovo 22 d., ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia.

58Kolegija laiko, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir kasatorių pagrįstai už melagingą S. Č. įskundimą prokuratūrai bei melagingų parodymų davimą nuteisė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį.

59

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

61Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį.

62Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria A. U. nuteistas pagal BK 22 straipsnio1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. U. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskirtą 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudą ir pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirtą 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 34 MGL (4250 Lt) dydžio baudą.

64Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. U.... 4. BK 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;... 5. BK 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;... 6. BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 8. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 10. A. U. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 3d., pateikdamas Jonavos rajono... 11. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad Jonavos rajono policijos komisariate,... 12. 2007m. gruodžio 28 d., nuo 8.20 val. iki 10.20 val. apklausos metu jis davė... 13. bei 2008 m. vasario 7d., nuo 15.15 val. iki 15.25 val. apklausos metu,... 14. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d., Jonavos r., Užusalių... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo teismą panaikinti Jonavos rajono... 16. Kasatorius skunde teigia, kad teismai padarė esminius baudžiamojo įstatymo... 17. Kasatorius pažymi, kad UAB „Canalis“ įsigijusi stakles „Mayer“ iš... 18. Teismai nepagrįstai pripažino UAB „Wood Master“ liudytojų parodymus... 19. Kasatorius pažymi, kad ekspertas patvirtino, jog S. Č. kėsinosi antstoliui... 20. Kasatorius skunde teigia, kad S. Č. neturėjo staklių „Mayer“ originalių... 21. Kasatoriaus manymu, vienintelis Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio... 22. Kasaciniu skundu nuteistojo A. U. gynėjas prašo teismą panaikinti Kauno... 23. Kasatorius skunde teigia, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamų... 24. Kasatorius nurodo, kad teismai perrašė ikiteisminio tyrimo metu duotus... 25. Kasatorius teigia, kad nėra įrodyta, jog buvo parduotos lukšto kraštų... 26. Kasatoriaus manymu, esminis momentas, sprendžiant nuteistojo baudžiamosios... 27. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 20 d. Kauno miesto... 28. Ekspertizė konstatavo, kad pateiktų staklių identifikacinė lentelė yra... 29. Kasatorius nurodo, kad UAB „Jolventa ir Ko“ kreipėsi į teismą dėl... 30. Kasatorius pažymi, kad akivaizdu, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį... 31. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo... 32. Atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus nepagrįstai ginčija ir tai, kad... 33. Nuteistojo gynėjo L. S. B. kasacinio skundo vienas iš esminių argumentų yra... 34. 2007 m. spalio 26 d. pareiškimu A. U., 2007 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į... 35. Gynėjas skunde nurodo, kad A. U., kreipdamasis su pareiškimu į ikiteisminio... 36. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados,... 37. Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 38. ... 39. Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį... 40. Nuteistojo gynėjas ginčija nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182... 41. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 42. A. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 43. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės... 44. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apgaulę nustatė tame, kad kasatorius... 46. Teismai pagrįstai pripažino apgaulės buvimą nuteistojo veikoje, tačiau... 47. Kaip jau minėta, kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai pateikė... 48. Tiesa, byloje nustatyta, kad kasatorius 2007 m. spalio 26 d. prokuratūrai... 49. Taigi remiantis BK 182 straipsnio nuostatomis ir nustatytomis bylos... 50. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų.... 51. Dėl A. U. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (melagingas... 52. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai... 53. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 54. Kasatoriai teigia, kad neturėjo tyčios padaryti nusikaltimus, numatytus BK... 55. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“... 56. Pradėjus ikiteisminį tyrimą A. U. kaip liudytojas buvo apklaustas du kartus.... 57. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius... 58. Kolegija laiko, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, BPK... 59. ... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 61. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir... 62. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio... 63. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. U. pagal BK 235 straipsnio 1... 64. Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir...