Byla e2A-373-828/2020
Dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. G. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtą planą suteikiantį teisę naudotis 204 kv. m. ploto žemės sklype unikalus Nr. Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas) plane pažymėtas Nr. ( - ), esančiu ( - ) 3,5 metru pločio keliu su teise eiti važiuoti ginti gyvulius patenkant į žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ) ir Nr. ( - ) esantį ( - )(viešpataujantis daiktai) plane pažymėti Nr. ( - ) ir Nr. ( - )); nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtą planą suteikiantį teisę naudotis 204 kv. m. ploto žemės sklype unikalus Nr. Nr. ( - )(tarnaujantis daiktas) pastatui-unikalus numeris ( - ) (viešpataujantis daiktas), esančiam ( - ), eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti, prie jo prieiti, privažiuoti, keisti pastato paskirtį, tiesti komunikacijas bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudoti pastatą pagal paskirtį; įpareigoti atsakovus atlaisvinti UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtoje servituto vietos schemoje pažymėtą įvažiavimo kelią į žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ), ir Nr. ( - ), esantį ( - ) (servituto schemoje pažymėti Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) bei patekimą į pastatą-unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir ateityje netrukdyti naudotis servituto keliu; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti įėjimo durų raktus į patalpą ir netrukdyti naudotis statinio Nr ( - ), esančio ( - )346/10000 šio pastato dalimi, tai yra patekti į patalpą, remontuoti statinį ir naudoti pagal paskirtį. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 25 ha ploto namų valdos žemės sklypas su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (toliau ir – Sklypas Nr. 1), bei šalia esantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (toliau ir – Sklypas Nr. 2). Atsakovams priklauso sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso 346/10000 pastato (unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) dalis, esanti atsakovų sklype, kurią ieškovė įgijo 2014 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Sodybos išlaikymui būtinų poreikių tenkinimas įmanomas tik naudojant kelią, einantį per atsakovų sklypą. Kelias įvažiavimui į Sklypą Nr. 1 nuo 1991 m. buvo naudojamas be kliūčių iki tol, kol atsakovai iš kitų bendraturčių įgijo likusias Statinio dalis ir Statiniui eksploatuoti skirtą žemės sklypą (un. Nr. ( - )). 2018 m. sausio 6 d. atsakovas A. R. tyčia betoniniais stulpais užtvėrė kelią, skirtą įvažiavimui į ieškovės sklypus.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 854,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir 225 Eur žyminio mokesčio bei 15,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

124.

13Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jos Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 neteko privažiavimų, kadangi ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ) (Sklypas Nr. 3), kuris ribojasi su žemės sklypu Nr. 1. Visų šių sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – Kita, naudojimo būdas – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (Sklypo Nr. 1 naudojimo būdas - Gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kas šiuo metu atitinka naudojimo būdą - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Visi trys ieškovės sklypai tarpusavyje yra apjungti į vieną sodybą. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 40SK-347-(14.40.110.) pertvarkė A. G. priklausančius Sklypą Nr. 1, Sklypą Nr. 2, Sklypą Nr. 3 perdalijimo, sujungimo būdu į du žemės sklypus ir patvirtino šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis, taip pat nustatė, kad pertvarkius minėtus žemės sklypus, išlieka įstatyminis pakrantės servitutas. Kadangi pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismas ieškovės reikalavimą nagrinėjo pagal esamą faktinę situaciją, t. y. kad ieškovei priklauso trys atskiri žemės sklypai – Sklypas Nr. 1, Sklypas Nr. 2 ir Sklypas Nr. 3.

145.

15Teismas sprendė, kad ieškovė į savo Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 laisvai ir nevaržomai patenka per jai nuosavybės teise priklausantį žemės Sklypą Nr. 3. Todėl ši faktinė aplinkybė paneigė esant objektyviai būtinybei nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą tam, kad ji galėtų patekti į žemės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Kelio servituto per atsakovų sklypą nustatymas reikštų dar vieną papildomą galimybę patekti į ieškovės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, kas savo esme turėtų būti siejama su ieškovės patogumu, o ne su objektyvia būtinybe patekti į šiuos žemės sklypus.

166.

17Ieškovė nurodė, kad jai yra reikalingas 3,5 metrų pločio kelias sodybos būtinų poreikių tenkinimui (patekti į ūkinį kiemą), taip pat klientų poreikių tenkinimui (prie ežero privežti motorines vandens transporto priemones ir jas įleisti į ežerą, laikyti kaimo turizmo sodybos klientų automobiliams, tarp jų ir autobusams). Tačiau teismas sprendė, kad visus šiuos poreikius ieškovė gali patenkinti ir be kelio servituto per atsakovų sklypą. Be to, ieškovė šiuos poreikius patenkino be kelio servituto per atsakovų sklypą, nes kelias užtvertas stulpais nuo 2018 m. sausio 6 d., t. y. apie du metus, o atsakovų teigimu, šie stulpai sukrauti ir dar seniau. Vadinasi, per šį laikotarpį ieškovė rado būdų, kaip privežti kurą namui šildyti, kur laikyti malkas, kaip privažiuoti prie ežero ir pan. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovė apskritai naudojasi ūkiniu kiemu jos nurodomais tikslais ir būdais, kadangi toje vietoje yra užsodintos ieškovės tujos ir iš jų dydžio akivaizdu, kad jos auga ne vienerius metus.

187.

19Ieškovės argumentą, kad servitutas per atsakovų sklypą nustatytinas tam, kad ieškovės kaimo turizmo sodybos klientai galėtų automobiliu privežti prie ežero motorines vandens transporto priemones ir jas įleisti į vandenį, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodinėjo, kad jos žemės Sklype Nr. 2 ties ežero pakrante yra įrengta speciali vieta, kur būtų galimas ir leidžiamas plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir išvadai, kad nesant galimybės ieškovės kaimo turizmo sodybos klientams privežti motorines vandens transporto priemones prie ežero, mažėja sodybos patrauklumas, atitinkamai ir užsakymų skaičius, nes iš viešai skelbiamos informacijos kaimo turizmo sodybos „Galuonų sodyba“ internetinėje svetainėje (www.galuonusodyba.lt) nėra matyti, kad šios sodybos klientams būtų siūlomas aktyvus laisvalaikis plaukiojant motorinėmis vandens transporto priemonėmis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės sodybos sklype yra laivas „Nojus“, nepatvirtino, kad tokios paslaugos šioje sodyboje yra teikiamos. Į bylą pateikta pavienė potencialios klientės užklausa tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino.

208.

21Teismas sprendė, kad privažiavimą prie Sklypo Nr. 2, taip pat prie ūkinio kiemo Sklype Nr. 1 poreikių tenkinimui ieškovė turi visas galimybes įsirengti jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovų žemės sklypas, kuriame ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą, yra 0,1849 ha ploto (užstatyta teritorija 0,0765 ha), o ieškovės visų trijų žemės sklypų bendras plotas yra 0,764 ha (užstatytas plotas 0,164 ha), t. y. apie keturis kartus didesnis nei atsakovų, iš kurio 0,6 ha nėra užstatytas statiniais. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nuosavybės teise valdomuose sklypuose yra daugiau vietos kelio įrengimui, būtų mažiau suvaržytos pačios ieškovės ir jos sodyboje poilsiaujančių klientų interesai, nei toks kelias varžytų atsakovų interesus, nes iš ieškovės siūlomo projekto matyti, kad siūlomas kelio servitutas eitų per visą atsakovų sklypo kraštinę ir per vietą sklype, kurioje pagal atsakovo 2018 m. rugpjūčio 18 d. užsakymu UAB „Fasado projektai“ parengtus vienbučio gyvenamojo namo statybos projektinius pasiūlymus būtų statomas namas (kaimo turizmo paslaugoms teikti). Nors atsakovai į bylą nepateikė galutinio namo projekto, teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovu dėl namo statymo, nes jis investavo į namo projektinius pasiūlymus. Ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas užimtų ženklią atsakovų sklypo dalį (t. y. 0,0204 ha, kas sudaro 18,82 proc. šiuo metu neužstatyto atsakovų žemės sklypo ploto), o taip pat padarytų neįmanomu planuojamo statyti namo statybą. Todėl darė išvadą, kad būtų ženkliai suvaržomos atsakovų nuosavybės teisės.

229.

23Iš atsakovo pateikto parengto N. M. plano nustatė, kad ieškovės valdomuose sklypuose yra galimybė įrengti kelią tam, kad būtų galima pakliūti iki Sklypo Nr. 2. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad šis servitutinio kelio planas nėra priimtinas jai dėl sodyboje įrengtų - fekalijų duobės, vaikų žaidimo aikštelės (kurią iš esmės sudaro tik smėlio dėžė), sporto aikštelės, fontano, trinkelių. Tačiau teismas sprendė, kad visus šiuos objektus (išskyrus fekalijų duobę) yra įmanoma išardyti (ar išmontuoti) ir perkelti į kitą vietą. Teismas atkreipė dėmesį, kad, anot ieškovės atstovo, futbolo vartus, esančius netoli tos vietos, kur ribojasi ieškovės sklypas Nr. 2 ir atsakovų sklypas, ieškovei nebūtų kliūčių patraukti, jei būtų nustatytas kelio servitutas ir šiuo keliu būtų patenkama prie ežero. Teismo vertinimu, tokios pačios galimybės yra patraukti ir pirmiau ieškovės išvardintas kliūtis įrengti privažiavimą prie sklypo Nr. 2 pačios ieškovės sklypuose pagal atsakovų siūlomą planą. Aplinkybė, kad virš fekalijų duobės negalima įrengti įvažiavimo, byloje nebuvo įrodinėjama, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad tai yra nepašalinama kliūtis privažiavimui prie sklypo Nr. 2 įrengti. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovų siūlomo alternatyvaus servituto nepagrįstumą, tačiau tai šioje byloje nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių savo nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovų teisių ir interesų.

2410.

25Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą, nes toje vietoje buvo istorinis kelias. Iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir atsakovai, tačiau jie teigė, kad kelias užsisuko ties sandėliu, nes buvo skirtas sandėlio aptarnavimui, o ne ėjo link ežero, tokios pačios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo. Tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė pati savaime nesudarė pagrindo nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą, kadangi neatitinka įstatyme numatytų sąlygų kelio servituto nustatymui.

2611.

27Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų kelio servitutui patekti į žemės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 per atsakovų sklypą nustatyti, t. y. būtinumo nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

2812.

29Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą, kad galėtų patekti į jai priklausančią dalį statinio, esančio atsakovų sklype, nėra pagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovei A. G. priklauso 346/10000 dalis pastato – sandėlio, kurio un. Nr. ( - ) (t. y. Statinio), esančio atsakovų sklype. Likusi Statinio dalis priklauso atsakovams. Šis Statinys Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-503-732/2011 pagal ieškovų A. R., R. B., N. B. ieškinį atsakovams A. N., A. V. N., A. K. ir J. K. dėl bendros dalinės nuosavybės padalijimo natūra, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys atsidalino Statinio patalpas, remdamasis UAB „2G ir KO“ parengtu sandėlio padalinimo planu, buvo atidalintas natūra į tris dalis – į Patalpą Nr. 1, Patalpą Nr. 2 ir Patalpą Nr. 3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atidalintos Statinio dalys kaip atskiri nekilnojamieji daiktai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šiame registre taip pat neįregistruota naudojimosi Statiniu tvarka. Šio teismo sprendimo priėmimo metu beveik visi buvę Statinio dalių savininkai savo dalis yra perleidę atsakovams pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o ieškovė Statinio dalį įgijo 2014 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

3013.

31Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad neišviešinus Statinio dalių suskirstymo Nekilnojamojo turto registre, negalima šių aplinkybių naudoti prieš trečiuosius asmenis, nes sandoris, kuriuo Statinio savininkai jį pasidalijo, yra patvirtintas teismo nutartimi, kuri paskelbta viešai, šiai dienai yra įsiteisėjusi ir nėra panaikinta. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai. Ši nutartis turi res judicata galią atsakovui A. R.. Dėl to, kad ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad jos įgyjama Statinio dalis yra susieta su konkrečia vieta Statinyje, nedaro teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties negaliojančios ar ja išspręstų klausimų nereikšmingais. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso Statinio dalis (346/10000), kuri Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo metu priklausė R. B.. Pagal šia nutartimi patvirtintą taikos sutartį R. B. dalis priskirta Patalpai Nr. 1. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės turima 346/10000 dalis Statinio yra susieta su 61,66 kv. m ploto Patalpa Nr. 1 pagal UAB „2Gir KO“ parengtą Statinio padalinimo planą, kurią ieškovė šiuo metu kartu valdo su atsakovais.

3214.

33Pažymėjo, kad Patalpa Nr. 1 pagal UAB „2Gir KO“ parengtą Statinio padalinimo planą ribojasi su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Sklype Nr. 3. Ši Patalpa Nr. 1 turi lauko duris, per kurias galima laisvai patekti į šią Statinio Patalpą Nr. 1. Teismas sprendė, kad ieškovė turi alternatyvias galimybes į jai priklausančią Statinio dalį patekti per jos pačios gyvenamąjį namą, esantį sklype Nr. 3 (nes jis ribojasi su Statinio Patalpa Nr. 1), arba per jos pačios nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengtus patekimus (kelius), nežymiai įsiterpiant į atsakovų sklypą, todėl jos reikalavimą nustatyti kelio servitutą per atsakovų sklypą, kad galėtų patekti į jai priklausančią Statinio dalį, laikė nepagrįstu. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jos nuosavybės teises į Statinio dalį būtų galima įgyvendinti, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių ir kitų interesų. Nustačius servitutą, teismo vertinimu, būtų pažeisti atsakovų interesai, jų galimybės racionaliai naudotis savo pačių nuosavybe, nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovų nuosavybės teisės.

3415.

35Teismui atmetus ieškovės reikalavimus dėl kelio servitutų nustatymo, atmetė ieškovės reikalavimą dėl servituto vietos schemoje pažymėto įvažiavimo kelio atlaisvinimo.

3616.

37Taip pat teismas atmetė ieškovė reikalavimą įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti įėjimo durų raktus į patalpą ir netrukdyti naudotis ieškovei priklausančia Statinio dalimi, kadangi statinio dalies dovanotoja ieškovei turėjo perduoti dovanojamą turtą tokį, kad apdovanotoji (ieškovė) galėtų juo naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti (CK 6.473 straipsnis). Ieškovė kartu su dovanojamu daiktu, jo dokumentais, turėjo priimti ir raktą nuo patalpos, kurioje yra ieškovei priklausanti Statinio dalis. Jei ieškovė tokio durų rakto nėra gavusi, ji savo reikalavimą turėtų nukreipti dovanotojai, o ne atsakovams.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3917.

40Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos fotonuotraukas.

4118.

42Nurodo, jog ieškovė tris sklypus įsigijo skirtingais laikotarpiais. Sodyba buvo formuojama ir vystoma, atsižvelgus ir į techninės apskaitos byloje numatytą privažiavimą, kuris buvo orientuotas į ūkinio kiemo formavimą. Vartai skirti įvažiavimui į Sklypą-1 ir Nr. 2, buvo įrengti ir šiuo metu egzistuoja taip, kaip yra nurodyta 1991 m. žemės sklypo formavimo plane. Tai patvirtina ne tik minėti 2000-03-02, 2001-10-15 namų valdos planai, bet ir 2011-11-15 Sklypo – 2 planas, nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapis, bei fotonuotraukos, vietos apžiūros protokolas. Šalia įvažiavimo į sodybą, Sklype-1 buvo įrengtas ūkinis kiemas, kuris skirtas malkų ruošimui, statybinių medžiagų sandėliavimui būtinų sodybos remontui, šiltnamis, komposto dėžė ir kiti sodybos išlaikymui būtini įrengimai bei kelias, naudojamas dyzelinio kuro privežimui sodybos šildymui. Pabrėžia, kad šių būtinų sodybos išlaikymui poreikių tenkinimas įmanomas tik naudojant Kelią-1, einantį per atsakovų sklypą. Į ūkinį kiemą traktoriumi ar krovinine mašina galima įvažiuoti pro vartus, važiuojant per atsakovų sklypą. Formuojant sklypą atsakovams buvo pažeista ieškovės teisė į servitutą privažiuoti į sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 per atsakovų sklypą, kadangi panaikinus istorinį įvažiavimą žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 liko be jokio įvažiavimo. Buvo pažeisti teisės aktai, nustatantys sklypo formavimą ir ieškovės teisę į servitutą, kadangi atsakovams formuojant žemės sklypą 2012 metais ieškovė nebuvo sklypo Nr. 3 savininkė, juo savininku buvo D. G.. Ieškovė per sklypą Nr. 3 gali privažiuoti tik iki namo, esančio sklype Nr. 1 durų, o kitą sklypo dalį, esančią už sodo (prie šiltnamio, valčių saugyklos ir pirties) ir į sklypą Nr. 2 ieškovė negali privažiuoti, nes visą laiką iki 2018-01-06 naudojosi įvažiavimu jai valstybės suprojektuotą per dabar valdomą atsakovų žemės sklypą. Ieškovė buvo įgijusi teisėtą lūkestį, kad valstybės suprojektuota ir valstybės parduotą sklypą ji galės naudoti tokį, koks jis jai buvo perleistas. Tačiau teismas paneigė šį jos teisėtą lūkestį. Teismo išvada, kad ieškovė ir be servituto nuo 2018-01-06, kada atsakovai, de facto užtvėrė įvažiavimą, naudoja sklypus, prieštarauja CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurią turi būti vertinama galimybė, ne bet kokiu būdu naudoti daiktą, bet priešingai nurodoma, kad turi būti nustatoma ar daiktą galima naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Pažymi, kad gyvenimas sodyboje nuo 2018-01-06 pasunkėjo, nes malkos namų apšildymui dvejus metus ieškovė ruošė kaimyno kieme ir po to 300 metrų karučiu paruoštas malkas vežė sandėliuoti arčiau namų. Lentas, nupirktą cisterną valymo įrenginiams ieškovė priversta sandėliuoti ir laikyti prie namo durų sklype Nr. 1, nes toliau nuvežti nėra galimybės, dyzelino atgabenti autocisterna taip pat nėra galimybės, nes vartai Nr. 3 esantis sklype nėra pritaikyti tokio transporto įvažiavimui. Tenka kūrenti krosnį malkomis, nors yra sumontuota įranga palaikyti šildymą krosnių kuru. Turizmo verslas yra apribotas. Leidus naudoti Galuonų ežere motociklus ir kitas motorines priemones, negalime privežti arčiau plaukiojimo priemonių, o taip pat įrengti vietos plaukiojimo priemonių nuleidimui į vandeni automobiliu. Ieškovė neturi kur statyti svečių automobilių jei jų atvyksta daugiau nei 10, nors realiai gali apgyvendinti iki 42 asmenų, o automobilių būna žymiai dagiau. Mano, kad teismas šioje dalyje aplinkybes vertino šališkai patvirtindamas tik atsakovo poziciją.

4319.

44Nesupranta teismo išvados dėl tujomis apsodinto ūkinio kiemo, kaip paneigiančią ūkinio kiemo egzistavimą, nes tujomis ūkinis kiemas yra atribotas nuo lentų, metalo laužo, malkų, komposto dėžių, malkų ir lentų pjovimo įrenginio kad didesnėje sklypo dalyje esantį poilsiui skirta vieta netrikdytų poilsiautojų ir svečių. Tujos nekliudo ūkinį kiemą naudoti pagal paskirtį yra įrengtas prie vartų.

4520.

46Nurodo, kad apeliantė ruošėsi prie Galuonų ežero įrengti plaukiojimo priemonių nuleidimo vietą savo sklype. Be to ieškovė įsigijo katerį „Nojus“, kurio variklio galia 100 KW ir guminę valtį su pakabinamu varikliu 9,8 KW galingumo ir tikėjosi juos naudoti turistų pasiplaukiojimui. Taip pat ieškovė rengėsi gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tačiau šiuo metu, net turisto gumines valties su varikliu nėra galimybės privežti arčiau ežero. Remiantis teismo logika, visą namų valdą galima pertvarkyti ir namą nugriauti bei kitoje vietoje perstatyti. Bet tokiu būdu butų paneigta, bet kurio asmens teisė į servitutą, nes pagal tokią teismo poziciją servitutas kaip teises gynimo priemonę aplamai nereikalingas. Šioje dalyje teismas neteisingai aiškino materialinę teisę, tai yra servituto institutą ir tai yra pagrindas šioje dalyje naikinti sprendimą dėl materialinės teisės pažeidimo (CPK 330 straipsnis). Taip pat nurodo, jog teismas šioje dalyje veikė šališkai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertino tik atsakovų argumentus, pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį naudoti nuosavybę pagal paskirtį be suvaržymu, neteisingai taikė materialinę teisę todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

4721.

48Nesutinka su teismo išvada, paneigianti ieškovės teisę į servitutą, motyvuojant tuo, kad atsakovų sklypas yra mažesnis nei ieškovės ir todėl atsakovo teisės bus pažeistos labiau nei ieškovės. Žemes sklypo dydis jokios įtakos servituto nustatymo sąlygoms neturi ir tokios nuostatos nei teisės aktuose nei teismų praktikoje nėra. Atsakovų sklype yra pravažiavimas, kuriuo jie naudojasi privažiavimui prie ūkinio statinio (sandėlio). Todėl jokios žalos sklypui padaryti ieškovė negali pravažiuodama tuo pačiu keliu į sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, o taip pat ir prie statinio, kurio bendraturtė yra ieškovė. Nerealu ir neprotinga vertinti, kad atsakovai nesinaudos apie 500 kv. metru jiems priklausančios žemes sklypo dalimi, esančią už sandėlio ūkio reikalams, kur ir šiuo metu atsakovai vykdo veiklą: sandėliuoja lentas, malkas ir kitas statybines atliekas ir naudojasi privažiavimu kuriuo ieškovė prašė nustatyti servitutą.

4922.

50Pažymi, kad atsakovo užsakymu UAB „Fasado projektai“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. padarė tikimybių brėžinį, bet ne projektą, kuris atsirado po kelių ieškovės pokalbių 2018 m. birželio ir liepos mėnesį dėl užtverto pravažiavimo atlaisvinimo ir kreipimosi į teismą dėl servituto. Toks atsakovų elgesys remiantis protingumo kriterijumi negali būti pripažintas kaip realus ketinimas statyti namą ant pravažiavimo, bet kaip dirbtinai kuriama aplinkybė, stengiantis paneigti servitutinį pravažiavimą ir kaip nesąžiningą bandymą prieštarauti dėl servituto.

5123.

52Mano, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, esant ginčui daro dirbtines kliūtis, kad suklaidinti teismą. Todėl tokie veiksmai negali būti pripažinta sąžininga gynyba ir pripažinti kaip ribojantys atsakovų nuosavybės teises. Šiai dienai jokių realių kliūčių naudoti pravažiavimą bei nustatyti servitutą ieškovės pasirinkta kryptimi nėra. Teismas neteisingai vertino įrodymus, suteikė prioritetą atsakovo pozicijai.

5324.

54Apeliantė teigia, kad atsakovų siūlomo matininko N. M. privažiavimas prie sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 per sklypą Nr. 3 yra neįmanomas, nes vartai į sklypą Nr. 3 nėra pakankamo ploto, kad juo galėtų būti vežamas kuras; siūlomo kelio kryptimi yra fekalijų surinkimo metaline cisterna ant kurios važiuoti negalima, o ją iškasti perkelti taip pat nėra galimybės, nes ji surenka atliekas iš šalia esančios virtuves, dušo ir tualeto. Vykimo kryptimi yra takeliai, gėlynas, tvora pastatyta ant natūraliai toje vietoje augusių ir nupjautų medžių kamienų. Reikėtų iškasti atramas su šaknimis ir jas šalinti, toliau trinkelėmis grista aikštelę su karkasu apdengimui, kuri vasara dengiama, joje įrengtas fontanas sujungtas su statinio lietvamzdžiais, vaikų žaidimo aikštelėje, kurią pasak teismo, sudaro tik smėlio dėžė yra dvi supynės ir karuselė, kurios įbetonuotos į žemę apie viena metrą, bei nusileidimo kalnelis ir smėlio dėžė. Minėtos įrangos perkėlimo sąnaudos yra didelės ir didesni nei atsakovų menami suvaržymai. Be to viskas įrengta poilsio zonoje prieš namą naudojama turizmui, kad terasoje sėdintis tėvai galėtų prižiūrėti vaikus, grožėtis fontanu. Tokia projekto idėja buvo įgyvendinta per dešimtį metų. Todėl dabar keičiant įrangą reikėtų koreguoti ir terasos paskirtį ir dar kitų objektu išdėstymą gal net keisti virtuves vietą dėl fekalijos cisternos perkėlimo. Tai būtų ieškovei nepakeliamos sąnaudos ir negali būti pripažintos normaliomis.

5525.

56Teismas, paneigdamas istorinio pravažiavimo egzistavimą, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu nustatytą teritorijų planavimo proceso tęstinumą. NŽT Molėtų skyrius formuodamas žemes sklypą privalėjo įvertinti ieškovės sodybos planus, kurie po įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įgavo norminio akto galią ir jų keitimo atveju turėjo būti laikomasi nustatytos procedūros toje apimtyje kuria nustatytas įvažiavimas į apeliantės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Taip NŽT Molėtų skyrius, taikydamas ieškovei nepalankią aplinkybę, pažeidė gero administravimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Teismas šių normų nevertino, nors ieškovė nuolat tvirtino, kad NŽT Molėtų skyrius privalėjo vadovautis planavimo tęstinumu, pranešti ieškovei apie servitutą kaip nevertino ir kitų ieškovės ieškinyje nurodytų teises aktų pažeidimų formuojant atsakovams sklypą. Teismas privalėjo įvertinti NŽT Molėtų skyriaus veiksmų teisėtumą, pripažinti juos neteisėtais ir tuo pagrindu spręsti apie servituto pagrįstumą naudotis privažiavimu prie ieškovės sklypų.

5726.

58Teismas neteisingai taikė bei šališkai aiškino servituto nustatymo sąlygas, nustatytas CK 4.126 straipsnyje. Mano, kad šio ginčo bylos aplinkybės skiriasi nuo teismo pateiktos teismų praktikos, todėl pilna apimtimi jų taikyti šiam ginčui nėra pagrindo, kadangi servituto nustatymą ieškovė kildina iš jau padaryto teisės pažeidimo, formuojant atsakovų sklypą, o minėtoje praktikoje tokios aplinkybės nebuvo vertinamos.

5927.

60Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti servitutą pateikimui į ieškovei priklausantį statinio dalį. Teismo išvada apie ieškovės sandorio trūkumus įgyjant statinio dalį, nepagrįsta jokiais argumentais. Teismas rėmėsi Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-503-732/2011, kuria buvo atidalintos statinio patalpos UAB „2G ir KO“ atidalinimo plane pažymėtos Nr. 1. Pažymi, kad ieškovė nebuvo taikos sutarties šalimi ir statinio dalis įgijo jau po teismo sprendimo ir ne patalpos Nr. 1 dalį, bet viso statinio 346/10000 dalis, nes teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis sandorio metu nebuvo įvykdyta. Atsakovas A. R. įsipareigodamas teismo nustatyta tvarka vykdyti teismo sprendimą privalėjo patalpų atidalinimo teismo sprendimą vykdyti remdamasis Statybos įstatymu ir jo įgyvendinimą nustatančiais reglamentais, nes pagal teismo sprendimą turėjo būti sukurtas naujas Nekilnojamojo turto objektas. A. R. atliko statybos darbus, kurie pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį pripažintini savavališka statyba ir jokių būdu negali būti pripažinti teismo sprendimo vykdymu, nes teismo sprendimas negali būti vykdomas neteisėtais veiksmais. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatytų neįregistruoto atitinkama tvarka sandorio pasekmių, nes Taikos sutartis yra šalių sandoris patvirtintas teismo. Atsakovas pagal šią nuostatą neįregistravęs sandorio negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasis kitais įrodymais. Teismas nepagrįstai vadovavosi sprendimo res judicata galia, nes ji turi sukelti materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius ir tik tokiu atveju yra nustatoma jo galia. Šio ginčo atveju materialinių teisinių padarinių Taikos sutartis nesukelia, nes naujas daiktas teisės aktų nustatyta tvarka po patalpų atidalinimo nėra sukurtas. Teismas neteisingai aiškino teismo sprendimo res judicata galią ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

6128.

62Nesutinka su teismo išvada, kad Patalpa Nr. 1 pagal UAB „2Gir KO“ parengtą Statinio padalinimo planą ribojasi su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Sklype Nr. 3, kadangi patekimas į patalpą realiai neįmanomas ir tai patvirtina fotonuotrauka. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad statinio patalpos, esančios sklype ( - ) (sklypo Nr. 3) gali būti sujungtos su patalpa Nr. 1. ir mano, kad teismas šioje dalyje išėjo už ginčo ribų ir šališkai įvertino galimybes sujungti patalpas. Tam kad sujungti, kaip nustatė teismas, būtina pakeisti paskirtį Patalpos Nr. 1 iš ūkinės į gyvenamąją, arba atvirkščiai, nes ieškovės statinys besiribojantis su statiniu kuriame ji turi atitinkamą dalį yra gyvenamosios paskirties ir tam turi būti sukurtas atskiras kadastrinis objektas. Be to ieškovė įgijo ūkinės paskirties patalpas ir neturėjo ir neturi ketinimo jas sujungti su gyvenamosiomis patalpomis, kadangi jos tikslas naudoti patalpas ūkiniams tikslams, tai yra sandėliuoti svečių turistinį inventorių, dviračius, motorolerius ir kitus daiktus pritaikytus turizmui, nes ūkinės patalpos yra gretimame sklype kaip ir gyvenamosios patalpos skirtos turizmui ir tai būtų patogu turistams. Pažymi, kad ta statinio dalis patalpos Nr. 1, kurią atsakovai siūlo naudotis yra perstatyta. Įrengti stoglangiai, pakeistos laikančios konstrukcijos, pakeista stogo danga. Perstatymai Valstybinės statybos inspekcijos įvertinti kaip savavališka, surašytas savavališkos statybos aktas, kadangi nėra gauti bendraturčių sutikimai, be projekto ir neatitinkantys kadastrinių matavimų. Ieškovė nesutinka naudotis neteisėtai pakeistu daiktu iš moralinių įsitikinimų, kad jis perstatytas neteisėtai, taip pat ir dėl paties naudojimosi pastatu saugumo. Tik pašalinus savavališkos statybos padarinius atsakovas galės nustatyti naudojimosi tvarką ar atidalinti patalpas.

6329.

64Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jame nebuvo nurodyta išlaidų atlyginimo suma atsakovams už servitutų nustatymą, kadangi teismo posėdžio metu atsakovams paaiškino, kad ieškovė sutinka sumokėti vienkartine atsakovų žemės sklypo vertės dydžio sumą už servituto nustatymo galimas neigiamas pasekmes. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad galima tartis dėl servitutinio kelio naudojimo tam tikromis savaites dienomis. Tačiau teismas ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir tuo nevykdė CPK 159 straipsnyje įtvirtintos pareigos šalims sutaikyti, o elgdamasis priešingai neįgyvendino CPK 2 straipsnyje numatytų tikslų.

6530.

66Nurodo, kad atsakovas stulpais užtvėrė įvažiavimą į ieškovės sklypą tyčia po to kai pasiekė susitarimą su kitais statinio ir žemes sklypo bendraturčiais dėl likusių sklypo ir statinio daliu įsigijimo. Atsakovas pažeidė ieškovės teisę naudoti savo nuosavybę, tai yra patekti į savo žemės sklypus, naudoti juos pagal pasirinktą paskirtį. Teismas privalėjo ginti ieškovės nuosavybes teisės pažeidimą remiantis CK 4.98 straipsniu pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti, bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

6731.

68Pažymi, kad ieškovė negali patekti į savo statinio dalies patalpas, nes užraktus į statinio patalpas atsakovas yra pakeitęs ne vieną. Šiai dienai patalpos yra užrakintos atsakovų pakeistais užraktais ir tai pažeidžia ieškovės teisę naudoti patalpą pagal paskirtį. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

6932.

70Nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes jie žinodami, kad ieškovė naudojosi pravažiavimu per žemės sklypą pro vartus, kuriuos pats atsakovas įrengė 2010 metais, įgydami žemės sklypą, esantį ( - ). sugebėjo paveikti matininką, rengusi atsakovų įgyjamo sklypo planą ir matuojant nuslėpti bei sklypo plane nepažymėti faktinio pravažiavimo kelio. Taip pat nesąžiningai veikdami pasirašė, neatitinkančio faktinės padėties parengto sklypo planą ir vėliau sklypą įgijo. Ieškovė turi pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovai padarė poveikį NŽT Molėtų skyriaus specialistams tikrinusiems parengtą planą, kad būtų ignoruoti ieškovės žemės sklypo planai parengti nuo 1988 metų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesiūlyti nustatyti servitutą dabar jau atsakovų sklype, kad galėtų privažiuoti prie sklypų Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovai jokių pretenzijų dėl važinėjimo keliu per atsakovų sklypą nuo 2012 metų, kada buvo suformuotas žemės sklypas ir iki 2018-01-06, kada jie pravažiavimą užtvėrė, ieškovei nereiškė. Atsakovai yra žemės sklypo įgijimo sandorio šalimi, todėl jų nesąžiningumo faktas turi būti vertinamas šio ginčo teisiniuose santykiuose ta linkme, kad atsakovai žinojo, kad žemės pirkimo iš valstybės sandoris prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia apeliantės teises. Toks sandoris yra negaliojantis. Atsakovai iš esmės yra atsakingi dėl ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo, todėl negali tikėtis ir turėti iš to privilegijų. Teismas vertindamas ginčo santykius savo nuožiūra, ieškovės teisės pažeidimo gynybą turėtų pripažinti pagrįsta.

7133.

72Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes mano, kad išlaidos atsakovų atstovo paslaugoms apmokėti yra ženkliai per dideles, todėl turėjo būti sumažintos.

7334.

74Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. R. ir A. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovė Inturkės kaime valdo tris besiribojančius žemės sklypus, paženklintus nustatytu sąlyginiu žymėjimu Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Patekimas į juos per Sklypą Nr. 3 bei nevaržomas naudojamasis visais trejais besiribojančiais žemės sklypais yra įrodytas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, taip pat byloje teiktomis faktinėmis kelių, takelių nuotraukomis, fotonuotraukomis, kelio servituto projektais bei specialisto išvada. Be to, pati ieškovė savo iniciatyva 2019-03-09 pasitvirtino trijų žemės sklypų padalijimo į du žemės sklypus projektą, kuriame buvo nustatyti kelio servitutai per ieškovės nuosavybe valdomus žemės sklypus bei buvo sudaryti du nauji unikalūs žemės sklypų numeriai. Todėl tokie įrodymai tik paneigia servituto reikalavimo pagrįstumą bei patvirtina faktą, kad ieškovė siekia naudingumo, patogumo ir padaryti intervenciją į atsakovų turtą. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų kelio servitutui (patekti į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 per atsakovų sklypą) nustatyti, kadangi ieškovė į sklypą Nr. 1 ir Nr. 2 gali patekti ir per jai pačiai priklausantį sklypą Nr. 3.

7535.

76Pažymi, kad kai buvo įrenginėjami vartai atsakovai dar nebuvo ginčo objekto vieninteliais savininkais, o ieškovė dar neturėjo kelio į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 per Sklypą Nr. 3. Be to, ieškovė vartais nesinaudojo daug metų, jie yra apaugę sumedėjusiais vijokliais, bei krūmais apie juos.

7736.

78Apeliantė nurodo, kad šalia įvažiavimo į sodybą, Sklype Nr. 1, buvo įrengtas ūkinis kiemas, skirtas malkų ruošimui, statybinių medžiagų sandėliavimui, šiltnamis, komposto dėžė ir kiti sodybos išlaikymui būtini įrenginiai. Apeliantės įsitikinimu, sodybos išlaikymo poreikių tenkinimas įmanomas tik naudojant servitutinį kelią, einantį per atsakovų sklypą. Tačiau ieškovė į savo sklypus Nr. 1, Nr. 2 laisvai ir nevaržomai patenka per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 3. Dėl šios priežasties visus poreikius, tame tarpe, ir nurodytus ieškinyje, ji gali patenkinti ir be kelio servituto nustatymo per atsakovų sklypą. Pažymi, kad ieškovė iki šiandien rado būdų, kaip naudotis ūkiniu kiemu, todėl tai paneigia būtinybę nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklype.

7937.

80Apeliantė skunde pažymi, kad formuojant atsakovų sklypą buvo pažeista jos teisė į servitutą, nes buvo panaikintas istorinis privažiavimas. Tačiau istorinis kelias niekada nebuvo įregistruotas, o ieškovė savo ruožtu niekada nesikreipė dėl galimos teisės nustatyti kelio servitutą. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovų žemės formatavimo procedūra nebuvo pažeista taip kaip nurodo ieškovė.

8138.

82Pažymi, kad teismas nekonstatavo, kad galima pertvarkyti ieškovės visą namų valdą kaip kad teigia apeliantė, teismas bylos nagrinėjimo kontekste vertino tik servituto nustatymo sąlygas per būtinumo elemento prizmę, konstatuodamas, kad visus savo poreikius ieškovė gali patenkinti ir esamoje situacijoje.

8339.

84Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovai yra nenuoseklūs, nes jie siekdami taikos šioje byloje, suprastėjus atsakovės sveikatai, ir siūlė ieškovei įsigyti jų žemės sklypą. Be to, pati ieškovė siūlė atsakovams kartu pardavinėti žemės sklypus.

8540.

86Nurodo, kad ieškovės argumentas, jog servitutas nustatytinas tam, kad ji ar kaimo turizmo sodybos klientai galėtų automobiliu privežti prie ežero motorines vandens transporto priemones ir jas įleisti į vandenį, yra nepagrįstas, nes ji net nėra katerio „NOJUS“ savininkė, o leidimą plaukti turi tik Baltijos keliuose. Tai įrodo, apie ieškovės nenuoseklumą, varžymąsi bei siekį bet kokiais būdais sudaryti intervenciją į atsakovų turtą. Ieškovės. Ieškovės argumentas, kad teismas veikė šališkai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik atsakovų argumentus, nėra pagrįstas, nes teismas pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovų argumentų ir išnagrinėjo įrodymų visumą.

8741.

88Pažymi, kad ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas padarytų planuojamas atsakovų statybas neįmanomas – servitutinis kelias numatytas toje vietoje, kurioje bus statomas namas. Be to, atsakovai namo projektą užsakė dar gerokai ankščiau, nei buvo kilęs ginčas. Nuosavybės teisių apsauga negali būti apribota gretimo sklypo savininkų siekiu nustatyti kelio servitutą tam, kad jam būtų patogiau ir naudingiau naudotis viešpataujančiu daiktu.

8942.

90Nesutinka su apeliantės argumentais, kad alternatyvaus servituto nustatymo planas, kurį parengė matininkas N. M., yra neįmanomas. Priešingai, kad ieškovė savo pačios valdomojo teritorijoje gali įsirengti kelią taip, kad iš sklypo Nr. 3 pakliūtų į sklypą Nr. 1 ir Nr. 2. Aplinkybė, kad virš fekalijų duobės negalima įrengti įvažiavimo, byloje nebuvo įrodinėjama, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad neturėjo pagrindo išvadai, jog tai yra nepašalinama kliūtis privažiavimui įrengti.

9143.

92Apeliantė nurodo, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, taip pat turėjo įvertinti ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus veiksmų (ne)teisėtumą, tačiau tai išeina už ieškinio dalyko ribų, keldama reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

9344.

94Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai taikė servituto nustatymo sąlygas, kadangi teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Ieškovė neįrodė atsakovų siūlomo alternatyvaus servituto nepagrįstumą. Apeliantės argumentai apie sąnaudas dėl kelio įrengimo yra hipotetinio pobūdžio.

9545.

96Nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl statinio patalpų. Pažymi, kad ieškovė turi neginčijamą teisę patekti į vieną iš Statinio patalpų, t. y. į Nr. 1, bei ja naudotis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė teisingus būdus, kuriais gali ieškovė pasinaudoti patenkant į savo statinio patalpas Nr. 1. Be to, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisiniu požiūriu yra privaloma ieškovei, nors ji ir teismo procese nedalyvavo. Apeliantės argumentai apie patalpų atskyrimą, savavališką statybą neatitinka tikrovės. Taikos sutartis buvo patvirtinta remiantis patalpų paskirstymo projektu, jame yra nurodyta ir pertvara tarp patalpų, ir durų vieta. Ieškovę apie (2011 metų Sandėlio padalijimo natūra) perėjusias teises ir pareigas, turėjo informuoti turto dovanotoja, o pastarąją turto perleidėjas. Jokie atsakovo atlikti darbai negali būti priskirti prie naujo kadastro objekto formavimo darbų. Be to, teisės aktai neįpareigoja patalpų pertvarų montavimo darbų derinti su statybos priežiūros institucijomis, todėl atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas nei ginčas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, nei ginčas dėl tariamai atsakovo atliktų savavališkų statybų. Todėl apeliantė išeina už ginčo nagrinėjimo ribų.

9746.

98Nors apeliantė ir teigia, kad negalima sujungti skirtingų paskirčių statinių (juose esančių patalpų), tačiau nepagrindžia to jokiomis teisės normomis.

9947.

100Pažymi, kad tais atvejais, kada nėra konstatuojamos būtinos sąlygos servitutui nustatyti, tai atlygintinumo klausimas tampa nebereikšmingas.

10148.

102Apeliantė yra nenuosekli, o jos parodymai ydingi, nes nepagrįstai nurodo, jog atsakovo stulpai buvo sudėti 2018-01-06, kai jie buvo sudėti žymiai anksčiau. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai savo žemės sklype turi teisę laikyti daiktus savo pačių nuožiūra pasirinktose vietose, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

10349.

104Nesutinka su apeliantės reikalavimais dėl statinio durų rakto išreikalavimo, kadangi kaip teisingai nurodė teismas, dovanotoja ieškovei turėjo perduoti dovanojamą turtą tokį, kad apdovanotoji (ieškovė) galėtų juo naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti. Jeigu ji tokio durų rakto nėra gavusi, savo reikalavimą turėtų nukreipti dovanotojai, o ne atsakovams. Atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už ieškovės įgytą netinkamos kokybės daiktą, dėl ko ji neturinti galimybės tinkamai juo naudotis.

10550.

106Taip pat nepagrįstas apeliantės teiginys, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos arba panaikintos. Prašo nepriimti naujų įrodymų.

107Teismas

konstatuoja:

108Apeliacinis skundas netenkintinas.

109IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11051.

111Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės A. G. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

112Dėl naujų įrodymų priėmimo

11352.

114Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priimti naujus įrodymus – fotonuotraukas. Fotonuotraukas, kaip naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismui pateikė ir atsakovai.

11553.

116CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

11754.

118Kolegijos vertinimu, šalys savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl kolegija nepriima abiejų šalių pateiktų naujų įrodymų ir jų, nagrinėdama apeliacinį skundą, nevertina.

119Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

12055.

121Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo, statinio patalpų naudojimo.

12256.

123CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

12457.

125Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

12658.

127Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutus – teisę naudotis 204 kv. m. ploto žemės sklype unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas) plane pažymėtas Nr. ( - ), esančiu ( - ), 3,5 metru pločio keliu su teise eiti važiuoti ginti gyvulius patenkant į žemės sklypus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir Nr. ( - ), esantį ( - ), (viešpataujantys daiktai), (plane pažymėti Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pagal UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtą servitutų nustatymo planą; teisę naudotis 204 kv. m. ploto žemės sklype unikalus Nr. Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas) pastatui-unikalus numeris ( - ) (viešpataujantis daiktas), esančiam ( - ), eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti, prie jo prieiti, privažiuoti, keisti pastato paskirtį, tiesti komunikacijas bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudoti pastatą pagal paskirtį, pagal UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtą planą. Taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus atlaisvinti UAB „Aristoma“ 2019 m. birželio 27 d. parengtoje servituto vietos schemoje pažymėtą įvažiavimo kelią į žemės sklypus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir Nr. ( - ), esantį ( - ) (servituto schemoje pažymėti Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) bei patekimą į pastatą-unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir ateityje netrukdyti naudotis servituto keliu; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti įėjimo durų raktus į patalpą ir netrukdyti naudotis statinio Nr. ( - ), esančio ( - ), 346/10000 dalimi, tai yra patekti į patalpą, remontuoti statinį ir naudoti pagal paskirtį.

12859.

129Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir prašomi nustatyti servitutai per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtini ir yra vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą, ieškinį atmetė. Taip pat teismas pažymėjo, kad dovanojant ieškovei patalpas, ji turėjo kartu gauti ir nuo jų raktus.

13060.

131Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai aiškino materialinę teisę, t. y. servituto institutą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir vertino išskirtinai tik atsakovų argumentus, pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį naudoti nuosavybę pagal paskirtį be suvaržymų, sprendimas priimtas neįvertinus visų į bylą pateiktų įrodymų ir nukrypus nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl servituto esmės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

13261.

133Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

13462.

135Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ieškovės interesų įgyvendinimą.

136Dėl servituto nustatymo patekimui į ieškovės žemės sklypus

13763.

138Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Inturkės kaime valdo tris žemės sklypus: namų valdos žemės sklypas su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (toliau – Sklypas Nr. 1); šalia esantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (toliau – Sklypas Nr. 2); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – Sklypas Nr. 3). Atsakovams priklauso sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso 346/10000 pastato (unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) dalis, esančio atsakovų sklype, kurią ieškovė įgijo 2014 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė į savo sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 šiuo metu patenka per savo sklypą Nr. 3.

13964.

140Ieškovė nurodo, kad sodybos išlaikymas galimas, tik naudojant kelią, einantį per atsakovų sklypą. Kelias įvažiavimui į Sklypą Nr. 1 nuo 1991 m. buvo naudojamas be kliūčių iki tol, kol atsakovai iš kitų bendraturčių įgijo likusias Statinio dalis ir Statiniui eksploatuoti skirtą žemės sklypą (un. Nr. ( - )). 2018 m. sausio 6 d. atsakovas A. R. tyčia betoniniais stulpais užtvėrė kelią, skirtą įvažiavimui į ieškovės sklypus. Apeliantės teigimu, jos turizmo verslas yra apribotas, kadangi ji negali privežti kuro sodybos šildymui, o prie ežero - plaukiojimo priemonių, taip pat įrengti vietos plaukiojimo priemonių nuleidimui į vandenį automobiliu, ir, esant didesniam svečių kiekiui, neturi vietos, kur statyti jų automobilius. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Teismo vertinimu jie nepagrindžia reikalaujamų servitutų nustatymo būtinumo.

14165.

142Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti servitutą, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į savo sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 gali patekti per jai pačiai priklausantį sklypą Nr. 3, t. y. nesuvaržydama atsakovų nuosavybės teisės. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, kelio servitutas negali būti nustatomas vien todėl, kad naudotis servitutu ieškovei būtų patogiau, o kitoks problemos išsprendimo variantas pareikalautų didesnių sąnaudų iš viešpataujančio daikto savininko. Servitutų nustatymas nagrinėjamu atveju reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant jo nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

14366.

144Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dar bylos nagrinėjimo metu iniciavo savo trijų sklypų padalijimo į du sklypus, kuriose numatė kelio servitutus per ieškovės nuosavybe valdomus žemės sklypus. 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pertvarkė ieškovės turimus tris žemės sklypus į du Nr. 1 ir Nr. 2 žemės sklypus, suteikiant jiems naujus kadastrinius numerius bei nustatant kelio servitutą, per kurį galima patekti į sklypą Nr. 1 iš sklypo Nr. 2 (el. b. 3 t., b. l. 121 – 136).

14567.

146Pažymėtina ir tai, kad kelias, kurį ieškovė įvardija kaip istorinį, einantį per atsakovų sklypą, niekada nebuvo įregistruotas, dėl jo įteisinimo ieškovė niekur nesikreipė. Atsakovų bei trečiojo asmens teigimu, šis kelias nėjo iki ežero pakrantės. Iš byloje esančių 2005-2017 m. ortofoto nuotraukų matyti, kad šis kelias užsisuka ties atsakovų ūkiniu pastatu, t. y. kelias buvo naudojamas privažiavimui prie ūkinio pastato/ sandėlio, o ne prie ežero pakrantės kaip, kad nurodo apeliantė (el. b. l. 2 t., b. l. 125 – 127). Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ji juo naudojosi nuo seno ir turėjo pagrindo manyti, kad jis bus įteisintas kelio servitutu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo žemės sklype esantis kelias yra užtvertas stulpais daugiau negu du metus, todėl juo apeliantė nesinaudojo bei rado kitų būdų kaip naudotis savo žemės sklypais bei patekti prie ežero pakrantės.

14768.

148Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarties 65 - 67 p. išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, nesant nustatytam servitutui per atsakovų žemės sklypą, ieškovė negali naudotis savo žemės sklypais bei vykdyti turizmo verslą. Juolab, jog iki šios bylos nagrinėjimo ieškovė sėkmingai kaip pati nurodo jau 30 metų puoselėja savo sodybą, ją kuria ir eksploatuoja ir be prašomo nustatyti kelio servituto per atsakovų žemę.

14969.

150Apeliantė prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą argumentuodama, jog atsakovai šia išvažinėta sklypo dalimi naudojasi ir patys, todėl servituto nustatymas atsakovų teisių nepažeistų. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti ginčui aktualias faktines aplinkybes.

15170.

152Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, jog tam tikroje vietoje yra matomos važiavimo vėžės, dar nereiškia, kad būtent ten turi būti nustatomas kelio servitutas. Taip pat yra nurodęs, kad nors realiai egzistuojantis kelias nepagrindžia servituto būtinybės, tačiau faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

15371.

154Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai planuoja statyti iki 80 kv. m. namą savo sklype. Šiuo metu yra rengiama statybos dokumentacija. Kolegija pripažįsta, kad esant tokioms aplinkybėms ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas užimtų ženklią atsakovų sklypo dalį, ko pasekoje planuojamojo namo statybos taptų nebeįmanomos ir tokiu būdu būtų be pakankamo pagrindo suvaržytos atsakovų nuosavybės teisės. Juolab, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra 0.1849 ha ploto (užstatyta teritorija 0.0765 ha), o ieškovės visų trijų žemės sklypų bendras plotas yra 0.764 ha (užstatytas plotas 0.164 ha), t. y. apie 4 kartus didesnis nei atsakovų. Todėl akivaizdu, kad apeliantės sklypuose yra žymiai daugiau vietos kelio įrengimui nei atsakovų sklype.

