Byla e2-18485-994/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Tamsen LT“ atstovui advokatui A. N., atsakovo UAB SKF „Arkada“ atstovui advokatui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Tamsen LT“ ieškinį atsakovui UAB SKF „Arkada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. l. 1-7) ir prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-05-15 atsakovo pasirašytą tarpusavio įsiskolinimo padengimo aktą ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 5 244,87 Eur sumą, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei papildomuose 2016-06-01 paaiškinimuose (el. b. l. 78-79) nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartimi c. b. Nr. B2-6545-590/2012 iškėlė UAB „Tamsen LT“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė R. N.. 2012-05-15 atsakovas sudarė tarpusavio įsiskolinimo padengimo aktą, pagal kurį padarė užskaitymą 5 244,87 Eur sumoje. Atsakovas buvo skolingas ieškovui 7 944,40 Eur, o ieškovas pagal 2012-05-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARK00134 ir 2012-05-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARK00133 5 244,87 Eur sumą. Teikdamas 2016-06-01 papildomus paaiškinimus nurodė, kad ginčo akto ieškovas nėra pasirašęs. Ginčo akte nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui po įskaitymo lieka 2 699,53 Eur. Minėtas aktas buvo sudarytas, kai įmonė jau veikė nuostolingai, t. y. atsakovas iš viešai prieinamų duomenų (ieškovo balanso, Pelno nuostolių ataskaitos, Sodros duomenų) galėjo matyti, kad ieškovo turto nepakaks kitų kreditorių reikalavimams. 2012-11-28 balanse nurodyta, kad įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovas 2011-09-25 turėjo įsiskolinimą Sodrai. Ginčo akto metu ieškovas jau turėjo įsiskolinimų – UAB „In Brevi“ – 73 951,55 Lt pagal 2011-07-25 subrangos sutartį, UAB „Jursta“ – 333 500 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras, UAB „SV prekyba“ – 13 552 Lt, UAB “Elektros energija”- 18 619,85 Lt, UAB “Velansta”- 70 341,21 Lt. Bankroto bylos metu kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 597 971,85 Lt. Atsiskaičius su vienu kreditoriumi, atsakovui buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą. Susitarimas ginčijamas, reiškiant Actio Pauliana ieškinį. Atsakovas neprivalėjo sudaryti tarpusavio įskaitymo. Ginčijamas aktas pažeidė kreditorių teises, kadangi skolininkas gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovas, esant ieškovui faktiškai nemokiam, sudaręs vienašalį įskaitymo aktą, išvengė ĮBĮ straipsnio nuostatų taikymo, o likę ieškovo kreditoriai prarado galimybes iš gautų sumų patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos šių kreditorių teisės. Sąžininga šalis tokia, kuri prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandoriu nėra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės bei pareigos. Ginčijamą sandorį sudarė verslininkas, kuriam keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi. Atsakovas nepasidomėjo ieškovo finansine būkle, nors tai privalėjo padaryti. Jei nebūtų buvę akto, tai atsakovas būtų mokėjęs skolą ieškovui. Taikant restituciją, ši suma, kurią atsakovas neteisėtai gavo iš ieškovo, privalo būti priteistina iš atsakovo. Atsakovas turės teisę reikšti kreditorinį reikalavimą į ieškovą ieškinio sumai.

3Atsakovas UAB SKF „Arkada“ atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 68) nurodė, kad ginčo aktas buvo sudarytas gera valia ir laikantis įstatymų. Jokių duomenų apie ieškovo nemokumą nebuvo žinoma. Kiekviena statybų bendrovė atitinkamu metu turi įsiskolinimų bei tuo pačiu metu yra kreditorius kitų skolininkų atžvilgiu.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad ieškovo vadovas, gavęs ginčo vienašalį aktą, grąžino jį atsakovui. 2012-06-01 ieškovas teikė atsakovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas skolingas ieškovui 7 944,40 Eur, tačiau šio akto išsiuntimo informacijos negali pateikti, nes nėra išlikusios siuntimo informacijos. Atsakovas ne tik iš viešai prieinamų duomenų, bet ir prieš sudarant šalių 2011-11-04 Statybos rangos sutartį buvo informuotas, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir galės įvykdyti įsipareigojimus, jeigu nebus vėluojama atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškinio senatis actio Pauliana ieškiniui pareikšti nepraleista, nes neužteko gauti ginčo akto bankroto administratoriui 2014-03-31 bei 2014 m. gegužę - duomenis iš atsakovo, bet buvo būtina išklausyti ir buvusio vadovo paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, kuri buvo pateikta raštu tik 2015-07-10.

5Liudytojas E. R., buvęs įmonės vadovas, parodė, kad prieš sudarant Rangos sutartį su atsakovu, buvo pasisakyta dėl sunkios ekonominės padėties ir prašyta laiku atsiskaitinėti už atliktus darbus. Kai ieškovas gavo ginčo 2012-05-15 užskaitymo aktą, jis buvo išsiųstas atgal atsakovui paštu ir elektroniniu paštu ir surašytas 2012-06-01 užskaitymo aktas, kad atsakovo skola yra 27 430,41 Lt (7 944,40 Eur). Nepamena, kada tiksliai perdavė minėtą ginčo aktą bankroto administratoriui, kadangi iš pradžių įmonės dokumentai buvo perduoti UAB „Lex bonum“, perleidus reikalavimo teisę. Bankroto administratoriui buvo problematiška susisiekti su juo, kadangi buvo pakeitęs gyvenamąją vietą, išvykęs į užsienį ir kt. Ieškovo įmonė netaisė defektų pagal šalių sudarytą 2011-11-04 Statybos rangos sutartį.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad atsakovas, kaip generalinis rangovas, vykdęs sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, laimėjęs viešą konkursą, nebūtų sudaręs 2011-11-04 statybos rangos sutarties su ieškovu, jeigu būtų žinojęs, kaip teigia ieškovas, apie ieškovo įmonės sunkią finansinę padėtį. Ieškovas laiku atliko darbus, tačiau vėliau paaiškėjo jų trūkumai, kuriuos įpareigojo pašalinti užsakovas AB ‚Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovui nusiuntus ginčo įskaitymo aktą bei dvi sąskaitas faktūras, kurios išrašytos už defektų šalinimą užsakovo sąskaita ir bauda už nepašalintus trūkumus, jokių pretenzijų, atsisakymų iš ieškovo nebuvo gauta, todėl atsakovas sumokėjo likutį pagal ginčo įskaitymo aktą ir sutartis buvo užbaigta. Atsakovas negavo į bylą ieškovo pateikto 2012-06-01 vienašalio akto. Liudytojas E. R., buvęs įmonės vadovas, patvirtino, kad įmonė jokių defektų pati nešalino.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-11-04 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2011-11-04 TLT, kuria ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atsakovui (užsakovui, generaliniam rangovui) įrengti Naujosios Vilnios geležinkelio stoties tvorą A. K. g. 135 A, Vilnius (el. b. l. 102-107). Darbai buvo atlikti laiku, tačiau pagrindiniam užsakovui AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikus atsakovui 2012-04-05 aktą dėl statybos defektų (el. b. l.136-137), ieškovui buvo siųsti 2012 m. balandžio mėnesį raštai dėl nustatytų defektų pašalinimo (el. b. l.139-141). Ieškovui nepašalinus defektų, atsakovas sudarė sutartį su UAB „Dinopis“, kuri įvykdė pagrindinio užsakovo reikalavimus ir pašalino defektus (el. b. l. 150-152). 2012-05-16 ieškovas išsiuntė raštą ieškovui, pridėdamas dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. ARK00133 ir Nr. ARK00134 bei ginčo 2012-05-15 užskaitymo aktą (el. b. l. 142, 150, 153-155). Atsakovas UAB SKF „Arkada“ 2012-05-15 atliko įskaitymą, apie kurį buvo informuotas ieškovas bei sumokėjo likutį pagal ginčo aktą (el. b. l. 95). Bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2012-12-19, o pareiškimas iškelti bankroto bylą pateiktas 2012-11-21 (el. b. l. 8-9, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad keliant bankroto bylą buvo įvertinti 2012-11-28 dienai sudarytos įmonės finansinės atskaitomybės duomenys.

9Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB SKF „Arkada“ atlikto šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, pareiškiant kreditorių interesų gynimui numatytą actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str. pagrindu), atsakovui teigiant, kad nėra tokio ieškinio reiškimui numatytų sąlygų. Actio Pauliana ieškiniu ieškovas ginčija vienašalį įskaitymo sandorį, įrodinėdamas tai, kad juo, ieškovui esant faktinio nemokumo būsenoje, atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus ieškovo kreditorius.

10Pagal teismų praktiką, ta aplinkybė, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurį nagrinėjamu atveju atliko atsakovas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (Kauno apygardos teismo 2014-07-01 nutartis c. b. Nr. 2A-1243-230/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-02-09 sprendimas c. b. Nr. 2A-320-823/2015). Kasacinis teismas plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Plėtodamas actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2010).

12Neprivalėjo sudaryti vienašalio įskaitymo akto

13Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-7-485/2010).

14Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010-05-15 pasirašė vienašalį tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo įskaitė PVM sąskaitomis faktūromis Nr. ARK00134 ir Nr. ARK00133 išrašytas sumas ieškovui už darbų defektų garantiniame laikotarpyje nepašalinimą laiku, remiantis 2011-11-04 Statybos rangos sutarties 9.4 punktu. Byloje neginčytos aplinkybės, kad atsakovas, kaip generalinis rangovas, buvo gavęs pretenziją iš užsakovo AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl darbų trūkumų pašalinimo (el. b. l. 136-137), o subrangovui (ieškovui) nepašalinus atsakovo 2012 metų balandžio mėnesį siųstuose raštuose nurodytų defektų (el. b. l. 139-141), atsakovas sudarė sutartį su kitu juridiniu asmenu (UAB „Dinopis“) dėl trūkumų pašalinimo ir darbų apmokėjimo (el. b. l. 151-152). Šių aplinkybių kontekste sutiktina su ieškovu, kad vienašalio akto pasirašymas nebuvo nulemtas jokių tarpusavio šalių įsipareigojimų, tad nebuvo privalomas, tačiau toks akto pasirašymas yra įprastas verslo praktikai ir yra galimas remiantis CK 6.156 straipsnio nuostatomis, juolab kad ginčo faktas dėl šalių vykdytinų tarpusavio prievolių galiojimo, sudarant ginčo įskaitymo aktą byloje neįrodytas. Šio ginčo nagrinėjimo metu pateiktas vienašališkai pasirašytas ieškovo vadovo 2012-06-01 aktas, kuriame įrašytas ieškovo debetas 27 430,41 Lt (7 944,40 Eur) sumai už ieškovo atliktus darbus atsakovui UAB SKF „Arkada“ (el. b. l. 129) neleidžia vertinti šio akto, kaip įrodančio ieškovo nesutikimo su ginčo vienašališku aktu, kadangi byloje nepateikti duomenys, jog šis aktas buvo įteiktas atsakovui arba būtų teiktos pretenzijos atsakovui dėl netinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, jam sumokėjus likusią pinigų sumą ieškovui už darbus pagal pasirašytą ginčo vienašalį užskaitymo aktą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str. 1 d.).

15Dėl sandorio šalies sąžiningumo

16Įrodinėdamas dar vieną actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumą, ieškovas teigia, kad atsakovas, kaip verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, prieš sudarydamas vienašalį aktą, privalėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi, ar neturi kitų kreditorių, kurių teisės bei interesai būtų pažeidžiami, tačiau to nepadarė.

17Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

18Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju vertintina tik trečiojo asmens sąžiningumas, kadangi skolininkas (ieškovas) tokio akto nepasirašė.

19Vertinant atsakovo sąžiningumą, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui ginčijamo sandorio sudarymo metu, dėl ko ginčo šioje byloje nekyla ir teismas plačiau dėl įmonės nemokumo 2012-05-15 dienai nepasisako, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų.

20Šios teisminė praktikos bei atsakovo atstovo paiškinimų, kad šalių bendradarbiavimas buvo vienkartinis, vykdant 2011-11-04 Statybos rangos sutartį, ankstesni verslo santykiai šalių nesiejo, ko neginčijo ieškovas, kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su ieškovo išvada, kad atsakovas turėjo žinoti ar galbūt ir žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes vieši registrai bylojo apie turimus įmonės įsiskolinimus, 2010 metų ieškovo įmonės balansas buvo minusinis, o atsakovo elgesys, prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrinus viešų registro duomenų ar viešai prieinamos informacijos neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Vien konstatavimas, kad atsakovas nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovo turtinė padėtis nėra nemoki ar neturi kitų kreditorių, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankamas atsakovo nesąžiningumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-511/2012). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neįrodinėjo jokių CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie patvirtintų atsakovo nesąžiningus veiksmus.

21Teismo vertinimu, toks sąžiningumo sąvokos aiškinimas, kaip vertina ieškovas, ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-7-485/2010). Šių teismo išvadų nepaneigia ir ieškovo įrodinėta aplinkybė, kad sunki ieškovo finansinė padėtis buvo žinoma atsakovui jau sudarant Rangos sutartį, ką parodė ir ieškovo kviestas liudytojas. Šie ieškovo atstovo, tiek liudytojo (buvusio vadovo) paaiškinimai verčia abejoti jų realumu, kadangi paprastai verslo praktikoje ieškoma mokių, patikimų verslo kontrahentų, keliančių pasitikėjimą, juolab kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas (generalinis rangovas) sudarė sutartį su ieškovu (subrangovu), vykdant sutartį, sudarytą, laimėjus viešą konkursą. Teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu nėra pagrindo.

22Dėl kreditorių teisių pažeidimo

23Ieškovas, įrodinėdamas vieną iš actio Pauliana sąlygų, kad ginčijamas aktas pažeidė ieškovo kreditorių teises, teigia, kad ieškovui buvus faktiškai nemokiam, sudarius vienašalį įskaitymo aktą, atsakovas išvengė ĮBĮ 35 straipsnio nuostatų taikymo, o likę ieškovo kreditoriai prarado galimybes iš gautinos sumos patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų. Tokiu savo veikimu atsakovas sukūrė prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu.

24Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Tačiau teismas kartu pažymi, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia atsižvelgti ir į tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Teismas pažymi, jog tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2010, 2015-11-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-15 nutartis c. b. Nr. 2A-538-330/2015).

25Įprastinėje praktikoje įskaitymai nedraudžiami, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Vertinant, ar atsakovas ginčijamu sandoriu vienašališkai įskaitydamas savo reikalavimus į ieškovui mokėtiną sumą, tokiu būdu pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, būtina nustatyti, ar kiti ieškovo kreditoriai buvo suinteresuoti sudaryti tokį sandorį, būtent, įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieškovui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-618-686/2015), kadangi, kaip minėta, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Teigti, kad toks vienašalis atsakovo įskaitymas pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus, nėra pagrindo, byloje neįrodžius, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai tokiu būdu įskaityti savo reikalavimus. Dar daugiau, teigti, kad vienašaliu sandoriu atsakovui įskaičius 5 244,87 Eur sumą, buvo sumažintas ieškovo mokumas, vienareikšmiškų išvadų taip pat daryti negalima. Sutiktina su atsakovu, kad teismų praktikoje yra formuojama pozicija, kad pats įskaitymo akto sudarymas sumažina skolininko gautiną sumą ir tokiu būdu pažeidžia kitų kreditorių interesus gauti savo skolos dalį, mažindamas skolininko mokumą, tačiau nagrinėjamu atveju teigti, kad sąlyginai mažos sumos lyginant su patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu bankroto byloje (ieškinyje pateikti duomenys – 597 971,85 Lt) įskaitymas sumažino ieškovo mokumą, nėra protinga, teisinga ir sąžininga. Teismo vertinimu, šio sandorio įtakoje, skolininko (ieškovo) mokumas liko esminiai nepakitęs, o kitoks kreditorių interesų pažeidimas byloje neįrodytas. Byloje neįrodyta, kad dėl ginčo sandorio, kiti skolininko kreditoriai neturėjo galimybės ginti savo teises, atliekant vienašalius įskaitymus, ką atliko atsakovas.

26Dėl senaties termino

27Atsakovas, teikdamas papildomus paaiškinimus 2016-07-25 (el. b. l. 132-133), prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.). Nesutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma 3 metų ieškinio senatis, remiantis CK 1.125 str. 8 d., kadangi nagrinėjamu atveju yra reiškiamas actio Pauliana ieškinys, kuriam taikytina 1 metų ieškinio senatis (CK 6.66 str. 3 d.).

28Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra praleistas ieškinio senatis, nes ieškovas visą faktinę susiklosčiusią situaciją dėl ginčo akto ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ieškovui išsiaiškino, gavęs buvusio įmonės vadovo E. R. 2015-07-10 paaiškinimą (el. b. l. 131). Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tapatus ieškinys buvo pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui dar 2015-10-01, tačiau 2016-01-04 nutartimi paliktas nenagrinėtu ieškovui nepateikus dubliko (LITEKO duomenys c. b. Nr. e2-1912-466/2016 ). Šioje civilinėje byloje ieškinys pateiktas 2016-04-06.

29Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012). Be to, kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad minėtas terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises, o informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas.

30Iš bylos medžiagos bei ieškovo atstovo paaiškinimų 2016-07-26 teismo posėdžio metu nustatyta, kad bankroto administratorius dar 2014-03-31 buvo informuotas apie ginčo aktą – 2012-05-15 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, o 2014-05-09 išsiųstas registruotu paštu atsakovo vadovo pasirašytas raštas Nr. 14-05-09/1 (el. b. l. 134-135, 154), paaiškinant susiklosčiusią šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymą bei pridedant faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat ir ginčo aktą. Ginčo dėl atsakovo 2014-05-09 rašto Nr. 14-05-09/1 gavimo ieškovas nekelia. Tačiau nurodo, kad pateiktų duomenų nebuvo pakankamai situacijai įvertinti bei actio Pauliana ieškiniui teikti ir tik gavus buvusio vadovo paaiškinimus 2015-07-10, jog jis išsiuntė nesutikimą su ginčo vienašaliu įskaitymu, nepraleidus 1 metų ieškinio senaties terminą buvo kreiptąsi į teismą 2015-10-01 su actio Pauliana pirminiu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1912-466/2016.

31Įvertinus byloje esamus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad tik 2015-07-10 jam tapo žinoma apie ginčo sandorio (vienašalio įskaitymo akto) sudarymą ir jo pažeidimą kreditorių teisių, gavus buvusio vadovo raštą (el. b. l. 114). Įvertinus atsakovo surašyto 2014-05-09 rašto turinį bei pridėtų įrodymų turinį teigti, kad bankroto administratoriui, kaip savo srities specialistui, nuolat vertinančiam įmonės sudarytų sandorių teisėtumą įmonės veikloje, negalėjo būti aiški susiklosčiusi tarp Rangos sutarties šalių situacija tam, kad teikti actio Pauliana, ginant kreditorių teises, nėra jokio pagrindo. Viena vertus, ieškovo buvęs vadovas ieškovo į bylą pateiktame 2015-07-10 rašte jokių detalių išaiškinimų nepateikė, išskyrus objektyviais duomenimis nepagrįstą paaiškinimą, jog išsiuntė ginčo įskaitymo aktą atgal atsakovui, suteikiančių pagrindą spręsti, kad kyla pagrindas actio Pauliana ieškiniu reikšti. Kita vertus, į bylą pateiktas E. R. raštas nepatvirtina fakto, kad jo paaiškinimai teikti tik 2015-07-10, nesant byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų. Į bylą pateiktas raštas nepatvirtina jo pateikimo bankroto administratoriui 2015-07-10 dieną. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad bankroto bylą iškėlus 2012-12-19 dieną, bankroto administratoriui gavus ginčo aktą 2014 metų gegužę, tik daugiau nei po metų pavyko gauti poziciją buvusio vadovo, kad ginčo aktą greičiausiai grąžino atsakovui. Pats liudytojas nepatvirtino fakto, kad iki 2015-07-10 nebuvo jokio komunikavimo su bankroto administratoriumi.

32Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad bankroto administratorius su ginčijamu aktu bei jo sudarymą lėmusiomis faktinėmis aplinkybėmis susipažino, gavęs 2014-05-09 atsakovo vadovo raštą (el. b. l. 134-135, 154), t. y. vėliausiai 2014 metų birželio mėnesį, nes korespondencija ieškovui išsiųsta 2012-05-23), todėl jau teikdamas pirminį actio Pauliana ieškinį 2015 metų spalio 1 dieną civilinėje byloje Nr. e2-1912-466/2016, kurį teismas paliko nenagrinėtu, ieškovui nepateikus dubliko, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, nebevertinant fakto, ar ieškinio senaties eiga sustojo ar ne, remiantis CK 1.130 str. 4 d. nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties pateikus šį nagrinėjamą ieškinį 2016-04-06 pakartotinai.

33Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų – skolininko kreditorių teisių pažeidimo, atsakovo nesąžiningumo bei praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl actio Pauliana ieškinys atmestinas.

34Ieškinį atmetus, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo netenkintinas (CPK 93 str.).

35Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nereiškė.

36Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

38Ieškinį atmesti.

39Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. l. 1-7) ir prašo... 3. Atsakovas UAB SKF „Arkada“ atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 68) nurodė,... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus... 5. Liudytojas E. R., buvęs įmonės vadovas, parodė, kad prieš sudarant Rangos... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį.... 7. Ieškinys atmestinas. ... 8. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-11-04 buvo sudaryta... 9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB SKF „Arkada“ atlikto šalių... 10. Pagal teismų praktiką, ta aplinkybė, kad įskaitymas yra vienašalis... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 12. Neprivalėjo sudaryti vienašalio įskaitymo akto ... 13. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010-05-15 pasirašė vienašalį tarpusavio... 15. Dėl sandorio šalies sąžiningumo... 16. Įrodinėdamas dar vieną actio Pauliana sąlygų – atsakovo... 17. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 18. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 19. Vertinant atsakovo sąžiningumą, reikia turėti omenyje tai, kad kol... 20. Šios teisminė praktikos bei atsakovo atstovo paiškinimų, kad šalių... 21. Teismo vertinimu, toks sąžiningumo sąvokos aiškinimas, kaip vertina... 22. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 23. Ieškovas, įrodinėdamas vieną iš actio Pauliana sąlygų, kad ginčijamas... 24. Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių... 25. Įprastinėje praktikoje įskaitymai nedraudžiami, jeigu skolininkui nėra... 26. Dėl senaties termino... 27. Atsakovas, teikdamas papildomus paaiškinimus 2016-07-25 (el. b. l. 132-133),... 28. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra praleistas... 29. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 30. Iš bylos medžiagos bei ieškovo atstovo paaiškinimų 2016-07-26 teismo... 31. Įvertinus byloje esamus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus,... 32. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad bankroto administratorius su... 33. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana... 34. Ieškinį atmetus, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš... 35. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nereiškė.... 36. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263,... 38. Ieškinį atmesti.... 39. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...