Byla 1A-490-366-2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, gynėjams advokatams Arvydui Aleknai, Reginai Butnevičienei, Raimundui Kurkliečiui, nuteistiesiems D. Č., A. J., P. A., nukentėjusiajai M. K.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. A., A. J. ir D. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

3- D. Č. pripažintas kaltu:

4-pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

5-pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt parų areštas;

6-pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;

7-pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams;

8-pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams;

9-pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

10D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012 m. balandžio 10 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas nuo 2011-06-20 iki 2012-04-10.

12- A. J. pripažinti kaltu:

13- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

14- pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt parų areštas;

15- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams;

16- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

17- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

18- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

19A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012 m. balandžio 10 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas nuo 2011-06-20 iki 2012-04-10.

21- P. A. pripažinti kaltu:

22-pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

23-pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt parų areštas;

24-pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams;

25-pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

26-pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams;

27-pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

28P. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012 m. balandžio 10 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-08 iki 2012-04-10.

30Šiuo nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiųjų naudai bei 652,83 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinės žalos atlyginimas. Be to, iš D. Č., A. J. ir P. A. priteista po 13,67 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

32D. Č., A. J. ir P. A. 2011 m. birželio 18 d., apie 23 val., Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, ( - ) kaime, veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai, pastūmę namo duris atidariusią J. K., prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiajam V. K. priklausantį namą, bei nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę – išsiaiškinti kaip, kokiomis aplinkybėmis, kodėl V. K. tvirkina savo nepilnametę dukrą, panaudodami fizinę prievartą prieš V. K., t.y. D. Č. metaline grandine sudavus gulinčiam V. K. vieną kartą į kaklą ir du kartus į kairįjį šoną, o A. J., P. A. sudavus rankomis ir kojomis ne mažiau 11 kartų V. K. į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais tyčiniais veiksmais padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą V. K. nugaroje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta V. K. sveikata, padaryta didelė žala V. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

33Be to, D. Č. 2011 m. birželio 19-20 d., ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytu tiksliu laiku, Panevėžio rajone, ( - ) kaime, įtikinėjimais, kalbomis, kad A. K. yra pardavęs namą ir turi daug pinigų, kad žino, kur yra laikomi pinigai, pasiūlymu nueiti ir paimti iš A. K. pinigus, palenkė dalyvauti nusikalstamoje veikoje A. J., P. A. ir asmenį, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, parodė A. K. gyvenamąją vietą atvesdamas bendrininkus prie namo, atrakino A. K. namo duris, o taip pat plėšimo metu stebėjo ir kontroliavo vykdomą nusikaltimą, teikė bendrininkams nurodymus bei informaciją, kad A. K. gali dar turėti eurų, iškviesdamas taksi parūpino transportą, kad jis ir bendrininkai galėtų nuvykti iki bankomato ir nuimti iš pagrobtos banko kortelės pinigus, važiavo kartu su bendrininkais iki bankomato, nurodė A. J. nueiti ir nuo banko kortelės nuimti pinigus ir taip neteisėtai inicijuoti finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, tai yra organizavo apiplėšimą įsibraunant į patalpą, o būtent:

34Kaltinamieji D. Č., A. J. ir P. A. 2011 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 7 val., Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, ( - ) kaime, įgyvendinant D. Č. organizuotos nusikalstamos veikos planą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsibrovę į patalpą ir panaudoję peilius, įvykdė apiplėšimą, o būtent: D. Č. atrakinus užrakintas duris, įsibrovė į patalpą – A. K. gyvenamąjį namą, kur bendrininkai, grasindami panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. K., N. J., J. K. ir M. K., V. B., J. Ž., pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą bendros 11249 Lt vertės: sudavė vieną kartą taburete bei ne mažiau kaip trisdešimt kartų sulūžusios taburetės koja A. K. į galvą, krūtinę, rankas, kojas, pečius, smūgiavo ranka ne mažiau kaip penkis kartus į veidą ir į galvą, reikalavo pinigų, banko mokėjimo kortelės, pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, taip pat parodyti seifo su pinigais vietą, grasino peiliais papjauti, o taip pat J. K. sudavė vieną kartą taburete bei ne mažiau kaip dvidešimt tris kartus sulūžusios taburetės koja bei rankomis į galvą, rankas, kojas, pečius, įspyrė vieną kartą į veidą, liepė gulėti, užsimerkti, M. K. grasino peiliu papjauti bei įspyrė vieną kartą į nosies sritį, N. J. sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, V. B. sudavė į veidą bei grasino peiliais ir reikalavo pinigų, telefono, J. Ž. liepė sėdėti, nežiūrėti, grasino peiliais, – šiais veiksmais sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiesiems situaciją, palaužė nukentėjusiųjų valią priešinti bei pagrobė svetimą, A. K. priklausantį turtą 9980 Lt vertės: 13 vnt. raktų 110 Lt vertės, krūmapjovę „Honda“ 1400 Lt vertės, pinigus - 8320 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su jame buvusia SIM kortele „TELE2 Pildyk“ bendros 150 Lt vertės; J. K. priklausantį turtą bendros 780 Lt vertės: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 500 Lt vertės su jame buvusia SIM kortele „TELE2 Pildyk“ 35 Lt vertės, auksinius auskarus 245 Lt vertės; N. J. priklausantį turtą bendros 115 Lt vertės: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 50 Lt vertės, senovinį kišeninį laikrodį 30 Lt vertės, kojines 5 Lt vertės, pinigus- 30 Lt; J. Ž. priklausantį turtą bendros 215 Lt vertės: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6030“ 80 Lt vertės su jame buvusia SIM kortele „TELE2 Pildyk“ 15 Lt vertės, pinigus- 120 Lt; V. B. priklausantį turtą bendros 159 Lt vertės: mobilaus ryšio telefoną „Siemens C75“ 120 Lt vertės su jame buvusia SIM kortele „TELE2 Pildyk“ 15 Lt vertės, pinigus 24 Lt.

35Apiplėšimo metu, veikdami bendrai, A. K. padarė muštines žaizdas viršugalvyje, viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, viršutinėje lupoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta A. K. sveikata, o taip pat J. K. padarė nosies kaulų lūžį, kairės ausies būgnelio plyšimą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kaktos – dešinio smilkinio – dešinio skruosto-kaklo dešinės pusės srityje, dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame užausyje, dešinės ir kairės akies vokuose, kaktoje, kairiame skruoste ir kakle, kairio užausio srityje, kakle, viršutinėje lūpoje, dešinio skruosto ir pasmakrės srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio raktikaulio srityje, krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio peties sąnario srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata, M. K. padarė odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta M. K. sveikata, o taip pat N. J. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta N. J. sveikata.

36Be to, apiplėšimo metu plėšimo būdu pagrobė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. K. vardu išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę VISA Electron, bei veikdami bendrai, siekdami įgyti svetimą A. K. priklausantį turtą – pinigus, esančius banko sąskaitoje, 2011 m. birželio 20 d., 4.59 val., Panevėžyje, A. J. įdėjus svetimą mokėjimo kortelę į akcinės bendrovės banko Hansabankas bankomatą Nr. H009, esantį Klaipėdos g.103, ir įvedus klaidingą banko kortelės PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu išduota, akcinės bendrovės banko „Swedbank“ mokėjimo kortele VISA Electron. O taip pat apiplėšimo metu plėšimo būdu pagrobė dokumentą – M. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ).

37Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu nesutinka su BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo inkriminavimu, nurodo, kad J. K. duris atidarė geranoriškai, nuteistiesiems nepanaudojus jokio fizinio ar kitokio smurto. Prašo panaikinti dėl šio nusikaltimo paskirtą bausmę. Taip pat nuteistasis nesutinka su BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo inkriminavimu, nurodo, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kaip nukentėjusiųjų gynėjas ir tai patvirtina patys nukentėjusieji, kurie nurodė, kad jų atžvilgiu jokio smurto P. A. nenaudojo. Apeliantas savo kaltę prisipažįsta tame, kad nepranešė policijai apie įvykusį konfliktą. Nurodo, kad pats buvo streso būsenoje, patyręs smurtą. Kartu nuteistasis teigia, kad jis neteisingai ir nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., padarymu. Nurodo, kad prie bankomato kortelės pagrobimo panaudojant smurtą visiškai neprisidėjo, tam prieštaravo ir kartu nevažiavo į Panevėžį, o liko nukentėjusiojo K. namuose. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad teismas, tinkamai neatsižvelgęs į bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padaryto ir neteisėtai paskyrė griežtas bausmes. Prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pažymi, kad teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, pasiryžęs ateityje daugiau nebenusikalsti.

38Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012-04-10 Panevėžio miesto nuspendžiu. Nurodo, kad pagal BK 284 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, nes J. K. atidarė duris ir įleido į namus savanoriškai, nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Pažymi, kad jokio smurto prieš V. K. nenaudojo, o J. K. galėjo apsirinkti, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Prisipažįsta, kad privalėjo pranešti policijai, o ne važiuoti ir aiškintis situaciją pats. Taip pat nesutinka su BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. inkriminavimu, kadangi pasinaudojo banko kortele būdamas šoko būsenoje, pasidavęs įkalbinėjimams. Tokiu būdu prašo švelninti bausmę, nes nusižengė tik tame, kad bijojo sutrukdyti smurto būdu pagrobti banko kortelę. Be to, kategoriškai nesutinka pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausme, nurodo, kad buvo įbaugintas, išsigandęs Tado, todėl nemėgino sutrukdyti daromam nusikaltimui. Pažymi, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis prisipažino ir padėjo atskleisti nusikaltimą, bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliantas ginčija ir pagal BK 302 str. 1 d. jam inkriminuotą veiką, teigia, kad prie šios nusikalstamos veikos visiškai neprisidėjo, nes nematė M. K. paso. Tokiu būdu nuteistasis mano, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai jį nubaudė pagal minėtus straipsnius, paskyrė netinkamas bausmes.

39Nuteistasis D. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu 2012-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Nuteistasis savo kaltės dėl plėšimo nukentėjusiojo A. K. namuose nepripažįsta. Nurodo, kad kaltinamieji A. J., P. A. ir T. R. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, davė nuoseklius parodymus, kurie paneigia jo dalyvavimą plėšime. Nukentėjusysis A. K. taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad D. Č. jo nemušė, buvo kieme. Pagal nukentėjusiųjų J. K., M. K., N. J., J. Ž., V. B. parodymus taip pat matyti, kad D. Č. buvo kieme ir nemušė nukentėjusiųjų. Pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad A. K. juo pasitikėjo, ne kartą yra pats davęs banko kortelę nuimti pinigus, tai patvirtina ir A. K.. Nurodo, kad būdamas neblaivus nesuprato, kad vyksta apiplėšimas A. K. namuose ir, kad name yra mušami žmonės. Apelianto teigimu, jis nežinojo kieno tai yra banko kortelė ir kas norėjo nuimti pinigus, šio nusikaltimo epizodo metu sėdėjo taksi automobilyje, tai patvirtina ir liudytojas V. B.. Taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kuriuo D. Č. yra pripažintas kaip organizatorius apiplėšiant A. K., bei kitus nukentėjusiuosius asmenis. Nurodo, kad dauguma asmenų žinojo, kad A. K. praturtėjo, jis pats girdavosi. Be to pats A. K. keletą kartų pats yra davęs pinigų ar banko kortelę, nupirkti alkoholinių gėrimų ir maisto. Apelianto manymu jis galėjo pasinaudoti tuo ir pavogti pinigus, todėl apiplėšti A. K. nebuvo jokio tikslo. Teigia, kad teismas pripažino jį kaltu neatsižvelgus į minėtas aplinkybes. Be to, apeliantas nesutinka su civilinių ieškinių priteisimu jo atžvilgiu, nes pasak jo, jis nedalyvavo apiplėšime ir nuo jo nenukentėjo nei vienas nukentėjusysis.

40Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji M. K. prašo P. A. skundą tenkinti.

41Nuteistųjų P. A. ir A. J. apeliaciniai skundai netenkinami. Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, dalyje dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam A. K..

42Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

43Dėl A. J. ir P. A. skundų argumentų

44Nuteistieji apeliaciniais skundais nesutinka su teismo nuosprendžiu, teigdami, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jų kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nesurinkta pakankamai kaltės įrodymų, be to, įrodymai neteisingai įvertinti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, jog D. Č., A. J. ir P. A. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 294 str. 2 d., 165 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. Pažymima, kad apylinkės teismas, priešingai nuteistųjų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

45Apeliantai P. A. ir A. J. neigia kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo numatyto BK 294 str. 2 d., teigdami, kad apylinkės teismas neteisingai atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

46Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (LAT nutartis Nr. 2K-7-111/2011).

47Veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisė, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota, vykdymu. Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją asmuo gali neteisėtai veikti tiek savo, tiek kitų asmenų interesais. Kad buvo vykdoma tam tikra ginčijama, bet nerealizuota teisė, pripažįsta patys nuteistieji, bei tai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Konstatuojama, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų visuma: D. Č. (III t. b.l.14-1520-22), P. A. parodymai (III t. b.l.178), kur jie nurodo, kad D. Č. įsibrovė į V. K. namą ir neva dėl dukros tvirkinimo grandine mušė V. K., nukentėjusiojo V. K., liudytojos J. K. parodymai (II t. b.l.134,137,151-153), iš kurių matyti, kad mušė ir kiti kaltinamieji kumščiais, specialisto išvada dėl sužalojimų padarytų V. K. (II t.b.l.143,148), įrodo nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamo savavaldžiavimo.

48Byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma pilnai įrodo, kad nuteistieji A. J., P. A. ir D. Č., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę – išsiaiškinti kaip, kokiomis aplinkybėmis, kodėl V. K. tvirkina savo nepilnametę dukrą. Nukentėjusysis V. K. nuosekliai ir kategoriškai patvirtino, kad nuteistieji įvykio metu jį mušdami pasakė dėl ko atėjo. J. K. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nurodė, kad D. Č., P. A. ir A. J. užsiminė apie tai, kad tėvas ją tvirkino (II t. b.l. 164). J. K. taip pat nurodė, kad iš jos buvo atimtas mobilusis telefonas, kuriuo ji norėjo paskambinti ir pranešti apie įvykį policijai, be to, pažymėjo, kad minėti asmenys jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino (II t. b.l. 156). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos J. K. parodymais, jie buvo išsamūs ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, bei patvirtinti kita bylos medžiaga. Todėl pagal BK 294 str. 2 d. nuteistiesiems apeliantams A. J. ir P. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti juos dėl jo nėra jokio pagrindo. Pažymima, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 294 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. J., P. A., D. Č. veikė tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad panaudodami fizinę prievartą V. K. atžvilgiu, savavališkai vykdė tariamą J. K. teisę, ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu, kaip nepagrįsti atmetami nuteistųjų skunduose nurodyti teiginiai, kuriais grindžiamas prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką. Pažymima, kad BK 294 str. 2 d. yra speciali norma BK 140 str. atžvilgiu, kurioje fizinė prievarta naudojama kaip priemonė savavaldžiaujant. Nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d., todėl nuteistųjų pozicija dėl veikos perkvalifikavimo vertintina kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

49Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagal BK 165 str. 1 d. – neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Šią nusikalstamą veiką patvirtina pačių kaltinamųjų D. Č., P. A. parodymai, nukentėjusiojo V. K., liudytojos J. K. parodymais (II t. b.l. 152), iš kurių matyti, kad kaltinamieji įsibrovė į V. K. namus prieš jo valią, pastūmę J. K. į šoną, įėjo į vidų. Kad stūmė J. K., patvirtino ir kaltinamasis P. A. (III t. b.l. 178). Tokiu būdu apeliaciniuose skunduose P. A. ir A. J. pateikti argumentai, kad J. K. savanoriškai įleido į namus, atmetami kaip nepagrįsti.

50Nuteistieji P. A. ir A. J. skunduose teigia, jog pagal BK 180 str. 2 d. nusikalstama veika jų atžvilgiu inkriminuota neteisingai ir paskirtos bausmės yra per griežtos. P. A. skunde teigia, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo kaip nukentėjusiųjų gynėjas ir nepanaudojo smurto, tačiau šie teiginiai yra paneigiami byloje surinkta medžiaga. Be to, nuteistojo argumentai, kad jis buvo streso būsenoje ir nesuprato kas vyksta, traktuojami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, kad pats nuteistasis duodamas 2011-11-14 parodymus prisipažino, kad dalyvavo plėšime A. K. namuose (III t. b.l. 185-188) ir nurodė, kad smurtą naudojo prieš vieną iš A. K. namuose buvusį nukentėjusįjį, bet nepamena kurį tiksliai – trenkė du kartus į šoną kumščiu ir pastūmė nuo savęs (V t. b.l. 72). Be to, nukentėjusysis A. K. taip pat yra nurodęs, kad jo atžvilgiu smurtą naudojo ir P. A. (I t. b.l. 141). Apeliantas A. J. taip pat šio nusikaltimo atžvilgiu pateikia analogiškus teiginius, jog plėšimo metu buvo įbaugintas, patyręs stresą. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo tikėti šiais nuteistojo teiginiais, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą. Pats nuteistasis duodamas parodymus yra akcentavęs, kad nors ir buvo vartojęs alkoholį, tačiau suvokė savo veiksmus. 2011-06-21 duotuose nuteistojo parodymuose nurodyta, kad jis taip pat pradėjo mušti kumščiais A. K., be to naudojo smurtą ir prieš kitus namuose buvusius asmenis, kartu rėkė ir reikalavo atiduoti pinigus (III t. b.l. 83-84). Tai patvirtina ir P. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodęs, kad A. K. mušė ne tik R., bet ir J. (III t. b.l. 187). Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltę pagal BK 180 str. 2 d. ir teisingai, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas), paskyrė teisingumu ir proporcingumu atitinkančią bausmę. Nuteistasis A. J. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų P. A. ir A. J. apeliaciniuose skunduose, dalyje dėl neteisingai inkriminuoto nusikaltimo pagal dėl BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., pateikiami iš esmės tapatūs argumentai, susiję su tariamu nuteistųjų įbauginimu, streso būsena. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji D. Č., A. J. ir P. A. veikdami bendrai plėšimo būdu pagrobė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. K. vardu išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę VISA Electron, bei veikdami bendrai, siekdami įgyti svetimą A. K. priklausantį turtą – pinigus, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – A. K. vardu išduota, banko „Swedbank“ mokėjimo kortele ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str.1 d., 215 str. 1 d. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

52Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes. Banko kortelė buvo pagrobta plėšimo būdu, kurio metu nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, pažymėtina tai, kad dar iki plėšimo įvykdymo, visi nuteistieji žinojo kodėl eina į A. K. namus. Su nuteistaisiais iki plėšimo bendravusi J. K. duodama parodymus nurodė, kad girdėjų jų kalbas kad jie važiuos pas K. į namus (II t. b.l. 165). Be to, A. J. 2011-06-21 duodamas parodymus yra nurodęs, jog klausė A. K. ar yra ant kortelės pinigų (III t. b.l. 84) ir patvirtino, kad nuėjo prie bankomato siekdamas išgryninti pinigus, tai patvirtina ir 2011-10-25 vaizdo įrašo apžiūros protokolas (II t. b.l. 112-117). Pažymima, kad duodamas parodymus nuteistasis A. J. neužsiminė apie tai, kad šio nusikaltimo momentu būtų įbaugintas. Be to, nurodė, kad P. A. paliko saugoti A. K. ir jo svečių, o jie patys, t.y. A. J. su kitais nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis išvažiavo į Panevėžį, tuo tikslu, kad nuo banko kortelės nuimti pinigų (III t. b.l. 109). Tokiu būdu teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad A. J. buvo įbaugintas ir ne savo noru neteisėtai disponavo banko kortele. Atvirkščiai, minėtos aplinkybės patvirtina buvus susitarimą tarp apeliantų veikti bendrai, siekiant savanaudiškų paskatų. Visi nuteistieji žinojo, kad neteisėtai užvaldė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tačiau nesiėmė jokių veiksmų nutraukti nusikalstamą veiką, o toliau nusikalstamai veikė. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad visi nuteistieji buvo minėtų nusikalstamų veikų dalyviai, todėl apylinkės teismas teisingai įvertino šiuos nuteistųjų veiksmus kaip bendrininkavimą. Tokiu būdu, kaip nepagrįsti taip pat atmetami P. A. skunde pateikti teiginiai, kad prie bankomato kortelės pagrobimo jis neprisidėjo ir nežino kokiomis aplinkybėmis buvo pasinaudota A. K. priklausančia banko kortele, kadangi į Panevėžį nevažiavo. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos patvirtina ir nukentėjusiųjų bei nuteistųjų parodymai, matyti, kad P. A. pagal tarpusavio susitarimą pasiliko A. K. namuose saugodamas nukentėjusiuosius, kad jie neišeitų ir nepraneštų policijai apie jų atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas. M. K. patvirtino, kad pasilikęs vyras, rankose laikydamas peilius grasino (I t. b.l.184). Nors apeliacinės instancijos teisme M. K. teigė, kad P. A. ją saugojo, tačiau šie teiginiai yra paneigiami byloje surinktais duomenimis, todėl šie pasisakymai laikomi kaip siekis padėti nuteistajam P. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginius, kad teismas visiškai neatsižvelgęs į bylos aplinkybes nepagrįstai pripažino nuteistojo P. A. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismo argumentai vertintini kaip pakankami, o bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai, naudojant smurtą neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, po ko svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai disponavo ir pasinaudojo, todėl nuteistųjų D. Č., A. J. ir P. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d.

53Atsižvelgiant į tai, jog visos nusikalstamos veikos buvo atliekamos bendrininkų grupėje apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje ištirtais ir teisminio nagrinėjimo metu aptartais įrodymais nustatyta, kad D. Č., A. J. ir P. A. veikdami bendrai apiplėšimo metu plėšimo būdu pagrobė dokumentą – M. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1 d. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kas M. K. tapatybės kortelė buvo įdėtą į N. J. piniginę (IV t. b.l. 73). N. J. patvirtino, kad M. K. tapatybės kortelė buvo piniginėje, kuri po įvykusio apiplėšimo buvo išversta ir tuščia (II t. b.l.29). M. K. parodymuose užfiksuota, jog minėti asmenys apieškojo visų, buvusių A. K. namuose, asmenų rūbus, rankinukus (I t. b.l.184). Todėl A. J. apeliaciniame skunde pateikti argumentai, neigiantys minėtos nusikalstamos veikos padarymą, yra atmetami, kadangi BK 24 str. nuostatos, apibrėžiančios bendrininkavimą, nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad P. A. ir A. J. teiginiai, kad jiems nusikalstamos veikos buvo inkriminuotos vienodai, neatsižvelgiant į konkrečius jų atliktus veiksmus, atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (LAT nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Todėl nuteistųjų argumentai, kad jie nedarė tam tikrų veiksmų, o juos atliko kiti jų bendrininkai, neleidžia daryti išvados, jog jie nedalyvavo nusikalstamoje veikoje (LAT nutartis Nr. 2K-55/2012). Pažymima, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Tokiu būdu darytina išvada, jog teismo sprendime nuteistųjų vaidmuo darant nusikalstamą veiką yra atskleistas, išvada, kad jų padaryti veiksmai ir indėlis į bendrą padarytą nusikalstamą veiką atitinka bendrininkavimo požymius, motyvuota. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistųjų veiksmuose yra bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas.

55Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavęs nuteistųjų A. J. ir P. A. nusikalstamus veiksmus, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei tinkamai jas subendrino. Skirdamas bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

56Dėl D. Č. apeliacinio skundo

57Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Todėl apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.

58Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. neigia bendrininkavęs kartu su kitais nuteistaisiais apiplėšiant A. K. ir pagrobiant svetimą turtą. BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų pastangomis. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius (LAT nutartis 2K-55/2012). Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ar pan.). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (LAT nutartys Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Vadinasi, tik konstatavus visų aukščiau išvardytų požymių visumą galima teigti, jog konkretūs asmenys padarė atitinkamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami.

59Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Č. buvimą nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina A. J. parodymai, kad D. Č. juos nuvedė prie A. K. namo, nukentėjusiosios M. K. parodymai, iš kurių matyti, jog ji patvirtino, jog matė D. Č. lauke. Pats D. Č. patvirtino tą faktą, jog kartu su A. J. ir T. R. važiavo į Panevėžio miestą iš bankomato paimti pinigų, grįžo iš miesto atgal į A. K. namus, matė lauke prie šulinio M. K.. Iš 2011-09-23 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad iš įvykio vietos – A. K. namų miegamojo – buvo paimta grindų dalis su 13 kruvinų pėdsakų fragmentų, kurie yra tinkami identifikavimui ir iš jų - Nr. 10 palikti P. A. avalynės dešinės kojos bato puspadžio dalimi, o Nr. 4 ir 5 - D. Č. avalynės, pateiktos tyrimui, dešinės kojos bato puspadžio dalimi ir kairės kojos bato padu (I t. b.l. 71-87 ). Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių aplinkybių visumoje matyti, jog D. Č. visą laiką dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis šių savo veiksmų iš esmės ir neginčija. Taigi, nors šis apeliantas tiesiogiai nedalyvavo A. K. apiplėšime, tačiau veikdamas drauge su kitais jis realizavo bendrą visų sumanymą pagrobti iš A. K. pinigus. Kiekvieno iš bendrininkų veiksmai buvo reikšmingi bendram nusikalstamų veikų tikslui pasiekti, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir juos papildė, t. y. kiekvienas suvokė, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir suprato bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė motyvuotą išvadą, kad D. Č. veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 180 str. 2 d. sudėtis ir ši nusikalstama veika padaryta bendrais kaltininkų veiksmais. D. Č. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šios apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia. Apeliacinio skundo argumentai, kad D. Č. nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius, jiems negrasino ir pats tiesiogiai neužvaldė svetimo turto (tai darė jo bendrininkai), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo plėšime. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. J. ir P. A. tvirtino, jog parodymus prieš D. Č. davė paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau šie teiginiai laikytini nepagrįstais. Byloje nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų siekta paveikti nuteistuosius, be to, ši versija atsirado tik apeliacinės instancijos teisme.

60Kaip nepagrįsti taip pat atmetami nuteistojo teiginiai, kad jis nieko nežinojo apie iš A. K. pagrobtą banko kortelę ir būdamas taksi automobilyje nesuprato, jog siekiama nuo banko kortelės nuimti pinigus. Tokius argumentus paneigia byloje esantys duomenys – liudytojo V. B. parodymai, kuriuose nurodo, kad būtent D. Č. paskambino ir paprašė atvažiuoti taksi automobiliui ir nuvežti į Panevėžį ir važiuojant taksi automobiliui D. Č. paprašė nuvežti prie bankomato. Nors nuteistasis teigia, jog nelipo iš taksi automobilio, tačiau tai nepaneigia jo bendrininkavimo atliekant BK 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Be to, iš apylinkės teismo 2012-01-30 vykusio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. Č. patvirtino, jog žinojo, kad banko kortelė priklauso būtent A. K. (IV t. b.l. 155). Tokiu būdu skunde pateikiami argumentai traktuotini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, apelianto teiginiai, kad jį apkalbėjo laikytini deklaratyviais, kadangi jokių objektyvių ir tai pagrindžiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra nustatyta.

61Nuteistasis nepripažįsta organizavęs plėšimo A. K. namuose, tačiau kolegija tokius apelianto skundo argumentus vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį ir juos atmeta. Remiantis apylinkės teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Č. bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytą bendrininko rūšį – organizatorių, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą.

62BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatoriumi yra: 1) asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą, 2) asmuo, subūręs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ar koordinavęs jo narių veiklą, arba – 3) asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, pagal baudžiamojo įstatymo pateiktą organizatoriaus apibrėžimą sugrupuoti jį apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, todėl, jei kaltininkas parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo, to pakanka, kad jo veika bendrininkaujant būtų kvalifikuojama kaip organizatoriaus, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. (LAT nutartis 2K–469/2008, 2K-195/2012).

63Vertinant D. Č. veiksmus A. K. namuose įvykdyto plėšimo ir svetimo turto pagrobimo epizode, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog betarpiškai prieš šių nusikalstamų veikų padarymą jis su kitais bendrininkais buvo kartu, t. y. P. A. namuose girtavo. Būtent D. Č. palenkė dalyvauti nusikalstamoje veikoje A. J., P. A. ir asmenį, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas. Iš P. A. parodymų matyti (III t. b.l.171), kad D. Č. pasiūlė apiplėšti A. K. ir jis, drauge su kitais nuteistaisiais nuėjo link A. K.. Pasak A. J., D. Č. pasakė, kad žino kur A. K. laiko pinigus (III t. b.l.89), be to D. Č., juos nuvedė prie A. K. namo (III t.b.l.90). Pasak P. A., D. Č. nurodė, kad reikia eiti į kambarį po kaire, o vėliau pats trumpam buvo užėjęs į A. K. namus (III t. b.l.171). Faktą, kad ir D. Č. vykdomo plėšimo metu buvo užėjęs į A. K. namus, patvirtina jau minėta 2011-09-23 specialisto išvada Nr. ( - ) (It.b.l.71-87). Taigi, D. Č. plėšimo metu stebėjo ir kontroliavo vykdomą nusikaltimą (nurodė, kad reikia eiti į kairėje esantį kambarį (III t.b.l.172), vėliau aiškino ir nurodinėjo kur ieškoti pinigų (III t. b.l.174)), teikė bendrininkams nurodymus ir informaciją (pasak P. A., D. Č. nurodė, kad A. K. turi pinigų, laiko juos namuose, seife (III t. 172)), iškviesdamas taksi parūpino transportą (tai patvirtina tarnybiniai pranešimai dėl D. Č. pokalbių telefonu analizės (II t.b.l.107-108)), kad jis ir bendrininkai galėtų nuvykti iki bankomato ir nuimti iš pagrobtos banko kortelės pinigus. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad D. Č. organizavo nusikalstamas veikas, joms vadovavo, koordinavo P. A. ir A. J. ir asmens, kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, veiksmus, o šie veikė pagal D. Č. nurodymus. Tai visiškai atitinka organizatoriaus apibrėžimą, numatytą BK 24 str. 4 d., ir šią bendrininko rūšį apibūdinančių požymių D. Č. veikoje pakanka.

64Tokiu būdų teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir D. Č. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu. Todėl išteisinti apeliantą D. Č. nėra jokio pagrindo. Teismas pagrįstai ir teisingai teisminio bylos nagrinimo metu duotus D. Č. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybė.

65Nuteistasis D. Č. ginčija ir civilinių ieškinių priteisimo pagrįstumą jo atžvilgiu. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Aptariamu atveju civiliniams ieškovams žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais visų nuteistųjų P. A., A. J. ir D. Č. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti civiliams ieškovams yra solidarinė. Solidarinė atsakomybė nėra skaidoma dalimis – tai reiškia, kad už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji. Taigi, apylinkės teismas visiškai teisingai žalą civiliniams ieškovams atlyginti priteisė solidariai iš visų nuteistųjų, tame tarpe ir iš D. Č..

66Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas (LAT nutartis Nr.2K-7-85/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog nuteistieji D. Č., P. A. ir A. J. iš A. K. pagrobė 1400 Lt vertės krūmapjovę „Honda“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. Č., A. J. ir P. A. kaltais dėl krūmapjovės vagystės neprisipažino, parodė, kad jos nematė ir nevogė. Atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad krūmapjovės vagystės fakto nepatvirtina jokie įrodymai. Liudytojas V. B. patvirtino, jog nuteistieji važiuodami taksi automobilyje su savimi neturėjo jokių daiktų. Tokiu būdu, nesant objektyvių kaltės įrodymų, A. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažinamas 1400 Lt.

67Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendis dalyje dėl D. Č., A. J. ir P. A. padarytų nusikalstamų veikų yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų. Tačiau skundžiamas nuosprendis turtinės žalos dydžio nustatymo dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), iš nuteistųjų priteistinas turtinės žalos dydis mažinamas 1400 Lt, taip iš dalies tenkinant D. Č. apeliacinį skundą.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., ir 3 p.,

Nutarė

69Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti išsprendimo pakeisti:

70Solidariai priteistą iš D. Č., A. J. ir P. A. 10499 Lt turtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. K. sumažinti iki 9099 (devynių tūkstančių devyniasdešimt devynių) litų.

71Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - D. Č. pripažintas kaltu:... 4. -pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės... 5. -pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt... 6. -pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 180 str. 2 d. ir jam paskirtas... 7. -pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 8. -pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 9. -pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 10. D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d.... 12. - A. J. pripažinti kaltu:... 13. - pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės... 14. - pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt... 15. - pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės... 16. - pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 17. - pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 18. - pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 19. A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos... 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d.... 21. - P. A. pripažinti kaltu:... 22. -pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės... 23. -pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir jam paskirtas penkiasdešimt... 24. -pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės... 25. -pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 26. -pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 27. -pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės... 28. P. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p. 6 d.... 30. Šiuo nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų priteisti turtinės ir... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 32. D. Č., A. J. ir P. A. 2011 m. birželio 18 d., apie 23 val., Panevėžio... 33. Be to, D. Č. 2011 m. birželio 19-20 d., ikiteisminio tyrimo metu ir teismo... 34. Kaltinamieji D. Č., A. J. ir P. A. 2011 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 2... 35. Apiplėšimo metu, veikdami bendrai, A. K. padarė muštines žaizdas... 36. Be to, apiplėšimo metu plėšimo būdu pagrobė ir taip neteisėtai įgijo... 37. Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu nesutinka su BK 294 str. 2 d. numatyto... 38. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012-04-10 Panevėžio miesto... 39. Nuteistasis D. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu... 40. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius... 41. Nuteistųjų P. A. ir A. J. apeliaciniai skundai netenkinami. Nuteistojo D. Č.... 42. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma... 43. Dėl A. J. ir P. A. skundų argumentų... 44. Nuteistieji apeliaciniais skundais nesutinka su teismo nuosprendžiu, teigdami,... 45. Apeliantai P. A. ir A. J. neigia kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo... 46. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės... 47. Veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku,... 48. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma pilnai įrodo, kad nuteistieji A.... 49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas... 50. Nuteistieji P. A. ir A. J. skunduose teigia, jog pagal BK 180 str. 2 d.... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų P. A. ir A. J. apeliaciniuose... 52. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nėra jokių duomenų, kurie... 53. Atsižvelgiant į tai, jog visos nusikalstamos veikos buvo atliekamos... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. A. ir A. J. teiginiai, kad jiems... 55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas teisingai... 56. Dėl D. Č. apeliacinio skundo... 57. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, apelianto... 58. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. neigia bendrininkavęs kartu su kitais... 59. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Č. buvimą nusikalstamos veikos... 60. Kaip nepagrįsti taip pat atmetami nuteistojo teiginiai, kad jis nieko... 61. Nuteistasis nepripažįsta organizavęs plėšimo A. K. namuose, tačiau... 62. BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatoriumi yra: 1) asmuo,... 63. Vertinant D. Č. veiksmus A. K. namuose įvykdyto plėšimo ir svetimo turto... 64. Tokiu būdų teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis... 65. Nuteistasis D. Č. ginčija ir civilinių ieškinių priteisimo pagrįstumą jo... 66. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai,... 67. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį... 70. Solidariai priteistą iš D. Č., A. J. ir P. A. 10499 Lt turtinės žalos... 71. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....