Byla e2-5381-294/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant E. P.,

3dalyvaujant ieškovo atstovei R. Ž., atsakovės atstovei advokatei L. A.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB Angvila ieškinį atsakovei V. S. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 7 965,88 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018-10-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Angvila“. Administratoriumi paskyrė UAB ,Insolvency Solutions“. Administratoriui iki šiol neperduoti visi įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio turto, dalis lėšų pasisavinta, įmonei padaryta žala. Nurodė, kad vadovė neperdavė vakumatoriaus, šaldymo vitrinos ir nešiojamojo kompiuterio, tai yra turto 552,04 Eur vertės. Be to, atsakovė neperdavė bankroto administratoriui 4 028,88 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo apskaityti kasoje. Be to, 213,51 Eur suma buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet neperduota, taip pat iš debitorių paimta 1 732,68 Eur suma, kuri negrąžinta į įmonės sąskaitą. Iš viso bankroto administratoriui atsakovė neperdavė turto bendrai 6 497,11 Eur sumai. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-11 iki 2015-10-23 įmonė valdė transporto priemonę Mitsubishi Galant (1997 m.), kuri įsigyta Užsakovž 1 882,53 Eur sumą, tačiau parduota už 100 Eur. Mano, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė žalą bendrovei ir turi atlyginti 1 468,77 Eur sumą (skirtumą tarp transporto priemonės pardavimo kainos ir jos kikutinės vertės).

6Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad įmonei nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovė. Įmonė užsiėmė žuvies produktų perdirbimu ir prekyba. Atsakovę apgavus jos verslo partneriui susidarė mokestinė nepriemoka, kuri buvo išieškoma priverstine tvarka. Būtinus mokėjimus tiekėjams, kredito unijai atsakovė pradėjo vykdyti iš savo sąskaitos, nes įmonės sąskaita buvo areštuota. Norėdama tęsti įmonės veiklą atsakovė išvyko į Norvegiją dirbti. Valstybinė mokesčių inspekcija dėl nesumokėtų mokesčių kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir ši buvo iškelta. Atsakovė prašė buvusios buhalterės parengti visus finansinius dokumentus ir perduoti bankroto administratoriui, šioji sutiko. Mano, kad buhalterės sudarytas balansas už 2018 m. buvo netikslus, priešingai, atsakovė savo asmenines lėšas naudojo įmonės mokėjimams atlikti 12 954,46 Eur sumai. Pažymi, kad bankroto administratorius vadovaujasi klaidingu balansu, prašydamas priteisti žalą. Ieškinyje nurodyti daiktai buvo parduoti be jokių dokumentų (522,04 Eur vertės), tačiau tai buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta. Be to, įmonės kasoje jokių grynųjų pinigų nebuvo. Mano, kad galimai buhalterė pasisavino pinigines lėšas iš debitorių. Be to, transporto priemonė buvo sugedusi ir jos remontas nebūtų buvęs tikslingas, todėl ji parduota už 100 Eur sumą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies

8Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė šiuo pagrindu.

9Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Privačių bendrovių veiklos tikslas paprastai yra gauti pelno vykdant komercinę - ūkinę veiklą (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 1-3, 59-60 str.). Įmones steigia, valdo ir jas gali likviduoti bendrovės dalininkai, kurie įmonės likvidavimo atveju pasidalija bendrovės turtą (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 74 str.). Įmonių Bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

10CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

11Iš ieškovo reiškiamo ieškinio matyti, kad ieškinyje vadovaujamasi Juridinių asmenų registrui patektu balansu, pagal kurį apskaičiuota dalis reikalaujamos žalos. Įmonės balanse nurodomas įmonės ilgalaikis, trumpalaikis turtas (įskaitant valdomus grynuosius pinigus), įsipareigojimai bei kreditoriniai reikalavimai.

12Atsakovės nuomone Juridinių asmenų registruti pateiktas balansas yra netikslus. Pažymėtina, kad aiškinamasis raštas prie 2018 m. finansinės ataskaitos patvirtintas direktorės (atsakovės). Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad oficialiu dokumentu, pateiktu viešam registrui, bankroto administratorius turėjo teisę vadovautis ir kelti reikalavimus.

13Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

14Atsakovė ginasi nuo reiškiamų reikalavimų netvarkingu buhalterijos tvarkymu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įmonėje buhalterė nebedirbo, taip pat nebuvo sudaryta sutartis su fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl buhalterijos tvarkymo, todėl visa atsakomybė kyla būtent įmonės vadovei – atsakovei. Už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako juridinio asmens vadovas. Atsakovė buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo ir jų, kaip ir ieškovo turto, bankroto administratoriui neperdavė, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad tarp ieškovui padarytos žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys.

15Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaip ir nurodyta ieškinyje tokio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau, pažymėtina, kad ši prezumpcija gali būti paneigta, paneigti šią prezumpciją turi pareigą pats skolininkas, šiuo konkrečiu atveju, įmonės vadovė (atsakovė). Teismų praktikoje ne kartą tokios kategorijos bylose buvo išaiškinta, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, jog įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra, neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tačiau vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, tai yra, tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535-381/2015). Be kita ko pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas numato atvejus, kai asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.253 straipsnis).

16Kita vertus, įmonės buhalterinė apskaita buvo visiškai netinkamai tvarkoma ir turėjo akivaizdžių trūkumų, šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos išvadai, jog tokiu būdu buvo vykdoma ydinga bendrovės veikla, tuo labiau, kad byloje iš pateikto susirašinėjimo bei kitų įrodymų matyti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, įmonės finansiniuose dokumentuose pateikiant klaidingus duomenis ir pan.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš svarbesnių įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Šiuo atveju ne įmonėje nedirbantis buhalterijos darbuotojas, o būtent vadovė turi prisiimti visas pasekmes dėl galimai esamų neatitikimų tarp faktinės situacijos ir buhalteriniuose dokumentuose nurodytos įmonės finansinės situacijos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Dėl šios priežasties teismas nesutinka su atsakovės paaiškinimais, kad ji neatsakinga dėl įmonei padarytos žalos ir laiko įrodytu ieškovo ieškinį dėl neperduoto bankroto administratoriui ilgalaikio turto (522,04 Eur sumai), trumpalaikio turto (4 028,88 Eur sumos grynųjų pinigų turėjusių būti kasoje), dėl neapskaitytos 213,51 Eur sumos pagal kasos pajamų orderius bei sumą dėl atsiskaitymo su įmone 1 732,68 Eur (pagal gautus įrodymus iš debitoriaus), iš viso bendrai 6 794,11 Eur sumai.

18Teismas akcentuoja, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais.

19Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovės paaiškinimai (esantys procesiniuose dokumentuose) prieštaringi, prieštarauja byloje surinktai ir bankroto administratoriaus pateiktai medžiagai, atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, o veikė per atstovę, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai valdė įmonę, taip pat atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko turi atlyginti įmonei padaryta žalą.

20Kita vertus, teismo nuomone ieškinio reikalavimo dėl 1 468,77 Eur sumos priteisimo ieškovas neįrodė, todėl ši ieškinio dalis atmestina. Atsakovė nesutiko, kad automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pagal Civilinio kodekso nuostatas sandoris galioja, juo privaloma vadovautis. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

21Šiuo atveju ieškovas ginčija kaip įmonei nenaudingą sandorį, automobilio pardavimą už 100 Eur sumą, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (nei apie automobilio gerą vertę, nei apie tinkamumą juo naudotis ar panašių įrodymų). Teismo nuomone, atsižvelgtina į tai, kad automobilis buvo senos gamybos (1997 m.), įmonė pirko šį automobilį už nedidelę kainą ir iš tiesų ilgai naudoti automobiliai linkę gesti, o jų remonto kaštai būtų neproporcingi likutinei automobilio vertei. Teismo nuomone, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reiškiamu reikalavimu, pateikė pagrįstų įrodymų dėl automobilio pardavimo, sutartis pasirašyta ne tik atsakovės, bet ir perkančio asmens, pagal paaiškinimus automobilis buvo sugedęs, todėl nerealu vadovautis ieškovės pateiktu vidutine važiuojančio automobilio rinkos verte ir pagal tai priteisti įmonei pardavimo ir vidutinės vertės panašių automobilių rinkoje vertę. Todėl galiojančiu sandoriu teismas vadovaujasi ir laiko, kad automobilis parduotas už realią vertę ir šioje dalyje ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytą.

22Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

23Kiti reikalavimai

24Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 9 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

27Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas todėl pastarosios ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo nėra atlyginamos. Kita vertus, ieškovas prašė atlyginti 128 Eur dydžio išlaidas už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai (82 proc.) išlaidos priteisiamos 104,96 Eur sumai.

28Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai (6 497,11 Eur žalos atlyginimo priteisimas) iš atsakovės valstybei priteistinas 146 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29Atsakovė prašo atlyginti 1080 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (1 080 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą bei vykusių posėdžių trukmę yra ženkliai per didelės, todėl jos nėra laikytinas protingomis ir yra mažintinos iki 600 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas iš dalies (18 proc. reikštų reikalavimų), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 108 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

30Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

31Ieškovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvency Solutions“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti BUAB „Angvila“ naudai iš atsakovės V. S. S. asmens kodas ( - ) 6 497,11 Eur (šeši tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt septynis eurai 11 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 497,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 104,96 Eur (vieną šimtą keturis eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų.

32Kitoje dalyje (dėl 1 468,77 Eur dydžio žalos atlyginimo) ieškovo ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvency Solutions“ atsakovės V. S. S. asmens kodas ( - ) naudai sumažintas 108 Eur 9vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

34Priteisti iš atsakovės V. S. S. asmens kodas ( - ) valstybės naudai 146 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant E. P.,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei R. Ž., atsakovės atstovei advokatei L. A.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 7... 6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo,... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 8. Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas,... 9. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai)... 10. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 11. Iš ieškovo reiškiamo ieškinio matyti, kad ieškinyje vadovaujamasi... 12. Atsakovės nuomone Juridinių asmenų registruti pateiktas balansas yra... 13. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 14. Atsakovė ginasi nuo reiškiamų reikalavimų netvarkingu buhalterijos... 15. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 16. Kita vertus, įmonės buhalterinė apskaita buvo visiškai netinkamai tvarkoma... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 18. Teismas akcentuoja, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 19. Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovės... 20. Kita vertus, teismo nuomone ieškinio reikalavimo dėl 1 468,77 Eur sumos... 21. Šiuo atveju ieškovas ginčija kaip įmonei nenaudingą sandorį, automobilio... 22. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 23. Kiti reikalavimai... 24. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų... 28. Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai (6 497,11 Eur žalos atlyginimo... 29. Atsakovė prašo atlyginti 1080 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas.... 30. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 31. Ieškovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948, atstovaujamo... 32. Kitoje dalyje (dėl 1 468,77 Eur dydžio žalos atlyginimo) ieškovo ieškinį... 33. Priteisti iš ieškovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948,... 34. Priteisti iš atsakovės V. S. S. asmens kodas ( - ) valstybės naudai 146 Eur... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...