Byla e2-704-769/2018
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Robertai Idzelytei-Baniulienei,

3dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mersana“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Maceniui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mersana“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litjada“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo,

6Teismas

Nustatė

7ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto valstybinės žemės sklypo ( kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribų užimtą valstybinę žemę: pašalinti užtvarą-tvorą, laikomą transportą, kitus daiktus, atlaisvinti pravažiavimą. Ieškinyje nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, registro Nr. ( - ), 0,2493 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ) (toliau - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Mersana“; 2002 m. spalio 10 d. su atsakove sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2002-0230, 2012 m. gegužės 30 d. susitarimu Nr. 13ŽN-(14.13.62.)-94, valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2002-0230 pakeista. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2017 m. kovo 17 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-23-(14.13.73.), nurodant, kad už žemės sklypo, esančio ( - ), ribų yra vykdoma veikla, laikomas transportas, kiti daiktai, yra užtverta tvora. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 13SD-475-(14.13.78.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ atsakovei UAB „Mersana“ nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 28 d. pašalinti užtvarą bei sandėliuojamus daiktus iš savavališkai naudojamos valstybinės žemės. 2017 m. gegužės 25 d. atlikus pakartotinį patikrinimą surašytas patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-52-(14.13.73.), nurodant, kad tvora nėra pašalinta, valstybinės žemė nėra atlaisvinta, t. y. savavališkai naudojama apie 855 kv. m ploto valstybinės žemės.

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įrodymų apie tai, jog prašomi nugriauti statiniai priklauso atsakovei, neturi; paskutinio posėdžio metu paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovė pašalino dalį pažeidimų žemės sklype, dėl kurio buvo pareikštas ieškinys, ieškovė prašo įpareigoti pašalinti likusius pažeidimus.

9Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė atmesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškinio teze, jog nuomininkė UAB „Mersena“ yra aptvėrusi ne tik savo sklypą, bet ir valstybinės žemės plotą, nes atsakovė užsitverti valstybinės žemės neturėjo galimybių: 2002 metais pradėjo vykdyti verslą šioje teritorijoje nusipirkdama pastatą ir išsinuomodama 0,2493 ha valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), už kurio ribų yra pastatytas užtvaras (tvora), buvęs dar prieš nusiperkant pastatą. Atsakovės nuomone, tvora yra pastatyta buvusio Klaipėdos mėsos kombinato, atsakovė nėra nei tvoros statytoja, nei savininkė; transporto priemonės, statomos valstybinėje žemėje, nepriklauso UAB „Mersana“,-jos pastatomos klientų arba darbuotojų, kadangi nėra jokių draudžiančių tai daryti kelio ženklų.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Andrius Macenis prašė ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti užtvarą – tvorą (gelžbetoninę tvorą) atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti iš ieškovės proporcingai netenkintų ieškinio reikalavimų daliai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsikrausčius įmonei, gelžbetoninė tvora jau stovėjo, tvoros savininkė yra ieškovė, nes jai patikėjimo teise priklauso sklypas, kur stovi tvora. Atsakovė pašalino abu ( pietinius ir šiaurinius) vartus, laikomus daiktus ir transporto priemones. Šiuo metu įvažiavimas į ( - ) yra atlaisvintas.

11Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė spęsti ginčą tarp šalių teismo nuožiūra; nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso tik ( - ), o žemė priklauso valstybei; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi duomenų dėl tvoros nuosavybės teisės, todėl negali pasisakyti dėl Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimo pašalinti tvorą pagrįstumo. Atsiliepime nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis 2017 m. spalio 16 d. UAB „Mersana“ savo jėgomis pašalino į ( - ) įvažiuoti trukdančius vartus.

12Trečiasis asmuo UAB „Litjada“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tretieji asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

13Teismas konstatuoja:

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Bylos dalis nutrauktina.

16Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. spalio 10 d. su atsakove sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2002-0230 dėl 0,2493 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomo Nacionalinė žemės tarnybos. 2012 m. gegužės 30 d. susitarimu Nr. 13ŽN-(14.13.62.)-94 2002 m. spalio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2002-0230 pakeista (e.b.l. 5-9). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4.36.)-R2-543 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr.( - )), nurodydama, jog nuomininkė UAB „Marsena“ yra aptvėrusi ne tik savo sklypą, bet ir valstybinės žemės plotą, kuriame pagal žemės sklypo Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. T2-255 „Dėl žemės sklypo Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ sprendinius yra numatyta tiesti ir dalinai yra nutiesta susisiekimo komunikacija - ( - ) (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausanti Klaipėdos miesto savivaldybei. Prašė atlikti šio žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir imtis priemonių atlaisvinti užtvertą valstybinės žemės plotą (e.b.l. 12). 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-23-(14.13.73.), kuriame nurodyta, kad už žemės sklypo, esančio ( - ), ribų yra vykdoma veikla, laikomas transportas, kiti daiktai, yra užtverta tvora (e.b.l. 17-19). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 13SD-475-(14.13.78.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ atsakovei UAB „Mersana“ nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 28 d. pašalinti užtvarą bei sandėliuojamus daiktus iš savavališkai naudojamos valstybinės žemės (e.b.l. 20). 2017 m. gegužės 25 d. atlikus pakartotinį patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-52-(14.13.73.), kur nurodyta, jog tvora nėra pašalinta, valstybinės žemė nėra atlaisvinta, t. y. savavališkai naudojama apie 855 kv. m ploto valstybinės žemės (e.b.l. 21-23). Iš teismui pateiktos 2017-12-07 fotonuotraukos bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog UAB „Mersana“ savo jėgomis pašalino ( - ) gatve važiuoti trukdančius vartus (e.b.l. 101).

18Valstybinės žemės patikėjimo tvarka valdytoja Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi, jog atsakovė UAB „Mersana“ savavališkai naudoja apie 855 kv. m ploto valstybinės žemės 2017-07-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), ribų užimtą valstybinę žemę: pašalinti užtvarą-tvorą, laikomą transportą, kitus daiktus, atlaisvinti pravažiavimą. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius teismui pateikė duomenis, jog iki 2017 m. spalio 16 d. UAB „Mersana“ savo jėgomis pašalino į ( - ) gatvę įvažiuoti trukdančius vartus. Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad UAB „Mersana“ ne tik savo lėšomis pašalino abu vartus, bet ir teritorijoje laikytus daiktus bei transporto priemones. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ( - ), nebuvo, todėl patvirtinti ar paneigti, jog vartai yra pašalinti, negali, tačiau įvertinusi trečiojo asmens fotonuotrauką prašo ieškinį tenkinti dėl tų reikalavimų, kurie nėra įvykdyti. Įvertinus teismui pateiktus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenis, jog atsakovė 2017-10-16 pašalino eismui trukdančius vartus, laikytina, jog ieškinio reikalavimai dėl pravažiavimo atlaisvinimo yra įvykdyti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bylos dalis dėl pravažiavimo atlaisvinimo, pašalinus abu vartus bei laikytus daiktus ir transportą, nutrauktina.

19Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl gelžbetoninės tvoros pašalinimo, toje dalyje prašė ieškinį atmesti. Ieškinio dalis dėl atsakovo įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę - pašalinti tvorą, atmestina, kaip nepagrįsta. Ieškinys yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. ir 4.98 straipsnių nuostatomis, numatančiomis, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo; savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Kita vertus, nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gelžbetoninės tvoros nuosavybės,- atsakovės teigimu, tvoros griauti ji negali, nes nėra nei tvoros savininkė, nei statytoja,- tvora jau stovėjo prieš sudarant nuomos sutartį. Ieškovė teismui negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių priešingas atsakovės nurodytoms aplinkybėms, t.y., kad atsakovė savavališkai pastatė tvorą po 2002 metų nuomos sutarties sudarymo. Pažymėtina tai, kad pareiga įrodyti, jog valstybinėje žemėje gelžbetoninę tvorą pastatė UAB „Mersana“, tenka valstybės institucijai, pareiškusiai reikalavimą nugriauti šią tvorą (CPK 12 str., 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei nenurodžius reikalaujamos griauti gelžbetoninės tvoros savininko ar statytojo, ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti valstybinėje teritorijoje esančią gelžbetoninę tvorą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, atsakovei dalį reikalavimų įvykdžius bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Andrius Macenis pateikė teismui duomenis apie tai, kad išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 300 Eur. Laikant, kad atsakovė pripažino ir įvykdė du trečdalius ieškinio reikalavimų (pašalino abu vartus, teritorijoje laikytus daiktus ir transporto priemones), iš atsakovės į Valstybės biudžetą priteistina 50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovei priteistina trečdalis šios patirtų bylinėjimosi išlaidų,- 100 eurų.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies. Bylos dalį dėl už įregistruoto valstybinės žemės sklypo ( kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribų užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo,- pravažiavimo atlaisvinimo, vartų ir teritorijoje laikytų daiktų, transporto priemonių pašalinimo, nutraukti.

23Kitą ieškinio dalį atmesti.

24Priteisti iš atsakovės UAB “Mersana“, į.k.163401388, Valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

25Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei UAB “Mersana“, į.k.163401388, 100 Eur ( vienas šimtas eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Robertai Idzelytei-Baniulienei,... 3. dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mersana“ atstovui advokato... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas... 7. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę... 8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį... 9. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė atmesti... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Andrius Macenis... 11. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 12. Trečiasis asmuo UAB „Litjada“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 13. Teismas konstatuoja:... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos dalis nutrauktina.... 16. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. spalio 10 d. su atsakove sudaryta... 18. Valstybinės žemės patikėjimo tvarka valdytoja Nacionalinės žemės tarnyba... 19. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl gelžbetoninės tvoros... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263,... 22. ieškinį tenkinti iš dalies. Bylos dalį dėl už įregistruoto valstybinės... 23. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 24. Priteisti iš atsakovės UAB “Mersana“, į.k.163401388, Valstybei 50 Eur... 25. Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...