Byla A-561-525/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. kovo 6 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820 (toliau – ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. ( - )“ Nr. 2015/2-5810 (toliau – ir 2015 m. liepos 22 d. sprendimas); 3) netenkinus 1 ir 2 punkte nurodytų reikalavimų, taikyti Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintose gairėse dėl Komisijos finansinių korekcijų (toliau – ir Gairės) numatytą minimalią 5 procentų finansinę korekciją nuo pasirašytos 434 545,88 Eur sutarties vertės.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Ministerija netenkino pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimo. CPVA, atlikusi tyrimą dėl VĮ Registrų centro viešojo pirkimo ir 2014 m. spalio 24 d. sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alna Software“ nepagrįstai nepripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 25 procentus nuo pasirašytos sutarties vertės, t. y. 108 636,47 Eur. Pareiškėjos teigimu, vykdant projektą Nr. ( - ) (toliau – ir Projektas) dėl pasikeitusių teisės aktų, iškilo būtinybė praplėsti projekto apimtį Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos sukūrimu (toliau – ir PLAIS). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2014 m. vasario 8 d. pateikė paraišką, prašydamas skirti papildomą finansavimą projektui. PLAIS sutarties pirkimo objektas ir Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) sutarties pirkimo objektas yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, nes bet koks netinkamas nors vienos PLAIS komponento veikimas gali lemti visos AIS netinkamą funkcionavimą.

93.

10Nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija įvykdyti pirkimo sutartį. Pareiškėjas, rengdamas pirkimo objektus, atsižvelgė į daugelį CPVA rekomendacijų PLAIS pirkimo dokumentams. Vienuolikos ekspertų skaičiaus būtinybė buvo grindžiama itin trumpais paslaugų suteikimo terminais, taip pat atsižvelgta į perkančiosios organizacijos patirtį vykdant panašaus pobūdžio pirkimus. Vien aplinkybė, kad vienas ar kitas potencialus tiekėjas neatitinka konkurso sąlygų negali reikšti, jog toks reikalavimas riboja konkurenciją ar yra diskriminacinio pobūdžio. VĮ Registrų centro nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi kuriamos sistemos specifiškumui, sudėtingumui bei trumpiems sutarties vykdymo terminams, o vien faktas, kad nustatyti reikalavimai nėra minimalūs, negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis konkurenciją. VĮ Registrų centro pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinka daugelis Lietuvos informacinių technologijų vystymo įmonių. Reikalavimas tiekėjo specialistams gebėti teikti ne mažesnio kaip ketvirto brandos lygio paslaugas atitinka PLAIS pirkimo objektą, tokie reikalavimai tiekėjui buvo grindžiami PLAIS išskirtinumu ir analogų nebuvimu. PLAIS vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna viešąją paslaugą, o per AIS vartotojas pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui dėl skolos išieškojimo, o antstolis per PLAIS įvykdo skolininko lėšų nurašymą. Pareiškėjo teigimu, CPVA nereiškė pretenzijų dėl pirkimo sąlygų viso viešojo pirkimo proceso metu, o pirkimo sąlygas pradėjo vertinti tik po pirkimo sutarties sudarymo. Viešųjų pirkimų tarnyba, patikrinusi Pirkimo skelbimą, nenustatė jokių neatitikimų, jokių pretenzijų ar pastabų dėl pirkimo skelbime pateiktos informacijos nereiškė.

114.

12Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime konstatuota, jog CPVA pritaikė 25 procentų dydžio finansinę korekciją motyvuotai, tačiau CPVA priimdama sprendimą dėl pažeidimo neanalizavo pažeidimo pobūdžio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių, nors Gairėse numatyta, kad 25 procentų finansinė korekcija gali būti sumažinta iki 10 procentų arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

135.

14Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

156.

16Atsakovas nurodė, kad tiek ginčo pirkimą, tiek pareiškėjo nurodytą ankstesnį pirkimą laimėjo vienas ir tas pats dalyvis – UAB „Alna Software“, t. y. dalyvis automatiškai atitiko pirkimo kvalifikacijos reikalavimus, nes jis atitiko ir pirmojo pirkimo rezultatus. Atsižvelgdamas į pirmojo pirkimo rezultatus, pareiškėjas turėjo koreguoti kvalifikacijos reikalavimus, kad užtikrintų realią konkurenciją ginčo pirkime. Pažymėjo, kad pirmame pirkime dalyvavęs nelaimėjęs dalyvis veikė kaip ūkio subjektų grupė, t. y. du dalyviai konsolidavo savo pajėgumus, kad galėtų atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir dalyvauti pirmajame pirkime. Be to, pirkimo dokumentuose, pareiškėjo paaiškinimuose, skunde nėra nurodyta, kokią elektroninę viešąją ar administracinę paslaugą verslui ar gyventojams konkrečiai teikia PLAIS, taip pat šios informacijos nėra Projekto papildomo finansavimo prašyme, pagal kurį skirtas finansavimas PLAIS ir atitinkamai pakeista 2014 m. spalio 14 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis. CPVA sutinka, kad PLAIS dalyvauja elektroninės paslaugos teikime, tačiau viešoji paslauga teikiama per AIS, per kurią jungiasi vartotojas ir per kurią gauna paslaugą, o PLAIS yra viena iš grandžių, užtikrinanti visišką interaktyvumą. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kad PLAIS turės teikti ne žemesnio kaip 4-o lygio elektronines paslaugas. Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje taip pat nėra nurodyta, kad PLAIS turės būti posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, paremtą viešuoju raktu, nors kvalifikacijos reikalavimai su šiuo požymiu buvo susieti.

177.

18Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad CPVA nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl pirkimo sąlygų viso viešojo pirkimo proceso metu, o pirkimo sąlygas pradėjo vertinti tik po pirkimo sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad pirkimų priežiūrą CPVA vykdo išankstinės pirkimų priežiūros ir / arba paskesnės pirkimų priežiūros būdais. Paskesnės pirkimų priežiūros metu vykdomas įvykusio pirkimo dokumentų įvertinimas išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams atžvilgiu. CPVA, atlikusi išankstinį Pirkimo dokumentų įvertinimą, 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2014/2-6855 pateikė rekomendacijas dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su tiekėjo įgyvendinta sutartimi ir darbuotojais, tačiau pareiškėjas į šias rekomendacijas neatsižvelgė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skelbiamas tarptautinis pirkimas, pareiškėjo skelbimas buvo tikrinamas siekiant nustatyti ar jis atitinka 2011 m. rugpjūčio 19 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, reikalavimus.

198.

20Pažymėjo, kad CPVA sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, surinktais pažeidimo tyrimo metu, teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. CPVA sprendime taip pat nurodyta aiški apskundimo tvarka pagal Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 211–212 punktų nuostatas.

219.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

23II.

2410.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Ministerijos 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820 bei CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. ( - )“ Nr. 2015/2-5810.

2611.

27Teismas nustatė, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, CPVA ir VĮ Registrų centras 2012 m. spalio 4 d. pasirašė projekto „( - )“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-3.1.-IVPK-14-5-01-012, o 2014 m. birželio 30 d. pasirašė susitarimą dėl projekto „( - )“ finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo Nr. 2.

2812.

29CPVA 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė išankstinės pirkimų priežiūros rekomendacijas pirkimui raštu Nr. 2014/2-6855, kuriame buvo rekomenduojama koreguoti kvalifikacijos reikalavimus susijusius su reikalavimais įgyvendintai tiekėjo sutarčiai bei jo siūlomiems darbuotojams, o 2015 m. liepos 14 d. pažeidimo tyrimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimas „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. ( - )“ Nr. 2015/2-5810. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820 skundą dėl CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimo laikė nepagrįstu ir konstatavo, kad ginčijamas CPVA sprendimas yra pagrįstas, o taikoma finansinė korekcija motyvuota.

3013.

31Teismas nurodė, kad CPVA ginčijamame 2015 m. liepos 22 d. sprendime Nr. 2015/2-5810 konstatavo, jog 2.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas ir Pirkimo sąlygų 2-osios lentelės 2.3 punkte nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjo ekspertams Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9 ir Nr. 5 nėra minimalūs ir yra neproporcingi pirkimo objektui. Tokią išvadą CPVA pagrindė šiais pagrindais: 1) PLAIS nėra kuriamos 4 brandos lygio elektroninės paslaugos; 2) PLAIS nekuriama posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, paremtą viešuoju raktu; 3) tiekėjo ekspertų kvalifikacijos pagrindimas per patirtį vykdant tam tikros vertės projektą, kai į vertę įeina visos kuriamos sistemos vertė, tačiau ne konkretaus eksperto indėlis, neparodo eksperto kvalifikacijos. Aplinkybę, kad nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi, patvirtino ir Ministerija ginčijamame 2017 m. kovo 6 d. sprendime.

3214.

33Teismas pažymėjo, kad pirkimo dokumentų 2.1 punkte nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu reikalaujama iš tiekėjo būti įvykdžius bent vieną informacinių sistemų kūrimo ir diegimo srityje paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 850 000 Lt be PVM <...> ir kurios metu sukurta ar modernizuota ir įdiegta informacinė sistema, tenkinanti visus toliau išvardintus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą, kad sistema teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas <...>. Taip pat pirkimo dokumentų 2.3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo siūlyti kvalifikuotus specialistus/ekspertus, atsakingus už sutarties vykdymą, turinčius būtinas žinias ir patirtį, t. y: 1) ekspertas – projekto vadovas; 2) ekspertas – informacinių sistemų architektas; 3) informacinių sistemų integravimo specialistas; 4) du informacinių sistemų analitikai; 5) duomenų bazių valdymo sistemų projektuotojas; 6) du programuotojai; 7) ekspertas – informacinės sistemos testavimo grupės vadovas; 8) informacinės sistemos testavimo specialistas; 9) dokumentavimo ekspertas. Taigi iš viso nustatytas reikalavimas tiekėjui siūlyti 11 nustatytos kvalifikacijos ekspertų ar specialistų.

3415.

35Teismas vertino, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo proporcingi ir minimalūs projekto vykdymui. Iš ginčo objektu esančio projekto aprašymo matyti, kad projektu buvo siekiama apjungti skirtingų organizacijų teikiamas varžytinių ir aukcionų paslaugas į vieną elektroninę erdvę ir perkelto Antstolių vykdymo procesą į elektroninę erdvę. Numatyta, kad projektu bus sukuriamos trys elektroninės paslaugos: 1) elektroninė vykdomoji byla; 2) elektroninės varžytinės; 3) elektroniniai aukcionai. Susitarime dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo Nr. 2 papildomai nurodyta, kad projekto metu bus sukurta Piniginių lėšų apribojimo sistema (PLAIS), t. y. tie PLAIS komponentai, kurie yra reikalingi nurodytų 3 elektroninių paslaugų teikimui. Nustatyta, kad projektui įgyvendinti skiriama suma sudaro 10 548 565,40 Lt, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. rugpjūčio 31 d. Taigi kuriama Antstolių informacinė sistema turėjo būti susieta su Piniginių lėšų apribojimo sistema, kurios vienų komponentų veikimas neatsiejamai susijęs su kitų komponentų sklandžiu veikimu. Pažymėjo, kad nors sutinka su CPVA išdėstyta pozicija, jog AIS ir PLAIS sistemos yra dvi atskiros sistemos, tačiau iš pirkimo dokumentų matyti, kad vienos iš šių sistemų netinkamas veikimas lemtų aplinkybę, jog kita sistema taip pat negalėtų veikti veiksmingai – jeigu PLAIS sistema sutriktų, antstolis negalėtų įvykdyti skolininko lėšų išieškojimo, o sutrikus AIS sistemos veikimui, vartotojas negalėtų pateikti vykdomojo dokumento antstoliui. Taigi AIS ir PLAIS sistemos yra tiesiogiai susijusios, tai reiškia, kad kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti tiekėjui tam, jog būtų sukurta efektyviai veikianti sistema, turinti apimti ne tik reikalavimus keliamus AIS sistemos kūrimus, bet ir PLAIS sistemos kūrimui.

3616.

37Teismas nurodė, kad Minimalius kvalifikacinius reikalavimus reglamentuoja Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, kurių 21.1 punkte nustatyta, jog tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai. Panašia sutartimi laikytina sutartis, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto. Pirkimo vykdytojas turi aiškiai apibūdinti, ką laikys panašia, susijusia su pirkimo objektu sutartimi, pavyzdžiui, medicinos įrangos, automobilių nuomos ar pardavimo, patalpų valymo paslaugų, mokymo paslaugų, atliekų surinkimo ir išvežimo, informacinės sistemos kūrimo ir/ar diegimo ir/ar modernizavimo, ypatingo statinio projektavimo ir panašią sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju pirkimo dokumentų 2.1 punkte nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu reikalaujama iš tiekėjo būti įvykdžius bent vieną informacinių sistemų kūrimo ir diegimo srityje paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 850 000 Lt be PVM <...> ir kurios metu sukurta ar modernizuota ir įdiegta informacinė sistema, tenkinanti visus toliau išvardintus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą, kad sistema teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas. Todėl toks tiekėjo patirties apibūdinimas, siejant patirtį su įvykdytos sutarties verte, laikytinas tinkamu, atitinkančiu pirkimo objektą, rekomenduojamą sutarties vertę.

3817.

39Įvertinus tiekėjo ekspertams ir specialistams keliamus reikalavimus, nustatyta, kad pagal pirkimo sąlygas, tiekėjai ir ekspertai privalo turėti praktinės patirties įgyvendinant bent 1 projektą, kurio metu buvo atliktas informacinės sistemos integravimas su kitomis ne mažiau kaip 4 informacinėmis sistemomis ar registrais ir kuri teikia viešai prieinamas ne mažesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas arba projektavimo patirties bent viename įgyvendintame (užbaigtame) projekte, kuris atitinka pirkimo sąlygų 2.1 punkto reikalavimus. Atsakovo teigimu, sutarties vertė neatskleidžia informacinės sistemos funkcinių reikalavimų ir jų specifikos bei kiekio, todėl tiekėjo specialistų kvalifikacijai pagrįsti keliami reikalavimai netinkami. Teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutiko, kadangi tiekėjo specialistams bei ekspertams buvo keliamas reikalavimas ne tik dėl sutarties vertės, tačiau taip pat buvo reikalaujama pateikti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus, nurodyti privalomi profesiniai reikalavimai. Taigi tiekėjo ekspertams ir specialistams keliami kvalifikaciniai reikalavimai laikytini tinkami ir atitinkantys pirkimo objektą, suformuluoti taip, jog tiekėjų ekspertų ar specialistų kvalifikaciją būtų galima įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į jau įgyvendintus projektus, tiek į turimą išsilavinimą.

4018.

41Vertindamas reikalavimą būti teikus viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas, teismas analizavo, ar pirkimo objektu esantis projektas atitinka šiuos požymius. Pirma, elektroninė paslauga, pagal projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninė paslaugos“ finansavimo sąlygų aprašą laikytina nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis, gyventojams ir (ar) verslo subjektams teikiama viešoji ar administracinė paslauga. Antra, pagal VAĮ 2 straipsnio 18 punktą, viešoji paslauga - tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Teismas vertino, kad PLAIS sistema gali būti laikytina elektronine, nuotoliniu būdu teikianti viešąsias paslaugas. Pažymėjo, kad iš pirkimo dokumentų ir apibūdinto pirkimo objekto matyti, jog per PLAIS sistemą antstolis įvykdo skolininko lėšų išieškojimą, tačiau vartotojas per AIS sistemą, kuri neatsiejamai susijusi su PLAIS sistemos veikimu, pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui dėl skolos išieškojimo. Taigi pasinaudojus PLAIS sistema, vykdomasis dokumentas yra vykdomas ir tokiu būdu galutiniam vartotojui išieškoma skolos suma. Nurodė, kad 4 brandos lygio elektroninės paslaugos apibūdinimas teisės aktuose nėra numatytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarime Nr. 2115, kuris 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažintas netekusiu galios, 4 brandos lygis apibūdinamas kaip visiškas interaktyvumas, baigtas e. valdžios projektas; vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą. Pažymėjo, kad 4 brandos lygio apibūdinimas nėra tiesiogiai nurodomas ir pirkimo dokumentuose. Teismas vertino, kad kvalifikacinis reikalavimas, nurodytas pirkimo sąlygų 2.1 punkte, kuriame nustatyta, kad sistema teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas, nėra visiškai aiškus bei tikslus. Kita vertus, nors pirkimo dokumentuose nebuvo tiesiogiai apibrėžiama 4 brandos lygio samprata, informacinės sistemos interaktyvumo reikalavimas buvo akivaizdus atsižvelgiant į pirkimo objektą. Todėl toks pažeidimas laikytinas formalus ir neapribojantis galimybės pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.

4219.

43Teismas nurodė, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, jog pažeidimas nenustatomas ir finansinės korekcijos netaikomos, kai įtariamas pažeidimas yra formalus, t. y. kai nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje ar Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 „Dėl Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3–5 punktuose nustatyti principai ir įtariamas pažeidimas negalėjo turėti arba neturėjo įtakos pirkimo rezultatui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad, nors kvalifikacinis reikalavimas, jog sukurta sistema teiktų viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas, buvo suformuluotas neaiškiai, tai įtakos dalyvauti konkurse kitiems tiekėjams nedarė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė.

4420.

45Atsižvelgdamas į tai, kad esant formaliam pirkimo sąlygų pažeidimui, nagrinėjamos bylos atveju finansinė korekcija, vadovaujantis Aprašo 3 punktu, neturėjo būti taikoma, teismas konstatavo, jog ginčijamas Ministerijos 2017 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. ((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820 ir CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimas „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. ( - )“ Nr. 2015/2-5810 priimti netinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamus sprendimus panaikino.

46III.

4721.

48Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

4922.

50Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ne dėl visų CPVA argumentų, todėl ginčas tarp CPVA ir pareiškėjo negali būti laikomas išspręstu iš esmės, o sprendimas pagrįstu ir teisėtu, nes sukuria teisinio netikrumo situaciją dėl nustatyto pažeidimo. CPVA sprendime buvo nurodyta, kad specialistų kvalifikacijos reikalavimų susiejimas su atitinkamos vertės sutartimi yra nepagristas, nes sutarties vertė tiesiogiai neatskleidžia veiklų sudėtingumo, neparodo specialisto kompetencijos tam tikroje specifinėje srityje (pvz. programuotojas) ir įgyvendinamo projekto technologinio sudėtingumo, neatskleidžia informacinės sistemos funkcinių reikalavimų ir jų specifikos bei kiekio. Tiekėjo specialistų kompetencija turėtų būti įrodoma gyvenimo aprašymu, sertifikatais, įgyvendintais projektais, aprašant specialistų vaidmenį. Teismas sprendime nepateikė savo vertinimo dėl kvalifikacijos susiejimo su įgyvendintos sutarties verte bei pobūdžiu, o tik konstatavo, kad specialistų kvalifikacija galėjo būti tikrinama, ne tik atsižvelgiant į įgyvendintos sutarties vertę, bet ir vadovaujantis kitais dokumentais, kurie patvirtina jų kompetenciją. Atkreipia dėmesį, kad CPVA sprendime yra akcentuojama tai, kad susiejus specialisto kvalifikaciją su dalyvavimu įgyvendinant tam tikros vertės ir pobūdžio sutartį, ne tik nėra gaunama pakankamo užtikrinimo dėl specialisto kvalifikacijos - nurodžius pakankamai dideles vertės sutartį apribojama kompetentingų specialistų galimybė dalyvauti pirkime.

5123.

52CPVA nesutinka su teismo išvada, kad per PLAIS teikiamos elektroninės viešosios paslaugos, kurios atitinka 4 brandos lygio elektroninėms administracinėms arba viešosioms paslaugoms keliamus reikalavimus, todėl pirkime nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

5324.

54CPVA neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad konkretaus 4 brandos lygio elektroninės paslaugos apibūdinimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nėra pateikiamas. Perkėlimo į elektroninę terpę lygio - kuriamų ir sukurtų elektroninių paslaugų brandos vertinimui naudojami metodai, kurių pagrindą sudaro pakopų modelis. Šio tipo modeliams tarptautiniu mastu yra sukurti įvairūs variantai, tačiau tarpusavyje iš esmės jie skiriasi tik modelių pakopų kriterijų aprašymais. Atsižvelgiant į tai, šio ginčo atveju svarbus valstybės institucijų formuojamas 4 brandos lygio elektroninės paslaugos apibūdinimas, nes tai leidžia tiekėjui suprasti, kokius reikalavimus kuriama informacinė sistema turi atitikti, jei ji teiks 4 brandos lygio elektronines paslaugas.

5525.

56Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 464 Elektroninės valdžios koncepcija pripažinta netekusia galios) patvirtintoje Elektroninės valdžios koncepcijoje 4 brandos lygis apibrėžiamas kaip - visiškas interaktyvumas, baigtas e. valdžios projektas. Vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488, 605 punkte išskiriami 5 viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai. Atsižvelgiant į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos išaiškinimus, 4 brandos lygio pavadinimas pakeistas bendradarbiavimo lygiu ir šioje strategijoje jis apibrėžiamas kaip - viešoje interneto svetainėje, per kurią elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos, arba viešoje interneto svetainėje, kurią administruoja viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas ar administruojantis viešąsias paslaugas, suteikiama galimybė vartotojui dalyvauti visame viešosios ar administracinės paslaugos teikime per interneto svetainę; vartotojui, siekiančiam elektroniniu būdu gauti geros kokybės viešąją ar administracinę paslaugą, nereikia atlikti formalių procedūrų.

5726.

58Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP2-3.1rIVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“, finansavimo sąlygų aprašo, patvirtintų Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-55, 12.1 punktu, kuriuo buvo skirtas finansavimas tiek AIS, tiek PLAIS sistemų funkcionalumų sukūrimui ir modernizacijai, nurodoma, kad elektroninė paslauga - tai nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis (pavyzdžiui, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyvia skaitmenine televizija ar kt.), gyventojams ir (ar) verslo subjektams teikiama viešoji ar administracinė paslauga.

5927.

60Atsakovas pažymi, kad įvertinus Pirkimo dokumentus (Techninė specifikacija (užduotis) PLAIS kūrimui ir diegimui (Pirkimo dokumentų 3 priedas)), galima spręsti, kad PLAIS nors ir yra informacinė sistema skirta elektroninėms paslaugoms teikti, tačiau šios paslaugos nėra viešos, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte, ir negali būti vertinamos vadovaujantis brandos pakopų kriterijais, kurie skirti įvertinti elektroninių administracinių ir viešųjų paslaugų brandos lygį, parodantį informacinė sistemos prieinamumą išorės vartotojams. PLAIS yra automatizuota duomenų apsikeitimo, apdorojimo ir saugojimo sistema - jos išoriniai vartotojai yra tik PLAIS administratoriai ir ataskaitų tvarkytojai (PLAIS duomenų ir nurodymų teikėjai (pvz., antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Muitinė, Lietuvos bankas)), kurie PLAIS funkcionalumą naudoja iš savo savarankiškų informacinių sistemų (pvz. antstoliai per AIS; VMI per mokesčių administravimo sistemą ir kt.), pasinaudodami numatytu PLAIS duomenų mainų tarp informacinių sistemų funkcionalumu, t. y. PLAIS veikimo principas yra toks, kad PLAIS, kaip informacinė sistema, nėra viešai prieinama, pasinaudojant informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis, ji turi ribotą, iš anksto žinomą vartotojų skaičių, jos vartotojais negali tapti gyventojai arba verslo subjektai.

6128.

62CPVA teigimu, PLAIS nėra pasiekiama gyventojams arba verslo subjektams, o pati PLAIS neteikia jokių viešų ar administracinių elektroninių paslaugų, kurios atitiktų 4 brandos lygio kriterijus, t. y. PLAIS nei gyventojams, nei verslo subjektams administracinių paslaugų arba viešų elektroninių paslaugų, kaip jos apibūdintos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte, neteikia, todėl tiekėjui keltas reikalavimas būti sukūrus informacinę sistemą, kuri teikia 4 brandos lygio elektronines paslaugas, nėra susijęs su Pirkimo objektu. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nors pirkimo dokumentuose nebuvo tiesiogiai apibrėžiama 4 brandos lygio samprata, informacinės sistemos interaktyvumo reikalavimas buvo akivaizdus atsižvelgiant į pirkimo objektą, todėl toks pažeidimas laikytinas formalus ir neapribojantis galimybės pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams, yra nepagrįsta pirkimo dokumentuose pateikta informacija, nes įvertinus dokumentų visumą, negalima padaryti išvados, kad juose buvo keliamas reikalavimas, kad PLAIS būtų interaktyvi informacinė sistema. Pažymi, kad interaktyvumas yra tik viena sudedamoji 4 brandos lygio elektroninių paslaugų dalis, be kurios turėtų būti tenkinami ir kiti reikalavimai, tokie kaip informacinės sistemos prieinamumas išorės vartotojams, viešųjų elektroninių paslaugų teikimas gyventojams ir verslo subjektams.

6329.

64Įvertinus pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją, negalima padaryti tokios išvados, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, nes PLAIS, vadovaujantis pirkimo dokumentais, iš pat pradžių nebuvo kuriama kaip išorės vartotojams pasiekiama informacinė sistema, kuri teiktų 4 brandos lygio elektroninės administracines arba viešąsias paslaugas.

6530.

66CPVA nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PLAIS ir AIS santykio ir teigia, kad, kaip matyti iš VPĮ nustatyto reguliavimo, kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes, o ne kito pirkimo objekto ypatybes arba sąsajas su juo, t. y. negalimi atvejai, kai kvalifikacijos reikalavimai yra nustatomi ne pagal pirkimo objekto (PLAIS) ypatybes, o pagal kito susijusio pirkimo objekto (AIS) ypatybes, nes tai niekaip nepagrindžia nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.

6731.

68CPVA neginčija, kad tarp AIS ir PLAIS yra sukurta sąsaja, tačiau ji skirta duomenų mainams, o ne visapusiškam ir nepertrauktam abiejų sistemų veikimo užtikrinimui. Jei PLAIS veikimas sutriktų, AIS galėtų ir toliau veikti, tačiau negalėdama vykdyti tik vienos iš savo funkcijų, t. y. antstolis negalėtų apriboti piniginių lėšų. Jeigu sutriktų AIS veikimas, PLAIS ir toliau veiktų, tačiau jos funkcionalumais nebūtų galima pasinaudoti, nes ji nėra tiesiogiai pasiekiama išorės vartotojams. Pažymi, kad vertinant skirtingas informacines sistemas, jų sudėtingumas nepriklauso nuo to, ar kuriamos paslaugos bus 4 ar 5 brandos lygio, kadangi brandos lygiai apibrėžia tik procesų pobūdį, bet ne informacinės sistemos sudėtingumą. Informacinės sistemos sudėtingumą apibrėžia kiti reikalavimai (integracijos taip skirtingų informacinių sistemų, duomenų kiekis, vartotojų skaičius, kuriami funkcionalumai ir kt.).

6932.

70Įgyvendinant Projektą taip pat buvo numatyta apjungti paslaugas į vieną informacinę sistemą (AIS) ir ją įdiegti, siekiant didinti viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, pagreitinant procesų eigą bei jų skaidrumą. PLAIS Pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijos (užduotis) PLAIS kūrimui ir diegimui 12 punkte nurodyta, kad PLAIS pirkimo tikslas - sukurti ir įdiegti PLAIS, kuri sudarytų sąlygas nurodymų teikėjams (pvz. antstoliams, VMI, Sodra ir kt.) nustatytu būdu teikti piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymų duomenis kredito įstaigoms, nurašymo nurodymo atveju proporcingai paskirstyti skolininko lėšas nurodymų teikėjams, vykdyti skolininko piniginių lėšų apribojimų ir/ar nurašymo procesų kontrolę ir užtikrinti duomenų apsikeitimo procesą sukuriant integracines sąsajas, t. y. PLAIS buvo kuriama, kaip yra informacinė sistema, turinti sąsają su AIS, ir veikianti sisteminiame lygmenyje, kuri sudaro sąlygas nurodymų teikėjams nustatytu būdu teikti piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymų duomenis kredito įstaigoms, nurašymo ir nurodymo atveju proporcingai paskirstyti skolininko lėšas nurodymų teikėjams, vykdyti skolininko piniginių lėšų apribojimų ir/ar nurašymo procesų kontrolę ir užtikrinti duomenų apsikeitimo procesą sukuriant integracines sąsajas. Taigi AIS funkcionalumas, tiek AIS panaudojimo aprėptis, tiek AIS teikiamų paslaugų pobūdis bei AIS vartotojų aibė ženkliai skiriasi nuo PLAIS automatizuotame sprendime esamų. Atsižvelgiant į tai, kad šios sistemos negali būti laikomos tapačiomis, todėl tų pačių kvalifikacijos reikalavimų taikymas, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, PLAIS Pirkime yra nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui bei pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

7133.

72Pareiškėjas VĮ Registrų centras atsiliepime į CPVA apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

7334.

74Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai pritaikius materialiosios teisės normas, nepažeidus proceso įstatymų reikalavimų, teismo išvados atitinka įstatymų nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes.

7535.

76CPVA apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl argumento, jog PLAIS nekuriama posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, todėl tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė sprendimą įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus žodinio nagrinėjimo metu, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais. Pažymi, kad elektroninio parašo infrastruktūra, paremta viešuoju raktu, naudojama PLAIS sąsajoje (tinklinė paslauga PLAISN) su nurodymų teikėjais (Valstybine mokesčių inspekcija, Muitinės departamentu, Sodra, Lietuvos banku) informacinių sistemų identifikavimo ir duomenų perdavimo saugumo, duomenų autentiškumo užtikrinimui. Dėl CPVA argumento, susijusio su tiekėjų ekspertų kvalifikacijos pagrindimo per patirtį vykdant tam tikros vertės projektą, kai į vertę įeina visos kuriamos sistemos vertė, tačiau ne konkretaus eksperto indėlis, neparodo eksperto kvalifikacijos, teismas pažymėjo, kad tiekėjo specialistams bei ekspertams buvo keliamas ne tik reikalavimas dėl sutarties vertės, tačiau taip pat buvo reikalaujama pateikti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus, nurodyti privalomi profesiniai reikalavimai. CPVA argumentai, kad paslaugas teiksiantiems specialistams nustatant kvalifikacinius reikalavimus dėl įgyvendintos sutarties vertės ir pobūdžio, nėra gaunama pakankamo užtikrinimo dėl specialisto kvalifikacijos bei ribojama kompetentingų specialistų galimybė dalyvauti pirkime, atmestini. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo pirkime buvo siekiama įsigyti sudėtingos informacinės sistemos kūrimo paslaugas. Atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį, akivaizdu, jog tiekėjo galimybės tinkamai įgyvendinti sutartį ir suteikti paslaugas tiesiogiai priklauso nuo specialistų. Informacinės sistemos kūrimo sąnaudos turi tiesioginę sąsają su sistemos sudėtingumu bei specifiškumu, todėl reikalavimas dalyvauti kuriant didesnės vertės informacinę sistemą, patvirtina specialisto patirtį sudėtingos ir įvairiapusės sistemos kūrime. Be to, Perkančioji organizacija specialisto patirtį vertino kompleksiškai, t. y. kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodė kokio specifiškumo ir apimties informacinės sistemos kūrime specialistas turėjo dalyvauti bei kokius sertifikatus bei projektus specialistas turi pateikti. Teismas pagrįstai pripažino specialistams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus kompleksiniais ir tinkamais, atsižvelgiant tiek į turimą išsilavinimą, tiek į įgyvendintus projektus.

7736.

78Pareiškėjas dėl PLAIS vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo proporcingi ir minimalūs projekto vykdymui bei atitiko pirkimo objektą. Kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymą reglamentuoja VPĮ 32 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu, t. y. kvalifikacija įvykdyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos reikalavimus ir reikalauja, kad tiekėjai pateiktų atitinkamus dokumentus ir informaciją. VPĮ 32 straipsnis nustato, kad perkančiosios organizacijos nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, tačiau nenustato minimalių kvalifikacinių reikalavimų sąvokos. Kas atitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų sąvoką, vertinama kiekvieno pirkimo atveju, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, pirkimo sutarties sąlygas ir kitus su pirkimu susijusius aspektus. CPVA, norėdama pagrįsti išvadą, kodėl, jos manymu, perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui, nurodo, kad reikalaujama tiekėjo kvalifikacija ir patirtis neatitinka pirkimo objekto, t. y. kvalifikaciniai reikalavimai nėra minimalūs. Tačiau CPVA nevertino VĮ Registrų centro pateiktų argumentų, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi kuriamos sistemos specifiškumui, sudėtingumui bei trumpiems sutarties įvykdymo terminams. Kita vertus, vien tas faktas, kad nustatyti reikalavimai nėra minimalūs, negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis konkurenciją, jeigu aišku, jog tokius kvalifikacinius reikalavimus atitinka keletas tiekėjų. Pažymi, kad CPVA apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai gali būti vertinami kaip ribojantys konkurenciją ir diskriminuojantys tiekėjus, tačiau tokios išvados nepagrindžia. Vien aplinkybė, kad kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodoma, jog teikėjai turėtų patirtį kuriant tokias informacines sistemas, kuriose būtų realizuota: ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektroninės paslaugos; sukurta posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui ir kt., negali būti vertinama kaip nepagrįstų pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų nustatymas ir tiekėjų diskriminavimas. Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinka daugelis Lietuvos informacinių technologijų vystymo įmonių, kadangi Lietuvoje yra sukurta eilė informacinių sistemų, kurios tenkina šiuos reikalavimus: sistema teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas; turi sąsajas su ne mažiau kaip 4 išorinėmis informacinėmis sistemomis; sistemoje vienu metu gali prisijunti ir dirbti ne mažiau kaip 1 000 vartotojų; sistemoje sukurta posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui. CPVA teiginiai dėl tiekėjų diskriminavimo ir konkurencijos ribojimo yra deklaratyvūs ir teorinio pobūdžio, kadangi vykdant pirkimą nebuvo gauta jokių potencialių tiekėjų skundų ar pretenzijų dėl pirkimo sąlygų.

7937.

80Pareiškėjas, pasisakydamas dėl PLAIS teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų ir PLAIS ir AIS santykio, nurodo, kad vertinant reikalavimą būti teikus viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas, teismas analizavo ar pirkimo objektu esantis projektas atitinka šiuos požymius: 1) ar elektroninė paslauga pagal projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-ivpk-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos“ finansavimo sąlygų aprašą laikytina nuotoliniu būdu gyventojams ar verslo subjektams teikiama viešoji ar administracinė paslauga; 2) pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, viešoji paslauga, tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, kultūros, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad PLAIS laikytina elektronine, nuotoliniu būdu teikianti viešąsias paslaugas informacinė sistema. Vartotojas per AIS sistemą pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdymui, o antstolis per PLAIS įvykdo skolininko piniginių lėšų išieškojimą. Tai įrodo AIS ir PLAIS sąsajumą. Teismas, įvertinęs byloje esančius pirkimo dokumentus, pagrįstai sprendė, kad nepaisant to, jog AIS ir PLAIS yra dvi atskiros informacinės sistemos, funkciškai jos yra tiesiogiai susijusios ir tinkamas PLAIS sistemos sukūrimas bei veikimas turi tiesioginę įtaką AIS sistemos veikimui. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, nustatydama ir apibrėždama kvalifikacinius reikalavimus PLAIS sistemos kūrimui, turėjo nustatyti kvalifikacinius reikalavimus vertindama ne tik numatomos sukurti PLAIS sistemos struktūrą bei funkcionalumus, bet ir įvertinti AIS sistemos specifiškumą bei funkcionalumus.

8138.

82Pareiškėjas pažymi, kad 4 brandos lygio apibūdinimas teisės aktuose nėra numatytas, taip pat nėra tiesiogiai nurodomas ir pirkimo dokumentuose, todėl teismas šį netikslumą pagrįstai laikė formaliu pažeidimu, neapribojančiu galimybes dalyvauti pirkime kitiems tiekėjams. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad pažeidimas nenustatomas ir finansinės korekcijos netaikomos, kai įtariamas pažeidimas yra formalus, t. y., kai nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje ar Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 „Dėl Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-5 punktuose nustatyti principai ir įtariamas pažeidimas negalėjo turėti arba neturėjo įtakos pirkimų rezultatui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad esant formaliam pirkimo sąlygų pažeidimui, nagrinėjamu atveju finansinė korekcija, vadovaujantis Aprašo 3 punktu, neturėjo būti taikoma.

83Teisėjų kolegija konstatuoja:

84IV.

8539.

86Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 2015/2-5810, kuriuo tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 25 proc. nuo Sutarties vertės, t. y. 108 636,47 Eur, bei Ministerijos 2017 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820, kuriuo paliktas galioti CPVA sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8740.

88Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdė projektą „( - ), kurį įgyvendindamas, atviro konkurso būdu įvykdė „Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) sukūrimas ir diegimas“ pirkimą. CPVA atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą priėmė skundžiamą sprendimą nustačiusi, kad Pirkimo sąlygose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai ekspertams bei reikalavimas tiekėjo įvykdytai sutarčiai yra pertekliniai ir neproporcingi pirkimo objektui, todėl galbūt ribojo kitų tiekėjų (pvz. neturinčių patirties kuriant 4 brandos lygio informacinę sistemą) dalyvavimą Pirkime, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pripažino netinkamomis finansuoti dalį projekto lėšų – 108 636,47 Eur.

8941.

90Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra formalūs, todėl finansinė korekcija neturėjo būti taikoma, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamus sprendimus.

9142.

92Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, kad teismas netinkamai vertino bei neįvertino visų ginčui svarbių aplinkybių, aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

9343.

94Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

9544.

96Teisėjų kolegija pažymi, kad CPVA nustatytą pažeidimą siejo su kvalifikacinių reikalavimų nustatymu tiekėjams ir ekspertams, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33–38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

9745.

98Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

9946.

100Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 35–38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPĮ 47 str. 2 d.).

10147.

102Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs.

10348.

104Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius bent vieną informacinių sistemų kūrimo ir diegimo srityje paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 850 000 Lt be PVM (neskaičiuojant techninės įrangos tiekimo vertės dalies) ir kurios metu sukurta ar modernizuota ir įdiegta informacinė sistema, tenkinanti visus nurodytus reikalavimus, taip pat ir reikalavimą, kad sistema teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas <...>. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui siūlyti kvalifikuotus specialistus/ekspertus, atsakingus už sutarties vykdymą, turinčius būtinas žinias ir patirtį, t. y: 1) ekspertas – projekto vadovas; 2) ekspertas – informacinių sistemų architektas; 3) informacinių sistemų integravimo specialistas; 4) du informacinių sistemų analitikai; 5) duomenų bazių valdymo sistemų projektuotojas; 6) du programuotojai; 7) ekspertas – informacinės sistemos testavimo grupės vadovas; 8) informacinės sistemos testavimo specialistas; 9) dokumentavimo ekspertas.

10549.

106CPVA ginčijamame sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 2-je lentelėje 2.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas ir 2.3 punkte nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjo ekspertams Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 9 nėra minimalūs ir yra neproporcingi pirkimo objektui. CPVA prie šios išvados priėjo nustačiusi, kad: PLAIS nėra kuriamos 4 brandos lygio elektroninės paslaugos; PLAIS nekuriama posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, paremtą viešuoju raktu ir, tiekėjo ekspertų kvalifikacijos pagrindimas per patirtį vykdant tam tikros vertės projektą, kai į vertę įeina visos kuriamos sistemos vertė, tačiau ne konkretaus eksperto indėlis, neparodo eksperto kvalifikacijos. Aplinkybę, kad nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi, patvirtino ir Ministerija skundžiamame sprendime Nr. ((24.16)-5K-1517193-1520312-5K-1521806-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701820.

10750.

108Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taigi bendrąja prasme Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms (Rekomendacijų 1, 4 p.). Perkančioji organizacija pagal Rekomendacijas, pirmiau minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ reguliavimo kontekste.

10951.

110Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė CPVA, Techninėje specifikacijoje nėra reikalaujama, kad būtų sukurta sistema, teikianti ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas, kurioje būtų elektroninių dokumentų pasirašymo posistemė, atitinkamai reikalavimas būti įvykdžius sutartį, kurios metu buvo sukurta ar modernizuota ir įdiegta informacinė sistema, kuri, be kitų reikalavimų, teikia viešai prieinamas ne žemesnio nei 4 brandos lygio elektronines paslaugas bei kurioje sukurta posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, paremtą viešuoju raktu, yra neproporcingas Pirkimo objektui. Pažymėtina ir tai, kad CPVA išankstinės patikros metu teikė pareiškėjui rekomendacijas dėl Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo koregavimo, tačiau pareiškėjas į siūlymą neatsižvelgė.

11152.

112Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus pareiškėjo vykdyto pirkimo dokumentus, šalių paaiškinimus ginčijamais klausimais, pritaria atsakovo CPVA pozicijai, kad PLAIS nors ir yra informacinė sistema, skirta elektroninėms paslaugoms teikti, tačiau šios paslaugos nėra viešos VAĮ prasme, ir negali būti vertinamos vadovaujantis brandos pakopų kriterijais, kurie skirti įvertinti elektroninių administracinių ir viešųjų paslaugų brandos lygį, parodantį informacinė sistemos prieinamumą išorės vartotojams. PLAIS, kaip informacinė sistema, nėra viešai prieinama pasinaudojant informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis, taigi neteikia jokių viešų ar administracinių elektroninių paslaugų, kurios atitiktų 4 brandos lygio kriterijus, todėl Pirkimo sąlygose tiekėjui keltas reikalavimas būti sukūrus informacinę sistemą, kuri teikia 4 brandos lygio elektronines paslaugas, nėra susijęs su Pirkimo objektu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nors pirkimo dokumentuose nebuvo tiesiogiai apibrėžiama 4 brandos lygio samprata, informacinės sistemos interaktyvumo reikalavimas buvo akivaizdus atsižvelgiant į pirkimo objektą, todėl toks pažeidimas laikytinas formalus ir neapribojantis galimybės pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad PLAIS ir AIS sistemos yra susijusios, savaime nesuponuoja, kad kvalifikaciniai reikalavimai PLAIS sistemos sukūrimui turi apimti reikalavimus, keliamus AIS sistemos sukūrimui.

11353.

114Vertindama skundžiamame CPVA sprendime padarytas išvadas dėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės 2.3 punkte nustatytų reikalavimų ekspertams, teisėjų kolegija pažymi, kad CPVA pagrįstai sprendė, jog minėtame punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjo ekspertams Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 9 nėra minimalūs, todėl neproporcingi pirkimo objektui. Atsižvelgiant į tai, kad PLAIS nėra kuriamos 4 brandos lygio elektroninės paslaugos, joje nekuriama posistemė elektroninių dokumentų pasirašymui, panaudojant elektroninio parašo infrastruktūrą, paremtą viešuoju raktu, tiekėjo ekspertų kvalifikacijos pagrindimas per patirtį vykdant tam tikros vertės projektą, kai į vertę įeina visos kuriamos sistemos vertė, o ne konkretaus eksperto indėlis, neparodo eksperto kvalifikacijos. Aplinkybė, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, jog tiekėjo ekspertų ir specialistų kvalifikaciją galima buvo įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į jau įgyvendintus projektus, tiek ir į turimą išsilavinimą, nepatvirtina, kad Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai buvo proporcingi.

11554.

116Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas argumentas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

11754.

118Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėje byloje pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog Pirkimui atlikti buvo būtina nustatyti aptariamus Pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams bei ekspertams, t. y. kad reikalavimai buvo proporcingi Pirkimo objektui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo ginčo reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu. Šiuo atveju nenustatyta, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų numatytų reikalavimų nepakako. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPVA pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad ginčijami reikalavimai buvo neproporcingi Pirkimo objektui. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į Ministerijos prašymą dėl išvados ginčui aktualiu klausimu, 2015 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodė, kad nustatyti reikalavimai nepagrįstai riboja potencialių tiekėjų skaičių, todėl VPT nuomone, pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrinant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

11955.

120Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl finansinės korekcijos dydžio, pažymi, kad Rekomendacijų 26 punkte nustatyta, jog institucija nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau - Gairės) bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris yra Rekomendacijų priedas. Aprašo 7 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamo normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas nekelia tarptautinio susidomėjimo (išskyrus tarptautinį pirkimą) (pvz., vertinama ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinamą ar panašiuose pirkimuose (vadovaujantis turima analogiškų projektų informacija) tokie ūkio subjektai dalyvavo ir kt.,); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama ar sudarytos sąlygos bet kuriam potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar punktą, kuriame aprašytas pažeidimas - kai galima įrodyti, kad konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir nėra jam proporcingi ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trikdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. Šiam pažeidimui Gairėse nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktu, kuriame nustatyta, kad kai galima įrodyti, jog minimalūs pajėgumo reikalavimai, konkrečiai pirkimo sutarčiai įgyvendinti, nėra susiję arba neproporcingi pirkimo objektui, tokiu būdu neužtikrinant lygių galimybių tiekėjams dalyvauti pirkime arba neteisėtai apribojant konkurenciją pirkime. 25 procentų finansinė pataisa taikoma kai pateiktas vienas pasiūlymas. Ginčijame sprendime CPVA, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, bei tai, kad Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas.

12156.

122Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes, aiškino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo CPVA apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo viešosios įstaigos Registrų centras skundas atmetamas.

123Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

124Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

125Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos Registrų centras skundą atmesti.

126Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Ministerija... 9. 3.... 10. Nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtina pareigą perkančiajai... 11. 4.... 12. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime konstatuota, jog CPVA pritaikė 25... 13. 5.... 14. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad tiek ginčo pirkimą, tiek pareiškėjo nurodytą... 17. 7.... 18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad CPVA nereiškė jokių... 19. 8.... 20. Pažymėjo, kad CPVA sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos... 21. 9.... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimo į pareiškėjo skundą... 23. II.... 24. 10.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie... 28. 12.... 29. CPVA 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė išankstinės pirkimų priežiūros... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad CPVA ginčijamame 2015 m. liepos 22 d. sprendime Nr.... 32. 14.... 33. Teismas pažymėjo, kad pirkimo dokumentų 2.1 punkte nustatytu kvalifikaciniu... 34. 15.... 35. Teismas vertino, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad Minimalius kvalifikacinius reikalavimus reglamentuoja... 38. 17.... 39. Įvertinus tiekėjo ekspertams ir specialistams keliamus reikalavimus,... 40. 18.... 41. Vertindamas reikalavimą būti teikus viešai prieinamas ne žemesnio nei 4... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, jog pažeidimas nenustatomas... 44. 20.... 45. Atsižvelgdamas į tai, kad esant formaliam pirkimo sąlygų pažeidimui,... 46. III.... 47. 21.... 48. Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 49. 22.... 50. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ne dėl... 51. 23.... 52. CPVA nesutinka su teismo išvada, kad per PLAIS teikiamos elektroninės... 53. 24.... 54. CPVA neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad konkretaus 4 brandos... 55. 25.... 56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115... 57. 26.... 58. Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto... 59. 27.... 60. Atsakovas pažymi, kad įvertinus Pirkimo dokumentus (Techninė specifikacija... 61. 28.... 62. CPVA teigimu, PLAIS nėra pasiekiama gyventojams arba verslo subjektams, o pati... 63. 29.... 64. Įvertinus pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją, negalima padaryti... 65. 30.... 66. CPVA nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PLAIS ir AIS... 67. 31.... 68. CPVA neginčija, kad tarp AIS ir PLAIS yra sukurta sąsaja, tačiau ji skirta... 69. 32.... 70. Įgyvendinant Projektą taip pat buvo numatyta apjungti paslaugas į vieną... 71. 33.... 72. Pareiškėjas VĮ Registrų centras atsiliepime į CPVA apeliacinį skundą su... 73. 34.... 74. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir... 75. 35.... 76. CPVA apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl... 77. 36.... 78. Pareiškėjas dėl PLAIS vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 79. 37.... 80. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl PLAIS teikiamų viešųjų elektroninių... 81. 38.... 82. Pareiškėjas pažymi, kad 4 brandos lygio apibūdinimas teisės aktuose nėra... 83. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 84. IV.... 85. 39.... 86. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr.... 87. 40.... 88. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdė projektą „( - ), kurį... 89. 41.... 90. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo padaryti... 91. 42.... 92. Atsakovas CPVA apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 93. 43.... 94. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir... 95. 44.... 96. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPVA nustatytą pažeidimą siejo su... 97. 45.... 98. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad... 99. 46.... 100. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius... 101. 47.... 102. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė,... 103. 48.... 104. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui... 105. 49.... 106. CPVA ginčijamame sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 2-je lentelėje... 107. 50.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai... 109. 51.... 110. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė CPVA,... 111. 52.... 112. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus pareiškėjo vykdyto pirkimo... 113. 53.... 114. Vertindama skundžiamame CPVA sprendime padarytas išvadas dėl Pirkimo... 115. 54.... 116. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas argumentas, kad... 117. 54.... 118. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 119. 55.... 120. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl finansinės korekcijos dydžio, pažymi,... 121. 56.... 122. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 123. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 124. Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros... 125. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą... 126. Sprendimas neskundžiamas....