Byla e2A-897-755/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ir atsakovės A. G. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-857/2016 pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atsakovei A. G. trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS”, veikiančiam per „If P&C Insurance AS” filialą, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. M. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 19343,28 Lt (5602,20 Eur) padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad apdraustasis M. M. nukentėjo dėl 2003-03-18 Kaune, ( - ) pr. įvykusio autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-350-478/2008 kalta dėl šio įvykio pripažinta A. P. (dabar G.). Eismo įvykio metu A. P. (dabar G.) vairavo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ), kuris buvo apdraustas „If P&C Insurance“ draudimo bendrovėje. M. M. 2010-09-20 pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo ir nurodė, kad nedarbingu tapo dėl aukščiau minėto įvykio. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010-11-16 sprendimu Nr. 10.33.S-16720 ir VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-16 sprendimu Nr. 10.19-62353 M. M. nuo 2009-10-01 paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Iki 2010-10-01 šalpos pensija M. M. buvo mokama Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriuje. Išmokėjus netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30 ir netekto darbingumo pensiją nuo 2010-10-01 iki 2013-10-31, Fondo biudžetui padaryta 19343,28 Lt (5602,20 Eur) žala. VSDFV Kauno skyrius 2011-08-30 raštu Nr. 10.V-9617 kreipėsi į „If P&C Insurance“ draudimo bendrovę, prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. 2011-09-08 raštu Nr. K/TC/A/00014 „If P&C Insurance“ informavo, kad draudimo bendrovė buvo apdraudusi automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę 30000 Lt (868,86 Eur) dėl žalos asmeniui ir 30000 Lt (868,86 Eur) dėl žalos turtui. periodiškai Pagal nukentėjusiojo asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus bei vykdant teismo sprendimus draudimo sumos ribose buvo mokamos draudimo išmokos. Draudimo kompanija minėtame rašte nurodė, kad 30000 Lt (868,86 Eur) suma, numatyta asmens žalos atlyginimui yra išnaudota ir atsisakė patenkinti VSDFV Kauno skyriaus pretenziją. 2012-03-15 raštu Nr. (1.11) S-16263 ir 2013-02-15 raštu Nr. (1.11)S-14579 VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į A. G., prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau ši nebuvo atlyginta.

52. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis, kurį vairavo 2003-03-18 per eismo įvykį, kai buvo sužalotas M. M., buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žalą ieškovui turėjo atlyginti draudimo bendrovė, o ne ji. Be to, ieškinyje nurodoma, kad netekto darbingumo pensijos nepriemoką M. M. ieškovas išmokėjo 2010-09-30, o ieškinį pareiškė praėjus trejų metų senaties terminui – 2013-11-08. Ieškinio dalis dėl netekto darbingumo pensijos nepriemokos turi būti nepriteista dėl suėjusio senaties termino, kurį prašė taikyti. Prašė paskirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti ar M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 eismo įvykiu.

63. VSDFV Kauno skyrius dublike patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti iš A. G. 18711,92 Lt (5419,35 Eur) ir „If P&C Insurance“ draudimo bendrovės 631,35 Lt (182,85 Eur) padarytos žalos atlyginimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

84. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš A. G. 2058 Eur žalos atlyginimo VSDFV Kauno skyriaus naudai, mokėjimus išdėstant dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 85,75 Eur, paskutinį mėnesį – 85,78 Eur.

95. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudikas savo pareigas įvykdė pilna apimtimi ir tinkamai. Vadovaujantis CK 6.290 str. 3 d. nuostatomis, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. į atsakovę A. G..

106. Teismas, nustatęs, kad paskutinis ieškovo mokėjimas M. M. buvo įvykdytas 2013-10-01, sprendė, kad atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

117. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad ekspertizės akte nurodyta, kad Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0671388 nurodyti diagnozių kodai ( - ) (( - ) (( - ))); ( - ) (( - ) (( - ))) su eismo įvykio metu patirta trauma nesusiję. Padarė išvadąa, kad M. M. nustatytas nedarbingumo lygis nuo 2008-08-07 iki 2014-10-03 iš dalies yra priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 d. įvykusiu eismo įvykiu. Be to, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ ( - ) punktą (( - ) - ( - )) ir ( - ) punktą (( - ) – ( - ) ) dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo. Todėl teismas nustatė, kad padarytos žalos dydis yra 40 % ieškovo prašomos sumos, nes teismo medicinos ekspertai nustatė, jog dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo. Todėl sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 2058,03 Eur sumą (182,85 Eur sumokėjo draudimo bendrovė).

128. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, sprendė, kad mokėjimai išdėstytini dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 85,75 Eur, paskutinį mėnesį - 85,78 Eur.

139. Teismas atmetė atsakovės atstovo argumentą, kad prievolę atlyginti žalą, viršijusią eismo įvykio metu teisės aktuose nustatytą maksimalią draudimo sumą, turi valstybė, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatoma minimali privaloma draudimo suma, o dėl didesnės draudimo sumos atsakovė galėjo susitarti savanoriška draudimo sutartimi. Jai to nepadarius, ji prisiėmė riziką, kad įvykus autoįvykiui, žalos dalį, viršijančią draudimo sumą, atlyginti privalės ji asmeniškai (LAT 2015-06-19 nutartis Nr. 3K3-402-916/2015).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos motyvai

1510. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą ir prašo teismo sprendimą pakeisti - priteisti iš A. G. 5079,40 Eur žalos atlyginimo ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai, atitinkamai pakeisti ir žalos išdėstymo dalimis sumas.

1611. Nurodo, kad nesutinka su 2016-06-09 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, dalyje dėl priteistos sumos dydžio.

1712. Ieškovo nuomone , teismas, nustatydamas žalos dydį, nepilnai įsigilino į ekspertų išvadas ir kitus įrodymus.

1813. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

1914. Teigia, kad kaip matyti iš ekspertizės akto, tiek Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0352477 nurodytos visos diagnozės (kodai: ( - ) (( - )); ( - ) (( - ))), tiek Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0942544 nurodytos visos diagnozės (kodai: ( - ) (( - )); ( - ) (( - )), ( - ) (( - ))) susijusios su eismo įvykio metu M. M. patirta trauma. Tą konstatavo teismo medicinos ekspertai Ekspertizės akte. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, atsižvelgiant į tai, kad Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0352477 ir Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0942544 nurodytos visos diagnozės susijusios su 2003-03-18 eismo įvykio metu patirta M. M. trauma, turėtų būti priteista visa žalos suma atsiradusi už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-08-30, t. y. už tą laikotarpį per kurį M. M. išmokėta netekto darbingumo pensija nuo 2010-10-01 iki 2012-08-30 ir netekto darbingumo pensijos nepriemoka nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30 pagal minėtas darbingumo lygio pažymas.

2015. Teigia, kad nors Ekspertizės akte padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 procentų bendrojo darbingumo (darbingumo lygio pažymose Nr. 0352477 ir 0942544 M. M. netektas darbingumas nurodomas 60 procentų), tačiau vertinant ekspertų išvadas, akivaizdu, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į darbingumo lygio pažymoje Nr. 0671388 nurodytas diagnozes už M. M. netekto darbingumo laikotarpį nuo 2012-08-30 iki 2014-10-03, kurių dalis nėra susijusios su eismo įvykiu. Tuo tarpu Darbingumo lygio pažymose Nr. 0352477 ir Nr. 0942544 M. M. nustatytos visos diagnozės už laikotarpį nuo 2008-08-07 iki 2010-08-06 ir nuo 2010-08-07 iki 2012-08-29 yra susijusios su eismo įvykiu, kurio metu jis buvo sužalotas, todėl teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-08-29, ko pasėkoje neteisingai apskaičiavo ir priteisė tik 40 procentų bendros žalos sumos už visą prašomą žalos atsiradimo laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2013-10-31, neišskiriant žalos, kuri turėtų būti atlyginta visiškai, sumos už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-08-30.

2116. Pažymi, kad ekspertizės akte padarytas išvadas dėl M. M. netekto darbingumo teismas turėtų vertinti sistemiškai visų ekspertizės akte nurodytų aplinkybių ir išvadų kontekste, iš kurio matyti, kad visas M. M. netektas darbingumas, nurodytas Darbingumo lygio pažymose Nr. 0352477 ir Nr. 0942544, yra visiškame (o ne daliniame) priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 įvykusiu eismo įvykiu, todėl priteistina žalos suma VSDFV Kauno skyriui turėtų būti didinama. Tvirtina, kad atsižvelgiant į M. M. išmokėtas netekto darbingumo pensijos sumas už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-08-30, už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-08-30 VSDFV Kauno skyriui atsiradusi žala dėl M. M. sužalojimo turėtų būti priteista visa apimtimi, t. y. 4172,86 Eur (4355,71 Eur – 182,85 Eur „If P&C Insurance“ atlyginta suma).

2217. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, žala atsiradusi dėl M. M. sužalojimo už 2012-09-01 – 2013-10-31 laikotarpį turėtų būti priteista proporcingai, įvertinus Ekspertizės akte ekspertų padarytą išvadą dėl M. M. 40 procentų netekto darbingumo, susijusio su 2003-03-18 eismo įvykiu. Pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktą teismui 2013-11-06 pažymą Nr. 10.20-5113 laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31 VSDFV Kauno skyrius M. M. viso išmokėjo 1246,49 Eur netekto darbingumo pensijos. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbingumo lygio pažymoje Nr. 0671388 nurodytas M. M. netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2014-10-03 sudaro 55 procentus, o Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. M. neteko 40 procentų bendrojo darbingumo, nes dalis diagnozių nesusijusios su eismo įvykiu, VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31 gali būti mažinamas proporcingai 15 procentų visos sumos už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31. Atsižvelgiant į M. M. netekto darbingumo, atsiradusio dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, proporciją bendrojo M. M. netekto darbingumo atžvilgiu, jam dėl A. G. kaltės, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31 išmokant netekto darbingumo pensiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 906,54 Eur (40 X 1246,49 : 55 = 906,54 Eur) dydžio žala, kuri turėtų būti priteista.

2318. Bendra priteistina VSDFK Kauno skyriui žalos suma dėl A. G. kaltės išmokėjus M. M. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2013-10-31 sudaro 5079,40 Eur (4172,86 +906,54).

2419. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2520. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas - Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktą? teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą? CK 6.253 straipsnio 4 dalį.

2621. Dėl neatskleistos bylos esmės apeliantė nurodo, kad 2016-02-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 52(158)/15 (01išvadoje nurodyta, kad M. M. 40 procentų bendras nedarbingumas nustatytas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles. Bendrojo darbingumo netekimo lygis ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatomos darbingumo lygis yra skirtingi rodikliai, nustatinėjami pagal skirtingus teisės aktus ir kriterijus. Ji teismo prašė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl M. M. darbingumo lygio nustatymo, tačiau teismas šio jos prašymo netenkino.

2722. Pažymi, kad automobilis „( - )“ (v. n. ( - )) buvo draustas „IfP&C Insurance“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2003-03-18 galiojusiame TPVCAPDĮ redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma asmeniui sudarė 30 000 Lt. Nurodo, kad nuo 2003-03-18 TPVCPDĮ įstatymas buvo keičiamas, draudimo suma didinama. Teigia, kadangi automobilį buvo apdraudusi ir buvo tikra, kad, įvykus eismo įvykiui, jos padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktus ir tinkamai nesureguliavęs atlygintinos žalos dydžio, pažeidė teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą, dėl ko ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį.

2823. Taip pat nurodo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad jei asmeniui nustatoma 60 - 100 procentų darbingumas, asmuo laikomas darbingu. M. M. nustatytas tik 40 procentų bendras nedarbingumas, taigi jis yra darbingas, todėl iš jos negalėjo būti priteista žala.

2924. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS”, veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialą nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo ir dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nepasisako.

3025. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

3126. Dėl netenkinto atsakovės prašymo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodo, kad M. M. nedarbingumo lygis pateiktose teismui pažymose. Nurodo, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Atsakovės argumentai dėl jos atleidimo nuo civilinės atsakomybės prieštarauja civilinės atsakomybės prigimčiai atlyginti žalą pilna apimtimi.

32Teisėjų kolegija

33konstatuoja:

34IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados , argumentai ir motyvai

3527. Apeliaciniai skundai atmetami.

3628. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

3729. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

3830. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

3931. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal skunduose išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokių skundų argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdamas skundus, pasisako tik dėl esminių jų motyvų.

4032. Dėl ieškovo skundo

4132.1. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė žalos dydį, nes netiksliai nustatė veikos priežastinį ryšį su padarytos žalos dydžiu, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajam konstatuotų sveikatos sutrikdymų, susijusių su trauma , mastą, ekspertų išvadas .

4232.2. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

4332.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014).

4432.4. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad mokamos draudimo išmokos įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014

4532.5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo - socialinio draudimo įstaigos pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/20150), bet žalą padaręs asmuo gali šį dydį ginčyti ir įrodinėti žalą buvus mažesnę nei išmokėta išmokų.

4632.6. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio visų pirma turi būti nustatomas jos dydis, jeigu žala padaryta, bet jos tikslaus dydžio nustatyti negalima, tada, sutinkamai su CK 6.249 str.1 d. nuostatomis, leidžiančiomis žąlą nustatyti teismui, konstatuojamas jos dydis ir galiausia nustatomas, atsižvelgiant į žalą atlyginti turinčio asmens kaltę, turtinę padėtį ir kt.( CK 6.251 str.,6.282 str., 3 d.), atlygintinos žalos dydis,

4732.7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog žalos dydžio negalima tiksliai nustatyti, todėl reikia taikyti CK 6.249 str. nuostatą leidžiančią teismui nustatyti žalos dydį, ne šalis negali jos tiksliai įrodyti.Kolegijos vertinimu, ieškovo patirtos žalos dydis galėjo būti pagal pateiktus įrodymus ( išmokėtas socialinio draudimo išmokas, duomenis apie M. M. sveikatos sutrikdymo mastą, susirgimus įvairiais laikotarpiais, jų ryšį su darbingumo lygiu ir kt).

4832.8. Teismas nepakankamai atsižvelgė, jog M. M. avarijos metu patirtų sužalojimų ryšys su jam nustatytu darbingumo lygiu ir atitinkamai su paskaičiuota ir mokėta socialinio draudimo išmoka( pensija) kito.

4932.9. Teismo ekspertizės akto išvada patvirtina,jog M. M. netektas darbingumas, nurodytas Darbingumo lygio pažymose Nr. 0352477 ir Nr. 0942544( iki 2012-08-30), yra visiškame priežastiniame ryšyje su 2003-03-18 įvykusiu eismo įvykiu ( akto išvadų 1 p.) (t.I, b.l.135).

5032.10. Byloje nekeltas klausimas, jog socialinio draudimo išmokų dydis skaičiuojamas pagal atitinkamus socialinio draudimo išmokų įstatymus buvo paskaičiuotas klaidingai( per didelis), todėl kolegija sprendžia, jog per 2009-10-01 -2012-08-30 laikotarpį ieškovo išmokėta M. M. 4172,86 Eur suma yra ieškovo patirta žala.

5132.11. Apeliantas ieškovas neginčija teismo išvados, jog M. M. neteko 40 % bendrojo darbingumo, todėl šio dydžio už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31 kolegija nebeperžiūri ir sutinka su apeliantu, jog nurodytu laikotarpiu ieškovo patirtos žalos ( išmokant išmokas) dydis gali būti pagal bylos duomenis apskaičiuotas taikant šį rodmenį. Skaičiuojant, jog socialinio draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota laikant M. M. nedarbingumą esant 40, ne 55 % dydžio, per šį laikotarpį ji sudarytų 906,88 Eur ( 1246,96 Eur x 100 %) : 55 % x 40 %). Apeliantas skaičiuoja mažesnę suma -906,54 Eur, todėl ji imama skaičiavimams, kadangi nėra priežasčių peržengti apeliacinio skundo ribų( CPK 320 str.).Kolegijos vertinimu, ši suma laikytina ieškovo nurodytu laikotarpiu patirta žala, pasireiškusia išmokėtų socialinių išmokų forma.

52Taigi, viso ieškovo patirta žala sudaro 5079,4 Eur (4172,86 Eur + 906,88 Eur).

5333. Nors teismas žalos dydį nustatė 2058,03 Eur , o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jis yra 5079,4 Eur, nėra pagrindo keisti priteistos atlygintinos iš atsakovės žalos dydžio jį padidinant iki apelianto prašomos sumos.

5434. Nors pirmos instancijos teismas 2058,03 Eur žalos dydį nustatė be pagrindo taikydamas CK 6.249 str. nuostatą leidžiančią dėl įrodymų trūkumo žalos dydį nustatyti teismui, bet kiti teismo nurodyti tokio žalos dydžio pripažinimo argumentai ( bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai, rašytiniai įrodymai, paaiškinimai) davė pagrindą atlygintinos žalos dydį sumažinti iki nurodytos sumos. Nors, pripažįstama, jog ši teismo motyvacija abstrakti ir kitais atvejais galėtų būti laikoma nepakankama,bet šiuo atveju, įvertinus, jog teismas aptarė atsakovės turtinę padėtį pasisakant dėl reikalingumo išdėstyti mokėjimus, atsižvelgiant į sudėtingą atsakovės turtinę padėtį - bedarbė, jai teikiama antrinė teisinė pagalba, turi išlaikytinių, šeimos pajamos mažos, su teismo išvadomis ( papildomai įvertinant ,jog atsakovė savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi, žala padaryta netyčiniais veiksmais), dėl atlygintinos žalos dydžio sutinkama.Įrodymai dėl šių patys savaime duoda įstatyminį pagrindą mažinti žalos atlyginimą iki teismo nustatyto dydžio dėl padariusio žalą asmens turtinės padėties ( CK 6.282 str.,6,251 str.). Dėl pasakyto kolegija konstatuoja, jog nors teismas dėl žalos dydžio nustatymo nurodė kai kuriuos nepagrįstus argumentus, bet iš esmės teismo išvada dėl atlygintino žalos dydžio vertinama kaip teisinga, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl žalos dydžio nekeičiama.

55Dėl atsakovės apeliacinio skundo

5635. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovė kelia kelias problemas dėl: 1. bylos esmės neatskleidimo, nes ji prašė teismo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl M. M. darbingumo lygio nustatymo, kadangi jo nustatymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos taisykles yra skirtingi dydžiai, tačiau teismas šio jos prašymo netenkino; 2) teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo, CK 6.253 straipsnio 4 dalies pažeidimo; 3) Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punkto.Kolegija pasisako dėl šių argumentų.

5735.1. Nesutinkama, jog teismas neskleidė bylos esmės ( negalima jos atskleisti pagal pateiktus į bylą duomenis), nes aplinkybė, jog teismas netenkino šalies prašymo, pati savaime bylos esmės neatskleidimo fakto nerodo.

5835.2. CPK 327 str.1 d. 2 p. nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

5935.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1dalies 2punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

6035.4. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).

6135.5. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismui , nustatinėjant reikšmingas ginčo sprendimui aplinkybes, nebuvo būtinumo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl M. M. darbingumo lygio nustatymo, nes nevienodų nedarbingumo lygių konstatavimas pagal skirtingus teisinius aktus yra teisinis klausimas, kurį spręsti įgaliojimus turi teismas, o ne Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Nors pirmos instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl šių skaičiavimo metodikų skirtumo priežasčių svarbos ginčui spręsti, bet šiuo teisiniu klausimu gali pasisakyti apeliacinės instancijos ir bylos pakartotinas nagrinėjimas nereikalingas.

6235.6. Tai ,jog bendrojo darbingumo netekimo dydis, nustatytas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles, ir darbingumo lygis, nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, yra pagal skirtingus norminius aktus ir kriterijus nustatomi dydžiai, pastebėta ekspertizės akto išvadų 2 p.

6335.7. Su šiuo teiginiu sutinkama. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, kuriose nurodyti sveikatos sutrikdymo masto–sunkaus,nesunkaus ir nežymaus–nustatymo medicininiai kriterijai, reglamentuota, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų bendru 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86.Šio nutarimo preambulėje nurodyta, jog taisyklės nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ 2.2 punktu.

6435.8. Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog Taisyklės aktualios sprendžiant dėl asmens sveikatos sutrikdymo masto kai sprendžiama dėl baudžiamaisiais įstatymais draudžiamų veikų vertinimo. Akivaizdu, jog nei baudžiamuoju , nei baudžiamojo proceso kodeksais nesprendžiami socialinio draudimo išmokų ir jų dydžio nustatymo klausimai, todėl darbingumo lygio pagal šias taisykles nustatymas šiame ginče neaktualus ir jie teisiškai nereikšmingi.

6535.9. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/v-179 Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalies pagrindu patvirtintas darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas numato, kad Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą. Juo turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba( toliau tekste-NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į šią tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: 3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti ( 1 ir 2 priedai).

6635.10. M. M. aktualiu laikotarpiu buvo mokėta socialinio draudimo- netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 ir 28 str. Pagal šį reglamentavimą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pagal šio įstatymo 29 straipsnį asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Netekto darbingumo procentai įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime. Šia tvarka nustatyto netekto darbingumo lygis yra reikšmingas apskaičiuojant netekto darbingumo pensijos dydį

67( įstatymo 32 str.).

6835.11. Taigi, netekto darbingumo pensijos dydžiui ( šiuo atveju ir atlygintinos žalos dydžiui) reikšmingas tik NDNT nustatytas darbingumo netekimo lygis, o ne sveikatos sutrikdymo mastas, apskaičiuotas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles.

6935.12. Nepagrįsti argumentai dėl teisėtų lūkesčių ir CK 6.253 str. 4 d. reikalavimų pažeidimo. Iš skundo turinio galima suprasti, jog apeliantės vertinimu šie reikalavimai yra pažeisti, nes nebuvo nustatytas reikiamas teisinis reguliavimas. Tokį įstatyminį reguliavimą nustatyti galėjo tik valstybė, todėl ,tikėtina,jog šiuo trečiuoju asmeniu atsakovė laiko,nors ir neįvardija,valstybę-Lietuvos Respubliką.

7035.13. Pagal CK 6.253 str.4 d. nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl ................ trečiojo asmens veiksmų. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

7135.14. Lietuvos Respublikos teisės aktai 2003 metais( avarijos metu) nenustatė valstybei pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad dėl autoavarijoje padarytos turtinės žalos atlyginimo būtų atsakingas vairuotojo draudikas ar kas kitas , bet ne žalą padaręs vairuotojas, jeigu žala didesnė nei 30000 Lt.

7235.15. Atsakovės atsakomybė buvo apdrausta pagal tuometinį reglamentavimą maksimalia suma. Teisinis draudimo sumos dydžio reglamentavimas buvo aiškus, apsidraudęs asmuo turėjo įvertinti, jog turtinės žalos atlyginimo ( draudimo išmokos) dydis yra ribotas įstatymu, todėl, siekdamas tokiais atvejais išvengti galimos pareigos atlyginti padarytą didesnę žalą, galėjo papildomai sumai draustis savanorišku draudimu. Tam teisinė bazė egzistavo. Tokiu būdu , pati nutarusi savo atsakomybę apdrausti tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, jog esant faktinei žalai didesnei nei maksimali draudimo išmoka, ją viršijančią žalos dalį jai, kaip žalą padariusiam asmeniui, atlyginti nereikės. Tokie jos lūkesčiai, jeigu atsakovė juos turėjo, negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti, taigi ir pažeisti trečiojo asmens ( tikėtina, valstybės) veiksmais ( neveikimu).

7335.16. Apeliantė cituoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punkto formuluotę, bet nenurodo kaip ir su kokiais teismo sprendimo galimais trūkumais ji susijusi. Pagal Darbingumo lygio pažymą Nr.0671388 M. M. netektas darbingumas sudaro 55 % ,taigi darbingumo lygis 45 %. Pagal nurodytą normą toks asmuo yra iš dalies darbingas. Valstybinio socialinio draudimo pensijų numato, jog tiek netekusiems darbingumo asmenims mokama ( esant kitų sąlygų visumai) netekto darbingumo pensija, o tokios išmokos šiame ginče vertinamos kaip atlygintina žala.

7436. Apibendrinant pasakytą, apeliaciniai skundai atmetami, priežasčių keisti ar naikinti teismo sprendimą nenustatyta.

75Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76apeliacinius skundus atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4-8572016palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. 2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 6. 3. VSDFV Kauno skyrius dublike patikslino savo reikalavimus, prašydamas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 4. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimu ieškinys tenkintas... 9. 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudikas savo pareigas įvykdė... 10. 6. Teismas, nustatęs, kad paskutinis ieškovo mokėjimas M. M. buvo įvykdytas... 11. 7. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti... 12. 8. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, sprendė, kad... 13. 9. Teismas atmetė atsakovės atstovo argumentą, kad prievolę atlyginti... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos motyvai... 15. 10. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius skundžia Biržų rajono apylinkės teismo... 16. 11. Nurodo, kad nesutinka su 2016-06-09 Biržų rajono apylinkės teismo... 17. 12. Ieškovo nuomone , teismas, nustatydamas žalos dydį, nepilnai įsigilino... 18. 13. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti... 19. 14. Teigia, kad kaip matyti iš ekspertizės akto, tiek Darbingumo lygio... 20. 15. Teigia, kad nors Ekspertizės akte padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio... 21. 16. Pažymi, kad ekspertizės akte padarytas išvadas dėl M. M. netekto... 22. 17. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, žala atsiradusi dėl M. M. sužalojimo už... 23. 18. Bendra priteistina VSDFK Kauno skyriui žalos suma dėl A. G. kaltės... 24. 19. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia Biržų rajono apylinkės teismo... 25. 20. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir... 26. 21. Dėl neatskleistos bylos esmės apeliantė nurodo, kad 2016-02-22... 27. 22. Pažymi, kad automobilis „( - )“ (v. n. ( - )) buvo draustas... 28. 23. Taip pat nurodo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20... 29. 24. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C... 30. 25. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą... 31. 26. Dėl netenkinto atsakovės prašymo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo... 32. Teisėjų kolegija... 33. konstatuoja:... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados , argumentai ir motyvai... 35. 27. Apeliaciniai skundai atmetami.... 36. 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 37. 29. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio... 38. 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek... 39. 31. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai... 40. 32. Dėl ieškovo skundo... 41. 32.1. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmos instancijos teismas... 42. 32.2. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 43. 32.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala iš ją padariusio... 44. 32.4. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad mokamos draudimo išmokos... 45. 32.5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo - socialinio... 46. 32.6. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio visų... 47. 32.7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pakankamo... 48. 32.8. Teismas nepakankamai atsižvelgė, jog M. M. avarijos metu patirtų... 49. 32.9. Teismo ekspertizės akto išvada patvirtina,jog M. M. netektas... 50. 32.10. Byloje nekeltas klausimas, jog socialinio draudimo išmokų dydis... 51. 32.11. Apeliantas ieškovas neginčija teismo išvados, jog M. M. neteko 40 %... 52. Taigi, viso ieškovo patirta žala sudaro 5079,4 Eur (4172,86 Eur + 906,88... 53. 33. Nors teismas žalos dydį nustatė 2058,03 Eur , o apeliacinės instancijos... 54. 34. Nors pirmos instancijos teismas 2058,03 Eur žalos dydį nustatė be... 55. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 56. 35. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovė kelia kelias problemas dėl:... 57. 35.1. Nesutinkama, jog teismas neskleidė bylos esmės ( negalima jos... 58. 35.2. CPK 327 str.1 d. 2 p. nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 59. 35.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 60. 35.4. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir... 61. 35.5. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismui , nustatinėjant... 62. 35.6. Tai ,jog bendrojo darbingumo netekimo dydis, nustatytas pagal Sveikatos... 63. 35.7. Su šiuo teiginiu sutinkama. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo... 64. 35.8. Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog Taisyklės aktualios sprendžiant... 65. 35.9. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos... 66. 35.10. M. M. aktualiu laikotarpiu buvo mokėta socialinio draudimo- netekto... 67. ( įstatymo 32 str.).... 68. 35.11. Taigi, netekto darbingumo pensijos dydžiui ( šiuo atveju ir... 69. 35.12. Nepagrįsti argumentai dėl teisėtų lūkesčių ir CK 6.253 str. 4 d.... 70. 35.13. Pagal CK 6.253 str.4 d. nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma,... 71. 35.14. Lietuvos Respublikos teisės aktai 2003 metais( avarijos metu)... 72. 35.15. Atsakovės atsakomybė buvo apdrausta pagal tuometinį reglamentavimą... 73. 35.16. Apeliantė cituoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20... 74. 36. Apibendrinant pasakytą, apeliaciniai skundai atmetami, priežasčių... 75. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 76. apeliacinius skundus atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m....