Byla 1A-423-954/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorėms Romutei Švaikauskaitei ir Stasei Svetickienei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiosios K. Ž. atstovui advokatui Arvydui Aleknai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

4pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. paskiriant pareigas: per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; įpareigoti R. K., per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajai K. Ž. 2 215,39 eurų turtinę žalą.

7Iš R. K. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. Ž. 2 215,39 eurų turtinės žalos ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 700,00 eurų bylinėjimosi išlaidų, 9,09 eurų valstybės naudai pašto išlaidų, 290,17 eurų PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10R. K. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje viešbučio - kavinės „( - )“ vidiniame kiemelyje, esančiame ( - ), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia alaus taure vieną kartą sudavė nukentėjusiajai K. Ž. į veidą ir taip padarė jai plėštines - pjautines žaizdas nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis), poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

112.

12Kauno apylinkės teismas pripažindamas R. K. kaltu nurodė, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios K. Ž. parodymais, kuri patvirtino, jog nueinant nuo stalo, norėdama pabaigti alų paėmė alaus taurę, kurią gėrė. Jai rankoje laikant taurę, kaltinamasis atsistojo ir irgi paėmė už jos alaus taurės kojytės - kakliuko ir patraukė link savęs, savo ranką ji šiek tiek nuo taurės atleido ir jis stumtelėjo taurę jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamojo 2019 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta įvykio eiga, jog jis savo viena ranka sugriebė už alaus taurės, kurią nukentėjusioji laikė rankoje ir stumtelėjo tą taurę nukentėjusiajai į veidą. Liudytoja I. L. apklausta teisme patvirtino, jog matė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad kaltinamasis trenkė tuo bokalu nukentėjusiajai. Liudytoja V. K. patvirtino, jog kaltinamasis sėdint prie stalo, vartojo necenzūrinius žodžius jos draugės K. Ž. atžvilgiu. Jis buvo susierzinęs, kilo konfliktas, kuris vis aštrėjo. Tarp kaltinamojo ir jos draugės įvyko susistumdymas. Dėl to įvykio nemaloniai jautėsi ir buvo sutrikdyta rimtis. Liudytoja L. A. parodė, kad pirma kaltinamojo apklausa buvo nedalyvaujant advokatui, kurioje kaltu prisipažino, nurodė aplinkybes tokias, kokios buvo iš tikrųjų, perskaitė, pasirašė. Ketino atlyginti nukentėjusiajai žalą, tačiau su nukentėjusiąja nesusitarė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip vaikinas (kaltinamasis) prieina prie nukentėjusiosios, paima ją už rankos ir traukia į viršų, paskui rankomis traukia merginos kėdę. Tada vaikinas ją paleidžia ir eina atgal į savo vietą prie stalelio, nukentėjusioji atsistoja apeina aplink stalą, paima ranka alaus taurę ir staiga vaikinas (kaltinamasis) atsistoja, ranka sugriebia už taurės, taure vieną kartą suduoda merginai į veido sritį ir vaikinas alaus taurę padeda ant stalo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo laipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatas, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai bei į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tiesiogiai nukentėjusiems asmenims. Apylinkės teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteisė 6000 eurų neturtinės žalos.

133.

14Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, atmetant visus civilinius ieškinius; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atliekant įrodymų tyrimą, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o kai kuriuos iš jų reikia tirti iš naujo.

153.1.

16Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, jis yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka daugelio bylos aplinkybių ir dėl šių motyvų teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas. Apeliantų teigimu, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato tyrėja L. A. neteisingai įvertino byloje esančią vaizdo medžiagą, neteisingai ją aprašė vaizdo įrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 128, 129) ir todėl neteisingai vertino visas bylos aplinkybes bei neteisinga linkme nukreipė visą ikiteisminį tyrimą, taip pat ir teismas iš esmės tyrė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnės sukurtą vienintelę įvykio versiją, kuri prieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims.

173.2.

18Apeliantai pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnė, nei teismas visiškai nenagrinėjo ir nenustatė jokių nukentėjusiosios veiksmų. Tiriant vaizdo įrašą teismo posėdžio metu, paleidžiant jį labai sulėtinant ir sustabdant neaiškiose vietose pasimatė visi nukentėjusiosios veiksmai įvykio metu. Po to, kada taurę paėmė į savo rankas apeliantas ir ją traukė į save, nukentėjusioji iš pradžių pabandė traukti taurę viena ranka į save, bet po to staigiai nusprendė taurę stumti į apeliantą, todėl ne tik nepaleido taurės iš rankų, kaip ne kartą melagingai liudijo, tačiau jau dvejomis rankomis (pridėdama ir dešinę) bandė stumti taurę su alumi į apeliantą ir tai matyti iš jos rankų padėties po to, kai apeliantas grynai refleksiškai (ir tikrai ne tyčia) stumtelėjo taurę link nukentėjusiosios - jos abi rankos nuo taurės judėjo link apelianto, kaip ir visas jos kūnas.

193.3.

20Skunde nurodoma, kad nelabai galima teigti, kad apeliantas naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, kuomet paėmė ją už rankos ir traukė į viršų, paskui rankomis traukė merginos kėdę. Nors toks elgesys yra grubus ir nepriimtinas, tačiau jis nesukėlė jokių sužalojimų nukentėjusiajai, toks elgesys nebuvo įtrauktas nei į kaltinimus apeliantui, nei į kaltinamąjį aktą ir todėl teismas neturėjo jais vadovautis, priimdamas nuosprendį.

213.4.

22Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje, vertindamas įrodymus nevertino nukentėjusiosios parodymų, o jie buvo netgi melagingi. Pats teismas nurodė, kad liudytoja teisme davė tokius parodymus: „Jai rankoje laikant taurę, kaltinamasis atsistojo ir irgi paėmė už jos alaus taurės kojytės - kakliuko ir patraukė link savęs, savo ranką ji šiek tiek nuo taurės atleido ir jis stumtelėjo taurę jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo.“, o tai visiškai prieštarauja byloje esančio vyr. tyrėjos A. M. - E. tarnybinio pranešimo ir vaizdo įrašo duomenims.

233.5.

24Apeliantai pažymi, kad apelianto veikoje nebuvo nei tyčios (ir tiesioginės, ir netiesioginės), nei neatsargumo (ir nusikalstamo pasitikėjimo, ir nusikalstamo nerūpestingumo). Šiuo konkrečiu atveju pasireiškė ne sąmoninga apelianto valia, o visiškai nesąmoningas refleksas - nukentėjusiajai stumiant taurę į apeliantą, šis refleksiškai (atsakydamas į stūmimą) stumtelėjo taurę link nukentėjusiosios, visiškai nesiekdamas ją sužaloti ar kaip kitaip pakenkti.

253.6.

26Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, priteisdamas nepagrįstai didelę neturtinę žalą - 6000 Eur, visiškai neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, kurios tikrai turėjo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, konstatavus apelianto kaltę, todėl visos skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas buvo labai šališkas apelianto atžvilgiu.

274.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. Ž. prašo nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nuosprendį nepakeistą; priimti nutartį įpareigoti nuteistąjį R. K. priteistą nukentėjusiajai K. Ž. turtinę ir neturtinę žalą atlyginti per vienerius metus; turtinę žalą Kauno teritorinei kasai atlyginti per vienerius metus; priteisti iš nuteistojo R. K. atstovavimo ir teismo išlaidas.

295.

30Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios K. Ž. atstovas advokatas Arvydas Alekna ir prokurorė prašė nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

31Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinis skundas atmestinas.

326.

33Nuteistasis R. K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šias nusikalstamas veikas. Apeliantų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja L. A. neteisingai įvertino vaizdo medžiagą, neteisingai ją aprašė vaizdo įrašo apžiūros protokole, todėl neteisingai vertino visas bylos aplinkybes bei neteisinga linkme nukreipė visą ikiteisminį tyrimą. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo R. K. ir jo gynėjo skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylą patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo bei neturtinės žalos dydžio nustatymo, aspektu.

34Dėl įrodymų vertinimo

357.

36Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

378.

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo R. K. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl apelianto tyčinių veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad R. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

399.

40Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis R. K., nukentėjusioji K. Ž., liudytojai I. L., V. K. bei ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja L. A., taip pat ištirti rašytiniai duomenys bei peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys – konkretūs įvykio dalyvių veiksmai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja L. A., neteisingai įvertino byloje esančią vaizdo medžiagą, kas sąlygojo ikiteisminio tyrimo nukreipimą netinkama linkme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis ir jo gynėjas baigus ikiteisminį tyrimą jokių pastabų dėl jo nepareiškė. Iš 2019 m. lapkričio 14 d. susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolo matyti, kad nuteistasis R. K. ir jo gynėjas susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir vaizdo medžiaga, jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą neturėjo (2 t., b. l. 74). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4110.

42Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pačios nukentėjusiosios K. Ž. parodymus bei vaizdo medžiagą, nes jis nukentėjusiajai nesudavė taure, kas sąlygojo nepagrįstą nuosprendį. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada R. K. nusikalstamų veiksmų. Priešingai nei nurodo apeliantai, nuteistasis R. K. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. kavinėje „( - )“ šventė draugo gimtadienį. Prie gretimo staliuko sėdėjo dvi merginos, kurias pakvietė prie savo staliuko ir pavaišino alumi. Tarp jo ir nukentėjusiosios K. Ž. kilo ginčas, todėl jis paprašė jos palikti stalą, tačiau ji nesutiko. Priėjęs prie jos, bandė ją pakelti, nukentėjusioji atsistojusi apėjo aplink stalą ir paėmė alaus taurę. Jai liepė padėti alų, tačiau ji nepadėjo. Priėjęs prie nukentėjusiosios paėmė už taurės, kurią laikė nukentėjusioji, kojelės ir truktelėjo į save, o ji į save ir kažkaip gavosi, kad kojelė liko pas jį rankoje. Kojelę padėjo ant stalo. Pamatęs kraują pasiūlė nukentėjusiajai servetėlę, tačiau ji atsisakė. Po ko jis išėjo iš baro. Prieš tai dar buvo metęs į nukentėjusiąją cigaretę, nes dėl kažko susiginčijo. Nukentėjusiajai taure netrenkė, tik norėjo iš jos ją paimti. Ištraukė iš nukentėjusiosios rankos taurę, kuri liko pas jį rankoje ir stiklai buvo sudužę, nes taurė iš plono stiklo. Prieš suduodant smūgį, nukentėjusioji stovėjo su taure ir abejomis rankomis laikė už taurės viršaus. Kai jis paėmė taurę, tai nukentėjusioji ją traukė į save. Vaizdo įrašą yra peržiūrėjęs. Atsakydamas į užduotus klausimus negalėjo nurodyti kokiu būdu pas jį rankose liko taurės dalis, kurią jis padėjo ant stalo (2 t., b. l. 106–107).

4310.1.

44Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. rugsėjo 3 d. įtariamojo apklausos metu, R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po to, kai jis paprašė nukentėjusiosios, kad ši atsisėstų prie savo staliuko ir jai to nepadarius, nukentėjusioji atsistojo, apėjo staliuką ir priėjusi arčiau jo, pasiėmė savo alaus taurę ir laikė ją rankose. Kadangi jis buvo pirkęs tą alaus taurę, tai norėjo, jog nukentėjusioji ją padėtų, todėl savo viena ranka sugriebė už tos taurės ir stumtelėjo taurę jai į veidą. Nesitikėjo, kad taurė suduš ir sužalos merginai veidą. Merginai veido sužaloti nenorėjo, galbūt neapskaičiavo savo pastūmimo jėgos ir gavosi, kad merginai buvo sužalotas veidas, nes taurė sudužo (2 t., b. l. 15–16). Nuteistasis patvirtino, kad šį protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai (2 t., b. l. 18). 2019 m. lapkričio 18 d. įtariamojo apklausos metu, R. K. apie įvykį nurodė dar kitas aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji, sėdėdama prie bendro stalelio su jais, atsistojo ir paėmė su viena ranka (neprisimena su kuria) jo jai užsakytą taurę alaus. Jis norėjo ją atsiimti iš jos ir taip pat dešine ranka paėmė už tos pačios taurės ir ją laikė vienu metu abudu. Paėmęs už tos taurės su alumi, jis iš karto pradėjo su ranka traukti į save tą taurę, o nukentėjusioji su ranka traukė taurę į save. Jis patraukė taurę į save, o ji patraukė į save, po to jis dar kartą patraukė į save ir tuo metu, kai mergina traukė taurę vėl atgal į save, tuo momentu jis taurę paleido iš rankos ir tada, kai taurę paleido, mergina pati trenkėsi ta taure sau į kažkurią kūno vietą, nes tiksliai nematė - į kurią vietą, nespėjo pamatyti kur ji su ta taure trenkėsi. Ir matė kaip taurė sudužo, nes pasipylė stiklai. Pamatė, kad merginai per veidą pradėjo bėgti kraujas. Atsistojo, pasiėmė savo butelį su neišgertu alkoholiu ir išėjo iš kavinės, ėjo namo. Neturėjo jokio tikslo tyčia sužaloti nukentėjusiąją ir paleisdamas taurę su alumi, norėjo tą taurę tokiu būdu perduoti merginai, nors gal ir su tam tikru piktumu, nes alaus taurė buvo jo užsakyta (2 t., b. l. 29–31).

4510.2.

46Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja L. A. parodė, kad pirma R. K. apklausa vyko nedalyvaujant gynėjui, tačiau jis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė visas aplinkybes. 2019 m. rugsėjo 3 d. įtariamojo apklausos protokolas surašytas iš paties R. K. žodžių, jis protokolą perskaitė ir pasirašė. R. K. žadėjo susisiekti su nukentėjusiąja ir jai atlyginti žalą, tačiau to nepadarė. Po to, kai nukentėjusioji pareiškė ieškinį, R. K. pozicija dėl kaltės pasikeitė, ėmė reikšti pretenzijas dėl visko. Taip pat liudytoja parodė, kad vaizdo įrašą yra peržiūrėjusi ne vieną kartą ir visą įvykio eigą užfiksavusi vaizdo įrašo apžiūros protokole (2 t., b. l. 126–128).

4710.3.

48Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios K. Ž. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, o teismas vertindamas jos parodymus neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios atliktus veiksmus bei tyrėjos A. M.-E. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji K. Ž. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.30 val. su drauge užsuko kavinę į „( - )“. Apie 22 val. padavėjas pasakė, kad užsidarinėja, paprašė dar alaus. Suprato, kad draugė siūlo tą alų, o ne R. K., ir draugė už jį sumokės. Jos kalbėjosi apie keliones, vienas iš R. K. draugų įsiterpė į jų pokalbį ir pasiūlė prisėsti prie jų staliuko. Jos sutiko. R. K. pradžioje kalbėjo telefonu gestikuliuodamas rankomis ir kai pabaigė kalbėti, paklausė iš kur jos. Pasakė, kad gyveno K., oficialiai panevėžietė, o draugė pasakė, kad yra kėdainietė. R. K. įtūžo, palaikė ją pasikėlusia, kad K. gyveno. Nesuprato jo įtūžio, jis pradėjo šūkauti, kėlė balsą, buvo žodžiai, cigaretės, smurtas. Tai yra metė nuorūką - degančią cigaretę, į jos pusę, bet ji pasitraukė ir nepataikė. R. K. apėjęs stalą sugriebė jai už rankų, pradėjo naudoti fizinę jėgą, tempė už rankų, pakelė nuo kėdės. Dėl tokių veiksmų buvo nemalonu, jautė fizinį skausmą. Kai paleido, atsisėdo, bet draugė jausdama pavojų ragino eiti. Kai išeidinėjo, R. K. jai pasakė, kad alus jai perprastas. Norėdama pabaigti alų paėmė alaus taurę, kurią gėrė. Jai rankoje laikant taurę, R. K. atsistojo ir irgi paėmė už jos alaus taurės kojytės - kakliuko ir patraukė link savęs, savo ranką ji šiek tiek nuo taurės atleido ir jis stumtelėjo taurę jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo. Draugei padavė telefoną, kad iškviestų greitąją, policiją. R. K. siūlė pagalbą, bet buvo labai išsigandusi ir jo pagalbos nenorėjo. Visi drabužiai buvo kruvini. Sužalojimai buvo kaktos, nosies srityje, įbrėžimas krūtinėje, per rankas, įpjovimas nuo akies iki lupos. R. K. garsiai plūdosi įžeidžiančio pobūdžio necenzūriniais žodžiais pagrinde jos atžvilgiu, kiti buvę asmenys tai girdėjo bei matė. Po incidento su R. K. nebendravo, bet buvo kalba dėl žalos atlyginimo per tyrėją, nes jis skambino ir klausė kiek nori žalos, bet negirdėjo ką kaltinamasis pasakė. Iš esmės analogiškas aplinkybes, kad jai lankant alaus taurė rankoje R. K. taip pat ją sugriebė ir traukė į save norėdamas atimti, o po to staigiu judesiu stūmė jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo ir šukės sužalojo veiką, kaklą, nukentėjusioji K. Ž. nurodė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39–40, 43–44).

4910.4.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų nuoseklių nukentėjusios K. Ž. parodymų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimas 2019 m. rugpjūčio 19 d. vyresniosios tyrėjos A. M.-E. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta A. M.-E., kuri parodė, jog dėl nagrinėjamo įvykio ji surinko pirminę medžiagą. Tiek nukentėjusioji, tiek R. K. buvo neblaivūs, todėl jų neapklausė. Nukentėjusiosios neapklausė, tarnybiniame pranešime nurodė tai, ką patruliai jai pasakė. Rašant tarnybinį pranešimą buvo suklysta nurodant įvykio datą, tai yra neteisingai nurodytas mėnuo, turi būti rugpjūčio mėnuo. Kadangi R. K. buvo pristatytas į policijos įstaigą, tai bendravo tik su juo. Peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį patruliai buvo perfilmavę telefonu iš kavinės kamerų. Matėsi kaip nukentėjusioji ir R. K. susistumdo dėl alaus taurės, nukentėjusioji bando apipilti jį, o R. K. atstumia, taurė sutrūksta ir šukės papuola į veidą. Ji neįžvelgė tyčios, todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Patruliai pasakojo, kad nukentėjusioji iš piktumo norėjo R. K. apipilti alumi. Visa tai matėsi vaizdo įraše. Nematė vaizdo įraše, kad R. K. į nukentėjusiąją mestų cigaretę (3 t., b. l. 44–45). Iš liudytojos parodymų matyti, kad surašydama tarnybinį pranešimą, ji su nukentėjusiąja K. Ž. nebendravo, vadovavosi tik policijos patrulių pateiktais duomenimis. Vaizdo įrašas dar nebuvo išreikalautas, jis buvo tik perfilmuotas telefonu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jį peržiūrint ir nebuvo galimybės objektyviai įvertinti visos įvykio sekos. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, jog nors vaizdo įraše akivaizdžiai matosi kaip R. K. į priešais sėdinčią nukentėjusiąją meta degančią cigaretę, tačiau pirminę informaciją tikrinusi tyrėja šios aplinkybės neužfiksavo savo tarnybiniame pranešime. Be to, nors liudytoja parodė, kad jai policijos patruliai, kurie buvo įvykio vietoje, nurodė aplinkybę, kad nukentėjusioji iš piktumo norėjo R. K. apipilti alumi, tačiau pažymima, kad tiesiogiai įvykio vietoje buvusio vyriausiojo patrulio Š. B. 2019 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 30), nėra nurodyta aplinkybės, kad nukentėjusioji norėjo alumi apipilti R. K.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji paaiškino tik tai, jog ją sužalojo vyriškis, kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos drabužiais. Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota paties nuteistojo pozicija, kad konflikto su nukentėjusiąja, ši pati sau trenkė stiklinį indą (bokalą) į veido sritį, o jis atsistojo nuo staliuko ir išėjo namo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir tai, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta ne įvykio dieną, o praėjus dviem dienoms, todėl alkoholio vartojimo faktas parodymui davimui įtakos neturėjo. Pastebėtina ir tai, kad ir pats nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus.

5110.5.

52Taip pat iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios K. Ž. parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. (2 t., b. l. 125–126), kur ji parodė, jog tiksliau įvykio aplinkybes atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytoja buvo apklausta sekančią dieną po įvykio. Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 134–136), kuriuos jis patvirtino. Liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad įvyko konfliktas tarp jos draugės ir R. K., konfliktui aštrėjant jos ketino išeiti. Matė kaip R. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir K. Ž., stovėjo vienas priešais kitą ir kažko tamposi, tarp jų buvo alaus taurė, kuri kažkuriuo metu sudužo, bet ji nesuprato ar ji sudužo rankose ar kai atsitrenkė į K. Ž. galvą. Po ko pasipylė kraujas. Dėl šio įvykio jautėsi nemaloniai, nes R. K. vartojo necenzūrinius žodžius ir buvo sužalota jos draugė. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. L. parodymais nustatyta, kad įvykio metu dirbo „( - )“ viešbučio administratore. Paties įvykio nematė, tačiau jį matė vaizdo įraše. Iš kiemelio atėjęs padavėjas pasakė, kad merginai praskėlė kaktą. Paspaudusi pultelį iškvietė apsaugą ir nuėjo į kiemelį, kur matė sėdinčią merginą, kuriai iš kaktos, veido srities bėgo kraujas. Vaizdo įraše matė, kad įvyko konfliktas, atsistojusi nukentėjusioji paėmė alaus bokalą ir nežinia kaip, bet R. K. jai trenkė bokalu į kaktą. Filmuojamas tik kavinė kiemelis, įrašas be garso (2 t., b. l. 124–125).

5310.6.

54Priešingai nei nurodo apeliantai, nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris detaliai aprašytas 2019 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 128–130), ir išsamiai ištirtas pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, surašydama apžiūros protokolą neteisingai aprašė vaizdo įraše matomus veiksmus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie argumentai yra nepagrįsti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jame esantys duomenys yra teisingai aprašyti apžiūros protokole. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis objektyvus įrodymas patvirtina ne tik iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios K. Ž. parodymus, bet ir paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog R. K. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad R. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė, kad suduodamas alaus taure smūgį nukentėjusiajai į veidą elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

5510.7.

56Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

5710.8.

58Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016).

5910.9.

60Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Padarinių atžvilgiu asmens tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

6110.10.

62Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. K. viešoje vietoje – bare, kuriame, be barmeno, buvo ir kitų baro lankytojų, nepažįstamam asmeniui – nukentėjusiajai K. Ž., sudavė vieną tiesioginį smūgį alaus taure į veidą ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuos neteisėtus R. K. veiksmus matė tiek su juo buvę draugai, tiek liudytoja V. K. bei dar kitas asmuo, kuris kaip tik tuo momentu ėjęs pro staliuką, o kiti asmenys – viešbučio administratorė, barmenas, stebėjo tolesnius įvykius, t. y. kraujuojančią nukentėjusįjį, atvykusią greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes. Taip pat surinktų duomenų visuma nustatyta, kad smurtinius veiksmus R. K. atliko netikėtai, nesant jokio aiškaus nukentėjusiosios ir nuteistojo asmeninio pobūdžio konflikto, be to, iki tol jie vienas kito nepažinojo ir bare susitiko pirmą kartą. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini R. K. veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiai nukentėjusiajai, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų kavinėje buvę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų, o svarbiausia, nukentėjusiajai K. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas be jokios paaiškinamos priežasties. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, R. K. elgesys su nepažįstamu asmeniu, viešoje vietoje be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš jį fizinį smurtą, padarant K. Ž. sužalojimus, taip pat patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

6310.11.

64BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013). Byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma paneigia nuteistojo R. K. versiją, jog nukentėjusioji K. Ž. susižalojo pati, kad nukentėjusiajai stumiant taurę į jį, jis refleksiškai stumtelėjo taurę link nukentėjusiosios. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog jei nuteistasis R. K. būti tik refleksiškai stumtelėjęs taurė link nukentėjusiosios, jo rankose nebūtų likusi sudužusios taurė kojelė, kurią jis po suduoto smūgio padėjo ant stalo. Tiek nukentėjusiosios K. Ž., tiek liudytojos V. K. parodymai bei vaizdo įraše užfiksuoti nuteistojo R. K. veiksmai, patvirtina, jog R. K. prieš K. Ž. neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko nesant konkrečių priežasčių, tai yra R. K. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo dėl chuliganiškų paskatų.

6511.

66Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apeliantų nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantams yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R. K. kaltės padarius BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas yra nepagrįstos. Dėl neturtinės žalos

6712.

68Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su neturtinės žalos dydžiu, tačiau argumentų dėl šio nesutikimo skundė nėra išdėstyta. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6913.

70Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji K. Ž. buvo pareiškusi 7000 eurų civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į K. Ž. padarytą sužalojimą, jo pobūdį, sukeltus liekamuosius reiškinius, nuteistojo chuliganišką elgesį, iš nuteistojo priteisė 6000 eurų nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

7114.

72Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai K. Ž. dėl odos nubrozdinimų kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nepatogumus, jai buvo atliktos keturios operacijos, dėl likusių randų ateityje numatyta atlikti ir kitas, reikalingas veido atstatymui, procedūras lazerio pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai K. Ž. iš nuteistojo R. K. priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį plėštinėmis - pjautinėmis žaizdomis nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis), yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 6000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas itin kruopščiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, ir juos tinkamai pritaikė. Dėl proceso išlaidų

7315.

74Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios K. Ž. atstovas advokatas Arvydas Alekna prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateikto 2020 m. gegužės 19 d. pinigų priėmimo kvito Nr. ( - ) (3 t., b. l. 42), matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 450 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiosios K. Ž. atstovas advokatas pateikė atsiliepimą į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliacinis skundas atmetamas bei į tai, kad advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 450 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo R. K..

75Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinį skundą atmesti.

77Iš nuteistojo R. K. priteisti nukentėjusiajai K. Ž. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

78Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2... 4. pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10... 7. Iš R. K. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. Ž. 2 215,39... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. R. K. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m.... 11. 2.... 12. Kauno apylinkės teismas pripažindamas R. K. kaltu nurodė, kad kaltinamojo... 13. 3.... 14. Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis apeliaciniame... 15. 3.1.... 16. Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, jis yra... 17. 3.2.... 18. Apeliantai pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnė, nei teismas... 19. 3.3.... 20. Skunde nurodoma, kad nelabai galima teigti, kad apeliantas naudojo fizinį... 21. 3.4.... 22. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje, vertindamas įrodymus... 23. 3.5.... 24. Apeliantai pažymi, kad apelianto veikoje nebuvo nei tyčios (ir tiesioginės,... 25. 3.6.... 26. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, priteisdamas... 27. 4.... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K.... 29. 5.... 30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo... 31. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinis skundas... 32. 6.... 33. Nuteistasis R. K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios... 34. Dėl įrodymų vertinimo... 35. 7.... 36. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas... 37. 8.... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto... 39. 9.... 40. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. K. padarė jam... 41. 10.... 42. Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 43. 10.1.... 44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti R. K.... 45. 10.2.... 46. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja... 47. 10.3.... 48. Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad... 49. 10.4.... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų nuoseklių nukentėjusios K. Ž.... 51. 10.5.... 52. Taip pat iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios K. Ž. parodymus patvirtina ir... 53. 10.6.... 54. Priešingai nei nurodo apeliantai, nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina... 55. 10.7.... 56. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas... 57. 10.8.... 58. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali... 59. 10.9.... 60. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi... 61. 10.10.... 62. Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek aukščiau aptarti duomenys patvirtina,... 63. 10.11.... 64. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal... 65. 11.... 66. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio... 67. 12.... 68. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su neturtinės žalos dydžiu, tačiau... 69. 13.... 70. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji K. Ž. buvo pareiškusi 7000... 71. 14.... 72. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai K. Ž. dėl odos... 73. 15.... 74. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios K. Ž.... 75. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 76. nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Vaido Jurčikonio apeliacinį skundą... 77. Iš nuteistojo R. K. priteisti nukentėjusiajai K. Ž. 450 (keturis šimtus... 78. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....