Byla e2-556-330/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

62.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

83.

9Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą, prašydama dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, pripažinti kredito sutartį negaliojančia, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

104.

11Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe, jos nuomone, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nurodė tai, jog 2019 metų pradžioje buvo gauta naujos informacijos apie ginčui esminę aplinkybę, t. y. apie formuluotę kredito sutartyje „vertė nurodyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje“. Šios ataskaitos pagrindu kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos teigimu, naujai sužinota, kad nuoroda „vertė nurodyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje“ yra tik kelių žodžių junginys be jokios reikšmės, galios ar įpareigojimo kažką atlikti, sudaryta dviejų nežinomų parametrų pagrindu. Pareiškėja aiškino sužinojusi, kad tokia nekonkreti nuoroda padaryta ir panaudota sąmoningai siekiant, kad kredito gavėjas neteiktų kito vertinimo, kad bankas galėtų panaudoti kitą vertinimą, tačiau to nesuprastų kredito gavėjas, nereikėtų vykdyti įstatyminės Sutarčių pakeitimo išlygos, sudaryti rašytinį susitarimą dėl pakeistų/papildytų duomenų. Nurodė, kad bankas ruošėsi apgaulei, o tai patvirtina 2008 m. sausio 31 d. vertinime įrašyta rinkos vertė 3 000 000 Lt su pastaba, iš kurios aišku, kad vertė nustatyta tokiai būklei, kokios nei buvo, nei galėjo būti. Pažymėjo, kad byloje yra teismo ekspertizės aktas, patvirtinantis, kad rinkos vertė kreditavimo sutarties sudarymo metu buvo tik 2 170 000 Lt. Šis dokumentas laikytinas vieninteliu įrodymu, pagrindžiančių sklypo vertę. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje be jokio pagrindimo konstatuota, kad UAB „Čelta“ ir jos vadovas buvo supažindinti su preliminaria 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita. Paaiškino, jog nėra duomenų apie šios vertinimo ataskaitos sudarymą. Akcentavo aplinkybę, jog UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita sudaryta LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o preliminari ataskaita buvo tik sąlyginė, nors bylą nagrinėję teismai sprendė, kad tokia ataskaita egzistavo ir UAB „Čelta“ bei jos vadovas buvo su ja supažindinti. Nurodė, kad išvardintos aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu, tačiau niekas nesuprato esminių dalykų.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

166.

17Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėja UAB „Čelta“ jau 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“, buvo preliminari vertinimo ataskaita. Pagal šį pareiškėjos prašymą buvo iškelta civilinė byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. priėmė nutartį atsisakyti atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Apibendrinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tą patį proceso atnaujinimo pagrindą nurodė pakartotinai, nors yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

187.

19Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad pareiškėja pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), prašymą grįsdama esą naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad „buvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita, nustatyta kaip kažkokia 2007 m. gegužės 28 d. pilnos vertinimo ataskaitos atmaina ar kažkaip kitaip, tačiau susijusi, kilusi iš jos ir įvardinta kaip preliminari vertinimo ataskaita ir tokiomis vertinimo ataskaitomis vadovavosi bankas“. Atnaujinimo esmė esą yra „ne preliminari 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios tokios ir būti negali, juk nėra preliminaraus vertinimo, o tai, kad bankas, teikdamas kreditą, vadovavosi dvejopai, ir kaip pilna turto įvertinimo ataskaita, ir kaip preliminaria vertinimo ataskaita, kurios nėra“. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi šį prašymą taip pat atsisakė priimti (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tik kitaip jas interpretuoja .

20III.

21Atskirojo skundo argumentai

228.

23Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

248.1.

25Teismas, nurodęs, kad pareiškėja iš esmės remiasi tapačiomis (kaip naujai paaiškėjusiomis) aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, tik jas kitaip interpretuodama, nenagrinėjo pareiškėjos pateikto prašymo.

268.2.

27Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditas išduotas turto vertinimo, kuris pareiškėjai nebuvo žinomas, pagrindu, tačiau nevertino, kodėl neįvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo norma, nevertino, ar nustatyta turto rinkos vertė yra mažesnė nei vertė, nurodyta preliminariojoje šio turto vertinimo ataskaitoje. Kredito sutartį ruošusi ekspertė teigė, kad nuoroda sutartyje apie turto įvertinimą nėra aktuali. Tokie banko veiksmai patvirtina jo apgaulę.

288.3.

29Bylą nagrinėję teismai, neturėdami duomenų, nustatė, kad pareiškėja buvo supažindinta su 2007 m. gegužės 28 d. preliminaria vertinimo ataskaita. Teismo išvados dėl preliminarios ataskaitos reikšmės nepagrįstos. Preliminarus vertinimas įstatyme nėra numatytas. Kas bebūtų nustatyta tokioje ataskaitoje, tai nėra aktualu. Realiai tokio vertinimo nebuvo. Proceso atnaujinimas grindžiamas aplinkybe dėl turto vertės dydžio nustatymo galiojančiu metodu. Atnaujinus procesą būtų nustatyta, kokia vertė buvo nustatyta atitinkamu metodu, kai jos dydis nebuvo nurodytas, tačiau tai įtakoja kreditavimo tikslo pasiekimą. Šalys dėl sutarties sąlygos pakeitimo galėjo susitarti tik raštu.

308.4.

31Jei teismas būtų patenkinęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, būtų išsiaiškinta, kodėl neįrašytas vertės dydis. Tokiu būdu bankas sąmoningai siekęs, jog sudaryti sąlygas panaudoti kitą vertinimą, o kredito gavėjas, kad kreditas suteiktas be jo žinios pakeistomis sutarties sąlygomis. Todėl egzistuoja pagrindas apklausti kredito ekspertę dėl nuorodos kredito sutartyje. Atnaujinus procesą būtų išsiaiškintos aplinkybės, jog kreditas suteiktas vadovaujantis vertinimu, apie kurį nebuvo žinoma pareiškėjai.

322.

33Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytoją S. V..

34II.

35Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

363.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

384.

39Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

40Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

415.

42Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, sukuriančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo medžiagą nenustatė. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia būtinumu teismo posėdyje apklausti kredito sutartį ruošusią S. V.. Pareiškėjos nuomone, šios liudytojos parodymai būtų esminiai, kadangi ją apklausus būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės dėl turto vertės nustatymo.

436.

44Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo argumentų pagrindu svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo. Esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar pagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos pateiktų prašymų tapatumo (t. y. ar pareiškėja pateikė tapatų jau išnagrinėtam prašymą atnaujinti procesą). Sprendžiant tokį klausimą, galimi liudytojos paaiškinimai dėl kredito sutarties rengimo ir (ar) sudarymo aplinkybių šiame apeliaciniame procese nėra aktualūs. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodine proceso forma.

45Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

467.

47Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

488.

49Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

509.

51Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5210.

53Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo, konstatavęs, jog toks pareiškėjos prašymas pakartotinai grindžiamas ta pačia, nauja įvardijama, aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėja UAB „Čelta“ jau 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“, buvo preliminari vertinimo ataskaita. Pagal šį pareiškėjos prašymą buvo iškelta civilinė byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. priėmė nutartį atsisakyti atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Apibendrinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tą patį proceso atnaujinimo pagrindą nurodė pakartotinai, nors yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

5411.

55Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėja pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-4269-553/2017), jį (prašymą) grįsdama esą naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad ...„buvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita, nustatyta kaip kažkokia 2007 m. gegužės 28 d. pilnos vertinimo ataskaitos atmaina ar kažkaip kitaip, tačiau susijusi, kilusi iš jos ir įvardinta kaip preliminaria vertinimo ataskaita ir tokiomis vertinimo ataskaitomis vadovavosi bankas“. Proceso atnaujinimo esmė esą yra „ne preliminari 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios tokios ir būti negali, juk nėra preliminaraus vertinimo, o tai, kad bankas, teikdamas kreditą, vadovavosi dvejopai, ir kaip pilna turto įvertinimo ataskaita, ir kaip preliminaria vertinimo ataskaita, kurios nėra“. Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi šį prašymą taip pat atsisakė priimti (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi tą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

5612.

57Apeliacinis teismas atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinęs apskųstos nutarties turinį, pagrįsta ir motyvuota pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje grindžiamas aplinkybe (aplinkybėmis), kurios (kurių) pagrindu pareiškėja jau bandė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą ir dėl šios aplinkybės (aplinkybių) reikšmingumo iš esmės pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Apeliacinis teismas pažymi, jog vien tai, kad sulaukus nepalankaus teismo procesinio sprendimo proceso atnaujinimo klausimu, pareiškėja bando tai pačiai faktinei aplinkybei suteikti kitokią (naują arba papildomai argumentuotą) teisinę prasmę, nepaneigia išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pateiktas akivaizdžiai kartotinis prašymas atnaujinti procesą dėl tos pačios, anksčiau proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjusių teismų iš esmės įvertintos, aplinkybės.

5813.

59Pažymėtina, kad vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų aplinkybių esmė, jų turinys. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savo prašyme iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su turto vertinimu, vertės nurodymu, kurios teismų ne kartą jau buvo įvertintos sprendžiant ieškovės (pareiškėjos) ankstesnius prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

6014.

61CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra pakartotinai teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas neanalizavo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

6215.

63Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta pareiškėjos argumentą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo jos prašymo. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apskųstąja nutartimi fiksuojamas pareiškėjos procesinio dokumento priėmimo klausimo išsprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad proceso atnaujinimo siekiama pakartotinai tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl šios priežasties atsisakęs priimti pareiškėjos procesinį dokumentą (prašymą), neturėjo pagrindo iš esmės spręsti proceso atnaujinimo klausimą ir juolab žodinio proceso forma.

6416.

65Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad klausimas dėl turto vertinimo ir tikrosios turto vertės nustatymo reikšmės proceso atnaujinimui jau ne kartą apeliantės buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjos prašymo pakartotinumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog ir atskirajame skunde pareiškėja iš esmės tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių ginčas buvo išspręstas neteisingai, tačiau nepateikia reikšmingų argumentų dėl apskųstosios nutarties neteisėtumo, t. y. kodėl, jos nuomone, prašymas atnaujinti procesą nepagrįstai pripažintas pakartotiniu.

6617.

67Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiškėjos atskirajame skunde pateiktų argumentų naikinti apskųstą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 6. 2.... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 8. 3.... 9. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą, prašydama dėl naujai... 10. 4.... 11. Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe, jos nuomone, sudarančia... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti... 16. 6.... 17. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė,... 18. 7.... 19. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat... 20. III.... 21. Atskirojo skundo argumentai... 22. 8.... 23. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 24. 8.1.... 25. Teismas, nurodęs, kad pareiškėja iš esmės remiasi tapačiomis (kaip naujai... 26. 8.2.... 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditas išduotas turto vertinimo,... 28. 8.3.... 29. Bylą nagrinėję teismai, neturėdami duomenų, nustatė, kad pareiškėja... 30. 8.4.... 31. Jei teismas būtų patenkinęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio... 32. 2.... 33. Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 34. II.... 35. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. 3.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. 4.... 39. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis,... 40. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 41. 5.... 42. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti... 43. 6.... 44. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo... 45. Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo... 46. 7.... 47. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 48. 8.... 49. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių... 50. 9.... 51. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta,... 52. 10.... 53. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi atsisakė priimti... 54. 11.... 55. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje taip pat nurodė, kad... 56. 12.... 57. Apeliacinis teismas atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinęs... 58. 13.... 59. Pažymėtina, kad vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę... 60. 14.... 61. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą... 62. 15.... 63. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta pareiškėjos argumentą, jog... 64. 16.... 65. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad... 66. 17.... 67. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiškėjos... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 69. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą....