Byla 2A-1243-230/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,State port group“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-836/2014 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Git Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „State port group“, trečiajam asmeniui G. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu actio Pauliana ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti atsakovės UAB „State port group“ vienašališkai atlikto 7 972,01 Lt skolos ieškovei įskaitymą ir tarp ieškovės BUAB „Git Transport“ ir atsakovės UAB „State port group“ sudarytą sandorį – skolų suderinimo aktą negaliojančiu LR CK 6.66 str. 1 d. pagrindu, 2) taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės UAB „State port group“ ieškovei BUAB „Git Transport“ 7 972,01 Lt; 3) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys buvo sudariusios sutartį dėl kuro kortelių pirkimo ir dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) susigrąžinimo organizavimo. Šios sutarties pagrindu 2012 m. rugsėjo 17 d., t. y., likus mažiau nei mėnesiui iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo 2012 m. spalio 11 d., kai jau ieškovė nebevykdė veiklos, atsakovė atliko sugrąžinto ieškovei PVM mokesčio įskaitymą už ieškovės skolą už kurą. Šalys 2012-10-05 pasirašė skolos suderinimo aktą. Atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą, nes jau turėjo sunkumų susigrąžinant skolą iš ieškovės, todėl atlikdama 7 972,01 Lt įskaitymą elgėsi nesąžiningai. Ieškovė įskaitymo sudarymo momentu buvo nemoki, veiklos nevykdė jau nuo 2012 m. balandžio mėnesio, turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybinei Socialinio draudimo fondo valdybai, todėl atlikus įskaitymą, kurio atsakovė neprivalėjo daryti, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „State port group“ vienašališkai atlikto 7 972,01 Lt skolos ieškovei įskaitymą ir tarp ieškovės BUAB „Git Transport“ ir atsakovės UAB „State port group“ sudarytą sandorį (skolų suderinimo aktą) negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 972,01 Lt, kurie buvo įskaityti ieškovės skolos padengimui. Priteisė iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės valstybei 239,16 Lt žyminį mokestį ir 23,94 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad šalys 2011-12-06 sudarė sutartį Nr. 2 dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo. Atsakovė 2012-04-19 pretenzija ragino ieškovę padengti įsiskolinimą. Ieškovė 35 988,82 Lt skolos atsakovei užtikrinimui 2012-08-16 pasirašė vekselį. Atsakovė 2012-09-03 atliko įskaitymą 7 972,01 Lt sumai ir 2012-09-17 pranešimu apie tai informavo ieškovę. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Git Transport“ iškelta bankroto byla konstatavaus, kad UAB „Git Transport“ yra nemoki. Teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2012 m. balandžio 12 dienos nevykdė veiklos, turėjo didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams (tarp jų darbuotojams, VSDFV), sandorių sudarymo metu buvo nemoki, turto neturėjo, sąskaitos buvo areštuotos, todėl atsakovės 2012-09-03 atliktas įskaitymas ir 2012-10-05 pasirašytas suderinimo aktas iš esmės pažeidė visų ieškovės kreditorių interesus, nes tokiu būdu ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir taip sumažino savo turtą bei visų likusių kreditorių galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Teismas sprendė, kad tiek ieškovė, kaip skolininkė, tiek atsakovė, kaip kreditorius, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningos. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo, kad yra nemoki, taip pat apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą, kuris 2012-10-11 buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, tačiau nepaisydama kitų kreditorių interesų, pasirašė skolų suderinimo aktą, sutiko, jog atsakovė atliktų įskaitymą ir tokiu būdu patenkino dalį atsakovės finansinio reikalavimo. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų, padarė išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga, kadangi jai buvo prieinama informacija apie ieškovę ir jos finansinę padėtį, todėl atsakovei, kaip protingam ir apdairiam verslininkui, buvo žinoma arba turėjo būti žinoma ieškovės turtinė padėtis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, žinodama apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, pasinaudojo galimybe kuo greičiau atgauti skolą ir patenkinti tik savąjį reikalavimą, taip pažeisdama kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovei esant nemokiai ji neturėjo pareigos sutikti, o atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo, todėl sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti negaliojančiu 2012-10-05 ieškovės sudarytą skolų suderinimo aktą dėl skolos įskaitymo ir 2012-09-17 atliktą įskaitymą 7 972,01 Lt sumai. Teismas sprendė, kad taikant restituciją atsakovė turėtų grąžinti ieškovei 7 972,01 Lt, kuriuos atsakovė gavo iš ieškovės, o atsakovei turėtų būti grąžinta reikalavimo teisė į 7 972,01 Lt sumą ieškovei, kurį atsakovė turi teisę pareikšti ieškovės bankroto byloje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įskaitymai yra galimi iki bankroto bylos iškėlimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Tokia pozicija iš esmės atitinka ir neprieštarauja ir CK 6.140 str. nuostatoms, kur aiškiai numatyta skolininko nemokumo atveju kreditorių teisė įskaityti savo reikalavimus net kai jų terminai nėra suėję. Be to, visas prievoles vykdyti draudžiama nuo bankroto bylos iškėlimo ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 7 str. 3 p.), ką ieškovė painioja su įmonės turto pardavimu, nes įmonės turto pardavimas ir prievolių vykdymas iš esmės nėra tapatūs dalykai. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės mokumas visiškai nepasikeitė ir įtakos kreditorių interesams neturėjo, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, o tik apsiribojo konstatavimu, kad įskaitymu buvo suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus kreditorius. Ieškovė sumažino savo skolinius įsipareigojimus faktiškai nesumažindama savo turto ir neatlikdama jokių piniginių mokėjimų, kas tik patvirtina sandorio teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

112) Teismas nevertino 2011-12-06 šalių sudarytos sutarties Nr. 2 dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo organizavimo įtakos ginčo sandoriams ir jų galiojimui. Remiantis šios sutarties 5.3. p. ir 5.6. punktais, šalys buvo prisiėmę prievolę atlikti įskaitymus, o jiems esant negalimiems atlikti mokėjimus. Todėl ieškovės ginčijamas įskaitymas buvo privalomas ir galimas. Be to, sutartis buvo sudaryta dar iki kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo, nes PVM mokestis buvo sugrąžintas po sutarties dėl šio mokesčio grąžinimo sudarymo, todėl įskaitymo privalomumas buvo ir yra. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuostatų neanalizavo ir nevertino, nors skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

123) Teismas pripažino negaliojančiu atsakovės vienašališkai atlikto 7 972,01 Lt skolos ieškovei įskaitymą ir šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą negaliojančiais, kas patvirtina, kad teismas iš esmės nesigilino ir nesiaiškino 2012-10-05 skolų suderinimo akto bei 2012-09-17 pranešimo Nr. 10 teisinio statuso. Apeliantė nurodo, kad įskaitymą atliko CK 6.131 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. ieškovei išsiųsdama vienašalį 2012-09-17 pranešimą Nr. 10. Būtent šiuo pranešimu buvo atliktas įskaitymas, dėl ko byloje iš esmės ginčo nebuvo. Tačiau buhalterinis sudengimas pas ieškovę reikšmės sandoriui neturi. 2012-10-05 skolų suderinimo aktas, kuris reikalingas ruošiant įmonės finansinių atskaitų rinkinį, buvo siųstas patvirtinti ir suderinti skolas, tačiau tai nėra tapatu įskaitymui ir teisinės reikšmės tam neturi. Todėl skolų suderinimo aktas nėra ir negali būti laikomas įskaitymo sudedamąją dalimi, nes juo nebuvo atliktas joks teisinis sandoris, o tik buvo atliktas formalus esamų skolinių įsipareigojimų pripažinimas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas nagrinėdamas bylą pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visapusiškai neįvertinęs byloje esančių įrodymų neatskleidė bylos esmės.

134) Teismas nepagrįstai taikė restituciją. CK 6.145 straipsnyje įtvirtinta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau 2012-09-17 pranešimu atlikus įskaitymą, šalys faktiškai nieko negavo, o buvo įskaityta piniginis reikalavimas viena kitos atžvilgiu, t. y. faktinio turto perdavimo šiuo sandoriu padaryta nebuvo, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu šalys jau yra sugrąžinamos į ankstesnę iki sandorio buvusią padėtį ir jokia restitucija nėra taikoma. Vienintelė restitucija pagal šį sandorį yra galima šalis grąžinant į ankstesnę padėtį – konstatuotina šalims teisė reikalauti piniginių sumų viena iš kitos, kurių šalys galėjo reikalauti iki įskaitymo. Ieškovė gi nenurodė ir neįrodinėjo piniginių lėšų priteisimo aplinkybės (vindikacijos).

145) Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė žinojo apie įskaitymą ir jo sąlygas, tačiau ieškovės ginčijamas sandoris yra vienašalis ir nuo ieškovės valios nepriklausė, todėl ieškovės nesąžiningumas reikšmės sandoriui neturi, kaip ir atsakovės, kuri, atlikdama įskaitymą, įgyvendino tokią teisę. Nei ieškovė, kaip skolininkė, nei atsakovė, kaip kreditorius, neturėjo kito pasirinkimo dėl sandorio sudarymo, todėl sandoris kitų kreditorių interesų nepažeidė ir nepažeidžia. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju jos sąžiningumas esminės reikšmės neturi, nes sandoris buvo vienašalis ir įstatymų leidžiamas. Be to, įskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo yra nedraudžiami, o atliktu įskaitymu kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Nurodo, kad nors atsakovė žinojo apie ieškovės vėlavimą mokėti, tačiau tai nereiškia, kad buvo žinoma ieškovę esant nemokia. Teismas taip pat neįvertino, kad įskaitymas buvo atliktas pagal tarp šalių pasirašytos ir galiojančios sutarties dėl PVM grąžinimo nuostatas, t. y. buvo privalomas sandoris. Todėl išeitų, kad šalių tarpusavio įsipareigojimų, kylančių iš šios sutarties, vykdymas yra atsakovės nesąžiningumas, su kuo negalima sutikti.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su skundo argumentais, kad atlikus įskaitymą ieškovės turto masė nesumažėjo ir liko visiškai nepakitusi ir kad įskaitymas neturėjo jokios įtakos kreditorių interesams. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio. Pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė, atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sumažino bankrutuojančios įmonės turto vertę, nes tokiu būdu sumažėjo turto masė, iš kurios bus galima patenkinti kitų ieškovės kreditorių reikalavimus. Atsiskaitymui su vienu kreditoriumi panaudotos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl įskaitymu pažeidžiamos kreditorių teisės. Be to, ginčijamo sandorio sudaryti nebuvo privaloma ir tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad esant galiojančioms sutarties nuostatoms dėl tarpusavio atsiskaitymo, ginčijamas įskaitymas buvo privalomas ir galimas, kadangi juo buvo pažeisti kitų kreditorių interesai ir apsunkinta galimybė patenkinti jų reikalavimus. Apeliantei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma ieškovės turtinė padėtis, kadangi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre ir buvo viešai prieinami, teismų specializuotame puslapyje buvo paskelbta informacija apie tai, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, taip pat buvo prieinama informacija iš VSDFV (Sodros) apie įsiskolinimą šiam biudžetui. Tai, kad įskaitymo sandoris yra vienašalis sandoris, nepaneigia sąžiningumo reikalavimų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, pareiškiant kreditorių interesų gynimui numatytą actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnio pagrindu), atsakovei teigiant, kad nėra tokio ieškinio reiškimui numatytų sąlygų, kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo.

19Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana ieškinio reiškimo sąlygos

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, o atsakovė, atlikdama įskaitymą, užsitikrino pirmenybę gauti reikalavimo patenkinimą, taip pažeisdama kitų ieškovės kreditorių teises. Apeliantės nuomone, dėl atlikto įskaitymo ieškovės mokumas nepakito, turto nesumažėjo, o įsipareigojimai sumažėjo, todėl kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Tokiu būdu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana ieškinio reiškimo sąlygos.

21CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

22Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Todėl kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuris pasinaudojo teise įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito.

23Byloje nustatyta, kad atsakovė 2012-09-03 atliko įskaitymą, apie kurį ieškovei pranešė 2012-09-17 (b. l. 11, 39), bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2012 m. spalio 11 d., o pareiškimas iškelti bankroto bylą pateiktas 2012-08-29 (b. l. 5–7). Iš nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad pagal 2012-01-08 balansą ieškovė tuo metu turėjo turto 327 313 Lt vertei, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 579 760 Lt, tarp jų 510 405 Lt sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Teismas taip pat nustatė, kad vien pradelsti įsipareigojimai 2012-08-31 sudarė 295 631,98 Lt, tarp jų buvo įsiskolinimų darbuotojams (27 715,93 Lt), Valstybinei mokesčių inspekcijai (28 323,75 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondui (11 007,55 Lt). Tokie nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuoti faktai leidžia spręsti, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu (vos vienas mėnuo iki bankroto bylos iškėlimo) jau buvo faktinėje nemokumo būsenoje, todėl įskaitymas būtų teisėtas ir galimas tik tuomet, jeigu juo nebūtų pažeidžiami kitų kreditorių.

24Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

25Atlikus įskaitymą buvo sumažintas ieškovės turtas, nes ji negavo piniginių lėšų, todėl jo atlikimo metu sumažėjo buvusių kitų ieškovės kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovė, žinodama apie savo nemokumą, tokiu būdu atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių – atsakove – nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo faktiškai nemoki, o atlikus įskaitymą atsakovei buvo be pagrindo suteikta pirmenybė prieš kitus savo kreditorius, taip pažeidžiant nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovės kreditorių teisių pažeidimą.

26 Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

27Viena iš būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra nustatyti, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovės teigimu, šalių privalomumą atlikti ginčo įskaitymą numatė 2011-12-06 šalių pasirašyta sutartis Dėl pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimo organizavimo (b. l. 9–10), kurios 5.3 ir 5.6 p. numatė, kad šalys buvo prisiėmę prievolę atlikti įskaitymus, o jiems esant negalimiems, atlikti mokėjimus. Tačiau nurodytos sutarties 5.3 punkte buvo numatyta atsakovės teisė (o ne pareiga) įvykdyti atsiskaitymą (padengti įsiskolinimus) iš valstybės mokesčio departamento (MD) grąžintų lėšų. Tokia teisė galėjo būti realizuota, tik nepažeidžiant kitų faktiškai jau buvusios nemokia ieškovės kreditorių teisių. Nurodyti sutarties punktai (5.3 ir 5.6) tik numatė sutarties vykdymo tvarką, bet nenustatė įskaitymo privalomumo.

28Dėl šalių pasirašyto skolų suderinimo akto teisinės reikšmės ir jo nuginčijimo

29Pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytą 2012-10-31 aktą Dėl skolų suderinimo, kaip ir atliktą įskaitymą laikė sandoriu, todėl pripažino negaliojančiais tiek atliktą įskaitymą, tiek nurodytą aktą, kuriuo buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei. Atsakovė mano, kad aktas dėl skolų suderinimo neturi jokios teisinės reikšmės įskaitymui, kadangi įskaitymas galėjo būti ir buvo atliktas atsakovei išsiuntus ieškovei vienašalį pranešimą, o aktas tėra buhalterinis dokumentas, kuris reikalingas ruošiant įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skolų suderinimo aktas gali būti ginčijamas, kadangi jo pasirašymas šalims sukelia tam tikras pasekmes. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu, skolų suderinimo akto duomenys tampa nepagrįstais. Be to, skolų suderinimo aktu faktiškai yra pripažįstamas įskaitymas, dėl kurio ir buvo pasirašytas šis aktas, todėl jo ginčijimas yra pagrįstas ir jo nenuginčijus nebūtų galimybės pripažinti ieškovės teisę į neteisėtu įskaitymu įskaitytas ieškovei priklausančias pinigines lėšas.

30Dėl sąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

31Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl skolininkės (ieškovės) ir trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumo, teigia, kad ieškovės nesąžiningumas yra nereikšmingas, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris, o atsakovės nesąžiningumo nėra, nes įskaitymas buvo galimas ir įstatymų leidžiamas, o pagal šalių susitarimą net privalomas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatas įskaitymas yra prievolės pasibaigimas, t. y. vienas iš prievolės pasibaigimo būdų. Prievolės pabaiga reiškia paskutinę teisinio santykio gyvavimo stadiją, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis ir baigiasi tiek skolininko pareiga, tiek kreditoriaus reikalavimo teisė. Tokiu būdu įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimas, yra tiesiogiai susijęs su šalių prievoliniu santykiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir skolininkės (ieškovės) sąžiningumą.

32Apeliacinio skundo argumentai, kad įskaitymas buvo galimas ir įstatymų leidžiamas, o pagal šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir privalomas, todėl atsakovės nesąžiningumas nevertintinas ir neturi jokios reikšmės, atmestini. Kaip jau nurodyta, įskaitymas būtų teisėtas ir galimas tik tuomet, jeigu juo nebūtų pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, tačiau šiuo atveju yra nustatyta, kad yra pažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai.

33Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės nesąžiningumą pagal įstatyme (CK 6.66 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktikoje suformuotas taikyles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas, kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010).

34Atsakovė žinojo, kad ieškovė vėluoja atsiskaityti su atsakove, ką patvirtina jos 2012-04-19 pretenzija ieškovei (b. l. 14), kuria ji reikalavo sumokėti pakankamai didelę skolą (34 687,55 Lt). Todėl atsakovė, būdama verslininke ir veikdama apdairiai ir atsakingai, turėjo pasidomėti, ar ieškovė neturi kreditorių, ar sudarant sandorį, t. y atliekant įskaitymą nebus pažeisti jų interesai. Atsakovė turėjo ne tik pareigą tuo pasidomėti, bet ir buvo galimybės tai atlikti, kreipiantis į juridinių asmenų registrą dėl finansinės atskaitomybės duomenų, turto arešto aktų registrą, be to, sandorio sudarymo metu jau buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, apie ką paskelbta informacija teismų specializuotame puslapyje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydama sandorį pažeis skolininkės kreditorių teises.

35Dėl restitucijos taikymo

36Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei neteisėtai įskaitytą sumą, su kuo nesutinka atsakovė, teigdama, kad restitucija negalima, kadangi atlikus įskaitymą šalys faktiškai nieko negavo, o tik buvo įskaityti reikalavimai viena kitos atžvilgiu. Todėl šiuo atveju restitucija galima tik konstatuojant šalims teisę reikalauti piniginių sumų viena iš kitos.

37Actio Pauliana instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius (kreditoriai) galėtų patenkinti savo reikalavimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiant į jį išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010; kt.). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

38Byloje ginčytas sandoris pripažintas negaliojančiu konstatavus esant actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl ir visos atsakovei dėl neteisėto sandorio atitekusios sumos grąžintinos ieškovei kreditorių reikalavimams įstatymų nustatyta tvarka tenkinti bankroto byloje. Todėl ginčo sandoriu atsakovės įskaityta ieškovei priklausiusi suma grąžintina ieškovei, kaip pripažinto negaliojančiu ginčo sandorio dalykas. Ginčo sandoriu buvo įskaitytos piniginės lėšos, o ne reikalavimo teisės, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad restitucija negalima.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

40Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu actio Pauliana ieškiniu pirmosios instancijos teismo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad šalys 2011-12-06 sudarė sutartį Nr. 2 dėl... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir Kėdainių rajono apylinkės... 10. 1) Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu.... 11. 2) Teismas nevertino 2011-12-06 šalių sudarytos sutarties Nr. 2 dėl... 12. 3) Teismas pripažino negaliojančiu atsakovės vienašališkai atlikto 7... 13. 4) Teismas nepagrįstai taikė restituciją. CK 6.145 straipsnyje įtvirtinta,... 14. 5) Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė žinojo apie įskaitymą ir... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto šalių priešpriešinių... 19. Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana ieškinio reiškimo... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu... 21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 22. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad ginčo... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2012-09-03 atliko įskaitymą, apie kurį... 24. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl... 25. Atlikus įskaitymą buvo sumažintas ieškovės turtas, nes ji negavo... 26. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo... 27. Viena iš būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra nustatyti, kad... 28. Dėl šalių pasirašyto skolų suderinimo akto teisinės reikšmės ir jo... 29. Pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytą 2012-10-31 aktą Dėl skolų... 30. Dėl sąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos ... 31. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl skolininkės... 32. Apeliacinio skundo argumentai, kad įskaitymas buvo galimas ir įstatymų... 33. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės... 34. Atsakovė žinojo, kad ieškovė vėluoja atsiskaityti su atsakove, ką... 35. Dėl restitucijos taikymo... 36. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės atliktą įskaitymą... 37. Actio Pauliana instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto... 38. Byloje ginčytas sandoris pripažintas negaliojančiu konstatavus esant actio... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 40. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti...