Byla e2A-1099-254/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-620-1088/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J., trečiasis asmuo L. D., dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. J. 1 545,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 127,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas – žalų ekspertas vertintojas – nustatė, kad sulietos patalpos 1-30 lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) (toliau – Taisyklės), apskaičiavo nuostolių dydį ir išmokėjo draudėjai 1 556,19 Eur draudimo išmoką (876,00 Eur remonto darbų kaina pagal lokalinę sąmatą+825,00 Eur darbų kaina pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. (duomenys neskelbtini), -144,81 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio atsakovui A. J. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) (namo, kuriame įvyko įvykis, gyventojai šį butą įvardino kaip butą Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 10,92 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1 545,27 Eur. Remiantis CK 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 127,22 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat procesines palūkanas.

72.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė praleido ir atnaujinti neprašo CK 125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti – ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus trims metams, vienam mėnesiui ir 22 dienoms po įvykio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės ieškinio teiginius, kad patalpos buvo užlietos iš atsakovui priklausančių patalpų, todėl nėra pagrindo CK 6.266 straipsnyje nustatytos griežtosios civilinės atsakomybės taikymui. Nepagrįstas žalos dydis: sąskaitoje faktūroje ST/P Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo 15 dienų nuomotas drėgmės surinkėjas su šildytuvu, kurio paros kaina 25 Eur, viso 375 Eur, tačiau iš pateiktos sąskaitos nėra aišku, iš kur, nei koks drėgmės surinkėjas ir šildytuvas buvo nuomotas, kyla pagrįsta abejonė, kad drėgmės surinkėjo ir šildytuvo poreikis buvo 15 parų, be to, drėgmės surinkėjo nuomos kaina nepagrįstai didelė. Be to, į sąmatą įtraukta 100 kv. m gipso kartono plokščių, kurių vertė 377,61 Eur, tačiau pagal fotonuotraukas drėgmės buvo apgadintos tik pora sienų, kurioms sutvarkyti tikrai nereikia 100 kv. m gipso kartono plokščių. Į sąmatą įtrauktas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė reikalauja priteisti 127,22 Eur kompensacinių palūkanų, tačiau atsakovas apie žalą sužinojo tik iš ieškinio, kai jį gavo iš teismo, todėl reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra nepagrįstas.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. J. 1 545,27 Eur turtinei žalai atlyginti, 127,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 672,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo A. J. priteisė 14,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

131.1.

14Teismas nustatė, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškovė (draudikas), atlyginusi dėl turto sugadinimo nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovui regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma. Ieškovė draudimo išmoką draudėjai išmokėjo 2016 m. rugpjūčio 18 d. bankiniu pavedimu, ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas po to, kai ieškovės ieškinys Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakytas priimti kaip neteismingas, ieškovei išaiškinus, kad su šiuo ieškiniu dėl bylos iškėlimo gali kreiptis į Kauno apylinkės teismą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas vertino, jog ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

151.2.

16Nustatė, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir L. D. sudarė būsto draudimo liudijimą, kuriuo laikotarpiu 2016 m. gegužės 27 d. – 2017 m. gegužės 26 d. buvo apdraustas L. D. nuosavybes teise priklausančios patalpos (butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašo duomenimis, patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos kaip negyvenamosios. 2016 m. liepos 22 d. vandeniu buvo sulietas ieškovės draustas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 1-30 lubos ir sienos. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir draudėjai išmokėjo draudimo išmoką.

171.3.

18Tiriant 2016 m. liepos 22 d. draudiminį įvykį, ieškovės žalų eksperto 2016 m. rugpjūčio 2 d. surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame įvykio priežastimi nurodyta avarija bute Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo, kad toks įvykis įvykęs ir kad dėl to trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, nenurodė kitų galimų trečiojo asmens buto užliejimo šaltinių.

191.4.

20Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui priklausančios patalpos yra antrame aukšte, o ieškovės apdraustos patalpos, priklausančios trečiajam asmeniui L. D., yra pirmame aukšte. Atsakovo butas nėra tiesiai virš trečiojo asmens buto. Atsakovo butas yra tiesiai virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpų, plane pažymėtų 13-1,13-2,13-3 ir 13-4). Šias patalpas ir trečiajam asmeniui priklausančias patalpas skiria bendra siena.

211.5.

22Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės turto sugadinimo akte užfiksuotus duomenis, teismo posėdyje trečiojo asmens, liudytojo pateiktus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, laikė byloje įrodytu, jog ieškovės apdrausto trečiojo asmens buto patalpos buvo užlietos vandeniu iš atsakovui priklausančio buto ir dėl to padaryta žala. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte įvykio ir draudikui apie įvykį pranešimo data nurodyta 2016 m. liepos 22 d. kuri ir laikytina draudiminio įvykio data. Į apačioje esančio trečiojo asmens butą drėgmė skverbėsi kurį laiką. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie kitą galimą trečiojo asmens buto užliejimo šaltinį. Byloje laikant įrodytu, jog ieškovės drausto buto užliejimo židinys iš viršuje esančio atsakovo buto, nenustatinėjamos ir netiriamos aplinkybės, susijusios su atsakovo bute vandens išsiliejimo priežastimis kaip neturinčios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017).

231.6.

24Apskaičiuodama žalos dydį ir mokėtinos draudimo išmokos dydį ieškovė vadovavosi Būsto draudimo Taisyklėmis Nr. 067. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina.

251.7.

26Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti 1 556,19 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro ieškovės apskaičiuota patalpų remonto kaina 876,00 Eur ir 825,00 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. (duomenys neskelbtini), atėmus 144,81 Eur draudimo sutartyje numatytą išskaitą. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 1 545,27 Eur dydžio žalą, atsižvelgiant į 10,92 Eur nusidėvėjimą. Ieškovės apskaičiuota nuostolio suma grįsta lokaline sąmata, S. K. išrašyta sąskaita faktūra, yra proporcinga padarytam žalos mastui, pagrįsta.

271.8.

28Pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie darbai: sienų apdorojimas profilaktiškai prieš pelėsį; gipso kartono sienos ardymas; drėgmės surinkėjo nuoma su šildytuvu; sienų, lubų, grindų drėgmės matavimas. Drėgmės surinkėjo ,,Master“ DH26 ir šildytuvo ,,Dania“ nuomos faktą patvirtina byloje esantis 2016 m. liepos 25 d. perdavimo aktas. 2016 m. liepos 22 d. apžiūros akte, kurį pasirašė S. K., veiklą atliekantis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti trečiojo asmens bute nustatyti drėgmės kiekiai. Ieškovės pateiktame 2016 m. rugpjūčio 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta buto patalpų apdaila: patalpos 1-30 gipso–kartono siena 5 kv. m. (nuo drėgmės siena išsipūtė, keitimas); lubos 5,66 kv. m (ardymo metu pažeista dalis lubų dažų, reikalingas remontas, dažymas), sienų 14,6 kv. m. dažymas; akte pažymėta, jog draudėja samdė meistrą, kuris atliko drėgmės matavimo, gipso–karto sienos ardymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, bei nuomojo drėgmės surinkėją, šildytuvą ir pateikė sąskaitą faktūrą. Todėl teismas sprendė, kad buvo pagrįsta būtinybė 15 parų nuomoti drėgmės surinkėją ir šildytuvą. Ieškovė lokalinėje sąmatoje nustatė, jog iš viso tiesioginės išlaidos remonto darbams yra 876 Eur. Sąmatoje aiškiai nurodytas lubų, sienų remonto kiekis (plotai) ir jis atitinka sugadinimo akte nurodytus remontuotinus plotų kiekius. Teismas vertino, kad į lokalinę sąmatą pagrįstai įtraukti ir pagalbiniai darbai (šviestuvų keitimo darbai, grindų dangų apsauga apdengiant polietileno plėvele, ir kt.), kurie yra būtini ir neišvengiami siekiant atkurti iki užliejimo vandeniu buvusią patalpų būklę. Sprendžiant dėl į sąmatą įtraukto darbo užmokesčio, teismas pažymėjo, kad atkuriant trečiojo asmens iki įvykio buvusią turto būklę, nėra išvengiami darbai ir jie yra detalizuoti ieškovės lokalinėje sąmatoje, nurodyti jų kiekiai ir kainos, todėl šios išlaidos yra sudėtinė išlaidų už fizinius darbus dalis. Nurodė, kad tai, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, neturi reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne.

291.9.

30Spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo ir pareikalavimą per 15 dienų atlyginti atsiradusią turtinę žalą, siuntė už žalą atsakingam buto savininkui (-ams), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vertinant argumentus dėl nežinojimo, nurodė, kad trečiojo asmens teismo posėdyje teiktus paaiškinimus dėl vykusio teisminio ginčo tarp atsakovo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų dėl žalos atlyginimo, patvirtina LITEKO duomenys (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-155-748/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, kaip apdairus, rūpestingas viršuje esančių patalpų savininkas, bei sąžiningas asmuo, įvykus didelei, ne vieną apačioje esantį butą užliejusiai vandeniu avarijai, galėjo ir turėjo pasidomėti, kokiems asmenims padaryta žala ir tokiu būdu eliminuoti žalos padidėjimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

311.10.

32Ieškinį tenkinus, ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 38 Eur žyminis mokestis.

33III.

34Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

354.

36Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

371.1.

38Teismas, nustatydamas, kad ieškinio senaties terminui taikomos CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įvirtintos nuostatos, nukrypo nuo teismų praktikos. Nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, nurodė, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žaląją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurį ieškovė praleido. Net vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, su kuriomis apeliantas nesutinka, ieškinio terminas, kuriam nebūtų taikytinas 3 trijų metų senaties terminas buvo iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., tačiau ieškovė ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. t. y. praleidus senaties terminą dvi dienas bei neparašius šio termino atnaujinti.

391.2.

40Teismas, remdamasis aplinkybe, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, be ieškovės prašymo atnaujino praleistą terminą, nors teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi būti nešališkas, negali labiau ginti nei vienos iš šalių interesų.

411.3.

42Teismas nuo pat proceso pradžios neužtikrino apelianto teisės į teisingą teismo procesą.

431.4.

44Apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraujantis dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas paruošiamasis procesinis dokumentas. Tačiau ieškovei nepateikus dubliko teismas 2019 m. lapkričio 5 d. neskundžiama nutartimi nutarė sprendimo už akių nepriimti, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pasiūlyti ieškovei iki teismo posėdžio pateikti papildomus įrodymus aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą ir prašomą priteisti žalos dydį, pagrįsti. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai apelianto teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimai, lėmę neteisėto teismo sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 1 d.).

451.5.

46Nėra aišku kokiu pagrindu ir dėl kokių svarbių priežasčių pirmosios instancijos teismas nutarė leisti ieškovei pateikti apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, ir atsisakė priimti sprendimą už akių. Tokiu būdu teismas atsisakė užkirsti kelią ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis, vilkinti procesą. Be to, 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis priimta nesilaikant imperatyvios proceso teismo normos CPK 285 straipsnio 4 dalies nuostatos nustatančios, jog teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas.

471.6.

48Pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė pareigą motyvuotai atsisakyti priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 4 d.), bet ir pareigą, esant CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, formaliai įvertinti aktyviosios šalies – apelianto reikalavimus ir atsikirtimus, atsižvelgiant į visus jau byloje esančius įrodymus. Net ir po to, kai pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nutarė atsisakyti priimti sprendimą už akių ir suteikė teisę procesinio dokumento nepateikusiai šaliai – ieškovei pateikti įrodymus, byloje teismui neturėjo kilti rimtų abejonių aktyviosios šalies – apelianto reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumu. Neaišku, kodėl teismas, pažeisdamas teisingo teismo proceso principą, ėmėsi saugoti tik ieškovės interesus ir atsisakė ginti apelianto teisę į tinkamą teismo procesą.

491.7.

50Aplinkybės, kad ieškovei suteikta teisė pateikti įrodymus po to, kai jie nebuvo pateikti per teismo nutartimi nustatytą 14 dienų terminą kartu su procesiniu dokumentu – dubliku, kad pažeidžiant įrodymų teikimo tvarką gautų įrodymų pagrindu tenkinus ieškinį, kai buvo pasibaigęs senaties terminas ieškovės teisei į teisminę gynybą, o apeliantas tuo pagrindu prašė ieškinį atmesti, kelia pagrįstą įtarimą, kad bylą išnagrinėjo šališkos sudėties, t. y. neteisėtos sudėties, galbūt turintis netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

511.8.

52Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės apdrausto trečiojo asmens buto patalpos buvo užlietos vandeniu iš atsakovui priklausančio buto ir dėl to padaryta žala.

531.9.

54Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, buvo būtina nustatyti būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį, žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.

551.10.

56Teismas nustatė, kad atsakovo butas nėra tiesiai virš trečiojo asmens buto. Atsakovo butas yra tiesiai virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpų, plane pažymėtų 13-1,13-2,13-3 ir 13-4). Šias patalpas ir trečiajam asmeniui priklausančias patalpas skiria bendra siena. Tačiau kokiu būdu ieškovės turto sugadinimo akte užfiksuoti duomenys, teismo posėdyje trečiojo asmens, liudytojo pateikti paaiškinimai perkėlė apelianto butą tiesiai virš trečiojo asmens buto taip, kad trečiojo asmens buto užpylimo židiniu tapo viršuje esantis apelianto butas, teismas nepagrindė.

571.11.

58Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad apelianto butas yra trečiojo asmens buto viršuje ir kad iš apelianto buto buvo užlietas trečiojo asmens butas, todėl byloje neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas ir civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

591.12.

60Ieškovė savo reikalavimą grindžia 876,00 Eur remonto darbų kaina pagal lokalinę sąmatą + 825,00 Eur darbų kaina pagal sąskaitą-faktūrą ST/P Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant ieškovės prie ieškinio pateiktas sąmatas bei fotonuotraukas pastebėta, kad sąskaitoje-faktūroje ST/P Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo 15 d. nuomotas drėgmės surinkėjas su šildytuvu, kurio paros kaina 25 Eur, viso – 375 Eur, tačiau iš pateiktos sąskaitos nėra aišku, iš kur, nei koks drėgmės surinkėjas ir šildytuvas buvo nuomotas. Atsakovui kyla pagrįsta abejonė, kad drėgmės surinkėjo ir šildytuvo poreikis buvo 15 parų. Teismas atmetė šias abejones liudytojo S. K. parodymų pagrindu ir todėl, kad apeliantas rėmėsi ne 2016, o 2020 metų sausintuvų nuomos Kaune kainomis. Tokie teismo argumentai nepagrįsti. Kaune 2016 m. sausintuvų nuomos kaina 3 Eur dienai. Iš to seka, kad teismas nepagrįstai priteisė daugiau nei 8 (aštuonis) kartus didesnę sumą už sausintuvo nuomą, dėl ko ieškovė nepagrįstai praturtėjo: 375 Eur - 45 Eur = 330 Eur.

611.13.

62Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl per didelio kiekio sunaudotų gipso kartono plokščių. Analizuojant pateiktą lokalinę sąmatą buvo pastebėta, kad buvo įtraukta 100 m2 gipso kartono plokščių, kurių vertė – 377,61 Eur, nors pagal fotonuotraukas drėgmės buvo apgadintos tik pora sienų, kurioms sutvarkyti tikrai nereikia 100 m2 gipso kartono plokščių. Teismas iš ieškovės 2016-08-02 turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatė, kad sugadinta buto patalpų apdaila: patalpos 1-30 gipso–kartono siena 5 kv. m. (nuo drėgmės siena išsipūtė, keitimas); lubos 5,66 kv. m (ardymo metu pažeista dalis lubų dažų, reikalingas remontas, dažymas) [...]. Net tuo atveju, jeigu 5,66 kv. m. lubų remontui panaudotos gipso kartono plokštės, bendras sugadintos buto apdailos plotas būtų 10,6 m2, o ne 100 m2, todėl teismas nepagrįstai priteisė daugiau nei 9 (devynis) kartus didesnę sumą už į sąmatą įtrauktas gipso kartono plokštes, dėl ko ieškovė nepagrįstai praturtėjo: (100 m2-10,66 m2): 100m2 x 377,61 Eur = 337,36 Eur

631.14.

64Lokalinėje sąmatoje nurodyta papildomas darbo užmokestis, soc. draudimo išlaidos, tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais.

651.15.

66Teismo vertinimu į lokalinę sąmatą pagrįstai įtraukti ir pagalbiniai darbai (šviestuvų keitimo darbai, grindų dangų apsauga apdengiant polietileno plėvele, ir kt.), kurie yra būtini ir neišvengiami siekiant atkurti iki užliejimo vandeniu buvusią patalpų būklę. Tokia teismo išvada niekaip nedera su teisinio apibrėžtumo principu, nes pagal tokią teismo logiką pagalbiniai darbai neturi jokio įkainio, nes jiems netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) darbo laiko normos, reglamentuojančios darbo laiko normą ir darbo užmokestį (valandinis atlygis arba mėnesinė alga ir kt.) (DK 112 str., 139 str.). Teismo išvada, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje detalizuoti šių darbų kiekiai ir kainos, todėl šios išlaidos yra sudėtinė išlaidų už fizinius darbus dalis, visiškai nepagrįsta minėtomis DK normomis, todėl visiškai neaišku ir nėra galimybės patikrinti, kokių darbų įkainių pagrindu apskaičiuotos darbų kainos. Remiantis tokia darbų kainų vertinimo metodika galima nepagrįstai padidinti tokiems darbams rinkoje taikomą kainą ir nepagrįstai praturtėti.

671.16.

68Teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl nežinojimo apie prieš jį pardėtą procesą, užkirto kelią apeliantui ginti savo teises teismo proceso metu ir pažeidė Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą apelianto teisę į teisingą teismo procesą. Dėl ko nepagrįstai tenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

695.

70Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

712.1.

72Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, draudikei, išmokėjus draudimo išmoką ir perėmus reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, taikomos tokios pačios taisyklės, kokios būtų taikomos teisiniam santykiui, susiklosčiusiam tarp nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens. Reikalavimams dėl žalos atsiradimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Žalą patyręs asmuo – šiuo atveju draudėja, apie tai, kad jos teisės tikrai yra pažeistos, sužinojo gavusi draudimo išmoką iš ieškovės, t. y. įvykį, dėl kurio kreipėsi nukentėjęs asmuo, pripažinus draudžiamuoju. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2016-08-18. Ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2019-08-18. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą.

732.2.

74Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su žalos dydžiu, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį. Kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovo buto patvirtina trečiojo asmens parodymai, liudytojo S. K. nurodytos aplinkybės, nuotraukos, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kuriame buvo fiksuoti butui padaryti sugadinimai, fiksuojant, kad buvo pažeistos ir lubos. Būtent šis požymis rodo, kad vandens prasiskverbimas vyko iš viršaus. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius dokumentus – sąskaitą – faktūrą, defektinį aktą, lokalinę sąmatą.

752.3.

76Net ir esant šalių prašymams priimti sprendimą už akių, teismui yra suteikta diskrecijos teisė tokių prašymų nepaisyti. Tai yra susiję būtent su civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Proceso koncentruotumui negali būti suteiktas prioritetas.

772.4.

78Ieškovė nurodo, kad teikiamas išrašas iš EPP sistemos, patvirtinantis ieškinio teismui pateikimo dieną, t. y. dokumento pasirašymo dieną. Dėl ieškinio pateikimo datos klausimas iškilo po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, t. y. dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei priimtas sprendimas, todėl ieškovė prašo priimti naują dokumentą.

79Teismas

konstatuoja:

80IV.

81Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

826.

83Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

847.

85Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo butą užliejus vandeniu.

86Dėl šališko teismo

878.

88Apeliantas nurodo, kad byloje buvo padaryti esminiai apelianto teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimai, lėmę neteisėto teismo sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 1 d.). Nurodo, kad ieškovei nepateikus dubliko, teismas 2019 m. lapkričio 5 d. neskundžiama nutartimi nutarė sprendimo už akių nepriimti, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pasiūlyti ieškovei iki teismo posėdžio pateikti papildomus įrodymus aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą ir pagrįsti prašomą priteisti žalos dydį. Apelianto nuomone, tokie teismo veiksmai rodo jo šališkumą, galbūt turintį netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

899.

90Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013). Atsakovas teismo šališkumą sieja su jo atsisakymu byloje priimti sprendimą už akių dėl ieškovės pasyvumo, jai nepateikus dubliko.

9110.

92Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Tačiau vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Tokia situacija gali susidaryti ne tik tais atvejais, kai teismui kyla rimtų abejonių aktyviosios šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumu, įvertinus pačios aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet ir kai tokių abejonių teismui kyla įvertinus priešingos šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų byloje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sprendimo už akių priėmimo galimybę, nustato pareigą teismui įvertinti aktyviosios šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą, taip pat apsaugoti neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies interesus, esant CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, aktyviosios šalies reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami formaliai, kartu atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

9311.

94Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė byloje priimti sprendimą už akių dėl ieškovės ir pasiūlė jai iki teismo posėdžio pateikti įrodymus aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą ir prašomą priteisti žalos dydį, pagrįsti (CPK 12 straipsnis), pripažino jos atvykimą į teismo posėdį būtinu. Tai reiškia, kad teismas įvertino abiejų šalių pateiktus į bylą įrodymus ir siekdamas priimti teisingą sprendimą, pagrįstai nepriėmė sprendimo už akių. Tokie teismo procesiniai veiksmai atitinka šios nutarties 10 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką bei nerodo teismo šališkumo.

95Dėl ieškinio senaties

9612.

97Teismas, nustatydamas, kad ieškinio senaties terminui taikomos CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įvirtintos nuostatos, nukrypo nuo teismų praktikos, nes apelianto nuomone ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žaląją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurį ieškovė praleido. Apeliantas nurodė, kad net ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, su kuriomis apeliantas nesutinka, jis baigėsi 2019 m. rugpjūčio 18 d., tačiau ieškovė ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. t. y. praleidus senaties terminą dvi dienas bei neparašius šio termino atnaujinti.

9813.

99Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 d.), kuris prasidėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., kai ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui draudiminę išmoką (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

10014.

101Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Pastebėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė ieškinį teismui elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) pateikė ne 2019 m. rugpjūčio 20 d., kaip nurodo atsakovas, o 2019 m. rugpjūčio 18 d., todėl trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido ir byloje neturėjo kilti klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

102Dėl buto savininko atsakomybės už užliejimu padarytą žalą

10315.

104Atsakovas mano, kad yra nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės apdrausto trečiojo asmens buto patalpos buvo užlietos vandeniu iš atsakovui priklausančio buto ir dėl to padaryta žala, nes ieškovė neįrodė, kad virš jos patalpų yra atsakovo butas.

10516.

106Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, trečiasis asmuo, žemiau esančio buto savininkas, dėl jo buto užliejimo turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, o ne įrodyti, kur yra atsakovo butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas). O dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, jis neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Tuo tarpu apelianto argumentai iš esmės rodo, kad jis siekia, jog trečiasis asmuo pagrįstų atsakovo bute įvykusios avarijos priežastis. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nėra ginčo, jog trečiojo asmens butas buvo užlietas, taip pat neneigia, kad dėl to buvo patirta žala. Tačiau atsakovo atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindo padaryti bent tikėtiną prielaidą, kad žalą padaręs vanduo galėjo ištekėti iš kitų, nei atsakovo patalpų, t. y. buvo kitas trečiojo asmens patalpų apliejimo šaltinis (garso įrašas nuo 9:25 min. iki 19:40). Atsakovo butas yra antrame aukšte, o trečiojo asmens – aukštu žemiau. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė į patalpas (14-1, 14-2, 13-3, 13-4, o kartu ir 13-1), kurios buvo aplietos ir yra ne trečiojo asmens bei yra aukštu žemiau nei atsakovo butas. Šios patalpos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turi bendrą sieną su trečiojo asmens patalpomis. Todėl trečiasis asmuo ir paaiškino (garso įrašas nuo 22:50 min. iki 37:05), kad daugiausia žalos dėl vandens pratekėjimo iš atsakovo buto buvo padaryta būtent kaimynų butui, esančiam žemiau atsakovo buto, o į jos patalpas vanduo pateko ir sugadino lubas ir sienas būtent per jungiamąją sieną.

10717.

108Analizuodamas ieškovės prie ieškinio pateiktas sąmatas, atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam kyla abejonių dėl poreikio drėgmės surinkėją naudoti 15 parų. Be to, apelianto nuomone, Kauno m. 2016 m. sausintuvų nuomos kaina 3 Eur dienai, todėl ieškovė nepagrįstai praturtės. Taip pat teismas nevertino atsakovo atsikirtimo argumentų dėl per didelio kiekio sunaudotų gipso kartono plokščių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje liudytojas S. K. išsamiai paaiškino, kad likviduojant patalpų užliejimo pasekmes yra būtina jas džiovinti ir tik gerai išdžiovinus, gali būti atliekami žalos likvidavimo darbai. Paaiškino, kad drėgmės lygį matavo termovizoriumi ir drėgnomačiu ir džiovino tiek, kiek buvo būtina (garso įrašas nuo 52:25 min. iki 1:04:00). O atsakovo atstovo klausimai dėl šių prietaisų sertifikavimo nagrinėjamo ginčo atveju nėra tiek reikšmingi, kiek reikšmės tam suteikia atsakovas, keldamas niekuo nepagrįstas abejones dėl patalpų sausinimo trukmės. O drėgmės surinkėjo ,,Master“ DH26 ir šildytuvo ,,Dania“ nuomos faktą patvirtina byloje esantis 2016 m. liepos 25 d. perdavimo aktas.

10918.

110Kas dėl žalos dydžio, tai pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išdėstė iš ko susideda paskaičiuota žalos suma. Atsakovui nesutinkant su tokiu žalos paskaičiavimu, jis turėjo galimybes ieškovės pateiktus įrodymus ne tik ginčyti savo paaiškinimais, tačiau ir savo atsikirtimus įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, t. t. prašyti skirti byloje ekspertizę, žalos dydžiui nustatyti. Kadangi tokių procesinių veiksmų atsakovas neatliko, atsakovo nesutikimas su teismo sprendimu savaime nedaro jo neteisėto ir neteisingo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės apskaičiuota nuostolio suma yra pagrįsta lokaline sąmata, S. K. išrašyta sąskaita faktūra ir yra proporcinga padarytam žalos mastui, todėl pagrįstai ieškinį tenkino visiškai (CK 6.247 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

11119.

112Atsakant į atsakovo argumentus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nepagrįstumo pažymėtina, kad jis teisingai nurodė, jog skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Į bylą buvo pateiktas ieškovės 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimas, siųstas atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pareikalavo palūkanų mokėjimo. Atsakovui buvo žinoma, kad trečiasis asmuo patyrė žalą, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių padarytą žalą atlyginti ar ją sumažinti bylos nagrinėjimo eigoje. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, taigi, atsakovas, neatlygindamas padarytą žalą, pats įtakojo tolesnius ieškovės veiksmus – savo interesų gynimą teisme. Todėl nesutiktina su atsakovu, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

113Dėl bylos procesinės baigties

11420.

115Remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

116Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11721.

118CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

11922.

120Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12122.Atsakovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo jas priteisti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

122Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

124Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė... 7. 2.... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 13. 1.1.... 14. Teismas nustatė, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui... 15. 1.2.... 16. Nustatė, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir L. D.... 17. 1.3.... 18. Tiriant 2016 m. liepos 22 d. draudiminį įvykį, ieškovės žalų eksperto... 19. 1.4.... 20. Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui... 21. 1.5.... 22. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės turto sugadinimo akte užfiksuotus... 23. 1.6.... 24. Apskaičiuodama žalos dydį ir mokėtinos draudimo išmokos dydį ieškovė... 25. 1.7.... 26. Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti 1 556,19 Eur draudimo išmoką, kurią... 27. 1.8.... 28. Pagal sąskaitą faktūrą ST/P Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie... 29. 1.9.... 30. Spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad... 31. 1.10.... 32. Ieškinį tenkinus, ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 33. III.... 34. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 4.... 36. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 37. 1.1.... 38. Teismas, nustatydamas, kad ieškinio senaties terminui taikomos CK 1.127... 39. 1.2.... 40. Teismas, remdamasis aplinkybe, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2019 m.... 41. 1.3.... 42. Teismas nuo pat proceso pradžios neužtikrino apelianto teisės į teisingą... 43. 1.4.... 44. Apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraujantis dėl sprendimo... 45. 1.5.... 46. Nėra aišku kokiu pagrindu ir dėl kokių svarbių priežasčių pirmosios... 47. 1.6.... 48. Pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė pareigą motyvuotai atsisakyti... 49. 1.7.... 50. Aplinkybės, kad ieškovei suteikta teisė pateikti įrodymus po to, kai jie... 51. 1.8.... 52. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės apdrausto trečiojo asmens buto... 53. 1.9.... 54. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, buvo būtina... 55. 1.10.... 56. Teismas nustatė, kad atsakovo butas nėra tiesiai virš trečiojo asmens buto.... 57. 1.11.... 58. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad apelianto butas... 59. 1.12.... 60. Ieškovė savo reikalavimą grindžia 876,00 Eur remonto darbų kaina pagal... 61. 1.13.... 62. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl per didelio kiekio sunaudotų gipso... 63. 1.14.... 64. Lokalinėje sąmatoje nurodyta papildomas darbo užmokestis, soc. draudimo... 65. 1.15.... 66. Teismo vertinimu į lokalinę sąmatą pagrįstai įtraukti ir pagalbiniai... 67. 1.16.... 68. Teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl nežinojimo apie prieš jį... 69. 5.... 70. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos... 71. 2.1.... 72. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, draudikei, išmokėjus draudimo... 73. 2.2.... 74. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo įrodytos civilinės... 75. 2.3.... 76. Net ir esant šalių prašymams priimti sprendimą už akių, teismui yra... 77. 2.4.... 78. Ieškovė nurodo, kad teikiamas išrašas iš EPP sistemos, patvirtinantis... 79. Teismas... 80. IV.... 81. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 82. 6.... 83. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 84. 7.... 85. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo butą užliejus... 86. Dėl šališko teismo ... 87. 8.... 88. Apeliantas nurodo, kad byloje buvo padaryti esminiai apelianto teisės į... 89. 9.... 90. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek... 91. 10.... 92. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą... 93. 11.... 94. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d.... 95. Dėl ieškinio senaties... 96. 12.... 97. Teismas, nustatydamas, kad ieškinio senaties terminui taikomos CK 1.127... 98. 13.... 99. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y.... 100. 14.... 101. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio... 102. Dėl buto savininko atsakomybės už užliejimu padarytą žalą ... 103. 15.... 104. Atsakovas mano, kad yra nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės apdrausto... 105. 16.... 106. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, trečiasis asmuo, žemiau... 107. 17.... 108. Analizuodamas ieškovės prie ieškinio pateiktas sąmatas, atsakovas... 109. 18.... 110. Kas dėl žalos dydžio, tai pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai... 111. 19.... 112. Atsakant į atsakovo argumentus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo... 113. Dėl bylos procesinės baigties... 114. 20.... 115. Remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir... 116. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 117. 21.... 118. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 119. 22.... 120. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį... 121. 22.Atsakovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą suformulavo prašymą... 122. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 123. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 124. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....