Byla 2-4754-772/2013
Dėl sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei ir Eglei Jurgeliūnienei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Vaivorykštė“ atstovui A. V., ieškovui J. D., ECAA Europe UAB atstovams adv. V. Barkauskui ir Regimantui Šulcui, atsakovo East China Automobile Association Ltd. Atstovui adv. D. Vaičiuliui, neatvykus atsakovo Acemark Enterprises Limited atstovui advokatui D. Pinkevičiui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir ECAA Europe UAB ieškinį atsakovams: East China Automobile Association Ltd. ir Acemark Enterprises Limited dėl sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Iš pradžių du ieškovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., o vėliau ir trečias ieškovas ECAA Europe UAB pareiškė teisme ieškinį atsakovams Seišelių Respublikos įmonei East China Automobile Association Ltd ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonei Acemark Enterprises Limited, veikiančiai Honkongo specialiajame administraciniame rajone dėl 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 pripažinimo dalyje negaliojančia.

7Ieškovai ieškinyje nurodė ieškinio faktinį ir juridinį pagrindą, teigdami, kad 2011 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta ieškovo ECAA Europe UAB steigimo sutartis. Ieškovo ECCA Europe UAB steigimo sutartį sudarė ir dalyviais tapo ieškovai, atsakovas East China Automobile Association Ltd, o taip pat D. G.

8D. G. 2012 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi visas turėtas 5 vnt. ieškovo ECAA Europe UAB paprastųjų vardinių akcijų (PVA) pardavė ieškovui UAB „Vaivorykštė“.

9Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2012 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 55 vnt. ieškovo PVA pardavė ieškovui J. D..

10Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2012 m. gruodžio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 4 vnt. ieškovo PVA pardavė ieškovui J. D.

11Šiuo metu ieškovui J. D. nuosavybės teise priklauso 64 vnt. ieškovo ECAA Europe UAB PVA, kurių nominali vertė 64 000 Lt ir kurios suteikia 64 proc. balsų; UAB „Vaivorykštė“ nuosavybės teise priklauso 1 vnt. ieškovo ECAA Europe UAB PVA, kurios nominali vertė 1 000 Lt ir kuri suteikia 1 proc. balsų; atsakovui East China Automobile Association Ltd nuosavybės teise priklauso 35 vnt. ieškovo ECAA Europe UAB PVA, kurių nominali vertė 35 000 Lt ir kurios suteikia 35 proc. balsų.

122011 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas tuometinių ieškovo ECAA Europe UAB akcininkų susitarimas prie steigimo sutarties ir 2011 m. lapkričio 24 d. susitarimo preambulėje nurodyta, kad šis susitarimas papildo steigimo sutartį, bei yra privalomas steigėjams.

132012 m. vasario 17 d. bylos šalys sudarė Sutartį Nr. 1388/02/12, kuri reglamentuoja santykius tarp šios sutarties šalių - prekybos agento (angl. Dealer) atsakovo Acemark Enterprises Limited, atsakovo East China Automobile Association Ltd (angl. Creditor) ir kliento (angl. Customer) ieškovo ECAA Europe UAB. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ sudarant 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 1388/02/12 nedalyvavo ir apie šios sutarties sudarymą nieko nežinojo.

142012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 1 p., apibrėžiant sutarties dalyką, nustatyta, kad atsakovas Acemark Enterprises Limited pardavė, o ieškovas ECAA Europe UAB Incoterms 2000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir kt.) nupirko prekes, kurios nurodytos sutarties prieduose arba sąskaitose - faktūrose. 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 5 p. nustatytos mokėjimo sąlygos - ieškovas ECAA Europe UAB, padaręs užsakymą, turi sumokėti atsakovui Acemark Enterprises Limited 30 % avansą (5.2.1 p.); sumokėti 35 % užsakymo sumos, pateikus važtaraštį (5.2.2 p.); o atsakovas East China Automobile Association Ltd sumoka atsakovui Acemark Enterprises Limited 35 % kiekvieno užsakymo sumos prieš tai, kai prekės parengiamos išsiųsti (5.3.2 p.).

152012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. nustatyta, kad: ,,Bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir saistantis abi šalis (angl. Any disputes, which may arise out from the present Contract or in connection with the same, are to be settled by Arbitration Court of defendant country in accordance with the rules of procedure of the present Court. Arbitration decree be the finai and bindingfor both parties).“

16Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. pripažintinas negaliojančiu ab initio.

17Dėl ieškovo ECAA Europe UAB finansavimo ir dėl lėšų grąžinimo akcininkams tvarkos, ieškovo ECAA Europe UAB akcininkai susitarė 2011 m. lapkričio 24 d. susitarime, kurio 2.2.1 p. nustatyta, kad akcininkai skolina ieškovui ECAA Europe UAB apyvartinėms lėšoms tiek, kiek reikia įmonės normaliai veiklai, proporcingai turimų akcijų skaičiui; Lietuvos Respublikos pusės akcininkai skolina 65 % lėšų pinigais, o Kinijos Liaudies Respublikos (čia padarytas rašymo apsirikimas - turėtų būti „Seišelių Respublikos“) pusės akcininkas skolina savo dalį 35 % prekėmis, o 2.2.2 p. nustatyta, kad kapitalas, kuris proporcingai turimoms akcijoms akcininkų paskolintas ieškovui apyvartinėms lėšoms, grąžinamas pirmiausiai iš uždirbto pelno steigėjams, taip pat žinomiems kaip akcininkai, proporcingai paskolintam kapitalui. Taigi būtent 2011 m. lapkričio 24 d. susitarime susitarta, kad atsakovas East China Automobile Association Ltd skolins ieškovui ECAA Europe UAB dalį 35 % prekėmis, o ieškovas ECAA Europe UAB šią sumą grąžins iš uždirbto pelno proporcingai paskolintam kapitalui.

18Ieškovų teigimu ginčijama susitarimas prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1d.), tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1d.), todėl turi būti pripažintinas negaliojančiu ab initio.

19Pagal ieškovus vertinant ieškinio pagrindo, kad ginčijamas susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, pagrįstumą, atsakovų elgesys vertintinas sąžiningumo aspektu, t. y. pagal CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str., 6.200 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, vertinant ar atsakovai buvo sąžiningi. Ieškovai mano, kad šiuo atveju atsakovai East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited, sudarydami ginčijamą 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 1388/02/12 ir jos 8 p., buvo nesąžiningi.

20Atsakovų East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited sąžiningumo kontekste reikšminga, kad abu šie atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys.

21Ieškovo nuomone šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad tiek atsakovas East China Automobile Association Ltd, tiek atsakovas Acemark Enterprises Limited, buvo nesąžiningi, kadangi jiems buvo žinoma, jog 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. buvo nustatyta kitokia ginčų nagrinėjimo tvarka, nei visų ieškovo ECAA Europe UAB akcininkų buvo nustatyta 2011 m. lapkričio 4 d. susitarime.

222011 m. lapkričio 24 d. susitarime ieškovo ECAA Europe UAB akcininkų tarpusavio ginčų ar ginčų su bendrove tvarka nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad ginčai turėjo būti sprendžiami bendra tvarka, t. y. teisme pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Jeigu ginčai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme, tai kiekviena šalis turėtų teisę į tai, kad bylos būtų nagrinėjamos instancine tvarka, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas būtų patikrinamas mažų mažiausiai apeliacinės instancijos teisme, o galimai ir kasaciniame teisme.

23Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 str. „a“ p. šalims iš principo turi būti sudaryta galimybė aukštesnės instancijos teismui apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės.

24Tuo tarpu Lietuvos arbitražo teisme bylos nagrinėjamos kitokia tvarka. LR komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir LR KAĮ) 41 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražo tesimo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Arbitražo sprendimas gali būti panaikintas tik išimtiniais atvejais, LR KAĮ 50 str. 3 d. 1 - 6 p.p. nustatytais pagrindais.

25Pagal ieškovus šiuo atveju reikšminga, kad ginčijamu 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nei būtų buvusi pagal 2011 m. lapkričio 24 d. susitarimą, nustatyta tik smulkiajam akcininkui atsakovui East China Automobile Association Ltd, kuriam priklauso tik 35 % ieškovo ECAA Europe UAB akcijų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos akcininkų ieškovų, kuriems priklauso 65 % ieškovo ECAA Europe UAB PVA, ginčų su bendrove nagrinėjimo tvarka būtų įprasta, t. y. ginčai būtų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme instancine tvarka. Tai reiškia, kad ieškovo ECAA Europe UAB akcininko atžvilgiu buvo nustatyta kitokia ginčų nagrinėjimo tvarka.

262012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. nuostata, kad atsakovų ginčai sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme, turi tiesioginės įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms, visų pirma ieškovo ECAA Europe UAB atžvilgiu.

27Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ ieškovui ECAA Europe UAB iki 2013 m. sausio 23 d. paskolino iš viso 2 668 187,05 Lt, t. y. beveik 2,7 mln. Lt. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ pagal 2012 m. vasario mėn. paskolos sutartį dar paskolino ieškovui J. D. 156 694,89 Lt, kuriuos ieškovas J. D. paskolino ieškovui ECAA Europe UAB. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ pagal 2012 m. vasario mėn. paskolos sutartį dar paskolino buvusiam ieškovo ECAA Europe UAB akcininkui iš Lietuvos D. G. 70 318,57 Lt, kuriuos D. G. paskolino ieškovui ECAA Europe UAB. Viso akcininkai iš Lietuvos Respublikos pusės ieškovui ECAA Europe UAB paskolino 2 895 200,51 Lt (2 668 187,05 Lt + 156 694,89 Lt + 70 318,57 Lt), t. y. beveik 3 mln. Lt.

28Vertinant ginčijamo sandorio teisėtumą, reikšminga, kad atsakovas East China Automobile Association Ltd jau pasinaudojo ginčijamame sandoryje numatyta išimtimi. Šis atsakovas kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą dėl 41 4001,62 Eur (1429133,59 Lt) priteisimo iš ieškovo ECAA Europe UAB (Lietuvos arbitražo teismo byla Nr. 1-1/2013).

29Atsakovas East China Automobile Association Ltd, vadovaudamasis LR Komercinio arbitražo įstatymo 27 str., kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-3731-565/2013) nusprendė:

30,,Ieškovo East China Automobile Association LTD, kodas 080014, buveinė 303 Aarti, Chambers, Victoria, Mahė, Seišelių Respublika, ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1 429 133,59 Lt (414 001,62 Eur) sumai areštuoti atsakovui ECAA Europe UAB, kodas 302726974, buveinė Vytauto g. 122, Šiauliai, priklausanti nekilnojamąjį kilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šio turto nesant ar nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį mokėti darbo užmokesti mokesčius valstybės ir VSDFV biudžetams.“

31Šiame kontekste reikšminga, kad ieškovui UAB „Vaivorykštė“, kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo didžiausias ieškovo ECAA Europe UAB akcininkas (turėjo 55 vnt. atsakovo ECAA Europe UAB PVA), nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma apie ginčijamo sandorio sudarymą.

32Ieškovas J. D., sudarant ginčijamą 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 1388/02/12 veikdamas kaip ieškovo ECAA Europe UAB atstovas, veikė suklydimo situacijoje. Atsakovai East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited suklaidino ieškovą J. D., teigdami, kad 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 turinys, inter alia jos 8 p., yra suderinti su ieškovu UAB „Vaivorykštė“.

33Ieškovai teigė, kad J. D. veiksmai vertintini pagal CK 1.90 str. 2 d., kur nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

34Pagal ieškovus remiantis CK 1.90 str. 4 d. sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Ieškovai nurodė, kad ginčo atveju ieškovas J. D. suklydo dėl to, kad esą ginčijama 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 nuostata, nustatanti skirtingą ginčų tarp ieškovo ECAA Europe ir jo dalyvių, o tuo pačiu ir kreditorių, sprendimo tvarką, buvo suderinta su tuometiniu didžiausiu ieškovo ECAA Europe UAB akcininku ir kreditoriumi ieškovu UAB „Vaivorykštė“. Reikšminga, kad tik prieš dvi dienas iki 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 sudarymo, t y. 2012 m. vasario 15 d. buvo įregistruoti ieškovo ECAA Europe UAB įstatai ir kartu su atsakovais East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited planuotas bendras verslas, todėl nepasitikėti šių atsakovų tvirtinimu, kad ginčijama sutartis yra suderinta su UAB „Vaivorykštė“ nebuvo jokio pagrindo, be to, šiame kontekste reikšminga, kad ieškovo ECAA Europe UAB akcininkai 2011 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašę akcininkų susitarimą prie steigimo sutarties, kurioje buvo papildomai reglamentuota būsima prekyba, pelnas, užsakymų ir prekių pateikimo tvarka, įmonės veiklos kreditavimas ir kreditų grąžinimas, marketinginės priemonės ir pan. Tuo tarpu šios sąlygos, dėl kurių jau buvo susitarta, buvo ir esminės 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 sąlygos.

35Ieškovai teigė, kad jeigu ieškovas J. D. nebūtų buvęs suklaidintas atsakovų East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited, jis ginčijamos 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 tokios, kokia yra, nebūtų sudaręs.

36Toks suklydimas pagal CK 1.90 str. 4 d. turi esminę reikšmę, todėl ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir šiuo pagrindu (CK 1.90 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų ieškovai laiko, kad 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. pripažintinas negaliojančiu ab initio.

37Ieškinio rezoliucinėje dalyje, formuluojant ieškinio dalyką, nurodomas 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. tekstas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, kadangi sutartis sudaryta anglų kalba, o atsakovais yra ir Seišelių Respublikos bei Kinijos Liaudies Respublikos įmonės.

38Ieškovai mano, kad jie turi teisę reikšti reikalavimą dėl 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. pripažinimo negaliojančiu, nors ir nėra šios sutarties šalys.

39Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

40CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

41Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 str. 1 d., nurodoma, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų - kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (Garda Manibardo v. Spain, 2001 m. vasario 15 d. sprendimas, bylos Nr. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, 2001 m. liepos 31 d. sprendimas, bylos Nr. 42195/98, §33).

42Ieškovai nurodė, kad ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisę į teisminę gynybą, turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas.

43Tuo pačiu ieškovai prašė teismo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, išlaidas advokatų ir/ar kitų atstovų pagalbai apmokėti, vertimo išlaidas, dokumentų kopijavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

44Vadovaudamiesi išdėstytu ir CPK 93, 98, 144, 145 str., ieškovai teismo prašė:

451. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12, sudarytos tarp ECAA Europe UAB, Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited, 8 p. (aštuntą punktą), kuriame nustatyta, kad: ,,Bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir saistantis abi šalis (angl. Any disputes, which may arise out from the present Contract or in connection with the same, are to be settled by Arbitration Court of defendant country in accordance with the rules of procedure of the present Court. Arbitration decree be the finai and bindingfor both parties).“

462. Priteisti ieškovams: UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881, ir J. D., a. k. ( - ) bei ieškovui ECAA Europe UAB, iš atsakovų: Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd, j. a. k. 080014, ir iš Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited bylinėjimosi išlaidas.

47Ieškovai savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

48Ieškovai ir jų atstovai teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bei ir prašė teismo jų ieškinį tenkinti visiškai.

49Atsakovas East China Automobile Association LTD pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, jog nesutinka su šiuo ieškovų ieškiniu, kadangi jis yra visiškai nepagrjstas ir dėl to atmestinas.

50Šis atsakovas atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė šiuos atsikirtimus.

511. Dėl teisės nagrinėti arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimą.

52Visų pirma, pabrėžtina, kad arbitražo teismas turi pirminę jurisdikciją peržiūrėti tiek sutarties, tiek arbitražinės išlygos galiojimą (sutarties 8 punktas, LR CPK 137 str. 2 d. 6 p., KAĮ 7 str., 11 str. 2 d., 19 str.). Todėl, ne tik kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, bet ir pati byla neturėjo būti pradėta. Atsakovas dėl jo teisių pažeidimo kreipėsi į arbitražą, reikalaudamas priteisti skolą, tuo pagrindu arbitraže iškelta byla. Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones reikalavimams arbitražo byloje užtikrinti. Todėl dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą.

53Kita, ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad Lietuvos arbitražo teisme jau yra ginčijama arbitražo jurisdikcija, t.y. iš 2013 m. kovo 25 d. ECAA Europe UAB pareiškimo (kuris pridėtas prie 2013 m. birželio 10 d. atsakovo atskirojo skundo) matyti, kad ginčijama arbitražinė išlyga, ir nurodoma, jog ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju itin aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, kurioje ,,Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai yra pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimą, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo - palikti ieškinį nenagrinėtų, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Toks teisės normų, reglamentuojančių arbitražo ir teismo kompetencijų spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, aiškinimas, kai šis klausimas pirmiau iškeliamas arbitraže, o vėliau - teisme, atitinka tiek arbitražo, kaip alternatyvaus teismo procesui ginčo sprendimo būdo, esmę, kompetencijos - kompetencijos principą, be to, taip išvengiama konkuruojančių arbitražo ir teismo sprendimų tuo pačiu nurodytu klausimu.“ Todėl, LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu ieškinys dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia turi būti paliktas nenagrinėtu, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Taipogi minėtoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad: ,,<...> kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos - kompetencijos doktrina). Tai savo ruožtu reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo, kuriuo remiantis parengtas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas, 16 straipsnyje. Kompetencijos - kompetencijos doktrina įtvirtinta Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarzbylos Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. ACE European Group Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010).“ Vadinasi, jau vien tik remdamasis šiuo pagrindu, teismas turi palikti ieškovų ieškinį nenagrinėtą.

542. Dėl sutarties dalies negaliojimo pagrindų nebuvimo.

55Ieškovai, siekdami nuginčyti 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 (toliau - „Sutartis“) 8 p., remiasi net trimis sandorių negaliojimo pagrindais, nurodytais LR CK:

561.80 str. (imperatyvioms Įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas),

571.81 str. (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas),

581.90 str. (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).

59Tačiau atsakovas pabrėžia, jog neegzistuoja nei vienas ieškovų nurodytas ir joks kitas pagrindas, kuriuo remiantis Sutarties 8 p. galėtų būti pripažintas negaliojančiu, o ieškovų reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi yra pareikštas tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą Lietuvos arbitražo teisme. Kadangi atsakovas nesutinka nei su vienu ieškovų nurodytu pagrindu, kuriuo būtų galima pripažinti Sutartj negaliojančia, atsakovas dėl kiekvieno iš šių pagrindų pasisako atskirai.

602.1. Dėl LR CK 1.80 str. numatyto sandorių negaliojimo pagrindo.

61Ieškovai, prašydami pripažinti Sutarties 8 p. negaliojančiu tuo pagrindu, kad šis punktas prieštarauja imperatyviosioms jstatymo normoms, nenurodo jokių konkrečių imperatyviųjų teisės normų, kurios būtų pažeistos. Ieškovai tik pacituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nurodo keletą LR CK teisės normų, reglamentuojančių sutarčių vykdymą. Tačiau pabrėžtina, kad sutarties sudarymas ir sutarties vykdymas yra du atskiri sutarčių teisės institutai, reglamentuojami netgi atskiruose LR CK skyriuose (XII sk. ir XVI sk.). Tuo tarpu sandorių negaliojimas yra susijęs su sutarties sudarymo momentu, o ne su jos vykdymu. Sutarties nevykdančiai šaliai LR CK ar konkrečiose sutartyse yra numatytos atskiros civilinės sankcijos, tačiau sutarties nevykdymas negali sukelti sutarties negaliojimo pasekmių. Todėl net ir ieškovų pateiktos nuorodos į imperatyvias LR CK sutarčių vykdymą reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindas Sutarties 8 p. pripažinti negaliojančiu. Pridurtina, kad ieškovai net nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningą, netinkamą Sutarties vykdymą, o tuo tarpu tokios imperatyvios įstatymų normos, draudžiančios Sutarties šalims susitarti dėl ginčų nagrinėjimo arbitraže, nėra ir negali būti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad: „<...> įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimų. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Init“ su UAB „Parabolė“ ir kt., bylos Nr. 3K- 3-905/2000; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB korporacija „Lietverslas“ su E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ su UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2007). Darytina išvada, kad, vertinant sandorį kaip niekinį pagal CK 1964 m. CK 47 (dabar - analogiškai LR CK 1.90 str. - atsakovo past.) straipsnį, turi būti įrodytas toks įstatymo reikalavimo pažeidimas, kad būtų neginčijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvioji įstatymo nuostata, ir jos pažeidimas lemia viešojo ar privataus intereso pažeidimą“. Šiuo atveju, kaip ir minėta, ieškovai nenurodė jokių imperatyviųjų teisės normų (ir tokių teisės normų nėra), kurios būtų pažeistos Sutarties 8 punktu, todėl nėra pagrindo Sutarties 8 p. pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Net ir tuo atveju, jei tokia teisės norma egzistuotų, pats ieškovas J. D. būtų atsakingas už jos pažeidimą, kadangi pats pasirašė Sutartį, kurios turinį, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, puikiai žinojo ir suprato.

622.2. Dėl LR CK 1.81 str. numatyto sandorių negaliojimo pagrindo.

63Dar vienas sandorių negaliojimo pagrindas, kuriuo remiantis, ieškovų nuomone, būtų galima pripažinti Sutarties 8 p. negaliojančiu, yra LR CK 1.81 str.. Jo 1 d. numato, kad: „viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“. Ieškovai teigia, kad atsakovai East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited, sudarydami Sutartj buvo nesąžiningi, kadangi: 1) jie yra tarpusavyje susiję asmenys, 2) jiems buvo žinoma, kad Sutarties 8 p. buvo nustatyta kitokia ginčų nagrinėjimo tvarka nei 2011 m. lapkričio 4 d. susitarime. Tokie ieškovų pateikti argumentai visiškai neįrodo atsakovą buvus nesąžiningą. Pirma, ieškovai nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovai East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited yra tarpusavyje susiję. Atsakovas akcentuoja, jog jis yra susijęs su Acemark Enterprises Limited tiek pat, kiek ir jmonė ECAA Europe UAB, kuriai vadovauja pats ieškovas J. D. -įmonė ECAA Europe UAB, Acemark Enterprises Limited ir atsakovas, yra sudarę ginčijamą Sutartį. Kitų sąsajų atsakovas su įmone Acemark Enterprises Limited neturi. Antra, ieškovai teisingai teigia, jog atsakovui buvo žinoma, kad Sutarties 8 p. buvo nustatyta kitokia ginčų nagrinėjimo tvarka nei 2011 m. lapkričio 24 d. susitarime, tačiau tai buvo puikiai žinoma ir patiems ieškovams, o ypač ieškovui J. D., kadangi jis pats ir pasirašė šias abi sutartis. Tuo atveju, net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovai East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited buvo nesąžiningi vien tik tuo aspektu, jog žinojo apie kitokią ginčų nagrinėjimo tvarką, nustatytą Sutarties 8 p., tuomet analogiškai turėtų būti konstatuotas nekvestionuotinas ir paties ieškovo J. D. nesąžiningumas. Akivaizdu, jog ieškovai, pritrūkdami argumentų ir įrodymų, įrodančių atsakovų nesąžiningumą, ir pateikdami tikrovės neatitinkančius argumentus, net nepagalvojo, kad, jei Sutarties 8 p. būtų pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jog jis prieštarauja gerai moralei, tokiu atveju dėl tokio įstatymo pažeidimo kaltu būtų pripažintas ir pats ieškovas J. D.. O tai įrodo, jog ieškovų pateikti argumentai yra „iš piršto laužti“ ir dėl to niekiniai.

64Be to, ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ melagingai nurodo, kad nežinojo apie Sutarties sudarymą. Ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ ne kartą minėtos sutarties pagrindu tiesiogiai atliko mokėjimus pardavėjui, atsakovui Acemark Enterprises Limited. Tai įrodo prie šio atsiliepimo pridedami mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Tai reiškia, jog ieškovas UAB „Vaivorykštė“ ne tik kad žinojo apie Sutarties sudarymo faktą, tačiau kartu puikiai žinojo ir šios Sutarties sąlygas.

65Pridurtina, kad sutarties laisvės principas, įtvirtintas LR CK 6.156 str. 1 d., reiškia, jog: „šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams“. Tai, kad atsakovas, būdamas ECAA Europe UAB akcininkas, su kitais akcininkais sudaręs 2011 m. lapkričio 24 d. Susitarimą prie steigimo sutarties, vėliau, 2012 m. vasario 17 d. sudarė Sutartį Nr. 1388/02/12 su įmonėmis ECAA Europe UAB bei Acemark Enterprises Limited, inter alia nereiškia, jog toks susitarimas yra neteisėtas, nes sutarties laisvės principas leidžia sudarinėti bet kokias įstatymams neprieštaraujančias sutartis. Tuo pačiu nėra inter alia neteisėtas ir Sutarties 8 p., numatantis ginčų nagrinėjimą arbitraže, nes toks nagrinėjimas nepažeidžia nei šalių, susitarusių nagrinėti ginčą arbitraže, nei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad tokiu susitarimu jų teisės neva pažeidžiamos tuo aspektu, jog Lietuvos arbitražo teismas priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą, t.y. sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento (LR komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 d.). Šie ieškovų pareiškimai yra absurdiški, kadangi tokiais teiginiais jie pareiškia nepasitikintys Lietuvos arbitražo teismo kompetencija bei sugebėjimu teisingai išnagrinėti bylą, o taip pat paneigia ir sutarčių laisvės principą, kadangi neteisėtai bando užginčyti paties ieškovo J. D. pasirašytą Sutarties 8 p., numatantį ginčų nagrinėjimą atsakovo šalies arbitražo teisme. Be to, pripažinus, kad Sutarties 8 p. kaip nors pažeidžia ieškovų teises, apskritai kiltų klausimas dėl LR komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi būtent šia straipsnio dalimi ir yra nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismo priimami sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo momento, o tuo tarpu ieškovai teigia, kad toks įstatymo reglamentavimas neva pažeidžia jų teises.

66Taip pat akcentuotina, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Susitarimas prie steigimo sutarties ir 2012 m. vasario 17 d. Sutartis yra dvi atskiros sutartys, ne tik, kad pasirašytos skirtingų šalių, tačiau šių sutarčių pagrindu yra susiklostę ir skirtingi teisiniai santykiai. Todėl negalima teigti, kad šios sutartys tarpusavyje konkuruoja ar panašiai. Visi iš 2011 m. lapkričio 24 d. Susitarimo prie steigimo sutarties kilę teisiniai ginčai privalo būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, o visi iš Sutarties kilę ginčai - arbitražo teismuose. Toks yra šalių susitarimas ir jo privaloma laikytis, nes, kaip teisingai ieškinyje yra nurodę ieškovai, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.198 str. 1 d.) ir šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.), ko, deja, nedaro ieškovas J. D..

672.3. Dėl LR CK 1.90 str. numatyto sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindo.

68Ieškovai ginčija Sutarties - 8 p. ir tuo pagrindu, kad ieškovas J. D. Sutartį pasirašė iš esmės suklydęs. Pirmiausiai pabrėžtina, jog LR CK 1.90 str. 1 d. numato, kad šiuo pagrindu sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Tai reiškia, jog gerb. Teismas, vertindamas ieškinyje išsakytus argumentus dėl ieškovo J. D. suklydimo, turi šiuos argumentus laikyti kaip išsakytus tik paties ieškovo J. D., o ne ieškovo UAB „Vaivorykštė“.

69Ieškovas J. D. teigia, kad atsakovai jį suklaidino, teigdami, kad Sutarties turinys yra suderintas su ieškovu UAB „Vaivorykštė“. Šis ieškovo teiginys yra taip pat absurdiškas ir melagingas.

70Visų pirma, Sutarties šalys apskritai net nebuvo taręsi, jog Sutarties turinys bus atskleistas ieškovui UAB „Vaivorykštė“, kadangi jis net nėra Sutarties šalimi. Jei ieškovas J. D. mano kitaip, jis, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, numatyta LR CPK 178 str., privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Be to, net ir pačioje Sutartyje ne tik, kad nebuvo užsiminta apie jos sąlygų atskleidimą ieškovui UAB „Vaivorykštė“, tačiau UAB „Vaivorykštė“ vardas net nėra minimas Sutartyje.

71Antra, remiantis LR CK 1.90 str. 5 d., „suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.“ Net jei atsakovai ir būtų pažadėję Sutarties sąlygas atskleisti ieškovui UAB „Vaivorykštė“ ir to nebūtų padarę bei taip suklaidintų ieškovą J. D. (ko tikrai nebuvo), tuomet kyla klausimas, kodėl ieškovas J. D., būdamas atidus, rūpestingas, sąžiningas ir protingas asmuo (bonus pater familias), pats nepasiteiravo ieškovo UAB „Vaivorykštė“, ar iš tikrųjų atsakovai pranešė apie Sutarties sudarymą. Juk tiek ieškovas UAB „Vaivorykštė“, tiek ieškovas J. D. yra tarpusavyje susiję, kadangi J. D. vadovauja įmonei ECAA Europe UAB, su kuria ieškovas UAB „Vaivorykštė“ palaiko glaudžius ryšius, t.y. UAB „Vaivorykštė“ yra didysis įmonės ECAA Europe UAB akcininkas, o taip pat šias dvi įmones sieja ir nemažai sutartinių teisinių santykių (tai patvirtinančius įrodymus atsakovas yra pateikęs Lietuvos arbitražo teismui bei Šiaulių apylinkės teismui) ir abi įmonės yra įsikūrusios tame pačiame Šiaulių mieste. Tai reiškia, jog šios dvi įmonės ir jų vadovai tarpusavyje glaudžiai komunikuoja, o tuo tarpu ieškovas J. D. nesugebėjo net telefonu ieškovo UAB „Vaivorykštė“ pasiteirauti apie tariamai privalomą Sutarties sąlygų atskleidimą. Be to, atsakovai yra užsienio, t.y. Kinijos įmonės, todėl ieškovui J. D. natūraliai turėjo kilti klausimų dėl atsakovų ir ieškovo UAB „Vaivorykštė“ komunikavimo galimybių, o tai tik patvirtina, kad visi ieškovo J. D. argumentai, kad neva jis buvo suklaidintas apie Sutarties sąlygų atskleidimą ieškovui UAB „Vaivorykštė“, yra melagingi.

72Trečia, atsakovas dar kartą akcentuoja, kad pats ieškovas UAB „Vaivorykštė“ Sutarties pagrindu atliko mokėjimus atsakovui Acemark Enterprises Limited, todėl ieškovų teiginiai apie nežinojimą ir/ar suklydimą dėl Sutarties, yra mažų mažiausiai melagingi.

73Apibendrinat tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovai visiškai nepagrįstai siekia nuginčyti Sutarties 8 p. kaip negaliojanti, nes nepateikia jokių Sutarties 8 p. negaliojimą patvirtinančių įrodymų, o visi ieškovų teiginiai, susiję su tariamu Sutarties 8 p. negaliojimu, yra melagingi ir nesąžiningi. Vien tik ta aplinkybė, jog ieškovai Sutarties 8 p. galiojimą bando nuginčyti net trimis sandorių negaliojimo pagrindais, parodo, kad ieškovai imasi visų įmanomų, net ir pačių beviltiškiausių priemonių, tam, kad įmonė ECAA Europe UAB išvengtų savo prievolės grąžinti atsakovui susidariusį įsiskolinimą. Visa ši susiklosčiusi paradoksali situacija, kai bylos nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme dėl ieškovų išsigalvotų ir visiškai nepagrįstų aplinkybių sustabdomas, rodo ieškovų tyčinį ir suderintą ketinimą užvilkinti bylos nagrinėjimą šiame teisme. Tokie ieškovų veiksmai neabejotinai ne tik kad pažeidžia sąžiningumo principą, kaip vieną iš pamatinių civilinių teisių įgyvendinimo principų, tačiau kartu yra ir gėdingi.

74Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta atsakovas teismo prašė:

751) Ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;

762) Atsakovo EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LT (juridinio asmens kodas: 080014) naudai iš ieškovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

77Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinių įrodymų.

78Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti šiam atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

79Kitas atsakovas Acemark Enterprises Limited (toliau - Atsakovas) atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė šiuos atsikirtimus.

80Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir mano, jog jis apskritai negalėjo būti teismo priimtas, todėl turėtų paliktas nenagrinėtu, o netenkinus šio prašymo - atmestas kaip visiškai nepagrįstas.

811. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže.

82Kaip matyti iš ieškinio, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu 2012-02-17 sutarties Nr. 1388/02/12 sudarytos tarp UAB „ECAA Europe“, EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD ir Atsakovo 8 p., kuriame nustatyta, kad ginčai iš šios sutarties turi būti sprendžiami arbitraže, kitaip sakant, ieškiniu prašoma pripažinti arbitražinį susitarimą (arbitražinę išlygą) negaliojančiu.

83Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - KAĮ) 19 str. 1 d. numato, kad „Arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo“, o to paties įstatymo 11 str. 2 d. numato, kad „Arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka“. Taigi iš paminėtų KAĮ nuostatų matyti, jog pats arbitražas turėtų pasisakyti dėl sutartyje numatytos arbitražinės išlygos galiojimo, be to KAĮ įsakmiai nurodo, kad prasidėjus arbitražiniam bylos nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik arbitraže. Šiuo atveju, į bylą yra pateikti įrodymai, kad Lietuvos arbitražo teisme pradėta nagrinėti byla Nr. 1-1/2013, kurioje sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių bei yra keliamas tos pačios arbitražinės išlygos galiojimo klausimas.

84Taigi teismas, žinodamas šias aplinkybes bei KAĮ nuostatas, apskritai neturėjo priimti Ieškovų ieškinio (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o jau priėmęs ieškinį turėtų jį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

852. Arbitražinis susitarimas yra teisėtas ir galiojantis.

86Ieškovai ginčydami arbitražinę išlygą, teigia, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes neva atsakovai ją sudarydami nebuvo sąžiningi, o atsakovų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad 2012-02-12 sutartyje Nr. 1388/02/12 (toliau - Sutartis) atsakovai EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD ir Acemark Enterprises Limited susitarė dėl arbitražinės išlygos, tuo tarpu 2011-11-04 UAB „ECAA Europe“ steigimo sutartyje (toliau - Steigimo sutartis) bei akcininkų susitarime tokia arbitražinę išlyga nebuvo nustatyta. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

87Pirma, nei Steigimo sutartyje, nei susitarime prie steigimo sutarties nėra numatyta jokia ginčų sprendimo tvarka (tą patvirtina ir Ieškovai ieškinyje) ar kitaip nėra sutarta, jog ginčai negali būti sprendžiami arbitraže, todėl atsakovai sudarydami arbitražinę išlygą nepažeidė jokių savo tarpusavio įsipareigojimo, kas tik patvirtina jų sąžiningumą.

88Antra, Steigimo sutarties šalys ir Sutarties šalys yra skirtingos - Acemark Enterprises Limited nebuvo UAB „ECAA Europe“ steigėja ir nepasirašė Steigimo sutarties, todėl nei galėjo, nei turėjo žinoti, kad šioje Steigimo sutartyje nenumatyta arbitražinę išlyga.

89Trečia, atsižvelgiant į sudarytų sutarčių pobūdį, arbitražinė išlyga buvo nustatyta pagristai. Kaip matyti iš Steigimo sutarties nuostatų, šia sutartimi buvo siekiama Lietuvoje įsteigti juridinį asmenį, joje numatytos akcininkų teisės ir pareigos, akcininkų susirinkimo steigiamas organas - valdyba ir t.t., t.y. Steigimo sutartyje buvo apspręsti juridinio asmens steigimo Lietuvoje ir jo valdymo klausimai, o 3 iš 4 akcininkų yra Lietuvos subjektai, todėl natūralu, kad šioje Steigimo sutartyje nebuvo numatyta arbitražinė išlyga, kuri galimai sukeltų problemų, jeigu dėl jos ginčas būtų perkeltas spręsti į Kiniją, kurioje registruotas tik vienas iš akcininkų - EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD. Kita vertus, iš Sutarties 1 straipsnio matyti, kad Sutartimi buvo siekiama parduoti prekes, t.y. Sutartis yra tarptautinė pirkimo - pardavimo sutartis, todėl šiuo atveju tokia praktika, kai šalys nusprendžia spręsti ginčus arbitraže yra įprasta. Taigi darytina išvada, kad atsakovai nesusitarę dėl ginčų sprendimo tvarkos Steigimo sutartyje, o vėliau sudarę arbitražinį susitarimą Sutartyje, elgėsi taip, kaip įprasta sudarant tokias sutartis, todėl toks elgesys negali būti laikomas nesąžiningu.

90Ketvirta, kaip matyti iš pateiktų sutarčių, tiek Steigimo sutartį (kurioje nenumatyta ginčų sprendimo tvarka), tiek Sutartį (kurioje nustatytas arbitražinis susitarimas) yra pasirašęs ieškovas J. D., t.y. pats ieškovas J. D. žinojo, kad Steigimo sutartyje ginčų sprendimo tvarka nėra numatyta, o Sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga, tačiau vis tiek šias sutartis pasirašė, tačiau dabar jau šias sutartis ginčija. Tokie ieškovo veiksmai kelia abejonių jo paties sąžiningumu bei leidžia teigti, kad būdamas UAB „ECAA Europe“ akcininku ir direktoriumi šis asmuo, reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekia ne ginti akcininko teises, tačiau užvilkinti sprendimo priėmimą Lietuvos arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje ir tokiu būdu vengti UAB „ECAA Europe“ pareigos atsiskaityti su atsakovu EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD.

91Ieškovai ginčydami arbitražinę išlygą, teigia, kad sudarydamas Sutartį, atsakovo UAB „ECAA Europe“ direktorius J. D., iš esmės suklydo, nes neva atsakovai jam teigė, kad Sutarties nuostatos yra suderintos su akcininku UAB „Vaivorykštė“. Su tokiais teiginiais negalima sutikti.

92Pirma, Ieškovai nepateikė apskritai jokių įrodymų, kad atsakovai kokiu nors būdu patvirtino, kad Sutartis ir joje numatyta arbitražinę išlyga yra suderinta su UAB „Vaivorykštė“. Taigi įrodinėdami esminį suklydimą, Ieškovai remiasi tik paties suinteresuoto asmens - ieškovo J. D. - žodžiais, kad neabejotinai nelaikytina pakankamu įrodymu pagrindžiančiu esminį suklydimą.

93Antra, CK 1.90 str. 4 d. numato, kad „Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų... <...>“. Šiuo atveju Ieškovai teigia, kad UAB „ECAA Europe“ direktorius J. D. suklydo tik dėl Sutartyje numatytos arbitražinės išlygos, t.y. dėl Sutarties dalyko (prekių), kainų ir kitų sąlygų direktorius J. D. nesuklydo. Atsakovo manymu, Sutarties, kurioje numatytas prekių pirkimas - pardavimas, arbitražinė išlyga negali būti laikoma esmine sąlyga (vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2012-07-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012, esmine pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga laikomas sutarties dalykas), todėl galimas suklydimas dėl šios neesminės sąlygos nėra pagrindas pripažinti šią sąlygą negaliojančia.

94Trečia, pagal CK 1.90 str. 4 d. tai ar sandoris sudarytas esant esminiam suklydimui nustatoma vertinant, ar „normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis“. Ši CK nuostata implikuoja, kad tokia sandorio sąlyga turėtų pabloginti sandorį sudariusio asmens situaciją, priešingu atveju (jeigu sandorio sąlyga nepablogina ją sudariusio asmens padėties) nėra pagrindo teigti, kad protingas ir atidus asmuo tokio sandorio nebūtų sudaręs. Pažymėtina, kad arbitražinės išlygos nustatymas Sutartyje niekaip nepablogino UAB „ECAA Europe“ teisinės padėties, bet priešingai - tai pačiai UAB „ECAA Europe“ vengiant atsiskaityti už suteiktas prekes, ginčas yra nagrinėjamas Lietuvos arbitraže, o ne Kinijos arbitraže (kas sąlygotų dideles bylinėjimosi išlaidas). Iš to matyti, kad net ir pripažinus, jog direktorius J. D. suklydo dėl to, kad UAB „Vaivorykštė“ žinojo apie arbitražinę išlygą, t.y. net, jeigu J. D. būtų žinojęs, kad UAB „Vaivorykštė“ nežino apie Sutartyje numatytą arbitražinę išlygą, negalima teigti, kad J. D. būtų Sutarties nepasirašęs, nes arbitražinė išlyga niekaip nepablogino jo atstovaujamos įmonės padėties, o ją tik pagerino.

95Ketvirta, CK 1.90 str. 5 d. numato, kad „Suklydimas negali būti laikomus turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti“. Ieškovai teigia, kad sudarant Sutartį UAB „ECAA Europe“ direktorius J. D. neva suklydo dėl to, kad manė, jog atsakovai arbitražinę išlygą suderino su UAB „Vaivorykštė“. Tačiau šiuo atveju pats J. D. buvo UAB „ECAA Europe“ direktorius, todėl tik jis ir galėjo derinti šią sąlygą su UAB „Vaivorykštė“, nes atsakovai EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD ir Acemark Enterprises Limited nei galimybės, nei pareigos to daryti neturėjo. Taigi, jeigu iš tiesų egzistavo būtinybė suderinti arbitražinę išlygą su akcininku UAB „Vaivorykštė“ (su kuo Atsakovas nesutinka), tai to neatlikimo padarinius turi prisiimti pats J. D. ir atitinkamai toks tariamas suklydimas negali būti pripažintas esminiu.

96Apibendrinant pasakytina, kad arbitražinis susitarimas atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo sudarytas nesant esminio suklydimo, todėl yra teisėtas ir galiojantis, o klausimas dėl šio arbitražinio susitarimo galiojimo, vadovaujantis KAĮ nuostatomis, turi būti sprendžiamas ne teisme, o arbitraže.

97Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, ir vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 9 p., KAĮ 19 str. 1 d., 11 str. 2 d., CK 1.80, 1.81, 1.90 str. kitas atsakovas teismo prašė:

981. Palikti Ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4754-772/2013 nenagrinėtu.

992. Teismui netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo, Ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4754- 772/2013 atmesti.

1003. Priteisti iš Ieškovų atsakovo Acemark Enterprises Limited patirtas bylinėjimosi išlaidas.

101Atsakovas pateikė teismui į bylą įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimus.

102Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei remtis procesiniame dokumente pateiktais atsikirtimais.

103Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai.

104Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos ir dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

105Teismas iškeldamas civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikoje, pirmiausia, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-12-21 nutarimu Nr. 28.

106Ieškovai pareiškė LR teisme ieškinį atsakovams dėl sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia. Iš ieškovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl 2012-02-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1388/02/12 negaliojimo, kur viena iš proceso šalių reiškia tokį reikalavimą Lietuvos arbitražiniame teisme, o dėl šioje sutartyje esančio arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) panaikinimo (T.1, 35-36 b.l.). Nors šalys 2012-02-17 sudarė rašytinę sutartį, tačiau joje jos nesusitarė dėl ginčui taikytinos teisės, todėl atsižvelgiant į LR CK 1.37 str. 7 d. nuostatą, teismui yra pagrindas remtis joje nurodyta prezumpcija, kad taikoma arbitražo vietos teisė, kadangi kaip jau minėta iš šalių sudarytos sutarties kilęs ginčas jau yra pradėtas nagrinėti ir viename iš LR arbitražų, todėl pripažintina, kad tokiam ginčui taikytinos LR CK nuostatos. Be to kilnojamojo daikto buvimo vieta šiuo metu yra LR, kas sudaro teisines prielaidas teismui šalių ginčui taikyti ir CPK nuostatas, pripažįstant, kad šį byla yra teisminga Šiaulių apylinkės teismui (CPK 30 str. 9 d.). Pastebėtina, kad teismui priėmus ieškovų ieškinį ir išsiuntus atsakovams procesinius dokumentus, pastarieji nereiškė nei teismui, nei ieškovams prieštaravimo, jog bylos nagrinėjimui būtų taikomos LR teisės nuostatos. Tuo pačiu atsakovai nereikalavo, kad teismas nagrinėdamas šalių ginčą, taikytų tarptautinių konvencijų nuostatas prie kurių yra prisijungusios ginčo šalių valstybės. Tačiau teismas sprendime esant tam tikroms sąlygoms remsis tarptautinių konvencijų nuostatomis, atsižvelgiant į ginčo šalių santykius dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Atskirai pastebėtina, kad teismas sprendime plačiau pasisako dėl arbitražiniam susitarimui taikomų nuostatų, atsižvelgiant į teisės doktriną šiuo klausimu. Todėl atmestini atsakovų argumentai, kad tapatus ginčas tarp šalių yra nagrinėjamas Lietuvos arbitražiniame teisme, nes sutartis ir arbitražinis susitarimas tai du skirtingi sandoriai ir kilus ginčui dėl jų galiojimo, tam tikrais atvejais taikomos ne tos pačios teisės nuostatos.

107Atskirai papildomai pastebėtina, kad ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog iškilus abejonių arba galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Tokį patį teisinį reguliavimą, konkrečiai, teismo prioriteto principą išreiškia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis.

108Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis (1996 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. I-1274 redakcija) neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir ginčyti arbitražinį susitarimą bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių pagrindais. Šiuo požiūriu taikytina galiojanti suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konkrečiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010: „apskritai arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė; arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme. Nacionalinio teismo teisė spręsti dėl arbitražo jurisdikcijos arbitražinio susitarimo galiojimo prasme netiesiogiai pripažįstama 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje: Susitariančiosios Valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, pasiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad toks susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas“.

109Dėl arbitražiniam susitarimui keliamų reikalavimų.

110Paprastai arbitražinis susitarimas yra šalių susitarimas savo ginčus spręsti arbitražo tvarka. UNCITRAL pavyzdinis įstatymas skelbia, kad ,,arbitražinis susitarimas yra šalių susitarimas perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kurie tarp jų kilo ar gali kilti dėl apibrėžtų teisinių santykių nepriklausomai nuo to, sutartiniai jie ar ne“.

111Pastebėtina, kad arbitražinio susitarimo sutartinė prigimtis lemia tai, jog jam yra taikomi visi bendrieji sandorių ir sutarčių nuostatai (pvz., neleistinumas vienašališkai atsisakyti sutarties, veiksnumo reikalavimai civilinių teisinių santykių subjektams, sandorių negaliojimas ir pan.).

112Tačiau arbitražinis susitarimas specifiškas tuo, kad juo nenustatomos šalių materialinės teisės ir pareigos. Nors dažniausiai arbitražinis susitarimas įrašomas tarp kitų materialinių sutarties sąlygų, bet jame pačiame materialinių taisyklių negali būti. Kitaip jis nebūtų arbitražinis susitarimas. Jis sudaromas sukurti, pakeisti ir pabaigti civilinius procesinius santykius. Tai reiškia, kad arbitražinis susitarimas nustato civilinius procesinius padarinius, sukuria civilines procesines šalių teises ir pareigas.

113Dėl to teisės doktrinoje pripažįstama, kad arbitražinio susitarimo prigimtis yra dvilypė - tai civilinio materialinio pobūdžio sutartis sukurti, pakeisti ir panaikinti civilinius procesinius santykius.

114Kita svarbi arbitražinio susitarimo savybė ta, kad jis yra privalomas ne tik šalims, bet ir nacionaliniams teismams.

115Nors arbitražinio susitarimo pripažinimas ir vykdymas yra dar vienas visuotinai pripažintas arbitražo teisės principas, tačiau jis kaip ir kiekvienas teisės principas negali būti absoliutinamas.

116Pastebėtina, kad principas, jog teismas turi atsisakyti jurisdikcijos, yra apribotas dviem išlygom. Pirma, toks teismo atsisakymas yra taikomas tik tada, kai bent viena arbitražinio susitarimo šalis to reikalauja. Taigi teismas turi atsisakyti spręsti ginčą tik tada, kai bent viena šalis reikalauja, kad jį spręstų arbitražas. Šalys savo susitarimu bet kada gali pakeisti arbitražinį susitarimą ar jo visai atsisakyti. Toks bendras susitarimas gali būti sudaromas ir konkliudentiniais veiksmais, tylėjimu. Todėl, kai viena iš šalių, priešingai arbitražiniam susitarimui, dėl ginčo esmės kreipėsi į teismą, o kita dėl to nepateikė prieštaravimų, pastaroji laikoma atsisakiusia arbitražinio susitarimo tylėjimu. Taisyklė, kad teismas atsisako jurisdikcijos tik šalies prašymu, yra įtvirtinta visuose tarptautinio komercinio arbitražo teisės šaltiniuose: Niujorko konvencijoje bei nacionaliniuose įstatymuose.

117Antra išlyga tiesiogiai išplaukia iš Niujorko konvencijos - jeigu teismas nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti (null and void, inoperative or incapable of being performed), jis gali neatsisakyti spręsti ginčą. Ši išlyga pradeda veikti, kai arbitražinis susitarimas yra kuo nors ydingas arba bandoma įrodyti, kad jis apskritai neegzistuoja. Tuomet bus sprendžiamas klausimas apie atsisakymą pripažinti ir įvykdyti arbitražinį susitarimą.

118Bylos duomenimis nustyta, kad ieškovas ACCA Europe UAB ir atsakovai EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LTD ir Acemark Enterprises Limited 2012-02-17 sudarė prekių pirkimo - pardavimo sutartį, kurios 8 p. numatė, jog bet kokie ginčai dėl šios sutarties bus sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis. Nors minėtos šalys sudarė arbitražinį susitarimą, tačiau ieškovai laiko, kad šis trišalis susitarimas dėl arbitražinės išlygos pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

119Arbitražinis susitarimas yra bendra sąvoka, apimanti įvairias jo formas. Jis gali būti sudaromas kaip bendros šalių tarpusavio materialinės sutarties (pvz., pirkimo - pardavimo, paskolos, ir kt.) viena iš sąlygų arba surašant atskirą dokumentą, neįtrauktą į pagrindinės sutarties tekstą. Be to, arbitražinis susitarimas gali būti sudaromas dar nesant ginčo, bet tik iš anksto apsidraudžiant, kad jis bus sprendžiamas arbitražu, arba jau kilus ginčui, kai šalys įvertinusios savo interesus nutaria, kad arbitražas joms patogiau negu teismas, ir todėl sudaro arbitražinį susitarimą.

120Teisės doktrinoje įprasta išskirti dvi pagrindines arbitražinių susitarimų rūšis - arbitražinę išlygą ir kompromisą.

121Arbitražinė išlyga (arbitration clause) - tai viena iš materialinės sutarties sąlygų, pagal kurią šalių tarpusavio ginčai, galintys kilti ateityje, turi būti sprendžiami arbitražo tvarka. Kompromisas (ad hoc submission) - tai arbitražinis susitarimas, sudaromas jau kilus ginčui; kartais jis vadinamas ad hoc arbitražiniu susitarimu.

122Nors arbitražinio susitarimo rūšių išskyrimas neturi jokios praktinės ar teisinės reikšmės, tačiau jau cituotame UNCITRAL pavyzdinio įstatymo arbitražinio susitarimo apibrėžime sakoma, kad tai ,,šalių susitarimas arbitražui perduoti visus ar tam tikrus ginčus, kurie tarp jų kilo ar gali kilti [...]” (7(1) str.). Teisinė šių arbitražinio susitarimo rūšių reikšmė neišskiriama ir Niujorko bei Europos konvencijose.

123Tačiau pirmiausia, pastebėtina, kad arbitražiniame susitarime išdėstomi procesiniai šalių susitarimai, kuriais nustatoma, kaip bus sprendžiamas šalių ginčas. Jis, kaip ir kiekviena sutartis, susideda iš sutarties sąlygų. Pagrindinė arbitražinio susitarimo sąlyga yra susitarimas, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitražu. Kitaip neegzistuotų ir pats arbitražinis susitarimas. Be to, svarbu nustatyti, kad arbitražas būtų išimtinis ginčo sprendimo būdas ir nekiltų abejonių, jog šalys nevisiškai jam buvo pasiryžusios. Svarbi ir arbitražinio susitarimo sąlyga, kuria paskiriami arbitrai arba nustatoma jų paskyrimo tvarka. Pavyzdžiui pagal Prancūzijos teisę, ši sąlyga yra esminė arbitražiniam susitarimui. Jei šalys arbitražiniame susitarime nenurodo arbitrų ar jų paskyrimo tvarkos, jis laikomas negaliojančiu.

124Nors pasitaiko pavyzdžių, kad teismai vykdydavo arbitražinį susitarimą net kai šalys tik susitardavo ,,ginčą spręsti arbitražu“, bet nenurodydavo jokios arbitražinės institucijos ir neaptardavo visų kitų būtinų klausimų, tačiau tokia situacija greičiau yra tik vadovėlinis pavyzdys. Todėl ypač svarbu nesuklysti formuluojant arbitražinį susitarimą. Be to, net jeigu arbitražinis susitarimas ir bus pripažintas, arbitražo procesas gali tapti tik priemone išvengti atsakomybės. Arbitražas gali atsidurti aklavietėje, jeigu šalys iš anksto nesutars dėl jo tvarkos. Maža vilties, kad šalys, nesugebančios susitarti dėl materialinių dalykų, sugebės susitarti dėl procesinių.

125Arbitražinis susitarimas yra mažasis šalių civilinio proceso kodeksas. Teoriškai jis apima tam tikrus klausimus, kuriuos savo ruožtu teisės doktrina skirsto į apibrėžtas sutartinių normų grupes.

126Pirmiausia, tai šalių susitarimas dėl arbitražo. Arbitražinio susitarimo šalys visų pirma turi nutarti, ar jos tikrai taikys arbitražinį ginčų sprendimo būdą. Jeigu taip, nedviprasmiškai turi būti sutarta, kad dėl tokių ginčų šalys nesikreips į nacionalinį teismą.

127Antra, tai arbitražo rūšis. Būtina sutarti, būtent kokį - institucinį ar ad hoc - arbitražą pasirinko šalys. Nuoroda į egzistuojančią arbitražinę instituciją ar jos taisykles savaime reiškia institucinio arbitražo pasirinkimą. Jeigu iš arbitražinio susitarimo neišplaukia, kad šalys pasirinko institucinį arbitražą, preziumuojama, kad arbitražas yra ad hoc. Tačiau, jeigu šalys pasirinko institucinį arbitražą, vis tiek būtina nurodyti tikslų arbitražo institucijos pavadinimą.

128Trečia, dėl arbitražo kompetencijos. Arbitražiniame susitarime turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios kategorijos (visus ar tik tam tikrus) ginčus arbitražas kompetentingas spręsti. Arbitražinis susitarimas yra arbitrų kolegijos įgaliojimų šaltinis, todėl šie jų įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti. Neaiškiai suformuluotas arbitražinis susitarimas gali būti atmestas ir nepripažintas.

129Ketvirta, turi būti nurodytas ginčo dalykas. Nors tai taikytina daugiau kompromiso atveju, tačiau kai kilus ginčui šalys tiksliai turi apibrėžti jo dalyką ir savo reikalavimus, kuriuos pateikia arbitražui. Tokia nuostata paaiškinama tuo, kad pavyzdžiui, tarptautiniuose statybos kontraktuose kartais nurodoma, kad vienas arbitražas sprendžia grynai techninio pobūdžio klausimus, kitas - teisinio, nors griežtos ribos tarp jų nėra.

130Penkta, nurodomos arbitravimo taisyklės. Dažniausiai šalys nutaria taikyti iš anksto parengtą taisyklių rinkinį, inkorporuojamą į arbitražinį susitarimą. Tai gali būti institucinio arbitražo taisyklės arba UNCITRAL arbitražo taisyklės, kurios gali būti taikomos ir ad hoc, ir instituciniam arbitražui. Tada daugelio čia apratariamų klausimų šalims nereikia svarstyti. Tačiau būtina tiksliai įvardyti konkretų taisyklių rinkinį.

131Šešta, nurodomas arbitrų skaičius. Šalys turi nutarti, kiek arbitrų - vienas ar trys (o gal du) - spręs jų ginčą. Reikia turėti omenyje, kad paprastesnėms byloms visiškai pakanka vieno arbitro, o pasirenkant kelis, pavyzdžiui, padidėja arbitravimo išlaidos.

132Septinta, arbitrų skyrimo tvarka. Ypač svarbu numatyti, kas ir kokia tvarka skiria arbitrus, kai viena iš šalių vengia dalyvauti jų skyrimo procese (pavyzdžiui, nepaskiria savo arbitro) arba šalims nepavyksta susitarti dėl arbitro. Jeigu šalys nesutarė ir negali susitarti dėl kitų klausimų, juos gali išspręsti pats arbitražas šalių vardu. Tačiau, jeigu nebus sutarta, kokia tvarka arbitrai skiriami ir arbitražas nebus suformuotas, nebus kam išspręsti ir kitų procesinių susitarimų.

133Aštunta, nurodoma arbitražo vieta. Ji svarbi įvairiais aspektais, jeigu arbitražas yra ad hoc ir nebus nustatyta arbitražo vieta, kur galėtų susirinkti arbitrai. Kartais arbitražo vieta gali lemti ir ginčui taikytiną nacionalinę materialinę teisę. Arba gali būti pritaikytos bent jau arbitražo vietos valstybės kolizinės normos. Ir, žinoma, paprastai yra preziumuojama, kad arbitražui taikoma jo vietos procesinė teisė. Tai gali lemti tokius dalykus kaip ginčo arbitruotinumas, teisminė arbitražo sprendimų priežiūra, arbitrų skyrimas, arbitražo sprendimo vykdymo galimybės ir kt.

134Nors kai kada šalims nesusitarus dėl arbitražo vietos gali būti taikoma priverstinė jos nustatymo tvarka. Pavyzdžiui, pagal 1961 metų Europos konvenciją, jeigu šalys nesutarė kitaip, tokią vietą turi nustatyti Specialusis komitetas. Paprastai vietos pasirinkimo kriterijai yra šalių buvimo vieta, ginčo dalyko, pagrindinių įrodymų buvimo vieta, nacionalinės teisės palankumas arbitražui ir pan.

135Devinta, arbitražo kalba. Tai aktualu, kai šalys priklauso skirtingoms etninėms grupėms ar regionams. Pavyzdžiui, kad nekiltų nesusipratimų, visuomet patartina numatyti, kokia kalba vyks arbitražo procesas. Tačiau pastebėtina, jog šalims nesusitarus dėl arbitražo kalbos, ją nustato arbitražas.

136Dešimta, kaip jau minėta, nors šalys neprivalo susitarti dėl jų ginčui taikytinos materialinės teisės, tačiau bendro pobūdžio nuorodos yra galimos.

137Vienuolikta, susitarimas turi apimti ir arbitražo procedūrą, bei arbitražo proceso pobūdį.

138Tokiu atveju turi būti iš anksto numatyta, kokiais terminais ir tvarka bus pareiškiami ieškiniai ir priešieškiniai, per kiek laiko arbitražas turi išspręsti ginčą, kokia tvarka bus pateikiami įrodymai ir kokie; pavyzdžiui, galima sutarti, kad bus remiamasi tik rašytiniais įrodymais arba gali būti kviečiami ir liudytojai. Šalys gali nutarti, kad jų ginčo nagrinėjimas vyks vien tik susirašinėjimu. Be to, reikia numatyti arbitražo sprendimo priėmimo tvarką.

139Dvylikta, turi būti aiški ir arbitražo sprendimo apskundimo tvarka. Tiksliau, tai susitarimas, kad sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami teismine Arbitražo sprendimo apskundimo tvarka.

140Trylikta, ir galiausiai, tai arbitražo išlaidų paskirstymo tvarka.

141Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra galutinis ir arbitražiniame susitarime šalys gali aprėpti daugiau klausimų.

142Nors daugelis šių klausimų aptariama arbitražo taisyklėse (institucinių arbitražų ir UNCITRAL), todėl šalims nuimama nuo pečių sunki arbitražinio susitarimo kūrimo našta. Pavyzdžiui, 1961 metų Europos konvencija nurodo, kad jeigu šalys taiko ad hoc procedūrą, arbitražiniame susitarime jos mažų mažiausiai turi:

1431) tiesiogiai paskirti arbitrus arba nurodyti jų skyrimo tvarką;

1442) nustatyti arbitražo vietą;

1453) apibrėžti procedūrą, kurios turi laikytis arbitrai ir pagal kurią turi vykti arbitražinis nagrinėjimas.

146Šalims sudarančioms arbitražinį susitarimą, praktikoje yra rekomenduojama pasiremti standartine arbitražinio susitarimo forma, kuri yra pagrįsta arbitražinių institucijų ir pasauline teismų praktika, kadangi tokiu atveju kiekvienas žodis yra pagrįstas ir reikalingas.

147Net ir pasirėmus standartine arbitražinio susitarimo forma yra griežtai rekomenduojama atkreipti dėmesį ir numatyti mažų mažiausiai tris klausimus: 1) arbitrų skaičių; 2) arbitražo vietą; 3) arbitražo kalbą.

148Pavyzdžiui, taikant UNCITRAL arbitražo taisykles papildomai būtina numatyti ir arbitrus skiriančią instituciją, nes kitaip arbitražinis susitarimas gali prarasti prasmę.

149Be to reikia turėti omenyje, kad įvairių valstybių teismai, skiria ypatingą dėmesį arbitražinių susitarimų formuluotėms, o taip pat skirtingai interpretuoja jų žodžius. Tai susiję su skirtingomis materialinės ir procesinės teisės doktrinomis. Pavyzdžiui, net jeigu sudarant arbitražinį susitarimą šalių ketinimai yra perduoti arbitražui ,,visus ginčus“, galimi nesklandumai priklausomai nuo to, kaip suvokiamas pats ginčų terminas. Tokiais ir panašiais atvejais kalbama apie ydingas arbitražines išlygas. Jomis vienai iš šalių suteikiama galimybė ginčyti arbitražo jurisdikciją.

150Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas konstatuoja, kad ginčo šalių 2012-02-17 sutartyje įrašyta arbitražinė išlyga (sutarties 8 p.), neturi esminių arbitražiniam susitarimui būtinų sąlygų, kas tuo pačiu daro ją niekine, kaip neatitinkančią tokiam susitarimui keliamų reikalavimų (civ. byla Nr. 2-4575-394/2013, vertimas iš anglų k. 66-71 b.l.). Todėl teismui yra teisinis pagrindas jos nepripažinti (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.) .

151Dėl ieškovų teisės atsisakyti pripažinti arbitražinį susitarimą.

152Paprastai, jeigu šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, teismas turi atsisakyti nagrinėti ginčą. Tačiau toks reikalavimas nėra absoliutus. Jis nelaikomas absoliučiu nei tarptautiniuose šaltiniuose, nei valstybių teisinėje praktikoje. Esant tam tikroms sąlygoms nacionalinis teismas gali arbitražinio susitarimo nepripažinti. Pažymėtina, kad teismas laikomas kompetentingu ir gali išspręsti ginčą iš esmės nepriklausomai nuo to, ar nepatenkinta šalis kreipėsi į arbitražą, ar nesikreipė.

153Arbitražinio susitarimo nepripažinimas reiškia, kad jo negina teisė, jis neginamas teismine tvarka, taigi ir šalių susitarimas spręsti ginčą arbitražu nevykdomas. Kitaip tariant, nepripažįstant arbitražinio susitarimo nepripažįstama jo teisinė reikšmė, nors šalys jį gali vykdyti savanoriškai. Kaip ir bet kokia sutartis, taip ir arbitražinis susitarimas neturi teisinės reikšmės, kai jis yra negaliojantis. Pastebėtina, kad arbitražinio susitarimo negaliojimas – tai tik vienas jo nepripažinimo pagrindų.

154Kadangi arbitražinio susitarimo negaliojimo problema yra sąlygiška, tai jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik remiantis kurios nors valstybės nacionalinės teisės normomis. Tarptautinio komercinio arbitražo santykiuose arbitražinio susitarimo galiojimą dažnai lemia jam taikytina teisė. Be to, net ir tos pačios nacionalinės teisės pagrindais kiekvienos valstybės teismas gali įvairiai aiškinti arbitražinio susitarimo klausimus. Tarptautinėje plotmėje nėra visiškai tikslu kalbėti apie arbitražinio susitarimo galiojimą ar negaliojimą, nors tokios sąvokos visiškai būtų suprantamos nacionaliniam teismui. Globaliniu mastu kalbama apie arbitražinio susitarimo pripažinimą ar nepripažinimą, jo vykdymą ar atsisakymą vykdyti konkrečioje valstybėje. Arbitražinio susitarimo galiojimo problema yra sąlygiška ir kitu aspektu. Jeigu arbitražinį susitarimą negaliojančiu paskelbia nacionalinis teismas, tai reiškia, kad, šio teismo požiūriu, ir bet koks arbitražo sprendimas, priimtas vadovaujantis arbitražiniu susitarimu, bus negaliojantis.

155Pagrindai, kuriais remiantis galima atsisakyti pripažinti arbitražinį susitarimą, įtvirtinami tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės šaltiniuose. Pagal Niujorko konvenciją, valstybės dalyvės teismas gali nepripažinti arbitražinio susitarimo, jeigu:

1561) jis nėra rašytinis (II (1) str.); arba

1572) ginčas negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku (II (1) str.), kitaip tariant, nacionalinė teisė neleidžia ginčo spręsti arbitražu;

1583) arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, praradęs reikšmę arba jo neįmanoma įvykdyti (null and void, inoperative or incapable of being performed) (II (3) str.).

159Preciziškumo dėlei reikėtų pabrėžti, kad pirmuoju atveju arbitražinis susitarimas dar nėra savaime negaliojantis ir tai paliekama spręsti valstybių nacionalinei teisei. Valstybė gali pripažinti ir nerašytinius arbitražinius susitarimus, tačiau tokiems susitarimams nebus taikomos konvencijos nuostatos. Savo ruožtu konvencija leidžia nepripažinti nerašytinių arbitražinių susitarimų. Trečiuoju atveju, visų pirma, turima omenyje bendrieji sutarčių negaliojimo pagrindai ir, antra vertus, specifiniai arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindai, tarp kurių patenka ir antrasis iš čia minėtų.

160Arbitražinio susitarimo pripažinimo klausimai, pagal Niujorko konvenciją, gali būti sprendžiami ne tik siekiant įvykdyti patį susitarimą, bet ir užsienio arbitražo sprendimą.

161Pavyzdžiui, pagal Niujorko konvenciją, galima nepripažinti tų arbitražinių susitarimų, kurie yra praradę reikšmę (inoperative) arba kurių neįmanoma įvykdyti (incapable of being performed). Šios sąvokos, nors panašios ir glaudžiai susijusios, nėra tapačios. Pavyzdžiui, ,,praradęs reikšmę“ susitarimas bus tada, kai šalys nesilaikė savo pačių nustatytų terminų pradėti arbitražą arba savo elgesiu konkliudentiškai atsisakė arbitražinio susitarimo.

162Sąvoka ,,negalimumas įvykdyti“ dažniau vartojama tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių arbitražo neįmanoma įsteigti ar suformuoti.

163Arbitražinio susitarimo taip pat neįmanoma įvykdyti, kai jame nurodomas konkretus arbitras, jo pavardė ir sprendžiant ginčą jis objektyviai nebegali vykdyti jam patikėtos funkcijos, pavyzdžiui, miršta. Pagaliau neretai iš arbitražinio susitarimo neįmanoma identifikuoti arbitražo institucijos, į kurią ketino kreiptis šalys (pvz., nurodomi netikslūs jų pavadinimai arba apskritai neegzistuojanti institucija).

164Vienas iš pagrindinių praktinių padarinių, išplaukiančių iš arbitražinio susitarimo atskirumo doktrinos, yra tai, kad sprendžiant arbitražinio susitarimo galiojimo klausimą taikoma nebūtinai ta pati materialinė teisė kaip ir pagrindiniam kontraktui.

165Kaip rodo kitų valstybių praktika, šie klausimai dažniausiai sprendžiami remiantis lex loci arbitri principu, kai arbitražinio susitarimo galiojimas nustatomas pagal teisę tos valstybės, kur vyksta arbitražas. Be to klausimas dėl arbitražinio susitarimo galiojimo mažų mažiausiai gali būti keliamas du kartus: siekiant įvykdyti arbitražinį susitarimą ir siekiant įvykdyti arbitražo sprendimą.

166Pažymėtina, kad tiek 1961 m. Ženevos konvencija, tiek Niujorko konvencija, nurodo, jog valstybių nacionalinė teisė turi viršenybę prieš arbitražinį susitarimą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl arbitražiniam susitarimui taikomos teisės, taikoma teismo vietos materialinė teisė. Kitas tokiu atveju svarbus teisinis aspektas, atsižvelgiant į tarptautinio komercinio arbitražo praktiką yra tai, kad arbitražinis susitarimas turi įtakos ir galioja tiems juridiniams asmenims, kurie nėra jo tiesiogiai pasirašę.

167Taigi nors formaliai arbitražinio susitarimo šalys yra tik ieškovas ECCA Europe UAB ir atsakovai: East China Automobile Association Ltd., bei Acemark Enterprises Limited, o į Lietuvos arbitražo teismą kreipėsi vienas iš atsakovų, tačiau atsižvelgiant į ginčo šalių (ECCA Europe UAB akcininkų) 2011-11-24 Susitarimą prie steigimo sutarties ir 2011-11-24 ECCA Europe UAB steigimo sutartį, kurią pasirašė ir ieškovai UAB ,,Vaivorykštė“ bei J. D., pripažintina, jog arbitražinis susitarimas turi įtakos ir pastarųjų teisėms bei interesams. Todėl atmestini atsakovų argumentai, kad šie asmenys nėra arbitražinio susitarimo dalyviai ir arbitražinis susitarimas jiems neturi įtakos.

168Todėl laikytina, kad visi minėti asmenys turi teisę ne tik kreiptis į arbitražą, bet ir į teismą. Tokia teismo išvada pirmiausia sietina ne su kurios nors iš susitarimo šalių valstybės nacionaline teise, o su ,,bendru šalių ketinimu“ (common intention of the parties) laikytis sutarčių, taip pat ir arbitražinių susitarimų šalimi visus minėtų susitarimų dalyvius, o ne tik juos atskirai. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju teisė, taikoma spręsti arbitražinio susitarimo dalyko ir galiojimo klausimus, nebūtinai turi sutapti su teise, taikoma ginčo dalykui.

169Kadangi ieškovui J. D. priklauso 64 proc. ECAA Europe UAB akcijų, todėl teismo nuomone jo, kaip bendrovės dalyvio teisės irgi turi būti ginamos, neatsižvelgiant į tai, kad jis tuo pat metu yra ir ieškovo bendrovės vienasmenis valdymo organas (T.1, 21-22 b.l.). Šiame teisiniame santykyje turi būti atribojamos bendrovės valdymo organo ir jos dalyvio teisės bei interesai. Ginčo atveju įtakos neturi ta aplinkybė, jog minėtam bendrovės dalyviui priklauso akcijų paketas, kuris leidžia daryti įtaką bendrovės valdymui, kadangi šioje byloje sprendžiamas arbitražinio susitarimo, o ne visos sutarties galiojimo klausimas. Be to svarbi ir ta aplinkybė, kad pagal šalių susitarimus, viena iš jų yra ieškovo ECAA Europe UAB kreditorius (T.1, 25 b.l.). Todėl laikytina, jog arbitražinis susitarimas negali pažeisti ir kito šalių santykių dalyvio (kreditoriaus) interesų.

170Todėl teismas laiko, kad tiek pradiniai ieškovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., tiek ir vėliau įstojęs trečias ieškovas ECAA Europe UAB, turi teisę ginčyti 2012-02-17 sutartyje numatytą arbitražinį susitarimą, nekeliant pačios sutarties galiojimo klausimo. Tokia išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius argumentus bei ginčo šalių (ECCA Europe UAB akcininkų) 2011-11-24 Susitarimą prie steigimo sutarties ir 2011-11-24 ECCA Europe UAB steigimo sutartį (civ. byla Nr. 2-4575-394/2013, 16-18, 24-27 b.l.).

171Dėl sandorio šalies teisės ginčyti arbitražinį susitarimą ir pagrindo jį pripažinti niekiniu arba negaliojančiu.

172Sutarties šalis turi teisę ginčyti visą sutartį ar atskiras jos nuostatas. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir nuginčijamu arbitražinį susitarimą, numatytą 2012-02-17 sutarties 8 punkte, kuri sudaryta tarp Ieškovo ECCA Europe UAB ir Atsakovų East China Automobile Association Ltd., bei Acemark Enterprises Limited. Sutarčių aiškinimo taisyklės, kurias teismas taiko spręsdamas visus ieškinio reikalavimus, įskaitant ir dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, įtvirtintos ne tik sandorių negaliojimo nuostatuose, bet ir CK 6.193 straipsnyje, bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

173Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus (civ. byla Nr. 2-4575-394/2013, b.l. 66-71, vertimas į valstybinę kalbą) teismas sprendžia, jog toks arbitražinis susitarimas neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų. Nors minėtame susitarime šalys numatė, kad jų ginčą spręs arbitražinis teismas, o taip pat viena iš ginčo šalių kreipėsi į Lietuvos arbitražinį teismą, tačiau kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, vien tik tokio abstraktaus nurodymo nepakanka. Pažymėtina taip pat ir tai, kad vienas iš verslo partnerių (ieškovas) UAB ,,Vaivorykštė“ apie tokį kitų verslo partnerių susitarimą nebuvo tinkamai informuotas, nes nėra pateikti į bylą tai patvirtinantys įrodymai ir dėl to ginčija šį susitarimą kaip pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus. Be to net ir po to, kada ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, sutarčių šalys nesusitarė dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, kuris leistų joms spręsti ginčus, kylančius iš pirkimo - pardavimo sutarties (civ. byla Nr. 2-4575-394/2013, b.l. 66-71, vertimas į valstybinę kalbą). Ieškovai teismo posėdžio metu pateikė susirašinėjimo tarp ieškovo ECAA Europe UAB ir atsakovo Acemark Enterprises Limited medžiagą bei prašė tokiais rašytiniais įrodymais remtis, įrodinėjo, jog egzistuoja tik dalies šalių išreikšta valia perduoti ginčą nagrinėti arbitražui ir tai padaryta neatsižvelgiant į kitų šalių interesus, bei galimas problemas kuomet kiti minėtų sutarčių dalyviai išreikštų savo valią kreiptis į arbitražą. Ieškovai tokios valios buvimą ginčija. Teismo manymu, ta fakto aplinkybė, jog nebuvo sudaryti ir pasirašyti sutarties priedai, kuriais visos ginčo šalys galutinai susitartų perduoti ginčus nagrinėti arbitražui, t.y. nesudarė tinkamo rašytinio susitarimo, kaip tai numato arbitražinė praktika, turi esminės reikšmės pripažįstant, kad nebuvo visų ginčo šalių (verslo patnerių) valios spręsti ginčus kompetentingame arbitraže. Taip pat teismas, vertindamas šalių valią dėl ginčo perdavimo arbitražui, remiasi ir ieškovo J. D. teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, kad kitam ieškovui UAB ,,Vaivorykštė“ nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie 2012-02-17 sutartį Nr. 1388/02/12, iš kurio matyti, kad būtent tik atsakovai siekė ginčo nagrinėjimo arbitraže, o galutinai tokiam ginčo sprendimų būdui ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ nepritarė, rašytinio susitarimo nesudarė. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovo East China Automobile Association Ltd., atstovas, paaiškinęs, jog tai skirtingi šalių susitarimai.

174Teismas, pripažindamas šį ieškovų ieškinio reikalavimą tenkintinu, vertina tą fakto aplinkybę, jog abi šalys yra juridiniai asmenys, tačiau nė viena iš šalių negali būti geresnėje padėtyje už kitą ar dominuojanti kitos šalies atžvilgiu. Šiuo požiūriu atsakovų argumentai, kad visą atsakomybė tenka ieškovui J. D. irgi atmestini, kadangi jo statusas ginčo atveju yra keliariopas (akcininkas, vadovas, kreditorius). Be to, teismas vertina, jog ginčo sprendimas arbitraže, o ne bendrosios kompetencijos teisme nors savaime ir negali būti laikomas kaip nors pažeidžiantis ieškovų teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau pateiktus teisinius argumentus jis laikytinas netinkamu.

175Taip pat teismas, spręsdamas dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu, atsižvelgia į ieškovų argumentą, jog šalių ginčas gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teimse ir tuo nebus pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai. Be to skirtingas atsakovų statusas, jų buvimo vietą, taip pat turi įtakos ieškovų teisėms ir interesams, siekiant pasinaudoti savo teisių gynyba. Pažymėtina, kad teismo manymu, tai reiškia, jog tokiu atveju teismo pareiga yra užtikrinti visų ginčo šalių teisių ir pareigų vienovę, neatsižvelgiant į tai, kad ateityje gali kilti ir teismo sprendimo pripažinimo, bei vykdymo klausimai. Vertinant tokią galimą ginčo šalių situaciją, 2012-02-17 sutartyje numatyta arbitražinė išlyga, dėl to pripažintina niekine (CK 1.81 str.).

176Spręsdamas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus pažeidusius ir CK 1.80 str. nuostatas dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, atsižvelgiant į 2012-02-17 sutarties Nr. 1388/02/12 8 punktą, teismas šį reikalavimą taip pat laiko ieškovų įrodytu ir tenkintinu.

177Atsakovai neginčijo, jog pagal minėtos sutarties 8 p. reikalavimą, ginčas turi būti sprendžiamas Arbitražo teisme ir teigė, jog jis yra įvykdytas tinkamai. Tuo pačiu jie nepateikė šią bylą nagrinėjančiam teismui jokių argumentų dėl arbitražo teisme iškelto reikalavimo nutraukti šalių sudarytą sutartį, bei panaikinti arbitražinį susitarimą. Atskirai pastebėtina, kad Lietuvos Arbitražo teismas ne tik nustatė atsakovui East China Automobile Association Ltd. terminą trūkumams pašalinti, bet ir pasiūlė pateikti savo nuomonę dėl šio arbitražo kompetencijos nagrinėti atsakovo pareiškimą (T.1, 35-36 b.l.). Remiantis paminėtu darytina išvada, kad minėtas atsakovas kreipdamasis į arbitražo teismą nebuvo suformulavęs savo nuomonės kodėl šis teismas turi nagrinėti šalių ginčą. Be to atsakovas East China Automobile Association Ltd. kartu su pareiškimu arbitražo teismui nebuvo pateikęs ir dalies rašytinių įrodymų, dėl ko privalėjo šalinti nurodytą trūkumą, kas leidžia šią bylą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, jog ši bylos šalis pati nebuvo suinteresuota tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu. Kuomet viena iš bylos šalių įrodinėja ieškinio pagrįstumą nepateikdama tam civilinio proceso požiūriu svarbių įrodymų, laikytina, jog ji ne tik pažeidžia rungimosi principą, bet sąmoningai nutyli apie aplinkybes susijusias su trečiaisiais asmenimis. Todėl pažymėtina, kad teismas sprendžia, jog pagal CK 1.80 str. irgi egzistuoja ieškovų ieškinyje nurodyti teisiniai pagrindai dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo niekiniu.

178Iš prie ieškinio pridėtų sutarčių, kurios irgi siejasi su tarp ginčo šalių kilusiu ginču, taip pat iš 2011-11-24 ieškovo ECAA Europe UAB steigimo sutarties matyti, jog ir atsakovo East China Automobile Association Ltd. atstovai išrinkti į ECAA Europe UAB valdybos narius pažeidė lojalumo pareigą savo partnerių atžvilgiu, kuomet nesilaikydami ankstenio susitarimo vienašališkai be valdybos pritarimo sudarė 2012-02-17 sutartį (Steigimo sutarties 6 p.) ( civ. byla Nr. 2-4575-394/2013, 24-27 b.l.). Todėl teismas sprendžia, kad šis atsakovas pažeidė savo pareigą, dėl kurios šalys susitarė steigimo sutartyje ir kitų verslo partnerių atžvilgiu atliko netinkamus veiksmus. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pagal LR CK 6. 158 str., 6.189 str. 1d. nuostatas irgi laikytinas sandorio pripažinimo niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį pagrindu.

179Teismas sutinka su ieškovų motyvais, kad atsakovai, kaip trišalės 2012-02-17 sutarties šalys, pateikė vienai iš šalių sutarties projektą apie tai neinfomuodami kitų su šiuo sandoriu susijusių asmenų. Visais atvejais kuomet viena iš sutarties šalių nebuvo apie tai informuota, o po to jai pasiūloma laikytis ginčo sutartyje numatytos jų sprendimo tvarkos, laikoma pažeidusia sutartinę prievolę. Tokiu atveju laikytina, kad ieškovas ECAA Europe UAB turėjo teisę sustabdyti sutarties vykdymą pagal CK 6.207 str., ir kreiptis į teismą dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo. Tokios faktinės aplinkybės sudaro teismui pagrindą spręsti, kad atsakovai nesilaikė prisiimtos sutartinės prievolės, numatytos LR CK 6.2 str.

180Teismas vertina, kad atsakovai netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš prisiimtų sutarčių, nesilaikė LR CK Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.158 str. reikalavimų. Priešingai, atsakovai nesilaikė įstatyminio reikalavimo elgtis sąžiningai, todėl teismui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovai sudarydamai 2012-02-17 sutartyje arbitražinį susitarimą pažeidė minėtas sutarčių nuostatas ir šie sutarčių pažeidimai išimtinai sietini su atsakovais, kaip su kitų sutarčių šalimis ir juose prisiimtų prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

181Atsakovų atsikirtimai, jog ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami dėl tos priežasties, jog nėra sandorių negaliojimo pagrindų ar galiojantis civilinis kodeksas nenumato tokio teisių gynimo būdo, yra atmestini. LR CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, jog civilines teises saugo įstatymai. Šį argumentą ieškovai išsako ir dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu. Kadangi ieškovai tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, kaip tai numato LR civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 d., taigi, ginčas dėl ieškovų teisių pažeidimo kilo, ir toks ginčas nagrinėtinas teisme, dėl ko pasisakyta aukščiau. Teismas ieškovų ieškinio reikalavimo nelaiko nei piktnaudžiavimu teise, nei nesąžiningu savo pažeistų teisių gynimo būdu. Teismo manymu, ieškovų ieškinio reikalavimų tenkinimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad ieškovai turėjo ir turi subjektinę teisę reikalauti pažeistų jų teisių, kildinamų iš arbitražinio susitarimo, gynimo (LR CPK 4 ir 5 straipsniai).

182Tačiau teismas sutinka su atsakovų atsikirtimu į ieškovų ieškinį, kad nėra teisinio pagrindo arbitražinį susitarimą laikyti sudarytą esant kitos šalies suklydimui, kadangi ieškovai šiam sandorio negaliojimo pagrindui nepateikė teismui pakankamai įrodymų. Tačiau atsižvelgiant į niekinio sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimą nagrinėjamoje byloje, teismas plačiau neanalizuoja CK 1.90 str. nuostatų taikytinų šalių ginčui.

183Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad ieškovų ieškinys paliktinas nenagrinėtu dėl to, jog pastarieji nenurodė ieškinio dalyko. Teismas sprendžia ieškovų ieškinio reikalavimus neišeidamas už ieškinio ribų bei neanalizuoja kitų teisinių santykių, nesiimdamas spręsti dėl tokių teisinių santykių tarp ieškovų ir atsakovų egzistavimo, jų tęstinumo ar pasirinktos šalių procesinės taktikos kitose bylose, ko atsakovai nenurodė. Atsakovai šioje byloje priešieškinio nepareiškė, savo atsikirtimų leistinais įrodymais nepagrindė (LR CPK 178 str.). Atskirai pastebėtina, kad arbitražinis susitarimas pagal autonomijos principą yra laikomas atskira sutartimi, todėl ir šis teismo sprendimas įtakoja tik arbitražinės išlygos, o ne visos 2012-02-17 sutarties galiojimą.

184Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

185Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovai civilinėje byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio ir advokato ar teisinių paslaugų pagalbos išlaidų apmokėjimą, teismui patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis ir advokato bei teisinių paslaugų pagalbos išlaidos ieškovų naudai. Ieškovų išlaidos, patirtos už advokato pagalbą byloje nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą. Taip pat ieškovams priteistinos ir išlaidos už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Tačiau visos šios išlaidos ieškovams priteistinos be PVM, kadangi jie kaip šio mokesčio mokėtojai šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą.

186Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

187Teisams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str.,

Nutarė

188Ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.

1891. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12, sudarytos tarp ECAA Europe UAB, Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited, 8 p. (aštuntą punktą), kuriame nustatyta, kad: ,,Bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir saistantis abi šalis (angl. Any disputes, which may arise out from the present Contract or in connection with the same, are to be settled by Arbitration Court of defendant country in accordance with the rules of procedure of the present Court. Arbitration decree be the finai and bindingfor both parties)“.

1902. Priteisti ieškovui UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881 iš atsakovo Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd. (kodas 080014) šias bylinėjimosi išlaidas: 3 000,00 Lt už advokato paslaugas, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 2 155,00 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 53,88 Lt už dokumentų kopijas, iš viso: 5 280,88 Lt (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt litų 88 ct).

1913. Priteisti ieškovui UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881 iš atsakovo iš Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited (kodas 868885) šias bylinėjimosi išlaidas: 3 000,00 Lt už advokato paslaugas, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 2 155,00 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 53,87 Lt už dokumentų kopijas, iš viso: 5 280,87 Lt (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt litų 87 ct).

1924. Priteisti ieškovui ECAA Europe UAB (į/k 302726974) iš atsakovo Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd, j. a. k. 080014, šias bylinėjimosi išlaidas: 1 652,89 Lt už teisines paslaugas, 101,50 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 177,00 Lt už dokumentų kopijas, iš viso: 1 931,39 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt vieną litą 39 ct).

1935. Priteisti ieškovui ECAA Europe UAB (į/k 302726974) iš atsakovo Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited (kodas 868885) šias bylinėjimosi išlaidas: 1 652,88 Lt už teisines paslaugas, 101,50 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 177,00 Lt už dokumentų kopijas, iš viso: 1 931,38 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt vieną litą 38 ct) .

1946. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd, j. a. k. 080014, šias bylinėjimosi išlaidas: 14,25 Lt (keturioliką litų 25 ct) už procesinių dokumentų įteikimą.

1957. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo

196Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited (kodas 868885) šias bylinėjimosi išlaidas 14,25 Lt (keturioliką litų 25 ct) už procesinių dokumentų įteikimą.

197Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei ir Eglei Jurgeliūnienei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Vaivorykštė“ atstovui A. V., ieškovui J. D.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Iš pradžių du ieškovai UAB „Vaivorykštė“ ir J. D., o vėliau ir... 7. Ieškovai ieškinyje nurodė ieškinio faktinį ir juridinį pagrindą,... 8. D. G. 2012 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi visas turėtas 5... 9. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2012 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo... 10. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ 2012 m. gruodžio 3 d. pirkimo - pardavimo... 11. Šiuo metu ieškovui J. D. nuosavybės teise priklauso 64 vnt. ieškovo ECAA... 12. 2011 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas tuometinių ieškovo ECAA Europe UAB... 13. 2012 m. vasario 17 d. bylos šalys sudarė Sutartį Nr. 1388/02/12, kuri... 14. 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 1 p., apibrėžiant sutarties... 15. 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. nustatyta, kad: ,,Bet kokie... 16. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr.... 17. Dėl ieškovo ECAA Europe UAB finansavimo ir dėl lėšų grąžinimo... 18. Ieškovų teigimu ginčijama susitarimas prieštarauja tiek imperatyvioms... 19. Pagal ieškovus vertinant ieškinio pagrindo, kad ginčijamas susitarimas... 20. Atsakovų East China Automobile Association Ltd ir Acemark Enterprises Limited... 21. Ieškovo nuomone šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad tiek atsakovas... 22. 2011 m. lapkričio 24 d. susitarime ieškovo ECAA Europe UAB akcininkų... 23. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje... 24. Tuo tarpu Lietuvos arbitražo teisme bylos nagrinėjamos kitokia tvarka. LR... 25. Pagal ieškovus šiuo atveju reikšminga, kad ginčijamu 2012 m. vasario 17 d.... 26. 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12 8 p. nuostata, kad atsakovų... 27. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ ieškovui ECAA Europe UAB iki 2013 m. sausio... 28. Vertinant ginčijamo sandorio teisėtumą, reikšminga, kad atsakovas East... 29. Atsakovas East China Automobile Association Ltd, vadovaudamasis LR Komercinio... 30. ,,Ieškovo East China Automobile Association LTD, kodas 080014, buveinė 303... 31. Šiame kontekste reikšminga, kad ieškovui UAB „Vaivorykštė“, kuris... 32. Ieškovas J. D., sudarant ginčijamą 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr.... 33. Ieškovai teigė, kad J. D. veiksmai vertintini pagal CK 1.90 str. 2 d., kur... 34. Pagal ieškovus remiantis CK 1.90 str. 4 d. sutarties šalies veiksmai... 35. Ieškovai teigė, kad jeigu ieškovas J. D. nebūtų buvęs suklaidintas... 36. Toks suklydimas pagal CK 1.90 str. 4 d. turi esminę reikšmę, todėl... 37. Ieškinio rezoliucinėje dalyje, formuluojant ieškinio dalyką, nurodomas 2012... 38. Ieškovai mano, kad jie turi teisę reikšti reikalavimą dėl 2012 m. vasario... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio... 40. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 41. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant... 42. Ieškovai nurodė, kad ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog... 43. Tuo pačiu ieškovai prašė teismo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi... 44. Vadovaudamiesi išdėstytu ir CPK 93, 98, 144, 145 str., ieškovai teismo... 45. 1. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr.... 46. 2. Priteisti ieškovams: UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881, ir J. D.,... 47. Ieškovai savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 48. Ieškovai ir jų atstovai teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose... 49. Atsakovas East China Automobile Association LTD pateikė teismui atsiliepimą... 50. Šis atsakovas atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė šiuos atsikirtimus.... 51. 1. Dėl teisės nagrinėti arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimą.... 52. Visų pirma, pabrėžtina, kad arbitražo teismas turi pirminę jurisdikciją... 53. Kita, ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad Lietuvos arbitražo teisme jau... 54. 2. Dėl sutarties dalies negaliojimo pagrindų nebuvimo.... 55. Ieškovai, siekdami nuginčyti 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 1388/02/12... 56. 1.80 str. (imperatyvioms Įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio... 57. 1.81 str. (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio... 58. 1.90 str. (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).... 59. Tačiau atsakovas pabrėžia, jog neegzistuoja nei vienas ieškovų nurodytas... 60. 2.1. Dėl LR CK 1.80 str. numatyto sandorių negaliojimo pagrindo.... 61. Ieškovai, prašydami pripažinti Sutarties 8 p. negaliojančiu tuo pagrindu,... 62. 2.2. Dėl LR CK 1.81 str. numatyto sandorių negaliojimo pagrindo.... 63. Dar vienas sandorių negaliojimo pagrindas, kuriuo remiantis, ieškovų... 64. Be to, ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ melagingai nurodo, kad nežinojo apie... 65. Pridurtina, kad sutarties laisvės principas, įtvirtintas LR CK 6.156 str. 1... 66. Taip pat akcentuotina, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Susitarimas prie steigimo... 67. 2.3. Dėl LR CK 1.90 str. numatyto sandorių pripažinimo negaliojančiais... 68. Ieškovai ginčija Sutarties - 8 p. ir tuo pagrindu, kad ieškovas J. D.... 69. Ieškovas J. D. teigia, kad atsakovai jį suklaidino, teigdami, kad Sutarties... 70. Visų pirma, Sutarties šalys apskritai net nebuvo taręsi, jog Sutarties... 71. Antra, remiantis LR CK 1.90 str. 5 d., „suklydimas negali būti laikomas... 72. Trečia, atsakovas dar kartą akcentuoja, kad pats ieškovas UAB... 73. Apibendrinat tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovai visiškai... 74. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta atsakovas teismo prašė:... 75. 1) Ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;... 76. 2) Atsakovo EAST CHINA AUTOMOBILE ASSOCIATION LT (juridinio asmens kodas:... 77. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinių įrodymų.... 78. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente... 79. Kitas atsakovas Acemark Enterprises Limited (toliau - Atsakovas) atsiliepime į... 80. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir mano, jog jis apskritai... 81. 1. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes ginčas turi būti sprendžiamas... 82. Kaip matyti iš ieškinio, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu... 83. Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - KAĮ) 19 str. 1 d. numato, kad... 84. Taigi teismas, žinodamas šias aplinkybes bei KAĮ nuostatas, apskritai... 85. 2. Arbitražinis susitarimas yra teisėtas ir galiojantis.... 86. Ieškovai ginčydami arbitražinę išlygą, teigia, kad ji prieštarauja... 87. Pirma, nei Steigimo sutartyje, nei susitarime prie steigimo sutarties nėra... 88. Antra, Steigimo sutarties šalys ir Sutarties šalys yra skirtingos - Acemark... 89. Trečia, atsižvelgiant į sudarytų sutarčių pobūdį, arbitražinė išlyga... 90. Ketvirta, kaip matyti iš pateiktų sutarčių, tiek Steigimo sutartį (kurioje... 91. Ieškovai ginčydami arbitražinę išlygą, teigia, kad sudarydamas Sutartį,... 92. Pirma, Ieškovai nepateikė apskritai jokių įrodymų, kad atsakovai kokiu... 93. Antra, CK 1.90 str. 4 d. numato, kad „Suklydimas turi esminės reikšmės,... 94. Trečia, pagal CK 1.90 str. 4 d. tai ar sandoris sudarytas esant esminiam... 95. Ketvirta, CK 1.90 str. 5 d. numato, kad „Suklydimas negali būti laikomus... 96. Apibendrinant pasakytina, kad arbitražinis susitarimas atitiko teisės aktų... 97. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, ir vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 9 p.,... 98. 1. Palikti Ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4754-772/2013... 99. 2. Teismui netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo, Ieškovų ieškinį... 100. 3. Priteisti iš Ieškovų atsakovo Acemark Enterprises Limited patirtas... 101. Atsakovas pateikė teismui į bylą įrodymų, patvirtinančių jo... 102. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui... 103. Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai. ... 104. Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos ir dėl šalių ginčui... 105. Teismas iškeldamas civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovams... 106. Ieškovai pareiškė LR teisme ieškinį atsakovams dėl sutarties dalyje... 107. Atskirai papildomai pastebėtina, kad ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 108. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis (1996 m.... 109. Dėl arbitražiniam susitarimui keliamų reikalavimų.... 110. Paprastai arbitražinis susitarimas yra šalių susitarimas savo ginčus... 111. Pastebėtina, kad arbitražinio susitarimo sutartinė prigimtis lemia tai, jog... 112. Tačiau arbitražinis susitarimas specifiškas tuo, kad juo nenustatomos... 113. Dėl to teisės doktrinoje pripažįstama, kad arbitražinio susitarimo... 114. Kita svarbi arbitražinio susitarimo savybė ta, kad jis yra privalomas ne tik... 115. Nors arbitražinio susitarimo pripažinimas ir vykdymas yra dar vienas... 116. Pastebėtina, kad principas, jog teismas turi atsisakyti jurisdikcijos, yra... 117. Antra išlyga tiesiogiai išplaukia iš Niujorko konvencijos - jeigu teismas... 118. Bylos duomenimis nustyta, kad ieškovas ACCA Europe UAB ir atsakovai EAST CHINA... 119. Arbitražinis susitarimas yra bendra sąvoka, apimanti įvairias jo formas. Jis... 120. Teisės doktrinoje įprasta išskirti dvi pagrindines arbitražinių... 121. Arbitražinė išlyga (arbitration clause) - tai viena iš materialinės... 122. Nors arbitražinio susitarimo rūšių išskyrimas neturi jokios praktinės ar... 123. Tačiau pirmiausia, pastebėtina, kad arbitražiniame susitarime išdėstomi... 124. Nors pasitaiko pavyzdžių, kad teismai vykdydavo arbitražinį susitarimą net... 125. Arbitražinis susitarimas yra mažasis šalių civilinio proceso kodeksas.... 126. Pirmiausia, tai šalių susitarimas dėl arbitražo. Arbitražinio susitarimo... 127. Antra, tai arbitražo rūšis. Būtina sutarti, būtent kokį - institucinį ar... 128. Trečia, dėl arbitražo kompetencijos. Arbitražiniame susitarime turi būti... 129. Ketvirta, turi būti nurodytas ginčo dalykas. Nors tai taikytina daugiau... 130. Penkta, nurodomos arbitravimo taisyklės. Dažniausiai šalys nutaria taikyti... 131. Šešta, nurodomas arbitrų skaičius. Šalys turi nutarti, kiek arbitrų -... 132. Septinta, arbitrų skyrimo tvarka. Ypač svarbu numatyti, kas ir kokia tvarka... 133. Aštunta, nurodoma arbitražo vieta. Ji svarbi įvairiais aspektais, jeigu... 134. Nors kai kada šalims nesusitarus dėl arbitražo vietos gali būti taikoma... 135. Devinta, arbitražo kalba. Tai aktualu, kai šalys priklauso skirtingoms... 136. Dešimta, kaip jau minėta, nors šalys neprivalo susitarti dėl jų ginčui... 137. Vienuolikta, susitarimas turi apimti ir arbitražo procedūrą, bei arbitražo... 138. Tokiu atveju turi būti iš anksto numatyta, kokiais terminais ir tvarka bus... 139. Dvylikta, turi būti aiški ir arbitražo sprendimo apskundimo tvarka.... 140. Trylikta, ir galiausiai, tai arbitražo išlaidų paskirstymo tvarka.... 141. Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra galutinis ir arbitražiniame susitarime... 142. Nors daugelis šių klausimų aptariama arbitražo taisyklėse (institucinių... 143. 1) tiesiogiai paskirti arbitrus arba nurodyti jų skyrimo tvarką;... 144. 2) nustatyti arbitražo vietą;... 145. 3) apibrėžti procedūrą, kurios turi laikytis arbitrai ir pagal kurią turi... 146. Šalims sudarančioms arbitražinį susitarimą, praktikoje yra rekomenduojama... 147. Net ir pasirėmus standartine arbitražinio susitarimo forma yra griežtai... 148. Pavyzdžiui, taikant UNCITRAL arbitražo taisykles papildomai būtina numatyti... 149. Be to reikia turėti omenyje, kad įvairių valstybių teismai, skiria... 150. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas konstatuoja, kad ginčo šalių... 151. Dėl ieškovų teisės atsisakyti pripažinti arbitražinį susitarimą.... 152. Paprastai, jeigu šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, teismas... 153. Arbitražinio susitarimo nepripažinimas reiškia, kad jo negina teisė, jis... 154. Kadangi arbitražinio susitarimo negaliojimo problema yra sąlygiška, tai jis... 155. Pagrindai, kuriais remiantis galima atsisakyti pripažinti arbitražinį... 156. 1) jis nėra rašytinis (II (1) str.); arba... 157. 2) ginčas negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku (II (1) str.), kitaip... 158. 3) arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, praradęs reikšmę... 159. Preciziškumo dėlei reikėtų pabrėžti, kad pirmuoju atveju arbitražinis... 160. Arbitražinio susitarimo pripažinimo klausimai, pagal Niujorko konvenciją,... 161. Pavyzdžiui, pagal Niujorko konvenciją, galima nepripažinti tų... 162. Sąvoka ,,negalimumas įvykdyti“ dažniau vartojama tais atvejais, kai dėl... 163. Arbitražinio susitarimo taip pat neįmanoma įvykdyti, kai jame nurodomas... 164. Vienas iš pagrindinių praktinių padarinių, išplaukiančių iš... 165. Kaip rodo kitų valstybių praktika, šie klausimai dažniausiai sprendžiami... 166. Pažymėtina, kad tiek 1961 m. Ženevos konvencija, tiek Niujorko konvencija,... 167. Taigi nors formaliai arbitražinio susitarimo šalys yra tik ieškovas ECCA... 168. Todėl laikytina, kad visi minėti asmenys turi teisę ne tik kreiptis į... 169. Kadangi ieškovui J. D. priklauso 64 proc. ECAA Europe UAB akcijų, todėl... 170. Todėl teismas laiko, kad tiek pradiniai ieškovai UAB „Vaivorykštė“ ir... 171. Dėl sandorio šalies teisės ginčyti arbitražinį susitarimą ir pagrindo... 172. Sutarties šalis turi teisę ginčyti visą sutartį ar atskiras jos nuostatas.... 173. Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus... 174. Teismas, pripažindamas šį ieškovų ieškinio reikalavimą tenkintinu,... 175. Taip pat teismas, spręsdamas dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo... 176. Spręsdamas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus... 177. Atsakovai neginčijo, jog pagal minėtos sutarties 8 p. reikalavimą, ginčas... 178. Iš prie ieškinio pridėtų sutarčių, kurios irgi siejasi su tarp ginčo... 179. Teismas sutinka su ieškovų motyvais, kad atsakovai, kaip trišalės... 180. Teismas vertina, kad atsakovai netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš... 181. Atsakovų atsikirtimai, jog ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai negali... 182. Tačiau teismas sutinka su atsakovų atsikirtimu į ieškovų ieškinį, kad... 183. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad ieškovų ieškinys paliktinas... 184. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 185. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 186. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su... 187. Teisams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str.,... 188. Ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.... 189. 1. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. vasario 17 d. sutarties Nr.... 190. 2. Priteisti ieškovui UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881 iš atsakovo... 191. 3. Priteisti ieškovui UAB „Vaivorykštė“, j. a. k. 144050881 iš atsakovo... 192. 4. Priteisti ieškovui ECAA Europe UAB (į/k 302726974) iš atsakovo Seišelių... 193. 5. Priteisti ieškovui ECAA Europe UAB (į/k 302726974) iš atsakovo Kinijos... 194. 6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 195. 7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 196. Kinijos Liaudies Respublikos įmonės Acemark Enterprises Limited (kodas... 197. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...