Byla 2A-160-826/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. atstovės advokatės S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiemo įrenginių nugriovimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Gargždelė“, B. M. B., ir pagal I. J. priešieškinį atsakovei A. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Gargždelė“, B. M. B., Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį paskutinį kartą tikslino 2014-03-14, ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių ištaisyti SB „Gargždelė“ generaliniame plane, patvirtintame 1994-10-24 Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos viršininko, sklypo Nr. 315 plotą pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą į 0,0456 ha, o žemės sklypo Nr. 316 – pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą – į 0,041 ha bei atlikti šių sklypų kadastro duomenų patikslinimą; pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir A. V., 1 dalį, nustatant, kad A. V. parduotas sklypas turi kadastrinį Nr. ( - ), unikalų Nr. ( - ), Gargždų m. kv.; nustatyti A. V. priklausančio 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. 316, esančio sodininkų bendrijoje „Gargždelė“, Klaipėdos r., Gargždų m., ( - ), ribas pagal IĮ „Matavimų biuras“ 2007-07-24 atliktą sklypo planą; įpareigoti atsakovę I. J. atkurti pažeistas ieškovei A. V. priklausančio 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. 316 ribas bei nugriauti A. V. priklausančio sklypo Nr. 316 dalyje pastatytus kiemo įrenginius: tvorą, šaligatvį, laiptus, pažymėtus į dešinę nuo taškų 1-2, pagal 2007-07-24 IĮ „Matavimų biuras“ planą; panaikinti 2007-05-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-2779-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) sodininkų bendrijoje „Gargždelė“, Klaipėdos rajone, patikslinimo“; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1985 m. iš pardavėjos B. O. Ž. nusipirko sodo sklypą Nr. 315 sodų bendrijoje „Gargždelė“. Su pardavėja sudarė aktą, kuriame buvo nurodytas pardavėjos naudojamo žemės sklypo plotas – 0,0465 ha, sklype esantys želdiniai, nurodyti objektai, ribojantys sklypą, t. y. betoninės sienelės, žyminčios sklypo ribas nuo kelio bei gretimų sklypų. Dėl nelygaus sklypo reljefo sklypo ribos su greta einančiu keliu ir ribos su kaimyniniais sklypais Nr. 314 bei Nr. 316 buvo pažymėtos betonuotais šlaitais. 2002 m. pavasarį apsilankiusi sodo sklype pamatė, jog kaimyninio sklypo Nr. 316 šeimininkai pasistatė gyvenamąjį namą, kurio statybų metu sunkiasvorės mašinos važinėjo per jai priklausantį žemės sklypą, buvo išardyti betonuoti šlaitai, skyrę jos ir sklypo Nr. 316 ribą. 2003 m. kaimyninio sklypo Nr. 316 savininkė atsakovė I. J. pasistatė betoninę tvorą tarp sklypo Nr. 315 ir sklypo Nr. 316, tačiau įrengta tvora ne tik neatstatė buvusių betono sutvirtinimų, bet ir įsiterpė į jos sklypą. Iš SB „Gargždelė“ bendrijos narių ir jų valdomų sklypų plotų sąrašo, iš SB „Gargždelė“ 1992 m. parengto sklypo schemos, iš SB „Gargždelė“ 2005-05-12 pažymos Nr. 190, adresuotos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, taip pat iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog ji įsigijo ir jos sklypo Nr. 315 plotas buvo 0,0466 ha. 2007 m. liepos–lapkričio mėn. korporacijai „Matininkai“ bei IĮ „Matavimų biuras“ atlikus tikslius sklypo Nr. 315 matavimus išaiškėjo, jog į jai priklausantį 0,0465 ha sklypą neteisėtai įsiterpė kaimyninio sklypo Nr. 316 statiniai: betoninė tvora, laiptai, šaligatvis, todėl atsakovės I. J. neteisėtai pastatytais statiniais pažeistos jos sklypo ribos turi būti atkurtos, atsakovės I. J. kiemo įrenginiai, įsiterpę į jos sklypą, nugriauti ir panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymas Nr. 4-2779-(1,3) „Dėl sodo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) sodininkų bendrijoje „Gargždelė“ Klaipėdos rajone patikslinimo“. Atsakovei įsirengiant į jos sklypą įsiterpiančius statinius, buvo sunaikinta dalis jos sklype buvusių sodinukų, sunaikinta sklypo derlingo dirvožemio sluoksnio dalis, taip pat padaryta žala dėl sunaikinto betoninio bortelio, sudaužyto šiferio, taip pat buvo patirtos išlaidos, susijusios su išlaužyto šiltnamio remontu, todėl iš atsakovės priteistinas 5 995 Lt patirtos žalos atlyginimas (t. IV, b. l. 126–131).

3Atsakovė I. J. pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. NB-3380, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti niekinio sandorio šalims visą tai, ką jos yra gavusios pagal negaliojančią sutartį; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. NB2-3380, pardavėjo įgaliotinis P. R. pardavė ieškovei A. V. valstybei priklausantį 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos r., Gargždų m., Klaipėdos r sav., SB „Gargždelė“, kadastrinis adresas ( - ). Šios sutarties sudarymo metu pardavėjas pareiškė, kad dėl parduodamo daikto teisme ginčų nėra, taip pat nėra teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjos nuosavybės teisei. Konstatavus tai, nurodytas žemės sklypas su žemės sklypo planais ir kitais dokumentais, susijusiais su žemės sklypo eksploatacija, tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas ieškovei A. V., kuri atsakingai pareiškė, kad valstybės atstovo perduotam daiktui trūkumų nėra nustatyta ir parduotas žemės sklypas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio šalys priėmimo–perdavimo akte nurodytų žemės sklypo rekvizitų vietoje netikrino, todėl atsakovė mano, kad sodo žemės sklypas buvo įgytas pagal brėžinius, neatitinkančius faktinės padėties ir neatliekant detalių matavimų jo pardavimo momentu. Dėl šių priežasčių atsakovei I. J. ir jos sutuoktiniui J. J. nusprendus įteisinti 0,0465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos r., Gargždų m., Klaipėdos r. sav., SB „Gargždelė“, Nr. 316, jiems to daryti nebuvo leista. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2007-06-17 nustatė ir tos pačios dienos pranešimu Nr. 2050/10-3229 Klaipėdos apskrities viršininko administracija informavo, kad gretimo ir ieškovei priklausančio žemės sklypo dislokacijos vieta neatitinka sklypų, įbraižytų pagal SB „Gargždelė“ projektą, situacijos, dėl ko žemės sklypo su kadastriniu numeriu ( - )ribos kerta koordinuotą SB „Gargždelės“ ribą. Taigi, ieškovei parduoto žemės sklypo dislokacijos vieta neatitinka faktinės situacijos dėl objektyviai parduoto mažesnio pagal dydį žemės sklypo ploto, nes norint įkomponuoti realiai pagal dokumentus parduoto žemės sklypo Nr. 315 ribas natūra, sklypo Nr. 316 ribos kerta koordinuotą SB „Gargždelės“ ribą. Be to, atsakovė pažymi, kad SB „Gargždelė“ ir 1999 metais sklypų savininkų mokesčių žurnale, ir 2006-03-21 pažymoje Nr. 207 neatsitiktinai nurodoma, kad žemės sklypas Nr. 315 yra 0,0410 ha ploto, o ne 0,0465 ha ploto sklypas, kurį valdo A. V.. SB „Gargždelė“ 2007-08-11 posėdžio protokolas patvirtina, kad ginčas dėl žemės sklypų ribų kilo tik 2007 metais, paaiškėjus, jog žemės sklypai sukeisti vietomis, dėl ko jų numeracija neatitinka bendrijos projekto numeracijos. Atsakovės teigimu, faktiškai valdomų žemės sklypų plotai ir negali atitikti ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto žemės sklypo ploto, ieškovė piktnaudžiauja esama padėtimi, nes ginčijamojo sklypo įgijimo metu sąmoningai nuslėpė nuo pardavėjo faktiškai valdomo privatizuojamo žemės sklypo plotą, o vėliau, naudodamasi dokumentų neatitiktimi faktinei padėčiai, piktnaudžiauja procesine padėtimi teisme. Ginčytina sutartis buvo sudaryta darant klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus – padidintą žemės sklypo Nr. 315 plotą ir ribas sandorio sudarymo metu, ir šis suklydimas turi esminę reikšmę I. J. turtiniams interesams, todėl suklydus dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų, ginčytina sutartis pripažintina negaliojančia dėl suklydimo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartis. Joje turi būti nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo ex officio patikrina, ar žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Jeigu dalis parduoto žemės sklypo yra nenaudojama arba naudojama kitų asmenų, arba sklypas sumažėja dėl gretimų naudotojų kaltų ar klaidingų veiksmų, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirkimo–pardavimo sandoris dėl žemės sklypo ploto buvo niekinis ir kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise nepriklauso visas žemės sklypo plotas ar jo dalis. Jeigu parduodamas suformuotas pagal dokumentus žemės sklypas, neatitinkantis naudojamo dydžio, tai tokia išvada nedaroma vien iš to, kad faktinis naudojimas neatitinka dokumentuose nurodytojo. Teismas nustatė, kad ieškovei ir buvusiai sklypo Nr. 316 savininkei V. P. Klaipėdos rajono valdybos 1994-10-27 potvarkiu Nr. 626-V skirti sodo žemės sklypai ir juos nuo tada ir naudojo. Sodo sklypai buvo įgyti pagal pirmines sklypo schemas, neatlikus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų jų pardavimo momentu. Tačiau ieškovė faktiškai naudojosi 0,0419 ha dydžio sodo žemės sklypu, o atsakovė I. J. faktiškai naudojosi 0,0470 ha dydžio sodo žemės sklypu. Taigi, ginčo šalys daugiau nei dvidešimt metų naudojosi sodo žemės sklypais esamomis ribomis ir ginčo dėl faktinio naudojimo nebuvo, tačiau atsakovei I. J. atlikus savo sodo žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jos žemės sklypas yra 0,006 ha didesnis, todėl, kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymo Nr. 4-2779-(1.3), atsakovei buvo leista 0,006 ha sklypo dalį išsipirkti. Ginčas dėl žemės sklypo ribų kilo paaiškėjus, jog sodo žemės sklypai sukeisti vietomis ir jų numeracija neatitinka SB „Gargždelė“ projekte sklypų numeracijos, t. y. pagal projektą sklypų eiliškumas – 314, 315, 316, 317, o natūra yra – 314, 316, 315, 317. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad šalių faktiškai valdomų žemės sklypų plotai ir negali atitikti šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyto sodo žemės sklypų ploto, nes žemės sklypų dislokacijos vieta neatitinka sklypų (Nr. 315 ir 316), įbraižytų pagal SB „Gargždelė“ projektą, faktinės situacijos. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių bei jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, padarė išvadą, jog tarp šalių ginčas kilo ne dėl žemės sklypų ribų, o dėl to, kad SB „Gargždelė“ dėl žemės sklypų ankstesnių matavimų buvo padaryta klaida nurodant jų dislokacijos vietą, kas sąlygojo tapačius apsirikimus ir šalių žemės sklypų įsigijimo dokumentuose (pirkimo–pardavimo sutartyse), nurodant šalių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse klaidingą žemės sklypų numeraciją ir žemės sklypų plotų dydžius, kurie iš esmės neatitinka daugiau nei dvidešimt metų faktiškai valdomų tiek ieškovės, tiek ir atsakovės žemės sklypų. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti ieškovei priklausančio 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. 316 ribas pagal IĮ „Matavimų biuras“ 2007-07-24 atliktą sklypo planą, nes šis planas nebuvo suderintas su Žemėtvarkos skyriumi, dėl to neatitinka Kadastro įstatymo ir Nuostatų reikalavimų. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atkurti pažeistas ieškovei A. V. priklausančio 0,045 ha ploto žemės sklypo Nr. 316 ribas bei nugriauti A. V. priklausančio sklypo Nr. 316 dalyje pastatytus kiemo įrenginius, nes tai reikštų atsakovės nuosavybės teisių pažeidimą, kadangi atsakovė didesnį žemės sklypo plotą faktiškai valdo nuo 2000 m., jame pastatyti atsakovei priklausantys statiniai. Patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, ieškovei atitektų atsakovės faktiškai valdomo didesnio ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatyti statiniai, dėl to ieškovė privalėtų proporcingai kompensuoti už atsakovės pastatytus statinius ginčo žemės sklype, tačiau ieškovė atsakovei kompensacijos ar kitų sprendimo variantų nesiūlė, neįvertino galimų neigiamų padarinių ir, nors atsakovė siūlė bylą išspręsti taikiai, ieškovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių ištaisyti SB „Gargždelė“ generaliniame plane, patvirtintame 1994-10-24 Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos viršininko, sklypo Nr. 315 plotą pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą į 0,0456 ha, o žemės sklypo Nr. 316 – pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą – į 0,041 ha bei atlikti šių sklypų kadastro duomenų patikslinimą ir nurodė, kad pagal tuo metu egzistavusią praktiką sodininkų bendrijose pirminiai teritorijų generaliniai planai rengti privatizacijai vykdyti tik pagal rekreacijos poreikiams skirtų teritorijų reikalavimus, todėl pirminiai teritorijų generaliniai planai nebeatitinka realios situacijos. Parduodami žemės sklypai turėjo būti paženklinti riboženkliais, patikslinta kartografinė ir žemės kadastro medžiaga. Šie darbai turėjo būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau dažniausiai nebūdavo atliekami. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas sklypo Nr. 315 plotą nustatyti pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą į 0,0456 ha, o žemės sklypo Nr. 316 – pagal 1992 m. nustatytą faktinį naudojimą į 0,041 ha yra atmestinas, juolab kad sodininkų bendrijos „Gargždelė“ generaliniame plane būtent ir yra nustatytas sodo sklypo Nr. 315 plotas 0,0456 ha, o sodo sklypo Nr. 316 plotas – 0,0410 ha. Taip pat pažymėta, jog žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimą turi teisę ir pareigą atlikti trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Gargždelė“. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad žemės sklypų dislokacijos vieta neatitinka sklypų, įbraižytų pagal sodų bendrijos „Gargždelė” projektą, ir padarius išvadą, kad suprojektuotų 315 ir 316 sklypų vietos buvo pakeistos ir dėl apsikeitimo šalys faktiškai pradėjo naudotis skirtingo dydžio sklypais, kurių faktiniai dydžiai nesutampa su sklypų skyrimo dokumentais, atmestas reikalavimas dėl pirkimo–pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė pripažįsta, kad ji nuo pat sodo sklypo skyrimo, t. y. 28 metus, faktiškai naudojo ir 2006-06-01 privatizavo sodo sklypą Nr. 316, kurio plotas pagal SB „Gargždelė“ generalinį planą yra 0,0410 ha. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį ir nurodė, kad 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti visi duomenys, individualizuojantys parduotą žemės sklypą. Ieškovė valdė ir naudojosi sodo sklypu nuo 1985 m., o 1992 m. buvo sudarytas sodo sklypo planas, 1994 m. sudarytame sodininkų bendrijos „Gargždelė“ plane aiškiai identifikuotas bei nurodyta dislokacijos vieta sodininkų bendrijos „Gargždelė“ žemės sklype. Be to, atsakovė nėra šio sandorio šalis, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovė sudarė ginčijamą sandorį su Lietuvos Respublikos valstybe tam, kad pažeistų atsakovės teises.

5Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė advokatė S. B. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl gretimų žemės sklypų ribos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ginčas kilo ne dėl žemės sklypų ribų, o dėl to, kad buvo padaryta klaida nurodant sklypų dislokacijos vietą. Ieškovė visą laiką įrodinėjo, kad jos žemės sklypo riba buvo pažeista dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Iki 2006 m. ieškovė valdė didesnį sklypą, o dėl neteisėtai į ieškovės sklypą įsiterpusių atsakovės statinių jos sklypo ribos sumažėjo. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Atsakovė neneigė, kad iki 2006 m. buvusi betoninė sklypų pertvara buvo sunaikinta ir po to įrengta nauja betoninė siena. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė faktiškai naudojosi 0,0419 ha sklypu, nes byloje nėra tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų. 1985-05-20 pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir O. B. Ž., aiškiai nurodyta, kad parduodamas 0,0465 ha žemės sklypas. Taip pat nepagrįstos teismo išvados, kad dabartinės sklypų ribos yra nusistovėjusios per dvidešimt metų naudojimą, nes ginčas prasidėjo tik nuo 2006 m. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2007-07-24 IĮ „Matavimų biuras“ paruoštą planą dėl to, kad jis nebuvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė planą turėtų derinti tik po to, kai teismas tokį plano projektą patvirtintų. Nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimą turi teisę ir pareigą atlikti trečiasis asmuo SB „Gargždelė“, o ne Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes trečiasis asmuo nėra žemės sklypo savininkas, teisėtas naudotojas ar jų įgaliotas asmuo. Į 1994-10-24 sodų bendrijos generalinį planą buvo perkeltos klaidos, kurias padarė žemėtvarkos darbuotojai atlikdami kadastrinius matavimus prieš pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą. Žemėtvarkos tarnybos paruoštoje medžiagoje ieškovės sklypo

6Nr. 316, tačiau vėliau be paaiškinimų pakeistas į 315. Šiuos taisymus padarė Žemėtvarkos skyrius, kuris ir turi jas ištaisyti. Teismas nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su imperatyviųjų teisės normų pažeidimu. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad buvo pažeisti sodo sklype statomų statinių statybos reikalavimai, t. y. kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos, priešingu atveju turi būti gautas gretimo sklypo savininko sutikimas. Sodo sklypas atskirtas tvora nuo kaimyninio sklypo gali būti tik esant rašytiniam susitarimui, tačiau jokių sutikimų ieškovė atsakovei nedavė, statiniai ir tvora buvo pastatyti be jos sutikimo. Ieškovės atstovė apeliaciniu skundu taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7Atsakovės atstovas advokatas V. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo šalių žemės sklypų dislokacijos vieta neatitinka sodų bendrijos plane įbraižytų sklypų ribos. Suprojektuotų sklypų Nr. 315 ir 316 vietos buvo pakeistos, šalys faktiškai pradėjo naudotis skirtingais sklypais, o dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys. Atsakovės atstovas mano, jog ieškovė nuo 2006-06-01, kai buvo pasirašyta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, piktnaudžiauja esama padėtimi, nes jau sklypo pardavimo metu nuslėpė nuo pardavėjo faktiškai valdomo ir privatizuojamo žemės sklypo plotą.

8Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų ir ginčą nagrinėjo pagal ieškovės nustatytas ieškinio ribas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas yra dėl žemės sklypų dislokacijos vietos. Sodo sklypų skyrimo ieškovei ir atsakovei metu buvo padaryta klaida, dėl kurios šalys neturės galimybės įregistruoti sklypų pagal atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovė sodo sklypą įsigijo pagal pirmines schemas, sudarytas 1992-04-30 ir 1992-04-24, neatlikus kadastrinių matavimų jo pardavimo metu. Faktiškai daugiau nei 20 metų ieškovė naudojasi 0,0419 ha sklypu, o atsakovė – 0,047 ha sklypu. Atsakovei atlikus matavimus paaiškėjo, kad jos sklypas yra 0,006 ha didesnis, todėl 2007-05-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu jai buvo leista padidėjusią sklypo dalį išsipirkti. Ginčas kilo 2007 m., kai paaiškėjo, jog žemės sklypai sukeisti vietomis ir jų numeracija neatitinka sklypų numeracijos, nurodytos plane. Tik nustačius faktą, jog dėl apsikeitimo sklypais šalys pradėjo naudotis skirtingo dydžio sklypais, galima įregistruoti kadastro duomenų pakeitimą. Ieškovė ginčija ne savo faktiškai naudojamo sklypo ribas. Ieškovė ginčydama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį faktiškai pripažįsta, kad ji naudojo ir privatizavo sklypą Nr. 316, kurio plotas pagal generalinį sodų bendrijos planą yra 0,041 ha. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ištaisyti klaidas generaliniame plane dėl sklypų Nr. 315 ir 316, nes plano rengėjas buvo SB „Gargždelė“.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.

111 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

12Apeliantės atstovės prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (LR CPK 322 str.). Apeliantės atstovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, į tai, kad byla jau du kartus apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taigi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčas yra ne dėl žemės sklypo ribų, o dėl žemės sklypų klaidingos dislokacijos, tačiau apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad ji visą laiką įrodinėjo, jog jos žemės sklypo riba buvo pažeista dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, iki 2006 m. ieškovė valdė didesnį sklypą, o dėl neteisėtai į ieškovės sklypą įsiterpusių atsakovės statinių jos sklypo ribos sumažėjo. Be to, atsakovė neneigė, kad iki 2006 m. buvusi betoninė sklypų pertvara buvo sunaikinta ir po to įrengta nauja betoninė siena.

14Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojama žemės sklypo ribų nustatymo teisme tvarka, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir kai ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai. Siekiant išsaugoti civilinių santykių stabilumą, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės sprendžiant ginčą.

15Bylos duomenimis, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0465 ha žemės sklypas Nr. 315, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus ( - ), esantis Klaipėdos r. Gargžduose, sodų bendrijoje „Gargždelė“, atsakovė yra 0,041 ha ploto žemės sklypo Nr. 316 savininkė (t. 1, b. l. 7–11, t. 3, b. l. 5–6, 13–14). Formaliai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bei išsidėstymą sodų bendrijos generaliniame plane visų pirma yra ieškovės sklypas, po to atsakovės. Tačiau tokie duomenys neatitinka realios situacijos. Pagal faktinę padėtį bei pagal ieškovės pateiktą 2007-07-24 sudarytą žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 13) pirma yra atsakovės sklypas, po to ieškovės, o sklypų seka faktiškai yra tokia 314, 316, 315, 317, nors tokie duomenys neatitinka sodo plane esančių duomenų (t. 1, b. l. 135). Aplinkybę, jog sklypų numeracija faktiškai buvo sukeista vietomis, patvirtina ir įvairūs taisymai teismui pateiktuose sodo bendrijos dokumentuose. Iš byloje esančio 1998 m. sodų bendrijos narių sąrašo matyti, kad sklypas Nr. 315 priklausė V. P. (iki tol, kol sklypo savininke tapo atsakovė I. J.), o sklypas Nr. 316 priklausė ieškovei, tačiau šiame sąraše (pakeistas eiliškumas) padaryti taisymai ir nurodyta, kad ieškovės sklypo numeris yra 315 (t. 1, b. l. 20), t. y buvo sukeisti sklypų eilės numeriai, tačiau ne sklypų ribos. Iš byloje esančio ieškovės pateikto sodo namelio statybos projekto nustatyta, jog dar 1986-09-05 protokolu Nr. 3 buvo svarstytas ieškovės pareiškimas dėl leidimo vykdyti sodo namelio ir šiltnamio statybą kolektyviniame sode SB „Gargždelė“ sklype Nr. 316 (t. 5, b. l. 16). 1987-10-09 ieškovei išduotas leidimas statyti sodo namelį ir šiltnamį sklype Nr. 316 (t. 5, b. l. 15). 1990-03-12 sodininkų bendrijos „Gargždelė“ akte, kurį pasirašė komisija, buvo nustatyta, kad naujai priimtam nariui V. P. priklauso 315 sodo sklypas (t. 2, b. l. 41). Taigi akivaizdu, jog ieškovė visą laiką faktiškai valdė būtent sklypą Nr. 316, kurio plotas išliko nepakitęs iki šiol, t. y. 0,041 ha. 2006-02-31 sodininkų bendrijos „Gargždelė“ pažyma Nr. 207 patvirtina, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra 0,41 ha, tačiau nurodytas netikslus jos žemės sklypo numeris (t. 1, b. l. 17). Esant paminėtiems duomenims, teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės į bylą pateiktą 1985-05-20 tarp B. O. Ž. ir ieškovės sudaryto perdavimo–priėmimo akto kopiją, kuria ji remiasi įrodinėdama aplinkybę, kad įsigijo 0,0465 ha sklypą Nr. 315, nes ši ieškovės pateikto dokumento kopija prieštarauja kitiems anksčiau nurodytiems byloje esantiems įrodymams, kuriuos sudarė ne ieškovė ar ankstesnė jos sklypo savininkė, o tretieji asmenys, kurie nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi (CPK 178, 185 str.).

16Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas byloje iš esmės kilo ne dėl sklypo ribų, o dėl sklypų dislokacijos vietos. Teisinė žemės sklypų registracija bei jų išsidėstymas projekte nesutampa su faktine dislokacijos vieta, faktiškai šalys visą laiką valdė kitus sklypus, o faktinė sklypų dislokacijos vieta neatitinka planuose pažymėtos vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija susidarė dėl to, kad žemės sklypai ieškovei ir buvusiai atsakovės sklypo savininkei V. P. buvo skirti Klaipėdos rajono valdybos 1994-10-27 potvarkiu Nr. 626-V ir sklypai įgyti pagal pirmines schemas, sudarytas 1992-04-30 ir 1992-04-24, prieš tai neatlikus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų jų pardavimo momentu, nepatikslinus sklypų duomenų plane. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius. Šiuo atveju teismas kaip itin reikšmingą šalių ginčui išspręsti laiko faktą, jog ieškovė visą laiką valdė būtent 0,041 ha žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 316. Faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, iš esmės sprendžiant ginčą. Įvertintina ir tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 127–131) ir prašė nustatyti, kad sklypo Nr. 316 faktinis plotas pagal 1992 m. faktinį naudojimą yra 0,041 ha, t. y. ieškovė pripažįsta, jog sklypas 316, kurį ji valdo, yra mažesnis (Pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo rezoliucinės dalies 1 reikalavimas), tačiau po to reiškia šiam reikalavimui prieštaraujantį kitą reikalavimą – nustatyti, kad jos sklypo Nr. 316 plotas yra 0,0465 ha.

17Pažymėtina, kad ginčą dėl sklypo ribų ieškovė inicijavo tik po 2006-06-01 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nors nuo 1986 m. iki kreipimosi į teismą dienos 2008-05-12 nebuvo kilęs ginčas dėl sklypo ribų. Ieškovė teigė, kad jos žemės sklypo riba buvo pažeista dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kad iki 2006 m. ieškovė valdė didesnį sklypą, o dėl neteisėtai į ieškovės sklypą įsiterpusių atsakovės statinių jos sklypo ribos sumažėjo. Tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė vietoj ankstesnės jos ir ieškovės sklypą skyrusios betoninės sienelės po vykdytų statybų pastatė naują betoninę sienelę, nereiškia, kad naujoji betoninė siena buvo pastatyta įsiterpiant į ieškovės sklypą.

18Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypų dislokacijos vieta neatitinka sklypų, įbraižytų pagal sodų bendrijos „Gargždelė“ projektą, ir padaręs išvadą, kad suprojektuotų 315 ir 316 sklypų vietos buvo pakeistos ir šalys faktiškai pradėjo naudotis skirtingo dydžio sklypais, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2006-06-01 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka tik iš dalies, nes nustačius visas reikšmingas su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes šalių ginčas liko neišspręstas.

19Byloje konstatuota, jog ieškovė visą laiką faktiškai valdė kitą sklypą, nei nurodyta 2006-06-01 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje. Šios sutarties 1 dalyje nurodyta, kad ieškovei A. V. parduodamas 0,0465 ha sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), sodų bendrijoje „Gargždelė“. Tačiau faktiškai ieškovės valdomas sklypas atitinka 316 sklypo ribas. Teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe laiko 1987-10-09 ieškovei išduotą leidimą statyti sodo namelį ir šiltnamį būtent sklype Nr. 316, be to, apeliaciniame skunde ieškovės atstovė teigia, kad jos sklypas visada buvo Nr. 316, tačiau be aiškių priežasčių jo numeris buvo pakeistas į Nr. 315. Taigi ieškovė pripažįsta, jog faktiškai jos sodo sklypo numeris yra 316. Kaip jau buvo minėta anksčiau šiame sprendime, sklypo Nr. 316 plotas visada buvo mažesnis nei Nr. 315, t. y. 0,041 ha, tačiau, kaip nurodė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Ūkio ministerijos, pagal tuo metu egzistavusią praktiką sodininkų bendrijose pirminiai teritorijų generaliniai planai privatizacijai vykdyti rengti tik pagal rekreacijos poreikiams skirtų teritorijų reikalavimus, todėl pirminiai teritorijų generaliniai planai nebeatitinka realios situacijos. Dėl to darytina išvada, jog ieškovei sklypas buvo parduotas pagal netikslų planą, neįvertinus sklypą identifikuojančiuose dokumentuose darytų taisymų, neatsižvelgus į faktinę situaciją bei į pirminius sklypo valdymo dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavusi faktinę šalių valdomų sklypų neatitiktį teisinei registracijai, atsižvelgdama į tai, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal netikslius planus, kuriuose nebuvo atlikti taisymai pagal susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp ieškovės ir valstybės 2006-06-01 sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1 dalyje yra padaryta techninė klaida, nes parduodant ieškovei žemės sklypą, yra nurodyti neteisingi sklypo identifikaciniai duomenys: unikalus ir kadastriniai numeriai, sklypo plotas.

20Nustačius, kad 2006-06-01 tarp ieškovės ir valstybės sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1 dalyje yra padarytos techninės klaidos, nurodant sandorio dalyką – žemės sklypą – apibūdinančius identifikacinius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei pašalinti neatitikimą tarp faktinės ir teisinės situacijos, ieškovės ir atsakovės valdomų sklypų identifikaciniai duomenys sukeistini, nurodant, jog ieškovės valdomo žemės sklypo numeris yra 316, o atsakovės – 315, atitinkamai keičiant sklypų unikalius bei kadastrinius numerius bei sklypų plotą (CK 1.7 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai įsigijo mažesnio ploto žemės sklypą, nei nurodyta 2006-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, ieškovė turi teisę kreiptis į LR Vyriausybę dėl už sklypą permokėtų lėšų grąžinimo.

21Siekiant išvengti situacijos, kai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke dviem asmenims priklausytų žemės sklypai su vienodais unikaliais ir kadastro numeriais, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje keistini atsakovei I. J. priklausančio žemės sklypo kadastro ir unikalus numeriai.

22Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su imperatyviųjų teisės normų pažeidimu. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad buvo pažeisti sodo sklype statomų statinių statybos reikalavimai, t. y. kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos, priešingu atveju turi būti gautas gretimo sklypo savininko sutikimas. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustato, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Taikant šią normą, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienerius metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas. Nagrinėjamoje byloje taikytinos nurodytos Statybos įstatymo nuostatos ir konstatuotina, jog ieškovės sutikimas dėl statybų nebuvo privalomas, nes į teismą ieškovė kreipėsi 2008 m., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo atsakovės statybų pradžios, nes savo ieškinyje (t. 1, b. l. 1) nurodė, kad jau 2002 metais ji pastebėjo, kad yra atlikti šie statybos darbai. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 straipsnis pakeistas 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatančios nurodytą teisinį reglamentavimą aptariamos teisės normos yra taikomos administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-1025-13, 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-143-82-13). Taigi Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustato, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo.

23Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. J. valdomo žemės sklypo Nr. 315 plotas yra didesnis nei ieškovės, nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. pažeidimų.

24Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2007-05-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr.4-2779-(1.3) panaikinimo, kadangi pripažinus, kad ieškovė visą laiką naudojosi sodo sklypu, kurio numeris yra 316, esančiu 0,041 ha ploto, o atsakovė sodo sklypu, kurio Nr. 315, esančiu 0,0456 ha, nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies – pakeistina 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. V. ir valstybės – patikslintini duomenys apie ieškovės žemės sklypo numerį, unikalus, kadastriniai numeriai ir sklypo plotas, likusios ieškinio dalys atmestinos, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 d.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas buvo patenkinti iš dalies, tačiau įvertinus tai, kad patenkinta tik 8 proc. ieškinio reikalavimų, kurie iš dalies sutapo su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimu, iš šalių viena kitai turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

29panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės A. V. ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti tarp ieškovės A. V. ir valstybės sudarytą 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NB2-3308 ir nustatyti, kad ieškovei A. V. 2006-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo eilės Nr. 316, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,041 ha. Likusią ieškinio dalį atmesti.

30Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

31Pakeisti atsakovei I. J. priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Gargždelė“, Klaipėdos r., Gargžduose, Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatyti, kad atsakovės I. J. žemės sklypo, įgyto 2000-09-22 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. NGP-6080, eilės Nr. 315, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), su jame esančiais daiktais: sodo pastatu, unikalus Nr. ( - ), šiltnamiu, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį paskutinį kartą tikslino... 3. Atsakovė I. J. pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti 2006-06-01... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-06 sprendimu ieškinį ir... 5. Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė advokatė S. B. prašė panaikinti... 6. Nr. 316, tačiau vėliau be paaiškinimų pakeistas į 315. Šiuos taisymus... 7. Atsakovės atstovas advokatas V. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 11. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 12. Apeliantės atstovės prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio... 13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčas yra... 14. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. CK 4.45 straipsnyje... 15. Bylos duomenimis, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos... 17. Pažymėtina, kad ginčą dėl sklypo ribų ieškovė inicijavo tik po... 18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypų dislokacijos... 19. Byloje konstatuota, jog ieškovė visą laiką faktiškai valdė kitą sklypą,... 20. Nustačius, kad 2006-06-01 tarp ieškovės ir valstybės sudarytos valstybinės... 21. Siekiant išvengti situacijos, kai Nekilnojamojo turto registro centriniame... 22. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nenagrinėjo ieškovės nurodytų... 23. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. J. valdomo žemės sklypo Nr.... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2007-05-21... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas buvo patenkinti iš dalies, tačiau... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 29. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo... 30. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį... 31. Pakeisti atsakovei I. J. priklausančio žemės sklypo, esančio SB...