Byla 2-633/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių technika“ (toliau – ir atsakovas) iškelta bankroto byla. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir kreditorius) 2013 m. birželio 13 d. bankroto administratoriui pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl 7 017 428,65 Lt nuostolių priteisimo. Administratorius nesutiko su šiuo reikalavimu, todėl bankroto byloje buvo pradėtas nagrinėti klausimas dėl kreditorinio reikalavimo, kuris išskirtas į atskirą prie bankroto bylos nagrinėjamą civilinę bylą.

5Kreditorius prašė patvirtinti 6 737 849,15 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro: 1) 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartį Nr. LT034192, kurią vykdant skolininkui buvo perduoti valdyti ir naudotis parduotuvė ir garažas, esantys ( - ); 2) 1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje; 3) 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas pagal lizingo sutartis; 4) 215 520,21 Lt patirtos papildomos išlaidos, susijusios su turto priežiūra, atsiėmimu, pardavimu.

6Atsakovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Šiaulių technika“ su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad nutraukus lizingo sutartis nebuvo atliktas grąžinamų pastatų vertinimas. Atsakovas manė, kad pagal lizingo sutartį Nr. LT043794 (poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje) kreditorius gavo tą naudą, kurią tikėjosi, kadangi atsiėmė turto vertę ir gautų įmokų sumą (3 530 975,27 Lt). Kreditorius pagal lizingo sutartį Nr. LT034192 tikėjosi gauti 5 mln. Lt turto išpirkimo įmokų, 1 066 925,47 Lt palūkanų bei 6 000 Lt sutarties mokesčio (iš viso 6 072 925,47 Lt). Pagal kreditoriaus suvestinę gauta nauda sudarė 2 102 954,62 Lt. Neatlikus minėto turto vertinimo, pagal masinį įvertinimą parduotuvės vertė sudarė 2 474 000 Lt, garažo – 120 000 Lt, todėl gauta nauda siekė 4 696 954,62 Lt, tai buvo artima kreditoriaus tikėtai naudai. Atsakovas teigė, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimą, kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

7Atsakovas taip pat nesutiko dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nurodė, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo tinkamai patvirtintos, todėl negalėjo būti pakankamu įrodymu kreditoriaus tariamoms išlaidoms pagrįsti. Atsakovas taip pat nesutiko su sąskaitose faktūrose Nr. 8560017179 ir 8004311315 nurodyta bylinėjimosi išlaidų 4356 Lt suma, Nr. 800419890 ir 8004310183 nurodyta antstolių faktinio aplinkybių konstatavimo išlaidų 516,49 Lt suma, Nr. 8003953800 nurodyta vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 122,70 Lt suma. Atsakovas pažymėjo, kad minėtos sąskaitos buvo išrašytos po sutarčių nutraukimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė dalinį procesinį sprendimą (nutartį) dėl papildomų išlaidų priteisimo: patvirtino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą dėl 215 520,21 Lt dėl patirtų papildomų išlaidų pagal lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794; priėmė kreditoriaus atsisakymą dėl 279 579,50 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir šią bylos dalį nutraukė; atnaujino kreditorinio reikalavimo dalies dėl patirtų nuostolių, t. y. dėl 2 032 017,51 Lt skirtumo tarp neišpirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal lizingo sutartį Nr. LT034192, dėl 1 242 657,88 Lt patirto nuostolio pagal lizingo sutartį Nr. LT043794, dėl 3 247 653,55 Lt debitorinio įsiskolinimo nagrinėjimą. Taip pat teismas nutarė kreiptis į civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014, kurioje liko neišspręstas klausimas dėl likusių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, sujungimo su civiline byla Nr. 2-595-440/2014.

10Teismas nustatė, kad kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kurią atsakovui buvo perleistas turtas: parduotuvė ir garažas, esantys ( - ), atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palūkanas, kitas įmokas. Taip pat kreditorius ir atsakovas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų (13 100 000 Lt). Nuosavybė perėjo nuo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dienos. Šalys 2008 m. gegužės 15 d. pasirašė priedą Nr. 3, kuriuo buvo pakeista šios sutarties finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. lapkričio 13 d. kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, kurių pagrindu liko 3 324 745,07 Lt įsiskolinimas. Parduotuvės, esančios ( - ), vertė buvo nustatyta 1 208 000 Lt, garažo, esančio ( - ),– 180 000 Lt, poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt).

11Patikslinęs apskaičiavimus, kreditorius prašė priteisti 215 520,21 Lt papildomų išlaidų, kurių neapmokėjo atsakovas, tam pagrįsti pateikė išlaidų suvestinę, pirminius dokumentus. Teismas nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos 2008 m. lapkričio mėnesį, tačiau kreditorius dėl atsakovo iniciatyva pradėtų teismuose nagrinėti civilinių bylų negalėjo disponuoti turtu, be to, nepardavus turto ir toliau patyrė nuostolius. Turtas pagal sutartį Nr. LT043794 (poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje) buvo grąžintas 2009 m. spalio 15 d., parduotuvė su garažu – 2012 m. rugsėjo 28 d. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl kreditoriaus pateiktų dalies sąskaitų netinkamo patvirtinimo, kadangi pastarosios buvo surištos į vieną paketą ir patvirtintos, be to, atsakovas nepateikė esminių prieštaravimų dėl nurodytų paslaugų neatlikimo, sąskaitų nepateikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog kreditorius įrodė 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumą, ir siekdamas užtikrinti kreditoriaus interesus priėmė dalinį procesinį sprendimą, patvirtindamas 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimą.

12Teismas dėl kitos kreditorinio reikalavimo dalies nagrinėjimą laikė galimu tik jį nagrinėjant kartu su skolininko reikalavimais, pareikštais civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014, todėl dėl šios kreditorinių reikalavimų dalies atnaujino bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl jų nagrinėjimo sujungimo į vieną civilinę bylą su civiline byla Nr. 2-595-440/2014.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas BUAB „Šiaulių technika“ atskirajame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį, kuria teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą dėl 215 520,21 Lt papildomų išlaidų pagal lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, susijusių su turto priežiūra, atsiėmimu, pardavimu, ir dėl šios dalies atnaujinti reikalavimo nagrinėjimą, kreiptis į Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl reikalavimo nagrinėjimo sujungimo į vieną civilinę bylą su civiline byla Nr. 2-595-440/2014. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius įrodė kreditorinį reikalavimą dėl 215 520,21 Lt dydžio išlaidų. Teismas klaidingai vertino UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog visos sąskaitos buvo patvirtintos visumoje. Kreditoriaus pateiktos sąskaitos faktūros yra paprastos skaitmeninės kopijos, dalis sąskaitų (paties kreditoriaus išrašytos sąskaitos) nepatvirtintos jas sudariusio asmens (UAB „Swedbank lizingas“ buhalterės ar kito įgalioto asmens) parašu, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ir negalėjo būti vertinamos kaip tinkami rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje.
  2. Kreditorius atsisakė reikalavimo patvirtinti 18 546,20 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas (antstolio, advokatų išlaidų, išlaidų žyminiam mokesčiui), tačiau ir toliau palaikė reikalavimus dėl išlaidų, patirtų nutraukus lizingo sutartis ir atsiėmus turtą. Teismas, klaidingai įvertinęs tokių išlaidų patvirtinimo pagrįstumą, patvirtino 215 520,21 Lt dydžio reikalavimą dėl papildomų išlaidų priteisimo. Nors kreditorius lizingo sutartis nutraukė 2008 m. lapkričio mėnesį, poilsio pastatą atsiėmė 2009 m. spalio 15 d., o parduotuvę ir garažą – 2012 m. rugsėjo 28 d., tačiau teismas patvirtino kreditoriaus reikalavimo dalį dėl išlaidų, kurias kreditorius patyrė po lizingo sutarčių nutraukimo, atsiėmęs turtą, kai atsakovas turto nebevaldė ir nebegalėjo turėti jam jokios įtakos. Tokiu būdu yra įtvirtinamas nepagrįstas kreditoriaus paturtėjimas, kai iš atsakovo atsiėmus turtą, pastarajam ir toliau yra keliamas reikalavimas padengti su turto priežiūra susijusias išlaidas (t. y. išlaidas už tiekiamą vandenį, elektrą, pastato saugojimą ir kt.).
  3. Skundžiama teismo nutartis taip pat yra neteisėta ir dėl to, kad šis kreditorinis reikalavimas gali būti nagrinėjamas tik su kitais UAB „Swedbank lizingas“ pareikštais reikalavimais bei priešpriešiniais BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimais civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014. Todėl civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014 nagrinėjimas turi būti atnaujintas, o civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014 ir Nr. 2-595-440/2014 sujungtos, nes minėtose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, yra reiškiami priešpriešiniai reikalavimai, grindžiami tomis pačiomis lizingo sutartimis. Kreditorius, nutraukęs su atsakovu lizingo sutartis, atsiėmė didelės vertės turtą, gavo įmokų pagal lizingo sutartis bendrai 5 633 929,89 Lt sumai, t. y. kreditorius iš lizingo sutarčių gavo didesnę naudą nei tikėjosi. Tam, kad būtų galima spręsti, kokio bendro dydžio kreditorinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje, yra būtina nustatyti, kokio dydžio įmokas lizingo sutarčių pagrindu kreditorius gavo ir kokios vertės lizinguotą turtą jis atsiėmė. Todėl kreditoriaus reikalavimas dėl 215 520,21 Lt dydžio išlaidų patvirtinimo BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje gali būti nagrinėjamas tik kartu su likusiais kreditoriaus reikalavimais bei priešpriešiniais BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimais.

15Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atsakovo skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį. Kreditorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

161. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad kreditoriaus pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka CPK nustatytų formos reikalavimų. Dokumentų kopijos buvo pateiktos laikantis CPK 114 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, t. y. kopijos patvirtintos dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Bankroto administratoriui buvo pateiktos surištos, įgalioto asmens parašu bei kreditoriaus antspaudu patvirtintos dokumentų kopijos. Tvirtinant kopijų tikrumą dokumentai būtent tam ir surišami į vieną paketą, kad nereikėtų tvirtinamojo įrašo daryti kiekviename lape. Be to, atsakovas neginčija kreditoriaus pateiktų dokumentų tikrumo, t. y nėra teigiama, kad kreditoriaus pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, todėl atsakovo atsikirtimai nėra pagrįsti ir yra tik formalūs. Pažymėtina, jog parašas nėra privalomas sąskaitos faktūros rekvizitas, todėl šis dokumentas tokias pačias teisines pasekmes sukelia tiek pasirašytas, tiek ir nepasirašytas.

172. Atsakovas lizingo sutartimis įsipareigojo padengti visus mokesčius ir / ar išlaidas, susijusias su turtu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę reikalauti padengti ir visas jo patirtas papildomas išlaidas, kurias šiuo atveju sudaro po lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo lizingo bendrovės sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis, išlaidos, susijusios su perimto turto išlaikymu, priežiūra ir saugojimu, atlyginimas už antstolių, kurie fiksavo faktines aplinkybes, paslaugas bei išlaidos, susijusios su turto pardavimu. Be to, ilgą laiką kreditorius negalėjo disponuoti poilsio pastatu, esančiu Taikos g. 18, Neringoje, dėl to, kad atsakovui pateikus nepagrįstą reikalavimą pripažinti vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą buvo apribotos disponavimo turtu, buvusiu lizingo sutarčių dalyku, galimybės. Ginčas dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-368/2011 ir tik po šios nutarties priėmimo kreditorius atgavo galimybę disponuoti minimu poilsio pastatu. Tačiau bylinėjimosi laikotarpiu kreditorius šį pastatą valdė ir išlaikė, todėl patyrė tam tikras išlaidas, kurias privalo atlyginti atsakovas.

183. Atsakovo visos patirtos papildomos išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl atsakovo kaltės – atsakovui pareiškus nepagrįstą ieškinį dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir prašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius neteko galimybės disponuoti sutarčių dalyku buvusiu turtu, tačiau kreditoriaus pareiga išlaikyti ir prižiūrėti šį turtą išliko. Jei atsakovas nebūtų reiškęs nepagrįstų pretenzijų dėl vienašalio sutarčių nutraukimo, tai tikėtina, kad ginčo turtas būtų buvęs parduotas anksčiau ir kreditorius būtų patyręs mažesnes papildomas išlaidas. Teismas pagrįstai nusprendė, jog papildomų išlaidų atsiradimą nulėmė būtent atsakovo veiksmai ir pagristai nusprendė, jog kreditorius turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo.

194. Nebuvo pagrindo atnaujinti dalies finansinių reikalavimų pagrįstumo nagrinėjimą, be to, nutarties dalis nėra skundžiama. Tačiau sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo byloje buvo pateikta visa būtina informacija tam, kad būtų objektyviai išnagrinėtas šis klausimas. Nors visus nesutikimo su pareikštu finansiniu reikalavimu argumentus atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti šioje byloje, pastarasis šios pareigos neįvykdė ir nesutikimo motyvus pradėjo dėstyti tik ieškinyje, pateiktame daugiau nei po pusmečio nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Pažymėtina, jog dėl tokio nesąžiningo atsakovo elgesio kreditorius iki šiol negali dalyvauti atsakovo bankroto procese su jam teisėtai priklausančių balsų kiekiu. Kreditoriui yra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises jau pradinėje atsakovo bankroto bylos stadijoje, kurioje sprendžiami esminiai su bankroto procesu susiję klausimai. Pažymėtina, jog nutartis likviduoti atsakovą priimta dar 2013 m. spalio 30 d., o kreditorius – vienas iš didžiausių BUAB „Šiaulių technika“ kreditorių – dar neturėjo galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, spręsti dėl administravimo išlaidų pagrįstumo ar ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto dalinio sprendimo (nutarties) dėl 215 520,21 Lt dydžio finansinio reikalavimo dėl papildomų išlaidų patvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

23Remiantis šios bylos bei pridėtos civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010, išnagrinėtos pagal ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį dėl susitarimo ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir civilinė byla Nr. 2-252-154/2010), medžiaga nustatyta, kad kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kurią atsakovui buvo perleistas turtas – parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palūkanas, kitas įmokas (I t., b. l. 117-129; II t., b. l. 96). Taip pat kreditorius ir atsakovas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje (I t., b. l. 130-144), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų (13 100 000 Lt). Nuosavybė perėjo nuo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dienos (II t., b. l. 126-133,134-141). Be to, šalys 2008 m. gegužės 15 d. pasirašė priedą Nr. 3, kuriuo buvo pakeista lizingo sutarties Nr. LT043794 finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarka (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 I t., b. l. 92). Kreditoriui 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 vienašališkai nutraukus lizingo sutartis (II t., b. l. 142), atsakovas liko skolingas kreditoriui 3 324 745,07 Lt pagal pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas pagal abi lizingo sutartis iki jų nutraukimo (I t., b. l. 7). Minėtų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2-1975/2012 ir buvo pripažinta, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

24Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT034192 parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose, nebuvo realizuoti, turtas grąžintas kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d. Šio fakto šalys neginčijo. Perdavimo metu minėto turto vertė nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. lapkričio 16 d. kreditoriaus iniciatyva atlikus turto vertinimą buvo nustatyta parduotuvės vertė – 1 208 000 Lt, garažo – 180 000 Lt (II t., b. l. 31-96). Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT043794, poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, buvo grąžintas 2009 m. spalio 15 d. (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 II t., b. l. 39). Vertė grąžinimo metu nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. balandžio 26 d. minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt) (II t., b. l. 143-152).

25Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė UAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje patvirtinti jo 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimą. Šis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad kreditorius patyrė papildomas išlaidas, iš esmės susijusias su turto priežiūra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje dalyvaujančių asmenų faktinius ir teisinius argumentus dėl šio kreditoriaus reikalavimo, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 215 520,21 Lt papildomų išlaidų patvirtinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka atsakovas ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt kreditorinis reikalavimas. Pažymėtina, kad kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra apskųsta atskiraisiais skundais, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BUAB „Šiaulių technika“ atskirajame skunde nustatytas ribas, į tai, kad nenustatyti absoliutūs pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindai, nagrinėja minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumą ir teisėtumą.

26Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai įmonių bankroto procese turi būti sprendžiami operatyviai, taip užtikrinant kreditoriams galimybę laiku pasinaudoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) suteiktomis teisėmis skolininko bankroto procese (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis) bei vykdomų bankroto procedūrų teisėtumą.

27Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Kreditorinis reikalavimas tvirtinamas, jeigu iš pateiktų duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Be to, pažymėtina, kad bankroto bylose yra viešojo intereso, kuris, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

28Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija kreditoriaus 215 520,21 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumą ir teisėtumą dviem aspektais: 1) šis kreditorinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinimas atskiroje byloje ir turi būti nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014, kurioje nagrinėjami kiti kreditoriaus pareikšti reikalavimai, grindžiami minėtomis lizingo sutartimis, bei skolininko priešpriešiniai reikalavimai, grindžiami tomis pačiomis lizingo sutartimis; 2) kreditorius neįrodė 215 520,21 Lt reikalavimo pagrįstumo.

29Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos bankroto administratoriaus argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pažymėtina kad kreditorių patvirtinti reikalavimai gali būti tikslinami, koreguojami. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė procesinį sprendimą, kuris savo esme atitinka dalinį sprendimą ir kurio priėmimą nustato CPK 261 straipsnis. Priimant dalinį sprendimą išsprendžiami savarankiški reikalavimai, t. y. tokie reikalavimai, kurie galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskirose bylose ir tose bylose teismas galėtų priimti galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2005).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus reiškiamo 215 520,21 Lt reikalavimo pobūdį ir pagrindą bei kitoje civilinėje byloje nagrinėjamus reikalavimus, daro išvadą, kad atskiroje byloje gali būti nagrinėjamas kreditoriaus reikalavimas dėl šio reikalavimo patvirtinimo.

32CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimą. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rūšies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiškas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Dėl to tam, kad būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutartį, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

33Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp lizingo sutarčių šalių yra ginčas dėl atsiskaitymų, susijusių su lizingo sutarčių nutraukimu, ir šis ginčas yra nagrinėjamas. Iš kreditoriaus prašyme nurodomų aplinkybių, susijusių su 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, matyti, kad šis prašymas iš esmės grindžiamos aplinkybėmis, kurios susidarė po lizingo sutarčių nutraukimo, nurodomos išlaidos, susijusios su grąžinto turto disponavimu ir kt.

34Sprendžiant kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt tvirtinimo klausimą turėjo būti vertinamos aplinkybės, ar egzistuoja BUAB „Šiaulių technika“ prievolė atlyginti papildomas išlaidas (ir kokias išlaidas) po lizingo sutarčių nutraukimo, o jei yra prievolė atlyginti papildomas išlaidas, – tai kokio dydžio.

35CK 6.251 straipsnis reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Iš kreditoriaus pareikšto reikalavimo dėl 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad kreditorius siekia, jog jam priteistos jo patirtos papildomos išlaidos, kurios susidarė po lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo, t. y. jo (kreditoriaus) sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis, išlaidos, susijusios su perimto turto išlaikymu, priežiūra ir saugojimu. Kreditorius šį reikalavimą grindė CK 6.251 straipsniu, lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.4.1, 5.1.9, 11.3 punktais (I t., b. l. 103). Pažymėtina, kad pagal lizingo sutarčių Nr. LT034192 ir Nr. LT043794 2.4.1 punktą lizingo gavėjas turi sumokėti per 7 dienas po lizingo bendrovės pareikalavimo kompensuoti lizingo bendrovei jos mokamus mokesčius (rinkliavas), susijusias su turtu, tarp jų kiekvieną metų ketvirtį lizingo gavės įsipareigoja kompensuoti lizingo bendrovei nekilnojamo turto mokestį, mokamą už turtą. Sutarčių 5.1.9 punktas nustato, kad lizingo gavėjas privalo laiku ir tinkamai sumokėti visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusius su turtu, vykdyti atsiskaitymus už komunalines bei ryšio paslaugas, vykdyti kitus panašius atsiskaitymus, dengti visas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su sutarties sudarymu, registravimu ir turto nuosavybe, valdymu, naudojimu bei disponavimu (įskaitant žemės nuomos mokestį bei mokestį už suteiktą naudotis valstybinę žemę, ant kurios stovi turtas, jeigu tokie yra, ir pan.). Kreditorius, reikšdamas minėtą reikalavimą, taip pat nurodė, kad ilgą laiką negalėjo disponuoti poilsio pastatu, esančiu Taikos g. 18, Neringoje dėl to, jog skolininkui pateikus nepagrįstą reikalavimą pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą buvo apribotos disponavimu turtu, buvusiu lizingo dalyku, galimybės. Ginčas dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo išspręstas 2011 m. spalio 21 d. ir tik tada kreditorius atgavo galimybę disponuoti šiuo poilsio pastatu, o per visą bylinėjimosi laikotarpį kreditorius pastatą valdė ir išlaikė, todėl patyrė tam tikras išlaidas, kurias privalo atlyginti skolininkas. Taip pat pažymėtina, kad kreditorius, reikšdamas kreditorinį reikalavimą, neįvardijo, kokias konkrečias ir kokiu laikotarpiu patyrė papildomas išlaidas, o apsiribojo nuoroda, kad patirtų papildomų išlaidų dydis yra įrodytas pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bei papildomų išlaidų suvestine. Kreditoriaus pateiktoje suvestinėje (I t., b. l. 8-12) taip pat nėra detalizuoti laikotarpiai ir išlaidų pobūdis. Iš šios suvestinės matyti, kad papildomos išlaidos sudarė 234 066,41 Lt. Pagal bylos duomenis kreditorius atsisakė reikalavimo dėl 18 546,20 Lt papildomų išlaidų priteisimo (IV t., b. l. 142-143), todėl galutinė ir prašoma priteisti papildomų išlaidų suma sudarė 215 520,21 Lt.

36Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog visos sąskaitos buvo patvirtintos visumoje. Kreditoriaus pateiktos sąskaitos faktūros neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kadangi yra paprastos skaitmeninės kopijos, dalis sąskaitų (paties kreditoriaus išrašytos sąskaitos) nepatvirtintos jas sudariusio asmens (UAB „Swedbank lizingas“ buhalterės ar kito įgalioto asmens) parašu, todėl negalėjo būti vertinamos kaip tinkami rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje. Vertinant šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teisėjų kolegija sutinka, kad kreditoriaus pateiktos dokumentų kopijos nėra atskirai patvirtintos, tačiau, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų kiekį (kreditorius pateikė 371 dokumentų lapų) būtų netikslinga bei neprotinga reikalauti, jog kreditorius atskirai patvirtintų kiekvieną pateikto dokumento kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, jog kreditoriaus pateiktos dokumentų kopijos, kurios yra surištos, užantspauduotos bei patvirtintos vienu parašu, nepažeidžia CPK 114 straipsnio nuostatų. Be to, pažymėtina, kad kreditorius gali būti įpareigotas pateikti originalus, jei kyla abejonių dėl pateiktų kopijų pagrįstumo.

37Kaip minėta, kreditorius lizingo sutartis vienašališkai nutraukė 2008 m. lapkričio 13 d., parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose, grąžinti kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d., poilsio pastatas, esantis Taikos g.18, Neringoje, grąžintas 2009 m. spalio 15 d. ir tik 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono būdu. Teisėjų kolegija pažymi, nors minėtas nekilnojamasis turtas kreditoriui buvo grąžintas atitinkamai 2012 m. rugsėjo 28 d. ir 2009 m. spalio 15 d., tačiau Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, I t., b. l. 75-76) kreditoriui apribojo teisę minėtu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. spalio 21 d. nutartimi palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieškinį dėl susitarimo ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, kreditorius atgavo galimybę disponuoti minimu nekilnojamuoju turtu (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, III t., b. l. 27-40) ir 2012 m. balandžio 26 d. dalis nekilnojamojo turto, t. y. poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, buvo parduotas aukciono būdu. Minėtoje papildomų išlaidų suvestinėje yra nurodyti sutarčių bei sąskaitų numeriai, paslaugų tiekėjai bei sumos už suteiktas paslaugas, tačiau kreditorius nenurodė laikotarpio, už kurį nurodytos sąskaitos atsakovui buvo išrašytos. Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų faktūrų, pastarosios buvo išrašytos nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. (II t., b. l. 154-171, III t., b. l. 1-186, IV t., b. l. 1-109), kai pagal bylos duomenis parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose, kreditoriui buvo grąžinti 2012 m. rugsėjo 28 d., o poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono būdu.

38Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo dėl papildomų išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nenustatė aplinkybių, susijusių su kreditoriaus patirtomis papildomomis išlaidomis, t. y. nenustatė, kokias konkrečias išlaidas ir kokiu laikotarpiu patyrė kreditorius, o svarbiausia – dėl kokių priežasčių. Kreditorius nenurodė, kokia papildomų išlaidų dalis ir už ką susidarė po lizingo sutarčių nutraukimo iki turto perdavimo kreditoriui, o kokia papildomų išlaidų dalis susidarė apeliantui perdavus kreditoriui turtą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad kai kreditoriui buvo perduotas turtas ir kreditorius galėjo disponuoti turtu, ar jis disponavo turtu, o jei disponavo turtu, – tai dėl kokių priežasčių visas jo patirtas išlaidas turi apmokėti skolininkas. Byloje nėra išsiaiškinta ir nustatyta, dėl kokių priežasčių kreditorius pateikė pirmosios instancijos teismui sąskaitas už laikotarpį, kai apeliantas už nekilnojamojo turto priežiūrą nebebuvo atsakingas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis kreditoriaus pateiktų sąskaitų faktūrų, kurios, kreditoriaus teigimu, patvirtina 215 520,21 Lt patirtų papildomų išlaidų sumą, yra išrašytos už vandens, elektros energijos suvartojimą, tačiau byloje nebuvo nagrinėtos šios aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, kreditorius yra nurodęs, kad jo papildomos išlaidos buvo patirtos dėl apelianto kaltės, pastarajam pareiškus nepagrįstą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jo prašymu pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių kreditoriui buvo apribota disponavimo teisė ir kilo pareiga išlaikyti ir prižiūrėti nekilnojamąjį turtą, tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti tikslaus kreditoriaus turėtų išlaidų masto ir jų pobūdžio dėl minėtos aplinkybės.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra esminių kreditoriaus pareikšto kreditorinio reikalavimo dėl 215 520,21 Lt papildomų išlaidų susidarymą pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra galimybės nustatyti, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimą patvirtino, neatskleidęs jo esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt dydžio finansinis reikalavimas, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

41Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti.

42Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt finansinis reikalavimas, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. Kreditorius prašė patvirtinti 6 737 849,15 Lt kreditorinį reikalavimą,... 6. Atsakovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 7. Atsakovas taip pat nesutiko dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė dalinį... 10. Teismas nustatė, kad kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė... 11. Patikslinęs apskaičiavimus, kreditorius prašė priteisti 215 520,21 Lt... 12. Teismas dėl kitos kreditorinio reikalavimo dalies nagrinėjimą laikė galimu... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas BUAB „Šiaulių technika“ atskirajame skunde prašo pakeisti... 15. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atsakovo skundą prašo... 16. 1. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad kreditoriaus pateikti... 17. 2. Atsakovas lizingo sutartimis įsipareigojo padengti visus mokesčius ir / ar... 18. 3. Atsakovo visos patirtos papildomos išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl... 19. 4. Nebuvo pagrindo atnaujinti dalies finansinių reikalavimų pagrįstumo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos... 23. Remiantis šios bylos bei pridėtos civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010,... 24. Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT034192 parduotuvė ir garažas, esantys... 25. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė UAB „Šiaulių technika“... 26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų... 27. Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš... 28. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija kreditoriaus 215 520,21... 29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos bankroto administratoriaus argumentus,... 30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus reiškiamo 215 520,21 Lt... 32. CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimą. Kai lizingo gavėjas... 33. Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp lizingo sutarčių šalių yra ginčas... 34. Sprendžiant kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt tvirtinimo... 35. CK 6.251 straipsnis reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Padaryti nuostoliai... 36. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino kreditoriaus UAB „Swedbank... 37. Kaip minėta, kreditorius lizingo sutartis vienašališkai nutraukė 2008 m.... 38. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo dėl... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos faktines ir... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti.... 42. Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios... 43. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....