Byla 2K-269-697/2016
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio.

3Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tęsti darbą ir BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. B. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

5Iš V. L. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 82,28 Eur turtinei žalai nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidoms atlyginti, o V. B. 273,24 Eur turtinei bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 434,43 Eur advokato pagalbai apmokėti.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

7Iš nuteistojo V. L. priteista nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. B. – 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9V. L. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje – Marijampolėje, Vasaros–Pavasario gatvių sankryžoje, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (dėl tarp jo ir nukentėjusiojo vairuojant automobilius kilusio žodinio konflikto) ir elgdamasis ypač įžūliai, iš legaliai laikomo jam priklausančio šaunamojo ginklo „ME 38 Compact–G“ modelio revolverio Nr. 011122 tyčia šovė tris kartus į V. B., pataikydamas jam į dešinį petį, dešinės pusės krūtinės sritį ir kairįjį klubą, taip V. B. padarė šautines žaizdas krūtinės ląstos, juosmens ir dešinio peties sąnario srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

10Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus ir bylą nutraukti.

11Kasatorius teigia, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, nes nuosprendis pagrįstas ne visais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnis, nepašalino byloje esančių abejonių, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir, nustatęs, kad jis veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, netinkamai taikė BK 28 straipsnio nuostatas.

12Teismai, pasak nuteistojo, nevertino jo parodymų, kad jis neturėjo galimybės išvažiuoti iš įvykio vietos, nes priekyje buvo dar du automobiliai. Iš apžiūros protokolų akivaizdu, kad atlikus jam priklausančio automobilio apžiūrą matyti defektas galinio bamperio kairėje pusėje, nors jis parodė, kad V. B. spyrė į kairį automobilio galinės dalies šoną ir tai patvirtino liudytojas R. L.. Šie jo parodymai nebuvo vertinami kaip patikimi. Nuosprendyje ir nutartyje, anot kasatoriaus, neaptarti automobilio apgadinimai, nors jie atitinka jo ir R. L. parodymus apie nukentėjusiojo V. B. kėsinimąsi į nuosavybę.

13V. L. teigia, kad teismai neteisingai vertino nukentėjusiojo parodymus kaip nuoseklius, nes nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, melagingi, neatitiko bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo elgesys po įvykio leidžia daryti išvadą, kad jis siekė apsunkinti objektyvios tiesos nustatymą – neliko įvykio vietoje, nekvietė medicinos pagalbos, policijos, o pagrasinęs jam, išvažiavo. Toks jo elgesys neleido atkurti visos įvykio eigos. V. B. marškinėliai tyrimui pateikti išskalbti ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio. Šių aplinkybių teismai neanalizavo. Kasatorius teigia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davęs nuoseklius parodymus.

14Teismai, pasak nuteistojo, spręsdami klausimą, ar nukentėjusysis buvo agresyvus, ar ėmėsi smurtinių veiksmų, ar negrasino, netinkamai vertino liudytojo R. L. parodymus. Dalimi jo parodymų teismas nesivadovavo, konstatuodamas, kad jis yra kaltinamojo pusbrolis ir dėl to gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam. Abejoti liudytojo parodymais vien tik dėl giminystės ryšio, kasatoriaus nuomone, nebuvo jokio pagrindo, nes jo parodymai buvo nuoseklūs, atitiko bylos aplinkybes. Teismas, suabejojęs liudytojo R. L. parodymais, kad jis matė nukentėjusiojo rankoje kažkokį blizgantį daiktą, privalėjo atlikti eksperimentą dėl galimybės liudytojui matyti įvykio aplinkybes. Tokia teismo išvada neparemta bylos medžiaga, nes, anot nuteistojo, nebuvo išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės (atmestas gynybos prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą, atlikti eksperimentą, siekiant pašalinti abejones ir išsamiai ištirti baudžiamąją bylą), pažeidžiant BPK 7 straipsnį, 44 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

15Teismai konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų kažką turėjęs rankose, tačiau kasaciniame skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu peilis nebuvo ieškomas – prašymai dėl kratos ir kitų procesinių veiksmų atlikimo buvo atmesti.

16Nors teismai konstatavo, kad į nukentėjusįjį buvo šauta tris kartus, pataikyta į nugarą, todėl jokio pavojingo, realaus, akivaizdaus kėsinimosi nebuvo, tačiau, pasak kasatoriaus, jis šovė nežiūrėdamas kur taiko, nes nukentėjusysis buvo 1 m atstumu ir, jam užsimojus peiliu ir pasisukus, galėjo būti padaryti sužalojimai juosmens ir dešinio peties sąnario srityje. Ši abejonė liko nepašalinta, nes toks klausimas specialistams, ekspertams nebuvo užduotas.

17Kasatoriaus nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojo V. K., kuris netinkamai atliko V. B. automobilio apžiūrą, parodymus. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį apžiūrėjo tik iš išorės, o teisme – kad apžiūrėjo ir automobilio vidų, tačiau ginklų nerado. Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis užrakintas, todėl, pasak nuteistojo, apžiūra buvo atlikta tik iš išorės, o viduje jokių daiktų nebuvo ieškota. Liudytojas V. K. negalėjo ieškoti peilio, nes kasatorius teigia, kad dar nebuvo apklaustas ir nebuvo nurodęs apie peilį, todėl teismas daro klaidingą, bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, teigdamas, kad liudytojas V. K. apžiūrėdamas automobilį prie ligoninės ieškojo įrankio, tačiau nerado.

18V. L. teigia, kad iš karto po įvykio nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes įstatymas nereikalauja, jog nukentėjusysis visais atvejais kreiptųsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat nenumato termino, per kurį privaloma pateikti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Tai, kad jis nepranešė apie ginklo panaudojimą, tėra tik ginklo panaudojimo taisyklių pažeidimas, bet ne kaltės įrodymas.

19Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nepripažindamas, kad veika buvo padaryta peržengus būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą, savo išvadų nemotyvavo. Konfliktinėje situacijoje V. B. padaryti agresyvūs veiksmai, kuriuos patvirtino liudytojo R. L. parodymai, laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo grėsmė sveikatai ir turto saugumui. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, turėjo peilį, pirmas panaudojo smurtinius veiksmus (spyrė ir apgadino automobilį) ir gavo atkirtį kėsinimuisi nepasibaigus, todėl laikytina, kad kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus, o jis atremdamas kėsinimąsi veikė esant būtinosios ginties situacijai. Kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. buvo sužalotas jam nusisukus, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

20Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad konfliktas prasidėjo ne dėl jo, o dėl nukentėjusiojo V. B. neteisėtų, o gal ir nusikalstamų veiksmų – grasinant sugadinti turtą, spiriant į automobilį, laikant rankoje peilį ir grasinant sužaloti. Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai buvo atsakas į V. B. elgesį, bet jis neturėjo tyčios įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, jo veiksmuose dominavo asmeninės paskatos, siekiant apginti save ir savo nuosavybę, be to konfliktas truko trumpai ir neperžengė privataus konflikto ribų. Tai, kad teismai konstatavo, jog veika nebuvo iš anksto suplanuota, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl susiklosčiusios situacijos įvykio vietoje, pasak kasatoriaus, leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose nėra viešosios tvarkos pažeidimo subjektyviosios pusės požymio.

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, jei iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį asmenį ir nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė, tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-142/2008).

22Kasatorius teigia, nukentėjusįjį sužalojęs esant būtinosios ginties situacijai, todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra šių nusikaltimų sudėties.

23Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.

24Prokuroras teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismai išvadas apie faktines nuteistojo nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes padarė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę paties nuteistojo, nukentėjusiojo V. B., liudytojo policijos pareigūno N. K. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas dėl V. B. padarytų sužalojimų, kompleksinės balistinės teismo medicinos ekspertizės išvadas, kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. L., tris kartus šaudamas iš legaliai turėto pistoleto į nukentėjusįjį V. B. ir taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nebuvo nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties situacijoje, o nukentėjusįjį sužalojo tyčia dėl nepagrįsto įtarumo ir menkavertės dingsties įvykus žodiniam konfliktui tarp dviejų automobilius vairavusių asmenų, t. y. dėl chuliganiškų paskatų. Prokuroro nuomone, V. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

25Atsiliepime tvirtinama, kad, priešingai nei teigia kasatorius, buvo tinkamai patikrinti ir įvertinti liudytojo R. L. parodymai. Teismas pagrįstai nustatė, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi. Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis konfliktą stebėjo iš 150 metrų atstumo, todėl neįtikėtina, kad jis galėjo įžiūrėti nukentėjusiojo rankoje laikomą daiktą, be to, šis liudytojas kaip kaltinamojo giminaitis (pusbrolis) yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistojo ir R. L. parodymai apie nukentėjusiojo rankoje laikomą peilį prieštarauja ne tik nukentėjusiojo V. B., bet ir liudytojo N. K. parodymams, kitai rašytinei bylos medžiagai. Liudytojas R. L. pripažino, kad nematė ką konkrečiai rankose turėjo nukentėjusysis, todėl atlikti tardymo eksperimentą, siekiant patikrinti, ar jis galėjo matyti ką rankoje laiko V. B., nebuvo tikslinga.

26Nuteistojo nusikalstami veiksmai, pasak prokuroro, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nustatyta, kad R. L. viešoje vietoje – pakankamai intensyvaus eismo gatvių sankryžoje, gyvenamųjų namų kvartale, kur bet kuriuo momentu galėjo būti konflikte nedalyvavę asmenys, be rimtos priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš jam nepažįstamą žmogų, iššaudamas tris kartus į nukentėjusįjį, šūviai buvo girdimi ir prie sankryžos esančių gyvenamųjų namų gyventojams, tą patvirtino ir maždaug už 150 metrų buvęs liudytojas R. L.. Dėl panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, kuris buvo priverstas nutraukti savo kelionę ir kreiptis į gydymo įstaigą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. neteisėtais tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

27Nukentėjusysis V. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas ruošiant atsiliepimą.

28Atsiliepime nurodoma, kad viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra kėsinimasis, kuris turi būti pavojingas, akivaizdus ir realus. Teismas padarė pagrįstą bei objektyvią išvadą, kad jokio pavojingo kėsinimosi į kasatorių nebuvo, todėl pripažino kasatorių kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis teigia neturėjęs nei tikslo, nei galimybių kėsintis į kasatoriaus sveikatą, gyvybę ar turtą, o kasatorius elgėsi chuliganiškai, kaip neturėtų elgtis asmuo, teisėtai laikantis šaunamąjį ginklą ir susipažinęs su jo naudojimo sąlygomis.

29Kasatoriaus iškelta versija – dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, peilio turėjimo ir jo tariamo suvokimo, kad kėsinamasi į jo sveikatą ar gyvybę – pasak nukentėjusiojo, yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, kurie jokiu būdu negali būti vertinami kaip teisėti, objektyvūs, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo panaudotas ginklas.

30Nors kasatorius skunde teigia, kad nukentėjusysis iš įvykio vietos pasišalino ir taip sutrukdė nustatyti objektyvią tiesą, tačiau, anot nukentėjusiojo, jam buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, dėl kurių jis nedelsiant kreipėsi į gydymo įstaigą, o kasatorius pasišalino iš įvykio vietos, neinformavęs pareigūnų apie incidentą, galbūt siekdamas, kad įvykis nebūtų ištirtas.

31Nukentėjusiojo nuomone, teismai pagrįstai nesirėmė liudytojo R. L. parodymais, nes jis įvykio nematė ir davė parodymus, kurie padėtų jo giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

32V. B. atsiliepime teigia, kad savo marškinėlius, kuriais vilkėjo įvykio metu, pateikė pareigūnams tada, kai jie paprašė.

33Pasak nukentėjusiojo, kasatoriaus teiginiai, kad policijos pareigūnai neatliko kratų, neieškojo peilio, kuriuo tariamai jam buvo grasinama, yra paneigti liudytojo – policijos pareigūno N. K. – parodymais, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą ir, pasiėmęs iš nukentėjusiojo automobilio raktelius, apžiūrėjo ir automobilio vidų, bet ginklų nerado.

34Nukentėjusiojo nuomone, kasatoriaus argumentai, kad nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės skirtingi, dėl to laikytini melagingais, neteisingais ir neobjektyviais, yra nepagrįsti, nes esminių prieštaravimų tarp skirtingose apklausų proceso stadijose duotų parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje pateiktų paaiškinimų nėra, o tai, kad tos pačios aplinkybės yra nurodomos kitokiomis frazėmis, savaime neleidžia teigti, jog parodymai iš esmės skiriasi ar prieštarauja vieni kitiems. Be to, parodymų patikrinimo vietoje protokolai buvo surašomi ir patys veiksmai atliekami praėjus beveik metams po įvykio, todėl kai ką galima buvo pamiršti.

35Kasatoriaus teiginiai, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnio l dalį, nes V. B. provokuojantys veiksmai sukėlė incidentą, anot nukentėjusiojo, yra nepagrįsti, nes jokio konflikto tarp jų nebuvo. V. B. teigia, kad įtardamas, jog jo automobilis apgadintas, ketino jį apžiūrėti, o priėjus prie automobilio galo, kuris buvo netoli kasatoriaus automobilio, į jį be jokio pagrindo buvo pradėta šaudyti. Nukentėjusysis mano, kad V. L., panaudodamas šaunamąjį ginklą viešoje vietoje – sankryžoje greta gyvenamųjų namų, priekyje stovint dar dviem automobiliams, ne tik jį sužalojo, bet ir pažeidė viešąją tvarką, nes šūviai mieste neabejotinai sukėlė išgąstį pašaliniams asmenims.

36Nuteistojo V. L. kasacinis skundas atmestinas.

37Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

38Nuteistasis V. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, teismai neobjektyviai ir neišsamiai vertino bylos įrodymus, nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi.

39Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos yra numatytos BPK 376 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis nesutinka su jam nepalankiais įrodymų vertinimais, nenagrinėtini.

40Dėl būtinosios ginties

41Kasatoriaus V. L. skundo argumentai, kad teismai jo veiksmus, kuriais jis sužalojo nukentėjusįjį V. B., turėjo vertinti kaip būtinąją gintį arba jos ribų peržengimą, nepagrįsti.

42Tam, kad būtų galima taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-364/2014).

43Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje nenustatė būtinosios ginties būsenos kartu ir jos ribų peržengimo sąlygų. Teismai padarė išvadą, kad V. L. tyčia šovė į V. B. iš savigynai turėto pistoleto nesant pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar jo turtui. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas išsamus nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėjimas, išdėstyti įrodymai, atskleidžiantys nuteistojo V. L. kaltės turinį, bei jų teisinis vertinimas.

44Šioje byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo V. B. konfliktas kilo dėl to, jog V. L. norėdamas įvažiuoti iš šalutinės gatvės į pagrindinę savo automobiliu sudarė kliūtį pagrindine gatve važiavusiam V. B. automobiliui. Nuteistasis tvirtina šovęs į nukentėjusįjį, nes gynė savo turtą, sveikatą ir gyvybę (kasatoriaus teigimu, nukentėjusysis spyrė į jo automobilį ir kėsinosi į jį rankoje turėtu peiliu). Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad nukentėjusysis būtų turėjęs rankose peilį. Teismai pažymėjo, kad kasatorius kilus žodiniam konfliktui šaunamąjį ginklą panaudojo sėdėdamas automobilyje, nors jo paties sveikatai ar gyvybei realus pavojus iškilęs nebuvo. Kasatoriaus nenorą išvengti konflikto ir tyčią sužaloti nukentėjusįjį rodo tai, kad jis kilus konfliktui neišvažiavo iš įvykio vietos, o išsitraukė ginklą ir tris kartus šovė į nukentėjusįjį, pataikydamas ir į nugarą, nors V. B. jokių sužalojimų V. L. nepadarė, neatliko jokių pavojingų veiksmų, todėl tuo metu pavojingos situacijos nebuvo, nuteistojo sveikatai ar gyvybei nukentėjusysis nekėlė tiesioginės, realios ir kitokios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis.

45Šioje situacijoje laikytina, kad kėsinimasis prieš nuteistąjį V. L. nebuvo pradėtas ir pavojus tiesiogiai negrėsė. Vien baimė, kad V. B. jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo, jo manymu, pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-364/2014).

46Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai pripažino, kad V. B. sužalojimas negali būti vertinamas kaip padarytas esant būtinosios ginties situacijai, todėl paneigė BK 28 straipsnio taikymo galimybę šioje byloje ir tai tinkamai motyvavo nuosprendyje ir nutartyje.

47Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

48Kasatorius teigia, kad teismai jį nepagrįstai už vieną veiką nuteisė pagal du straipsnius, t. y. ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

49Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar panašiai. Fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį, jeigu tai padaroma viešoje vietoje sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Tokiu atveju padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių.

50Kadangi kasatorius viešoje vietoje – gatvėje, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (dėl tarp jo ir nukentėjusiojo vairuojant automobilius kilusio žodinio konflikto) ir elgdamasis ypač įžūliai, tris kartus šovė į V. B. ir padarė jam šautines žaizdas krūtinės ląstos, juosmens ir dešinio peties sąnario srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (šūvius girdėjo ir aplinkiniai gyventojai), teismas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai.

51Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

52Kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, išvadas dėl V. L. kaltės grindė prielaidomis ir spėjimais, yra neteisingas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutarties išvados yra pagrįstos įrodymais. Teismai bylos proceso metu gautus duomenis įvertino ir pripažino juos įrodymais įstatymo nustatyta tvarka (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas, įrodymų turinį atitinkančias išvadas. Teismai kruopščiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, ir ištyrė tiek V. L. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.

53Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, atlikti eksperimentą, siekiant pašalinti abejones ir išsamiai ištirti baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 7 straipsnį, 44 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atmestini.

54BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti.

55Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teismų šališkumas ir rungimosi principo pažeidimas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismai atmetė prašymus atlikti tam tikrus įrodymų tyrimo veiksmus ir priėmė V. L. nepalankius sprendimus. Tačiau tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas proceso dalyviams suteikia teisę pateikti prašymus, tačiau neįpareigoja teismo tenkinti visus pateiktus prašymus. Teismas turi teisę atmesti prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos, arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės teisingo sprendimo byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. L. gynėjas advokatas A. M. prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti matomumo eksperimentą, kad būtų galima nustatyti, iš kokio atstumo liudytojas R. L. stebėjo įvykį ir ar jis galėjo matyti nukentėjusiojo rankoje buvusį daiktą. Dėl pateikto prašymo teismas išklausė proceso dalyvių nuomones, kad šios aplinkybės yra ištirtos ir pakartotinai jas tirti netikslinga, ir protokoline nutartimi atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad aplinkybės, kurias prašoma ištirti, bus įvertintos kitų įrodymų kontekste priimant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje kasacinė teisėjų kolegija nenustatė, kad proceso dalyvių prašymų netenkinimas reikštų proceso dalyvių teisių suvaržymą ar sukliudytų teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui.

56Dėl proceso išlaidų

57Nukentėjusysis V. B. pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatui R. B. už suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme (atsiliepimo surašymą) 150 Eur, kuriuos prašo priteisti iš nuteistojo.

58Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

59Šioje baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto V. L. kasacinį skundą atmetus, nukentėjusiojo turėtos išlaidos jo atstovo paslaugoms apmokėti yra realaus dydžio, todėl iš nuteistojo priteistinos.

60Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.

62Iš nuteistojo V. L. nukentėjusiajam V. B. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 5. Iš V. L. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 82,28 Eur turtinei žalai... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m.... 7. Iš nuteistojo V. L. priteista nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. B.... 8. Teisėjų kolegija... 9. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val.,... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 11. Kasatorius teigia, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti,... 12. Teismai, pasak nuteistojo, nevertino jo parodymų, kad jis neturėjo galimybės... 13. V. L. teigia, kad teismai neteisingai vertino nukentėjusiojo parodymus kaip... 14. Teismai, pasak nuteistojo, spręsdami klausimą, ar nukentėjusysis buvo... 15. Teismai konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusysis... 16. Nors teismai konstatavo, kad į nukentėjusįjį buvo šauta tris kartus,... 17. Kasatoriaus nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojo V. K., kuris... 18. V. L. teigia, kad iš karto po įvykio nesikreipė į teisėsaugos... 19. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nepripažindamas, kad... 20. Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad... 21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, jei iš byloje išdėstytų... 22. Kasatorius teigia, nukentėjusįjį sužalojęs esant būtinosios ginties... 23. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 24. Prokuroras teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir... 25. Atsiliepime tvirtinama, kad, priešingai nei teigia kasatorius, buvo tinkamai... 26. Nuteistojo nusikalstami veiksmai, pasak prokuroro, teisingai kvalifikuoti ir... 27. Nukentėjusysis V. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. L.... 28. Atsiliepime nurodoma, kad viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra... 29. Kasatoriaus iškelta versija – dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio,... 30. Nors kasatorius skunde teigia, kad nukentėjusysis iš įvykio vietos... 31. Nukentėjusiojo nuomone, teismai pagrįstai nesirėmė liudytojo R. L.... 32. V. B. atsiliepime teigia, kad savo marškinėlius, kuriais vilkėjo įvykio... 33. Pasak nukentėjusiojo, kasatoriaus teiginiai, kad policijos pareigūnai... 34. Nukentėjusiojo nuomone, kasatoriaus argumentai, kad nukentėjusiojo parodymai... 35. Kasatoriaus teiginiai, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138... 36. Nuteistojo V. L. kasacinis skundas atmestinas.... 37. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų ... 38. Nuteistasis V. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės... 39. Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos... 40. Dėl būtinosios ginties ... 41. Kasatoriaus V. L. skundo argumentai, kad teismai jo veiksmus, kuriais jis... 42. Tam, kad būtų galima taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti... 43. Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas šioje... 44. Šioje byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo V. B.... 45. Šioje situacijoje laikytina, kad kėsinimasis prieš nuteistąjį V. L. nebuvo... 46. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 47. Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8... 48. Kasatorius teigia, kad teismai jį nepagrįstai už vieną veiką nuteisė... 49. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais... 50. Kadangi kasatorius viešoje vietoje – gatvėje, tyčia, rodydamas aiškų... 51. Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus... 52. Kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 53. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas... 54. BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 55. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teismų šališkumas ir rungimosi... 56. Dėl proceso išlaidų... 57. Nukentėjusysis V. B. pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. L. kasacinį... 58. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 59. Šioje baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto V. L. kasacinį skundą atmetus,... 60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 61. Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.... 62. Iš nuteistojo V. L. nukentėjusiajam V. B. priteisti 150 Eur turėtų...