Byla 2-1058-723/2016
Dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir 2015-12-18 Dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 37‑ojo notarų biuro notarė S. K

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas V. A.,

2sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, Daivai Šuopienei,

3ieškovei J. B., jos atstovui adv. Erikui Kaliačiui,

4atsakovams V. J., Z. J., I. J., jų atstovei adv. Sigitai Galbuogienei,

5vertėjai Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnėlienei,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Z. J., I. J. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir 2015-12-18 Dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 37‑ojo notarų biuro notarė S. K.,

Nustatė

7I. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 54-61), kuriuo prašo: 1) išreikalauti ieškovės naudai iš atsakovo V. J. neteisėto valdymo, Statinius: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Šulinį, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); esančius Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. 10A; 2) panaikinti 2015-12-18 Dovanojimo sutartį su uzufrukto nustatymu, sudarytą tarp V. J., Z. J. ir I. J.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1423-06/03 patenkino Z. J. pareiškimą ir pripažino, kad tuo metu jau miręs pareiškėjo tėvas L. J. pagal įgyjamąją senatį įsigijo nuosavybės teisę į Statinius: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Šulinį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius - Lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); esančius Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. 10 A. 2008-02-08 L. J. turto paveldėtojas Z. J. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - 2008 PPS), kuria pirkėjui J. B., pardavė 1900/6900 dalių iš viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. Tokiu būdų J. B. tapo viso Žemės sklypo savininku. 2008 PPS 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina Žemės sklypo pirkėjui, t.y. J. B.. V. S. randasi būtent Žemės sklype, todėl 2008 PPS buvo perleisti J. B. ir Z. J. nuo 2008 PPS sudarymo į juos jokių teisių nebeturėjo. 2010-09-15 J. B. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - 2010 PPS), kuria pirkėjai G. D. be kita ko pardavė visą Žemės sklypą ir Statinius. 2010 PPS 3.4 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, kartu su šia sutartimi įsigyjamu Žemės sklypu, G. D. pereina nuosavybė į Žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus. Tokiu būdu nuosavybės teisę į Statinius įgijo G. D.. Galiausiai 2012-09-18 G. D. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - 2012 PPS), kuria pirkėjai J. B. be kita ko pardavė visą Žemės sklypą bei Statinius. 2012 PPS 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad pardavėjai patvirtina, kad parduodamame Žemės sklype yra statinių, į kuriuos daiktines teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Tokiu būdu Ieškovė tapo visų ir bet kokių statinių, esančių Žemės sklype, savininke. Iš 2016-02-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ieškovė sužinojo, kad 2015-10-23 Žemės sklype Z. J. savavališkai suformavo Statinius ir vadovaudamasis 2015-11-09 naujai išduotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu neteisėtai įregistravo juos savo vardu, o po to juos perleido 2015-12-16 neatlygintine dovanojimo sutartimi savo sūnui V. J. ir įregistravo uzufruktą, kuriuo iki tol Statiniuose gyvenusiems Z. J. ir I. J. suteikė teisę toliau neatlygintinai gyventi Statiniuose iki gyvos galvos. Nurodytais veiksmais Z. J. neteisėtai perleido jam nepriklausantį nekilnojamąjį turtą V. J.. Taip į neteisėtą V. J. valdymą pateko ieškovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Be to, viešame registre buvo be pagrindo įregistruota nuosavybė V. J. vardu ir uzufruktas, kas šiurkščiai pažeidžia ieškovės kaip tikrosios turto savininkės interesus. Daro išvadą, kad ieškovė buvo teisėta Statinių savininkė, tačiau dėl neteisėtų Z. J. ir V. J. veiksmų prarado faktinę ir juridinę daikto valdymo teisę. Pirmasis paveldėjimo teisės liudijimas Z. J. dėl iš L. J. paveldėto turto buvo išduotas dar 2003-10-27, registro Nr. 1-10214. N. P. liudijimas buvo išduotas 2015-11-09, t.y. praėjus beveik 7 metams nuo tos dienos, kai Z. J. sudaręs 2008 PPS perleido Statinius J. B.. Būtent šiuos Statinius galiausiai įsigijo ieškovė. Konkrečiu atveju turi būti taikomos CK 4.96 str. 3 d. nuostatos. Iš neteisėto V. J. valdymo ieškovei turi būti sugrąžinti Statiniai, o taip pat turi būti panaikinta 2015-12-18 Dovanojimo sutartis su uzufrukto nustatymu.

9A. V. J. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (b.l. 93-96). Nurodė, kad iš sutarties turinio sisteminio aiškinimo ir sutartyje išreikštos pardavėjo Z. J. tikrosios valios darytina išvada, kad 2008-02-08 sutartimi pirkėjui buvo perleista tik 1900/6900 dalis žemės sklypo. Jau vien sutarties pavadinimas nusako sutarties esmę ir išreikštą tikrąją šalių valią „Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis“, o sutarties pavadinimas iš esmės atitinka jos turinį. Sutarties 2 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, ką pardavėjas parduoda, ir ką pirkėjas perka: žemės sklypo konkreti dalis, unikalus numeris, registro r., nurodyta, jog nėra daugiau jokių įrašų apie sklypo priklausinius, kitas daiktines teises, jokios kitos papildomos informacijos. Sutarties 3 straipsnyje nurodyta to Daikto - dalies žemės sklypo kaina, kuri buvo 25 000 Lt, nustatyta atsižvelgiant į atliktą viso žemės sklypo, kuris tiek pirkėjui J. B., tiek ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertinimą, jo rinkos kainą. Mano, jog jei kartu būtų perleistas ir kitas nekilnojamasis turtas - ginčo statiniai, tai kaina turėjo būti gerokai didesnė ir vertinimas turėjo būti atliktas ne tik žemės sklypo dalies, bet ir jame esančių statinių, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 2008-02-08 žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nė vienos nuorodos, nė vieno punkto, kuriame būtų aptartas konkrečių statinių likimas, išreikšta vienoka ar kitokia valia dėl jų, nors jei atsakovas Z. J. būtų turėjęs valią kartu perleisti ir jam nuosavybės teise paveldėjimo pagrindu priklausančius statinius, tai ir būtų aiškiai išreiškęs, nurodydamas sutartyje. Mano, kad 2008-02-08 sutarties 6.2 punktas šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, pagrindžiančios nuosavybės teisių į pastatus perleidimą, kadangi nebuvo konkrečiai įvardintas toks turtas, jo požymiai. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, gerai nemokėdamas skaityti lietuvių kalba, negalėjo suprasti 6.2 punkto tikrosios teisinės reikšmės, todėl ieškovė nesąžiningai naudojasi tokia formaliai sutarties nuostata, kuri neatspindi tikrosios šalių valios. Tuo metu atsakovas formaliai dar negalėjo ir disponuoti jo tėvui priklausiusiais statiniais, kadangi dėl ginčo statinių nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris išduotas tik 2015-11-09 dieną. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas dar 2003-10-27, tačiau šis liudijimas išduotas dėl kito turto - žemės sklypo, o ne dėl ginčo pastatų. Atsakovas Z. J. tuo metu buvo ir dabar yra priklausomas nuo alkoholio, dėl ko ne visada gali suprasti savo veiksmus ir juos tinkamai valdyti, ne visada gali teisingai išreikšti savo valią, dėl ko ir tuo metu, manytina, negalėjo suprasti sutarties 6.2 punkto reikšmės ir pasekmių. CK 6.396 str. numatė (galiojusi redakcija nuo 2006-07-14 iki 2008-12-30, t.y. sutarties sudarymo laikotarpiu) „1. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kuri pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. 2. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytu duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja.“ Taigi šiuo atveju, 2008-02-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 6.2 punktas yra niekinis ir negalioja, kadangi sutartyje nėra konkrečiai nurodytas kartu su žemės sklypo dalimi neva tai perleistas kitas nekilnojamasis turtas. Ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai, pasinaudodama vienintele formalia sutarties nuostata, nepavykus kitais - neteisėtais būdais per savo atstovą užvaldyti atsakovui Z. J. teisėtai priklausiusio ir šiuo metu atsakovui V. J. teisėtai priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės pateikta 2010-09-15 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis ir 2012-09-18 pirkimo - pardavimo sutartis dalyse dėl ginčo statinių perleidimo yra niekinės, kadangi sutartis sudarę pardavėjai neturėjo nuosavybės teisių į perleistus ginčo statinius, dėl ko neturto pagrindo jų perleisti, o ieškovė neturėjo jokio pagrindo jų įgyti ir realiai jų neįgijo.

10I. J. B. dublike (b.l. 109-114) nurodė, kad su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. 2008-02-08 tarp Z. J. bei J. B. sudaryta pirkimo pardavimo Sutartis buvo pavadinta Dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi dėl tos aplinkybės, kad pardavėjas minėta sutartimi be kita ko perleido ir nuosavybės teises J. B. į 1900/6900 dalių, iš viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Bruškiškių k.. Sutarties 2.1 p. išsamiai apibūdinamas šis sutarties dalykas, t.y. žemės sklypo dalies dydis, adresas, Nekilnojamojo turto registro kadastriniai duomenys, jų fiksavimo data bei visi įrašai, atlikti viešajame registre, susiję su parduodama žemės sklypo dalimi. Be minėto Žemės sklypo, Sutarties objektu buvo ir visi Žemės sklype esantys statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kitokie objektai. Vadovaujantis LR CK 6.395 str. nuostatomis, kai yra parduodamas žemės sklypas, tačiau kartu neparduodami pastatai ar kiti statiniai, esantys jame, tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje. Priešingu atveju nuosavybės teisė į šiuos pastatus ar kitus statinius automatiškai pereina žemės sklypo pirkėjui. 2008-02-08 Dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 6.2. punkte buvo aiškiai nurodyta, jog nuosavybės teisė į žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius pereina pirkėjui. Sutarties 4.4. punkte buvo numatyti Z. J., kaip pardavėjo, įsipareigojimai per vienerius metus nuo Sutarties sudarymo nugriauti bei išgabenti iš sklypo pastatytus pastatus ir statinius, kurie, nors ir stovėjo perkamame Žemės sklype, tačiau nebuvo įregistruoti viešajame registre. Sutarties 3.3. punkte, indeksuota parduodamos žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, kuria vadovavosi Sutarties šalys, derėdamosi dėl kainos, buvo 17 601 Lt. Tuo tarpu pirkėjas sumokėjo pardavėjui 25 000 Lt, pastaroji suma yra didesnė, nei vertinimo metu nustatyta rinkos vertė. Atsakovas atsiliepime, bandydamas įrodyti, kad 25 000 Lt kaina buvo per maža, nurodo, jog turėjo būti remiamasi ne tik Žemės sklypo, bet ir jame esančių statinių vertinimu. Tačiau, Pardavėjas per vienerių metų laikotarpį buvo įsipareigojęs pastatus nugriauti ir išvežti statybines atliekas, todėl nesuprantamas toks reikalavimas įkainoti ir neregistruotus statinius, kurie apskritai turėjo būti utilizuoti. Atsakovo argumentas, jog Z. J. negalėjo suprasti Sutarties 6.2. punkto, nes neturėjo teisinio išsilavinimo neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes tam, kad asmuo galėtų sudaryti sutartį jis neprivalo turėti teisinio išsilavinimo, esminė sąlyga yra ta, kad asmuo būtų veiksnus. Akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu tiek Z. J., tiek J. B. turėjo galimybę susipažinti su Sutarties tekstu, Sutarties tekstas buvo išverstas bei balsiai perskaitytas rusų kalba, Sutarties šalys pasirašydamos pareiškė, jog visos sąlygos joms suprantamos ir aiškios bei atitinka jų tikrąją valią. Be to nėra patiekta jokių įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu Z. J. buvo neveiksnus. Z. J. laiku neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, buvo bandoma tartis gražiuoju. Atsakovai žadėdavo išsikelti bei nugriauti statinius, tačiau to nepadarė per eilę metų. Ieškovė per savo atstovą, advokatą E. K., ne kartą derino atsakovų išsikėlimo iš taip ir nenugriautų statinių, esančių jai priklausančiame žemės sklype, bandydama žmogiškai išspręsti susidariusią situaciją, net tardamasi dėl piniginės kompensacijos, kad atsakovai atlaisvintų dar tuo metu neįregistruotą pastatą - gyvenamąjį namą.

11Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepime (b.l. 179-182) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Notarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes atsakovui Z. J. bei įsitikino jo veiksnumu. Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2008 m. vasario 8 d., tuo tarpu žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2015 m. spalio 23 d., iš to daryti išvada, kad sutarties sudarymo metu statiniai teisiškai neegzistavo. Atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype (žemės sklypo dalyje) statinių egzistavimo. Notarė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti šios aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotų pastatų. Sutarties sudarymo dieną pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio tvirtinimo momentu patvirtina, kad šalių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, viešuose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų ar kitų pastabų, dėl kurių notaras galėtų spręsti apie statinių buvimą žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure notarės S. K. biure 2008 m. vasario 8 d. patvirtinta žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. SK-927, buvo sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, bei pagrindo pripažinti ją negaliojančia nėra.

12Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sklypą nusipirko 2012 metais. Dėl sklype esančių pastatų jei buvo paaiškinta, kad jie turi būti nugriauti artimiausiu metu, nes savavališka statyba. Taip jai paaiškino pardavėjai. Pastatai jai nereikalingi. Pastatai tuo metu nebuvo registruoti. Buvo nuvykusi į sklypą ir matė statinius, bet su šeimininkais nebendravo. Tačiau niekas pastatų nenugriovė. Žino, kad šiai dienai pastatai registruoti atsakovo vardu. Mano, kad jie neteisėtai užregistravo. Dovanojimo sutartis turi būti panaikinta, nes jie negalėjo padovanoti to turto, kuris neteisėtai užregistruotas. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo paminėti statiniai, ji pirko sklypą su statiniais. Dalis statinių buvo registruoti. Kai įsigijo dviejų aukštų medinę sodybą, į tą sodybą turėjo galimybę įeiti. Toje sodyboje šeimininkavo pardavėjai. Ginčo namas tai nėra ta sodyba. Pardavėjai buvo G. D. kartu su vyru. Jai buvo žinoma, kad J. B. buvo savininkas. Jis ir pasiūlė pirkti. Kai pirko matė, kad yra kitas namas. Nesikreipė į to namo savininkus. Įrodymai, kad tai savavališka statyba, nes niekas nebuvo užregistruota. Jai taip buvo pasakyta, ji nesigilino. Ji, kaip sklypo savininkė, nesikreipė į institucijas dėl savavališkos statybos.

13Ieškovės atstovas adv. E. K. nurodė, kad ieškovė turtą įsigijo 2012-09-18 iš Denisovų. Ginčo namas sutartyje nepaminėtas. Paminėti kiti statiniai, kurie atsirado vėliau. Ginčo name iki šiol gyvena V. J., I. J. ir brolis. Yra akivaizdi vienos pusės teisių pažeidimas. Kitos pusės atsakovų buvimas svetimoje žemėje trukdo pilnai disponuoti nuosavybės teise. J. B. gyveno ten labai draugiškai su Jurevič šeima. V. Z. išsikėlus ir pradėjus tvarkytis V. J. atsirado nesusikalbėjimas. J. B. ne kartą jiems siūlė išsikelti, siūlė net piniginę kompensaciją. Statiniai įregistruoti neteisėtai. Ieškovė nepretenduoja į statinius, jie jai nėra reikalingi. Tvora užtverta, nes pašaliniai asmenys eidavo po visą teritoriją, dingdavo įvairūs daiktai. Buder visą žemės sklypą išpirko keliomis sutartimis iš Z. J..

14Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nepažįsta, su ja nekontaktavo ir niekada anksčiau nėra matęs. Sudarant sandorį 2008 m. ginčo name gyveno nepilnamečiai vaikai. Jis buvo vyriausias sūnus, dar buvo jaunesnių, 17 ir 16 m. Žinojo, kad tėvas dalį sklypo pardavinėjo. Kalbėjo tik apie dalies, kur buvo pirtis, ir 20 arų sklypo pirkimą. Jis ir dabar tame name gyvena. 2014 m. gavo prašymą nuimti jo pastatytą kažkada tvorą. Pradėjo aiškintis, iš Registrų centro pasiėmė pažymą, sužinojo, kad jie po namu neturi žemės. Tada inicijavo ikiteisminius tyrimus. Tėvas nieko neprisiminė, pinigų negavo. Dėl namo perleidimo jokių net kalbų nebuvo. J. B. ir dabar ten gyvena. Buvusioje jų pirtyje pasistatė naują namą ir dabar ten dažnai būna. Kitų ieškinyje minimų savininkų niekada nematė, jie nebuvo atvažiavę. J. B. yra atsitvėręs tvora, tai padarė 2004-2005 m.. Z. J. piktnaudžiauja alkoholiu ir 2008 metais gerdavo kiekvieną dieną. Išgėręs nesupranta ką daro. Paveldėjimo liudijimas ne naujas, tik atnaujintas Registrų centro prašymu.

15Atsakovas I. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nepažįsta ieškovės, niekada jos nematęs. 2008 metais su sutuoktiniu gyveno santuokoje. Namas priklausė vyro tėvui. 2008 metais kartu gyveno du nepilnamečiai vaikai ir po to ji ten gyveno. Dar prieš 2008 metus Jurijui pardavė 20 arų. Kad viską pardavė, ji nežinojo. Dėl gyvenamojo namo iš ieškovės jokių reikalavimų nėra gavusi.

16Atsakovas Z. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės niekada nematęs. Sudarė su Buder sutartį dėl žemės. Aplinkybių neprisimena. 2008 metais jis pastoviai vartodavo alkoholį. Neatsimena, ar notaras aiškino esmę. Jis neskaito lietuviškai. Dalį pinigų už žemės sklypą gavo, 5000-6000 litų. Jis nenorėjo žemės po namais parduoti. Tuo metu jis ten gyveno tame name su žmona ir vaikais. Dabar jau kokius 6 metus ten negyvena. 2008 metais namo nuosavybės kaip savo nebuvo registravęs. Namas priklausė jo tėvui.

17Atsakovų atstovė adv. S. G. nurodė, kad ieškovė neįrodė nei vieno pagrindo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neįrodė, kad 2012-09-18 sutartimi įgijo nuosavybės teises į ginčo statinius. Kadangi 2008-02-08 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje buvo susitarta tik dėl dalies žemės sklypo perleidimo. Joje nėra nurodyta jokių statinių. Jokios valios šalys neišreiškė sutartimi perleisti ginčo statinius. Tai įrodo vien sutarties pavadinimas. Be to, notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji patvirtino šalių valią perleisti dalį žemė sklypo, apie jokius statinius jai nebuvo žinoma ir tuo metu jokie statiniai nebuvo įregistruoti. Sutartyje nėra nei vienos nuorodos, punkto, kuriame būtų aptartas konkrečių statinių likimas, išreikšta vienokia ar kitokia valia dėl jų, nes jei tokia valią būtų turėjęs Z. J., tą galėjo padaryti, kadangi dar 2008 egzistavo 2003-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į ginčo statinius būtent atsakovo Z. J. tėvui. Egzistavo teisinis pagrindas, egzistavo statiniai. Nėra jokių įrodymų apie ginčo statinių savavališkumą. Net jei teismas panaikintų dovanojimo sutartį, išliktų 2015 m. paveldėjimo teisės liudijimas, kuris liudija, kad palikimą perėmė Z. J., įskaitant ir ginčo statinius. Ieškovė patvirtino, kad sandorio sudarymo metu žinojo apie kitus statinius sklype. Neaišku, kodėl nesiekė išsiaiškinti ir neaptarė sutartyje šio klausimo. Ieškovė nei karto nesikreipė į ieškovus dėl išreikalavimo. Pati pripažino, kad nei žemės sklype, nei pastate negyvena. Sutarties 6.2. punktu siekiama neteisėtai perimti turtą, kurį valdė ir šiai dienai valdo atsakovų šeima. Nors ginčo sklypas nėra atidalytas, tačiau jį faktiškai skiria tvora. Tvora pastatyta prieš kokius 6 metus. Klausimas ar taip būtų atskirta, jei šalys neturėtų tokios valios. Sutarties 6.2. punktas yra niekinis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

18Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

19Ieškinys atmestinas.

20Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje.

21Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

22Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovės J. B. nuosavybės teisės pagal 2012-09-18 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9495 įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0026-0113, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1670-9314, esančius Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Bruškiškių k. 10, o atsakovo V. J. nuosavybės teisės pagal 2015-12-16 Dovanojimo sutartį Nr. 11235 registruotos į šiame žemės sklype esančius ginčo nekilnojamojo turto objektus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4193-0022-0014, šulinį, unikalus Nr. 4400-3974-0217, lauko tualetą, unikalus Nr. 4400-3974-0228, adresu Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Bruškiškių k. 10A (b.l. 79-85).

23Byloje pateikta 2008-02-08 Žemės dalies pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. SK-927, kuria atsakovas Z. J. pardavė, o sklypo bendraturtis (pirkėjas) J. B., bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. C., nupirko 1900/6900 dalių iš viso 0,6900 ha aukščiau nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. (b.l. 12-14). Šios sutarties 6.2. punkte numatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui. Sutarties 4.4. punkte įtvirtina, kad Z. J. įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius.

24Antstolis R. V. atsakovo V. J. užsakymu atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo vietoje ir 2016-06-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-16-965 nurodė, kad antstoliui apžiūrėjus teritoriją priešais užsakovo esantį namą adresu Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Bruškiškių k. 10A, konstatuotina, jog šioje naudojamoje namų valdoje yra kiemas, kuriame yra įrengti du šiltnamiai, daržas, pavėsinė, veikianti elektros įvado skydinį bei šunų voljeras su šunimis, už namo yra šulinys ir lauko tualetas, kurie taip pat yra įrengti ir naudojami. Nurodyti objektai nėra aptverti tvora. Užsakovas nurodė, kad šalia jo naudojamos žemės sklypo dalies pakraščio yra lauko keliukas, kuris nukreipia link to paties sklypo dalies, kurią naudoja kiti buvę ir esami žemės sklypo savininkai. Antstolis konstatavo, kad ji yra aptverta, yra užrakinti vartai, o tarp užsakovo ir šių vartų yra žemės sklypo ruožas, kuris yra apleistas, jame yra akmenų krūvos ir užžėlusi žolė. V. J. antstoliui nurodė, kad aptvertoje sklypo dalyje yra dar kitas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir prie jo yra kitas įvažiavimas. Konstatavo, kad į šią aptverto sklypo dalį galima patekti prie užsakovo namo esančių vartų arba per įvažiavimą (aplinkui keliu per mišką). Antstoliui nuvykus prie kito įvažiavimo – kitų įrengtų užrakintų vartų, konstatavo, jog ši sklypo dalis yra pilnai aptverta (b.l. 184-188).

25Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį kiekvieną šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra reikšmingi faktiniai duomenys, gauti ( - ) straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų bei norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

26Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Taigi, CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai.

27J. B., veikdamas savo ir sutuoktinės V. C. vardu pagal įgaliojimą, 2010‑09‑15 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 11176, pardavė G. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu G. D. 0,6900 ha ploto ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. (b.l. 19-23). Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad remiantis CK 6.395 str. 1 d., kartu su įgyjama žeme pirkėjams pereina nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus.

28G. D. ir G. D. 2012-09-18 Pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 9495, pardavė ieškovei G. B. ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. (b.l. 24-32). Sutarties 6.2. punktu pardavėjai patvirtino, kad parduodamame žemės sklype yra statinių, reg. Nr. 10/5378, į kuriuos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; šalims išaiškinta, kad sudarius Sutartį, nuosavybės teisės į žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ar kitokius objektus pereina pirkėjai (CK 6.395 str.).

29Nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas Z. J. 2008-02-02 Žemės dalies pirkimo – pardavimo sutartimi pirkėjui J. B. pardavė, o pastarasis įgijo nuosavybę tik į dalį parduoto žemės sklypo ar ir į šiame sklype esančius ginčo statinius: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4193-0022-0014; Kitus inžinerinius statinius - Šulinį, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); esančius Vilniaus r. sav., Bruškiškių k. A. R. vadovautis šio sandorio sudarymo metu galiojusia 2006-07-14 – 2008‑12‑30 CK 6 knygos redakcija. Šios įstatymo redakcijos 6.395 str. 1 d. numatė, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Ieškovė būtent ir remiasi šia nuostata įrodinėdama ieškinio pagrįstumą.

30Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo Z. J. tėvui L. J. nuosavybės teise priklausė ir jos iki 2003-10-27 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2003‑05-27 apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-16038 pagrindu į ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. .duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Rukainių sen., ( - ) (b.l. 79-85). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1423-06/2003 tenkino Z. J. pareikšimą ir nustatė, kad jo tėvas L. J., miręs 1993-06-23, pagal įgyjamąją senatį įsigijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1/m, ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1/m, pagalbinį pastatą, plane pažymėtą 3I1/m, priestatą, plane pažymėtą 1I1/ž ir statinius, plane pažymėtus K, V, esančius Bruškiškių k., Rukainių sen., Vilniaus r. sav. (b.l. 10-11).

31Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2003-10-27 atsakovui Z. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 1-10214, kad jis po savo tėvo L. J. mirties priėmė paveldimą turtą, kurį sudarė keturi žemės sklypai: unikalūs Nr. ( - ) ( - ) esantys Bruškiškių k., Vilniaus r. sav. (b.l. 88, 172-173). Tokiu būdu tuo metu atsakovo tėvas iki mirties buvo ginčo pastato savininkas.Po jo mirties juo tapo atsakovas Z. J.,nepriklausomai,ar šie pastatai buvo registruoti registre. Ginčo statiniai liudijime nebuvo įtraukti. Ir tik 2015-11-09 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. išdavė atsakovui Z. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 9835, į po tėvo L. J. mirties paveldėtus ginčo pastatus gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), šulinį, unikalus Nr. ( - ), lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esančius Vilniaus r. sav., ( - ) bei nurodė, kad į likusį turtą 2003-10-27 yra išduotas minėtas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 1-10214 (b.l. 43-47). Tokiu būdu Z. J. formaliąsias nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo 2015-11-09, o jas Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2015-11-10 (b.l. 81).

32Atsakovas Z. J. 2015-12-16 Dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu, notarinio registro Nr. 11235 padovanojo atsakovui (sūnui) V. J. asmeninės nuosavybės teise ginčo statinius bei įregistravo uzufruktą, kuriuo Z. J. ir jo sutuoktinei I. J. paliko teisę neatlygintinai naudotis statiniais iki gyvos galvos (b.l. 33-42). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnija VĮ „Registrų centras“ 2013-12-12 pažymoje apie pastatų priklausomybę Nr. 17P-176 nurodė, kad L. J. priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Bruškiškių k. (pagrindas – namų ūkio knygos (2009-2013 m.) eil. Nr. 26 namų ūkio Nr. 1184) (b.l. 89). L. J. iki pat savo mirties 1993-06-23 gyveno Brukiškių k., Rukainių sen., Vilniaus r., kartu su sūnumi Z. J., anūkais V. J., A. J., J. J., R. J. (b.l. 168).

33Iš išdėstyto matyti, kad ginčo pastatai sandorių sudarymo metu iki pat 2015-11-09 nebuvo teisiškai registruoti, taip pat į juos nebuvo registruotos nuosavybės teisės, t.y. jie tik formaliai teisiškai neegzistavo.

34Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „R. T. Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; AT byla Nr.3K-3-357/2012). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys privalomas tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis ir CK 1.5 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis).

35Iš esamu byloje įrodymų ir šalių paaiškinimų darytina pagrįsta išvada, kad 2008-02-02 sandoriu ir vėlesniais sandoriais negalėjo būti perleidžiamos jokios nuosavybės teisės į ginčo statinius.Visų pirma,sutarties pavadinimas neturi nieko bendra su žemės sklype esančio namo pardavimu. Atsakovas Z. J. nurodė, kad niekada neturėjo ketinimo perleisti žemės po pastatais, o tuo labiau pastatų. 2008-02-02 Žemės dalies pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinusi Vilniaus miesto 37‑ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepime nurodė, kad Z. J. išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes bei įsitikino jo veiksnumo, o Z. J. sutartimi perleido tik jam nuosavybės teise priklausiusį turtą – dalį žemės sklypo. Notarei apie statinių egzistavimą nebuvo atskleista. Tai dar kartą patvirtina, kad nuosavybė į ginčo statinius nebuvo ir negalėjo būti perleista,nepriklausomai į CK 6.396 str. numatytą aplinkybę.Teismas daro objektyviai realesnę prielaidą,kad Z. J. nebuvo paaiškinta,kad visas nekilnojamasis turtas,kuris nenurodytas sutartyje,pereis pirkėjo nuosavybėn,kai atsakovas su šeima gyveno ginčo name.Vėlesni žemės savininko veiksmai tai tik patvirtino.Buder neregistravo savo nuosavybės teisių ir nereikalavo išsikelti iš jo „formaliosios nuosavybės“ atsakovo šeimos.Teismas mato,kad sutarties 4.4 punktas savo prasme yra skirtas tiems statiniams,kurie buvo pastatyti atsakovo ir galėjo būti nukelti juo iš parduotos žemės.Jeigu vadovautis ieškovės logika,tai žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė savo ir šeimos vienintelę gyvenamąją vietą ir įsipareigojo nukelti savo namą už 25000 litų tuo metu, kai buvo žiema, ir dar 2008 metų pradžioje,kai buvo didžiausios rinkos kainos nekilnojamam turtui Lietuvoje.Už 25000 litų neįmanoma buvo nupirkti ne tik geresnio,bet ir tapataus nekilnojamojo turto Vilniaus rajone.Tokios aplinkybės,kurias nurodo ieškovė, yra nelogiškos ir prieštarauja buvusiai situacijai,kai ieškovo šeima taip ir liko gyventi savo name,o Buder nereiškė jokių pretenzijų į namą.Į namą nereiškė jokių pretenzijų ir kita žemės pirkėja 2010 metais.Teismas negali su ieškovės argumentais sutikti ir laiko,kad minėtos 2008 metų sutarties šalių valia buvo žemės sklypo dalies pirkimas-pardavimas be ten esančio atsakovo gyvenamojo namo pardavimo.

36Ieškovė pati teisme patvirtino, kad ginčo gyvenamasis namas nėra ta sodyba, kuria ji įsigijo nuosavybės teise sutartimi. Patvirtino, kad kai pirko matė, kad yra kitas (ginčo) namas, tačiau nesikreipė į jo savininkus.Ieškovė nurodo,kad jai buvo pasakyta, kad statiniai bus nugriauti ir ji nesigilino.Teismas tokius paaiškinimus vertina kritiškai.Teismui iš esamos situacijos akivaizdu, kad ieškovė nėra ir niekada nebuvo įgijusi nuosavybės į ginčo statinius pagal 2012 metų pirkimo-pardavimo sutartį. Nors ieškovė įrodinėjo, kad pastatai buvo pastatyti savavališkai,bet jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė (CPK 12, 178 str.).2003 metų teismo sprendimas paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išreikalauti ieškovės naudai iš atsakovo V. J. neteisėto valdymo Statinius: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Šulinį, unikalus Nr. ( - ); Kitus inžinerinius statinius - Lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); esančius Vilniaus r. sav., ( - ), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

37Teismas negali laikyti,kad 2010 ir 2012 metų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas 6.2 punktas sukūrė sutarčių šalims naują nekilnojamųjų daiktų teisinę nuosavybę,kuris kaip turto vienetas nebuvo aptartas sutartyse,ir kuris buvo ginčo namas.Tai reiškia,kad sutarties šalys neturėjo nuosavvbės teisės į ginčo namą net ir formaliai vadovaujantis minėtu įstatymu.

38Kadangi teismas įvertino sutartį,kaip žemės sklypo dalies pirkimą-pardavimą,o ne kitą sutartį,tai atsakovų veiksmai su nekilnojamojo turto įregistravimu ir dovanojimu buvo teisėti,neprieštaraujantys įstatymams,nes ieškovė neįrodė, kad Z. J. 2015-12-18 Dovanojimo sutartimi perleido jam nepriklausantį turtą,kadangi bylos medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes, todėl ieškinys atmestinas ir dalyje dėl dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu, sudarytos tarp V. J., Z. J. ir I. J., panaikinimo.

39Atsakovas V. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų, 242,00 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 194-197). Ieškinį atmestus, šios bylinėjimosi išlaidos,atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, laikytinos protingomis ir atsakovui V. J. priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

40Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. ( - ) atsakovui V. J. (a. k. ( - ) 1 442,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

44Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas V. A.,... 2. sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, Daivai Šuopienei,... 3. ieškovei J. B., jos atstovui adv. Erikui Kaliačiui,... 4. atsakovams V. J., Z. J., I. J., jų atstovei adv. Sigitai Galbuogienei,... 5. vertėjai Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnėlienei,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B.... 7. I. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 54-61), kuriuo... 8. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003-09-30 Vilniaus rajono apylinkės... 9. A. V. J. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (b.l. 93-96). Nurodė,... 10. I. J. B. dublike (b.l. 109-114) nurodė, kad su atsiliepime išdėstytais... 11. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepime (b.l. 179-182)... 12. Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 13. Ieškovės atstovas adv. E. K. nurodė, kad ieškovė turtą įsigijo... 14. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nepažįsta, su... 15. Atsakovas I. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nepažįsta ieškovės,... 16. Atsakovas Z. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės niekada... 17. Atsakovų atstovė adv. S. G. nurodė, kad ieškovė neįrodė nei vieno... 18. Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio laiką ir... 19. Ieškinys atmestinas.... 20. Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 21. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 22. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 23. Byloje pateikta 2008-02-08 Žemės dalies pirkimo – pardavimo sutartis,... 24. Antstolis R. V. atsakovo V. J. užsakymu atliko faktinių aplinkybių... 25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas... 26. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio... 27. J. B., veikdamas savo ir sutuoktinės V. C. vardu pagal įgaliojimą,... 28. G. D. ir G. D. 2012-09-18 Pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro... 29. Nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas Z. J. 2008-02-02... 30. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo Z. J. tėvui... 31. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2003-10-27 atsakovui Z. J. buvo išduotas... 32. Atsakovas Z. J. 2015-12-16 Dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu,... 33. Iš išdėstyto matyti, kad ginčo pastatai sandorių sudarymo metu iki pat... 34. Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja... 35. Iš esamu byloje įrodymų ir šalių paaiškinimų darytina pagrįsta išvada,... 36. Ieškovė pati teisme patvirtino, kad ginčo gyvenamasis namas nėra ta sodyba,... 37. Teismas negali laikyti,kad 2010 ir 2012 metų pirkimo-pardavimo sutartyse... 38. Kadangi teismas įvertino sutartį,kaip žemės sklypo dalies... 39. Atsakovas V. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur advokato teisinių... 40. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) – 260... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. ( - ) atsakovui V. J. (a. k. ( - ) 1... 43. Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti teismo 2016 m. vasario 18 d.... 44. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...