15572.

156Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieškovės prašomo kelio servituto, ieškovė negalės patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) Nr. 1 ir Nr. 2, o aplinkybė, jog jos sodybos svečiai negali privažiuoti su automobiliais prie ežero ir nuleisti savo motorines įrangas ar kad neužtenka vietos automobilių parkavimui, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovų sklypą, kadangi kelio servitutas turėtų būti nustatomas, iškilus objektyviam būtinumui, o ne siekiant patogumo.

15773.

158Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas įgyvendinti jai savo interesus.

15974.

160Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės nurodė, kad jos visą namų valdą galima pertvarkyti ir namą nugriauti, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime tokių išvadų nėra padaręs, o tik pažymėjęs, kad galima perkelti tam tikrus objektus, tokiu būdu įrengiant įvažiavimą.

16175.

162Kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ji patirs didžiules pinigines sąnaudas, pritaikydama savo sklypus naudojimui be servituto. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, skaičiavimais, sąmatomis, todėl, kolegijos nuomone, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

16376.

164Apeliantė teigia, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius, suteikdamas atsakovams žemės sklypą, nepagrįstai nenustatė kelio servituto ieškovės atžvilgiu, buvo pažeistas teritorijų planavimo proceso tęstinumas, ko pasekoje teismas turėjo įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus veiksmų teisėtumą, pripažinti juos neteisėtais ir tuo pagrindu spręsti apie servituto pagrįstumą. Taigi apeliantė nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus veiksmais, jų priimtais sprendimais dėl atsakovams skiriamo žemės sklypo ribų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir išeina už jo ribų. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl kelio servitutų nustatymo, o ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų ar dėl jų veiksmų atlikimo / neatlikimo teisėtumo. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais, formuojant atsakovų žemės sklypą, atmetami.

16577.

166Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas jos atžvilgiu buvo šališkas ir vertino vien tik atsakovų argumentus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo tiek ieškovės, tiek atsakovų teikiamus įrodymus, paaiškinimus. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.

167Dėl servituto nustatymo patekimui į ieškovei priklausančią statinio dalį ir kt. apeliacinio skundo argumentų

16878.

169Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso 346/10 000 dalys pastato sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio atsakovų sklype. Likusi statinio dalis priklauso atsakovams. Šis statinys Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-503732/2011 pagal ieškovų A. R., R. B., N. B. ieškinį atsakovams A. N., A. V. N., A. K. ir J. K. dėl bendros dalinės nuosavybės padalijimo natūra, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys atsidalino Statinio patalpas, remdamosi UAB „2G ir KO“ parengtu sandėlio atidalinimo planu, buvo atidalintas natūra į 3 dalis: Patalpą Nr. 1, Patalpą Nr. 2 ir Patalpą Nr. 3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi atidalintos Statinio dalys (naudojimosi tvarka) 2019-08-02 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (el. b. 3 t., b. l. 84 - 85). Ieškovė Statinio dalį įgijo 2014-07-25 dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovei kartu su atsakovais priklauso dalis patalpos Nr. 1, kuri ribojasi su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu sklype Nr. 3.

17079.

171Apeliantė teigia, kad statinio dalys nėra susietos su konkrečiomis patalpomis, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi patvirtintas Statinio atsidalijimas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodo, jog ji nebuvo minėtos Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalimi, Statinio dalį įgijo jau po teismo sprendimo, esą taikos sutartis nebuvo iki galo įvykdyta, nes nesuformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai. Dėl visų šių priežasčių apeliantė teigia įgijusi ne Patalpos Nr. 1 dalį, o viso Statinio 346/10 000 dalis.

17280.

173Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei priklauso statinio patalpa Nr. 1, kadangi ji ją įgijo jau po teismo patvirtintos taikos sutarties ir patalpų padalijimo pagal UAB „2Gir KO“ parengtą Statinio padalinimo planą. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartis yra įregistruota VĮ Registrų centre. Be to, kadangi ieškovė įgijo nuosavybės teisę į nurodyto statinio dalį, ji negali būti laikoma CK 1.75 str. 2 d. minimu trečiuoju asmeniu, prieš kurį negalima panaudoti neįregistruoto sandorio fakto ir įrodinėti savo teisių, remiantis kitais įrodymais. Dėl to su taikos sutarties neįregistravimu susiję apeliantės skundo argumentai atmetami.

17481.

175Kaip matyti, patalpa Nr. 1 ribojasi su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Sklype Nr. 3. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą taip, kad ieškovė į jai priklausančią Statinio dalį, esančią Patalpoje Nr. 1, galėtų patekti per atsakovų sklypu einantį servitutinį kelią iki Statinio, yra nepagrįstas, kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks servitutas nėra objektyviai būtinas. Apeliantė, norėdama patekti į Patalpą Nr. 1, gali tai nevaržomai padaryti iš savo sklypo, esančio Nr. 3.

17682.

177Apeliantė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutartį. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

17883.

179Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

18084.

181Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

18285.

183Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nutarties 82-84 punktuose išdėstyta kasacinio teismo praktika bei įvertinusi Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutarties turinį, konstatuoja, kad įsiteisėjusi teismo nutartis nagrinėjamu atveju turi res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas ir ši teismo nutartis šalims turi įstatymo galią. Taigi, apeliantės argumentai, kad ji nebuvo bylos šalis ir jos atžvilgiu negalioja teismo patvirtinta taikos sutartis jos atžvilgiu negalioja, atmestini kaip nepagrįsti.

18486.

185Apeliantės argumentai, kad atsakovų atlikti patalpų atitvėrimai nėra įstatymiškai įtvirtinti, nėra parengtos patalpų pertvarkymo schemos, įregistruoti pertvarkymai, todėl pertvarkymai laikytini savavališka statyba, neturi reikšmės bylai dėl servitutų nustatymo. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

18687.

187Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas išėjo už ieškinio ribų nurodydamas, kad ieškovė gali sujungti patalpas Nr. 1 su gyvenamuoju namu, esančiu sklype Nr. 3. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantė neįrodė servituto būtinumo bei nurodė kaip vieną iš alternatyvų, jog ieškovė į sandėlio patalpas gali patekti per savo žemės sklypą Nr. 3, nesuvaržant atsakovų nuosavybės. Be to, atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą du siūlomus servituto planus, pagal kuriuos ieškovė turi alternatyvias galimybes į jai priklausančią Statinio dalį patekti per jos pačios gyvenamąjį namą, esantį sklype Nr. 3 (nes jis ribojasi su Statinio Patalpa Nr. 1), arba per jos pačios nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengtus patekimus (kelius), nežymiai įsiterpiant į atsakovų sklypą. Tai patvirtina, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių galimybių dėl patekimo į statinio dalį, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių. Todėl pirmosios instancijos teismas jos reikalavimą nustatyti kelio servitutą per atsakovų sklypą, kad galėtų patekti į jai priklausančią Statinio dalį, atmetė pagrįstai.

18888.

189Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs argumentus dėl siūlymo atlyginti už servitutą, šio klausimo plačiau nenagrinėjo.

19089.

191Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad, teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Teisė į kompensaciją, kaip atlyginimo išraišką, ir nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje. Kadangi nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad nėra įrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą būtent atsakovų tarnaujantiesiems daiktams, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad tais atvejais, kai nėra konstatuojamos būtinos sąlygos servitutui nustatyti, tai atlygintinumo klausimo svarstymas tampa nebereikšmingas.

19290.

193Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo ginti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą dėl atsakovų pastatytų betoninių stulpų. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pati apeliantė nurodė, kad betoniniai stulpai yra sudėti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Todėl šiuo atveju betoninių stulpų buvimas atsakovams priklausančiame žemės sklype niekaip negali pažeisti ieškovės nuosavybės teisių, kai jos reikalavimas dėl servitutų nustatymo atmestas.

19491.

195Nors apeliantė ir teigia, kad ji negali patekti į jai priklausančią statinio patalpą, nes atsakovas nepateikia jai rakto nuo patalpos. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Statinio dalį ieškovė įgijo 2014-07-25 dovanojimo sutarties pagrindu. Todėl vadovaujantis CK 6.473 straipsniu, būtent dovanotoja ieškovei turėjo perduoti dovanojamą turtą tokį, kad ji galėtų juo naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti. Todėl ieškovės reikalavimas išreikalauti iš atsakovų durų raktus yra nepagrįstas, nes atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už dovanotojo pareigų atlikimą.

196Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

19792.

198Apeliantė teigia, kad priteistos išlaidos už advokato pagalbą yra nemotyvuotos, nepagrįstos mokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl turi būti panaikintos arba sumažintos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstais.

19993.

200Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. R. ir A. R. pirmosios instancijos teisme patyrė 594,50 Eur išlaidų advokato pagalbai (el. b. 3 t., b. l. 86 – 90, 93 – 96).

20194.

202Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

20395.

204Kolegijos vertinimu, byla sudėtinga, ieškinyje suformuluoti keturi reikalavimai, teismo proceso dalyviams buvo būtina analizuoti sudėtingus žemės sklypų ir kt. dokumentus, vykti vietos apžiūrai, atsakovų atstovas teikė į bylą atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teikė kitus dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl pripažįstama, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.

20596.

206Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

20797.

208Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20998.

210Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis). Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos metu, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl jos nepriteistinos.

211Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

212Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. G. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą pagal... 7. 2.... 8. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 25 ha ploto namų valdos žemės... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu... 12. 4.... 13. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jos Sklypas Nr. 1 ir Sklypas... 14. 5.... 15. Teismas sprendė, kad ieškovė į savo Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 laisvai ir... 16. 6.... 17. Ieškovė nurodė, kad jai yra reikalingas 3,5 metrų pločio kelias sodybos... 18. 7.... 19. Ieškovės argumentą, kad servitutas per atsakovų sklypą nustatytinas tam,... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad privažiavimą prie Sklypo Nr. 2, taip pat prie ūkinio... 22. 9.... 23. Iš atsakovo pateikto parengto N. M. plano nustatė, kad ieškovės valdomuose... 24. 10.... 25. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą, nes toje vietoje buvo istorinis... 26. 11.... 27. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų... 28. 12.... 29. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą, kad... 30. 13.... 31. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad neišviešinus Statinio dalių... 32. 14.... 33. Pažymėjo, kad Patalpa Nr. 1 pagal UAB „2Gir KO“ parengtą Statinio... 34. 15.... 35. Teismui atmetus ieškovės reikalavimus dėl kelio servitutų nustatymo,... 36. 16.... 37. Taip pat teismas atmetė ieškovė reikalavimą įpareigoti atsakovus per... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 39. 17.... 40. Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo... 41. 18.... 42. Nurodo, jog ieškovė tris sklypus įsigijo skirtingais laikotarpiais. Sodyba... 43. 19.... 44. Nesupranta teismo išvados dėl tujomis apsodinto ūkinio kiemo, kaip... 45. 20.... 46. Nurodo, kad apeliantė ruošėsi prie Galuonų ežero įrengti plaukiojimo... 47. 21.... 48. Nesutinka su teismo išvada, paneigianti ieškovės teisę į servitutą,... 49. 22.... 50. Pažymi, kad atsakovo užsakymu UAB „Fasado projektai“ 2018 m. rugpjūčio... 51. 23.... 52. Mano, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, esant ginčui daro dirbtines... 53. 24.... 54. Apeliantė teigia, kad atsakovų siūlomo matininko N. M. privažiavimas prie... 55. 25.... 56. Teismas, paneigdamas istorinio pravažiavimo egzistavimą, pažeidė... 57. 26.... 58. Teismas neteisingai taikė bei šališkai aiškino servituto nustatymo... 59. 27.... 60. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti servitutą pateikimui į ieškovei... 61. 28.... 62. Nesutinka su teismo išvada, kad Patalpa Nr. 1 pagal UAB „2Gir KO“... 63. 29.... 64. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jame... 65. 30.... 66. Nurodo, kad atsakovas stulpais užtvėrė įvažiavimą į ieškovės sklypą... 67. 31.... 68. Pažymi, kad ieškovė negali patekti į savo statinio dalies patalpas, nes... 69. 32.... 70. Nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes jie žinodami, kad ieškovė... 71. 33.... 72. Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes... 73. 34.... 74. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. R. ir A. R. prašo ieškovės... 75. 35.... 76. Pažymi, kad kai buvo įrenginėjami vartai atsakovai dar nebuvo ginčo objekto... 77. 36.... 78. Apeliantė nurodo, kad šalia įvažiavimo į sodybą, Sklype Nr. 1, buvo... 79. 37.... 80. Apeliantė skunde pažymi, kad formuojant atsakovų sklypą buvo pažeista jos... 81. 38.... 82. Pažymi, kad teismas nekonstatavo, kad galima pertvarkyti ieškovės visą... 83. 39.... 84. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovai yra nenuoseklūs, nes jie... 85. 40.... 86. Nurodo, kad ieškovės argumentas, jog servitutas nustatytinas tam, kad ji ar... 87. 41.... 88. Pažymi, kad ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas padarytų... 89. 42.... 90. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad alternatyvaus servituto nustatymo... 91. 43.... 92. Apeliantė nurodo, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, taip pat turėjo... 93. 44.... 94. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai taikė servituto... 95. 45.... 96. Nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl statinio patalpų.... 97. 46.... 98. Nors apeliantė ir teigia, kad negalima sujungti skirtingų paskirčių... 99. 47.... 100. Pažymi, kad tais atvejais, kada nėra konstatuojamos būtinos sąlygos... 101. 48.... 102. Apeliantė yra nenuosekli, o jos parodymai ydingi, nes nepagrįstai nurodo, jog... 103. 49.... 104. Nesutinka su apeliantės reikalavimais dėl statinio durų rakto... 105. 50.... 106. Taip pat nepagrįstas apeliantės teiginys, kad bylinėjimosi išlaidos... 107. Teismas... 108. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 109. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 110. 51.... 111. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 112. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 113. 52.... 114. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priimti naujus įrodymus –... 115. 53.... 116. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo... 117. 54.... 118. Kolegijos vertinimu, šalys savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė... 119. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 120. 55.... 121. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo, statinio patalpų... 122. 56.... 123. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į... 124. 57.... 125. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 126. 58.... 127. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutus – teisę naudotis 204 kv. m.... 128. 59.... 129. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė neįrodė, kad... 130. 60.... 131. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 132. 61.... 133. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 134. 62.... 135. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui,... 136. Dėl servituto nustatymo patekimui į ieškovės žemės sklypus... 137. 63.... 138. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Inturkės kaime valdo tris žemės... 139. 64.... 140. Ieškovė nurodo, kad sodybos išlaikymas galimas, tik naudojant kelią,... 141. 65.... 142. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė... 143. 66.... 144. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dar bylos nagrinėjimo metu iniciavo... 145. 67.... 146. Pažymėtina ir tai, kad kelias, kurį ieškovė įvardija kaip istorinį,... 147. 68.... 148. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarties 65 - 67 p.... 149. 69.... 150. Apeliantė prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto... 151. 70.... 152. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, jog tam tikroje... 153. 71.... 154. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai planuoja statyti iki 80 kv. m. namą... 155. 72.... 156. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė į bylą... 157. 73.... 158. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo... 159. 74.... 160. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 161. 75.... 162. Kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ji patirs... 163. 76.... 164. Apeliantė teigia, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi Nacionalinės... 165. 77.... 166. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas jos atžvilgiu buvo... 167. Dėl servituto nustatymo patekimui į ieškovei priklausančią statinio dalį... 168. 78.... 169. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso 346/10 000 dalys pastato... 170. 79.... 171. Apeliantė teigia, kad statinio dalys nėra susietos su konkrečiomis... 172. 80.... 173. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kaip teisingai... 174. 81.... 175. Kaip matyti, patalpa Nr. 1 ribojasi su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju... 176. 82.... 177. Apeliantė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią Molėtų rajono apylinkės... 178. 83.... 179. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame... 180. 84.... 181. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir... 182. 85.... 183. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje,... 184. 86.... 185. Apeliantės argumentai, kad atsakovų atlikti patalpų atitvėrimai nėra... 186. 87.... 187. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas išėjo už ieškinio ribų... 188. 88.... 189. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs argumentus... 190. 89.... 191. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad, teismui nustatant servitutą... 192. 90.... 193. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo ginti ieškovės... 194. 91.... 195. Nors apeliantė ir teigia, kad ji negali patekti į jai priklausančią... 196. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 197. 92.... 198. Apeliantė teigia, kad priteistos išlaidos už advokato pagalbą yra... 199. 93.... 200. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. R. ir A. R. pirmosios instancijos... 201. 94.... 202. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos... 203. 95.... 204. Kolegijos vertinimu, byla sudėtinga, ieškinyje suformuluoti keturi... 205. 96.... 206. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 207. 97.... 208. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 209. 98.... 210. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos... 211. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 212. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą...