Byla e2S-2445-657/2015
Dėl santuokos nutraukimo. Teismas

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės K. G., atstovaujamos advokatės Brigitos Pauliukevičienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23982-199/2015, kuria netenkintas ieškovės K. G. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teismas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu V. G., padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalį žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, jos mėnesinės pajamos yra 85 eurai gaunama senatvės pensija, iš kurios dar yra daromos išskaitos skolų dengimui.

4II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą tenkino ir atidėjo ieškovei K. G. 1.335,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-23982-199/2015. Teismas nustatė, kad ieškovė turėtų sumokėti 1.585,00 Eur, tačiau yra sumokėjusi tik dalį žyminio mokesčio – 250,00 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė prašymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. t.y. duomenų apie kilnojamąjį turtą, turimas santaupas. Iš ieškovės pateiktų pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir banko teismas negali daryti išvados, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Teismas darė išvadą, kad nesant į bylą pateiktų įrodymų apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus yra pagrindas manyti, kad ieškovė galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, todėl 1.335,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtinas iki sprendimo priėmimo.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Atskirajame skunde ieškovė K. G., atstovaujama advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodo, kad kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ja teismas apribojo apeliantės teisę kreiptis teisminė gynybos bei taip išspręsti susidariusią teisinę situaciją, kai dėl nemokumo ji neturi galimybių nei samdyti administratoriaus dėl faktiško jos, kaip asmens, bankroto, negali atsidalinti dėl nemokumo savo ir sutuoktinio skolų, nes tam reikalingos lėšos, kurios jai yra nepakeliamos. Teismas neįvertino, kad ieškovės vienintelės pajamos yra 85,00 Eur per mėnesį, ji gyvena žemiau skurdo ribos, todėl surinkti tokio dydžio žyminį mokestį neturi realių galimybių. Ieškovės pateikti išrašai iš banko patvirtina, kad nuo 2009 m. jos sąskaitose areštuota lėšų už keletą milijonų, o dalintinas turtas yra keliasdešimt kartų mažesnis. Teismas turtinio reikalavimo pareiškimo dydį turi vertinti kartu su skolų dydžiu, t.y. atsižvelgęs į interesų pusiausvyrą ir žmogaus teises. Ieškovė neturi kuo pagrįsti duomenų apie santaupas, pagal savo suvokimą pateikė išrašus iš banko sąskaitų, kuriose antstoliai yra įregistravę areštuotinas sumas. Sąskaitose ieškovė lėšų neturi, o daugiau nei pusė pensijos nukreipiama išieškojimui. Teisminės gynybos prieinamumo principas asmeniui, kuris praktiškai neturi pajamų, turi būti realus, o teismas skundžiama nutartimi pažeidė šią įstatymų leidėjo nuostatą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

11Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t.y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010; kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t.y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; kt.).

13Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t.y. sunkią finansinę padėtį ir duomenis, kad tokia padėtis ateityje nepagerės, turi įrodyti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teikiantis asmuo (CPK 83 str. 3 d., CPK 178 str.). Pažymėtina, kad asmens padėtį, kaip pagrindą asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, įstatymų leidėjas sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

14Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padarė išvadą, kad turimų duomenų nepakanka ieškovės pateiktam prašymui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

15Apeliantė, teismui teikdama atskirąjį skundą, kritiškai vertino pirmosios instancijos teismo motyvus, t.y. nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį, ir pateikė išrašą iš banko sąskaitos.

16Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472-236/2015). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pateiktų įrodymų nepakanka, kad atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto (lėšų) areštas dar nereiškia, kad asmuo neturi turto apskritai. Tai reiškia, kad asmuo atitinkamu periodu netenka teisės jį valdyti ir (ar) naudoti ir (ar) juo disponuoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantei nepateikus kitų įrodymų (pažymų apie piniginių lėšų likučius banko sąskaitose, sutuoktinio gaunamas pajamas ir kt.), byloje esantys duomenys, nustatytų faktinių aplinkybių visetas nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindą atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo įstatymų leidėjas sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, ieškovei priklausančio turto areštas nagrinėjamu atveju gali pagrįsti tik apeliantės patiriamus laikinus finansinius sunkumus, o tai galėtų būti vienas iš pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, bet ne atleisti nuo jo. Būtent šį alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patikslintame ieškinyje buvo išreiškusi ieškovė, kurį teismas skundžiama nutartimi tenkino.

17Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė ieškovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos, o jo mokėjimą atidėjo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

19Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai