Byla 2S-1213-392/2012
Dėl teismo įsakymo išdavimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininkės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės E. U. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Nustatė

2Kreditorė E. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininkės L. T. priteisti 132 000 Lt avansinio mokėjimo pagal 2010-05-28 sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų, areštą. Taip pat, prašė taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J., kuri iš skolininkės 2012-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodė, kad M. J. yra skolininkės duktė ir pagal CK 6.67 str. nuostatas preziumuojamas šių asmenų nesąžiningumas. Kreditorė taip pat nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, kadangi turimą nekilnojamąjį turtą skolininkė bando realizuoti.

3Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išdavė 2012 m. kovo 7 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditorės naudai iš skolininkės priteisti 132 000 Lt avansinio mokėjimo pagal 2010-05-28 sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 910 Lt žyminio mokesčio.

4Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu tenkino ir pritaikė skolininkei priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių areštą 132 000 Lt sumai, uždraudžiant skolininkei disponuoti areštuojamu turtu. Taip pat, taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J. į žemės sklypą, esantį ( - ). Teismas nurodė, kad kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pareiškimo suma – 132 000 Lt – yra labai didelė fiziniam asmeniui, be to, skolininkė nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kreditorės teigimu, bando realizuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

5Skolininkė L. T. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog preliminariai įvertino kreditorės reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tačiau yra akivaizdu, jog atliktus tokio pobūdžio vertinimą, būtų nustatytas reikalavimų nepagrįstumas. Kreditorė kreipdamasi į teismą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 132 000 Lt žemės sklypo kainos sumokėjimą. Teismui buvo pateikta tik 2010-05-28 preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ji taip ir nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad jokie avansiniai mokėjimai pagal minėtą sutartį nebuvo atliekami, todėl pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Kadangi palankus sprendimas byloje negali būti priimtas, todėl negali pasunkėti ar tapti negalimas tokio sprendimo vykdymas. Be to, pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima varžyti asmenų, kurie nėra byloje atsakovai, teisių. Tačiau teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones su nagrinėjamu ginču nesusijusiam asmeniui, t. y. M. J.. Nurodė, kad M. J. 2012-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą iš skolininkės. Minėta sutartis yra teisėta ir galiojanti. Pabrėžė, kad kreditorės prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su nagrinėjama byla, pritaikytos pažeidžiant trečiųjų asmenų teises, todėl privalo būti panaikintos.

6Kreditorė E. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo institutas yra priskirtinas atskirų kategorijų byloms, dėl ko įstatymų leidėjas nustatė šių ginčų išsprendimui specifinę tvarką. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tačiau tai neeliminuoja teismo teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 str. įtvirtinta nuostata preliminariai įvertinti pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą nėra absoliuti ir taikoma subsidiariai, nes priešingas vertinimas prieštarautų įstatymo leidėjo CPK 431 – 440 str. įtvirtintiems tikslams. Pažymėjo, kad kreditorė pasirašant 2010-05-28 sutartį, sumokėjo 42 000 Lt, o likę mokėjimą pagal sutartį, t. y. 90 000 Lt buvo pervesti bankiniais pavedimais – 2010-05-31 – 30 000 Lt, 2010-06-02 – 60 000 Lt. Nurodė, kad skolininkė naujai suformuotą žemės sklypą, esantį ( - ), kurį pagal 2010-05-28 sutartį buvo įsipareigojusi parduoti kreditorei, slapta pardavė tretiesiems asmenims. Tokiu būdu skolininkė nepagrįstai praturtėjo kreditorės sąskaita. Be to, skolininkė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditore, pradėjo kito jai priklausančio nekilnojamojo turto realizavimą ir vieną iš naujai suformuotų žemės sklypų 2012-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu neatlygintinai perleido dukrai M. J.. Tuo tarpu ši minėtą žemės sklypą, veikdama kartu su atsakove bando parduoti. Pažymėjo, kad kreditorė reikš ieškinį actio Pauliana pagrindu, siekdama minėtą sandorį nuginčyti.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė E. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininkės L. T. priteisti 132 000 Lt avansinio mokėjimo pagal 2010-05-28 sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 910 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6). Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto areštą. Taip pat, prašė taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J., kuri iš skolininkės 2012-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu, įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 6). Vilniaus miesto 4 apylinkės 2012-03-07 kreditorės pareiškimą tenkino bei išdavė teismo įsakymą (b. l. 10). Taip pat, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-03-07 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą 132 000 Lt sumai. Taip pat, taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J. į žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 12).

11Skolininkė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį preliminariai nevertino kreditorės reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu atlikus tokio pobūdžio vertinimą, yra akivaizdu, kad būtų nustatytas kreditorės reikalavimų nepagrįstumas bei nebūtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, kreditorė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 132 000 Lt žemės sklypo kainos sumokėjimą. Pažymėjo, kad jokie avansiniai mokėjimai pagal minėtą sutartį nebuvo atliekami, todėl pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Su tokiais skolininkės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.

12Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovų turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Lietuvos Respublikos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka (b. l. 6). CPK 435 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė – laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, kai asmuo prašantis jas taikyti, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, tačiau ši nuostata nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo ir pačio teismo įsakymo išdavimui numatė specifinę tokių klausimų nagrinėjimo tvarką, o būtent, kad teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Taigi, sistemiškai aiškinant minėtą įstatyminę nuostatą, darytina išvada, kad teismas ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo procese taipogi neprivalo tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo kreditorė, kitoks tokių nuostatų vertinimas prieštarautų įstatymų leidėjo tikslams, įtvirtintiems CPK XXIII skyriuje. Todėl, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje nevertino kreditorės reikalavimo pagrįstumo, kadangi tokio vertinimo privalomumo nenumato ir civilinio proceso įstatymas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir atitinkamus įrodymus, iš kurių matyti, kad kreditorė pagal 2010-05-28 sutartį 2010-05-31 mokėjimo nurodymu sumokėjo skolininkei 30 000 Lt (b. l. 26), 2010-06-02 mokėjimo nurodymu – 60 000 Lt (b. l. 27), todėl skolininkės atskirojo skundo argumentai, jog jokie avansiniai mokėjimai pagal sutartį nebuvo atliekami, atmestini kaip galimai nepagrįsti.

14Be to, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl 132 000 Lt sumos avansinio mokėjimo priteisimo. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia suma, ypač atsižvelgiant į tai, jog skolininkas yra fizinis asmuo, laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo įsakymo išdavimo procese, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kreditoriaus nurodytas aplinkybes dėl galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba jo įvykdymo apsunkinimo, todėl pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės L. T. atžvilgiu.

15Taip pat, skolininkė atskirąjį skundą grindža tuo argumentu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima varžyti asmenų, kurie nėra byloje atsakovai, teisių. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones su nagrinėjamu ginču nesusijusiam asmeniui, t. y. M. J.. Nurodė, kad M. J. 2012-03-05 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą iš skolininkės. Minėta sutartis yra teisėta, galiojanti ir neginčijama. Pabrėžė, kad kreditorės prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su nagrinėjama byla, pritaikytos pažeidžiant trečiųjų asmenų teises, todėl privalo būti panaikintos. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2012-03-07 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą 132 000 Lt sumai. Taip pat, taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J. į žemės sklypą, esantį ( - ). CPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantė, M. J. nėra dalyvaujantis šioje byloje asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones su nagrinėjamu ginču nesusijusiam asmeniui ir taip suvaržė nedalyvaujančio byloje asmens teises. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kitoje dalyje apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Nežiūrint to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-4559-258/2012 pagal E. U. ieškinį atsakovėms L. T. ir M. J. dėl negrąžinto avanso, negautų pajamų priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J. (a.k. ( - ) žemės sklypui, esančiam ( - ). Vadinasi ieškovės galimai pažeistos teisės bus apsaugotos.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p. teismas

Nutarė

19L. T. atskirąjį tenkinti iš dalies.

20Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo M. J. į žemės sklypą, esantį ( - ), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmesti.

21Kitoje dalyje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Kreditorė E. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo... 3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išdavė 2012 m. kovo 7 d. teismo... 4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi kreditorės... 5. Skolininkė L. T. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo... 6. Kreditorė E. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu... 7. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė E. U. kreipėsi į teismą su... 11. Skolininkė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas,... 12. Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė kreipėsi į pirmosios instancijos... 14. Be to, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas... 15. Taip pat, skolininkė atskirąjį skundą grindža tuo argumentu, kad... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2012-03-07 nutartimi pritaikė... 17. Nežiūrint to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p. teismas... 19. L. T. atskirąjį tenkinti iš dalies.... 20. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria... 21. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį...