Byla 1A-60-383/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirtas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskiui, nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirtas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

3Taip pat, A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam skirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. K. skirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, arba būti registruotam darbo biržoje.

6Lino A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 200 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

7Priteista Linui A. K. iš A. K., 500 eurų turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 26 d., apie 17.30 val., prie pastato ( - ), dėl chuliganiškų paskatų, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, viešoje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. A. K. sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: vieną kartą koja spyrė L. A. K. į krūtinės sritį, po ko, toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu įvykio metu sudavė L. A. K. ne mažiau kaip trylika smūgių į krūtinės dešinę pusę padarant devinto šonkaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į krūtinės kairės pusės priekinį paviršių, į dešinį skruostą, į kairę kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, į kairę šlaunį, į kairį kelį, į abi blauzdas, į abu žastus, į dešinę alkūnę ir į dešinę plaštaką, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

112.

12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad A. K., padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje.

133.

14Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Molis prašo, panaikinti 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir bylą nutraukti, taip pat atmesti civilinį ieškinį. Teismui nustačius, jog nėra pagrindo bylą nutraukti prašo pripažinti, kad yra lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte, panaikinti nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę – jog nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, sumažinti priteistą civiliniu ieškiniu turtinę ir neturtinę žalą.

151.3.1.

16Skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A. K. inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje yra nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad konfliktą pradėjo L. A. K.. Pastarasis būdamas (3,36 promilių girtumas) užkliudė A. K. automobilio galinį sparną ir tuo metu girdėjosi stiklo dūžiai. A. K. išlipus patikrinti, kas nutiko, L. A. K. pradėjo ant jo rėkti, iš celofaninio pirkinių maišelio krito pirkiniai. A. K. paklausus, kas nutiko, L. A. K. pradėjo jį keikti, o kai A. K. pradėjo skambinti policijai, L. A. K. ėmėsi fizinių veiksmų, jis smūgiavo dešine ranka į dešinį skruostą. Kadangi A. K. rankos buvo užimtos, nes skambino telefonu policijai, jis L. A. K. nuo savęs stūmė koja pataikydamas į pilvą, stengdamasis išvengti smūgio. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu iš byloje esančiu įrodymų matyti, kad viešąją tvarka sutrikdė L. A. K. veiksmai, o ne A. K.. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, t. y. nepažeidė BK 284 straipsnio objekto, be to, nebuvo įrodytas tyčinis jo veiksmu pobūdis, t. y. nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Jis neatliko visiškai jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepadarė BK 284 straipsniu numatytos nusikalstamos veikos.

171.3.2.

18Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas kilo dėl to, kad L. A. K. apgadino nuteistojo turtą. A. K. pajutęs smūgį į jo transporto priemonę sustojo norėdamas pasižiūrėti transporto priemonės apgadinimus, tačiau L. A. K. puolė jį koneveikti bei pradėjo naudoti smurtą prieš jį. Šias aplinkybes patvirtina ne tik apelianto A. K. parodymai, bet ir liudytojų M. K., B. S., G. V., M. M. parodymai. Taip pat iš liudytojos G. V. parodymų galime matyti, kad L.A. K. buvo nusiteikęs konfliktiškai, kas paneigia chuliganiškų paskatų buvimą A. K. veikoje. L.A. K. pats puolė naudoti smurtą prieš A. K., todėl A. K. veiksmai ginantis nuo kito asmens ir vėliau dar ir nuo kitų asmenų naudojamo smurto prieš jį nevertintinas kaip neadekvatus veiksmas, kuriuo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį ar be jokios priežasties siekiant veiksmais pademonstruoti aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai vertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl menkavertės dingsties ir įvertino tai, kaip chuliganiškas paskatas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. K. buvo priverstas gintis ir veikė būtinąją gintimi ir jo veiksmai buvo išprovokuoti L. A. K.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. A. K. būdamas neblaivus, aktyviais pavojingais veiksmais, smūgiuodamas A. K. dešine ranka į dešinį skruostą, kėsinosi į pastarojo sveikatą prieš tai, kai apgadino jo transporto priemonę. Iš nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad pirmas aktyvius veiksmus pradėjo L. A. K., o A. K. gindamasis panaudojo fizinį smurtą, nes kėsinimasis buvo pavojingas jo sveikatai ir turtui, ir jis jau buvo prasidėjęs. A. K., gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas L. A. K. atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai ir dėl tokių jo gynybinių veiksmų besikėsinančiajam nebuvo padaryta aiškiai didesnė žala negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta. Šioje baudžiamojoje byloje visos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos A. K. veiksmuose buvo, todėl A. K. turėjo teisę į būtinąją gintį. A. K. panaudota gynyba atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Nagrinėjamu atveju apelianto nuomone teismas turėjo taikyti jo atžvilgiu būtinosios ginties institutą.

191.3.3.

20Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas net ir nenustatęs būtinosios ginties sąlygų, nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pažymima, jog nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo pakankamai rizikingas ir nulėmė A. K. veiksmus prieš jį, todėl net ir nenustačius būtinosios ginties sąlygų teismas turėjo nustatyti bent lengvinančias aplinkybes.

211.3.4.

22Skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu priteisiant L. A. K. iš A. K. 200 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys turi būti atmestas. Kauno apylinkės teismas savo nuosprendyje remdamasis L. A. K. civiliame ieškinyje pateiktu argumentu, kuriame prašoma iš A. K. priteisti 200 eurų negautų pajamų, išlaidas už pirktus vaistus, vitaminus, mokamas konsultacijas, reabilitacijas ir masažus, yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, kad nukentėjusysis lankėsi mokamose konsultacijose, reabilitacijose, masažuose ar buvo nedarbingas. Taip pat nėra pateikti pirkimo kvitai už vaistus bei vitaminus. Be to nukentėjusysis yra bedarbis, todėl jis negauna pajamų ir šiuo atveju jų neprarado, nepateikė duomenų apie tuo metu ketinimą įsidarbinti arba gautą darbo pasiūlymą. Nuteistojo atstovo teigimu, dėl šių argumentų negalima įvertinti, ar L. A. K. patyrė turtinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo A. K. jos priteisti. Taip pat nesutinkama su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Ši suma yra neabejotinai per didelė ir neproporcinga. L. A. K. nurodė, kad po įvykio, 2017 m. balandžio 26 d., pas šeimos gydytoją kreipėsi tik vieną kartą, o gavęs siuntimą pakartotinei krūtinės rentgenonuotraukai jos neatliko, iš karto po incidento medikų pagalbos atsisakė. Nepagrįsti L.A. K. teiginiai, jog gydymas tęsiamas, jam neramu ar bus įmanoma atstatyti funkcijas, kadangi jo elgesys po incidento tik parodo, jog jis į susidariusią situaciją reagavo labai ramiai ir per daug dėl savo sveikatos būklės nepergyveno.

234.

24Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas atmestinas.

255.

26Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

276.

28Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje yra įrodyta. Pripažindamas A. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. K. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. K. kaltės.

297.

30Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

31Dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas

328.

33Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. K. kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

349.

35Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Tokių padarinių konstatavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių – ar kaltininko veiksmai buvo atlikti matant kitiems asmenims ir kokia buvo šių asmenų reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (pavyzdžiui, nėščių moterų, pagyvenusių, ligotų žmonių ir pan.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar buvo panaudoti žalojimui skirti daiktai, ar veika padaryta asmenų grupės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015, Nr. 2K-520-303/2015 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

3610.

37Pagal suformuotą teismų praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad, kaip jau buvo paminėta prieš tai, nukentėjusio asmens sveikatą kaltininkas nesunkiai sutrikdė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-37/2014 ir kt.).

3811.

