Byla 1A-163-468/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistajam K. N., jo gynėjai adv. Lolitai Narmontienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Budrio ir nuteistojo K. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendžio, kuriuo

3K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos jas visiškai sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

7K. N. įpareigotas per pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą nukentėjusiajam E. L. ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje.

8Iš K. N. išieškota 2 264,10 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. L. gydymą.

9Iš K. N. E. L. naudai išieškota 1 350 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12K. N. pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, taip pat, įžūliai elgdamasis, pažeidė viešąją tvarką:

132016-12-09 apie 13 val. 30 min., atėjęs į ( - ) kiemą aiškintis su minėtame name gyvenančiu E. L. įsisenėjusio jųdviejų konflikto, susijusio su automobilių statymu, nes pastarasis išvakarėse nuleido visas jo nuomoto automobilio padangas ir dėl to buvo sugadinti padanga ir rato diskas, kilus abipusiam barniui, po ko E. L. šliūkštelėjo į jį vandenį iš kibiro, K. N. čiupo nuo žemės ir metė į pastarąjį akmenį, pataikydamas šiam į nugarą, dėl ko E. L. atsirado poodinė kraujosruva nugaroje ir lūžo kairės pusės X šonkaulis. Dėl patirto šonkaulio lūžio komplikavusis E. L. būklei (jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į kairę krūtinplėvės ertmę), šis, patyręs dvi operacijas, ilgai sirgo. Tiek šonkaulio lūžis, tiek ir komplikacijos sąlygota būklė vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

14Tokie K. N. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį.

  1. Apeliacinių skundų argumentai

15Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Budrys apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendį pakeisti: K. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), K. N. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. N. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. N. atidėti 2 metams, įpareigojant pastarąjį per pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam E. L., tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

16Nurodo, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie K. N. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei juos teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau paskirdamas bausmes ir jas bendrindamas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio, BK 63 straipsnio bei BK 75 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu K. N. paskyrė neteisingą bausmę.

17Pažymi, kad K. N. iki 2017-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 9 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Naujai K. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat susijusios su smurtinio pobūdžio K. N. veiksmais. Prokuroro manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. N. nėra linkęs pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra pavojingas visuomenei asmuo, kurį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik skyrus griežtas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Mano, jog tik tokiu būdu bus užtikrintas visuomenės saugumas, visuomenės interesų apsauga ir teisingai nubaustas nusikalstamas veikas darantis asmuo.

18BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 8 mėnesiai. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 2 mėnesiai. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka. K. N. nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. N. viso proceso metu neigė savo kaltę, tokiu būdu trukdydamas teisėsaugos institucijoms byloje nustatyti tiesą. Tai rodo, kad K. N. nelinkęs pasitaisyti, kritiškai vertinti savo veiksmų ir dėl jų gailėtis, todėl, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, pastarajam skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Be to, dėl K. N. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta E. L. sveikata. Aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis elgiasi agresyviai ir pavojingai, tyčia ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas. Taigi, prokuroro nuomone, švelnios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, visuomenės teisėtiems lūkesčiams, teismų praktikai, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, panašiai charakterizuojami asmenys būtų teisingai ir vienodai nubausti.

19Prokuroro nuomone, įvertinus K. N. charakterizuojančius duomenis ir siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. N. atidėtas per trumpam laikui.

20Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-12 nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodė, jog K. N. 2016-12-09 padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau, bendrindamas bausmes, pasirinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-12 nuosprendžiu K. N. paskirtas bausmes subendrino BK 63 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, nustatyta tvarka, t.y. visiško sudėjimo būdu. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad K. N. paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir turi būti bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

21Nuteistasis K. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį panaikinti ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę bausmę.

22Pažymi, kad akmens metimas į nukentėjusįjį buvo spontaniškas atsakas į įžūlius pastarojo veiksmus. Jis tyčios sutrikdyti viešąją tvarką, kuri jau buvo sutrikdyta E. L. veiksmais, neturėjo, nenorėjo tęsti konflikto, siekė išvengti galimų muštynių. Nurodo, kad akmens metimas į nukentėjusįjį buvo tik kaip apmaudo išraiška, jog nepavyksta išsiaiškinti situacijos su kaimynu, kuris, išleisdamas orą iš visų automobilio padangų, galėjo sukelti rimtą kelių eismo įvykį, dėl kurio galėjo nukentėti ne tik nuteistasis, bet ir jo mažametė dukra bei jo draugė. Teigia, jog būtent E. L. necenzūriniais žodžiais ir patyčiomis, apipildamas vandeniu ir mesdamas kibirą, išprovokavo jo spontanišką reakciją, todėl mano, kad jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

23Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas subendrindamas jam dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. Nurodo, jog vienu poelgiu dviejų nusikalstamų veikų padarymas yra laikomas idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl skiriant galutinę bausmę turi būti taikoma BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte esanti taisyklė – paskirtos bausmės apimamos.

24Teismo posėdžio metu nuteistasis K. N. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti prokuratūros skundą, nuteistojo skundą tenkinti iš dalies.

25Nuteistojo K. N. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismo išvados

26Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis nustatė, kad K. N. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą bei įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė byloje pareikštus civilinius ieškinius, nuteistajam už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė teisingas bausmes, tačiau jas bendrindamas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendis keistinas.

27Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

28Nepagrįstas K. N. apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 248 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

29Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

30Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016).

31Nors K. N. aiškino, kad jis su kaimynu norėjo tik taikiai išsiaiškinti dėl iš jo mašinos padangų išleisto oro, viešąją tvarką sutrikdė pats nukentėjusysis, o akmens metimas į nukentėjusįjį buvo jo spontaniškas atsakas į įžūlius E. L. veiksmus, tačiau tokio jo aiškinimo nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis aiškino, kad 2016-12-09 apie 13.30 val. jam automobiliu grįžus namo, nuteistasis pirmas jį puolė, ant jo rėkė, todėl E. L. paėmė kibirą, su jame esančiu lietaus vandeniu, ir jį pylė ant nuteistojo. Po to jam nusisukus, K. N. į jį matė akmenį. Visas konfliktas buvo triukšmingas (t. 1, b. l. 166). Tai, kad E. L. įvažiuojant kaimynas į kiemą atbėgo šaukdamas, patvirtino ir liudytoja nukentėjusiojo sutuoktinė A. L., kuri aiškino, kad jos vyras nuteistąjį vandeniu apipylė, jog pastarasis atsitrauktų ir nusiramintų. K. N. ranka nukentėjusiajam stuktelėjo į veidą, po to, paėmęs akmenį, jį paleido E. L. į nugarą (t. 1, b. l. 169). Nuteistojo K. N. aiškinimą, kad tai būtent E. L. savo veiksmais trikdė viešąją tvarką, paneigia liudytojo A. Š. parodymai, kad jis 2016-12-09 būdamas garaže išgirdo 3-4 min. besitęsiantį triukšmą, abu asmenys vartojo necenzūrinius žodžius, buvo nusiteikę agresyviai. Išėjęs iš garažo jis pamatė, kaip E. L. vandeniu apipila nuteistąjį. Po to K. N. į nukentėjusįjį paleido maždaug kumščio dydžio akmenį (t. 1, b. l. 169-170). Taigi aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis prie kaimyno priėjo nusiteikęs konfliktiškai, bendravo agresyviai, pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, nedėjo jokių pastangų, jog susidariusią situaciją išspręstų taikiai.

32Nuteistasis aiškino, kad jis akmenį į nukentėjusįjį metė, nes buvo išprovokuotas E. L. veiksmų – apipiltas vandeniu, tačiau jo parodymai apie šią konflikto aplinkybę nebuvo nuoseklūs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. N. teigė, kad dėl į jį mesto kibiro jis buvo visas buvo šlapias (t. 1, b. l. 177). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kibiru nukentėjusysis į jį nepataikė, tik kažkiek aptaškė. Jis nežinojo, kas buvo kibire (t. 1, b. l. 101). K. N. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis metęs į jį kibirą, po to iš automobilio bagažinės pradėjo traukti „montiruotę“, tačiau tokio jo aiškinimo nepatvirtino įvykį matę liudytojai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija K. N. aiškinimą, kad jis į užsisukusį E. L. akmenį metė, norėdamas nutraukti neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus ir išvengti muštynių, būdamas išprovokuotas, vertina, kaip jo siekį sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.

33Tiek iš nuteistojo K. N., tiek iš nukentėjusiojo E. L. parodymų matyti, kad tarp jų nesutarimai dėl automobilio parkavimo kieme, esančiame prie nuosavo namo, vyko jau kurį laiką. Nuteistasis prie nukentėjusiojo priėjo dėl išvakarėse nuleistų automobilio padangų, nes buvo įsitikinęs, kad tai yra E. L. kaltė. Taigi, akivaizdu, jog K. N. su E. L. 2016-12-09 konfliktuoti pradėjo vedinas asmeninio pykčio ir būdamas įsitikinęs nukentėjusiojo veiksmų neteisingumu. Vis dėlto, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015). Pažymėtina, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko šviesiu paros metu – vidurdienį, namo kieme, kuriame tuo metu buvo žmonių. Liudytoja A. K. patvirtino, jog matė, kad konfliktą stebėjo kaimynai. Ji pro langą pamačiusi, jog nukentėjusysis į K. N. pylė vandenį, o pastarasis į jį metė akmenį, nubėgo konfliktuojančių asmenų raminti (t. 1, b. l. 168). Kaip jau minėta, dėl nuteistojo pradėto konflikto namo kieme sukelta sumaištis atkreipė ir liudytojo A. Š. dėmesį, kuris tuo metu buvo garaže. Nors garaže grojo muzika, tačiau liudytojas, išgirdęs triukšmą, nutraukė darbą ir išėjo iš garažo pasižiūrėti, kas vyksta. Taigi nuteistajam K. N. sukėlus sumaištį namo kieme bei nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, buvo sutrikdyta įprasta konfliktuojančių asmenų artimųjų ir kaimynų veikla, jų poilsis bei ramybė. Be to, dėl įvykio buvo kviečiama policija, nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į sveikatos įstaigą bei dėl pablogėjusios sveikatos keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistasis, būdamas viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, be svarios priežasties veikė įžūliai: kilus barniui, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Taigi tokiu būdu K. N. pademonstravo akivaizdžią nepagarbą visuomenei bei visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms.

34Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-54-222/2017). Įvertinusi K. N. veiksmų pobūdį, konflikto su E. L. aplinkybes, tai, kad nuteistasis akmenį į nukentėjusįjį metė po to, kai pastarasis į jį šliūkštelėjo vandenį iš kibiro, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. N. veikė neapibrėžta tyčia - suprato, jog dėl jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, to norėjo, tačiau nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės jo veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 248 straipsnio 1 dalį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

35Dėl K. N. paskirtos bausmės

36Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas K. N. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė per švelnias ir BK 41 straipsnyje numatytų tikslų neatitinkančias bausmes.

37Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

38Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

39Paskirdamas nuteistajam K. N. bausmes už atskirus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

40Konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis iš nuteistojo priparkuoto automobilio padangų išleido orą. Nuteistasis akmenį į nukentėjusįjį metė ir jį sužalojo po to, kai pastarasis į jį šliūkštelėjo vandenį iš kibiro. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

41Prokuroro manymu, K. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš duomenų apie teistumą matyti, kad K. N. nusikalto prieš tai būdamas teistas Palangos miesto apylinkės teismo 2007-07-05 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-27 nuosprendžiu, kuriuo jam už 6 apysunkių ir 1 nesunkaus nusikaltimų padarymą paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda. K. N. 2009-10-12, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, iš pataisos namų paleistas lygtinai neatlikęs 5 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę bei po bausmės atlikimo 3 metus, jei jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kad K. N. per 3 metus po bausmės, paskirtos Palangos miesto apylinkės teismo 2007-07-05 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-27 nuosprendžiu, atlikimo būtų nusikaltęs. Iš duomenų apie teistumą matyti, kad K. N. atžvilgiu Vokietijoje 2013-08-21 buvo priimtas sprendimas už veiką padarytą iki 2011-09-11, tačiau byloje nėra pakankamai informacijos apie kitos valstybės jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. N. 2016-12-09 nusikalto, esant išnykusiam teistumui, todėl nėra pagrindo jį pripažinti recidyvistu ir laikyti, jog yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

42Kaip minėta aukščiau nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jis ir apeliacinės instancijos teisme nurodė manąs, kad viešosios tvarkos nepažeidė, todėl, kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti apeliacinės instancijos teisme gynėjos prašymo ir pripažinti, kad yra dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

43Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas bausmes nuteistajam K. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai. Nuteistasis turi 8 klasių išsilavinimą, nedirba, registruotas darbo biržoje. Jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 86-91). Nors K. N. nusikalto esant išnykusiam teistumui, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jis kitais teismų sprendimais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja, kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas K. N. tinkamai parinko bausmės rūšį – už atskirų nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei tai, kad nėra K. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskirų nusikaltimų padarymą nuteistajam paskyrė mažesnes, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šių bausmių vidurkis, bet jam artimas bausmes.

44Prokuroras nurodo, kad K. N. turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės įvertinus ir dėl jo veiksmų kilusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Kaip jau minėta, nuteistojo veiksmais buvo ne tik sutrikdyta viešoji tvarka, bet ir nukentėjusiojo E. L. sveikata. Iš Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 2385/2017 (01) matyti, kad įvertinus nukentėjusiojo padaryto sužalojimo pobūdį bei gydymo trukmę, nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 3862/2016 (01) E. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesikeičia (t. 1, b. l. 60-61). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, aptartas aplinkybes įvertino bei pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius kvalifikavo veikas. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog dėl K. N. veiksmų kilusių padarinių jam paskirta bausmė turėtų būti griežtinama. Nepasitvirtinus prokuroro skundo argumentams, susijusiems su K. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nuteistajam už minėtų nusikaltimų padarymą skirti didesnes bausmes nėra pagrindo. Už šiuos nusikaltimus skirti kitos rūšies bausmes ar dar labiau mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį, kaip to prašo nuteistasis, taip pat nėra jokio pagrindo.

45Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nuteistojo apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą K. N. paskirtas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

46Pažymėtina, jog, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-07-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. N. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės bendrintinos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte - apėmimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-10-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2014). Pirmosios instancijos teismas už du nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, jas visiškai sudėdamas, todėl, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis keistinas.

47Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog K. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas per trumpam laikui. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas yra teismo diskrecinė teisė, bet ne pareiga. Teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-25 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-335-396/2017). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas, nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be kita ko, įvertino, jog K. N. šiuo metu rūpinasi ir išlaiko savo mažametę dukrą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti minėtų aplinkybių ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris yra proporcingas ir adekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms, žalos dydžiui bei K. N. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Taigi nagrinėjamu atveju prailginti bausmės vykdymo atidėjimo laiką nėra tikslinga. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkti įpareigojimai ne tik užtikrina jo nubaudimą, skatina laikytis įstatymų, sudaro prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, bet ir atitinka nukentėjusiojo interesus.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Budrio ir nuteistojo K. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

51Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

52Įpareigoti K. N. per pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą nukentėjusiajam E. L. ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje.

53Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.... 5. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 7. K. N. įpareigotas per pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti šiuo... 8. Iš K. N. išieškota 2 264,10 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E.... 9. Iš K. N. E. L. naudai išieškota 1 350 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
...
12. K. N. pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus... 13. 2016-12-09 apie 13 val. 30 min., atėjęs į ( - ) kiemą aiškintis su... 14. Tokie K. N. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284... 15. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras... 16. Nurodo, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos... 17. Pažymi, kad K. N. iki 2017-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo... 18. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės... 19. Prokuroro nuomone, įvertinus K. N. charakterizuojančius duomenis ir siekiant... 20. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-12 nuosprendžio... 21. Nuteistasis K. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 22. Pažymi, kad akmens metimas į nukentėjusįjį buvo spontaniškas atsakas į... 23. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas subendrindamas jam dviem nuosprendžiais... 24. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. N. ir jo gynėja prašė nuteistojo... 25. Nuteistojo K. N. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. 26. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus,... 27. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo... 28. Nepagrįstas K. N. apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmuose nėra... 29. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 30. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo... 31. Nors K. N. aiškino, kad jis su kaimynu norėjo tik taikiai išsiaiškinti dėl... 32. Nuteistasis aiškino, kad jis akmenį į nukentėjusįjį metė, nes buvo... 33. Tiek iš nuteistojo K. N., tiek iš nukentėjusiojo E. L. parodymų matyti, kad... 34. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad... 35. Dėl K. N. paskirtos bausmės... 36. Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos... 37. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio... 38. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)... 39. Paskirdamas nuteistajam K. N. bausmes už atskirus nusikaltimus pirmosios... 40. Konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl to, kad... 41. Prokuroro manymu, K. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas... 42. Kaip minėta aukščiau nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 43. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 44. Prokuroras nurodo, kad K. N. turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės... 45. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nuteistojo apeliacinių skundų... 46. Pažymėtina, jog, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką... 47. Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog K. N. paskirtos laisvės atėmimo... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendį pakeisti:... 51. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės... 52. Įpareigoti K. N. per pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti šiuo... 53. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....