Byla 2K-327/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

4Iš V. D. nukentėjusiajai R. Č. priteista 10 500 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Ieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia automobilio ,,Audi A4“ 2006 m. kovo 20 d. pirkimo ir pardavimo sutartį dėl pirkėjo, pripažįstant pirkėjo teises R. Č., tuo pagrindu pripažinti niekine 2006 m. kovo 24 d. pirkimo ir pardavimo sutartį tarp V. D. ir I. D. dėl automobilio ,,Audi A4“ pirkimo ir pardavimo bei priteisti automobilį ,,Audi A4“ R. Č. paliktas nenagrinėtas.

6Tuo pačiu nuosprendžiu I. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių. Dėl šios dalies nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo V. D. ir nukentėjusiosios R. Č. apeliaciniai skundai atmesti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, sužinojęs, jog jo draugė R. Č. loterijoje laimėjo 1 000 013 Lt, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti svetimą jos turtą, 2006 m. kovo 16 d. įtikino R. Č. gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, tuo tikslu persikėlė gyventi į jos namus, esančius ( - ); įgavęs jos pasitikėjimą, 2006 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, įkalbėjo R. Č. neva bendram gyvenimui įsigyti automobilį ,,Audi A4“, kainuojantį 42 000 Lt, kurį 2006 m. kovo 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, dalyvaujant R. Č. išrinko UAB „BRC“ salone, esančiame Vilniaus r., Avižieniuose, Užubalių k., ir, R. Č. sumokėjus 500 Lt avanso, automobilį rezervavo pastarosios vardu. Šį automobilį jis pažadėjo įregistruoti R. Č. vardu, nors to neketino daryti ir, nuslėpdamas, kad automobilį pirks savo vardu, 2006 m. kovo 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, paėmė iš R. Č. 42 000 Lt ir tą pačią dieną, UAB „BRC“ salone, neva R. Č. išrinktą automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) (vėliau suteiktas valst. Nr. ( - ) įgijo iš R. K. (automobilio savininko) už 42 000 Lt ir įformino automobilio pirkimą, surašant 2006 m. kovo 20 d. pažymą–sąskaitą serija BRC-V Nr. 000445, fiktyviai nurodant automobilio pirkimo ir pardavimo kainą – 7800 Lt. Po to jis 2006 m. kovo 21 d., apie 14.28 val., VĮ „Regitra“ automobilį įregistravo savo vardu. Tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, V. D., R. Č. nežinant, 2006 m. kovo 24 d., apie 11.16 val., VĮ „Regitra“ automobilį išregistravo ir 2006 m. kovo 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, sudarė su savo tėvu I. D. pirkimo ir pardavimo sutartį, kurią pateikė VĮ „Regitra“, automobilį pardavė I. D. už 5000 Lt, kuris tą pačią dieną, apie 12.22 val., šį automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu. Tokiais veiksmais V. D. apgaule įgijo svetimą R. Č. 42 000 Lt vertės turtą.

10Be to, V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti svetimą R. Č. turtą, 2006 m. gegužės 26 d. nepilnametės dukters S. D. vardu AB bankas „Hansabankas“ Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje sudarė Fizinio asmens banko sąskaitos ir Jaunimo indėlio sutartis, kuriomis remdamasis S. D. vardu atidarė sąskaitą ( - ) (indelio palūkanas ir indelio sumą pervedant į sąskaitą ( - )), 2006 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, pasinaudodamas R. Č. pasitikėjimu, įkalbėjo ją pervesti į S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą jam dukteriai mokėti priklausantį išlaikymą; R. Č. sutikus, į minėtą S. D. vardu atidarytą sąskaitą ji 2006 m. birželio 29 d. AB bankas „Hansabankas“ Vytenio klientų aptarnavimo poskyryje Vilniuje pervedė 8700 Lt ir 2006 m. spalio 6 d. banko Širvintų klientų aptarnavimo poskyryje Širvintose įmokėjo grynais 1800 Lt, iš viso R. Č. pervedė 10 500 Lt. Šią pinigų sumą iš sąskaitos Nr. ( - ) V. D. išgrynino: 2007 m. vasario 7 d. banko Širvintų klientų aptarnavimo skyriuje 10 000 Lt ir 2007 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono Centro aptarnavimo skyriuje – 932,57 Lt. Taip V. D. apgaule įgijo svetimą R. Č. turtą – 10 500 Lt.

11Kasaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

13Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už svetimo 42 000 Lt vertės automobilio ,,Audi A4“ įgijimą apgaule. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255, 256, 301, 320 straipsnių reikalavimus, iš esmės pakeitė pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir nustatė, kad jis apgaule įgijo ne R. Č. priklausantį turtą (automobilį), o 42 000 Lt. Taigi teismas nustatė visiškai skirtingas faktines aplinkybes, pakeitė kaltinimo esmę, be to, sprendė, kad nuo to momento, kai jis gavo iš R. Č. 42 000 Lt, sukčiavimas buvo baigtas. Kasatorius nurodo, kad toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Jo gynybos pozicija buvo suformuota atsižvelgiant į pateiktą kaltinimą (nusikaltimas pabaigtas nupirkus automobilį ir įregistravus jį savo vardu). Nuo kitaip suformuluoto kaltinimo (nusikaltimas baigtas, gavus iš R. Č. 42 000 Lt) jis neturėjo galimybės gintis, nes nebuvo tam pasiruošęs, ir mano, kad taip teismas suvaržė jo teisę į gynybą.

14Susiaurinęs kaltinimą iki pinigų gavimo, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus, faktiškai nusišalino nuo apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimo. Jis skunde nurodė, kad R. Č. nei automobilio išrinkimo kartu su ja, nei pinigų perdavimo, nei automobilio pirkimo ar registravimo metu nebuvo nei suklaidinta, nei apgauta. Teismas dėl šių skundo argumentų visiškai nepasisakė, tik nurodė, kad viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris šiuo atveju pasireiškė tuo, kad R. Č. tikėjosi, jog po automobilio pirkimo šis bus perregistruotas jos vardu, nes galvojo, kad sukurs su juo (kasatoriumi) šeimą. Faktiškai kaltinimas dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu grindžiamas prieštaringais R. Č. parodymais ir prieštaringomis teismo išvadomis. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į nutarties teiginį, kad pažymima, jog, kaip matyti iš R. Č. paaiškinimų, nukentėjusioji suprato, kad automobilis bus nupirktas V. D. vardu, tačiau... Taigi, viena vertus, teismas konstatuoja, kad nusikaltimas pabaigtas nuo pinigų gavimo momento, kita vertus, kaip nustatytą faktą, nurodo, jog nukentėjusioji suprato, kad automobilis bus nupirktas jo (kasatoriaus) vardu. Tokiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad nusikaltimas buvo baigtas pinigų perdavimo momentu arba kad nukentėjusioji nesuprato, kieno vardu bus nupirktas automobilis.

15Kasatorius nurodo, kad jie su nukentėjusiąja kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, t. y. gyveno kaip šeima (kaip sugyventiniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad R. Č., gyvendama kartu su nuteistuoju, 2006 08 21 (praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio pirkimo) pastarajam deklaravus gyvenamąją vietą pas nukentėjusiąją, bendrai tvarkant namų ūkį, turėjo pagrindą pasitikėti savo faktiniu vyru (sugyventiniu). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad būtent jis (kasatorius) įkalbėjo R. Č. gyventi kartu ir šią išvadą grįsdamas jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesivadovavo R. Č. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Teisme R. Č. parodė, kad gyventi kartu pasiūlė „gal jis, gal aš, kartu nusprendėme“. Taip pat ji parodė, kad žinojo ir suprato, jog, nesant jos įgaliojimo pirkti ir įregistruoti automobilį jos vardu, jis (kasatorius) automobilį nupirko savo vardu; kadangi jis (kasatorius) ją paliko, jai buvo skaudu, ir ji mano, jog jis (kasatorius) ją apgavo, pasinaudodamas pasitikėjimu. Iš tokių parodymų apskritai nesuprantama, dėl ko R. Č. jaučiasi apgauta – dėl automobilio pirkimo aplinkybių ar dėl to, kad jie išsiskyrė.

16Anot R. Č., jis (kasatorius) žadėjo automobilį perregistruoti jos vardu, tačiau pati R. Č. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įgyvendintų savo lūkesčius, t. y. kol jie gyveno kartu, ji nė karto to neprašė ir nereikalavo. Priešingai, 2006 m. gruodžio 18 d. R. Č. jos vardu nupirktą kitą automobilį (BMW X5) įregistravo jo (kasatoriaus) vardu. Ir tada R. Č. neišreiškė noro ar reikalavimo perregistruoti automobilį ,,Audi A4“ jos vardu. Tokias aplinkybes nurodė pati R. Č., tačiau apeliacinės instancijos teismas šiais jos parodymais nesivadovavo ir taip pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimus.

17Kasatoriaus teigimu, teismas turėjo pagrįsti, kaip ir kokiu būdu jis apgavo R. Č., kokią klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją jai pateikė, kokių jo (kasatoriaus) ar savo veiksmų R. Č. negalėjo suprasti, kuriuo metu ji suklydo (turint omenyje laikotarpį nuo sprendimo įgyti automobilį priėmimo iki šio įregistravimo jo vardu). Kasatorius teigia, kad R. Č. nebuvo nei suklaidinta, nei apgauta, jai buvo suprantamos automobilio įgijimo teisinės pasekmės (sukčiavimas, kaip nusikaltimas, yra baigtas šioje stadijoje). Kasatorius tvirtina, kad automobilis jo vardu buvo nupirktas bendru jų (kasatoriaus ir R. Č.) sutikimu. Kiekvienas iš jų žinojo ir suprato (arba galėjo suprasti) automobilio įgijimo aplinkybes, pirkimo pardavimo jo (kasatoriaus) vardu pasekmes ir priėmė šį faktą. Kasatoriaus teigimu, visi šie tarp buvusių sutuoktinių (sugyventinių) su turtu susiję klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (toks ieškinys yra pateiktas teismui). Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule jis patrauktas nepagrįstai.

18Taip pat kasatorius nurodo, kad jo kaltė dėl 10 500 Lt įgijimo apgaule pagrįsta tik R. Č. parodymais apie pinigų sumokėjimo aplinkybes, banko dokumentų išrašais apie pinigų į minėtą sąskaitą pervedimą ir išgryninimą. Tačiau teismas nuosprendyje nenurodė kitų įrodymų, kurie, priešingai nei konstatavo teismas, įrodo jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo nuosprendžio motyvus, tačiau į apeliaciniame skunde pateiktus klausimus neatsakė, papildomai pasisakė tik dėl liudytojos S. S. parodymų. Kasatorius tvirtina, kad S. S. (su ja kasatorius susituokė išsiskyręs su R. Č.) parodymais tikėti negalima, nes jų tarpusavio santykiai labai blogi: vyksta skyrybų procesas, jų vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo (kasatoriumi), be to, liudytoja apkaltino jį telefono vagyste, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi S. S. suinteresuota šios bylos baigtimi, nes jo (kasatoriaus) nuteisimo atveju vaikas bus atiduotas jai. Beje, parodymus teisme S. S. davė 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. tuo metu, kai vyko jų skyrybų procesas, todėl ji turėjo tikslą jį (kasatorių) apkalbėti nurodydama neteisingas aplinkybes. Kasatorius nurodo, kad paimtus pinigus iš S. D. sąskaitos jis atidavė S. S., kuri juos ir įnešė į teismo antstolio sąskaitą. Teismas, siekdamas nustatyti, kuris iš jų (kasatorius ar S. S.) sako tiesą, turėjo atlikti išsamų tyrimą, t. y. jeigu S. S. pinigus sumokėjo iš savo lėšų, teismas turėjo pareikalauti tai patvirtinančius įrodymus. S. S. tokių dokumentų arba banko išrašo teismui nepateikė. Beje, S. S. dėl neva iš jos lėšų padengto įsiskolinimo nereiškia jam jokių pretenzijų. Apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymais, juolab kad kiti įrodymai patvirtina jo nekaltumą.

19Kasatorius nurodo, kad jis, turėdamas tikslą padengti alimentų įsiskolinimą, dukters vardu atidarė sąskaitą, apie tai sužinojo R. Č. ir pati pasiūlė į šią sąskaitą pervesti pinigus. Kad tai buvo R. Č. gera valia, neneigia nei pati R. Č., nei valstybės kaltintojas, nei teismas (nuosprendyje nurodyta, kad, R. Č. sutikus, į minėtą sąskaitą ji iš viso pervedė 10 500 Lt). Taigi R. Č. žinojo apie skolą už alimentus, pati pasiūlė šį įsiskolinimą padengti ir tokiais savo veiksmais norėjo, kad pinigai būtų perduoti S. D.. Taigi tikslas buvo pasiektas, vaikas pinigus gavo, skola padengta. Esant tokiai situacijai, kasatoriui nesuprantama, dėl ko R. Č. buvo apgauta ar suklaidinta. Be to, jeigu jis būtų norėjęs pinigus užvaldyti, būtų tai padaręs tuoj pat, kai jie buvo įnešti į sąskaitą. Tačiau pinigai iš sąskaitos buvo paimti tik 2007 m. vasario 7 d. ir sumokėti į teismo antstolės sąskaitą. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių. R. Č. pati sutiko ir pasiūlė padengti alimentų įsiskolinimą, pati geranoriškai sumokėjo pinigus, dėl apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių pinigai buvo paimti iš dukters sąskaitos ir pervesti iš S. S. sąskaitos į teismo antstolės sąskaitą. Taip buvo padengtas alimentų įsiskolinimas ir pasiektas R. Č. tikslas – padėti jam (kasatoriui) padengti skolą.

20Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

21Prokuroras atsiliepime nurodo, kad iš esmės kasaciniame skunde pateikti argumentai (ypač tie, kurie susiję su faktinių byloje nustatytų aplinkybių vertinimu) buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, jų išnagrinėti ir įvertinti pateikiant atitinkamas išvadas. Iš kasacinio skundo turinio ir jo rezoliucinės dalies matyti, kad kasatorius teigia, jog jo veiksmuose nebuvo apgaulės ir teismų išvados, kad jis sąmoningai siekė apgauti nukentėjusiąją ir pasisavinti svetimą turtą savo naudai, yra nepagrįstos.

22Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo apgaulė dėl pirmojo (automobilio pasisavinimo) epizodo pasireiškė tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas R. Č. pasitikėjimu, melagingai žadėdamas, kad automobilį nupirks ir įregistruos jos vardu, to nepadarė ir neteisėtai užvaldė nukentėjusiajai priklausantį turtą. Nukentėjusioji pasitikėjo nuteistuoju, nes, kaip pati nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, buvo jam neabejinga, jie kartu gyveno, R. Č. galvojo, kad sukurs su V. D. šeimą, ves bendrą ūkį. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusioji tikėjo jo pažadais vėliau perregistruoti automobilį jos vardu. Tai, kad nuteistasis užregistravo savo vardu automobilį bei vėlesni jo veiksmai, kai jis be nukentėjusiosios leidimo ir žinios automobilį jau po trijų dienų nuo jo įgijimo pardavė savo tėvui, o pareikalavus grąžinti automobilį, ilgai delsė tai padaryti, tik patvirtina nuteistojo išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. V. D. pažadai ir elgesys iki svetimo turto užvaldymo ir nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą perleisti jam savo turtą. Šios aplinkybės buvo esminės nukentėjusiosios apsisprendimui. Nuteistasis nuo nukentėjusiosios nuslėpė aplinkybes, kad automobilis buvo perkamas jo vardu, o po to iš karto parduotas trečiam asmeniui už žemesnę kainą, tai iš esmės apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis.

23Prokuroro teigimu, teismai nustatė visus būtinus BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, tiek dėl automobilio pasisavinimo (BK 182 straipsnio 2 dalis), tiek dėl pinigų užvaldymo (BK 182 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai tai padarė laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų, įpareigojančių teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nėra pagrindo teigti, kad teismų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir todėl nurodo, kad teismai juos įvertino netinkamai. Tai, kad teismo išvados šiuo klausimu neatitiko nuteistojo lūkesčių, nedaro tų teismo išvadų neteisėtų ar nepagrįstų.

24Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė kaltinimo esmę (automobilio užvaldymo epizodas) ir nuteistasis neturėjo galimybės gintis nuo kitaip suformuluoto kaltinimo (taip pažeisti BPK 255, 256, 301, 320 straipsnių reikalavimai), nepagrįsti.

25Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, ginčijo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, patikimumą ir tikrumą. Apeliacinis procesas yra vieninga baudžiamojo proceso dalis, todėl ir šioje proceso stadijoje teismas turi užtikrinti, kad būtų vykdoma BPK 1 straipsnio nuostata ir baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis šiame epizode, apgaule įgijęs svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą, sąmoningai sukūrė situaciją (automobilį realizavo savo tėvui), kurioje nukentėjusioji prarado galimybes (arba jos iš esmės buvo pasunkintos) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Pagal teismų praktiką sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra svetimas turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Bylos duomenimis, R. Č. asmeniškai jai priklaususius pinigus – 42 000 Lt, paveikta apgaulės, davė nuteistajam automobiliui ,,Audi A4“, kurį šis pagal susitarimą turėjo įregistruoti nukentėjusiosios vardu, tačiau įregistravo savo vardu, vėliau pardavė savo tėvui, įgyti. Būtent nuo šio momento nuteistasis įgijo teisę šį turtą valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Šios aplinkybės patvirtina sukčiavimo baigtumo momentą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė sukčiavimą, t. y. apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nubaustas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, jei apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2005). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo teisinės padėties nepasunkino. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad buvo suvaržyta jo teisė gintis, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė iš esmės skirtingų faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, jog kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržyta, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2011), o tai šiuo atveju nenustatyta. Taigi, prokuroro nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas V. D. apeliacinį skundą, jo teisės į gynybą nepažeidė, nes šiuo atveju iš esmės faktinės bylos aplinkybės nesikeitė, nebuvo nustatyti nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės.

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nepagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos abiejuose sukčiavimo epizoduose, ginčijamos vienos ar kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kartu pažymima, kad kasatorius lyg ir supranta, jog kasacinės instancijos teismas nenagrinėja faktinių bylos aplinkybių; nuteistasis skunde bando nurodyti, kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai ar laikytinos nesusijusiomis su byla, kartu nurodomi BPK 301 straipsnio ir kitų procesinių normų reikalavimų menami pažeidimai ir galimi nukrypimai nuo suformuotos teismų praktikos. Šie kasacinio skundo teiginiai, prokuroro teigimu, daugiausia liečiantys antrąjį sukčiavimo epizodą (BK 182 straipsnio 1 dalis), yra deklaratyvūs, be to, akivaizdu, kad toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas, juolab kad minėtus kasacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas.

27Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir teismų sprendimuose aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę sukčiavus. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, gautais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai ir buvo padaryta. Surinktų įrodymų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

28Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo V. D. apeliacinio skundo argumentų, kaip to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pat nepagrįsti. Anot prokuroro, Vilniaus apygardos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo nuoroda į galimus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus apeliacinės instancijos teismo sprendime yra deklaratyvaus pobūdžio. Motyvai, kuriuos išdėstė apeliacinės instancijos teismas savo sprendime atsakydamas į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, yra suprantami, pagrįsti ir argumentuoti, todėl nekartotini. Ypač tai pasakytina apie 10 500 Lt įgijimą apgaule. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami teismų sprendimai taip, kaip to prašoma kasaciniame skunde, byloje nepadaryta. Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

29Nukentėjusioji R. Č. atsiliepimu prašo nuteistojo kasacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, V. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Nukentėjusioji nurodo, kad V. D. veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota ne dėl automobilio pasisavinimo, o dėl jos turto užvaldymo stambiu mastu. Prieštaravimų, kuriuos nurodo nuteistasis savo skunde, teismų sprendimuose nėra, nes 42 000 Lt užvaldymas yra vienas iš jos turto užvaldymo etapų. R. Č. teigimu, nuteistasis sąmoningai jos turto įgijimą sukčiavimo būdu siekia susiaurinti iki automobilio užvaldymo, nes tik taip gali teikti išgalvotus argumentus, ginčydamas apeliacinę nutartį. Taip pat nukentėjusioji mano, kad nuteistojo minimas bendro ūkio su ja vedimas negali būti tik civilinių teisinių santykių dalykas, nes bendras gyvenimas buvo skirtas tik jos pasitikėjimui įgyti, ir tai teisingai įvertinta kaip apgaulė. Taip pat, anot R. Č., neatitinka tikrovės kasatoriaus skundo teiginiai dėl 10 500 Lt. Nukentėjusioji nurodo, kad ji padėjo pinigus į S. D. sąskaitą, jokių kliūčių leisti S. D. įstatyminei atstovei ar pačiai S. D. naudotis sąskaitoje esančiais pinigais nebuvo. Byloje nustatyta, kad kasatorius iš sąskaitos pinigus paėmė ir jų negrąžino nei jai (R. Č.), nei perdavė savo dukteriai. Alimentinę prievolę už V. D. įvykdė S. S..

30Nuteistojo V. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

32Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

33Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo V. D. kasaciniame skunde ginčijamos ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama ir su teismų atliktu įrodymų vertinimu, pateikiamos savos įvykių versijos. Antai šiame kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su automobilio ,,Audi A4“ įsigijimu, nesutinkama su įrodymų dėl apgaulės panaudojimo įsigyjant šį automobilį vertinimu. Šie ir kiti kasacinio skundo argumentai, kurie iš esmės reiškia prašymą kasacinės instancijos teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir naujai įvertinti įrodymus, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.

34Dėl BK 182 straipsnio 1, 2 dalių taikymo ir BPK nuostatų laikymosi

35Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už svetimo 42 000 Lt vertės turto įgijimą apgaule.

36Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013).

37Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir tuo, jog kaltininkas, turintis nukentėjusiojo pasitikėjimą (pvz., dėl asmeninių santykių) ir tuo pasinaudodamas, iš jo gauna atitinkamą pinigų sumą turtinio pobūdžio veiksmams nukentėjusiojo naudai atlikti net neketindamas to daryti ir tokiu būdu nukentėjusiajam padaro turtinės žalos. Šiuo atveju, sprendžiant dėl kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį už sukčiavimą, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu buvo esminė, t. y. lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą perduoti kaltininkui turtą, taip pat paprastai ir tai – jog dėl kaltininko elgesio nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas.

38Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios R. Č. pasitikėjimu įgijo svetimą 42 000 Lt vertės turtą. Antai teismai nustatė, kad kasatorius: 1) įkalbėjo R. Č. neva bendram gyvenimui įsigyti automobilį ,,Audi A4“, kainuojantį 42 000 Lt, kurį 2006 m. kovo 18 d., dalyvaujant R. Č. išrinko UAB „BRC“ salone; 2) šį automobilį pažadėjo įregistruoti R. Č. vardu; 3) 2006 m. kovo 20 d. paėmė iš R. Č. 42 000 Lt ir tą pačią dieną, UAB „BRC“ salone R. Č. išrinktą automobilį ,,Audi A4“ įgijo už 42 000 Lt bei įformino automobilio pirkimą, fiktyviai nurodydamas automobilio pirkimo ir pardavimo kainą – 7800 Lt; 4) 2006 m. kovo 21 d. VĮ „Regitra“ automobilį, priešingai nei buvo susitarta su nukentėjusiąja, įregistravo savo vardu; 5) nukentėjusiajai R. Č. nežinant, 2006 m. kovo 24 d. VĮ „Regitra“ automobilį išregistravo ir tą pačią dieną pardavė automobilį savo tėvui I. D. už 5000 Lt, kuris šį automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu. Be to, pagal teismų nustatytas aplinkybes šie veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai nuteistasis V. D. ir nukentėjusioji R. Č. gyveno faktinėje santuokoje ir jis buvo įgijęs jos pasitikėjimą.

