Byla 2A-1425-153/2015
Dėl apgaulės sudaryto sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-950/2015 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D., Ž. Ž. dėl apgaulės sudaryto sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl 2006 m. liepos 14 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6934, dalies dėl 3/8 dalių nekilnojamojo turto: 0,0711 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), garažo (unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), Prienų m., pripažinimo negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai nepatenkinti. Iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei.

7Teismas nustatė, kad ieškovas G. D. po tėvo K. D. mirties (mirusio 2005-07-08) įgijęs paveldėjimo pagal įstatymą, teisės 2006-06-19 liudijimo pagrindu, paveldėtą turtą – 3/8 dalis nekilnojamojo turto: 0,0711 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Prienų m., padovanojo dovanojimo 2006-07-14 sutarties pagrindu atsakovui R. G.. Teismas konstatavo, jog ieškovas G. D. nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sudarant 2006-07-14 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį atsakovas R. G. jį apgavo. Teismo vertinimu, kad atsakovas R. G. naudojo apgaulę G. D. atžvilgiu, nepatvirtina nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai. Teismas nurodė, kad ieškovas G. D. savo pareikštam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai liudijančių jo atžvilgiu pavartotos apgaulės faktą, t. y. jog R. G., prieš sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį melagingai pažadėjo jam už nekilnojamojo turto dalies neatlygintiną perleidimą nupirkti butą (nepateikė jokių tarpusavyje pasirašytų raštelių; tarpusavio pokalbių įrašų; tarpusavio susirašinėjimo ar panašių dokumentų). Todėl nurodytą aplinkybę ieškovas įrodinėjo liudytojų (V. P., G. P., R. L., G. M.) parodymais. Teismas kritiškai vertino ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymus, kadangi liudytojų V. P. ir G. P. tapatybes G. D. bei jo atstovė slėpė iki pats teismo posėdžio pradžios, parengiamųjų teismo posėdžių metu įvardinti apklausti prašomus asmenis kategoriškai buvo atsisakoma. Abu liudytojai davė analogiško turinio paaiškinimus: abu nurodė, kad patys pateikė pasiūlymą G. D. ateiti į teismą ir liudyti jo naudai. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti prielaidą, jog jie suinteresuoti padėti G. D. ir teismo posėdžio metu davė tik jam palankius parodymus, be kita ko, pabrėždami, jog visos jų nurodytos aplinkybės buvo žinomos „iš kalbų darbe“. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgė į tai, kad V. P. kartu su ginčo šalimis dirbo tik nuo 2007 m., o G. P. tik nuo 2008 m., o tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad minėti asmenys negalėjo turėti patikimos informacijos apie 2006-07-14 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes. Dėl visų nurodytų priežasčių teismas negalėjo minėtų liudytojų parodymų laikyti objektyviais ir patikimais, todėl jais nesivadovavo (Lietuvos Respublikos CPK 180 str., 185 str.). Teismas įvertino byloje tvirtinusios ginčo dovanojimo sutartį notarės paaiškinimą, kad niekas iš jį sudarančių asmenų nekalbėjo apie jokius kitus susitarimus, t. y. niekas net neužsiminė apie tai, kad R. G. turės nupirkti G. D. butą už jo dovanojamą nekilnojamojo turto dalį. To jai nenurodė nei ieškovas su atsakovu, nei jų motina O. D., su kuria ji palaikė gerus ir draugiškus santykius. Teismas sprendime vadovavosi atsakovo R. G. paaiškinimu, kad ieškovas G. D. gyvenamajame name, esančiame ( - ), Prienų m., niekada negyveno, jo neprižiūrėjo, todėl ir norėjo paveldėtą nekilnojamojo turto dalį padovanoti jam. Atsakovo paaiškinimas sutapo su paties ieškovo iniciatyva iškviestos liudytojos G. M. paaiškinimu, kad G. D. pas savo motiną nuolat negyvendavo, nes jis gyvendavo pas savo draugę A., o pas O. D. jis grįždavo pagyventi tuomet, kai susipykdavo su savo drauge. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtino taip pat visiškai nešališkos liudytojos V. M. paaiškinimai, kad ji nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. vasaros pabaigos nuomojosi kambarį gyvenamajame name, kuriame gyveno ir O. D., ir niekada nematė, kad G. D. tame gyvenamajame name gyventų. Todėl, teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. D. nuolat negyveno ( - ), Prienų m., ir ten nebuvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas remdamasis pateiktomis byloje nuotraukomis nustatė, kad iki remonto patalpų, esančių Naujakurių g. 18, Prienų m., būklė nebuvo gera. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad butą, esantį ( - ), Prienų m., įsigijo Ž. Ž. ir T. Ž. 2009-09-03 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; kad vėliau minėtame bute gyveno ieškovas G. D.; kad būtent ieškovas pakeitė buto, esančio ( - ), Prienų m., langus; kad G. D. savo vardu mokėjo komunalinius minėto buto mokesčius. Tačiau nurodytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad R. G. privalėjo nupirkti G. D. butą už jo padovanotą nekilnojamojo turto dalį. Teismas byloje vadovavosi T. Ž. paaiškinimu, kad jis leido nuosavybės teise turėtame bute G. D. deklaruoti gyvenamąją vietą, kadangi baigėsi jo asmens dokumento galiojimas, nes šiuos paaiškinimus, teismo vertinimu, patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie liudija, kad ieškovo gyvenamoji vieta ( - ), Prienų m., buvo deklaruota 2013-05-24, o G. D. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ) jam buvo išduota 2013-06-17, t. y. nepraėjus net mėnesiui po gyvenamosios vietos deklaravimo. Teismas itin svarbia aplinkybe sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą laikė paties ieškovo G. D. faktinį elgesį po ginčijamo sandorio sudarymo. G. D., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pats nurodė, kad jam tariamai pažadėto buto pirkime nedalyvavo, koks butas bus nupirktas, jam nebuvo svarbu, kieno vardu bus nupirktas butas, jis taip pat nesidomėjo. Pirmą kartą į butą, esantį ( - ), Prienų m., jis nuvyko jau po to, kai jis buvo nupirktas, prieš tai jo niekada neapžiūrinėjo, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jis atsakovo pateikti neprašė. Tariamai jam nupirktame bute ieškovas gyveno tik apie metus, vėliau iš jo išsikėlė. Toks ieškovo G. D. elgesys, teismo nuomone, negali būti paaiškinamas vien tik pasitikėjimu broliu ir akivaizdžiai neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas G. D. nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sudarant 2006-07-14 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį atsakovas R. G. jį apgavo. Teismo vertinimu, priešingai, civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog ginčijamą sandorį ieškovas G. D. sudarė laisva valia dėl visai kitų priežasčių, t. y. kad jo paveldėta nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Prienų m., dalis (3/8 dalys) buvo nedidelė, blogos techninės būklės ir jam nereikalinga, nes jis nuolat gyvendavo pas savo sugyventinę A. M.. Teismas sprendė, kad įtakos G. D. apsisprendimui dėl dovanojimo sandorio sudarymo turėjo ir jo motinos O. D. noras padovanoti jai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį būtent R. G..

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas visiškai; priimti naują sprendimą – ieškovo G. D. ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. liepos 14 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6934, dalį dėl 3/8 dalių nekilnojamojo turto: 0,0711 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), garažo ( unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), Prienų m., pagal LR CK 1.91 str.; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo R. G. ieškovo G. D. naudai 8689 Eur; priteisti iš atsakovo R. G. ieškovo G. D. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti pagal pateikiamą pinigų paėmimo kvitą bei sumokėtą žyminį mokestį); atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

10Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas.

11Teismo išvada, kad byloje nepateikta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sudarant 2006-07-14 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį atsakovas R. G. ieškovą apgavo, padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

12Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, akivaizdžiai buvo šališkas, teismo sprendimą grindė išskirtinai atsakovo R. G. parodymais, o ieškovo, bei ieškovo iniciatyva į teismą pakviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, vadovaudamasis niekuo nepagrįstomis prielaidomis bei išvedžiojimais. Kokiu pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovo apsisprendimą padovanoti atsakovui ieškovo paveldėto turto dalį įtakojo ieškovo motinos O. D. noras padovanoti jai priklausantį turtą būtent R. G., apskritai nesuvokiama. Kaip nesuvokiama ir tai, kad turtą ieškovas dovanojo tik dėl to, kad ieškovo turto dalis buvo nedidelė, blogos būklės ir man nereikalinga, nes ieškovas nuolat gyveno pas savo sugyventinę A. M.. Tačiau tokių aplinkybių byloje esantys duomenys nepatvirtina, tai tik teismo prielaidos, savaip interpretuojant visą situaciją.

13Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas R. G. yra apelianto brolis, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti jo sąžiningumu, visiškai juo pasitikėjo ir buvo įsitikinęs, kad jis duotą pažadą ištesės ir nupirks ieškovui butą.

14Teismas kritiškai vertino liudytojų V. P. ir G. P. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jų tapatybės buvo slepiamos iki pat teismo posėdžio pradžios, todėl nurodė, kad liudytojai buvo suinteresuoti padėti ieškovui ir davė ieškovui palankius parodymus. Tačiau liudytojai buvo neįvardijami tik todėl, kad jiems įtakos nepadarytų atsakovas, kurio abu liudytojai vengė dėl jo ūmaus būdo, nes jie dirba viename kolektyve ir norėjo iki teismo posėdžio išvengti konfliktinių situacijų su atsakovu. Tai, kad liudytojų tapatybės buvo atskleistos tik jų apklausos metu, negali turėti jokios įtakos jų parodymų vertinimui. Byloje nėra jokių duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi.

15Teismas visiškai priešingai vertino Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. parodymus, nors ji trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta atsakovo prašymu, taip pat atsakovui primygtinai reikalaujant notarės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

16Teismas visiškai nesuabejojo notarės duotais paradymais, kurie buvo išskirtinai palankūs atsakovui. Apelianto manymu, visiškai nesuvokiama ta aplinkybė, kad notarė galėjo taip smulkmeniškai atsiminti visas sandorio sudarymo detales, nepaisant to, kad jis buvo sudarytas beveik prieš dešimt metų. Teismo posėdyje apeliantas sužinojo, kad notarė tariamai palaikė gerus ir draugiškus santykius su apelianto motina O. D.. Notarė teismui davė parodymus apie tai, kad ginčo turtą pastatė ne apelianto tėvas, po kurio mirties ieškovas paveldėjo savo turto dalį, o būtent atsakovo tėvas, tačiau notarei tokios aplinkybės negali būti žinomos dėl jos pačios amžiaus, nes kai 1966 m. mirė atsakovo tėvas, ji buvo labai maža – ji gimusi 1965 m. kovo 26 d. Komi ATSR, Vorkutos mieste, politinių kalinių ir tremtinių šeimoje. Į Lietuvą jos šeima grįžo 1970 metais, kai jai buvo penkeri. Akivaizdu, kad notarė buvo paprašyta duoti melagingus parodymus, kad padėtų atsakovui. Sudarant dovanojimo sutartį jokie pašnekesiai su notare nevyko, sutartis jau buvo parengta, sudarantys sutartį asmenys ją tik pasirašė ir greitai išėjo. Pas notarę neliko nei ieškovo motina, nei apeliantas. Kaip notarė patvirtino, dėl šios sutarties pasirašymo į ją kreipėsi atsakovas su žmona, o ne apeliantas, nes būtent jis buvo šios sutarties iniciatorius, nors teismas padarė priešingą išvadą.

17Ieškovas neturėjo jokio tikslo atsakovui veltui padovanoti savo nekilnojamojo turto ir taip prarasti vienintelį savo būstą – ieškovui tai visiškai nenaudingas sandoris. Ieškovas nieko nebuvo skolingas atsakovui, todėl dovanoti savo turto už kažkokias paslaugas ar skolas ieškovui nebuvo jokio pagrindo. Būtent atsakovas pasiūlė pasirašyti dovanojimo sutartį, o esant atsakovo įsipareigojimui nupirkti butą ieškovui, ieškovas nematė skirtumo, kokį sandorį pasirašyti, nes tarp šalių buvo susitarimas, kad jis ieškovo vardu nuperka butą. Priešingu atveju ieškovas niekada nebūtų sutikęs veltui atsakovui atiduoti savo tėvo paveldėto palikimo dalies, kurios išlaikymas nereikalavo jokių didelių finansinių išteklių. Be to, atsakovas pasinaudojo ieškovo dvasine būsena, kadangi po tėvo laidotuvių ieškovas buvo labai prislėgtas, išgyveno didelę emocinę depresiją dėl tėvo netekties, nes su tėvu ieškovas buvo labai artimas. Ieškovo išsilavinimas yra tik vidurinis, ieškovas įgijęs staliaus-staklininko specialybę, tad jam trūko teisinių žinių susivokti, kad buto pirkimas jo vardu taip turi būti patvirtintas notaro ir jam dalyvaujant, ieškovas apie tai net nesusimąstė. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti šalių elgesį po sutarties sudarymo, tačiau to nepadarė. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gyveno bute, kuris buvo įsigytas už 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt, būtent tokia suma buvo įvertinta ieškovo padovanoto turto dalis ir būtent už tokią sumą atsakovas ieškovui buvo įsipareigojęs nupirkti butą. Buto pirkimo sutartį pirmą kartą ieškovas pamatė tik teisme, tačiau šis kainų sutapimas teismo apskritai nesudomino. Be to, ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad jis yra buto savininkas, atliko jame remontą – pakeitė visus langus, duris, nes buvo įsitikinęs, kad tai jo būstas. Raktus nuo buto turėjo tik ieškovas. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad visą laiką iki tol, kol ieškovas buvo paprašytas išsikelti, jis savo vardu mokėjo visus komunalinius mokesčius, nes jautė pareigą mokėti, nors pats ten reguliariai negyveno. Teismui nesukėlė jokių abejonių liudytojo T. Ž., atsakovo žento, parodymai, juos teismas vertino kaip išsamius ir nuoseklius, nors minėtas liudytojas nesugebėjo paaiškinti, kam jie pirko butą, kuriame net neketino gyventi, kadangi jau buvo investavę savo lėšas į gyvenamojo namo pagerinimą – vandentiekio įvedimą ir t. t. Butas buvo nupirktas tam, kad ieškovą suklaidintų, ir tai labai ilgą laiką atsakovui pavyko. Teismui nesukėlė abejonių ir ta aplinkybė, kad atsakovas jam padovanotą turtą labai greitai padovanojo savo dukrai, nors tai yra akivaizdu – tam, kad turtas pereitų sąžiningai įgijėjai ir nebūtų galima restitucija. Visų šių įrodymų visuma tik patvirtina tą faktą, kad ieškovas buvo atsakovo apgautas ne tik sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį, bet ir labai ilgą laiką po šio sandorio, buvo kvailinamas, atsakovas tiesiog naudojosi ieškovo patiklumu, dėl ko ieškovas liko be jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

18Ieškovas ieškiniu nesiekė, kad jam būtų grąžinta nuosavybė į jo turėtą turto dalį, todėl gyvenamojo namo renovacija, atlikti remonto darbai, neturi nieko bendra su ieškovo pareikštu ieškiniu, kaip nieko bendra neturi ta aplinkybė, kad ieškovas prieš padovanojimą nuolat gyvenamajame name negyveno. Atsakovas R. G., duodamas teisme parodymus apie tai, kad leido ieškovui gyventi bute, jausdamas pareigą ieškovui padėti, netiesiogiai patvirtino, kad buvo įsipareigojęs ir prižadėjęs mainais už jam padovanotą turto dalį nupirkti ieškovui butą. Ieškovo manymu, ieškinys yra įrodytas, todėl teismo sprendimas yra priimtas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus visus byloje esančius duomenis, aplinkybes ir netinkamai juos įvertinus, nors, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

19Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikęs atsakovas R. G. nurodė, kad prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2015 m. kovo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

20Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs civilinės bylos medžiagą, 2015-03-16 sprendime teisingai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sudarant 2006-07-14 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, atsakovas jį apgavo ir kad atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo apgaulę. Teismas taip pat tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškinyje pateiktos ieškovo versijos nepatvirtino nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti paaiškinimai. Teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus kaip neobjektyvius ir nepatikimus, kadangi ieškovo kviesti liudytojai niekaip negalėjo girdėti tokių kalbų, nes tuo laikotarpiu, kai buvo dovanojamas turtas, jei su atsakovu nedirbo, o tuo metu, kai dirbo, butas dar net nebuvo nupirktas. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas tariamai jam žadėto buto pirkime visiškai nedalyvavo, koks butas jam bus nupirktas, jam nebuvo svarbu, kieno vardu bus nupirktas, jis nesidomėjo, pirmą kartą į butą nuvyko, kai šis jau buvo nupirktas, prieš tai jo niekada neapžiūrinėjo, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jis atsakovo pateikti neprašė, todėl toks ieškovo elgesys negali būti paaiškinamas vien tik pasitikėjimu broliu ir akivaizdžiai neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Paties ieškovo argumentas, kad jis buvo įsitikinęs, jog butas pirktas jo vardu, kad butą tvarkė ir prižiūrėjo kaip nuosavą, paneigtas liudytojo T. Ž. ir byloje esančių dokumentų pagrindu. Pirmo posėdžio metu ieškovas nevalingai prisipažino, jog 2009 m. įsikraustydamas į butą, kuriame jam leido pagyventi T. Ž. su žmona, jis žinojo, kad butas tikrai registruotas ne ieškovo vardu ir kad savininkas yra tikrai ne atsakovas. Be to, liudytojas T. Ž. patvirtino, kad tai jis ieškovui įdavė buto raktus ir su žmona neprieštaravo, jog jis ten gyventų, kadangi ieškovas buvo T. Ž. uošvio brolis. Teismas sprendime taip pat teisingai pažymėjo, kad tarp šalių nekilo jokio ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad butą, esantį ( - ), Prienų m., įsigijo Ž. Ž. ir T. Ž. 2009-09-03 Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo langų pakeitimas ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas minėtame bute savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad atsakovas privalėjo ieškovui nupirkti butą už jo padovanotą nekilnojamojo turto dalį. Ieškovas langą pasikeitė vien dėl tos priežasties, kad šis buvo labai prastos būklės, o mokesčius mokėjo dėl to, kad asmeniškai naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Savaime suprantama, kad ieškovas neturėjo pagrindo norėti ir tikėtis, kad nemokėdamas už nuomą, nemokės ir už komunalines paslaugas, o už jį mokės Ž. Ž. su vyru. Teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo pateiktame ieškinyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad tik 2014 m. liepos mėnesį ieškovas sužinojo, jog butas neva registruotas ne jo vardu, kadangi pats ieškovas patvirtino, kad jau 2009 m. žinojo, jog butas registruotas ne jo vardu, be to, pasibaigus ieškovo asmens dokumentų galiojimo laikui, ieškovas 2013 m. T. Ž. prašė deklaruoti gyvenamąją vietą jam su žmona priklausančiame bute. Todėl ieškovas ne tik 2009 m., bet ir 2013 m. tikrai žinojo, kad butas, kuriame jis gyveno, niekada nepriklausė jam ir nebuvo registruotas jo vardu. Paminėtina, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai vieningai patvirtino, kad ieškovas dovanotame name niekada nuolatos negyveno, tik kartais, susipykęs su sugyventine, laikinai apsistodavo. Ir kadangi ieškovas negyveno dovanoto turto dalies gyvenamajame name, teismai teisingai nustatė, kad dovanotas turtas nebuvo ieškovo vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovas nepagrįstai dovanojimo sutartį tvirtinusią notarę kaltina melu. Visų pirma notarė tikrai pažinojo ieškovo su atsakovu mamą, be to, Prienų miestelis nėra toks didelis, kad vieni kitų nepažinotų. Antra, prieš tvirtindama dovanojimo sutartį, notarė kalbėjosi tiek su ieškovu, tiek su ieškovo ir atsakovo mama ir klausė dovanojimo sandorio aplinkybių. Todėl ir nekyla abejonių, kad dovanojimo sandorį notarė tvirtino įsitikinusi sandorio teisėtumu ir išsiklausinėjusi, ar nėra kokių kitų susitarimų. Netikėti notare, tvirtinusia dovanojimo sutartį, teismas tikrai neturėjo jokio pagrindo ir pagrįstai notarės parodymus vertino kaip objektyvius. Ieškovas tikrai laisva valia ir savo noru sudarė dovanojimo sandorį, kadangi neturėjo noro rūpintis sena mama, be to, visiškai nenorėjo prisidėti prie namo remonto.

21Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo Ž. Ž.. Jame nurodė, kad prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2015 m. kovo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tikrai priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tarp ginčo šalių niekada nebuvo kalbos, jog atsakovas kada nors būtų žadėjęs ar įsipareigojęs ieškovui G. D. už anksčiau padovanotą namuko dalį ką nors nupirkti ar duoti pinigų. Atsakovas namuką padovanojo trečiajam asmeniui praėjus beveik trejiems metams nuo tada, kai jam jo mama su broliu padovanojo ginčijamą namą. Todėl pažinodama ieškovą ji net neabejoja, jog tikrai jokio susitarimo nebuvo, nes jei būtų buvęs, tai ieškovas visus tuos metus tikrai nebūtų davęs ramybės. Kai 2009 m. ieškovas eilinį kartą susipyko su savo sugyventine ir paprašė leisti pagyventi trečiojo asmens su vyru bute, net neabejodami jam tai leido, kadangi jis vis dėl to yra jos dėdė. Niekas nuo jo neslėpė ir jis puikiai žinojo, kad tą butą trečiasis asmuo pirko su vyru ir kad jis niekada nepriklausė trečiojo asmens tėčiui.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

25Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, kasacinio teismo praktikos sprendžiant ieškovo reikalavimą – pripažinti ginčo dovanojimo 2006-07-14 sutartį negaliojančia CK1.91 str. pagrindu (dėl ieškovo apgaulės).

26Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. D. dovanojimo 2006-07-14 sutartimi (notarinio registro Nr. 6934) padovanojo 3/8 dalis, o O. D. padovanojo 5/8 dalis, žemės sklypo su pastatais 0,0711 ha, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Prienų m., atsakovui R. G.. Ginčo turtą – 3/8 dalis žemės sklypo su pastatais 0,0711 ha, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Prienų m., ieškovas G. D. buvo įgijęs 2006-06-19 paveldėjimo būdu, po tėvo K. D. mirties (mirusio 2005-07-08). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra vieni artimiausių giminaičių, t. y. broliai, o O. D. – ginčo šalių mama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp ginčo šalių sudaryta 2006-07-14 dovanojimo sutartis patvirtina, kad dovanojimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas atsakovui R. G. perduotas neatlygintinai, kad atsakovas dovaną priėmė, kad ginčo šalių sudaryta sutartis patvirtinta notariškai ir atitiko CK 6.645 str. 2 d. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog dovanojimo sutartis visų pirma yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-275/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailės muziejus v. K. M.-Ž., bylos Nr. 3K-3-468/2012). Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis).

28Apeliantas nurodė, kad atsakovas R. G. sudaręs su ieškovu dovanojimo sutartį apeliantą apgavo. Ieškovas sudaręs 2006-07-14 dovanojimo sutartį nesutiko perleisti jam priklausančių 3/8 dalių žemės sklypo su pastatais: 0,0711 ha, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Prienų m., neatlygintinai atsakovui R. G.. Apeliantas teigia, kad padovanojo atsakovui R. G. nekilnojamąjį turtą už atsakovo R. G. žodinį pažadą – už ieškovo atsakovui padovanotą turtą nupirkti ieškovui 30 000 Lt vertės butą Prienų mieste. Atsakovas šią aplinkybę neigia ir laiko, kad ji nepagrįsta, nes tokio susitarimo tarp ginčo šalių nebuvo.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Danske Bank A/S v. L. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-702/2013).

30Kaip nustatyta anksčiau, ginčo šalys sudarė nekilnojamojo turto 2006-07-14 dovanojimo sutartį (1 t., b. l. 10–12). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė faktinės aplinkybės, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas, kurio pagrindu atsakovas ieškovui būtų įsipareigojęs nupirkti 30 000 Lt vertės butą Prienų m. už atsakovui padovanotą (3/8 dalių žemės sklypą su pastatais 0,0711 ha, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Prienų m.) turtą, teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinant, ar buvo ginčo šalių susitarimas iki dovanojimo sutarties sudarymo dėl atsakovo įsipareigojimo nupirkti ieškovui 30 000 Lt vertės butą Prienų m., taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad toks susitarimas tarp ginčo šalių buvo, o ieškovo elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas visai nesvarstė galimų tokių teisinių veiksmų padarinių, tokį teisėjų kolegijos įsitikinimą sustiprina ieškovo argumentas, jog sudarydamas dovanojimo sandorį vadovavosi pasitikėjimu atsakovo pažadu nupirkti jam butą. Atsižvelgiant į ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį, šia sutartimi sandorio šalių prisiimtas teises ir pareigas konstatuojama, kad ieškovo elgesys neatitiko apdairaus, atidaus žmogaus elgesio, todėl nebuvo teisingas ir sąžiningas. Dovanojimo 2006-07-14 sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas atsakovui perleidžiamas dovanojimo būdu, kad jokių įsipareigojimo ieškovo atžvilgiu atsakovas pagal dovanojimo sutartį neprisiėmė ir neįsipareigojo, kaip teigia ieškovas, nupirkti ieškovui butą Prienų m. Ieškovo argumentas, kad pasitikėjo atsakovu kaip broliu, nesudaro pagrindo vertinti ieškovo elgesį kitaip, negu ieškovo elgesį įvertino pirmosios instancijos teismas, – kaip neapdairų ir nerūpestingą. Pažymėtina, kad ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta keturiais egzemplioriais, iš kurių vienas liko Prienų rajono 2-jame notarų biure, o kiti išduoti sutarties šalims, todėl ieškovas turėjo visą informaciją apie ginčo šalių susitarimą ir kokiomis sąlygomis dovanotas nekilnojamas turtas buvo perleistas atsakovui, taip pat kad ginčo šalių sudarytoje dovanojimo sutartyje nebuvo susitarta, kad atsakovas nupirks butą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas galėjo imtis protingų priemonių, kad apsaugotų savo turtinius interesus, taip pat sudarytų atitinkamos formos rašytinį dokumentą, įpareigojantį atsakovą vykdyti ginčytiną šioje byloje ieškovo nurodytą susitarimą. Ieškovo argumentas, kad jis negalėjo tinkamai pasirūpinti savo teisėmis, nes neturi tinkamo išsilavinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra sąžiningas. Ieškovas laiku galėjo pasinaudoti advokatų teisinėmis paslaugomis, kurių paslaugos, priklausomai nuo asmens turtinės padėties, gali būti apmokamos tiek paties suinteresuoto asmens, tiek teikiamos neatlygintinai, apmokant šias paslaugas valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau ieškovas, sudaręs dovanojimo sutartį, elgėsi pasyviai, ilgą laiką nieko nedarė, nesirūpino savo interesais iki 2014-08-29 (1 t., b. l. 2), elgėsi aplaidžiai, taigi jo elgesys neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.)

31Ieškovo paaiškinimas, kad jis išgyveno depresiją dėl tėvo mirties, todėl negalėjo pasirūpinti savo teisėmis, yra nenuoseklus ir prieštarauja jo paties paaiškinimui, kad jis po tėvo mirties iki dovanojimo sutarties sudarymo susitarė su atsakovu dėl šio įsipareigojimo nupirkti ieškovui butą už 30 000 Lt Prienų m., taip pat ir ieškovo veiksmams: kaip nustatyta byloje, ieškovas per trumpą laiką po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarinėje kontoroje sudarė 2006-07-14 dovanojimo sutartį, taigi ieškovas veikė pakankamai aktyviai.

32Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir liudytojų parodymus apie tai, kad 2007–2008 metais liudytojams V. P., G. P. ir R. L. buvo žinoma, jog ieškovas tariamai apsigyveno jam atsakovo lėšomis nupirktame bute, o vėliau buvo iškraustytas iš buto, nors butą ieškovas suremontavo, kadangi atsakovas apgavo ieškovą – jam buto už padovanotą atsakovui turtą nenupirko. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepirko buto ieškovui, juolab nepirko buto Prienų m., ( - ), kuriame laikinai gyveno ieškovas – šį butą 2009 m. nupirko trečiasis asmuo Ž. Ž. ir jos sutuoktinis. Teismas pagrįstai pripažino, kad liudytojų parodymai paremti kitų asmenų paaiškinimais apie ginčo situaciją ir kad liudytojai nebendravo su šalimis iki dovanojimo sandorio sudarymo, taigi apie ginčo aplinkybes sužinojo po dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas šių liudytojų paaiškinimais byloje nesivadovavo pripažinęs jų paaiškinimus nenuosekliais ir nepatikimais. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovo paaiškinimu, jog 2009 m. atsikraustęs į trečiojo asmens nuosavybės teise įsigytą butą Prienų m., ( - ), jis buvo įsitikinęs, kad butas buvo nupirktas jam už atsakovui padovanotą turtą, kadangi bylos duomenimis, ieškovas žinojo, jog butas neįregistruotas jo asmeninės nuosavybės teise.

33Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad ieškovas savarankiškai nedisponavo patalpa Prienų m., ( - ), kad ieškovas buvo priklausomas nuo trečiojo asmens Ž. Ž. valios, kuri leido ieškovui gyventi bute ir buto registracijos adresu deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą. Taip pat su tuo, kad ieškovo sumokėti komunaliniai mokesčiai už naudojamas ir butui Prienų m., ( - ) teikiamas komunalines paslaugas ir ieškovo atliktas bute remontas tuo laikotarpiu, kai ieškovas gyveno Prienų m., ( - ), nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo šalis įvykdė susitarimą dėl atlyginimo turtu ieškovui už padovanotą ginčo sutartimi atsakovui nekilnojamąjį turtą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, kad ieškovas, būdamas įsitikinęs, jog atsakovas privalo jam nupirkti 30 tūkst. Lt vertės butą, nesiėmė iniciatyvos pasirūpinti būsto įsigijimu, neapžiūrėjo perkamo būsto iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas trumpą laiką (apie metus) pagyvenęs bute, kuris tariamai buvo pirktas jam, iš buto išsikėlė gera valia, nepaprašęs perduoti jam nuosavybės teisės į butą patvirtinančių dokumentų ir nepasidomėjęs Registrų centro įstaigoje buto registracijos duomenimis. Visos paminėtos aplinkybės labiau įtikina, kad ieškovas nelaikė būsto, esančio Prienų m., ( - ), savo asmenine nuosavybe. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas įsipareigojo nupirkti jam butą, atitinkantį perleisto atsakovui dovanojimo sutartimi turto vertę, nepateikė byloje jokių patikimų objektyvių įrodymų dėl tokio susitarimo tarp ginčo šalių buvimo, taip pat nepateikė byloje įrodymų, kad atsakovas prisiėmė įpareigojimą už dovanotą jam turtą nupirkti ieškovui butą būtent už 30 000 Lt (CPK 12, 178 str.).

34Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui teigiant, kad dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojanti dėl to, kad atsakovas nenupirko ieškovui buto už 30 000 Lt, nėra teisiškai reikšmingi ieškovo argumentai apie tai, kad ieškovo motinos ir notarės, patvirtinusios dovanojimo sutartį, buvo geri tarpusavio santykiai, kad notarė, tvirtinusi dovanojimo sandorį, ieškovo vertinimu, negalėjo žinoti ir teismo posėdyje nuosekliai papasakoti apie prieš 10 metų sudarytą ginčo dovanojimo sutartį, taip pat turėti žinių apie ieškovo paveldėtų pastatų statytojo asmenį. Taip pat tai, kad į notarę, ieškovo žiniomis, dėl dovanojimo sutarties sudarymo 2006 m. kreipėsi ne ieškovas, o atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, notarė šioje byloje neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje notarė įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (1 t., b. l. 116), ieškovas notarei nagrinėjamojoje byloje nepareiškė jokių ieškinio reikalavimų dėl atliktų notarinių veiksmų tvirtinant ginčo dovanojimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys tarėsi dėl buto pirkimo girdint notarei, ieškovo paaiškinimu, bendravimas su notare buvo trumpas, jos akivaizdoje ieškovas pasirašė dovanojimo sutartį ir iš jos kontoros išvyko. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti notarės paaiškinimu teismo posėdyje, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu ginčo dovanojimo sandorį, buvo nesąžiningas, apgavo ieškovą ir kad jeigu apgaulės nebūtų buvę, ieškovas apskritai nebūtų sudaręs nekilnojamo turto dovanojimo sutarties. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo suinteresuotas nekilnojamojo turto perleidimu atsakovui, ir ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga. Bylos duomenimis, atsakovui padovanotas nekilnojamasis turtas buvo nedidelės vertės, reikalaujantis investicijų ir priežiūros – tai patvirtina pateiktos į bylą nuotraukos, be to, šiuo turtu naudojosi ir ten pat gyveno ginčo šalių senyvo amžiaus motina, reikalinga priežiūros, ieškovas nepageidavo užtikrinti tinkamos nuolatinės priežiūros motinai ir gyventi kartu su ja. Ieškovas dovanotame name nuolat negyveno, tai nebuvo ieškovo vienintelis būstas. Kaip nustatyta byloje, ieškovas turėjo draugę, pas kurią gyveno ilgesnį laiką. Teisėjų kolegija pritaria ir nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, laikydama pagrįstu skundžiamo teismo sprendimo argumentą, kad ieškovo motyvas dėl neturėjimo intereso dovanoti turtą atsakovui, taip pat dėl dovanojimo sandorio nenaudingumo ieškovui, yra klaidinantis ir prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Bylos duomenimis, atsakovas, trečiasis asmuo Ž. Ž. ir liudytojai G. M., taip pat V. M. paaiškino, kad ieškovas su motina ginčo pastatuose (Prienų m., ( - )) gyveno trumpą laiką, nesirūpino pastatų priežiūra, to iš esmės neneigė ir ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas gera valia sudarė ginčijamą nekilnojamo turto dovanojimo sutartį būdamas nesuinteresuotas turtą išlaikyti ir prižiūrėti.

36Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą arba iš esmės pakartoja tuos pačius apeliacinio skundo motyvus, į kurios teisėjų kolegija atsakė procesiniame dokumente, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.

37Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija netenkina ieškovo apeliacinio skundo, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.)

38Prienų rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 261 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą (b. l. 21–22, 2 t). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.).

39Remiantis 2014-09-18 teisinių paslaugų sutartimi, sudaryta su advokato J. V. kontora, atsakovui paslaugas teikė šios kontoros advokatas. Atsakovo vardu yra surašytas atsiliepimas į ieškovo G. D. apeliacinį skundą. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovas, remiantis 2015-05-06 sąskaita Nr. AM022/2015, advokato kontorai sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 37). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas prašė advokatų teisinių paslaugų išlaidas priteisti iš ieškovo (2 t., b. l. 36). Teisėjų kolegija, priteisdama atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) ministro rekomendacijų nustatytais 8.11, 8.20 punktuose rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydžiais už teisinių paslaugų suteikimą. Teisėjų kolegija atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus pripažino teisingais ir jais vadovavosi procesiniame dokumente, įvertinusi užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (699,80 Eur) dydį, bylos sudėtingumą (byloje nagrinėjam teisiniai klausimai susiję su dovanojimo sandorio galiojimu), surašyto procesinio dokumento apimtį (atsakovo procesinis dokumentas yra septynių puslapių), apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, tai, kad advokatas atstovavo atsakovo interesams civilinėje byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga advokatui buvo žinoma ir nereikalavo didelių pastangų susipažinti su ja, taigi teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga, sąžininga ir reikalinga iš ieškovo priteistinų atsakovui bylinėjimosi išlaidų suma yra 300 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

40Atsakovas 2015-06-04 prašė pirmosios instancijos teismo 2014-09-02 nutartimi taikytą jo turtui areštą panaikinti (2 t., b. l. 43–44). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, skundžiamas teismo sprendimas taip pat įsiteisėja jo priėmimo dieną. Tad dėl pirmosios instancijos teismo taikyto atsakovo turtui arešto panaikinimo priimti teisėjų kolegijos sprendimą (nutartį) nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė taikytą atsakovo turtui areštą panaikinti (1 t., b. l. 190), šis teismo sprendimas įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (2015-07-22).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

42Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo G. D. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas:

44žyminio mokesčio išlaidas – 261 (du šimtus šešiasdešimt vieną) Eur valstybei, kuriuos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660;

45atsakovui R. G. (a. k. ( - ) Birštono savivaldybė, Birštono vienkiemis, ( - )) teisinių paslaugų išlaidas Kauno apygardos teisme – 300 (tris šimtus) Eur.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl 2006 m. liepos 14 d. dovanojimo sutarties, notarinio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas G. D. po tėvo K. D. mirties (mirusio... 8. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės... 10. Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 11. Teismo išvada, kad byloje nepateikta jokių objektyvių ir patikimų... 12. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio... 13. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas R. G. yra apelianto brolis,... 14. Teismas kritiškai vertino liudytojų V. P. ir G. P. parodymus, motyvuodamas... 15. Teismas visiškai priešingai vertino Prienų rajono 2-ojo notarų biuro... 16. Teismas visiškai nesuabejojo notarės duotais paradymais, kurie buvo... 17. Ieškovas neturėjo jokio tikslo atsakovui veltui padovanoti savo nekilnojamojo... 18. Ieškovas ieškiniu nesiekė, kad jam būtų grąžinta nuosavybė į jo... 19. Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikęs atsakovas R. G. nurodė,... 20. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs civilinės bylos medžiagą, 2015-03-16... 21. Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo Ž. Ž..... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 25. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, kasacinio teismo praktikos... 26. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. D. dovanojimo... 28. Apeliantas nurodė, kad atsakovas R. G. sudaręs su ieškovu dovanojimo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 30. Kaip nustatyta anksčiau, ginčo šalys sudarė nekilnojamojo turto 2006-07-14... 31. Ieškovo paaiškinimas, kad jis išgyveno depresiją dėl tėvo mirties, todėl... 32. Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui teigiant, kad dovanojimo sutartis turi... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas, sudarydamas su... 36. Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi vertinant... 37. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija netenkina ieškovo apeliacinio... 38. Prienų rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi ieškovui buvo atidėtas... 39. Remiantis 2014-09-18 teisinių paslaugų sutartimi, sudaryta su advokato J. V.... 40. Atsakovas 2015-06-04 prašė pirmosios instancijos teismo 2014-09-02 nutartimi... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 42. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš ieškovo G. D. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas:... 44. žyminio mokesčio išlaidas – 261 (du šimtus šešiasdešimt vieną) Eur... 45. atsakovui R. G. (a. k. ( - ) Birštono savivaldybė, Birštono vienkiemis, ( -...