39Nors nuteistasis A. K. viso proceso metu savo kaltę neigė, teigdamas, kad konfliktą pradėjo L. A. K. ir kad viešąją tvarka sutrikdė būtent nukentėjusiojo veiksmai, kadangi pastarasis būdamas 3,36 promilių girtumo užkliudė nuteistojo automobilio galinį sparną, girdėjosi stiklo dūžiai ir A. K. išlipus patikrinti, kas nutiko, L. A. K. pradėjo ant jo rėkti, keiktis, o kai A. K. pradėjo skambinti policijai, nukentėjusysis ėmėsi fizinių veiksmų, smūgiavo dešine ranka į dešinį nuteistojo skruostą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokie nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktų duomenų visuma, todėl vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo L. A. K. parodymais, kurie kartu su liudytojų R. Ž., A. K. ir G. V. parodymais, taip pat su specialisto išvada Nr. ( - ), įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis L. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme pakankamai nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad įvykio dieną su penkiamečiu sūnumi grįžo iš sodybos namo, į prie namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pasiėmęs iš automobilio maišelį ėjo link namų. Vaikas važiavo su dviračiu, jis ėjo šalia. Prie pat posūkio išgirdo atlekiant automobilį, kurio greitis panašu buvo apie 70 – 80 km/h. Lenkėsi griebti vaiko, kai tuo metu automobilio veidrodėlis jį ,,užkabino“ dėl ko buvo padaryta mėlynė. Jis maišeliu kliudė automobilį. Automobilis sustojo už 30 metrų. Iš automobilio išlipęs A. K. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, klausė iš ko jis metė, po to priėjęs spyrė iš dešinės kojos, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. K. puolė kažkam skambinti. Po skambučio vėl ėmė jį pulti, pagriebė jam už kairio peties ir patraukė jį į šoną. Jis norėdamas sulaikyti kaltinamąjį, paėmė jam už rankų, jie abu nukrito ant žemės. Tuo metu iš kažkur atsirado A. M. ir dar du jo amžiaus vaikinai. Vaikinai jį spardė, o kaimynas R. juos atitraukinėjo. Po įvykio buvo ištinęs jo veidas, mėlynas šonas, bėgo kraujas, sulaužytas šonkaulis, sutrankyta galva. Kiek kas kokių smūgių sudavė negali pasakyti, kadangi jis buvo pargriuvęs, o ant jo šokinėjo (t. 1 b. l. 21, 23-27, t. 2 b. l. 9-10). Iš nepilnamečio liudytojo A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. su tėčiu važiavo namo. Automobilį pasistatė automobilių aikštelėje, jis dviračiu važiavo dešine puse. Netrukus dideliu greičiu atlėkė automobilis, gal 80-90 km/h greičiu ir išmušė tėčiui iš rankų maišelį su pirkiniais. Paskui vyras, kuris vairavo automobilį ir juo kliudė tėvo nešamą maišelį pradėjo meluoti, kad tėvas metė maišą į jo automobilį ir sulankstė automobilio sparną. Išlipęs iš automobilio, jo vairuotojas puolė mušti tėtį, o tėtis tik gynėsi. Iš mašinos išlipęs vairuotojas iš karto pradėjo pulti tėtį, mušė, spardė jį, plėšė striukę (t. 2 b. l. 44). Liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. Ž. nurodė, jis grįžęs iš darbo tvarkė automobilį ,,BMW“ kai išgirdo greitai atvažiuojantį automobilį. Pamatė automobilį ,,Honda Civic“, kurį vairavo A. K., netrukus išgirdo duslų trenksmą ir du garsiai kalbančius vyriškius. Jam ateinant, nukentėjusysis stojosi, o kaltinamasis asmuo stovėjo apie porą metrų ir garsiai kalbėjo. Šalia tėčio stovėjo vaikas su dviračiu ir verkė. Jis priekaištavo jaunuoliui, kad šis greitai važiavo savo automobiliu. Kaltinamasis dėl to elgėsi agresyviai, sakydamas, kad ne jo reikalas. Jaunuolis puolė nukentėjusįjį, tačiau atsitraukė nuo jo, todėl ir jis nuėjo. Netrukus išgirdo garsą lyg kažkas nukristų ir atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis guli, ant jo kaltinamasis, kaire ranka prispaudęs nukentėjusįjį ant žemės, su kita ranka smūgiavo, taikydamas į veido sritį. Pribėgo ir bandė kaltinamąjį atitraukti nuo nukentėjusiojo, kai kažkas jį nustūmė (t. 1 b. l. 91-92, t. 2 b. l. 45-46). Liudytoja apklausta G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog būdama namuose trečiame aukšte išgirdo triukšmą lauke. Išlindusi pažiūrėti per langą, kas vyksta pamatė, kad mušasi du vyrai, kurie buvo pargriuvę ant žemės, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Suprato, kad konfliktą mato ne nuo pradžios. Priėję du vyrai pradėjo skirti vyrus, kurie mušėsi. Bandė užglaistyti konfliktą ir kaip ji suprato kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs konfliktiškai, daug vartojo necenzūrinių žodžių. Nukentėjusiojo vaikas buvo šalia ir matė grumtynes, jis lakstė ir šaukė tėtį (t. 1 b. l. 111, t. 2 b. l. 58). Specialisto išvadoje Nr. G1241/2017(02) (t. 1 b. l. 33-34) konstatuota, kad L. A. K. diagnozuota galvos, krūtinės, kairės klubinės srities, kairės šlaunies ir kairio kelio sričių sumušimai su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, taip pat devinto šonkaulio lūžis krūtinės dešinėje pusėje. Šonkaulio lūžis pagal sveikatos sutrikdymo masto taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi kiti sumušimai, nesant objektyvių medicininių įrašų apie komplikuotą sveikimą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant tai, kad teismo medicininės apžiūros kreipėsi tryliktą parą po incidento ir dauguma mažesnio išreikštumo sumušimų požymių jau galėjo būti išnykę, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyriuje išoriniai sužalojimai apibūdinami nekonkrečiomis kategorijomis kaip daugybiniai sutinimai ir kraujosruvos, konkrečiai įvardinti sužalojimų skaičių ir jų lokalizaciją nebeįmanoma. Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus dokumentų ir areštinės žurnalo įrašus bei apžiūros duomenis galima kategoriškai teigti, kad buvo suduoti smūgiai į krūtinės dešinės pusės šoninį paviršių ties apatiniais šonkauliais, padarant devinto šonkaulio lūžį, krūtinės kairės pusės priekinį paviršių ir dešinį skruostą, kairį kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, kairią šlaunį, kairį kelį, abi blauzdas, abu žastus, dešinę alkūnę, dešinę plaštaką. Viso objektyviai užfiksuota bent trylika atskirų trauminių kontaktų, nors neabejotina, kad jų galėjo būti žymiai daugiau. Traumuotos vietos pagal lokalizacijas visumoje nėra būdingos griuvimui ant plokštumų. Labiausia tikėtini smūgiai rankomis ir kojomis. Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo A. K. kaltę padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, t.y., kad A. K., įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tyčia vieną kartą koja spyrė L. A. K. į krūtinės sritį, po to, toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip trylika smūgių į krūtinės dešinę pusę padarant devinto šonkaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į krūtinės kairės pusės priekinį paviršių, į dešinį skruostą, į kairę kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, į kairę šlaunį, į kairį kelį, į abi blauzdas, į abu žastus, į dešinę alkūnę ir į dešinę plaštaką, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta dėl A. K. veiksmų kilusius padarinius - nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visuma.

4012.

41Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai vertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl menkavertės dingsties ir įvertino tai, kaip chuliganiškas paskatas. Apelianto teigimu, pats L.A. K. buvo nusiteikęs konfliktiškai, puolė jį koneveikti bei pradėjo naudoti smurtą prieš jį, kas paneigia chuliganiškų paskatų buvimą A. K. veikoje be to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų M. K., B. S., G. V., M. M. parodymai. Tačiau tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Pažymėtina, jog nei vienas iš nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė konflikto pradžios tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo L. A. K. ir nepatvirtino apelianto nurodytų aplinkybių. Liudytoja apklausta B. S. nurodė tik tas aplinkybes, jog A. K. grįžęs į namus vakare buvo sumuštas po kaire akimi, kaklas sudraskytas, suplyšusi striukė, drabužiai sutepti žeme. Papasakojo, kad jam važiuojant pas pažįstamą, ar draugą kažkas metė butelį ar maišą į jo automobilį. Kai iš automobilio išlipo pasiaiškinti, tarp jo ir to vyriškio, kuris metė maišą ar butelį įvyko konfliktas (t. 2 b. l. 46). Liudytoja apklausta G. V. paaiškino, kad išgirdusi lauke triukšmą išlindo pažiūrėti per langą, kas vyksta. Pamatė, kad mušasi du vyrai, kurie buvo pargriuvę ant žemės, jie tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Suprato, kad konfliktą mato ne nuo pradžios (t. 2 b. l. 58). Liudytoja apklausta M. K. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį automobilį sankryžoje. Priėjęs A. K., paaiškino, kad važiavo kiemu ir pajuto smūgį į automobilio galą, pamatė įlenktą automobilio detalę prie kuro bakelio. Vyriškis pasakė, kad tarp vyrų įvyko konfliktas, jis išlipęs iš automobilio paklausė vyriškio ką jis daro, o nukentėjusysis puolė mušti kaltinamąjį (t. 2 b. l. 45). Kaip matyti iš liudytoju apklausto M. M. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad girdėjo pagalbos šauksmą ir pamatė, kad šaukia A. K., kurį du vyrai, pasiguldę ant žemės spardo kojomis, vienas iš tų vyrų buvo nukentėjusysis, kito nežino. Tuomet pribėgęs, nustūmė vieną iš vyrų, stambesnio sudėjimo nuo A. K., o tada ir kitą vyrą. A. K. gulėjo ant žemės. Kiek smūgių kuris kuriam sudavė tiksliai pasakyti negali ( t. 2 b. l. 58-59). Pažymėtina, jog teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Šiuo atveju, nuteistasis ir nukentėjusysis L. A. K. neturėjo jokių priešiškumų ar piktumų, jų nesiejo jokie santykiai. Tiek A. K., tiek nukentėjusysis L. A. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko, kad dingstis konfliktui buvo menkavertė, automobilio važiavimas ir galimai įvykęs eismo įvykis. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimą bei vėliau kilusį smurto protrūkį lėmė nesutarimas dėl galimai įvykusio eismo įvykio, o tai laikytina menkaverte dingstimi nuteistajam tyčia vieną kartą spirti koja nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir toliau smurtauti prieš gulintį nukentėjusįjį ant žemės ir tokiu būdu nežymiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, A. K. nusikalstama veika nukentėjusiojo L. A. K. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atskirai neinkriminuoti apeliantui BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos taip pat nėra jokio pagrindo, nes vadovaujantis teismų praktika, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu pažeidžiama ir viešoji tvarka, veika kvalifikuojama kaip BK 138 straipsnyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-457-677/2015, 2K-269-697/2016, 2K-15-648/2017 ir kt.).

4213.

43Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kaip jau minėta, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje tai, kad A. K. veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir liudytojų M. M., G. V., R. Ž. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad jie patyrė išgąstį, buvo šokiruoti ir pažeminti nuteistojo veika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog konfliktas vyko nukentėjusiojo mažamečio sūnaus akivaizdoje, kuris matydamas kaip mušamas jo tėvas patyrė išgąstį, baimę ir buvo šokiruotas. Be to, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vykstant konfliktui į jį įsikišo ir pašaliniai asmenys, kurie bandė nutraukti vykusį konfliktą. Toks nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

4414.

45Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog A. K., gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas L. A. K. atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai ir dėl tokių jo gynybinių veiksmų besikėsinančiajam nebuvo padaryta aiškiai didesnė žala negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta.

461.14.1.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnis reglamentuoja, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teisės, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. sveikatą). Aptartų įrodymų visetas neduoda pagrindo išvadai, jog A. K. tik siekdamas apsiginti save panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš bylos aplinkybių ir įvykio situacijos negalima spręsti, kad buvo kėsintasi į nuteistojo sveikatą ir nesudaro pagrindo vertinti buvus realiai prasidėjusį ar tiesiogiai gręsianti BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą pavojingą kėsinimąsi, šalinantį A. K. baudžiamąją atsakomybę.

4815.

49Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiojo L. A. K. elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo pakankamai rizikingas ir nulėmė A. K. veiksmus prieš jį, todėl net ir nenustačius būtinosios ginties sąlygų teismas turėjo nustatyti bent lengvinančias aplinkybes.

501.15.1.

51Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažįsta, jog nukentėjusiojo leksika (necenzūrinių žodžių vartojimas) nebuvo tinkama, tačiau nukentėjusiojo L. A. K. galimai pasakyti necenzūriniai žodžiai vertintini tik kaip menkavertė dingstis. Toks nukentėjusiojo L. A. K. elgesys pripažintinas kaip netinkamas ir galbūt įžeidžiantis, tačiau nuteistojo A. K. veiksmai jo atžvilgiu buvo neproporcingi, neadekvatūs ir jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu pagrįstai pripažintas kaip panaudotas dėl chuliganiškų paskatų.

52Dėl civilinių ieškinių

5316.

54Skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu priteisiant L. A. K. iš A. K. 200 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, kadangi A. K. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto manymu, teismas skundžiamame nuosprendyje remdamasis L. A. K. civiliame ieškinyje pateiktu argumentu, kuriame prašoma iš A. K. priteisti 200 eurų negautų pajamų, išlaidas už pirktus vaistus, vitaminus, mokamas konsultacijas, reabilitacijas ir masažus, yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, kad nukentėjusysis lankėsi mokamose konsultacijose, reabilitacijose, masažuose ar buvo nedarbingas. Taip pat nesutinkama su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi ši suma yra neabejotinai per didelė ir neproporcinga.

551.16.1.

56Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteistos L. A. K. neturtinės žalos dydžio, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. kaltės padarius nesunkų L. A. K. sveikatos sutrikdymą yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. K. yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, kuris apeliaciniame skunde tai pat yra ginčijamas, teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje daromoms išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G1241/2017(02) nukentėjusiajam A. L. K. net tik nustatytas galvos, krūtinės, kairės klubinės srities, kairės šlaunies ir kairio kelio sričių sumušimai su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, tačiau ir devinto šonkaulio lūžis krūtinės dešinėje pusėje kas leidžia pagrįstai manyti, kad A. L. K. patyrė skausmą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nedaro jo patirtų sužalojimų lengvesniais, mažiau skausmingais bei sukeliančiais mažiau neigiamų potyrių, dėl ko civilinio ieškinio dydis galėtų būti dar labiau mažinamas. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, jis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

571.16.2.

58Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteistu 200 eurų turtinės žalos civiliniu ieškiniu, teigdamas, jog nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusysis lankėsi mokamose konsultacijose, reabilitacijose, masažuose ar buvo nedarbingas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent A. K. yra atsakingas už nukentėjusiajam L. A. K. padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 2-4). Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, kad lankėsi mokamose konsultacijose, reabilitacijose, masažuose, nepateikė kvitų, kad pirko nuskausminančius vaistus, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis turėjo realių išlaidų susijusių su gydymusi po padaryto sužalojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu patirtų išlaidų dydis yra realus, atitinkantys protingumo kriterijus, todėl vien tuo pagrindu, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis apskaičiavo patirtas gydymosi išlaidas, mažinti nukentėjusiajam priteistiną turtinės žalos dydį, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

5917.

60Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

61Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

62Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą atmesti.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat, A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu,... 6. Lino A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 200... 7. Priteista Linui A. K. iš A. K., 500 eurų turėtų teisinės pagalbos... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 11. 2.... 12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį... 13. 3.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Molis prašo,... 15. 1.3.1.... 16. Skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A.... 17. 1.3.2.... 18. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 135 straipsnio 2... 19. 1.3.3.... 20. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas net ir nenustatęs būtinosios... 21. 1.3.4.... 22. Skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintu... 23. 4.... 24. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas atmestinas.... 25. 5.... 26. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 27. 6.... 28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su... 29. 7.... 30. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje... 31. Dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir... 32. 8.... 33. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su... 34. 9.... 35. Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 36. 10.... 37. Pagal suformuotą teismų praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte... 38. 11.... 39. Nors nuteistasis A. K. viso proceso metu savo kaltę neigė, teigdamas, kad... 40. 12.... 41. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 42. 13.... 43. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 44. 14.... 45. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog A. K., gindamas save nuo... 46. 1.14.1.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnis reglamentuoja, jog asmuo... 48. 15.... 49. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiojo L. A. K. elgesys iš esmės... 50. 1.15.1.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažįsta, jog nukentėjusiojo... 52. Dėl civilinių ieškinių... 53. 16.... 54. Skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintu... 55. 1.16.1.... 56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su... 57. 1.16.2.... 58. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteistu 200... 59. 17.... 60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 61. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 62. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą atmesti.... 63. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....