Byla e2-620-1088/2020
Dėl žalos atlyginimo. Teismas

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Sireikytei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui, trečiajam asmeniui L. D.,

4nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui, atsakovui A. J.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J., trečiasis asmuo L. D., dėl žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

6Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 545,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 127,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad sulietos patalpos 1-30 lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) (toliau – Taisyklės) apskaičiavo nuostolių dydį ir išmokėjo draudėjai 1 556,19 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio atsakovui A. J. priklausančio buto, todėl atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 10,92 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1 545,27 Eur. Remiantis CK 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 127,22 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat procesines palūkanas. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė šiuos nesutikimo argumentus: 1) ieškovė praleido ir atnaujinti neprašo CK 125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti – ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus trims metams, vienam mėnesiui ir 22 dienoms po įvykio; 2) ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės ieškinio teiginius, kad patalpos buvo užlietos iš atsakovui priklausančių patalpų, todėl nėra pagrindo CK 6.266 straipsnyje nustatytos griežtosios civilinės atsakomybės taikymui; 3) nepagrįstas žalos dydis: sąskaitoje faktūroje ST/P Nr. 16/07/22-1 nurodyta, kad buvo 15 dienų nuomotas drėgmės surinkėjas su šildytuvu, kurio paros kaina 25 Eur, viso 375 Eur, tačiau iš pateiktos sąskaitos nėra aišku, iš kur, nei koks drėgmės surinkėjas ir šildytuvas buvo nuomotas, kyla pagrįsta abejonė, kad drėgmės surinkėjo ir šildytuvo poreikis buvo 15 parų, be to, drėgmės surinkėjo nuomos kaina nepagrįstai didelė; į sąmatą įtraukta 100 kv. m gipso kartono plokščių, kurių vertė 377,61 Eur, tačiau pagal fotonuotraukas drėgmės buvo apgadintos tik pora sienų, kurioms sutvarkyti tikrai nereikia 100 kv. m gipso kartono plokščių; į sąmatą įtrauktas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais; 4) ieškovė reikalauja priteisti 127,22 Eur kompensacinių palūkanų, tačiau atsakovas apie žalą sužinojo tik iš ieškinio, kai jį gavo iš teismo, todėl reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra nepagrįstas.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad neginčija aplinkybių, jog trečiojo asmens patalpos buvo užlietos ir dėl to kilo žala, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, jog aplieta iš atsakovo buto, nėra. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu, taip pat nesutiko su žalos dydžiu atsiliepime išdėstytais argumentais, bei papildomai paaiškino, kad sąmatose, kuriomis remiantis ieškovė apskaičiavo žalos dydį, nėra aišku, koks sienų plotas buvo sugadintas ir kiek jo suremontuota, nepagrįstai į sąmatą įtrauktas darbo užmokestis, nurodyti remonto darbai yra pertekliniai, kainos išdidintos, nėra aišku, ar buvo būtinybė naudoti drėgmės sugėrimo aparatą tokį ilgą laiką ir jį nuomoti nurodytomis kainomis, ieškinį tenkinus, būtų nukrypta nuo teismų praktikos, kurioje žalos atlyginimo paskirtis yra atstatyti turto faktinę iki žalos padarymo padėtį.

10Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos yra pirmame aukšte, plane pažymėtos 12-1,12-2,12-3, viena šių patalpų siena yra bendra su kaimyniniu butu Nr. ( - ), kuris yra tiesiai po atsakovo butu ir kuris buvo užlietas iš atsakovo buto. Antrame aukšte tiesiai virš trečiojo asmens butu esančiame bute jokių avarijos požymių nebuvo. Pagrindinis vandens srautas kliuvo kaimyniniam, po atsakovo butu esančiam, butui Nr. ( - ), o trečiojo asmens butui kliuvo sienai, jungiančiai trečiojo asmens ir kaimyninį butus. Įėjimu iš laiptinės patenkama į trečiojo asmens koridorių, kuriame daugiausia ir buvo vandens, šlapia, sugadinta koridoriaus galinė siena, dalys iš abiejų pusių iki durų ir lubos (jos buvo iš gipso plokštės). Nuardžius šlapias gipso plokštes, pasimatė reali situacija. Dalyvavo draudimo atstovui surašant aktą, į atsakovo butą nebuvo galimybės pateikti, su atsakovu nesimačiusi, nebendravusi. Vamzdžių (vandentiekio, kanalizacijos) stovai yra gretimoje patalpoje – vonios patalpos sienoje, ten patalpa ir siena nebuvo užlieta. Kaimynų butas buvo visas permirkęs drėgme, juodas nuo pelėsių, baldai supeliję, kaimynai turto nebuvo apdraudę, turėjo teisminius ginčus su atsakovu dėl žalos atlyginimo. S. K. tvarkė kaimynų butą, todėl ir trečiais asmuo kooperuodamasi dėl padarinių šalinimo kreipėsi į jį dėl sienų džiovinimo paslaugų, nieko papildomai neieškojo. S. K. atvyko su aparatu, nustatė drėgmę, per parą buvo surenkama maždaug po 5 litrus vandens. Apmokant už paslaugas buvo išrašytas kvitas. Remontuota buvo tiek, kad būtų galima tvarkingai sudėti gipso plokštes, sujungti siūles. Laiptinės sienos prie įėjimų į butus, taip pat buvo šlapios, apipelijusios.

11Liudytojas S. K. parodė, kad apie 10 metų vykdo individualią statybos darbų veiklą. Paslaugas buvo užsakę du butai, už paslaugas buvo skaičiuojama ir sumokėta atskirai. Drėgmės kiekiui apskaičiuoti naudojo specialių, drėgmei matuoti skirtą, sertifikuotą aparatą (drėgnomatis), drėgmės lygis nustatytas pagal aparato rodmenis. Kaimyninis butas Nr. ( - ) buvo visas labai sulietas, visų buto lubų drėgmė viršijo 50 proc., sulieti baldai; paraleliai nukentėjo ta pati viena siena iš dviejų pusių. Įėjus į trečiojo asmens butą buvo matyti apgadinta koridoriaus siena iš gipso plokščių, lubos, laiptinėje siena taip pat nekentėjo, bet laiptinėje drėgmės matavimų neatliko. Buvo sugadinta maždaug 5 kv. m sienos, patalpa džiovinama buvo tol, kol buvo pasiekta būklė, kad nesivystytų pelėsis, o kaimyninis butas buvo džiovinamas beveik 2 mėnesius. Vandeniu užpiltas buvo butas Nr. ( - ) iš virš jo esančio buto, o trečiojo asmens butas, vandeniui išsiplėtus per plotą ir taip sušlapinus paralelines sienas, gavo mažiau drėgmės ir sušlapo tik siena, besiribojanti su butu Nr. ( - ).

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškinys tenkinamas.

14Dėl ieškinio senaties

15Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovei apie turto sugadinimą buvo žinoma 2019 m. liepos 22 d. surašant turto sugadinimo aktą, tačiau ieškinys pateiktas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nesutinka su atsakovu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškovė (draudikas), atlyginusi dėl turto sugadinimo nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovui regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, o ne, kaip nurodo atsakovo atstovas, nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė draudimo išmoką draudėjai išmokėjo 2016 m. rugpjūčio 18 d. bankiniu pavedimu, ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas po to, kai ieškovės ieškinys Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakytas priimti kaip neteismingas, ieškovei išaiškinus, kad su šiuo ieškiniu dėl bylos iškėlimo gali kreiptis į Kauno apylinkės teismą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas vertina, ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

16Dėl žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio

17Byloje kilo ginčas tarp ieškovės (draudiko), išmokėjusios draudėjai (trečiajam asmeniui) draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, ir atsakovo, kaip deliktinės atsakomybės subjekto, pareigos padengti ieškovės su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas bei atlyginto žalos dydžio.

18Bylos duomenimis, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir L. D. sudarė būsto draudimo liudijimą, kuriuo laikotarpiu 2016 m. gegužės 27 d.–2017 m. gegužės 26 d. apdraustas L. D. nuosavybes teise priklausančios patalpos (butas), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ). Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašo duomenimis, patalpos, unikalus Nr. ( - ), įregistruotos kaip negyvenamosios. Taigi, tarp ieškovės ir draudėjos L. D. buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, 6.989 straipsnis, CK 6.997 straipsnio 1, 2 dalys).

19Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas ieškovės draustas butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 1-30 lubos ir sienos. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir draudėjai išmokėjo draudimo išmoką.

20CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų),būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

21Bylos duomenimis, tiriant 2016 m. liepos 22 d. draudiminį įvykį, ieškovės žalų eksperto 2016 m. rugpjūčio 2 d. surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame įvykio priežastimi nurodyta avarija bute Nr. ( - ). Atsakovas neginčijo, kad toks įvykis įvykęs ir kad dėl to trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, nenurodė kitų galimų trečiojo asmens buto užliejimo šaltinių, tačiau laikėsi pozicijos, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiojo asmens butas užlietas iš atsakovo buto.

22Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.VL-2467 pagrindu atsakovui A. J. nuosavybės teise priklauso 34,18 kv. m negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 2-31 iki 2-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5, 1-6, 2-5, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ) (dar įvardijamos kaip butas Nr. ( - )). UAB ,,Kadastro sprendimai“ pagal 2018 m. spalio 1 d. atliktus kadastrinius matavimus sudarytame pastato ( - ), patalpų planą, atsakovui priklausančios patalpos plane pažymėtos 17-1, 17-2, 17-3, 17-4, 17-5, ir yra antrame aukšte. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės apdraustos patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), priklauso trečiajam asmeniui L. D., kurios pagal 2018 m. spalio 1 d. atliktus kadastrinius matavimus UAB ,,Kadastro sprendimai“ sudarytame pastato ( - ), patalpų plane pažymėtos 12-1, 12-2, 12-3 ir yra pirmame aukšte. Byloje nustatyta, kad atsakovo butas nėra tiesiai virš trečiojo asmens buto. Atsakovo butas yra tiesiai virš buto Nr. ( - ) (patalpų, plane pažymėtų 13-1,13-2,13-3 ir 13-4). Šias patalpas ir trečiajam asmeniui priklausančias patalpas skiria bendra siena. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekilo.

23Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės turto sugadinimo akte užfiksuotus duomenis, teismo posėdyje trečiojo asmens, liudytojo pateiktus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, laiko byloje įrodytu, jog ieškovės apdrausto trečiojo asmens buto patalpos buvo užlietos vandeniu iš atsakovui priklausančio buto ir dėl to padaryta žala. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte įvykio ir draudikui apie įvykį pranešimo data nurodyta 2016 m. liepos 22 d. kuri ir laikytina draudiminio įvykio data. Nėra svarbu, kada konkrečiai iš atsakovui priklausančio buto įvyko užliejimas, kadangi pagal teismo posėdyje trečiojo asmens, liudytojo įvykio aplinkybių paaiškinimus, į apačioje esančio trečiojo asmens butą drėgmė skverbėsi kurį laiką. Trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimai yra detalūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems esantiems byloje rašytiniams įrodymams, priešingai, papildantys ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinį, todėl teismas jais nesivadovauti neturi pagrindo (CPK 176, 178, 183, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie kitą galimą trečiojo asmens buto užliejimo šaltinį. Byloje laikant įrodytu, jog ieškovės drausto buto užliejimo židinys iš viršuje esančio atsakovo buto, nenustatinėjamos ir netiriamos aplinkybės, susijusios su atsakovo bute vandens išsiliejimo priežastimis kaip neturinčios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017).

24Dėl žalos dydžio ir palūkanų

25CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo esmė yra tai, jog su žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Apskaičiuodama žalos dydį ir mokėtinos draudimo išmokos dydį ieškovė vadovavosi Būsto draudimo Taisyklėmis Nr. 067, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

26Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti 1 556,19 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro ieškovės apskaičiuota patalpų remonto kaina 876,00 Eur ir 825,00 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. 16/07/22-1, atėmus 144,81 Eur draudimo sutartyje numatytą išskaitą. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 1 545,27 Eur dydžio žalą, atsižvelgiant į 10,92 Eur nusidėvėjimą. Pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. 16/07/22-1 buvo atlikti šie darbai: sienų apdorojimas profilaktiškai prieš pelėsį; gipso kartono sienos ardymas; drėgmės surinkėjo nuoma su šildytuvu; sienų, lubų, grindų drėgmės matavimas. Drėgmės surinkėjo ,,Master“ DH26 ir šildytuvo ,,Dania“ nuomos faktą patvirtina byloje esantis 2016 m. liepos 25 d. perdavimo aktas. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus dėl per didelės akte nurodytos įrangos nuomos 25 Eur kainos parai, grindžiamus į bylą pateiktomis ne įrangos nuomos dienai aktualiomis, o 2020 m. kovo 12 d. aktualiomis oro sausintuvų ir šildytuvų nuomos Kaune kainomis. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais dėl būtinybės 15 parų nuomoti drėgmės surinkėją ir šildytuvą nepagrįstumo. 2016 m. liepos 22 d. apžiūros akte, kurį pasirašė S. K., veiklą atliekantis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.642286, užfiksuoti trečiojo asmens bute nustatyti bute drėgmės kiekiai. Liudytojas S. K. teismo posėdyje argumentuotai paaiškino, kodėl būtent tiek laiko buvo būtina džiovinti patalpą, nurodė, kad sieną buvo būtina išdžiovinti taip, kad nesivystytų pelėsis. Ieškovės pateiktame 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), sugadinta buto patalpų apdaila: patalpos 1-30 gipso-kartono siena 5 kv. m. (nuo drėgmės siena išsipūtė, keitimas); lubos 5,66 kv. m (ardymo metu pažeista dalis lubų dažų, reikalingas remontas, dažymas), sienų 14,6 kv. m. dažymas; akte pažymėta, jog draudėja samdė meistrą, kuris atliko drėgmės matavimo, gipso-karto sienos ardymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, bei nuomojo drėgmės surinkėją, šildytuvą ir pateikė sąskaitą faktūrą. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti apdrausto buto būklė po apliejimo. Byloje pateiktame turto sugadinimo akte konstatuotas turto apgadinimo pobūdis ir mastas yra būdingas vandens apliejimui, darbai ir išlaidų aprašymai jų pašalinimo apimtys teismui nekelia pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir aptariamų apgadinimų (CPK 183, 185 straipsniai). Atlikusi nuostolių nustatymo veiksmus, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarė lokalinę sąmatą, remdamasi Taisyklių 3 dalies 2 ir 2.2 punktais, nustatančiais, jog kai turtas yra apdraustas atkūrimo verte, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina, o nuostoliu laikomos tik tos remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį. Ieškovė lokalinėje sąmatoje nustatė, jog iš viso tiesioginės išlaidos remonto darbams yra 876 Eur. Teismas nesutinka su atsakovo atstovu, kad nėra aišku, koks plotas buvo remontuojamas, kadangi sąmatoje aiškiai nurodytas lubų, sienų remonto kiekis (plotai) ir jis atitinka sugadinimo akte nurodytus remontuotinus plotų kiekius. Teismas vertina, kad į lokalinę sąmatą pagrįstai įtraukti ir pagalbiniai darbai (šviestuvų keitimo darbai, grindų dangų apsauga apdengiant polietileno plėvele, ir kt.), kurie yra būtini ir neišvengiami siekiant atkurti iki užliejimo vandeniu buvusią patalpų būklę (CPK 178 straipsnis). Vertinant atsakovo atstovo argumentus dėl į sąmatą įtraukto darbo užmokesčio, teismas pažymi, kad atkuriant trečiojo asmens iki įvykio buvusią turto būklę, nėra išvengiami darbai ir jie yra detalizuoti ieškovės lokalinėje sąmatoje, nurodyti jų kiekiai ir kainos, todėl šios išlaidos yra sudėtinė išlaidų už fizinius darbus dalis. Atstovas taip pat nurodė, kad nėra aišku, ar sąmatoje nurodyti darbai atlikti, tačiau tai, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra faktiškai atlikti neturi reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Ieškovės apskaičiuota nuostolio suma, grįsta lokaline sąmata, S. K. išrašyta sąskaita faktūra, yra proporcinga padarytam žalos mastui, pagrįsta, todėl prašoma priteisti 1 545,27 dydžio žala priteistina iš atsakovo (CK 6.247 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

27Ieškovė reikalauja iš atsakovo 127,22 Eur kompensacinių palūkanų. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo ir pareikalavimą per 15 dienų atlyginti atsiradusią turtinę žalą, siuntė už žalą atsakingam buto savininkui (-ams) adresu ( - ). Atsakovo atstovas prašė šį reikalavimą atmesti, kadangi atsakovas pretenzijos negavo, nežinojo apie prievolę atlyginti žalą, iš pranešimo nėra aišku, kam jis siųstas, ieškovė, nepasidomėdama, kur yra atsakovo gyvenamoji vieta ir išsiųsdama pretenziją atsakovui ne jo gyvenamosios vietos adresu, prisidėjo prie šių išlaidų didinimo. Vertinant argumentus dėl nežinojimo, teismas pažymi, kad trečiojo asmens teismo posėdyje teiktus paaiškinimus dėl vykusio teisminio ginčo tarp atsakovo ir buto Nr. ( - ) savininkų dėl žalos atlyginimo, patvirtina LITEKO duomenys (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-155-748/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, kaip apdairus, rūpestingas viršuje esančių patalpų savininkas, bei sąžiningas asmuo, įvykus didelei, ne vieną apačioje esantį butą užliejusiai vandeniu avarijai, galėjo ir turėjo pasidomėti, kokiems asmenims padaryta žala ir tokiu būdu eliminuoti žalos padidėjimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, jog pranešime buto savininku nėra konkrečiai įvardintas atsakovas, kad atsakovo kita, nei pranešime nurodyta, gyvenamoji vieta, nepaneigia ieškovės teisės gauti kompensacines palūkanas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas (1 545,27 Eur (skola) x 0,05 proc./365 (dienų skaičius metuose)x601 (pradelstų dienų skaičius) kaip minimalius nuostolius, atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmokos dydį, tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.261 straipsnis).

28Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 1 672,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis, kuris, ieškinį tenkinus, priteisiamas ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

31Valstybė šioje byloje patyrė 14,16 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalie 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti.

34Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo A. J., asmens kodas ( - ) 1 545,27 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 27 centus) turtinei žalai atlyginti, 127,22 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų ir 22 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 672,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš A. J., asmens kodas ( - ) valstybei 14,16 Eur (keturiolika eurų ir 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Sireikytei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,... 4. nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas butas,... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė... 10. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad... 11. Liudytojas S. K. parodė, kad apie 10 metų vykdo individualią statybos darbų... 12. Teismas... 13. Ieškinys tenkinamas.... 14. Dėl ieškinio senaties... 15. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.... 16. Dėl žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir atsakovo kaltės bei... 17. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės (draudiko), išmokėjusios draudėjai... 18. Bylos duomenimis, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir L. D.... 19. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas ieškovės... 20. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato... 21. Bylos duomenimis, tiriant 2016 m. liepos 22 d. draudiminį įvykį, ieškovės... 22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2015 m. rugpjūčio 6 d.... 23. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų... 24. Dėl žalos dydžio ir palūkanų... 25. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo... 26. Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti 1 556,19 Eur draudimo išmoką, kurią... 27. Ieškovė reikalauja iš atsakovo 127,22 Eur kompensacinių palūkanų.... 28. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo priteistinos 5 proc.... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis,... 31. Valstybė šioje byloje patyrė 14,16 Eur išlaidų, susijusių su teismo... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens... 35. Priteisti iš A. J., asmens kodas ( - ) valstybei 14,16 Eur (keturiolika eurų... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...