39Minėtos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius svetimą 42 000 Lt vertės turtą įgijo panaudodamas apgaulę, t. y. piktnaudžiaudamas tarp jo ir nukentėjusiosios esančiais pasitikėjimo santykiais, kurie susiklostė dėl jų gyvenimo faktinėje santuokoje. Pagal teismų nustatytas aplinkybes kasacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu buvo esminė: ji nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimą perduoti kaltininkui turtą, o kaltininkas, be to, atliko veiksmus, kuriais buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (automobilį išregistravo ir tą pačią dieną jį pardavė savo tėvui, kuris šį įregistravo savo vardu). Dėl tokių veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Taigi, sukčiavimas buvo baigtas. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad kasatorius veikė tyčia, t. y. suvokė turtinės naudos sau ir kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę, pasireiškusią piktnaudžiavimu pasitikėjimu, pavojingą pobūdį ir norėjo pasinaudodamas nukentėjusiosios pasitikėjimu tokią turtinę naudą gauti. Tokiais veiksmais V. D. apgaule įgijo 250 MGL dydžio sumą viršijantį turtą (turto vertė 42 000 Lt), o tai reiškia, kad pagal BK jo įgytas turtas laikomas didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kasatoriaus atlikti veiksmai, atsižvelgiant į jų pobūdį, sukeltus padarinius reiškia tokį jų pavojingumą, kuris būdingas sukčiavimui kaip vienai iš nusikalstamų veikų ir todėl kasatoriaus veiksmai negali būti vertinami tik civilinės teisės normų kontekste. Tai, kad minėtas turtas apgaule buvo įgytas tuo metu, kai nuteistasis V. D. ir nukentėjusioji R. Č. gyveno faktinėje santuokoje ir iš dalies nuteistojo veiksmai buvo nulemti neatsakingo nukentėjusiosios elgesio, nepaneigia sukčiavimo požymių buvimo kasatoriaus veiksmuose.

40Taigi, pagal teismų nustatytas aplinkybes minėti nuteistojo V. D. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

41Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė ir BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, nes iš esmės pakeitė pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir nustatė, jog kasatorius apgaule įgijo ne R. Č. priklausantį turtą (automobilį), o 42 000 Lt. Taigi, pasak kasatoriaus, teismas nustatė visiškai skirtingas faktines aplinkybes, pakeitė kaltinimo esmę. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

42BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nubaustas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, jei apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei būtent pakeistos faktinės aplinkybės lemia kitokį veikos kvalifikavimą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008, 2K-65/2011). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už svetimo 42 000 Lt vertės turto įgijimą apgaule, nepakeitė kaltinamajame akte nustatytų faktinių aplinkybių, o kaip tik jomis rėmėsi kvalifikuodamas kasatoriaus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismas priešingai, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte nustatė, jog kasatorius apgaule įgijo ne nukentėjusiajai R. Č. priklausantį turtą (automobilį), o 42 000 Lt, tai negalėtų būti vertinama kaip BPK 255 straipsnio pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės, nes tai nelėmė kitokio veikos kvalifikavimo ar naujo teisinio požymio, būtino kaltininko veiką pripažinti nusikalstama, inkriminavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltininko veiką pripažįstant sukčiavimu pinigų įgijimas yra neatsiejamas nuo automobilio pasisavinimo – iš esmės tai yra tarpusavyje susiję sukčiavimo darymo etapai.

43Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistojo V. D. skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad teismai jį pripažindami kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų, prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus paaiškindamas, kodėl nuteistojo V. D. apeliacinis skundas ta apimtimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už svetimo 42 000 Lt vertės turto įgijimą apgaule, yra atmetamas.

45Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami sprendimus dėl V. D. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – iš BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies kylančius reikalavimus. Darytina išvada, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

46Kitaip vertintini teismų sprendimai, pagal kuriuos kasatorius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo svetimą R. Č. turtą – 10 500 Lt.

47Šiuo atveju, atsakant į klausimą, ar V. D. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumą ir pobūdį kasatoriaus padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę.

48Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji ne tik turi formaliai atitikti įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra toks, kuris būdingas nusikalstamoms veikoms ir jas skiria nuo kitų mažiau pavojingų teisės pažeidimų.

49Teismai V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad jis: 1) 2006 m. gegužės 26 d. nepilnametės dukters S. D. vardu AB bankas „Hansabankas“ Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje sudarė Fizinio asmens banko sąskaitos ir Jaunimo indelio sutartis, kuriomis remdamasis S. D. vardu atidarė sąskaitą; 2) 2006 m. birželio mėn. įkalbėjo nukentėjusiąją R. Č. pervesti į S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą jam dukteriai mokėti priklausantį išlaikymą; 3) R. Č. sutikus, į minėtą S. D. vardu atidarytą sąskaitą ji 2006 m. birželio 29 d. pervedė 8700 Lt ir 2006 m. spalio 6 d. – 1800 Lt; iš viso R. Č. pervedė 10 500 Lt; 4) šią pinigų sumą V. D. pasiėmė iš sąskaitų ir išgrynino: 2007 m. vasario 7 d. – 10 000 Lt ir 2007 m. kovo 21 d. – 932,57 Lt.

50Sprendžiant, ar kasatorius pagrįstai nuteistas už minėtus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina į tai, kad pagal bylos medžiagą: 1) nukentėjusioji laisva valia minėtus pinigus pervedė į S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą; 2) tuo metu, kai buvo pervedami pinigai į minėtą sąskaitą, V. D. iš tiesų buvo įsiskolinęs už dukters išlaikymą; 3) į sąskaitą buvo pervesta pinigų suma, kuri savo dydžiu panaši į tą sumą, kurią V. D. turėjo sumokėti dukters išlaikymui; 4) pinigai iš sąskaitos buvo išgryninti ne iš karto, o praėjus nemažam laiko tarpui (pvz., pagrindinė pinigų dalis (8700 Lt) į sąskaitą buvo pervesta 2006 m. birželio 29 d., o pirmą kartą dalis pinigų išgryninta tik 2007 m. vasario 7 d.).

51Konstatuotina, kad pagal minėtas aplinkybes kasatoriaus veiksmai, kai jis įkalbėjo nukentėjusiąją R. Č. pervesti į S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą jam dukteriai mokėti priklausantį išlaikymą ir iš sąskaitos išgrynino 10 500 Lt, nelaikytini apgaulės, kaip ji suprantama BK 182 straipsnio prasme, panaudojimu įgyjant svetimą turtą. Būtent tokie kaltininko veiksmai iš esmės reiškia vienos iš sandorio šalių (V. D.) nesąžiningą elgesį, kuris turėtų būti vertinamas civilinės teisės normų kontekste. Iš šių aplinkybių negalima vienareikšmiškai spręsti ir apie tai, kad kasatorius, prašydamas nukentėjusiosios pervesti pinigus į S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą, jau tuo metu turėjo ketinimą šiuos pinigus pasisavinti. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie kasatoriaus veiksmai nelaikytini tokiais, kurie pagal savo pobūdį ir pavojingumą reikštų, kad toks jo elgesys esant civiliniams teisiniams santykiams dar turėtų būti vertinamas ir kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas.

52Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad kasatoriaus veikoje nėra visų būtinųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Taigi byla ta apimtimi, kuria V. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nesant jo veiksmuose BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos. Kartu naikintinos teismų sprendimų dalys, kuriomis iš V. D. nukentėjusiajai R. Č. priteista 10 500 Lt turtinei žalai atlyginti, šią ieškinio dalį paliekant nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju nukentėjusiosios teisėtų interesų (patirtos žalos atlyginimas) užtikrinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas civilinių ir civilinio proceso įstatymų nustatytomis priemonėmis.

53Dėl bausmės skyrimo

54Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad byla tam tikra apimtimi V. D. nutrauktina, teismų sprendimai turi būti peržiūrėti ne tik galutinės subendrintos bausmės aspektu, bet ir tuo aspektu, ar V. D. paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta laikantis BK įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų ir, pasikeitus teisinei situacijai (kuri susidarė tam tikra apimtimi nutraukus bylą kasatoriui), atitinka bausmės paskirtį ir yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

55Taigi sprendžiant, kokia bausmė kasatoriui turi būti skiriama už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, kad pripažinus, jog byla tam tikra apimtimi V. D. nutrauktina, kitaip, jam palankiau bausmės skyrimo aspektu, vertintinas ir jo padaryto BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad minėtas turtas apgaule buvo įgytas tuo metu, kai nuteistasis V. D. ir nukentėjusioji R. Č. gyveno faktinėje santuokoje ir iš dalies nuteistojo veiksmai buvo nulemti neatsakingo nukentėjusiosios elgesio. Antai, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji pasitikėjo nuteistuoju, nes, kaip pati nurodo, buvo jam neabejinga, jie kartu gyveno, galvojo, kad sukurs su juo šeimą; nukentėjusioji suprato, kad automobilis bus nupirktas kasatoriaus vardu, tačiau tikėjo, kad automobilis bus užregistruotas jos vardu, t. y. bus padaryta taip, kaip buvo susitarta su V. D.. Paminėtina, kad apgaule įgyto turto vertė (42 000 Lt) nedaug viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri lemia kaltininko veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kartu pripažįstant šią veiką sunkiu nusikaltimu.

56Bausmės skyrimo už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kontekste pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2008 m. gegužės 13 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2013 m. gegužės 10 d., t. y. tik po penkerių metų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai vertinant šios bylos sudėtingumo (byla, atsižvelgiant į faktų, kuriuos reikėjo nustatyti, pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumas, nelaikytina labai sudėtinga) bei asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio kontekste (iš bylos medžiagos nėra matyti, kad nuteistasis būtų sąmoningai vilkinęs bylos tyrimą ar nagrinėjimą), darytina išvada, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009 ir kiti).

57Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. D. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima šio straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmė vidurkiui, neatitinka bausmės paskirties, yra neproporcinga padarytam nusikaltimui, neteisinga, todėl keistina. Pagal minėtas aplinkybes kasatoriui už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turėtų būti skiriama bausmė, kuri būtų artima minimaliam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Taigi, už šio nusikaltimo padarymą V. D. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

59Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti:

60panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis V. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, V. D. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

61panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. D. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams;

62panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią atliekant pataisos namuose;

63panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis iš V. D. nukentėjusiajai R. Č. priteista 10 500 Lt turtinei žalai atlyginti, šią ieškinio dalį paliekant nenagrinėtą.

64Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. D.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 4. Iš V. D. nukentėjusiajai R. Č. priteista 10 500 Lt turtinei ir 3000 Lt... 5. Ieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia automobilio ,,Audi... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu I. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija... 9. V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, sužinojęs, jog... 10. Be to, V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad,... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 12. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 13. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo... 14. Susiaurinęs kaltinimą iki pinigų gavimo, apeliacinės instancijos teismas,... 15. Kasatorius nurodo, kad jie su nukentėjusiąja kartu gyveno, vedė bendrą... 16. Anot R. Č., jis (kasatorius) žadėjo automobilį perregistruoti jos vardu,... 17. Kasatoriaus teigimu, teismas turėjo pagrįsti, kaip ir kokiu būdu jis apgavo... 18. Taip pat kasatorius nurodo, kad jo kaltė dėl 10 500 Lt įgijimo apgaule... 19. Kasatorius nurodo, kad jis, turėdamas tikslą padengti alimentų... 20. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 21. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad iš esmės kasaciniame skunde pateikti... 22. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo apgaulė dėl pirmojo (automobilio... 23. Prokuroro teigimu, teismai nustatė visus būtinus BK 182 straipsnyje numatytos... 24. Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės... 25. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašė priimti... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nepagrįstai inkriminuotos... 27. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai tinkamai įvertino byloje surinktus... 28. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. Nukentėjusioji R. Č. atsiliepimu prašo nuteistojo kasacinio skundo... 30. Nuteistojo V. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 32. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 33. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo V. D. kasaciniame skunde... 34. Dėl BK 182 straipsnio 1, 2 dalių taikymo ir BPK nuostatų laikymosi... 35. Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už... 36. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 37. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 38. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už... 39. Minėtos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius svetimą 42... 40. Taigi, pagal teismų nustatytas aplinkybes minėti nuteistojo V. D. veiksmai... 41. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 42. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nubaustas... 43. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų... 44. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai,... 45. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami... 46. Kitaip vertintini teismų sprendimai, pagal kuriuos kasatorius pripažintas... 47. Šiuo atveju, atsakant į klausimą, ar V. D. pagrįstai nuteistas pagal BK 182... 48. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog... 49. Teismai V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad jis: 1)... 50. Sprendžiant, ar kasatorius pagrįstai nuteistas už minėtus veiksmus pagal BK... 51. Konstatuotina, kad pagal minėtas aplinkybes kasatoriaus veiksmai, kai jis... 52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad kasatoriaus... 53. Dėl bausmės skyrimo... 54. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad byla tam tikra apimtimi V. D.... 55. Taigi sprendžiant, kokia bausmė kasatoriui turi būti skiriama už BK 182... 56. Bausmės skyrimo už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą... 57. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. D. už... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir... 60. panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis V. D. nuteistas pagal BK... 61. panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis vadovaujantis BK 63... 62. panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis V. D. pagal BK 182... 63. panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis iš V. D.... 64. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....