Byla 2K-630/2011
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

52011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis dėl L. R. išteisinimo, priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: L. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, galutinę subendrintą bausmę skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. birželio 16 d. iki liepos 17 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. L. ir Ž. K., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu L. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. birželio 15 d., apie 1 val., Šilutės r., ( - ), bendrininkaudamas su Ž. K. ir D. L., kurie, nepavykus išlaužti K. S. priklausančio namo durų, tęsdami pradėtą nusikalstamą veiką, išėję į lauką ir išėmę K. S. priklausančio namo lango stiklą bei patekę į jam priklausančias patalpas, pavogė svetimą turtą – K. S. priklausantį 50 Lt vertės stalo įrankių komplektą ir 3 Lt vertės 10 vnt. degtukų dėžučių; po to su pavogtais daiktais grįždami prie automobilio, kuriame laukė L. R., užsuko į to paties namo kitoje pusėje esantį kiemą, iš kurio Ž. K. pavogė A. K. priklausančią 50 Lt vertės guminę valtį, o D. L., pro nerakintas duris patekęs į A. K. priklausančio namo lauko verandą, iš jos pavogė A. K. priklausančią 800 Lt vertės vejapjovę „Partner“, vogtus daiktus sudėjo į automobilį, priklausantį L. R., kuris, veždamas minėtus daiktus, suprato, kad jie yra vogti, tačiau toliau tęsė Ž. K. ir D. L. pradėtą vagystę : pavogtą turtą niekieno neverčiamas kartu su D. L. ir Ž. K. parvežė į savo namus ir ten iškrovė; taip bendrai pagrobė A. K. priklausančių daiktų už 850 Lt ir K. S. priklausančių daiktų už 53 Lt.

11Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, jo išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, vertinant įrodymus pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kolegija konstatavo, kad L. R. kartu su Ž. K. ir D. L. vykdė bendro nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus, todėl laikytinas BK

12178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo bendravykdytoju.

13Kasaciniu skundu nuteistasis L.R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo manymu, jo procesinė padėtis analogiška liudytojo V. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas.

15Nuteistojo L. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes ir jį pagrįstai išteisino. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L.R. veikė kaip vagystės bendrininkas, t. y. suprato Ž. K. ir D. L. veiksmus ir bendrai su jais vykdė nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus, grindžiama ne byloje surinktais įrodymais, o prielaidomis. Tai, kad nuteistasis L. R. nuvežė Ž. K. ir D.L. į nusikaltimo padarymo vietą, kad vogtus daiktus parvežė iki savo namų, kur jie buvo rasti, kad yra teistas už analogiškus nusikaltimus, nuteistojo manymu, neįrodo jo kaltės. Kasatorius pažymi, kad buvo apsiribota tik objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių analize, nekreipiant dėmesio į subjektyviuosius požymius. Žmogaus veikla apima psichologinių ir fiziologinių procesų visumą. Veikimas ar neveikimas visada turi atitinkamą elgesio motyvaciją. Nepaisant to, ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su subjektyviaisiais nusikaltimo požymiais (kalte, motyvais, tikslais). Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Kasatoriaus teigimu, jis, veždamas Ž. K. ir D. L. į nusikaltimo padarymo vietą, nesuprato, kokiu tikslu jie eina į sodybą, nes tarp jo ir kitų nuteistųjų, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, nebuvo išankstinio susitarimo apvogti sodybą. Tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir nuteistieji Ž. K. bei D. L.. Kasatoriaus manymu, tik įrodžius, kad išankstinio susitarimo padaryti slaptą vagystę iki kitiems nuteistiesiems išlipant iš automobilio nusikaltimo padarymo vietoje buvimą, galima konstatuoti jį padarius priešingą teisei, pavojingą, sąmoningą ir valingą veiką. L. R. nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad jis, važiuodamas su nuteistaisiais į ( - ) kaimą, privalėjo suvokti nusikalstamų pasekmių atsiradimo galimybę, t. y. numatyti, kad nuteistieji darys vagystę. Veikos pavojingumo suvokimas – tai suvokimas aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo dalyką ir objektyviąją pusę. Kasatorius pabrėžia, kad asmenys tiesiogiai savo veiksmais realizavę objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius buvo Ž. K. ir D. L.. Iš prokuroro apeliacinio skundo kasatorius daro išvadą, kad jis yra laikomas nusikalstamos veikos bendrininku – padėjėju, tačiau bendrininkavimo atveju turi būti tiksliai nustatyta bendrininkų rūšis, nes tai būtina sąlyga, sprendžiant bendrininkų atsakomybės bei bausmės individualizavimo klausimus. Nuteistojo manymu, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, ar buvo išankstinis arba nusikaltimo darymo metu padarytas susitarimas daryti, tęsti nusikaltimą, ar nusikalstamos pasekmės tik vykdytojų veikos padarinys. Nuteistasis L. R. akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Ž. K. ir D. L. (nusikaltimo vykdytojai) veikė savarankiškai, todėl negalima konstatuoti bendrininkavimo požymių. Bendrininkavimo atveju turi būti suvokiamos ne tik savo, bet ir kitų asmenų – bendrininkų – veika bei pasekmės. Jei to nėra, kiekvienas asmuo atsako už savo padarytą nusikaltimą. Kasatorius pabrėžia, kad suvokė, jog savo automobiliu parvežė vogtus daiktus, tik grįžęs namo, todėl, nors ir turėjo realią galimybę juos paslėpti, laikė automobilyje iki atvyko policijos pareigūnai. Jo nuomone, tai tik patvirtina, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir vogtų daiktų neslėpė.

16Nuteistojo L. R. kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl bendrininkavimo institutą reglamentuojančių nuostatų taikymo

18Nuteistasis L. R. kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl, jo manymu, netinkamo teisės normų, reglamentuojančių bendrininkavimo institutą, taikymo.

19Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

20Kasaciniame skunde L. R., ginčydamas savo, kaip vagystės bendrininko, vaidmenį, pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apsiribota tik objektyviųjų bendrininkavimo požymių analize, neįvertinant subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, įvertinus nuteistųjų L. R., Ž. K., D. L., liudytojo V. V. parodymus, kitus faktinius bylos duomenis, kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atskleistas tiek intelektualusis, tiek valinis L. R., kaip vagystės bendrininko, tyčios turinys. Šis teismas, remdamasis byloje surinkta faktine medžiaga, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo ir kito būtino bendrininkavimo subjektyviojo požymio – susitarimo veikti bendrai tarp L. R. ir kitų bendrininkų – buvimą. Nors kasatorius neigia tarp jo ir Ž. K. bei D. L. buvus išankstinį susitarimą apvogti nukentėjusiųjų sodybą, pabrėždamas, kad apie vagystę sužinojo tik tada, kai vogti daiktai buvo sudėti į jo automobilį ir vežami pas jį į namus, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

21Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2008). Kita vertus, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). Asmuo, paėmęs svetimą turtą, turi nustatyti savo ar kitų asmenų viešpatavimą šio turto atžvilgiu, o turto paėmimo momentu kartais to įtvirtinti neįmanoma, todėl ne visada turto paėmimo momentas sutampa su jo pagrobimo momentu. Pastarasis momentas gali atsirasti vėliau, t. y. kai pagrobėjas paimtą turtą užvaldo. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje: tuo momentu, kai, L. R. teigimu, jis sužinojo apie Ž. K. ir D. L. iš nukentėjusiųjų sodybos paimtus svetimus daiktus, turto užvaldymo procesas nebuvo pasibaigęs. Realią galimybę laisvai savo nuožiūra disponuoti minėtais daiktais apsunkino jų individualios savybės (valties ir vėjapjovės dydis), todėl sąmoningai atlikti kasatoriaus veiksmai (leidimas sukrauti daiktus į automobilį, jų pargabenimas automobiliu į saugią kaltininkų numatytą vietą - L. R. namo kiemą) buvo būtini tam, kad bendrininkų nusikalstamas sumanymas butų įgyvendintas iki galo – pagrobtas svetimas turtas užvaldytas, įgyjant realią galimybę neteisėtai jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius yra vagystės bendrininkas.

22Nepagrįstu laikytinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nekonkretizavo jo, kaip bendrininko, veikos pobūdžio (rūšies). Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikalstamas veikas būdų sąrašas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Nuteistojo L. R. atveju teismas nenustatė patarimų, nurodymų davimo, priemonių teikimo ar kliūčių šalinimo, kitų bendrininkų saugojimo ar pridengimo, pažadėjimo iš anksto paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat žadėjimo iš anksto realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. L. R. nėra padėjėjas bendroje nusikalstamoje veikoje BK 24 straipsnio 6 dalies prasme – jo sąmoningai ir valingai atlikti veiksmai (kitų nuteistųjų ir pagrobtų daiktų gabenimas iš vagystės vietos nuosavu automobiliu į savo namo kiemą, kur jie buvo užvaldyti) atitinka vykdytojo funkcijas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai L. R. pripažino BK 178 straipsnio

232 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendravykdytoju. Kasatoriaus veiksmai savo pobūdžiu ir pavojingumu skiriasi, nuo byloje nustatytų pasyvių liudytojo V. V. veiksmų, kuris buvo abejingas nuteistųjų atliekamiems veiksmams, neprisidėjo prie vagystės realizavimo, girtas automobilyje miegojo.

24Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismas įvertino visus reikšmingus bylos įrodymus tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, tikslino kasatoriaus veiksmus, šio kaltininko tyčios slaptai paimti ir pasisavinti jam nepriklausantį svetimą turtą kilimo momentą, pagrįstai pasisakė ir dėl vagystės baigtumo momento. BPK 331 straipsnio 2 dalyje numatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį nurodyti bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu. Tokios L. R. nustatytos veikos aplinkybės išdėstytos išsamiai, aiškiai, visi nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai atskleisti.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Nuteistojo L. R. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Šilutės rajono... 6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šilutės rajono apylinkės... 7. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. R.... 8. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. L. ir Ž. K., tačiau dėl jų... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 10. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro... 12. 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo bendravykdytoju.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis L.R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 14. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis... 15. Nuteistojo L. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo... 16. Nuteistojo L. R. kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl bendrininkavimo institutą reglamentuojančių nuostatų taikymo... 18. Nuteistasis L. R. kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo... 19. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 20. Kasaciniame skunde L. R., ginčydamas savo, kaip vagystės bendrininko,... 21. Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas... 22. Nepagrįstu laikytinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos... 23. 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendravykdytoju. Kasatoriaus veiksmai... 24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Nuteistojo L. R. kasacinį skundą atmesti....